Lietuvoje per praėjusią parą patvirtinus 1122 naujus koronaviruso atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia situaciją vertinantis atsargiai, nes mirčių skaičius vis dar išlieka nemažas.  
 
„Kol kas dar atsargiai vertiname. Skaičius išlieka tikrai nemažas. Aišku, ne tiek, kiek fiksavome pačioje mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje, – tai tikrai pagerėjusi situacija, bet sudėtinga vertinti, nes norėtųsi užtikrinčiau jaustis. Situacija stabili, bet mirčių skaičius išlieka nemažas“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.
 
Jos teigimu, sudėtinga situacija slaugos įstaigose, ligoninėse, fiksuojami susirgimo atvejai įmonėse.
 
Pasak NVSC atstovės, atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, dalis yra panaši kaip visada, nes dalis žmonių negali prisiminti, kur galėjo užsikrėsti infekcija.
 
„Įvardija, kad galbūt viešasis transportas, galbūt apsipirkimo centruose, bet mes tikrai negalime būti tikri, kad būtent ten, nes patys žmonės tiesiog negali įvardyti, tai mes kliaujamės tuo, ką jie pasako. Jei žmonės negali įvardyti, atvejis išlieka nežinomas, tačiau nereiškia, kad jis nėra neištirtas. Yra atliekami kiti procesai, izoliuojami žmonės, kurie kontaktavo su tuo žmogumi. Taip yra valdomas viruso plitimas“, – sakė A. Vžesniauskaitė.
 
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 9540 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1122 asmenims, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 166 680.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 28 žmonės, taip pat registruoti dar 10 asmenų, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 00:30

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad bendra tendencija dėl koronaviruso atvejų skaičiaus kol kas atrodo pozityvi, tačiau nereikėtų tikėtis, kad sausio 31 dieną visi apribojimai bus atšaukti.
 
„Tai nereiškia, kad visi apribojimai privalo išlikti, bet, žinoma, mes pirmiausia būsime atsargūs dėl situacijos ir, nepaisant to, kad būna dienų, kai skaičiai atrodo gerokai geriau, būna tokių dienų kaip šiandien, kai jie vėl tarsi atrodo blogiau, bendra tendencija kol kas atrodo pozityvi. Klausimas, ar pakankamai sparti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
 
„Mūsų iššūkiai yra du, pirmas – tas, kad mes turime nulipti nuo gana aukšto kalno. Antras – kad tuo pačiu metu aplinkui, kažkur netoliese Lietuvos, plinta mutacijos, kurios gali vėl labai greitai tą kalną užauginti“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Ji pateikė Airijos pavyzdį, kuri, pasak premjerės, per karantiną puikiai susitvarkė ir labai sumažino atvejų skaičių, tačiau, atšaukus karantiną ir įsisukus viruso mutacijai, teko vėl įvesti naują karantiną.
 
„Labiausiai norėtume išvengti tokių amerikietiškų kalnelių. Norėtume, kad išėjimo strategijos būtų valdomos, derinamos su testavimo ir vakcinavimo strategijomis. Nebus taip, kad sausio 31 dieną visi apribojimai neteks galios. Kažkokia apribojimų dalis – galbūt, bet kokie, kokiais tempais ir kokiais etapais, dėl to turėsime tartis“, – sakė I. Šimonytė.
 
Pasak premjerės, su ekspertų taryba prie Vyriausybės yra sutarta, kad kitą savaitę bus aptariama situacija, kas dar turėtų būti padaryta, kad kažkokios sąlygos būtų lengvinamos ir nuo kada.
 
Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Jo metu apribota daugelis veiklų, neveikia kavinės, restoranai (išskyrus maistą išsinešti), daugelis parduotuvių, išskyrus maisto. Taip pat veikia vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių pardavimo vietos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 03:00

Norvegijos karališkoji šeima. EPA-ELTA nuotr.

Norvegijos karaliui Haraldui V ir karalienei Sonjai suleista pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB, remdamasi karališkosios šeimos spaudos tarnyba.
 
„Karališkoji pora po trijų savaičių gaus antrąją vakcinos dozę“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Iki šiol Norvegijoje pirmąja „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze paskiepyta daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.
 
Antradienį Norvegiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta – 4 tūkst. dozių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:22

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį renkasi į posėdį aptarti naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas priemones suvaldyti COVID-19 pandemiją.
 
„Nuolat stebime ir analizuojame padėtį šalyje. Tai yra sudėtingas laikotarpis mums visiems, tačiau neabejojame, kad taikomos priemonės turi būti tęsiamos ir greitu metu galėsime pamatyti teigiamus pokyčius“, – teigia vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
 
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
 
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d., situacija bus peržiūrėta sausio 17 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:20

Lietuvoje praėjusią parą, sekmadienį, ištyrus 4269 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 775 asmenims, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 160 446.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, taip pat registruoti dar 3 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 35, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2232 žmonės.
 
Nuo COVID-19 mirė 50–99 metų žmonės. Iš viso mirė 16 vyrų ir 16 moterų. Tarp jų – 11 žmonių, kurie buvo 70–79 metų amžiaus, 8 asmenys, priklausantys 80–89 metų amžiaus grupei, 6 asmenys – 60–69 metų, penki 90–99 metų ir du 50–59 metų amžiaus.
 
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 133 žmonės, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 92 608. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 64 642 žmonės.
 
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 742 958 ėminiai.
 
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 3 asmenys. Iš viso nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 22549 asmenys.
 
Lietuvoje įvestas karantinas galioja iki sausio 31 dienos. Draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymo įstaigos dirba tik nuotoliniu būdu, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
 
Iki sausio 31-osios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 00:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį savo feisbuko paskyroje pasidalino nuoroda į svetainę, kurioje pateikiama aktuali informacija apie COVID-19 vakcinavimo procesą. Ministrė pirmininkė kritiškai sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje paaiškėjusius atvejus, kai vakcina nuo koronaviruso atiteko ne medikams, o visiškai su gydymo procesu nesusijusiems asmenims.
 
Premjerė akcentuoja, kad už vakcinacijos procesų atsakingų įstaigų vadovai privalo prisiimti atsakomybę ne tik prieš visuomenę, tačiau ir prieš savo kolektyvus, veikti skaidriai bei aiškiai.
 
I. Šimonytė, pripažino kad kol kas vakcinų skaičius kuklus, skaičiai nėra įspūdingi, bet, jos teigimu, svarbiausia, kad procesas įsibėgėja.
 
„Pykstantiems dėl „mažai vakcinų“ noriu priminti, kad dar prieš pusmetį niekas išvis netikėjo, kad šiuo metu turėsime ne šiaip vakciną, o visas tris (įskaičiuoju ir Astra Zeneca, kurios vakcina ES dar neregistruota). Akivaizdu, kad kai patvirtinamas kaip tinkamas naudoti ką tik sukurtas daiktas, kurio vienu metu reikia visiems, joks gamintojas net arti negali patenkinti poreikio be papildomų gamybos pajėgumų. Bet ir tai pakeliui – bent jau Pfizer kompanija ketina juos labai esmingai ir sparčiai plėsti“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.
 
Visgi premjerė pripažino, kad bloga žinia yra tai, kad paviešintoje svetainės nuorodoje negalima pamatyti visų istorijų, kai vienas ar kitas skiepas labai ribotos pasiūlos sąlygomis atiteko galbūt ne tam, kam jis turėtų tekti prioriteto tvarka.
 
„Man labai gaila, kad ir vėl kažkam Vyriausybėje teks atsakinėti į klausimus, kaip tai vertiname? Kaip gali vertinti sulaužytą pasitikėjimą, kuris tokiame procese tik ir tegali būti parodytas institucijų vadovams, nes nei Vyriausybės kanceliarija, nei ministerija neturi galimybių sudarinėti dešimčių tūkstančių skiepijamų sąrašų ir asmeniškai tikrinti, ar skiepijamasis turi „talonėlį““, – savo feisbuko paskyroje teigė I. Šimonytė.
 
„Įstaigų vadovai turi atsakomybę ne tik prieš visuomenę tinkamai panaudoti už mokesčių mokėtojų lėšas įgytas vakcinas, bet ir prieš savo kolektyvus – veikti skaidriai, aiškiai, aptarti konkrečius prioritetus su vadovaujamais žmonėmis ar jų atstovais. Ir tie rezerviniai sąrašai, kurie tampa reikalingi, jeigu kažkas skiepytis atsisako ar negali, irgi turi būti skaidriai sudaryti“, – taip pat akcentavo ji.
 
Ministrė pirmininkė savo feisbuko įraše taip pat teigia, kad žino, kaip dažnai švietimo, sveikatos, socialinės globos sistemose vadovams pasiūloma atsakomybė, nepasiūlant kartu nieko, tik teisę būti nubaustam, jeigu kažko pritruks. Visgi I. Šimonytė akcentuoja, kad, kai ištekliai suteikiami, vadovo atsakomybė juos panaudoti taip, kad sprendimai būtų suprantami ir paaiškinami.
 
„Medikams, dirbantiems covido fronto linijoje, prioritetas buvo suteiktas ne šiaip sau. Vėliau seks kiti prioritetai, kurie apibrėžiami dar ne pagal amžių – vienintelį objektyvų ir neinterpretuotiną kriterijų. Visi jie reikalauja didelės konkrečių vakcinuojamų asmenų sąrašų tvirtintojų atsakomybės, kad vakcinavimo procesas nebūtų kompromituojamas, o institucijos, turinčios vienu metu spręsti daugybe kitų klausimų – įveltos į laiką ėdančius tyrinėjimus“, – sakė I. Šimonytė.
 
„Jeigu jus pakvietė skiepui, nors žinot, kad sąraše jūsų veikiausiai neturi būti, irgi pagalvokit, ar labai norėtumėt nesmagiai stebėti nepažįstamus numerius telefone ir sugalvoti, kuo čia galėtumėt paaiškinti savo sėkmę“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.10; 00:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad apie naujosios Vyriausybės įvestų griežtesnių karantino ribojimų veiksmingumą spręsti kol kas dar anksti, kadangi šie įsigaliojo prasidėjus šventiniam laikotarpiui – mažesnio žmonių judėjimo metui. Visgi, anot ministrės pirmininkės, daugelis šalies gyventojų atsakingai pažiūrėjo į Vyriausybės ir medikų prašymus atsisakyti nereikalingų kelionių ir veiklų.
 
„Norėčiau, kad išliktume labai atsargūs, nes yra kelios aplinkybės, kurios verčia mus to atsargumo laikytis. Duomenys, kuriuos mes turime, (…) ta (užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus – ELTA) „fluktuacija“ yra gana didelė, ji, aišku, priklauso nuo atliekamų testų skaičiaus. Mes turime tokią nelabai standartinę laiko juostą, kadangi iš tų savaičių, kurias galioja sugriežtinti karantino reikalavimai, praktiškai normalios darbo savaitės nebuvo nė vienos, ši yra pirmoji“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ji.
 
Anot I. Šimonytės, tarpušventis visuomet būna mažesnio žmonių judėjimo laikotarpis, tad apie naujosios Vyriausybės įvesto judėjimo ribojimo veiksmingumą spręsti dar sunku.
 
„Tarpušventis visuomet būna natūraliai mažesnio žmonių mobilumo ir aktyvumo metas. Tad negalime tikrai pasakyti, ar tie mobilumo sulėtėjimo duomenys, kurie tikrai labai primena Velykų rezultatus, yra tiesiog sezono dalykas, ar vis dėlto galime įžiūrėti ilgalaikį trendą. Tą patį galima pasakyti ir apie pandemijos pagreitį“, – teigė premjerė.
 
Pasak jos, nors kai kurie duomenys leidžia manyti, kad pandemijos pagreitis ima lėtėti, Vyriausybė yra linkusi luktelti dar kelias darbo savaites, kol bus grįžtama prie realios situacijos vertinimo.
 
I. Šimonytė taip pat sakė su nerimu stebinti viruso mutaciją Jungtinėje Karalystėje (JK) bei Airijoje.
 
„Jei būtume tos (COVID-19 – ELTA) bangos pačioje apačioje, labai sparčiai didėjantis atvejų skaičius tokiai atmainai patekus į Lietuvą reikštų vienus dalykus. Kai esame gana aukštai ant kalno, kažkoks pandemijos paspartėjimas (…) reikštų labai didelę įtampą mūsų sveikatos sistemai, kuri dabar ir taip balansuoja ant ribos“, – teigė ji, išskirdama, jog sunkiausia padėtis – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Premjerė taip pat pridūrė, jog Vyriausybė, svarstydama apie karantino švelninimo galimybes, akylai stebi dinamiką sveikatos priežiūros sistemoje.
 
Karantinas

„Pagrindinis dalykas, į ką išties žiūrime, yra ne tik atvejų ar mirčių skaičius (…), bet kiekvieną dieną labai akylai stebime, kokia dinamika yra sveikatos priežiūros įstaigose. Bendra dinamika, bendras sveikatos sistemos prisitaikymas vis tiek vyksta, ir dabar net tiems atvejų skaičiams gana sparčiai augant vis dėlto yra rezervų, kurie yra labai maži“, – sakė ji.
 
I. Šimonytės teigimu, apie nepaprastosios padėties įvedimą Vyriausybė nesvarsto.
 
„Kol kas to nesvarstome (dėl nepaprastosios padėties įvedimo – ELTA), nes pagal tuos duomenis, kuriuos matėme per kelias karantino galiojimo savaites drįsčiau teigti, kad dauguma žmonių gana atsakingai pažiūrėjo į mūsų ir medikų prašymą susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ar nebūtinos veiklos“, – tikino ji.
 
„Visgi vakar bendra situacija buvo įvertinta kaip rizikinga ir nesuteikianti pagrindo dabar kalbėti (…) apie kažkokius ženklesnius atlaisvinimus. Taisyklės turi galioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:50

Klausimai veja klausimus

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė paaiškinimą dėl 804 neapskaitytų mirčių dėl COVID-19 infekcijos bei kitų priežasčių. NVSC direktoriaus Roberto Petraičio teigimu, mirčių nesutapimas atsirado dėl to, kad gydymo įstaigos centrui nepateikė pranešimų apie mirties atvejus. Pasak jo, didžioji dalis neapskaitytų mirčių buvo užfiksuota gruodžio mėnesį.
 
„Norėčiau visų pirma atkreipti visų dėmesį, kad būtent mes nustatėme mirčių skaičiaus nuo koronaviruso infekcijos, nustatyto pagal gydymo įstaigų pateiktus pranešimus ir pagal mirties liudijimus, neatitikimą. Gruodžio 18 dieną tas neatitikimas buvo 804 atvejai“, – NVSC surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje sekmadienį teigė R. Petraitis.
 
NVSC vadovas sakė, kad gruodžio mėnesį pasirodžius informacijai apie galimas perteklines mirtis NVSC kreipėsi į registrų centrą, į e.sveikatos duomenų tvarkytoją ir paprašė pateikti mirties liudijimus tų asmenų, kuriems kažkada PGR metodu buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija. Jo teigimu, gautus duomenis NVSC išanalizavo ir palygino su duomenimis, kurie buvo gauti iš gydymų įstaigų.
 
„Gruodžio 17 d. tą analizę atlikome ir informavome ministeriją apie mirčių skaičiaus nesutapimus ir gruodžio 18 d. buvo ministerijai parašytas elektroninis raštas, pateiktas situacijos vertinimas, kokie yra skaičiai ir ką daro NVSC, kokius siūlo sprendimo būdus. Ir paprašiau suorganizuoti atskirą pasitarimą tam klausimui kartu su specialistais“, – teigė R. Petraitis.
 
Pasak jo, buvo suorganizuotas pasitarimas su SAM, kurio metu ir buvo informuota apie 804 atvejų nesutapimą.
 
„Nesutapimas susidarė todėl, kad daug gydymo įstaigų nepateikė pranešimų NVSC apie mirties atvejus. Įstaigų sąrašas yra labai didelis, yra 3 lapai. Tai pagrindinės įstaigos, kovojančios su koronaviruso infekcija, taip pat ir mažesnės įstaigos“, – informavo R. Petraitis.
 
„Norėčiau tik pasakyti, kad iš 804 atvejų didžiausias skaičius buvo fiksuotas gruodžio mėnesį“, – pridūrė jis.
 
R. Petraitis akcentavo, kad taip pat buvo užfiksuota keletas atvejų, kai buvo patvirtinta, jog pacientai mirė nuo koronaviruso, nors iš tiesų jie prieš mirtį jau buvo pasveikę nuo COVID-19 infekcijos, jų mirties priežastys buvo kitos.
 
Naujas tyrimas parodė 1171 neapskaitytą mirties atvejį
 
Jis taip pat teigė, kad NVSC, paskutinėmis praėjusių metų dienomis atlikęs duomenų palyginimą, užfiksavo dar didesnį mirčių statistikos neatitikimą.
 
„Galiu konstatuoti, kad nesutapimas yra 1071 atvejis. Iš 1071 atvejo yra 441 mirtis nuo COVID-19 ir 836 atvejai nuo kitų priežasčių“, – naujausius duomenis pristatė jis.
 
„Ši situacija ir šie nesutapimai parodė, kad problema iš tikrųjų yra ne NVSC, bet tai yra sisteminė problema, susijusi su visa sveikatos priežiūros sistema“, – akcentavo NVSC direktorius.
 
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Duomenys gauti, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso (COVID-19) ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.04; 01:56

Larry Kingas, legendinis laidų vedėjas. EPA – ELTA nuotr.

Legendinis JAV pokalbių laidų vedėjas Larry‘is Kingas jau daugiau kaip savaitę dėl Covid-19 gydomas „Cedars Sinai Medical Center“ ligoninėje Los Andžele, šeštadienį pranešė stotis CNN, remdamasi šeimos šaltiniais.
 
87 metų L. Kingas, kuris serga 2 tipo diabetu, praeityje turėjo daugybę sveikatos problemų. Jis yra patyręs kelis infarktus, jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys. L. Kingas 25 metus CNN stotyje rengė pokalbių laidą „Larry King Live“, 2010-aisiais išėjo į pensiją.
 
L. Kingas savo laidoje kalbino kandidatus į prezidentus, garsenybes, sportininkus, kino žvaigždes ir kitas asmenybes. Jis sukūrė per 6 000 laidų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.03; 11:18

Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 6 399 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 1239 asmenims, mirė 27 žmonės: 11 moterų ir 16 vyrų, pranešė Statistikos departamentas.
 
Daugiausia mirčių nuo koronaviruso registruota Kauno (7), Šiaulių ir Klaipėdos (po 5) apskrityse. Praėjusią parą daugiausia nuo COVID-19 sukeltų mirusių asmenų buvo 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 12 žmonių. 6 žmonės mirė 70-79 metų amžiaus grupėje, o dar 4 – 60-69 metų amžiaus grupėje. Po vieną žmogų mirė ir amžiaus grupėse nuo 40 iki 49 bei nuo 50 iki 59 metų.
 
Sekmadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 587 žmonės. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje išaugo iki 146 637 asmenų, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 66 782 žmonės, pasveiko – 77 362.
 
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 1643 žmonės, 850 užsikrėtusiųjų mirė dėl kitų priežasčių.
 
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 651 623 ėminiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.03; 05:00

Čia – nustatyti koronavirusinės infekcijos atvejai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1493 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.
 
625 iš jų registruoti Vilniaus, 210 Kauno, 166 Panevėžio, 118 Šiaulių, 100 Klaipėdos, 67 Utenos, 57 Alytaus, 53 Telšių, 44 Marijampolės ir 38 Tauragės apskrityse. 15 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo, skelbiama NVSC pranešime.
 
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 70.
 
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
 
Daugiausiai – 11 – per praėjusią parą atvejų nustatyta protrūkyje, susijusiame su Didvyžių globos namais, įsikūrusiais Marijampolės apskrityje. Iš viso šiame protrūkyje jau patvirtinti 74 atvejai.
 
5 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Plungės rajono ligoninės protrūkyje. Atvejai patvirtinti 4 darbuotojams ir vienam pacientui.
3 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Šilutės ligoninės protrūkyje. Iš jų vienas atvejis yra antrinis. Atvejai patvirtinti darbuotojams ir artimajam.
 
Du atvejai, patvirtinti praėjusią parą, yra susiję su Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru.
 
Du fiksuoti atvejai patvirtinti Klaipėdos jūrininkų ligoninės protrūkyje. Atvejai nustatyti darbuotojams.
 
Su Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centru siejamame protrūkyje praėjusią parą nustatyti du atvejai. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 11 atvejų.
 
Po kelis užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejus buvo patvirtinta LSMU Kauno klinikų ir LSMU Kauno ligoninės protrūkiuose.
 
3 atvejai, patvirtinti praėjusią parą, yra siejami su pieno produktų gamybos įmone, įsikūrusia Marijampolės apskrityje. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 11 atvejų.
 
Du atvejai, iš kurių vienas antrinis, per praėjusią parą patvirtinti apatinio trikotažo siuvimo įmonėje Marijampolės apskrityje. Su šiuo protrūkiu siejama 16 atvejų.
 
3 praėjusios paros atvejai patvirtinti Šakių vaikų globos namų protrūkyje. Iš viso su šiuo protrūkiu siejama 14 atvejų.
 
Su Klaipėdos apskrities Macikų socialinės globos namais siejamame protrūkyje praėjusią parą iš viso patvirtinti 3 atvejai. Atvejai patvirtinti darbuotojams.
 
Du atvejai patvirtinti taip pat Klaipėdos apskrityje įsikūrusių Padvarių socialinės globos namų protrūkyje. Atvejai patvirtinti darbuotojams.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais NVSC duomenimis, registruota 51.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.02; 00:01

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kaip ir buvo pranešta anksčiau, iš gydymo įstaigų gavęs informaciją apie mirties nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejus ir atvejus, kai mirusieji buvo užsikrėtę COVID-19, bet mirė dėl kitų priežasčių, kuri nebuvo pateikta laiku pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką, šiuos duomenis įtraukia į statistiką.
Registrų centras. Registrų centro nuotr.
 
NVSC informuoja, kad praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 42 žmonės, dar apie 88 mirties atvejus pateikti pranešimai, kurių gydymo įstaigos nebuvo pateikusios laiku, kaip numatyta galiojančioje, SAM patvirtintoje tvarkoje.
 
Taip pat gruodžio 31 d. gauta informacija apie 19 mirties atvejų, kai asmenys mirė užsikrėtę COVID-19, bet, medikų vertinimu, pagrindinė mirties priežastis yra kita. Dar 58 tokių atvejų, apie kuriuos pranešta penktadienį, yra atvejai, kai gydymo įstaigos atsiuntė laiku nepateiktus pranešimus, kaip numatyta galiojančioje tvarkoje.
 
Kaip ir buvo anksčiau, t. y. visą pandemijos laikotarpį, NVSC kasdien pateikia informaciją apie tuos mirties atvejus, apie kuriuos tą parą gavo pranešimus iš gydymo įstaigų, nepaisant, kokia yra žmogaus mirties data. Tai buvo nuolat pabrėžiama ir nuolat akcentuojama, pateikiant informaciją visuomenei, ką kasdien ir darė NVSC, nurodydamas ir mirusiųjų amžiaus grupes, ir informaciją apie turėtas gretutines patologijas, ir asmenų užsikrėtimo aplinkybes, kurios nustatytos epidemiologinės diagnostikos metu.
 
NVSC atkreipia dėmesį, kad mirčių neatitikimą pagal gydymo įstaigų NVSC pateiktus pranešimus ir informaciją Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje įvertino NVSC ir NVSC kreipėsi į Registrų centrą ir gydymo įstaigas, siekiant sutikrinti duomenis. Viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad neatitikimą pastebėjo kitos įstaigos, yra netiesa, apie neatitikimą pranešė ir veiksmų ėmėsi NVSC.
 
Svarbu ir tai, kad NVSC iš karto pasiūlė problemos sprendimo būdą ir techniškai jau kurį laiką yra pasiruošęs informacijos apie mirties atvejus gavimo proceso tobulinimui, tačiau vis dar galioja tvarka, nustatyta ministro įsakymu, kaip informacija turi būti pateikta NVSC, t. y. pateikiant skubų pranešimą.
 
NVSC yra įstaiga, kuri gauna informaciją nustatyta tvarka, kurią nustatė ne pats centras. NVSC gauna informaciją iš gydymo įstaigų, joms pateiktus tam numatytą formą, kaip ir yra numatyta teisės aktuose.
 
NVSC primena, kad jau gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti duomenis apie visus Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje registruotus mirties nuo COVID-19 ligos atvejus, pateikiant detalią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.01; 18:00

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1773 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 736 iš jų registruoti Vilniaus, 287 Kauno, 196 Klaipėdos, 128 Panevėžio, 127 Šiaulių apskrityse. Dar 81 infekcijos atvejis patvirtintas Utenos, 66 Alytaus, 58 Marijampolės, 47 Telšių ir 34 Tauragės apskrityse. 13 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
 
Šiuo metu atlikta 975 atvejų epidemiologinė diagnostika (798 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami pirmadienį).
 
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 173 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti), skelbia NVSC.
 
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
 
Praėjusią parą registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Vilkaviškio rajone įsikūrusiuose Didvyžių globos namuose (iš viso su protrūkiu siejami 58 infekcijos atvejai), „Marijampolės švento arkangelo Mykolo globos namuose“ (iš viso – 40 atvejų), Marijampolės Suvalkijos socialinės globos namuose patvirtinti (iš viso – 57 atvejai), Kaišiadorių rajone veikiančiuose Strėvininkų socialinė globos namuose (iš viso 151 atvejis), Anykščių rajone veikiančiuose Aknystos socialinės globos namuose (iš viso 147 atvejai).
 
Naujas protrūkis registruotas Utenos rajone veikiančiuose Leliūnų socialinės globos namuose, kur patvirtinti 7 koronavirusinės infekcijos atvejai, visi asmenys yra darbuotojai. Dar vienas naujas protrūkis praėjusią parą registruotas Šakių vaikų globos namuose, kur patvirtini 5 COVID-19 ligos atvejai.
 
Taip pat praėjusią parą registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Šakių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje, Raseinių rajone veikiančioje žuvies perdirbimo įmonėje, pramoninėmis prekėmis Raseiniuose prekiaujančiose įmonėse, Raseinių rajone veikiančioje verpalų gamybos įmonėje.
 
Sekmadienį taip pat registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Kauno metalo apdirbimo, siuvimo, baldų gamybos įmonėse, taip pat įmonėje, prekiaujančioje gyvūnų prekėmis, architektūrine ir inžinerine veikla užsiimančioje įmonėje bei maisto pramonės įmonėse.
 
Be to, registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje, maisto pramonės įmonėse Klaipėdoje, Rokiškio pieno perdirbimo įmonėje, statybų įmonėse Rokiškyje, siuvimo įmonėje Biržuose, būtus Tauragėje prižiūrinčioje įmonėje, Mažeikiuose veikiančiose pramonės, santechnikos darbų įmonėse, Telšiuose įsikūrusioje pieno perdirbimo įmonėje, baldų gamybos įmonėje Telšiuose, Utenos mėsos perdirbimo įmonėse.
 
Taip pat praėjusią parą registruoti COVID-19 ligos atvejai, susiję su protrūkiais Ukmergėje veikiančioje butus prižiūrinčioje įmonėje, Ukmergės medžio apdirbimo įmonėje, Švenčionių rajone veikiančioje medicinos pramonės įmonėje, biuro baldų gamybos įmonėje Vilniuje, taip pat Vilniuje veikiančiose statybų, automobilių remonto, maisto pramonės įmonėse.
 
Registruoti ir COVID-19 atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kauno Žaliakalnio lopšelyje-darželyje, Kauno Raudondvario lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre, Mažeikių Sodų pagrindinėje mokykloje, Utenos lopšelyje-darželyje „Saulutė“, taip pat Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre, Utenos rajono savivaldybėje.
 
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu NVSC turimais duomenimis, registruota 183.
 
Visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:00

Anthony Faucis. EPA – ELTA nuotr.

Kadangi daugelis žmonių JAV nepaisė sveikatos tarnybų rekomendacijų per Kalėdas nekeliauti, žinomas šalies imunologas Anthony‘is Faucis prognozuoja tolesnį koronaviruso atvejų skaičiaus augimą kitais metais.
 
Tai kelia „gana didelį susirūpinimą“, nes jau dabar naujų atvejų skaičiai yra labai dideli – registruojama apie 200 000 infekcijų per parą, kalbėjo A. Faucis sekmadienį stočiai CNN.
 
„Mes tikrai esame kritiniame taške“, – pabrėžė A. Faucis. Padėtis ateinančiomis savaitėmis esą gali dar labiau paaštrėti. Pastaruoju metu JAV ligoninėse vidutiniškai buvo gydoma beveik 120 000 Covid-19 pacientų, kasdien per 2 000 žmonių mirė.
 
Trečiadienį JAV oro uostai aptarnavo beveik 1,2 mln. žmonių – tai yra didžiausias skaičius nuo pandemijos pradžios. Penktadienį saugumo patikras atliko 1,13 mln. keleivių. Pernai tą pačią dieną jų buvo 2,5 mln.
 
330 mln. gyventojų turinčiose JAV nuo pandemijos pradžios virusas patvirtintas daugiau kaip 19 mln. žmonių. Per 330 000 pacientų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:20

Japonija iki sausio pabaigos uždraudė užsieniečiams atvykti į šalį, užfiksavus naujosios koronaviruso atmainos atvejų.
 
Japonijoje iki šiol nustatyti aštuoni naujosios koronaviruso atmainos, kuri pirmiausia buvo patvirtinti Jungtinėje Karalystėje (JK), atvejai. Keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę, o kiti keturi saviizoliavosi, teigė Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Japonija praeitą ketvirtadienį įvedė draudimą į šalį atvykti užsieniečiams, kurie neseniai lankėsi JK ir Pietų Afrikos Respublikoje, kur taip pat buvo aptikta nauja koronaviruso atmaina.
 
Japonijoje šiuo metu didėja naujų COVID-19 atvejų skaičius, o šeštadienį jų užregistruota rekordiškai daug – 3 881.
 
Penktadienį premjeras Yoshihide Suga paragino gyventojus ramiai sutikti Naujuosius metus ir taip padėti sustabdyti koronaviruso plitimą.
 
Japonijoje patvirtinta per 220 tūkst. COVID-19 atvejų ir apie 3 250 mirčių nuo šios ligos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:13

Nors pagal šį penktadienį Statistikos departamento skelbiamus duomenis, per praėjusią parą registruotų naujų koronaviruso infekcijos atvejų yra mažiau nei ankstesnėmis šios savaitės dienomis, dera įvertinti, jog ketvirtadienį ir tyrimų atlikta keliais tūkstančiais mažiau nei įprastai.
 
Vilniuje šiuo metu serga 12356, pasveiko 11311 gyventojų, iki dabar patvirtinta 23880 COVID-19 ligos atvejų. Vilniaus rajone serga 2423, pasveiko 2027 gyventojai, patvirtintas 4491 ligos atvejis. Kaune serga 6422, pasveiko 7005 žmonės, patvirtintų atvejų – 13619. Kauno miesto savivaldybė viena iš tų vis dar retųjų, kur pasveikusiųjų skaičius persvėrė sergančiųjų skaičių. Gretimam su miestu Kauno rajonui dar nepavyko to pasiekti. Šiame rajone, penktadienio duomenimis, serga 2270, pasveiko 2109 žmonės, patvirtintų atvejų – 4444.
 
Pagal 14 pastarųjų dienų sergamumo COVID-19 rodiklį (kiek naujų atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų) sudarytame Lietuvos savivaldybių žemėlapyje Kauno miestas – 28 (1340,9 atv.), Kauno rajonas – 30-as (1324,4 atv.)
 
Šiauliai, deja, keletą pastarųjų dienų lieka įsitvirtinę šio sąrašo 12-oje pozicijoje (1650,1 atv. – 100 tūkst. gyventojų), Vilniaus rajonas – 16-oje (1535,8 atv.). Klaipėda šiame sąraše šiuo metu 22-a (14314,1 atv/). Vilnius – 31-as (čia per 14 dienų registruota 1304,1 atv. 100 tūkst. gyventojų).
 
Gal ir ne laikas per šventes minėti, kiek žmonių iki šiol mirė nuo koronaviruso, bet ir šventės būtent dėl jo šįmet ne tokios, kaip įprastai. Realybė dabar tokia: Lietuvoje koronaviruso aukomis jau tapo 1205 žmonės, dar 598 infekuotieji mirė dėl kitų priežasčių.
 
Kauno apskrityje ketvirtadienį nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, likusioje Lietuvos dalyje – dar devyni.
 
Kaunas, deja, mirčių dėl COVID-19 skaičiumi pirmauja tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Kaune iki šiol registruotos 145 užsikrėtusiųjų asmenų mirtys nuo koronaviruso infekcijos ir dar 42 – dėl kitų priežasčių, Vilniuje atitinkamai – 138 ir 75.
 
Šiauliuose dėl koronaviruso infekcijos mirė 65 gyventojai, dėl kitų ligų – dar 18 užsikrėtusiųjų. Klaipėdoje COVID-19 aukomis tapo 62 gyventojai, kiti 53 infekuotieji mirė dėl kitų priežasčių. Panevėžyje atitinkamai – 35 ir 11.
 
Kauno rajone nuo pandemijos pradžios registruota 50 mirčių nuo koronaviruso infekcijos, dar 15 – nuo kitų priežasčių, Vilniaus rajone – 28 ir 13.
 
Per visą Lietuvą šiuo metu yra tik 4 savivaldybės (Birštono, Neringos, Pagėgių ir Ignalinos rajono), kuriose dėl COVID-19 nemirė nė vienas gyventojas. Bet ir jose po 1 ar 4 užsikrėtusius asmenis mirė dėl kitų ligų.
 
Iki penktadienio šalyje atlikta 1,57 mln. tyrimų, ketvirtadienį ištirta 9913 ėminių dėl įtariamo koronaviruso. Lietuvos teritorijoje per 2 pastarąsias savaites fiksuotas sergamumo rodiklis – 1418,1 naujo COVID-19 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.25; 16:14

Lietuvoje praėjusią parą, pirmadienį, ištyrus 8377 ėminius, nustatytas 1871 naujas koronaviruso infekcijos atvejis. COVID-19 infekcija pasiglemžė net 54 žmonių gyvybes – 29 moterų ir 25 vyrų, pranešė Statistikos departamentas.
 
Antradienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 3019 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 116 358 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga šiuo metu serga 60 514 žmonių, o pasveiko – 54 197.
 
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1093 žmonės, 554 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
 
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
 
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
 
Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė nutarė drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą nuo gruodžio 21 iki 31 d. Sprendimas priimtas dėl JK plintančios naujos koronaviruso atmainos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 09:30

Estijoje per praėjusias 24 valandas patvirtinti 567 nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai, mirė penki žmonės, praneša Sveikatos taryba.
 
Per parą buvo atlikti 5 687 koronaviruso testai, 10 proc. jų rezultatai buvo teigiami.
 
Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 537,18.
 
Šiuo metu Estijos ligoninėse gydomi 362 COVID-19 sergantys pacientai – 12 mažiau nei praėjusią dieną. 18 jų reikalingas plaučių ventiliavimas, o 28 yra intensyvios terapijos skyriuose.
 
Nuo pandemijos pradžios Estija iš viso patvirtino 22 647 užsikrėtimo atvejus ir 186 mirtis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 15:54

Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje, ištyrus 5780 ėminių, nustatyti 2130 naujų koronaviruso infekcijos atvejų. Nuo COVID-19 infekcijos mirė 20 žmonių, pranešė Statistikos departamentas.
 
Pirmadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 114 487 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 62 067 žmonės, pasveiko – 50863. Per praėjusią parą pasveiko 116 žmonių.
 
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1039 žmonės, 518 užsikrėtusiųjų mirė dėl kitų priežasčių. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1564194.
 
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
 
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
 
Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė nutarė drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 4.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 24.00 val. Sprendimas priimtas dėl JK plintančios naujos koronaviruso atmainos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.21; 00:30

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Neseniai koronavirusu užsikrėtusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono būklė yra stabili, o tyrimai leidžia tikėtis, kad šalies lyderis sėkmingai persirgs šia infekcija.
 
Apie tai šeštadienį atskiru pranešimu paskelbė Prancūzijos prezidentūra.
 
E. Macronas, šiuo metu saviizoliacijoje dirbantis iš savo rezidencijos Versalyje, „vis dar susiduria su tais pačiais COVID-19 ligos simptomais – nuovargiu, kosuliu ir raumenų skausmais“, – teigiama prezidento gydytojo pasirašytame pranešime.
 
Nepaisydamas simptomų Prancūzijos lyderis toliau dirba ir atlieka savo pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 00:30