Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje patvirtinta 786 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 10 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 258 623 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 249242).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4045 žmonės.
 
Per parą mirė 10 žmonių: po vieną 40-49, 50-59 ir 70-79 metų, trys 60-69 metų ir keturi 80-89 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1168.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 596,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 5,7 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 35,1 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 232 219 asmenų (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 185 735.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 17 271 (deklaruotas: 63 755).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 735 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1364 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 52 627 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 5 581 žmogus, antra – 41. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 384 272 žmonės, panaudotos 1 161 291vakcina.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 77 žmonių. 63 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, vienam taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1699 lovų užimtos 1172.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 3835 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 731 231. Taip pat per parą atlikta 2899 antigeno ir 135 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.10; 05:56

Pagal šiuo metu skelbiamus oficialius statistikos duomenis, šalyje, suskirstytoje į 60 savivaldybių, saugiausia ir toliau būtų galima vadinti Pagėgių rajono savivaldybę. Nors per keletą pastarųjų dienų santykinis sergamumo rodiklis joje paaugo nuo 18 iki 70 naujų koronaviruso infekcijos atvejų, dviejų savaičių laikotarpiu tekusių 100 tūkst. gyventojų. Antroji sąraše šiuo metu Šilalės rajono savivaldybė (84 atv.), trečia – Rokiškio rajono savivaldybė (109 atv.).
 
Nesaugiausia (tik dėl didesnės nei kitur galimybės užsikrėsti COVID-19 liga) jau ne vieną savaitę yra Lietuvos sostinė (1078 atv. 100 tūkst. gyventojų). Taip pat – Vilniaus rajonas (1027 atv.) bei Širvintų rajono savivaldybė (993 atv.). Tad visai neatsitiktinai pastarosiomis dienomis čia suaktyvėjo skiepijimai nuo COVID-19 infekcijos. Širvintose jau paskiepyta 27,4 proc. gyventojų, Vilniuje – 26,52 proc., tik Vilniaus rajone vakcinavimo apimtis mažesnė – 19,5 proc., o visoje Lietuvoje ji, naujausiais duomenimis, siekia 25,5 proc.
 
Per 7 dienas šalies sostinėje dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikti net 142 995 tyrimai, iš jų teigiamų atsakymų – 5,8 proc., Vilniuje ši dalis didesnė – 7,7 proc. (iš 41 092 tyrimų), Vilniaus rajone – 10,4 proc. (iš 5095 tyrimų), Širvintų rajone – 11,4 proc. (526 tyrimai), Šalčininkų rajone – 9,8 proc. (1095 tyrimai), Varėnos bei Švenčionių rajonuose – po 9,1 proc. (atitinkamai čia tyrimų buvo 681 bei 1017).
 
Kaune per savaitę atlikus 22 597 tyrimus, COVID-19 liga patvirtinta 4,3 proc. atvejų, Kauno rajone, – 5,3 proc. (4317 tyrimų), Šiauliuose – 5 proc. (4343 tyrimai), Panevėžyje – 5,2 proc. (3583 tyrimai), Klaipėdoje – 2,7 proc. (6602 tyrimai).
 
Pandemijos laikotarpiu Lietuvoje mirė 8052 užsikrėtusieji COVID-19 liga žmonės, dešimtadalis jų – Kaune (804). Didžiausiame šalies mieste Vilniuje gyvybių neteko 1424 užsikrėtę COVID-19 gyventojai, iš jų 654 mirė dėl mirtinai pavojingos infekcijos, likusiųjų mirties priežastimi tapo kitos ligos. Klaipėda prarado 388 gyvybes (150 – tiesiogiai dėl koronaviruso), Šiauliai – 312 (209 žmonės mirė dėl COVID-19), Panevėžys – 330 (193 panevėžiečiai tapo infekcijos aukomis).
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai analizuoja kasdien besikeičiančią COVID-19 situaciją ir pagal fiksuojamus epidemiologinius duomenis skelbia, kurios Lietuvos teritorijos spalviniame šalies žemėlapyje patenka tai į vieną, tai į kitą zoną. Kol kas tame žemėlapyje daugiausia raudonos (šviesesnės ar tamsesnės) spalvos, tačiau 15-os savivaldybių teritorijos – juodos. Ir tik dvi iš 60-ies savivaldybių – viltingai geltonos.
 
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad Neringos savivaldybėje iki šio antradienio jau pasiskiepijo daugiau nei pusę savo gyventojų – 50,21 proc., Birštone – 40,69 proc., Druskininkuose – 31,35 proc., Palangoje – 30,46 proc. Iš didžiųjų šalies savivaldybių vakcinavimo sparta toliau pirmauja Kauno miestas (29,07 proc.), antras – Panevėžys (26,64 proc.), paskui rikiuojasi Vilnius (26,52 proc.), Kauno rajonas (26,23 proc.), Šiauliai (22,1 proc.) bei Klaipėda (20,91 proc.)
 
Tačiau šiose simbolinėse varžytuvėse, savivaldybių gyventojams aktyviai stengiantis kuo greičiau išsivaduoti iš karantino suvaržymų, pasiskiepyti, kad nebūtų pavojaus užsikrėsti COCID-19 liga ar perduoti ją kitiems, nuo lyderiaujančių savivaldybių smarkiai atsilieka Šalčininkų rajonas (vakcinavimo apimtis – 15,1 proc.) bei Visaginas (16,46 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.06; 00:30

Vilniuje COVID–19 pandemijos situacijai išliekant sudėtingai, sostinės gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo perspėjimo pranešimus, raginančius laikytis visų karantino reikalavimų.
 
„COVID–19 padėtis Vilniuje labai sudėtinga, prašome gyventojų laikytis visų saugumo reikalavimų“, – rašoma penktadienį išsiųstame perspėjimo pranešime.
 
Taip pat sostinės gyventojai raginami registruotis COVID–19 vakcinacijai.
 
„Kviečiame skiepytis: vyresnius nei 55 m. gyventojus, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, mokytojus, abiturientus“, – rašoma pranešime.
 
ELTA primena, kad praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1306 nauji koronaviruso (COVID–19) atvejai, mirė 6 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.30; 9:00

Indijoje vėl užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų paros prieaugio antirekordas. EPA-ELTA nuotr.

Indijoje per pastarąsias 24 valandas nustatytas 352 991 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, tai dar vienas, jau penktas paeiliui, užsikrėtusiųjų skaičiaus paros prieaugio pasaulio antirekordas.
 
Kaip pranešė pirmadienį šalies Sveikatos apsaugos ir šeimos gerovės ministerija, nuo pandemijos pradžios Indijoje Covid-19 diagnozuotas 17 313 163 žmonėms.
 
Indijoje penktą dieną paeiliui fiksuojami rekordiniai infekuotųjų skaičiaus paros prieaugio rodikliai. Sekmadienį ministerija informavo apie 349 961 užsikrėtusįjį, šeštadienį – apie 346 786, penktadienį šis rodiklis sudarė 332 730, o ketvirtadienį – 314 835.
 
Per pastarąsias 72 valandas šalyje nustatyta apie 1 mln. naujų užsikrėtimo atvejų: apie tai, kad infekuotųjų skaičius viršijo 16 mln., ministerija pranešė balandžio 23 d.
 
Per pastarąsias 24 valandas Indijoje nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų mirė 2 812 žmonių, sekmadienį buvo pranešta apie 2 767 mirusius pacientus. Nuo pandemijos pradžios šalyje jau mirė 195 123 infekuotieji.
 
Į sunkią padėtį pakliuvusiai Indijai padeda Didžioji Britanija, Vokietija, Izraelis, JAV, Prancūzija. Jie tiekia deguonį, medicinos įrangą, medikamentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021. 04.27; 07:00

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 18-ąją, ištyrus 5021 ėminį, koronaviruso infekcija patvirtinta 592 žmonėms, mirė 10 žmonių, skelbia Statistikos departamentas.
 
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 234232.
 
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 10 žmonių. Jų amžius buvo nuo 50 iki 89 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3770.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje pirmadienio rytą siekia 501,1 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1060 atvejų. Pastarieji rodikliai yra vieni iš tų, pagal kuriuos sprendžiama dėl karantino ribojimų.
 
Anot Statistikos departamento pirmadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 6,2 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 15,5.
 
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 211503 žmonės. Šiuo metu serga 14292 asmenys.
 
Per parą izoliuotų asmenų – 69336, iš viso saviizoliacijoje yra 74598 asmenys.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 91 pacientas.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1523 lovų užimtos 1048.
 
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 84 asmenys, antra -1. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 209600 žmonių.
ELTA primena, karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos imtinai.
 
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
 
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė prie 142 mln., daugiau kaip 3 mln. žmonių mirė.
 
Vieno milijono mirčių riba pasiekta 2020 metų rugsėjo 28 d. Dviejų milijonų riba buvo peržengta po mažiau nei keturių mėnesių – 2021 metų sausio 15 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 06:00

Farmacijos kompanija „Moderna“ sekmadienį pristatė į Lietuvą septintąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 19200 vakcinos dozių. Šios vakcinos per dvi dienas bus paskirstytos savivaldybėms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Iki šios dienos Lietuva gavo 62,4 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 60,6 tūkst.
 
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,4 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 00:01

Praėjusią parą, šeštadienį, Lietuvoje patvirtinta 726 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 233 631 žmogus (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 225 606).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3760 žmonių.
 
Per parą ligoninėse mirė 6 žmonės. Vienas 50–59 metų, keturi 70–79 metų ir vienas 80–89 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1059.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 501,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,2 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 15,5 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 211 411 asmenų (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 167 268.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 13 802 (deklaruotas: 57 945).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 1145 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1314 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 70 409 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 1452 žmonės, antra – 181. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 209 572 žmonės, panaudota 773 035 vakcinos.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 93 žmonės. 70 naujų pacientų pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 3 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1522 lovų užimtos 985.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 8460 molekulinių (PGR) tyrimų dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 478 901. Taip pat per parą atlikta 5449 antigeno ir 312 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 00:01

Atsivėrus „sienoms“ tarp savivaldybių ir pajutus nenumaldomą troškimą kažkur nukeliauti savaitgalį pasižmonėti, pravartu pasidomėti, kur link važiuoti būtų saugiausia „pailsėti nuo karantino“.
 
Kol kas (pagal šį penktadienį skelbiamus Statistikos departamento duomenis) COVID-19 pandemijos plėtra lėčiausia ar visai sustojusi Kelmės rajone. Šios savivaldybės teritorijoje per dvi paskutines savaites naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų nustatyta vos 16. Tad Kelmės rajono teritorija spalviniame Lietuvos 60-ies savivaldybių žemėlapyje nudažyta žaliai. Vienintelė. Dar trijose savivaldybėse santykinis dviejų savaičių sergamumo rodiklis nesiekia 50: Pagėgių rajono savivaldybėje per tą laiką patvirtinti 42, Plungės rajone – 43 ir Skuode – 45 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Prieš keletą savaičių šalyje būta daugiau pusės (apie 30) savivaldybių, kuriose sergamumo rodiklis neviršijo 100 naujų ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šį penktadienį skelbiama, kad tokių savivaldybių dabar yra 14. Ir tarp jų nėra nė vieno iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų, o iš kurortų į šį 14-tuką patenka tik Birštonas (per 14 pastarųjų dienų 100 tūkst. gyventojų – 74 nauji COVID-19 ligos atvejai).
 
Kituose šalies kurortuose, neslėpusiuose džiaugsmo, kad vos atlaisvinus karantino suvaržymus pasipylė gausybė užsakymų vietiniuose viešbučiuose, situacija dabar tokia: Palangoje sergamumo rodiklis (per dvi savaites iki šio penktadienio) – 116 atvejų 100 tūkst. gyventojų, Neringoje – 137 atvejai bei Druskininkuose – 174 atvejai. Telieka viltis, kad tie skaičiai nepadidės ir po savaitgalinio poilsiautojų antplūdžio.
 
Kaip penktadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Lietuvoje savaitinis naujų koronaviruso infekcijos atvejų pokytis, ketvirtadienį dar buvęs 20,6 proc., penktadienį paaugo iki 27,9 proc., ir per 14 paskutinių dienų šalyje 100 tūkst. gyventojų nustatyta 415,6 tokio atvejo.
 
Savaitės laikotarpiu atlikus 83 711 tyrimų dėl COVID-19 infekcijos, liga patvirtinta 7,8 proc. atvejų. Vilniuje teigiamų atvejų nustatyta 10,7 proc. (iš 24 984 tyrimų), Vilniaus rajone – 17,8 proc. (tyrimų apimtis – 3156). Mažiausiai, tik 1 proc., teigiamų ligos atvejų patvirtinta Kretingos rajono savivaldybėje (ištyrus beveik 800 ėminių), o per tas pačias 7 dienas Neringoje atlikus 96 tyrimus dėl COVID-19, negauta nė vieno teigiamo atsakymo.
 
Didžiųjų šalies savivaldybių teritorijose, išskyrus Vilnių bei jį žiedu juosiantį rajoną, sergamumo COVID-19 liga rodiklis nesiekia Lietuvos vidurkio. Kaune bei Kauno rajone per dvi pastarąsias savaites 100 tūkst. gyventojų nustatyti 364 nauji COVID-19 atvejai, Panevėžyje – 39 atvejai, Šiauliuose – 163 atvejai. Tačiau Vilniaus pusėje situacija kur kas sudėtingesnė: sostinėje šis rodiklis, oficialiosios statistikos duomenimis, šiuo metu siekia 835 atvejus, Vilniaus rajone – 898 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
 
Panašiai yra ir Visagine (894 atv.), kiek švelnesnė situacija Marijampolėje (810 atv.). Bet dviejose Lietuvos savivaldybėse, kur tikėtina, jokių atvykėlių bent artimiausiu metu nelaukiama, sergamumo rodiklis perkopė 1000: Širvintų rajone per 14 paskutinių parų 100 tūkst. gyventojų nustatyti 1053, Šalčininkų rajone – 1005 nauji COVID-19 užkrato atvejai.
 
Spalviniame savivaldybių žemėlapyje šiuo metu yra 13 juodų, panašiai tiek – geltonų ir dar daugiau tamsiau ar šviesiau raudonai paženklintų teritorijų. Kiek tą spalvų „išdėstymą“ gali paveikti skiepijimosi nuo COVID-19 tempai, kol kas anksti spręsti. Nes, pavyzdžiui, Širvintų rajone, kaip skelbiama, jau po kartą ar du pasiskiepijo 15,8 proc. gyventojų, tuo tarpu Šalčininkų rajone – 6,54 proc., o Visagine – 8,24 proc. bei Vilniaus rajone – 9,84 proc., tačiau COVID-19 situacija visose šiose savivaldybėse panašiai yra grėsminga.
 
Didžiųjų miestų lyderis vakcinavimo procese tebelieka Kaunas, kuris tikriausiai šį penktadienį jau bus paskiepijęs daugiau nei penktadalį savo gyventojų (o iki šios dienos – 19,15 proc.). Viena ar abiem vakcinos dozėmis iki penktadienio paskiepyta 14,6 proc. vilniečių, 15,7 proc. panevėžiečių, 14,87 proc. šiauliečių ir 13,82 proc. klaipėdiečių.
 
Daugybėje mažų šalies savivaldybių skiepijimo aktyvumas dar didesnis: Birštone viena ar abiem vakcinos dozėmis pasiskiepijo 27,78 proc., Neringoje – 27,8 proc., Druskininkuose – 21,56 proc., Jurbarke – 20,02 proc., Rokiškio rajone – 20,67 proc., Palangoje – 19,95, Biržų rajone – 19,66 proc., Utenos rajone – 18,83 proc. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.10; 00:30

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Epidemiologinei situacijai šalyje sparčiai prastėjant, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad lieka neaišku, kada bus ryžtasi atverti šiuo metu uždarytas prekybos vietas. Ji taip pat priduria, kad ketinama peržiūrėti karantino švelninimo planą.
 
„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.
 
„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.
 
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.

„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.
 
„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.
Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.
 
„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).
 
ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 15:54

Ligoninėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Praėjusią parą, šeštadienį, Lietuvoje patvirtinti 390 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, nuo šios infekcijos mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 214 žmonių (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 196 034).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3328 žmonės.
 
Per parą ligoninėse mirė 6 žmonės. Keturi žmonės mirė 80–89 metų ir po vieną 40–49 ir 50–59 metų amžiaus grupei priklausantys asmenys.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 437 atvejai.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 240,5 atvejo.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 10,10 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 188 191 asmuo (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 143 942.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 6885 (deklaruotas: 51 134).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 397 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 747 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 36 756 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 482 žmonės, antra – 142. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 85 732 žmonės, panaudota 295 810 vakcinų.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 64 žmonės. 51 naujas pacientas pradėtas gydyti taikant deguonies terapiją, dar 1 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1572 lovų užimtos 798.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 5257 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 135 262. Taip pat per parą atlikta 141 antigeno ir 13 antikūnų tyrimų.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė iki kovo 31 dienos pratęsė karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos. Nuo kovo 6 dienos atnaujintos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.07; 00:30

Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 434 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, ši infekcija pasiglemžė dar 5 žmonių gyvybes, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 201 335 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 195 172).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3303 žmonės.
 
Per parą ligoninėse mirė 5 žmonės: trys asmenys priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, po vieną – 70-79 ir 90-99 metų amžiaus grupėms.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 459 atvejai.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 247,9 atvejo.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,3 proc. Galimai imunitetą jau įgijo beveik dešimt procentų asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 187 162 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 142 621.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 7110 (deklaruotas: 51 651).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 775 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1091 asmuo. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 34 113 žmonių.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9405 žmonės, o antra – 4333. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 80 502 žmonės, panaudotos 280 565 vakcinos.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 87 žmonės. 59 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 4 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1573 lovų užimtos 811.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 7128 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 122 035. Taip pat per parą atlikta 635 antigeno ir 519 antikūnų tyrimų.
 
ELTA primena, Vyriausybė iki kovo 31 dienos pratęsė karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.05; 12:00

D. Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19. Prezidentės biuro nuotr.

Nuo COVID-19 ketvirtadienį pasiskiepijo valstybei dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, skiepytis nuo koronaviruso yra tiesiog moralinė pareiga.
 
„Oficialiai tapus „senjore“ buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso – tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį“,– teigia prezidentė.
 
D. Grybauskaitė buvo paskiepyta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:04

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad pernelyg užsitęsusio karantino efektyvumas kiekvieną papildomą savaitę ir mėnesį mažėja. Jis taip pat priduria, kad neigiamas ilgo karantino poveikis gali būti didesnis, nei jo nauda.
 
„Manau, kad šalims visgi reikės apsispręsti, kokiu keliu jos žengia ir kiek įmanoma labiau išmokti gyventi su virusu. ES šalys praktiškai liko vienintelės pasaulyje, kurios įsikabinusios tokio (griežto – ELTA) karantino, ir vis tiek kažkada ateis diena, kai tiesiog privalėsime rizikuoti ir atidaryti ekonomiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.
 
Ž. Mauricas pabrėžė, jog karantino esmė yra ne jis pats, o kokiu mastu jo visuomenėje laikomasi.
 
„Jeigu karantine esame pusę metų ar ilgiau, tai tikrai gali turėti didelį šautinį neigiamą poveikį, apie kurį retai kalbame, bet jis gali būti žymiai didesnis, nei teigiamas karantino poveikis. Juolab kad ribinis karantino naudingumas kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę mažėja. Pirminis jo efektas yra didžiausias, visi mobilizuojasi, visi laikosi taisyklių, nes ne pats karantinas yra esmė, o karantino laikymosi taisyklės“, – sakė jis, pridurdamas, kad karantinui užsitęsus jo ribinis naudingumas mažėja, tačiau ribiniai kaštai auga.
 
Ž. Mauricas taip pat teigė, kad galiausiai susikirtus ribinio karantino naudingumo ir ribinių karantino kaštų kreivėms, papildoma karantino savaitė ar papildomas mėnuo tampa visomis prasmėmis neberacionalus ir nebelogiškas. Jis taip pat pažymėjo, kad „karantinas pats savaime negali būti tikslas“.
 
Anot ekonomisto, restoranų, viešbučių, turizmo sektoriaus, kitų laisvalaikio paslaugų situacija šiuo metu yra nepavydėtina, ir panašu, kad ji artimiausiu metu nepasikeis į gerą, jei ir toliau bus laikomasi patvirtinto išėjimo iš karantino plano.
 
„Nors neaišku, ar tikrai taip reikėtų pavadinti tą planą, galbūt tai pasilikimo karantine planas“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.
 
Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 12:00

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai  ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Vyriausybės vadovė interviu  Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
 
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
 
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
 
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Sveikatos apsaugos  ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
 
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
 
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
 
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
 
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:50

JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II paskatino savo šalies žmones, nepatikliai žiūrinčius į skiepus nuo COVID-19, „galvoti apie kitus žmones, o ne save“ ir pasiskiepyti.
 
94 metų amžiaus monarchė ir jos sutuoktinis princas Philipas pirmąja vakcinos nuo koronaviruso infekcijos doze paskiepyti sausio pradžioje.
 
Šiuo metu 99 metų princas Philipas gydomas ligoninėje dėl infekcijos, bet ji nėra susijusi su koronavirusu. Karalienės vyriausiasis sūnus ir sosto įpėdinis princas Charlesas, kuris pernai persirgo COVID-19 liga, taip pat jau pasiskiepijo pirmąja vakcinos doze.
 
„Viskas vyko labai greitai, ir aš gavau daug laiškų iš žmonių, kurie buvo labai nustebę, kaip paprasta gauti vakciną. Ir visai neskaudėjo“, – taip savo patirtį apibūdino karalienė.
 
„Gavus vakciną, yra jausmas, kad esi apsaugotas, kas, manau, yra labai svarbu“, – teigė Elžbieta II.
 
Karalienė, be to, šią ligą pavadino „maru“, tačiau pasidžiaugė neįtikėtinai greitu vakcinacijos programos vykdymo greičiu šalyje.
 
JK pirmąja vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 18 mln. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:30

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Nuo ketvirtadienio įsigalioja Vyriausybės nutarimas atlaisvinti ribojimą tarp konkrečių žiedinių savivaldybių, švelninama kaukių dėvėjimo lauke prievolė.
 
Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti asmenų judėjimą tarp žiedinių savivaldybių, kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas galioja iki kovo 15 dienos.
 
Nuo ketvirtadienio taip pat įsigalioja sprendimas atsisakyti privalomo burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių) dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki kovo 31 dienos šalyje pratęsti karantino režimą.
 
Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 06:00

Tapytojas Aleksandras Vozbinas. (ELTA) nuotr.

Eidamas 63-iuosius metus trečiadienį Vilniuje mirė lietuvių tapytojas Aleksandras Vozbinas.
 
A. Vozbino bičiulis tapytojas Raimondas Savickas LRT.lt atskleidė, kad velionis sirgo COVID-19 ir mirė nuo komplikacijų. Iš pradžių su liga grūmėsi namuose, tačiau sveikata prastėjo, dailininkas atsidūrė reanimacijos skyriuje, kur jam galiausiai buvo sukelta dirbtinė koma.
 
A. Vozbinas gimė 1958 m. kovo 4 d. Vilniuje. 1982 m. įstojo į Lietuvos dailės institutą, kur studijavo tapybos specialybę. Ją baigė 1988 m., mokėsi prof. Augustino Savicko studijoje.
 
Nuo 1990 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys (nuo 1997 m. buvo renkamas į LDS tarybą).
 
Dailininkas buvo dalyvavęs daugiau kaip 300 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autorinių parodų skaičius viršija 30.
 
Tapytojo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Šardžos meno muziejus.
 
A. Vozbinas organizavo ir kuravo nemažai projektų Lietuvoje ir užsienyje – simpoziumų, plenerų tapybos parodų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 00:30

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Praėjusią savaitę šalyje prasidėjus 80 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupės vakcinacijai nuo COVID-19, vienas pirmųjų pasiskiepijusių buvo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, vakcinacija liečia ne tik pavienius žmones, tai yra visos visuomenės atsakas į iškilusią grėsmę, todėl turėtų būti visos visuomenės interesas.
 
Pirmojo faktinio Lietuvos valstybės vadovo teigimu, žmonijai nuolat tenka susidurti su mirtinomis ligomis ar epidemijomis, nusiaubiančiomis šalis ar ištisus žemynus, tačiau žmonės su jomis visuomet kovojo.
 
„Koronavirusas yra pavojinga liga, nusinešusi daug gyvybių, ir tai yra dar viena mūsų kova. Yra ir kitas būdas – nekovoti. Toks fatalistinis laukimas – kas bus, kaip Dievas duos, gal čia Dievo bausmė? Bet manau, kad Europa nėra ta civilizacija, kuri negalvotų ir nesipriešintų. Vakcinacija yra visuomenės gynyba nuo netikėto ir dar naujo priešo. Kiekvienas, kuris skiepijasi, dalyvauja pasipriešinime ir pats tiesiai sako „aš neplatinu“, – mintimis dalijasi profesorius.
 
Neapsisprendusiems ir dvejojantiems žmonėms jis linki padaryti viską, kad būtų apsaugoti artimieji, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
 
„Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti – tai neplatinti viruso, bet tam turime pasiskiepyti. Tai nėra tik bėgimas nuo asmeninio pavojaus, siekiant apsaugoti savo šeimą. Linkiu, kad nekiltų minčių – o gal aš atnešiau užkratą į mūsų šeimą. Linkiu gyventi ramia sąžine ir žinojimu, kad padariau viską, ką galėjau, kad neplatinčiau viruso. Tai yra rezistencija“, – teigia prof. V. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 05:33

Gali būti, kad Į Lenkiją atvykstantys asmenys jau netrukus turės pateikti neigiamą koronaviruso testą. Šis naujas reikalavimas planuojamas savaitės pabaigoje, stočiai TVN sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Tam, kas pasienyje pateiks neigiamą testo rezultatą, atvykus nereikės karantinuotis.
 
Ministras, be to, pareiškė, kad Lenkijoje prasideda trečioji pandemijos banga, kuri piką veikiausiai pasieks kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Naujos priemonės pandemijai suvaldyti ateinančiomis savaitėmis neplanuojamos.
 
Lenkijoje pastaruoju metu auga naujų infekcijų skaičiai. Neseniai šalyje sušvelninti, be kita ko, kino teatrams, teatrams, viešbučiams ir slidinėjimo trasoms taikyti ribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.22; 00:30

Princas Philipas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) princas Philipas liks ligoninėje iki kitos savaitės, naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė šaltinis, praėjus trims dienoms po to, kai 99-erių vyras buvo hospitalizuotas dėl prastos savijautos.
 
Edinburgo hercogas yra gydomas karaliaus Edvardo VII ligoninėje centriniame Londone.
 
„Hercogas veikiausiai liks ligoninėje per savaitgalį ir kurį laiką kitą savaitę“, – sakė Bekingemo rūmų šaltinis.
 
Šaltinis pridūrė, kad princas yra „geros nuotaikos“. Detalės apie jo būklę viešai neskelbiamos.
 
Bekingemo rūmai trečiadienį pranešė, kad princas Philipas buvo paguldytas į ligoninę „atsargumo sumetimais“, laikantis gydytojo rekomendacijų.
 
Nemanoma, kad princo liga yra susijusi su koronavirusu. Jis kartu su sutuoktine karaliene Elžbieta II sausį buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 00:30