Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pripažįsta, kad apsikeitimas tankais su Lenkija vyksta ne taip, kaip tikėtasi, praneša dpa.
Visgi Vokietijos diplomatijos vadovė nesutinka su Lenkijos vyriausybės teiginiais, kad Berlynas nesilaiko savo žodžio ir netgi ėmėsi apgaulės.
„Tokioje situacijoje niekas neapgaudinėja savo europiečių kaimynų“, – penktadienį sakė A. Baerbock.
Lenkija sutiko perduoti Ukrainai savo turėtus tarybinių laikų tankus, o Vokietija ir kiti partneriai pažadėjo Lenkijai tiekti naujesnius tankus.
Atrodė, kad toks planas yra geriausias ir greičiausias būdas Ukrainai gauti ginkluotę, o ukrainiečių kariams nereikėtų ilgai mokytis naudotis tankais.
Tačiau Varšuva nepatenkinta rezultatais. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sukritikavo ankstesnius Vokietijos pasiūlymus kaip netinkamus.
Ministras šeštadienį Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad Berlynas neseniai pasiūlė Varšuvai perduoti 20 Tankų „Leopard 2A4“. Jis pasiūlymą kritikuoja nes prireiktų metų, kad tankai būtų suremontuoti iki tinkamos būklės. Be to, Lenkija tikisi ginkluotės bent vienam batalionui, o tai reiškia, kad ji norėtų gauti 44 tankus.
Tuo metu užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis vel Sękas laikraščiui „Der Spiegel“ išreiškė nuogąstavimus, kad Vokietija bando apgauti Lenkiją.
Pasak jo, iš pradžių lenkams buvo pasiūlyti netgi senesni tankai nei tie, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai.
„Tai nepriimtina nes mes neturime jokio noro pabloginti savo ginkluotės ir treniruoti savo karius naudotis technika iš 7-ojo XX a. dešimtmečio“, – sakė jis, pridėdamas, kad todėl dabar Varšuvai tenka pasikliauti kitų NATO partnerių pagalba.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock sako, kad iš pat pradžių buvo aišku, jog neįmanoma pakeisti kiekvieno tanko per naktį „vos spragtelėjus pirštais“. Vokietijos vyriausybė dabar aiškinasi, kodėl tankų mainai stringa ir ar Berlynas turėtų suteikti kitokią pagalbą. A. Baerbock pažymėjo, kad Ukrainai reikia ir kitos sunkios ginkluotės, pavyzdžiui, artilerijos. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
NATO narė Lenkija perdavė 200 tarybinių tankų Ukrainai, kuri kariauja prieš ją užpuolusią Rusiją.
Šaltiniai Vokietijos gynybos ministerijoje teigia, kad Lenkijai buvo pasiūlyta 100 geros būklės tankų „Leopard 1“ kaip kompensacija mainų programos pradžioje. Tačiau Lenkija mano, kad jie per seni, todėl jų atsisakė. Varšuva prašo tankų „Leopard 2“, tačiau, anot šaltinio, jų neįmanoma perduoti iš dabartinio Bundesvero rezervo.
Varšuva penktadienį taip pat pranešė planuojanti įsigyti ginkluotės iš Pietų Korėjos. Gynybos ministras sakė, kad sutartys bus pasirašytos jau kitą savaitę.
Lenkija įsigytų 48 lengvuosius naikintuvus FA-50, 180 tankų K2 „Black Panther“ ir neatskleidžiamą kiekį haubicų K9.
Klausimų vis daugiau
Berlynas, sausio 14 d. (ELTA). Europos Sąjungos šalys nėra tvirtai nusprendusios, kaip konkrečiai reaguoti į galimą eskalaciją dėl Ukrainos, kadangi ekonominės sankcijos gali tapti tolesnio energijos išteklių kainų augimo priežastimi.
Tai penktadienį paskelbtame straipsnyje, skirtame Vakarų ir Rusijos deryboms dėl saugumo Europoje, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“.
„Taip pat neaišku, ar europiečiai ryšis imtis griežtų ekonominių sankcijų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju, nes tokios sankcijos dar labiau padidintų energijos išteklių kainas Europoje“, – teigia publikacijos autoriai Markusas Beckeris ir Matthias Gebaueris. O „Nord Stream 2“ tikriausiai būtų pasmerktas, pažymi jie.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ne kartą sakė, kad ES šalys poveikio Rusijai klausimu yra vieningos.
„Putino provokacijos negailestingai atskleidė Vakarų aljanso silpnybes. Lieka atviras klausimas, kiek toli eitų JAV ir europiečiai, kad apgintų tokias NATO nares kaip Estija ar Lietuva, jau nekalbant apie aljansui nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą“, – pabrėžia apžvalgininkai.
Anot jų, „NATO jau kelias savaites spėlioja“, kam Rusijai reikėjo telkti savo kariuomenę Ukrainos pasienyje.
Autoriai taip pat konstatuoja, kad Ukrainos ir Sakartvelo stojimas į NATO netolimoje ateityje beveik neįmanomas dėl teritorinių konfliktų, Rusija grįžo į tarptautinę areną kaip supervalstybė, o europiečiai atlieka tik statistų vaidmenį.
Berlyno „Charite“ ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.
Nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“, kuria buvo apnuodytas šiuo metu Berlyno ligoninėje gydomas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas, yra stipresnė nei ankstesnės jos formos, praneša Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis informuotais šaltiniais.
„Der Spiegel“ šaltiniai remiasi Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos slaptame susitikime pateikta informacija.
Žiniasklaida taip pat skelbia, kad savaitgalį Berlyno „Charite“ ligoninėje, kurioje gydomas A. Navalnas, lankėsi Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) delegacija.
Specialioje Bundesvero laboratorijoje atliktas A. Navalno mėginių tyrimas parodė, kad jis buvo apnuodytas „Novičiok“ grupės medžiaga.
„Novičiok“ medžiaga 2018 m. Solsberyje, Anglijoje, buvo panaudota, siekiant nunuodyti buvusį Rusijos dvigubą agentą Sergejų Skripalį. S. Skripalis ir jo dukra išgyveno, tačiau benamė moteris, kuri turėjo kontaktą su kvepalų buteliuku, kuriame, kaip manoma, buvo nuodų, po keturių mėnesių mirė.
Šiandien niekas neabejoja, kad Vakarų demokratijai didelį pavojų kelia organizuotas nusikalstamumas. Ir tai – ne tušti žodžiai.
Štai prieš keletą metų paaiškėjo, jog Romos katalikų bažnyčios, turinčios per 800 milijonų tikinčiųjų, vyriausiasis bankininkas daugelį metų buvo susijęs su organizuotų nusikalstėlių sindikatais. Jau vien šio fakto užtenka, jog mes visi, mirtingieji, susiimtumėme už galvų.
Tarptautinė Žurnalistų Federacija (TŽF), atstovaujanti daugiau nei 600 tūkstančiams narių 125 šalyse, pasmerkė priešiškas politines reakcijas nukreiptas prieš svetainę Wikileaks ir apkaltino JAV išpuoliais prieš žodžio laisvę po to, kai nuo gruodžio pirmos dienos JAV ėmė spausti svetainės serverius ją uždaryti.
Svetainės serverio tiekėjas Amazon.com užblokavo prieigą prie „WikiLeaks“ po to, kai JAV pareigūnai pasmerkė „Wikileaks“ dėl politinių, verslo ir diplomatinių susirašinėjimų atskeidimo, pirmą kartą suteikusio viso pasaulio žmonėms galimybę susipažinti su detalia JAV šaltinių nutekinta informacija, didelė dalis kurios yra nepatogi aukščiausioms politinėms figūroms.
