Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
 
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
 
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
 
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
 
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 03:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį telefonu su Armėnijos gynybos ministru Davitu Tonojanu aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus. R. Karoblis pažymėjo, kad bendros iniciatyvos bus tęsiamos, atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19.
 
Savo ruožtu ministras D. Tonojanas padėkojo Lietuvai už pagalbą padedant Armėnijai kovoti su koronaviruso pandemija. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis išreiškė viltį, kad Lietuvos suteikta pagalba padės Armėnijai įveikti šį išbandymą.
 
Prasidėjus koronaviruso pandemijai įvyko du Lietuvos humanitarinės paramos Armėnijai skrydžiai, primena Krašto apsaugos ministerija.
 
Gegužės 14 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“ Armėnijai, Sakartvelui ir Moldovai išskraidinta humanitarinė siunta su Lietuvoje pagamintomis medicinos apsaugos priemonėmis. Birželio 19 d. į Armėniją išvyko 11 Lietuvos specialistų medikų komanda, tarp kurių ir du Lietuvos kariuomenės atstovai. Pagalba skirta padėti Armėnijai suvaldyti ekstremalią situaciją bei gydyti ir slaugyti COVID-19 ligonius.
 
Bendradarbiaudama su Armėnija, Lietuva teikia paramą karinio rengimo ir mokymo srityje, supažindina su patirtimi reformuojant karines pajėgas. Kartu su NATO Karinio švietimo tobulinimo programa (DEEP – Defence Education Enhancement Programme) Lietuva padeda Armėnijai reformuoti puskarininkių sistemą. Tuo tikslu 2019 m. vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Armėnijos kariuomenės vado pavaduotojas, organizuoti susitikimai su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku ir kitais kariuomenės atstovais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 05:25

Jungtinės Valstijos juda „klaidinga kryptimi“ ir gali pasiekti net 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų per dieną, jei šalis nesugebės suvaldyti koronaviruso protrūkio, perspėja įtakingiausias JAV infekcinių ligų ekspertas Anthony’is Fauci.
 
„Dabar turime daugiau nei 40 tūkst. naujų atvejų per dieną“, – sakė jis.
 
„Nenustebčiau, jei pasiektume 100 000 (atvejų) per dieną, jei tendencija nepasikeis“, – Senate kalbėjo A. Fauci.
 
„Judame klaidinga kryptimi. Akivaizdu, kad dabar visiškai nekontroliuojame padėties“, – pareiškė jis.
 
Nacionalinio alergologijos ir infekcinių ligų instituto direktoriaus pareigas einantis A. Fauci atsisakė prognozuoti, kiek iš viso žmonių mirs Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 pandemijos, tačiau pabrėžė, kad šis skaičius bus „šokiruojantis“.
 
Pirmadienį JAV patvirtinta daugiau nei 41 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Beveik pusė naujų atvejų užfiksuojama keturiose JAV valstijose – Arizonoje, Kalifornijoje, Floridoje ir Teksase.
 
JAV nuo COVID-19 iki šiol mirė daugiau nei 126 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 01:00

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo žmones neignoruoti koronaviruso keliamo pavojaus, pridurdama, kad pandemija dar nesibaigė ir padėtis šalyje išlieka rimta, informuoja „Deutsche Welle“.
 
„Koronaviruso keliamas pavojus išlieka didelis“, – šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje sakė A. Merkel.
 
„Lengva pamiršti, nes krizės metu Vokietija iki šiol tvarkėsi gana gerai, tačiau tai nereiškia, kad pavojaus nebėra. Žiūrėkite į tai rimtai, nes padėtis rimta“, – teigė kanclerė.
 
A. Merkel teigimu, politikai neįstengs vieni sustabdyti viruso plitimo, tam reikia, kad visi elgtųsi atsakingai. Politikė priminė gyventojams, kad koronaviruso plitimo sustabdymas yra kiekvieno atsakomybė.
 
„Visi mes turime žiūrėti į tai kaip į bendrą pareigą ir suprasti, kad laikydamiesi taisyklių dėl minimalaus fizinio atstumo, veido prisidengimo ir rankų higienos, kiekvienas iš mūsų prisideda prie bendro mūsų likimo“, – teigė kanclerė.
 
Kanclerė, be kita ko, pabrėžė, kad kova su COVID-19 ir jos socialiniais, ekonominiais padariniais bus Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai pagrindas. Vokietija nuo liepos 1 d. perima pirmininkavimą ES Tarybai.
 
Roberto Kocho instituto duomenimis, Vokietijoje iki šios dienos iš viso patvirtinti 193 243 koronaviruso infekcijos atvejai, 8 954 užsikrėtę žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 05:22

Armėnijoje patvirtintų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičius penktadienį viršijo 23 tūkstančius, per praėjusią parą šalyje patvirtintus 759 naujus infekcijos atvejus, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Per pastarąją parą nustatyti 759 nauji koronaviruso atvejai, 814 pacientų pasveiko. Bendras pasveikusių skaičius yra 12 149, o patvirtintų infekcijos atvejų – 23 247“, – nurodoma ministerijos pareiškime.
 
Armėnijoje nuo infekcijos iš viso mirė 410 žmonių.
 
Šalyje padėtis išlieka sudėtinga. Trečią parą paeiliui Armėnijoje patvirtinta po daugiau kaip 700 naujų užsikrėtimų infekcija atvejų.
 
Pirmasis koronaviruso atvejis Armėnijoje buvo patvirtintas kovo 1-ąją.
 
Visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 9,7 mln. žmonių, per 492 tūkst. mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.27; 00:01

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulyje tebesklando nuomonė, kad persirgus koronaviruso infekciją, pasveikęs žmogus įgyja imunitetą pakartotinei infekcijai. Iš tiesų, moksliniai tyrimai parodė, kad liga sugeneruoja organizme antikūnius, blokuojančius koronaviruso veiklą. 

Ne tik Švedijoje, bet ir kitose valstybėse tebesvarstoma, ar eiti karantinų keliu, keliančiu pavojų ekonominei, socialinei, apskritai, bet kokiai šalies pozityviai raidai, ar tikėtis kolektyvinio imuniteto leidžiant persirgti pakankamai dideliam skaičiui gyventojų.

Deja, imunitetas koronavirusui pacientams,  persirgusiems  ligą, trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius, – teigia Kinijos mokslininkai.

https://www.nature.com/articles/s41591-020-0965-6?

Straipsnyje rašoma.

„Koronavirusinės ligos COVID-19 pandemija, kurią sukėlė virusas SARS-CoV-2, paveikė daugiau nei 5 milijonus žmonių visame pasaulyje. Pranešama, kad dauguma pacientų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, turėjo lengvas ar sunkias kvėpavimo takų ligas su tokiais simptomais kaip karščiavimas, kosulys ir dusulys, kurie gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po viruso invazijos.

Tačiau yra ir kitų pacientų, kuriems diagnozuotas teigiamas testas, tačiau jie yra besimptominiai arba minimaliai simptominiai. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad besimptomiai asmenys gali veiksmingai skleisti  virusą, o atsiradus šiems tyliesiems SARS-CoV-2 skleidėjams kilo sunkumų kontroliuojant epidemiją.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Deja, besimptominių asmenų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, klinikinių ypatybių ir imuninės reakcijos supratimas kol kas yra ribotas.

Straipsnyje aprašome 37 besimptomių asmenų epidemiologines ir klinikines charakteristikas, viruso lygį ir imuninį atsaką.“

Pagrindinis mokslinių tyrimų rezultatas – pacientai, kurie koronavirusinę infekciją  nugalėjo be simptomų,  gali užsikrėsti iš naujo, nes jų imuninis atsakas į SARS-CoV-2 virusą yra silpnas. Atlikti tyrimai parodė, kad besimptomių pacientų, persirgusių COVID-19, imunitetas išlieka tik 2–3 mėnesius. Specialistai ištyrė 37 besimptomius užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taip pat eilę „klasikinių“ COVID-19 atvejų (su simptomais), ir nustatė, kad po 8 savaičių daugumos šia liga persirgusių  pacientų organizme neutralizuojančių antikūnių lygis sumažėjo, o pas „besimptomius“ pacientus praktiškai jų beveik nerasta. Per 8 stebėjimo savaites antikūnių kiekis pas besimptomius pacientus sumažėjo 81 procentu, o pas „klasikinius“ su simptomais  –   62 procentais.

Mokslininkai mano, kad jų darbas bent jau įrodo potencialią riziką išduodant kai kuriose šalyse persirgusiems „imuninius pasus“.

2020.06.21; 18:33

Į Armėniją išskrido vienuolikos medikų komanda padėti šaliai kovoti su koronaviruso pandemija. SAM nuotr.

Iš Zoknių į Armėnijos sostinės Jerevano oro uostą penktadienį išskrenda Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“. Jame – vienuolikos specialistų savanorių komanda, padėsianti su itin rimtais iššūkiais dėl pandemijos susiduriančiai šiai Pietų Kaukazo valstybei.
 
Į Armėniją išvyko gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimana ir Roman Botov, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
 
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
 
Specialistų komandą papildė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris ir vadovaus šiam operacijų štabui, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuruosiantis logistikos klausimus.
 
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, Armėnija yra ta valstybė, kuriai šiuo metu tikrai reikia medikų, kompetentingų specialistų pagalbos, suvaldant šalyje įsisiautėjusį virusą.
 
„Dėkoju medikams, specialistams, nepabūgusiems rimtų iššūkių ir savanoriškai vykstantiems į Armėniją, kur jie dalinsis mūsų šalies gerąja patirtimi ir pritaikys praktiškai pas mus išmoktas pamokas“, – sakė ministras A. Veryga.
 
Anot jo, kiekvienos darbo rankos, kiekvieno vadybinė patirtis, valdant šią situaciją, Armėnijoje yra itin reikalinga. Į ją ekspertinę pagalbą siunčia ir kitos Europos valstybės.
 
„Armėnija šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, nulemtą COVID-19 pandemijos. Lietuva visada pasirengusi padėti ir savo partneriams. Didžiuojuosi ir dėkoju Lietuvos medikams ir ekspertams, vykstantiems pagelbėti Armėnijos žmonėms“, – savo ruožtu dėkojo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Į Armėniją išvykstanti komanda, kaip pažymima SAM pranešime, kartu pasiėmė ir darbui reikalingą medicininę įrangą bei asmens apsaugos priemones. Humanitarinę pagalbą Armėnijai komanda teiks dvi savaites.
 
Armėnijoje, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nustatyti 18 033 koronavirusinės infekcijos atvejai, 302 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00

Trečiadienį Pekine buvo atšaukta du trečdaliai visų skrydžių, taip pat vėl uždarytos visos mokyklos, vyriausybei siekiant užkirsti kelią antrai koronaviruso protrūkio bangai.
 
Pranešta, kad per pastarąją parą Kinijos sostinėje užregistruotas 31 naujas užsikrėtimo atvejis, pareigūnai paragino gyventojus nevykti niekur iš Pekino.
 
Naujasis koronaviruso židinys Pekine yra susijęs su pietiniame Fengtai rajone esančiu Sinfadžio turgumi, ten kasdien parduodama tūkstančiai tonų vaisių, daržovių ir mėsos, šiuo metu jis yra uždarytas.
 
Karantinas paskelbtas jau 30 Pekino rajonų. Šios teritorijos įvardytos kaip vidutinio pavojingumo teritorijos. Prie įėjimo į šias teritorijas žmonėms matuojama temperatūra, jie turi registruotis. 
 
Trečiadienį paskelbus apie 31 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį, bendras nuo praėjusio ketvirtadienio užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius siekia 137. Pekino užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centro vicedirektorius teigė, kad 95 proc. šių atvejų yra lengvi.
 
„Labai gali būti, kad ateinančiomis dienomis atvejų skaičius tik augs“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:01

Baltijos šalių gynybos ministrai. KAM nuotr.

Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį Latvijoje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais, kur lankėsi karinėje bazėje šalia Alūksnės ir apžiūrėjo Latvijos karinės infrastruktūros plėtros projektus.
 
Susitikime su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Jüri Luiku ir Arčiu Pabriku aktualiausiais regioninio saugumo klausimais ministrai derino bendras pozicijas prieš artėjančius Europos Sąjungos ir NATO gynybos ministrų susitikimus, sakoma pranešime.
 
„Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą“, – akcentavo R. Karoblis.
 
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat per vaizdo konferenciją susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Pokalbio metu ministrai padėkojo už paramą ir palaikymą dėl NATO karinio buvimo Baltijos šalyse.
 
„Koronaviruso krizė dar kartą parodė sąjungininkų vienybę bei gebėjimą suvaldyti situaciją, tačiau virusui slopstant svarbu toliau užtikrinti nuoseklų karinės parengties palaikymą ir tobulinimą”, – sakė R. Karoblis.
 
Baltijos šalių ministrai dar kartą patvirtino, kad tikslas yra išlaikyti 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidoms ir tęsti gynybinių pajėgumų plėtros projektus. Tuo metu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad investicijos į gynybą yra taip pat ir investicijos į ekonomikos atgaivinimą, taigi būtina užtikrinti grėsmes atitinkantį gynybos finansavimą.
 
Ministrai, aptardami ES darbotvarkės klausimus, įskaitant ES daugiametę finansinę programą, pabrėžė, kad bendras trijų Baltijos šalių interesas derybose išlieka finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 05:30

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalyje nuo pirmadienio atšaukiama daugybė dėl koronaviruso pandemijos įvestų apribojimų, informuoja transliuotojas BBC.
 
Nuo pirmadienio visoje Prancūzijoje gali atsidaryti kavinės ir restoranai, taip pat bus leidžiamos kelionės į kitas Europos šalis.
 
Nors anksčiau šį mėnesį daugelyje Prancūzijos vietų atsidarė restoranai, viešbučiai ir kavinės, Paryžiuje ir kitose aplinkinėse teritorijose, kur užregistruota itin daug užsikrėtimo COVID–19 atvejų, lankytojai galėjo prisėsti tik kavinių ir restoranų lauko terasose. Nuo pirmadienio restoranai ir kavinės Paryžiaus regione galės visiškai atsidaryti.
 
Žmonės, be kita ko, vėl galės lankyti šeimos narius, gyvenančius senelių namuose, kuriems COVID–19 sudavė itin skaudų smūgį. Mokyklos šalyje atsidarys nuo birželio 22-osios, išskyrus aukštąsias mokyklas.
 
Per televiziją sekmadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad Prancūzija „iškovojo pirmąją pergalę kovoje su koronavirusu“, bet įspėjo, kad virusas gali sugrįžti.
 
„Tai nereiškia, kad virusas dingo ir mes galime visiškai prarasti budrumą. 2020-ųjų vasara bus kitokia vasara nei visos ir mes turėsime stebėti epidemijos vystymosi eigą, kad būtume pasiruošę, jei ji sugrįžtų su nauja jėga“, – teigė E. Macronas ir paragino gyventojus toliau laikytis socialinio atstumo taisyklių bei išmokti gyventi su naujuoju koronavirusu.
 
Prezidentas dar patvirtino, kad antrasis dėl koronaviruso pandemijos atidėtas savivaldos rinkimų turas įvyks birželio 28-ąją, tačiau pabrėžė, kad masiniai susibūrimai vis dar bus griežtai kontroliuojami, nes juose didžiausia viruso plitimo grėsmė.
 
Prancūzijoje nuo koronaviruso infekcijos mirė daugiau kaip 29 400 žmonių. Šalyje patvirtinti 157 tūkst. užsikrėtimo atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 08:30

Оlena Zelenska. Wikipedia.org nuotr.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
 
Moteris feisbuke rašė, kad jos vyro – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – ir dviejų jų vaikų COVID-19 testų rezultatai neigiami.
 
„Netikėtos naujienos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad aš ir mano šeima laikomės visų taisyklių – dėvime kaukes, pirštines, minimaliai kontaktuojame su kitais žmonėmis“, – feisbuke rašė O. Zelenska.
 
Pirmoji ponia teigia, kad jaučiasi gerai, ji nėra paguldyta į ligoninę, tačiau izoliavosi nuo vyro ir vaikų. Pasak šalies pareigūnų, neaišku, kur ir kaip ji galėjo užsikrėsti virusu.
 
Ukrainoje pastarosiomis dienomis daugėja naujų infekcijos atvejų. Praėjusią parą patvirtinti 683 nauji infekcijos atvejai. Nuo pandemijos pradžios šalyje koronavirusas iš viso diagnozuotas 29 753 žmonėms, 870 pacientų mirė.
 
Kai kurie ekspertai teigia, kad užsikrėtimo atvejų padidėjimas susijęs su išaugusiomis testavimo apimtimis. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad infekcijos atvejų augimas susijęs su tuo, kad žmonės nustojo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių.
 
„Grėsmė vis dar čia, bet pažiūrėkite į gatves, pažiūrėkite, kas vyksta aplink jus“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 09:14

Bulgarijoje vėl plinta koronavirusas. Pradžioje pandemijos mažai paveikta Balkanų šalis ketvirtadienį pranešė apie 104 naujus Covid-19 atvejus per 24 valandas. Tai yra didžiausias rodiklis nuo koronakrizės pradžios. Todėl iki birželio 14 dienos paskelbta ekstremali epidemiologinė situacija bus pratęsta iki mėnesio pabaigos. Ligšiolinis rekordas – 90 naujų infekcijų per parą – fiksuotas balandžio 24 dieną.
 
Bulgarija ko gero išgyvena antrąją ligos bangą, ketvirtadienį privačiai televizijos stočiai bTV sakė sveikatos reikalų vyriausiasis inspektorius ir krizės štabo narys Angelas Kunčevas. Tačiau virusas esą dabar pirmiausiai plinta lokaliai, vadinamuosiuose klasteriuose. Situacija gali būti suvaldyta, pareiškė ekspertas.
 
Vyriausybės vadovas Boiko Borissovas paragino gyventojus laikytis distancijos, taip pat drausmės ir dezinfekcijos taisyklių. Dabar galiojanti kaukių prievolė uždarose viešose patalpose birželio 15-ąją turėtų būti atšaukta. Ji privaloma liks tik viešajame transporte.
 
Vienas dabartinių židinių įsiplieskė pietiniame Dospato mieste. Čia žaislų fabriko darbuotojos vartojo karščiavimą numušančius vaistus, kad prieš prasidedant pamanai praeitų temperatūros kontrolę.
 
7 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje nustatyti 2 993 koronaviruso atvejai. 167 žmonės mirė. Dėl pandemijos paskelbti ribojimai buvo sušvelninti. Šalyje vėl veikia restoranai ir kavinės, taip pat prekybos centrai, kūno rengybos studijos, muziejai, teatrai ir kino teatrai.
 
Vasaros sezonas prie Juodosios jūros užsienio atostogautojams turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 09:13

Apsauginės kaukės. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad kaukės gali apsaugoti nuo koronaviruso. Visuotinė prievolė dėvėti burnos ir nosies apsaugą, pavyzdžiui, apsiperkant ar viešajame transporte, regis, ženkliai prisideda prie koronaviruso pandemijos suvaldymo, pirmadienį pranešė Vokietijos Johanneso Gutenbergo universitetas.
 
Universiteto mokslininkai, atlikdami tyrimą, lygino infekcijų skaičius Jenoje su Covid-19 skaičiais tuose Vokietijos miestuose, kurie kaukių prievolę įvedė vėliau. Jena buvo pirmasis Vokietijos didmiestis, jau balandžio 6-ąją paskelbęs nurodymą dėvėti kaukes – tai yra gerokai anksčiau nei kitur šalyje. Nuo tada registruotų infekcijų skaičius Jenoje augo nežymiai.
 
Praėjus 20 dienų po kaukių prievolės įvedimo, Jenoje bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo tik nuo 142 iki 158, tuo tarpu kituose lygintuose miestuose – nuo 143 iki 205.
 
Antrajame etape mokslininkai stebėjo viruso plitimą miestuose ir rajonuose, kurie kaukių prievolę paskelbė balandžio 22-ąją, su atvejais ten, kur ši prievolė įsigaliojo balandžio 27 dieną ar vėliau. Ir čia skirtumai buvo žymūs.
 
„Apibendrinant galima pasakyti, kad kaukių prievolės įvedimas prisidėjo prie lėtesnio Covid-19 plitimo“, – sakė Klausas Wäldė iš tyrimą atlikusio universiteto. Šis rezultatas sutampa su epidemiologų ir virologų vertinimu, kad nosies ir burnos apsauga kalbant stabdo oro srautą ir taip slopina užkrečiamų dalelių pernešimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 05:00

Maskva. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos sostinės Maskvos meras pirmadienį paskelbė, kad mieste nuo antradienio atšaukiamas griežtas dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas, galiojęs mieste daugiau kaip du mėnesius.
 
Pasak sostinės mero Sergejaus Sobianino, Maskva grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
 
Nuo antradienio visi Maskvos gyventojai, įskaitant ir vyresnius kaip 65 metų amžiaus žmones bei sergančius lėtinėmis ligomis, galės laisvai keliauti aplink miestą ir lankytis viešose vietose. Antradienį, be kita ko, mieste atsidarys kirpyklos ir grožio salonai.
 
Nuo birželio 16 d. leista atsidaryti kavinių ir restoranų lauko terasoms.
 
Maskva tapo labiausiai koronaviruso paveiktu miestu Rusijoje. Visoje Rusijoje patvirtinta per 476 tūkst. koronaviruso infekcijos atvejų, beveik 6 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė. Maskvoje užregistruota 2 970 mirties nuo infekcijos atvejų.
 
Maskvoje įvedus griežtą karantiną, gyventojai galėjo tik nueiti į arčiausiai esančią parduotuvę ir vaistinę bei pavedžioti šunis. Karantinas Maskvoje, turinčioje daugiau kaip 12 mln. gyventojų, įvestas kovo 30 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 03:00

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienį pranešė, kad jis ir visa jo šeima pasveiko nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19), informuoja agentūra „Reuters“.
 
Premjeras apie pasveikimą pranešė praėjus savaitei po to, kai atskleidė, kad jis ir jo šeimos nariai užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
 
„Ką tik gavome pakartotinių COVID testų rezultatus. Visų mūsų šeimos narių rezultatai neigiami“, – socialinėje žiniasklaidoje skelbė N. Pašinianas ir pridūrė sugrįžęs į darbą.
 
Armėnijoje – labiausiai koronaviruso paveiktoje šalyje Pietų Kaukazo regione – iš viso patvirtinti 13 325 infekcijos atvejai ir 211 mirties atvejų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 00:01

Per pastarąsias 24 val. Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 mirė 691 žmogus, rodo naujausi Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Tai yra mažiausias koronaviruso aukų skaičius per savaitę.
 
Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkamais duomenimis, JAV iš viso užfiksuotos 110 482 mirtys nuo COVID-19 ir 1 938 842 ligos atvejai.
Tiek užsikrėtusiųjų, tiek ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius JAV yra gerokai didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
 
Tiesa, skaičiuojant pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Jungtines Valstijas lenkia kelios Europos šalys, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija.
 
JAV balandžio viduryje kasdien nuo COVID-19 mirdavo apie 3 tūkst. žmonių, šiuo metu statistika rodo, kad šalyje kasdien nuo šios ligos miršta apie 1 tūkst. žmonių, o ja užsikrečia apie 20 tūkst. gyventojų.
 
Sveikatos apsaugos specialistai baiminasi, kad masiniai protestai prieš policijos brutalumą ir rasizmą daugelyje JAV miestų gali paskatinti naują užsikrėtimų skaičiaus šuolį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.08; 00:01

Knygų lentyna. Slaptai.lt nuotr.

Pirmąją vasaros dieną prasideda ir tris mėnesius iki rugsėjo 1 dienos truks jau penktasis, kasmet vis daugiau žmonių suviliojantis „Skaitymo iššūkis“, kurį organizuoja visos Lietuvos bibliotekos.
 
Pasak pranešimo, šių metų „Skaitymo iššūkio“ šūkis – „Skaitymas mus jungia!“, o dalyvių laukia penkios smagios užduotys: perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių; knygą, kurios pavadinime yra skaičius; knygą apie gamtą; knygą apie draugystę ir eiliuotą knygą.
 
Pasak šių metų projekto vadovės Gretos Kėvelaitienės, skaitymui nėra amžiaus ribų, ir šis „Skaitymo iššūkis“ tai tik dar kartą įrodo: „Aktyviai jame dalyvauja visi – ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai, ir net augintiniai, kuriems vasarą skaitomos knygos. Šiais metais „Skaitymo iššūkis švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su penkiomis naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujovių – atnaujinta projekto svetainė www.vasarasuknyga.lt, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“.
 
„Skaitymo iššūkio“ dalyviai knygas gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis ir nepamiršti užsiregistruoti www.vasarasuknyga.lt svetainėje.
 
„Mūsų skaitytojai nekantriai laukia „Skaitymo iššūkio“ – tai galimybė būti „ant bangos“, dalyvauti, diskutuoti ir konkuruoti su kitais knygų mėgėjais, – teigia Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Galima pagalvoti, kad, jei turi disleksiją, prastai matai, dėl fizinės negalios nenulaikai rankose knygos – skaitymas, o juolab skaitymo iššūkis – tikrai ne tau… Tačiau administruodami didžiausią Lietuvoje garsinių knygų platformą ELVIS ir nuolat didindami savo skaitytojų ratą, esame tikri: skaityti gali visi!“
 
Visi, sėkmingai įveikusieji „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą e. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygų. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, šiemet gaus ypatingų dovanų.
Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Atliepiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 viruso grėsmės, įsteigėme prizus, kurių pagalba bent šiek tiek galėsime pagelbėti savo imuninei sistemai. Tai – skirtukai su vaistažolėmis, kuriuos gaus visi užsiregistravę ir įveikę iššūkį. Skirtuką tereikia pasodinti žemėje ir po kiek laiko mėgausitės sveikomis vaistažolėmis“, – sako projekto vadovė Greta Kėvelaitienė. Papildomais prizais tradiciškai bus apdovanotos aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos. Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima laimėti kitų prizų.
 
„Skaitymo iššūkį“ koordinuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bei Lietuvos aklųjų biblioteka kiekvienais metais maloniai nustemba, kiek daug žmonių suburia ši vasaros skaitymo akcija. Štai 2019 metais rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų.
 
„Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 13:00

Ačiū. Ačiū. Ačiū. Slaptai.lt nuotr.

Pirmadienį, birželio 1-ąją, visoje šalyje vyks visuotinė akcija „Ačiū, Lietuva“, kuria bus dėkojama Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą ir raginama išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje laukiantys iššūkiai.
 
17.00 val. akcija „Ačiū, Lietuva“ nuskambės muzikos garsais miestų ir miestelių skveruose, aikštėse ar parkuose, ant administracinių ir kultūros įstaigų stogų.
 
„Šia simboline akcija norime padėkoti medikams, pareigūnams, socialiniams darbuotojams, savanoriams, pardavėjams, vaistininkams, verslininkams ir visiems kitiems geradariams, padėjusiems apsirūpinti apsaugos priemonėmis ir teikusiems būtiniausias paslaugas.
Teskamba „Ačiū, Lietuva“ visiems, kurie drausmingai laikėsi karantino ir padėjo sėkmingai įveikti pirmąją viruso bangą“, – sako Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.
 
Nacionalinių ir valstybinių įstaigų kolektyvai, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, atliks apie 15 minučių trukmės koncertus viešose erdvėse. Norą neatlygintai dalyvauti akcijoje yra pareiškę per 400 muzikos kolektyvų iš 55 savivaldybių, šis sąrašas dar pildomas.
 
Jau aišku, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, gros sostinės Katedros aikštėje, prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos bus galima išgirsti Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro „Brass“ pučiamųjų grupę, šalia nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skambės valstybinio choro „Vilnius“ atliekami kūriniai. Prie akcijos „Ačiū, Lietuva“ žadėjo prisijungti Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Valstybinis orkestras „Trimitas“, Vidaus reikalų ministerijos orkestras, savivaldybių kultūros centrų ir kiti kolektyvai.
 
Dėl karantino režimo reikalavimų renginiuose būtina laikytis saugaus atstumo, atvirose erdvėse nuo birželio 1 d. negali būti daugiau nei 300 žmonių.
 
Akcijos iniciatorė – Vyriausybės kanceliarija, partnerės – Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos kultūros centrų asociacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 03:00

Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
 
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
 
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
 
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 07:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV nutraukia ryšius su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl pastarosios netinkamo atsako į koronaviruso pandemiją, informuoja AFP.
 
D. Trumpo žingsnis reiškia, kad JAV nebeskirs šimtų milijonų dolerių šiai Jungtinių Tautų agentūrai tuo metu, kai jai finansavimo reikia labiausiai, nes COVID–19 protrūkis daugelyje šalių dar net nepasiekė piko.
 
Pietų Amerikos valstybėms ateinančios savaitės bus sunkios, ypač Brazilijai, kur penktadienį mirė 1 124 žmonės, o naujų infekcijų skaičius išaugo rekordiškai.
 
JAV prezidentas apie PSO finansavimo nutraukimą paskelbė dar balandį, kritikuodamas organizaciją padarius per mažai stabdant koronaviruso protrūkį ir per atlaidžiai vertinus situaciją Kinijoje, kur koronavirusas išplito dar 2019 m.
 
Sprendimas oficialiai įsigaliojo penktadienį, ir tai didelis smūgis PSO finansams, nes JAV buvo didžiausia donorė, 2019 m. skyrusi 400 mln. dolerių.
 
„Jie neatsižvelgė į prašymą imtis itin reikalingų reformų, todėl šiandien mes nutraukiame santykius su Pasaulio sveikatos organizacija“, – D. Trumpas sakė žurnalistams.
 
JAV prezidentas pabrėžė, kad jo šalis pinigus nukreips neatidėliotinoms pasaulinės žmonių sveikatos reikmėms.
 
„Pasauliui reikia atsakymų iš Kinijos apie virusą. Privalo būti skaidrumas“, – pridūrė D. Trumpas.
 
Tuo metu Pekinas neigė, kad Kinija nesuvokė viruso pavojaus ar net nuslėpė viruso grėsmę po to, kai jis 2019 m. gruodį išplito Uhano mieste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 08:34