Astra Genovaitė Astrauskaitė Vilniuje, Rotušės aikštėje, surengė dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių. Tad žadėtus „protesto debatus“ mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė sakė nukelianti kitam kartui.
 
Pasak jos, į mitingą „renkasi žmonės protesto debatų dėl Vyriausybės žmogaus teisių varžymo Lietuvoje“, jame kalbės gydytojai, teisininkai, verslininkai ir esą be jų žinios paskiepytų vaikų tėvai bei visi norintys pasisakyti. Protesto akcija turėtų vykti iki 17 val. Kai kurie jų laikė plakatus su šūkiais „Stop Crime Against Humanity“ (Baikite nusikaltimus prieš žmoniją), „Šalin uzurpatorių teisininkų draugiją“, „Visa valdžia referendumui“.
 
Renginį pradėjusi jo organizatorė A. Astrauskaitė sakė, kad „žmonės gimė laisvi ir mano kūnas priklauso man, o ne valstybei“. Ji taip pat kaltino žiniasklaidą, esą ši siekia pašiepti ir marginalizuoti ją bei bendraminčius.
 
Renginiui prasidėjus Rotušės aikštėje ir aplink ją patruliavo kelios dešimtys policijos pareigūnų.
 
Po rugsėjo 10 dieną vykusio mitingo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla žurnalistams kalbėjo, kad ateityje policija į kiekvieną protesto akciją reaguos panašiomis priemonėmis kaip praėjusį penktadienį, kai link Seimo pajudėję protestuotojai buvo sustabdyti policijos pareigūnų.
 
Anot A. Astrauskaitės, ši protesto akcija yra dalis visame pasaulyje rugsėjo 18 dieną vykstančių „pasaulinių mitingų už laisvę“, skirtų išreikšti nepasitenkinimą COVID-19 ribojimais. Panašūs mitingai šeštadieni numatyti 40 pasaulio valstybių visame pasaulyje: JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur.
 
A. Astrauskaitė taip pat organizavo protesto akciją rugsėjo 10 dieną Katedros aikštėje bei riaušėmis pasibaigusį rugpjūčio 10 dienos mitingą prie Seimo. Anot organizatorių, reikalavimai išlieka tie patys: atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl pandemijos, privalomą testavimą tam tikrų sričių darbuotojams, priverstinį dirbančiųjų skiepijimą, nepilnamečių skiepijimą be tėvų žinios, taip pat atšaukti Galimybių pasą ir kitus apribojimus imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims.
 
Organizatoriai taip pat reikalauja prezidento pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ir pasiūlyti atsistatydinti, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
 
Rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
 
ELTA (Lukas Juozapaitis)
 
2021.09.18; 15:51

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Ukraina atsidūrė ties mirtiniausios koronaviruso pandemijos bangos riba, nes skiepijimų apimtys sunkiai didėja, o užsikrėtimo atvejų daugėja, penktadienį perspėjo šalies medicinos ekspertai.
 
Šalyje, kurioje gyvena 40 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros sistema – pasenusi, iš pradžių buvo sunku gauti vakcinų, o vėliau – sunku įtikinti skeptiškai nusiteikusius gyventojus skiepytis.
 
Naujų užsikrėtimo atvejų nuolat daugėja: per pastarąsias septynias dienas užregistruota 27 600 naujų atvejų, palyginti su 17 000 per praėjusią savaitę.
 
Sveikatos apsaugos pareigūnai Kijeve penktadienį užregistravo didžiausią naujų atvejų skaičių nuo gegužės mėnesio, o vidutiniškai per dieną hospitalizuojamų žmonių skaičius šią savaitę, palyginti su praėjusia, išaugo beveik 400.
 
„Tikėtina, kad ši banga bus mirtingiausia“, – AFP sakė buvęs sveikatos apsaugos viceministras ir Visuomenės sveikatos analizės centro įkūrėjas Pavlo Kovtoniukas.
 
„Turime labai nedaug paskiepytų žmonių, kurie padėtų ją sulaikyti“, – pridūrė P. Kovtoniukas.
 
Vos 12 proc. ukrainiečių yra visiškai paskiepyti viena iš keturių šalyje prieinamų  vakcinų, įskaitant „AstraZeneca“ ir „Moderna“, o nusiteikimas prieš skiepus yra didelis.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
 
Kijevo ekonomikos mokyklos Sveikatos ekonomikos centro vadovas Jurijus Ganičenka teigė, kad nors valdžios institucijoms nepavyko nustatyti dominuojančio štamo, kuriuo užsikrečia ukrainiečiai, yra „didelė tikimybė“, kad tai – delta atmaina.
 
Pasak K. Ganyčenkos, tikėtina, kad spalio viduryje ši banga pasieks aukščiausią tašką ir tęsis iki lapkričio mėnesio, o per dieną mirs nuo 350 iki 400 žmonių, palyginti su maždaug 220 mirčių metų pradžioje.
 
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad išardė 5 000 interneto botų tinklą, kurio užduotis buvo „diskredituoti“ ir „sužlugdyti“ šalies vakcinacijos  programą.
 
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Tinklui vadovavo „rėmėjai iš Rusijos“, sakoma SBU pareiškime.
 
Abu analitikai teigė, kad Ukrainos ligoninių tinklas yra geriau pasirengęs, palyginti su pandemijos pradžia, tačiau „nesvarbu, kaip parengsime savo ligonines, jos bus perpildytos“, – apie artėjančią bangą kalbėjo P. Kovtoniukas.
 
Vyriausybė šios savaitės pradžioje paskelbė, kad nuo pirmadienio įsigalios nauji apribojimai.
 
Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 2,3 mln. susirgimų ir daugiau kaip 55 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.09.18; 07:20

Vladimiras Putinas Sibire. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas izoliuosis, jo artimame rate nustačius COVID-19 atvejų, sakoma antradienį paskelbtame Kremliaus pranešime.
 
Per pokalbį telefonu su Tadžikistano prezidentu Emomaliu Rahmonu „V. Putinas nurodė, kad dėl savo rate nustatytų koronaviruso atvejų jis kurį laiką laikysis saviizoliacijos“ ir gyvai nedalyvaus vėliau šią savaitę Dušanbėje turinčiame vykti regiono šalių viršūnių susitikime, teigė Kremlius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.15; 00:30

Teisinga – klaidinga

Buvusi Prancūzijos sveikatos ministrė Agnes Buzyn penktadienį buvo apkaltinta dėl to, kaip pernai tvarkėsi su COVID pandemija, kai Paryžiaus specialiojo teismo tyrėjai nusprendė, kad yra pagrindas patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn.
 
A. Buzyn pareikšti kaltinimai „kėlus pavojų kitų gyvybėms“, sakė respublikos Teisingumo teismo prokuroras, bet antrasis galimas kaltinimas dėl „nesugebėjimo stabdyti nelaimę“ nepateiktas.
 
Buvusi gydytoja, galėsiantis apskųsti kaltinimą, penktadienį dalyvavo teismo posėdyje ir sakė, kad džiaugiasi „puikia proga pasiaiškinti ir nustatyti tiesą“. Ji sakė, kad „neleis diskredituoti vyriausybės ar savo, kaip ministrės, veiksmų, kai mes tiek daug padarėme, kad parengtume savo šalį pasaulinei sveikatos krizei, kuri vis dar tęsiasi“.
 
Šie kaltinimai yra smūgis prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio sprendimai dėl sveikatos krizės bus kruopščiai išnarstyti per rinkimų kampaniją kitais metais, tačiau teismas irgi gali sulaukti įtarimų dėl perdėto teisminio persekiojimo.
 
A. Buzyn, pasitraukusi iš pareigų pernai vasarį, po kelių savaičių, kai Prancūzijoje buvo patvirtinti pirmieji COVID atvejai, sulaukė kritikos ir pašaipų dėl savo pirminių pareiškimų apie pandemiją. Iš pradžių 2020 m. sausį  ji sakė, kad „praktiškai nėra jokios rizikos“ importuoti „Covid-19“ iš Kinijos miesto Vuhano, kur pasireiškė pirmiasis protrūkis, o paskui sakė, kad „koronaviruso plitimo tarp gyventojų rizika yra labai maža“. Po mėnesio, kai paliko ministeriją ir nesėkmingai siekė tapti Paryžiaus mere, ji tvirtino, jog „cunamis dar ateis“, o tai akivaizdžiai prieštaravo  jos ankstesniems pareiškimams.
 
Vėžio ir transplantacijos specialistė A. Buzyn vėliau sakė parlamento tyrėjams,  kad dar sausį įspėjo prezidentą ir tuometinį ministrą pirmininką Edouard‘ą Philippe’ą apie galimus COVID pavojus.
 
Respublikos Teisingumo Teismas buvo įkurtas 1993 m., kad ministrus būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn siekiant pagerinti jų atskaitomybę, nes buvo manoma, kad ministrų kabineto nariai gali išvengti teisinio pasmerkimo už savo veiksmus einant pareigas. Kai kurie kritikai kaltina teismą esant pernelyg lėtą ir atlaidų, o A. Buzyn gynėjai laiko tyrimą nesąžiningu bei galinčiu atgrasyti kitus nuo įsitraukimo į politiką.
 
Tiriama ir buvusio ministro pirmininko E. Philippe’o bei dabartinio sveikatos apsaugos ministro Olivier Verano veikla.
 
A.  Buzyn pasitraukė iš politikos ir sausį ėmė dirbti Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, taip pat kritikuoto dėl reagavimo į pandemiją, kabinete.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.11; 07:00

Australijoje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA nuotr.

Dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose per šeštadienį vykusius susirėmimus tarp prieš karantiną nusiteikusių protestuotojų ir policijos pareigūnų sulaikyta šimtai žmonių, šalyje tądien užfiksavus rekordinį COVID-19 infekcijų paros prieaugį.
Australai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
 
Visoje šalyje per pastarąją parą registruoti 894 nauji vietinio COVID-19 perdavimo atvejai, praėjus dienai po to, kai dėl delta atmainos Sidnėjaus valdžios institucijos mažiausiai iki rugsėjo pabaigos pratęsė mieste galiojantį karantiną.
 
Dėl besiplečiančio infekcijos protrūkio Melburną apimanti Viktorijos valstija šeštadienį taip pat visos valstijos mastu išplėtė rekomendaciją likti namuose. Tačiau tūkstančiai žmonių Melburne nepaisė paskelbtų visuomenės sveikatos gairių ir išėjo į gatves pareikšti nepasitenkinimo galiojančiais suvaržymais. Kilus susirėmimams, policijos pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas.
 
Per „smurtinį ir neteisėtą“ protestą sužaloti septyni policininkai ir sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakoma Viktorijos policijos pajėgų pranešime. „Nors proteste būta ir taikių demonstrantų, daugelis dalyvių atėjo galvoje turėdami smurtą“, – priduriama pranešime.
 
Sidnėjuje taip pat pasitelktos gausios policijos pajėgos, blokuoti keliai ir sulaikinėti žmonės, kai protestuoti susirinko apie 250 žmonių, nurodė Naujojo Pietų Velso policija. Apie dideles susirinkusių žmonių minias taip pat pranešta Brisbane.
Australijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
 
Sidnėjaus gyventojai birželio pabaigoje pradėjo gyventi karantino sąlygomis, tačiau dabar apribojimai išplėsti į dvi valstijas, šalies sostinę ir paveikia daugiau kaip 15 mln. žmonių.
 
Mažiau kaip trečdalis Australijos populiacijos yra visiškai paskiepyta nuo koronaviruso. Šalies vakcinacijos kampanijos startas buvo lėtas, tačiau tempai pastarosiomis savaitėmis pagreitėjo ir šalies lyderiai užsibrėžė tikslą prieš apribojimų panaikinimą paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų.
 
Visoje 25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 42 tūkst. COVID-19 atvejų ir 974 su virusu susijusios mirtys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.22; 06:16

Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje patvirtinti 580 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, mirė net 8 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Bent viena skiepo doze paskiepyti 18 242 asmenys.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 293 342 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 282 978).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4481 žmogus. Praėjusią parą mirė po vieną 50–59 ir 70–79 metų, keturi 80–89 metų ir du 90–99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 560.
 
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 271,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 4,5 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 59,6 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 275 952 asmenys, šiuo metu serga – 6349.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 413 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 740 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 33 786 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9265 žmonės, antra – 8977. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 274 427 žmonės, panaudotos 2 880 935 vakcinos.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 56 žmonės. 45 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 2 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
 
Iš viso iš 730 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 439.
 
Praėjusią parą šalyje atlikti 7073 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 3 555 364. Taip pat per parą atlikta 9418 antigeno ir 5165 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.22; 06:00

Prancūzijoje – gausios demonstracijos, nukreiptos prieš apribojimus dėl COVID-19. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzai penktą savaitgalį iš eilės dalyvavo demonstracijose, reikšdami nepasitenkinimą griežtesniais apribojimais dėl COVID-19 pandemijos, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šeštadienį protestavo beveik 215 000 žmonių.
 
Protestai vyko daugiausiai taikiai, bet 11 žmonių buvo suimta.
 
Prancūzijos pietuose, Provanso Ekse, demonstracijos dalyviai skandavo „laisvė“, o Lione vienas protestuotojas prieš kamerą rodė plakatą su užrašu „išgelbėkime savo vaikus nuo „Pfizer“.
 
Valdžia prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas susirinks apie 250 000 žmonių – dvigubai daugiau nei liepos viduryje.
 
Praėjusį savaitgalį 273 000 Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimo privalomais skiepais medicinos darbuotojams ir griežtesniais reikalavimais norint patekti į įvairias institucijas.
 
Prancūzijoje žmonės privalo turėti imuniteto pasą eidami į restoranus ar kino teatrus, keliaudami tarpmiestiniais traukiniais, o kai kuriais atvejais ir norėdami patekti į prekybos centrus.
 
Imuniteto pasas įrodo, kad žmogus paskiepytas arba pasveiko nuo COVID-19, arba turi neigiamą testą. Nuo spalio vidurio koronaviruso tyrimai taps mokami, todėl valdžią kritikuojantys žmonės skundžiasi, kad tokiu būdu jie yra verčiami skiepytis.
 
Politologas Jeanas Yvesas Camus naujienų agentūrai dpa sakė, kad demonstracijos pritraukia įvairių pažiūrų gyventojus. Tarp jų yra kraštutinės dešinės rėmėjai, asmenys tikintys sąmokslo teorijomis ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai, kurie seniau susibūrė protestuoti prieš augančias degalų kainas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.16; 03:00

Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje patvirtinta 212 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, nemirė nė vienas žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Bent viena skiepo doze paskiepyta 2834 asmenys.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 283 246 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 272 910).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4416 žmonių.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 311.
 
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 122,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 2,7 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 53,3 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 269 361 asmuo, šiuo metu serga – 3104.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 214 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 173 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 27 989 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 775 žmonės, antra – 2059. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 164 057 žmonės, panaudotos 2 579 218 vakcinų.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 27 žmonės. 21 naujas pacientas pradėtas gydyti taikant deguonies terapiją, vienam – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 318 lovų užimtos 163.
 
Praėjusią parą šalyje atlikti 2895 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 3 429 180. Taip pat per parą atlikta 2893 antigeno ir 236 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.02; 10:00

Danija. EPA – ELTA nuotr.

Trečiadienį Danijoje pradėti siuntinėti kvietimai skiepytis nuo koronaviruso 12-15 metų paaugliams. Tai pranešė Danijos radijas.
 
Elektroninius kvietimus siunčia regionų valdžios institucijos. 15-mečiai kvietimus gaus patys, o 12-14 metų paaugliams skirti kvietimai adresuojami jų tėvams.
 
Šiuo metu 12-15 metų paaugliai yra paskutinė grupė, įtraukta į Danijos vakcinacijos programą.
 
Europos Komisija (EK) gegužės 31 d. leido Europos Sąjungos (ES) šalims skiepyti 12-15 metų paauglius „Pfizer“ vakcina. Gegužės 28 d. Europos vaistų agentūra (EVA) aprobavo preparato naudojimą vakcinuojant šio amžiaus gyventojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.15; 00:01

Estijoje prasidėjo trečioji koronaviruso banga. Tai trečiadienį pareiškė Sveikatos departamento generalinis direktorius Üllaras Lanno.
„Aišku viena – trečioji banga jau prasidėjo“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
 
Anot žinybos vadovo, birželio pradžioje koronaviruso delta atmainai teko 8-10 proc. visų užsikrėtimo atvejų, o dabar šis rodiklis jau pasiekė 80 proc.
 
„Sutrumpėjo laikas, per kurį žmonės patenka į ligoninę, tai byloja, kad simptomai pasireiškia tučtuojau, – teigė Ü. Lanno. – Liga taip pat ėmė dažniau atakuoti jaunesnius žmones. Vakcinacija tebėra stebuklinga lazdelė, mes turime suaktyvinti savo pastangas šia linkme, kol dar neprasidėjo mokslo metai“.
 
Nuo pandemijos pradžios Estijoje Covid-19 buvo diagnozuotas 131 618 žmonių, mirė 1 271 infekuotasis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.15; 00:10

Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje patvirtinta 786 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 10 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 258 623 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 249242).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4045 žmonės.
 
Per parą mirė 10 žmonių: po vieną 40-49, 50-59 ir 70-79 metų, trys 60-69 metų ir keturi 80-89 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1168.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 596,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 5,7 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 35,1 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 232 219 asmenų (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 185 735.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 17 271 (deklaruotas: 63 755).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 735 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1364 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 52 627 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 5 581 žmogus, antra – 41. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 384 272 žmonės, panaudotos 1 161 291vakcina.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 77 žmonių. 63 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, vienam taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1699 lovų užimtos 1172.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 3835 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 731 231. Taip pat per parą atlikta 2899 antigeno ir 135 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.10; 05:56

Pagal šiuo metu skelbiamus oficialius statistikos duomenis, šalyje, suskirstytoje į 60 savivaldybių, saugiausia ir toliau būtų galima vadinti Pagėgių rajono savivaldybę. Nors per keletą pastarųjų dienų santykinis sergamumo rodiklis joje paaugo nuo 18 iki 70 naujų koronaviruso infekcijos atvejų, dviejų savaičių laikotarpiu tekusių 100 tūkst. gyventojų. Antroji sąraše šiuo metu Šilalės rajono savivaldybė (84 atv.), trečia – Rokiškio rajono savivaldybė (109 atv.).
 
Nesaugiausia (tik dėl didesnės nei kitur galimybės užsikrėsti COVID-19 liga) jau ne vieną savaitę yra Lietuvos sostinė (1078 atv. 100 tūkst. gyventojų). Taip pat – Vilniaus rajonas (1027 atv.) bei Širvintų rajono savivaldybė (993 atv.). Tad visai neatsitiktinai pastarosiomis dienomis čia suaktyvėjo skiepijimai nuo COVID-19 infekcijos. Širvintose jau paskiepyta 27,4 proc. gyventojų, Vilniuje – 26,52 proc., tik Vilniaus rajone vakcinavimo apimtis mažesnė – 19,5 proc., o visoje Lietuvoje ji, naujausiais duomenimis, siekia 25,5 proc.
 
Per 7 dienas šalies sostinėje dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikti net 142 995 tyrimai, iš jų teigiamų atsakymų – 5,8 proc., Vilniuje ši dalis didesnė – 7,7 proc. (iš 41 092 tyrimų), Vilniaus rajone – 10,4 proc. (iš 5095 tyrimų), Širvintų rajone – 11,4 proc. (526 tyrimai), Šalčininkų rajone – 9,8 proc. (1095 tyrimai), Varėnos bei Švenčionių rajonuose – po 9,1 proc. (atitinkamai čia tyrimų buvo 681 bei 1017).
 
Kaune per savaitę atlikus 22 597 tyrimus, COVID-19 liga patvirtinta 4,3 proc. atvejų, Kauno rajone, – 5,3 proc. (4317 tyrimų), Šiauliuose – 5 proc. (4343 tyrimai), Panevėžyje – 5,2 proc. (3583 tyrimai), Klaipėdoje – 2,7 proc. (6602 tyrimai).
 
Pandemijos laikotarpiu Lietuvoje mirė 8052 užsikrėtusieji COVID-19 liga žmonės, dešimtadalis jų – Kaune (804). Didžiausiame šalies mieste Vilniuje gyvybių neteko 1424 užsikrėtę COVID-19 gyventojai, iš jų 654 mirė dėl mirtinai pavojingos infekcijos, likusiųjų mirties priežastimi tapo kitos ligos. Klaipėda prarado 388 gyvybes (150 – tiesiogiai dėl koronaviruso), Šiauliai – 312 (209 žmonės mirė dėl COVID-19), Panevėžys – 330 (193 panevėžiečiai tapo infekcijos aukomis).
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai analizuoja kasdien besikeičiančią COVID-19 situaciją ir pagal fiksuojamus epidemiologinius duomenis skelbia, kurios Lietuvos teritorijos spalviniame šalies žemėlapyje patenka tai į vieną, tai į kitą zoną. Kol kas tame žemėlapyje daugiausia raudonos (šviesesnės ar tamsesnės) spalvos, tačiau 15-os savivaldybių teritorijos – juodos. Ir tik dvi iš 60-ies savivaldybių – viltingai geltonos.
 
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad Neringos savivaldybėje iki šio antradienio jau pasiskiepijo daugiau nei pusę savo gyventojų – 50,21 proc., Birštone – 40,69 proc., Druskininkuose – 31,35 proc., Palangoje – 30,46 proc. Iš didžiųjų šalies savivaldybių vakcinavimo sparta toliau pirmauja Kauno miestas (29,07 proc.), antras – Panevėžys (26,64 proc.), paskui rikiuojasi Vilnius (26,52 proc.), Kauno rajonas (26,23 proc.), Šiauliai (22,1 proc.) bei Klaipėda (20,91 proc.)
 
Tačiau šiose simbolinėse varžytuvėse, savivaldybių gyventojams aktyviai stengiantis kuo greičiau išsivaduoti iš karantino suvaržymų, pasiskiepyti, kad nebūtų pavojaus užsikrėsti COCID-19 liga ar perduoti ją kitiems, nuo lyderiaujančių savivaldybių smarkiai atsilieka Šalčininkų rajonas (vakcinavimo apimtis – 15,1 proc.) bei Visaginas (16,46 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.06; 00:30

Vilniuje COVID–19 pandemijos situacijai išliekant sudėtingai, sostinės gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo perspėjimo pranešimus, raginančius laikytis visų karantino reikalavimų.
 
„COVID–19 padėtis Vilniuje labai sudėtinga, prašome gyventojų laikytis visų saugumo reikalavimų“, – rašoma penktadienį išsiųstame perspėjimo pranešime.
 
Taip pat sostinės gyventojai raginami registruotis COVID–19 vakcinacijai.
 
„Kviečiame skiepytis: vyresnius nei 55 m. gyventojus, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, mokytojus, abiturientus“, – rašoma pranešime.
 
ELTA primena, kad praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1306 nauji koronaviruso (COVID–19) atvejai, mirė 6 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.30; 9:00

Indijoje vėl užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų paros prieaugio antirekordas. EPA-ELTA nuotr.

Indijoje per pastarąsias 24 valandas nustatytas 352 991 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, tai dar vienas, jau penktas paeiliui, užsikrėtusiųjų skaičiaus paros prieaugio pasaulio antirekordas.
 
Kaip pranešė pirmadienį šalies Sveikatos apsaugos ir šeimos gerovės ministerija, nuo pandemijos pradžios Indijoje Covid-19 diagnozuotas 17 313 163 žmonėms.
 
Indijoje penktą dieną paeiliui fiksuojami rekordiniai infekuotųjų skaičiaus paros prieaugio rodikliai. Sekmadienį ministerija informavo apie 349 961 užsikrėtusįjį, šeštadienį – apie 346 786, penktadienį šis rodiklis sudarė 332 730, o ketvirtadienį – 314 835.
 
Per pastarąsias 72 valandas šalyje nustatyta apie 1 mln. naujų užsikrėtimo atvejų: apie tai, kad infekuotųjų skaičius viršijo 16 mln., ministerija pranešė balandžio 23 d.
 
Per pastarąsias 24 valandas Indijoje nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų mirė 2 812 žmonių, sekmadienį buvo pranešta apie 2 767 mirusius pacientus. Nuo pandemijos pradžios šalyje jau mirė 195 123 infekuotieji.
 
Į sunkią padėtį pakliuvusiai Indijai padeda Didžioji Britanija, Vokietija, Izraelis, JAV, Prancūzija. Jie tiekia deguonį, medicinos įrangą, medikamentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021. 04.27; 07:00

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 18-ąją, ištyrus 5021 ėminį, koronaviruso infekcija patvirtinta 592 žmonėms, mirė 10 žmonių, skelbia Statistikos departamentas.
 
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 234232.
 
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 10 žmonių. Jų amžius buvo nuo 50 iki 89 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3770.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje pirmadienio rytą siekia 501,1 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1060 atvejų. Pastarieji rodikliai yra vieni iš tų, pagal kuriuos sprendžiama dėl karantino ribojimų.
 
Anot Statistikos departamento pirmadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 6,2 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 15,5.
 
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 211503 žmonės. Šiuo metu serga 14292 asmenys.
 
Per parą izoliuotų asmenų – 69336, iš viso saviizoliacijoje yra 74598 asmenys.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 91 pacientas.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1523 lovų užimtos 1048.
 
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 84 asmenys, antra -1. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 209600 žmonių.
ELTA primena, karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos imtinai.
 
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
 
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė prie 142 mln., daugiau kaip 3 mln. žmonių mirė.
 
Vieno milijono mirčių riba pasiekta 2020 metų rugsėjo 28 d. Dviejų milijonų riba buvo peržengta po mažiau nei keturių mėnesių – 2021 metų sausio 15 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 06:00

Farmacijos kompanija „Moderna“ sekmadienį pristatė į Lietuvą septintąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 19200 vakcinos dozių. Šios vakcinos per dvi dienas bus paskirstytos savivaldybėms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Iki šios dienos Lietuva gavo 62,4 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 60,6 tūkst.
 
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,4 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 00:01

Praėjusią parą, šeštadienį, Lietuvoje patvirtinta 726 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 233 631 žmogus (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 225 606).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3760 žmonių.
 
Per parą ligoninėse mirė 6 žmonės. Vienas 50–59 metų, keturi 70–79 metų ir vienas 80–89 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1059.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 501,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,2 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 15,5 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 211 411 asmenų (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 167 268.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 13 802 (deklaruotas: 57 945).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 1145 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1314 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 70 409 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 1452 žmonės, antra – 181. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 209 572 žmonės, panaudota 773 035 vakcinos.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 93 žmonės. 70 naujų pacientų pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 3 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1522 lovų užimtos 985.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 8460 molekulinių (PGR) tyrimų dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 478 901. Taip pat per parą atlikta 5449 antigeno ir 312 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 00:01

Atsivėrus „sienoms“ tarp savivaldybių ir pajutus nenumaldomą troškimą kažkur nukeliauti savaitgalį pasižmonėti, pravartu pasidomėti, kur link važiuoti būtų saugiausia „pailsėti nuo karantino“.
 
Kol kas (pagal šį penktadienį skelbiamus Statistikos departamento duomenis) COVID-19 pandemijos plėtra lėčiausia ar visai sustojusi Kelmės rajone. Šios savivaldybės teritorijoje per dvi paskutines savaites naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų nustatyta vos 16. Tad Kelmės rajono teritorija spalviniame Lietuvos 60-ies savivaldybių žemėlapyje nudažyta žaliai. Vienintelė. Dar trijose savivaldybėse santykinis dviejų savaičių sergamumo rodiklis nesiekia 50: Pagėgių rajono savivaldybėje per tą laiką patvirtinti 42, Plungės rajone – 43 ir Skuode – 45 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Prieš keletą savaičių šalyje būta daugiau pusės (apie 30) savivaldybių, kuriose sergamumo rodiklis neviršijo 100 naujų ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šį penktadienį skelbiama, kad tokių savivaldybių dabar yra 14. Ir tarp jų nėra nė vieno iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų, o iš kurortų į šį 14-tuką patenka tik Birštonas (per 14 pastarųjų dienų 100 tūkst. gyventojų – 74 nauji COVID-19 ligos atvejai).
 
Kituose šalies kurortuose, neslėpusiuose džiaugsmo, kad vos atlaisvinus karantino suvaržymus pasipylė gausybė užsakymų vietiniuose viešbučiuose, situacija dabar tokia: Palangoje sergamumo rodiklis (per dvi savaites iki šio penktadienio) – 116 atvejų 100 tūkst. gyventojų, Neringoje – 137 atvejai bei Druskininkuose – 174 atvejai. Telieka viltis, kad tie skaičiai nepadidės ir po savaitgalinio poilsiautojų antplūdžio.
 
Kaip penktadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Lietuvoje savaitinis naujų koronaviruso infekcijos atvejų pokytis, ketvirtadienį dar buvęs 20,6 proc., penktadienį paaugo iki 27,9 proc., ir per 14 paskutinių dienų šalyje 100 tūkst. gyventojų nustatyta 415,6 tokio atvejo.
 
Savaitės laikotarpiu atlikus 83 711 tyrimų dėl COVID-19 infekcijos, liga patvirtinta 7,8 proc. atvejų. Vilniuje teigiamų atvejų nustatyta 10,7 proc. (iš 24 984 tyrimų), Vilniaus rajone – 17,8 proc. (tyrimų apimtis – 3156). Mažiausiai, tik 1 proc., teigiamų ligos atvejų patvirtinta Kretingos rajono savivaldybėje (ištyrus beveik 800 ėminių), o per tas pačias 7 dienas Neringoje atlikus 96 tyrimus dėl COVID-19, negauta nė vieno teigiamo atsakymo.
 
Didžiųjų šalies savivaldybių teritorijose, išskyrus Vilnių bei jį žiedu juosiantį rajoną, sergamumo COVID-19 liga rodiklis nesiekia Lietuvos vidurkio. Kaune bei Kauno rajone per dvi pastarąsias savaites 100 tūkst. gyventojų nustatyti 364 nauji COVID-19 atvejai, Panevėžyje – 39 atvejai, Šiauliuose – 163 atvejai. Tačiau Vilniaus pusėje situacija kur kas sudėtingesnė: sostinėje šis rodiklis, oficialiosios statistikos duomenimis, šiuo metu siekia 835 atvejus, Vilniaus rajone – 898 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
 
Panašiai yra ir Visagine (894 atv.), kiek švelnesnė situacija Marijampolėje (810 atv.). Bet dviejose Lietuvos savivaldybėse, kur tikėtina, jokių atvykėlių bent artimiausiu metu nelaukiama, sergamumo rodiklis perkopė 1000: Širvintų rajone per 14 paskutinių parų 100 tūkst. gyventojų nustatyti 1053, Šalčininkų rajone – 1005 nauji COVID-19 užkrato atvejai.
 
Spalviniame savivaldybių žemėlapyje šiuo metu yra 13 juodų, panašiai tiek – geltonų ir dar daugiau tamsiau ar šviesiau raudonai paženklintų teritorijų. Kiek tą spalvų „išdėstymą“ gali paveikti skiepijimosi nuo COVID-19 tempai, kol kas anksti spręsti. Nes, pavyzdžiui, Širvintų rajone, kaip skelbiama, jau po kartą ar du pasiskiepijo 15,8 proc. gyventojų, tuo tarpu Šalčininkų rajone – 6,54 proc., o Visagine – 8,24 proc. bei Vilniaus rajone – 9,84 proc., tačiau COVID-19 situacija visose šiose savivaldybėse panašiai yra grėsminga.
 
Didžiųjų miestų lyderis vakcinavimo procese tebelieka Kaunas, kuris tikriausiai šį penktadienį jau bus paskiepijęs daugiau nei penktadalį savo gyventojų (o iki šios dienos – 19,15 proc.). Viena ar abiem vakcinos dozėmis iki penktadienio paskiepyta 14,6 proc. vilniečių, 15,7 proc. panevėžiečių, 14,87 proc. šiauliečių ir 13,82 proc. klaipėdiečių.
 
Daugybėje mažų šalies savivaldybių skiepijimo aktyvumas dar didesnis: Birštone viena ar abiem vakcinos dozėmis pasiskiepijo 27,78 proc., Neringoje – 27,8 proc., Druskininkuose – 21,56 proc., Jurbarke – 20,02 proc., Rokiškio rajone – 20,67 proc., Palangoje – 19,95, Biržų rajone – 19,66 proc., Utenos rajone – 18,83 proc. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.10; 00:30

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Epidemiologinei situacijai šalyje sparčiai prastėjant, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad lieka neaišku, kada bus ryžtasi atverti šiuo metu uždarytas prekybos vietas. Ji taip pat priduria, kad ketinama peržiūrėti karantino švelninimo planą.
 
„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.
 
„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.
 
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.

„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.
 
„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.
Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.
 
„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).
 
ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 15:54

Ligoninėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Praėjusią parą, šeštadienį, Lietuvoje patvirtinti 390 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, nuo šios infekcijos mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 214 žmonių (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 196 034).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3328 žmonės.
 
Per parą ligoninėse mirė 6 žmonės. Keturi žmonės mirė 80–89 metų ir po vieną 40–49 ir 50–59 metų amžiaus grupei priklausantys asmenys.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 437 atvejai.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 240,5 atvejo.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 10,10 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 188 191 asmuo (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 143 942.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 6885 (deklaruotas: 51 134).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 397 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 747 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 36 756 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 482 žmonės, antra – 142. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 85 732 žmonės, panaudota 295 810 vakcinų.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 64 žmonės. 51 naujas pacientas pradėtas gydyti taikant deguonies terapiją, dar 1 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1572 lovų užimtos 798.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 5257 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 135 262. Taip pat per parą atlikta 141 antigeno ir 13 antikūnų tyrimų.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė iki kovo 31 dienos pratęsė karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos. Nuo kovo 6 dienos atnaujintos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.07; 00:30