Maskva, vasario 28 d. (dpa-ELTA). Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės per klaidą paskelbė apie tariamą Rusijos pergalę prieš Ukrainą.
Anot agentūros dpa, atitinkamas straipsnis „RIA Novosti“ portale buvo matomas daugiau kaip 24 valandas. Pirmadienį jis jau buvo ištrintas. Tačiau greičiausiai iš anksto parengtas komentaras liko buvusiai sovietinei respublikai Uzbekistanui skirtoje „Sputnik“ svetainėje.
„Rusija atkuria savo vienybę – 1991-ųjų tragedija, ši siaubinga mūsų istorijos katastrofa, įveikta“, – rašė RIA apžvalgininkas Piotras Akopovas „Rusijos puolimas ir naujas pasaulis“ pavadintame straipsnyje.
„Vladimiras Putinas, neperdedant, prisiėmė istorinę atsakomybę, kai nusprendė Ukrainos klausimo sprendimo nepalikti ateities kartoms“, – teigiama straipsnyje. Ir toliau: „Dabar šitos problemos neliko – Ukraina grįžo į Rusiją“.
Vakarų žvalgybų duomenimis, Rusijos invazija į kaimyninę šalį vyksta lėčiau nei tikėjosi Rusijos vadovybė.
Vašingtonas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Rusija pasiuntė į vietą operatyvininkus, apmokytus dirbti su sprogmenimis, kad jie atliktų „klaidinančią“ operaciją ir sukurtų dingstį įsiveržti į Ukrainą, penktadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.
„Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę atlikti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
Jungtinės Valstijos paskelbė žvalgybos duomenis kitą dieną, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas pareiškė, jog Rusija, sutelkusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, „rengiasi tam, kad galėtų griebtis suklastotos dingsties invazijai“.
JAV pareigūnas, sutikęs kalbėti tik anonimiškai, sakė, kad Rusija gali pradėti operacijas „likus kelioms savaitėms“ iki karinio įsiveržimo, galinčio prasidėti nuo sausio vidurio iki vasario vidurio. „Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę vykdyti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje, – sakė pareigūnas. – Operatyvininkai mokomi kariauti mieste ir naudoti sprogmenis, kad atliktų sabotažo veiksmus prieš pačiai Rusijai pavaldžias pajėgas“.
Pareigūnas sakė, kad Rusija tuo pat metu suaktyvino dezinformacijos kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, įskaitant įrašus, kuriuose Ukraina kaltinama teisių pažeidimais, o Vakarai – įtampos provokavimu.
„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Rusijos įtakos veikėjai jau pradeda fabrikuoti Ukrainos provokacijas valstybinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, kad pateisintų Rusijos intervenciją ir pasėtų susiskaldymą Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
JAV ne kartą kaltino Rusiją skleidžiant sąmokslo teorijas ir dezinformaciją socialiniuose tinkluose. JAV pareigūnas sakė, kad Maskvos naratyvų apie Ukrainą rusų kalba skaičius socialiniuose tinkluose gruodį šoktelėjo 200 procentų iki beveik 3500 įrašų per dieną.
J. Sullivanas per susitikimą su žurnalistais sakė, kad panašią taktiką Rusija naudojo 2014 metais, kai užgrobė Krymą ir parėmė separatistus Rytų Ukrainoje. „Mes matėme šį scenarijų 2014 metais. Jie vėl rengia tą patį scenarijų“, – sakė J. Sullivanas.
Jungtinės Valstijos paskelbė duomenis apie apgaulės planus po savaitę trukusių derybų su Rusija siekiant sumažinti įtampą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis įsiveržimą į Ukrainą, bet reikalauja Vakarų saugumo garantijų, įskaitant pažadus neplėsti NATO į rytus.
J. Sullivanas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos teikia pirmenybę diplomatijai, bet yra pasirengusios „ginti“ sąjungininkes ir taikyti Rusijai brangiai jai atsieisiančias ekonomines sankcijas, jei ji įsiverš.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie nuosekliai augantį klaidinamos ir melagingos informacijos srautą. Lapkričio 1 – 30 d. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso identifikuoti 487 unikalūs atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų. Tai ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėn., per kuriuos užfiksuota atitinkamai 405 ir 430 atvejų.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos režimo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos šalies pasienyje, Lietuvos užsienio politika dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo bei įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija ir NATO dėl Aljanso ir Rusijos konfrontacijos Juodosios jūros regione bei tariamos konfrontacijos Baltarusijos pasienyje.
Per lapkritį Lietuvos kariuomenės analitikai fiksavo beveik 200 atvejų vien tik nelegalios migracijos tema. Ši tema ypač aktualizuota lapkričio 8 d., kai įvyko Baltarusijos režimo organizuotas Lenkijos sienos šturmas pasinaudojant migrantais ir po jo sekęs Lietuvos sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Priešiškuose šaltiniuose Vakarų valstybės (ES ir NATO) buvo kaltinamos dėl jų vykdomos ilgametės politikos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, kuri neva išprovokavo dabartinę migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Melagingai teigta, kad Lenkija prieš nelegalius migrantus naudoja „fašistinius metodus“ ir atlieka „tradicinį profesionalaus provokatoriaus ir kurstytojo vaidmenį“. Priešiškuose informaciniuose šaltiniuose taip pat siekta nubrėžti nelegalių migrantų krizės ir karinio konflikto paraleles. Eskaluotas naratyvas, neva prisidengiant nelegalių migrantų krize Lietuva yra militarizuojama, o nelegali migracija gali tapti pretekstu kur kas radikalesnei konfrontacijai Rytų Europoje, kuri apimtų ir NATO įsitraukimą į konfliktą.
Nuo lapkričio 22 d. aktyviai eskaluotas ir žiauraus elgesio su nelegaliais migrantais naratyvas. Buvo aiškinama, kad Baltarusijos – Lenkijos pasienyje susikaupę migrantai neva yra tapę Vakarų sukurtos padėties įkaitais, o patys Vakarai pamiršo deklaruojamas žmogaus teises. Buvo formuojamas melagingas Baltarusijos įvaizdis kaip šalies, besiimančios konkrečių veiksmų padėti migrantams. Tuo tarpu teigta, jog Lietuva ir Lenkija, „bandydamos išsaugoti veidą“, kuria „klastotes po klastotės“ – migrantai yra verčiami meluoti ir elgtis priešingai nei iš tiesų galvoja. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, esą, slapta naudoja terorą prieš nelegalus: jiems kirtus sieną, jie sumušami, atimami jų pinigai, dokumentai, o vėliau išstumiami į Baltarusiją. Buvo platinami Baltarusijos tarnybų pranešimai apie pasienyje rastus mirusių migrantų kūnus, kurie tariamai buvo išmesti iš Lietuvos teritorijos.
Lapkričio mėn. taip pat pastebėtas ryškus Kinijos komunikacijos suaktyvėjimas Lietuvos atžvilgiu. Tam esminės įtakos turėjo spalio pabaigoje vykęs Taivano verslo delegacijos vizitas į Lietuvą, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymas ir Seimo parlamentinės delegacijos vizitas į Taivaną, kai jos dalyviai susitiko su Taivano prezidente. Kinijos režimo komunikacijoje Lietuvos atžvilgiu dominavo teiginiai, kuriais mūsų valstybė kaltinta pažeidusi „Vienos Kinijos“ principą. Teigta, kad Lietuva yra nepatikima užsienio partnerė, kuri kelia grėsmę Kinijos suverenumui bei tarptautiniam pripažinimui, o jos vykdoma užsienio politika yra priklausoma nuo JAV.
Kinija taip pat aktyviai išnaudojo ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei šios šalies režimo skleidžiamus melagingus naratyvus mūsų valstybės atžvilgiu. Buvo teigiama, kad Lietuva yra žmogaus teises pažeidinėjanti valstybė, taikanti smurtą prieš moteris ir vaikus, savo veiksmais pažeidžianti tarptautinės teisės normas.
Lapkričio mėn. tradiciškai priešiškuose informaciniuose šaltiniuose eskaluota ir NATO tema kaip viena iš migracijos krizės sudedamųjų dalių. Melagingai teigta, kad dėl „Vakarų sukeltos migracijos krizės“ susidarė sunki karinė politinė situacija, todėl šių ir kitų metų Baltarusijos kariuomenės rengimo planai buvo pakoreguoti. Esą Baltarusija buvo priversta reaguoti į karinės veiklos suaktyvėjimą prie jos sienų dėl aplink šią valstybę formuojamo nedraugiškų valstybių apsupties. Savo ruožtu dėl siekių kurti naujas karinio laivyno bazes Juodosios jūros pakrantėje NATO taip pat apkaltinta priešiškų, plataus užmojo, strateginių bei atvirų karo veiksmų planavimu prieš Rusiją.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad penktadienį prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad21“ metu dezinformacijos srautas nėra išskirtinis, tačiau melagingų žinučių skleidimui Minskas ir Maskva šiemet siekia išnaudoti Lietuvoje vykstančius mitingus.
„Jeigu kalbėtume apie dezinformaciją, kurios būdavo pilna per pratybas, tai sakyčiau, šitą dalį labiau papildė toks savotiškas įvykių interpretavimas, kas vyksta mūsų šalyse, kai kalbama apie protestus. Pavyzdžiui, prieš vakcinavimo politiką, prieš galimybių pasus. Tai vyksta ir kitose šalyse, toliau nuo Lietuvos, bet šiuo atveju išnaudojami tie vidaus politikos įvykiai Lietuvoje, pabrėžiant, kad Lietuva nesusitvarko su esama situacija. Tokios dezinformacijos yra pakankamai, bet intensyvumas, lyginant su ankstesnėmis pratybomis, nėra kuo nors išskirtinis“, – Eltai sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, kitas elementas, kurį Baltarusija pasitelkia melagingoms žinutėms skleisti – Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių politika dėl nelegalių migrantų.
„Baltarusija dabar „ant bangos“ apie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos veiksmus pasienyje. Jie kitą kampą paėmę, kai savo visuomenes dezinformuoja, stiprindami priešo įvaizdį, kuris žiauriai elgiasi su migrantais. Krūvos išgalvotų istorijų“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar istorija dėl penkių afganistaniečių, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, buvo panaudota propagandiniais tikslais, krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad šis klausimas nėra jo sritis. Tačiau šių afganistaniečių advokatės Astos Astrauskienės veiksmai pateikiant medžiagą Teismui politikui kėlė nuostabą.
„Neprisimenu, kad advokatai, kurie dirba šioje srityje, pradėtų Europos Žmogaus Teisių Teismui meluoti apie faktines aplinkybes pateikiant dar Lietuvoje nesančius migrantus kaip jau esančius, kuriuos norima deportuoti. Tai yra teismo klaidinimas. Tiesą sakant, nelabai mūsų advokatams daro garbę toks savotiškas faktų interpretavimas. Tai toks mano komentaras. Tiek, kiek aš žinau“, – sako A. Anušauskas.
ELTA primena, kad EŽTT nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Afganistaniečių advokatė A. Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie penki afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
Vis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad penki afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
Į žinomų Vakarų naujienų svetainių skaitytojų komentarų skiltis įsiskverbę prorusiški troliai siekia manipuliuoti viešosios nuomonės įvaizdžiu, mano tyrėjai.
Teigiama, kad pagrindinė įtakos operacija nukreipta į 32 internetines žiniasklaidos priemones 16 šalių, įskaitant „Washington Post“ bei „Fox News“ JAV ir Didžiosios Britanijos „Daily Mail“, „Daily Express“ bei „The Times“.
Pastebėta, kad nuo tada, kai balandį buvo pradėtas tyrimas, beveik 250 straipsnių komentaruose buvo aptikta provokuojamų Kremliui palankių ir antivakarietiškas nuotaikas skleidžiančių komentarų apie Rusijai svarbius dalykus, pvz., įtampą Kryme.
Manoma, kad tebevykstanti kampanija buvo eskaluojama nuo 2018 metų, tačiau pastaruoju metu ji išnaudojo JAV ir Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Afganistano.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė: „Šioje ataskaitoje išryškinama grėsmė mūsų demokratijai dėl Rusijos valstybės remiamos dezinformacijos internete. Jungtinė Karalystė glaudžiai bendradarbiauja su tarptautiniais sąjungininkais, kad pasipriešintų melą skleidžiantiems Kremliaus troliams“.
Komentarai dažnai skelbiami anksti ir sulaukia neįprastai daug teigiamų balsų svetainėse, kurios leidžia kitiems skaitytojams spausti „patinka“ ir „nepatinka“, rodo Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos remiama Kardifo universiteto Atviro kodo komunikacijų analizės tyrimų (OSCAR) programa.
Tada šios reakcijos selektyviai naudojamos kaip pagrindas Rusijos žiniasklaidai svarstyti, neva Vakarų visuomenė pritaria Kremliaus politikai ar yra nepatenkinta Vakarų vyriausybių darbu.
Pavyzdžiui, naujienų kaupyklos paslauga „inoSMI.ru“, kuri yra prijungta prie „Russia Today“ tinklo, pateikia antraštę, kurioje cituojamas britų dienraščio „The Times“ straipsnio komentaras ir išverčiamas taip: „Britai: Putinas suprato, kad NATO nekovos dėl Ukrainos („The Times“)“.
Tada tokios „žinios“ platinamos per socialinę žiniasklaidą, taip pat per radikalias svetaines, kurios garsėja kaip dezinformacijos ir propagandos sklaidos kanalai, kai kurios jų – susijusios su Rusijos žvalgybos agentūromis.
Nors kai kurie komentarai gali būti parašyti Vakarų vartotojų, tyrėjai teigia, kad duomenyse yra požymių, rodančių tam tikrą neautentiškumo laipsnį, o kai kuriose paskyrose matyti, kad tai yra koordinuotos pastangos.
Kardifo universiteto Nusikaltimų ir saugumo tyrimų instituto direktorius profesorius Martinas Innesas sakė Didžiosios Britanijos naujienų agentūrai PA, kad kai kuriose svetainėse nesunku susikurti paskyrą be jokių tapatybės patikrinimų ir iškart pradėti skelbti komentarus.
„Komentaras paskelbiamas vos tik prisiregistravus, daugelyje svetainių galima paskelbti komentarą, ir jis beveik akimirksniu parodomas, todėl tai yra gana pažeidžiamas dalykas ir juo gali manipuliuoti tiek valstybiniai veikėjai, tiek ir bet kas kitas“, – sakė jis.
Kremliui palankių komentarų skelbiančių paskyrų teismo medicinos elgsenos analizė parodė, kad kai kurie vartotojai nuolat keičia savo asmens tapatybę ir buvimo vietą.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad po to, kai trečiadienį buvo gauti elektroniniai laiškai su grasinimais įvykdyti teroristinį nusikaltimą 12 objektų Vilniuje, taip keršijant už „brolius musulmonus“, terorizmo grėsmės lygis šalyje išlieka žemas.
„Žvalgybos institucijos, pirmiausiai Valstybės saugumo departamentas, vertina šią informaciją ir vertina grėsmių realumą. Kaip žinoma, teroro grėsmė dabar vertinama kaip žema, ir tas vertinimas nėra pasikeitęs“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas, kartu pabrėždamas, kad tokio pobūdžio grasinimų tikslas yra skleisti dezinformaciją ir baimę tarp gyventojų.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad šioje srityje taip pat labai stipriai veikia dezinformacija, klaidinimas, bauginimas. Tai iš esmės yra mūsų šalies žmonių, pareigūnų bauginimas, kad jie neatliktų savo pareigų“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis politikas pasakojo, kad prieš keletą metų jis pats yra gavęs ne vieną tokio pobūdžio grasinimą.
„Prieš keletą metų po interviu Prancūzijos naujienų agentūrai gavau apie 20 panašaus pobūdžio grasinimų susidoroti, bet vienas dalykas siųsti juos iš Kanados, Prancūzijos. Patys suprantate, kaip vertiname tokių grasinimų realumą“, – tikino konservatorius.
Visgi krašto apsaugos ministras patikino, kad, nors dėl vertėjų trūkumo patikrinimai ir nėra paprasti, tačiau į Lietuvą patenkantys nelegalūs migrantai taip pat apklausiami, tikrinant, ar jie neturi ryšių su teroristinėmis grupuotėmis.
„Vertinimas ir paieška tų žmonių pabėgėlių sraute, kurie jau yra Lietuvoje, ar gali būti susiję su kokia nors nelegalia, teroristine organizacija, ISIS. Vertinimai vyksta nuolat, apklausos vyksta“, – teigė A. Anušauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė Baltarusijos pasieniečių išplatintą žinią apie neva mirusį irakietį laiko melaginga. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio melagingos žinutės jau ne kartą buvo naudotos propagandiniuose karuose.
„Man nėra žinoma jokia informacija apie jokius ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvos Respublikoje arba ant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sienos, o už tai, kas vyksta Baltarusijos Respublikoje, yra atsakinga Baltarusijos Respublikos valdžia“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Ir mes puikiai žinome istorijas, kurios jau buvo ne kartą propagandiniuose karuose naudotos. Mes žinome istoriją apie nukryžiuotą berniuką Ukrainoje ir visus panašius melus, kurie tokioje situacijoje yra naudojami. Manau, kad tai yra dalykas, kurio galima tikėtis, nes melo jau girdėjome ir anksčiau: apie nėščias moteris, kurias kažkas mušė teleskopine lazda, ir apie visus kitus panašius kaltinimus mūsų pareigūnams“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, laikosi tiek Lietuvos valstybės, tiek ir tarptautinių įsipareigojimų.
„O už tai, kas ir kur buvo rasta Baltarusijos teritorijoje, Baltarusijos valdžia atsako pati“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas pranešė neva apie jauno ne slaviškos išvaizdos migranto žūtį. Šią informaciją paskelbė Baltarusijos naujienų agentūra BelTA. Pasak jos, incidentas įvyko Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Benekainių gyvenvietės rajone.
Baltarusijos pasieniečiai esą rado sunkios būklės irakietį ir mėgino suteikti jam pirmąją pagalbą, bet vyras mirė.
Birželį nustatytas itin išaugęs Lietuvos valstybei priešiškos dezinformacijos srautas nacionalinio saugumo, valstybės gynybos ir NATO pajėgumų stiprinimo temomis, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Nuo balandžio stebimas nuoseklus šių temų eskalacijos augimas, kuris sietinas su strateginiais nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiais – birželį vykusiu NATO viršūnių susitikimu, Baltijos valstybių ir JAV prezidentų susitikimu, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio susitikimais su NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadu gen. lt Joergu Vollmeriu, informacine Didžiosios Britanijos ir Rusijos konfrontacija Juodojoje jūroje bei NATO tarptautinėmis ir nacionalinėmis pratybomis „Sea Breeze 21“, „Budrus Sakalas 21“, „Stiprus Grifonas 21“, „Baltijos tvirtovė 21“ bei kitais mokymais, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai birželio 1–30 dienomis iš viso identifikavo 374 atvejus, turinčius neigiamos informacinės veiklos bruožų, Lyginant su geguže, Lietuvos informacinėje aplinkoje fiksuotas aukštesnis neigiamos informacinės veiklos aktyvumas.
Birželį pagrindiniai taikiniai, atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, buvo Lietuvos siekis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą NATO politiniu lygmeniu, karinės pratybos bei sąjungininkų karių buvimas Baltijos šalyse. Buvo aktyviai skleidžiami melagingi naratyvai, kad NATO kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tikslingai menkinama mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų karių svarba.
Teigta, kad, prisidengdamas Juodojoje jūroje vykstančiomis pratybomis „Sea Breeze 21“, Aljansas neva tiekia Ukrainos kariams ginklus ir treniruojasi vykdyti karines operacijas Rusijos okupuotame Kryme, o greta jos sienų vykdoma nesibaigianti destabilizacija, siekiant šią valstybę išprovokuoti „atsakui“. Akcentuota, kad neva Vakarų šalys vykdo „karinį Ukrainos teritorijos įsisavinimą“.
Antrasis pagal aktyvumą mūsų valstybei priešiškos informacinės veiklos taikinys – Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu, ypač dėl principingos mūsų valstybės pozicijos dėl „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo ir sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui įvedimo.
Platinti melagingi naratyvai, neva Lietuva kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus. „Agresyvių ir Baltarusijai priešiškų Vakarų“ naratyvas buvo sistemingai atkartojamas visą mėnesį, o ypač suaktyvėjo po ES sprendimo išplėsti sankcijas A. Lukašenkos režimui, kurios įvardintos „masiniu hibridiniu išpuoliu“ prieš Baltarusiją, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Birželį Lietuvos istorija, Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos vertinimas, šalies teisėsaugos institucijų ir teismų veikla taip pat buvo tarp pagrindinių dezinformacijos taikinių. Teigta, neva Lietuva yra istoriją „perrašanti“, nedemokratinė valstybė, kurioje pažeidžiamos žmogaus teisės ir žodžio laisvės.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, tolesniu konstitucinių pagrindų apsaugos, Lietuvos narystės NATO, užsienio politikos, energetikos bei ekonomikos temų eskalavimu buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą aukščiausiomis šalies institucijomis bei menkinti priklausymo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai svarbą.
Neigiama informacinė veikla daugiausia buvo vykdoma su Rusijos ir Baltarusijos informacine- elektronine aplinka susijusiais šaltiniais. Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, norint sukelti Lietuvos piliečių nepasitenkinimą savo valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad politikams apskritai nederėjo kreipti dėmesio į vaizdo įrašą, kuriame Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kalbasi su Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu provokatoriumi. Pasak krašto apsaugos ministro, „dividendų“ tokiems asmenims, kurie medžiagą išgauna apgaulės būdu, apskritai nederėtų mokėti.
„Aš manau, kad čia yra ta problema, kurią iškėlė apžvalgininkas Marius Laurinavičius pakankamai aiškiai ir šviesiai tiesiai: ar išvis mūsų valstybėje, kaip bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje, galima naudotis spec. tarnybų sukurta informacija? Kitos šalies, nepalankios Lietuvai šalies informacijai, kuri išgauta apgaulės būdu“, – interviu Eltai sakė A. Anušauskas.
Visgi konservatorius pripažįsta, kad dalis politikų peržengia šią „raudoną liniją“ ir pasinaudoja teroristų sufabrikuota medžiaga, patys siekdami savo politinių interesų.
„Tiesą sakant, principinė nuostata yra tokia, kaip ir derybos su teroristais: mes jiems dividendų nemokame, mes su jais nebendraujame ir šitoje vietoje naudotis apgaulės būdu išgauta informacija, nesvarbu, kokia ji bebūtų, vis dėlto politikams tai turėtų būti ta „raudonoji linija“, kurios jie neturėtų peržengti, bet peržengia. Politinis interesas arba menami politiniai dividendai, kuriuos tikisi gauti, matyt, yra stipresnis motyvas peržengti tas „raudonas linijas“, – teigė ministras.
Pasak jo, propagandistai tokiais savo veiksmais ir siekia sugriauti tarpusavio pasitikėjimą visuomenėje.
„Demokratinėje valstybėje politikų, visuomenės, piliečių bendradarbiavimas ir paremtas tuo tarpusavio pasitikėjimu. Sugriauti tarpusavio pasitikėjimą – čia vienas iš svarbesnių dezinformacijos tikslų. Nepasitikėti politikais, valstybės institucijomis“, – mano A. Anušauskas.
Pasak ministro, dalis Lietuvos politikų taip pat pasitarnauja Rusijos propagandistams ir, siekdami susikrauti politinius dividendus, pasirenka lengviausią kelią ir naudojasi dezinformatorių sukurta medžiaga.
„Aš manau, žinoma, kad politikai prisideda (skleisdami dezinformaciją). Vienaip ar kitaip. Politikai nėra vienodi. Jų pažiūros ir žinios irgi skiriasi. Aš nesakyčiau, kad nėra politikų, kurie nesistengia politinių dividendų susikrauti tokioje situacijoje, kai reikia edukuoti, platinti Lietuvos nacionalinius interesus atitinkantį naratyvą, o jie eina lengviausiu keliu, tiesiog kartais net pritardami skleidžiamai dezinformacijai. Ar tai liestų vakcinavimo procesą, ar istoriją. Skirtingi požiūriai – skirtingi politikai“, – įsitikinęs A. Anušauskas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį atvėsti opoziciją paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Opozicija siekia iš einamų URK pirmininko pareigų išversti į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvusį konservatorių Ž. Pavilionį.
„Man atrodo, kad šioje situacijoje, retorikoje ir įkarštyje reikia šiek tiek atvėsti ne tik komiteto pirmininkui, bet ir opozicijai, ir įsivertinti, kur ji dalyvauja“, – „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, opozicijos reiškiamas nepasitikėjimas Ž. Pavilioniu, kuris kritikos sulaukė po pokalbio su Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu apsimetusiu provokatoriumi, yra neteisingas. Jos teigimu, tokiu būdu opozicija tiesiog prisideda prie tikslų įgyvendinimo, kurių ir siekė galbūt Kremliaus interesus realizuojantys Rusijos „pokštininkai“.
„Opozicija, gaila, bet labai sėkmingai dirba tame lauke, kuris buvo sąmoningai sukurtas“, – teigė ji, pažymėdama, kad pati vertina Ž. Pavilionio indėlį Lietuvos užsienio politikos bare.
„Žygis yra iš karštų politikų, kartais aš turėčiau pastabų konkrečiai retorikai, kuri yra vartojama vienu ar kitu atveju. Bet tai yra žmogus, kuris visada kovojo už Lietuvos interesus, turi labai plačius ryšius (…), kurie padeda Lietuvai vykdyti užsienio politiką ir sulaukti dėmesio“, – sakė I. Šimonytė.
„Aš nesistebiu, kodėl tokie žmonės gali tapti mums nedraugiškų valstybių ir jas aptarnaujančio įvairaus personalo, tokio kaip troliai ar prankeriai, taikiniu“,– pažymėjo ji.
Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.
„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.
Seimo opozicijai reikalaujant pašalinti Žygimantą Pavilionį iš einamų Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad nereikėtų pasiduoti Kremliaus provokacijoms.
„Aš tikrai nebėgčiau paskui žinomai kieno finansuojamų prankerių organizuotą provokaciją, kurios galbūt toks tikslas ir buvo“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Opozicijai kalbėti apie nepasitikėjimą URK pirmininku Ž. Pavilioniu pretekstu tapo pastarojo pareiškimai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui.
„Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo dabar visa ši istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją. Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai turavoti – aš tuo norėčiau abejoti“, – teigė Vyriausybės vadovė, pažymėdama, kad Ž. Pavilionis savo paaiškinimus Seimui yra pateikęs.
„Žygimantas Pavilionis, kiek aš žinau, paaiškinimus Seimui vakar pateikė, gal ir komitetui pateikė papildomų paaiškinamų. Jei jų reikės daugiau, manau, kad irgi galėtų tą padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus”, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.
„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.
Ž. Pavilionis savo klaidą pripažino
Žygimantas Pavilionis antradienį kreipėsi į parlamento narius, apgailestaudamas ir iš dalies pripažindamas padarytas klaidas. Į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvęs konservatorius pripažino nebuvęs itin atsargus, kai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam veikėjui kalbėjo nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje sutiktus dalykus apie užsienio politiką bei gyrėsi turimais ryšiais Amerikos Kongrese ar Vokietijos ir Švedijos politikų gretose.
Nors Ž. Pavilionis ir ne kartą pažymėjo, kad viešojoje erdvėje atsidūrusio įrašo nereikėtų rimtai vertinti, kad tai tik Kremliaus specialiųjų tarnybų inicijuota informacinė provokacija, visgi aštrios kritikos Gitanui Nausėdai dažniausiai negailintis konservatorius pareiškė apgailestavimą dėl savo žodžių, esą prezidentas Lietuvoje yra tik simbolinis.
„Apgailestauju, jei kažką mano žodžiai, net ir suklastoti, įžeidė“, – Seimo nariams teigė URK pirmininkas.
Prezidentūrą Ž. Pavilionio teiginiai nuvylė
Prezidentūra sako, kad, nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui pastarąją savaitę sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai (LRT Tarybai), LRT Etikos kontrolieriui, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ganeralinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, LRT tyrimų skyriui
Reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir suteikti atsakymo teisę
Straipsnis įvardinamas kaip „tyrimas“, tačiau jame iš tiesų nėra jokio tyrimo, nes pačių „tyrimo objektų“, tarp kurių įvardijami ir mes – Sakalas Gorodeckis, Naglis Puteikis, Gintaras Songaila bei kiti centristai ir tautininkai, nuomonės iš viso nebuvo klausiama. Dėl publikuojamų faktų ir teiginių apie mus teisingumo su mumis iš viso nebuvo tikslinamasi, kaip ir apskritai dėl Straipsnyje publikuotos informacijos apie įvykius ir renginius, kuriuose, kaip skelbiama Straipsnyje, mes ir mūsų atstovaujamos organizacijos dalyvavo ar netgi juos organizavo (Straipsnyje mes esame pateikti kaip šių, į vieną virtinę sumestų, įvykių ir renginių „Dalyviai/Steigėjai“), tačiau mūsų nieko nebuvo apie juos teiraujamasi.
Vienintelis klausimas, kurį p. J.Čeponytė el. paštu gegužės 14 d. uždavė Sakalui Gorodeckiui, buvo toks:
„Jums rašo Jurgita Čeponytė iš LRT. Analizuodama pastaruosius kelerius metus vykusius protestus įvairiais klausimais, pastebėjau, kad esate prisidėjęs organizuojant arba dalyvavote juose. Kodėl dalyvaujate daugelyje protestų net ir labai skirtingoms temoms skirtų?“. S. Gorodeckis į šį laišką atsakė apie įvairius renginius, kuriuos jis organizavo, tačiau nė vieno įvykio ar renginio, kuris aprašomas Straipsnyje, neminėjo. „Tyrimo“ autorė nei apie vieną Straipsnyje rašomą įvykį ar renginį S. Gorodeckio nieko nepaklausė. Visgi Straipsnyje teigiama, kad esą „LRT stengėsi susisiekti su visais „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ bei kitų protestų organizatoriais ir etatiniais dalyviais, tačiau atsakymus į klausimus gavo tik iš kelių.“ Su Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininku Sakalu Gorodeckiu viena iš Straipsnio autorių „susisiekė“, tačiau nieko apie Straipsnyje minimus faktus ir teiginius taip ir nesiteikė paklausti. O su Nagliu Puteikiu bei su Gintaru Songaila nė „susiekti“ nepabandė.
Straipsnyje niekas nėra išskirtas iš jame piešiamo protestuotojų profilio, o atvirkščiai – visi jame paminėti asmenys bei organizacijos yra tyčia suplakti į viena. Todėl Straipsnio pavadinime ir jo tekste pateikiami apibūdinimai („pronacistinės organizacijos“, „antiNATO šleifas“, „ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“ ir kt.) be jokio pagrindo meta šešėlį mūsų atstovaujamų organizacijų reputacijai, žeidžia mus asmeniškai. „Tyrimo“ tekstas sukonstruotas taip, kad vadinamojo tyrimo „rezultatus“ būtų techniškai sunku paneigti, nors jie ir neatitinka tikrovės. Straipsnio gretinimai ir teiginiai, kuriuose ir mūsų atžvilgiu metami melagingi ir šmeižikiški kaltinimai, yra kai kur supinti su įvairiais formaliais apsidraudimais („kone visų“, „galbūt susiję su“, ir kt.), tačiau kiti Straipsnio teiginiai paneigia net ir šias išlygas.
Jokiuose „protestuose prieš NATO“ tautininkų ir centristų partijos niekada nėra dalyvavusios ir šių partijų vėliavų niekada tokiuose renginiuose nėra buvę (atvirkščiai, šios partijos visada buvo vienos aktyviausių Lietuvos dalyvavimo NATO ir pačios NATO rėmėjų). Tačiau Straipsnio autorės (-iai) po pastraipėlės, kurioje pirmuoju sakiniu pasakyta, kad „po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvoje pasipylė protestai prieš NATO“, toliau tęsia „/…/kad šiuose renginiuose matyti tautininkiškų ir patriotinių organizacijų vėliavos bei veikėjai /…/“. Nors pilnas „tautininkiškos organizacijos“ pavadinimas čia nepateiktas, tačiau jis aiškiai numanomas iš tolesnio Straipsnio teksto, taip pat iš Straipsnyje minimų asmenų (S.Gorodeckis yra Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas, G. Songaila buvo Tautininkų sąjungos pirmininkas, o N. Puteikis yra Centro partijos – Tautininkų pirmininkas).
Apie esą buvusį patriotinių organizacijų dalyvavimą protestuose prieš NATO mums taip pat nėra žinoma ir jokių tokių duomenų Straipsnyje nėrapateikta (Straipsnyje tie 2016-06-17 data paminėti akcijos Šiauliuose „dalyviai/steigėjai“ negali būti priskiriami nei prie „tautininkiškų“, nei prie „patriotinių“ organizacijų, kaip ir kiti tokių akcijų organizatoriai). Šioje akcijoje dalyvavę asmenys niekaip nėra susiję nei su mumis, nei su mūsų atstovaujamomis politinėmis organizacijomis. Nei mes patys asmeniškai, nei mūsų atstovaujamos organizacijos nėra ir nebuvo niekaip susiję taip pat ir su Straipsnyje minima 2017-09-10 akcija „prieš NATO prie Seimo“, su 2016-06-17 protestu Šiauliuose „prieš JAV, NATO, ES“, kaip ir su kitais tų pačių asmenų organizuotais, tos pačios tematikos protestais 2016 bei 2015 metais.
Nei mes asmeniškai, nei tautininkai, nei centristai nėra niekaip susiję ne tik su šiomis akicijomis-protestais, bet ir su Straipsnyje paminėtais asmenimis, šių akcijų-protestų organizatoriais ar dalyviais. Tarp vienos tokios akcijos dalyvių Straipsnyje minimas Aras Sutkus iš viso nėra niekaip susijęs nei su mumis asmeniškai, nei su tautininkų ir centristų organizacijomis. Skirtingai nei teigia Straipsnyje cituojamas Arnas Sutkus, nei tautininkai, nei centristai nėra dalyvavę ir nedalyvauja taip pat ir Straipsnyje paminėtame vadinamajame „Susitelkime“ (apie tai Straipsnio autoriai būtų nesunkiai sužinoję, jei tik būtų paklausę kitos pusės, apie kurią parašė, tačiau nė nepaklausė). Liaudies partija yra visai kita organizacija ir skelbia skirtingas nuo tautininkų ir centristų idėjas. Šis skirtumas visada buvo ypač ryškus dėl NATO. Jeigu kažkokie asmenys ar organizacijos skelbia apie „vienijimąsi“, tai Straipsnio autoriai į tokius šaltinius privalėjo pažiūrėti kritiškai, patikrinti, kiek jie patikimi. Straipsnyje nurodytame centristų ir tautininkų kreipimęsi dėl vienijimosi tokios organizacijos ar asmenys, kuriuos Straipsnio autoriai įvardija kaip „susijusius su VSD ataskaitomis“ nebuvo kviečiami, su tokiais iš mūsų pusės jokių derybų ar iniciatyvų dėl „vienijimosi“ nebuvo.
Nei mes, nei mūsų atstovaujamos „tautininkiškos organizacijos“ nėra niekaip susijusios ir su kitais šiame Straipsnyje įvardintais protestais prieš NATO ar su kitais tokiais renginiais, kuriuose galėjo būti skleidžiama „Kremliaus dezinformacija“ ar platinama „antivalstybinė propaganda“, kadangi tai prieštarautų mūsų ir mūsų atstovaujamų „tautininkiškų organizacijų“ vertybėms bei programinėms nuostatoms. Tautininkus ir centristus labai žeidžia, kad mūsų organizacijas Straipsnio autoriai be jokio pagrindo gretina ir su Rusijos „visuomenės saugumo koncepcija“. Mūsų programinėse nuostatose niekada nebuvo absurdiškų teiginių, kad mes nuo Vakarų korporacijų išnaudojimo ginsime „gamtinių išteklių gausią Rusijos civilizaciją” ir kad mes kažkaip susiję su šia koncepcija tikinčiais asmenimis, kurie „mano, kad remiantis jos idėjomis galima atkurti Rusijos galybę, nugalėti „destruktyvius“ Vakarus, ir palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką“. Atvirkščiai, tiek tautininkai, tiek centristai niekada nepalaikė Rusijos agresyvios politikos, visada rėmė Ukrainos teritorinį vientisumą ir, skirtingai nei kitos partijos bei organizacijos, aktyviais praktiniais veiksmais palaikė jos kovą prieš Rusijos agresiją.
S.Gorodeckis, N.Puteikis, G. Songaila, o taip pat jų atstovaujamos ir atstovautos organizacijos nėra niekaip susiję ir su Straipsnyje paminima Z.Vaišvilos vadovaujama „Visuomenės taryba“, niekaip nesusijusi ir su Straipsnyje minėtų „Birželio 3 grupės“,„Piliečių sąšaukos už dorą ir tautą“ veikla. Nei mūsų asmeniškai, nei mūsų organizacijų atstovų nėra ir nebuvo nei vienoje iš šių struktūrų – nei tarp jų „dalyvių“, nei tarp jų „iniciatorių“, nei tarp jų „organizatorių“, nei tarp jų „steigėjų“. Be to, šios „organizacijos“, mūsų žiniomis, niekur ir niekada nepalaikė ir jokių tautininkų bei centristų protestų ar kitų renginių, o tarp jų ir tų, kurie minimi Straipsnyje. Straipsnyje pateikta nuoroda į tai, kad 2016-01-19 „Birželio 3 grupė“ esą jungėsi su „Liaudies partija ir Respublikonais“ yra tyčia klaidinanti, nes Respublikonų partija susijungė ne su šiomis grupėmis, o su Tautininkų sąjunga. Be to, respublikonų prisijungimas prie tautininkų Straipsnyje datuotas apibendrintai „2016“, tačiau „laiko juostoje“ jis yra chronologiškai pateiktas tyčia anksčiau nei menamas respublikonų jungimasis su „Birželio 3 grupe“ bei „Liaudies partija“, kuris esą vyko metų pradžioje.
Taip Straipsnio autoriai siekia sudaryti klaidinantį įspūdį, kad tautininkai yra susiję su „Liaudies partija“ ir „Birželio 3 grupe“ per nuorodose minimus respublikonus. Juk jei respublikonai prisijungė prie tautininkų, o vėliau dar jungėsi ir su „Birželio 3 grupe“ bei „Liaudies partija“, tai juk būtų „akivaizdi sąsaja“, jei ji liktų nepaneigta. Tačiau tokią Straipsnio autorių sąmoningai įtaigojamą sąsają paneigė pats gyvenimas, nes respublikonai jau po šių nuorodų iš tiesų prisijungė ne prie „Birželio 3 grupės“ ar „Liaudies partijos“, bet prie Tautininkų sąjungos, kuri po prisijungimo papildė pavadinimą. „LRT Tyrimo“ autoriai nė nepasivargino informuoti savo skaitytojų, kad „informacija“ apie respublikonų jungimąsi su „Liaudies partija“ ir „Birželio 3 grupe“ nepasitvirtino. Atvirkščiai, Straipsnyje pateiktoje „laiko juostoje“ jie sąmoningai sukeitė įvykius.
Straipsnio pavadinime („LRT tyrimas.Už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos [paryškinta mūsų] ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“) ir Portale yra panaudojama sąvoka „pronacistinės organizacijos“, kuri Straipsnio tekste susieta su prie 2019-2021 m. „kone visų“ rengtų mitingų/protestų organizatoriu pridėtomis ir esą juos remiančiomis „atsišviežinusiomis radikaliomis nacionalistinėmis partijomis“ (žr. „Pandemijos kibirkštys“) bei su „aktyviai išnaudojamomis“ Vasario 16 bei Kovo 11 šventėmis, kurių metu eitynes organizuoja S. Gorodeckis ir kiti tautininkai. Kadangi tarp Straipsnio „laiko juostoje“ minimas tautininkų jungimasis su respublikonais, o po to ir su centristais, taigi, „atsišviežinusiomis radikaliomis nacionalistinėmis partijomis“ yra priskiriami būtent tautininkai, o konkrečiai – Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos bei Centro partijos-Tautininkų nariai. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šios partijos yra „pronacistinės“, toks kaltinimas yra melagingas ir įžeidžiantis. Toks kaltinimas negali būti metamas ir Straipsnio „laiko juostoje“ įvardintai persitvarkiusiai politinei partijai „Kartų solidarumo sajunga-Santalka Lietuvai“, o taip pat ir „laiko juostoje“ minimomis naujai įsikūrusioms partijoms „Nacionalinis susivienijimas“ bei „Krikščionių sąjunga“. Šios partijos nesusijusios nei su protestų prieš NATO organizavimu, ar dalyvavimu juose, nei jos „turi ryšių“ su VSD ataskaitose minimais asmenimis.
Tarp neteisingų sąsajų ir klaidinančių nuorodų Straipsnyje yra įveltas ir G. Songaila, kuris buvo Tautininkų sąjungos pirmininkas. Jis Straipsnyje įvardintas kaip steigėjais/dalyvis prie 2010-12 m. nuorodos „Garliavos įvykiai. Protestai ir „Drąsos kelio” partijos įsteigimas.“ G.Songaila nedalyvavo nei „Drąsos kelio“ partijos steigime, nei Garliavos įvykiuose, nei protestuose. Tuometinis Seimo narys tik vieną kartą per visą 2010-2012 metų laikotarpį lankėsi Garliavoje. N.Venckienės kvietimu jis nuvyko susipažinti su Deimante Kedyte, su kuria kalbėjosi ir žaidė šachmatais. G. Songaila turi gydytojo psichiatro diplomą. Jis tuomet įsitikino, kad ekspertų išvados dėl to, kad ši mergaitė nelinkusi fantazuoti, nepasiduoda įtaigai ir todėl jos parodymai dėl buvusio tvirkinimo buvo pagrįsti, deja, atitinka tikrovę. G.Songaila nedalyvavo „Garliavos įvykiuose“, nedalyvavo ten vykusiuose protestuose, o tuo labiau partijos „Drąsos kelias“ steigime. Jis niekaip nėra susijęs su asmenimis, su kuriais LRT „tyrimas“ jį mėgina gretinti, ir net nepažįsta jokio Andriaus Lobovo.
Vienu atveju ši manipuliacijų, tyčinio pripainiojimo ir įvėlimo „technika“ buvo panaudota itin rizikingai, žr. Straipsnyje: „Remiantis LRT Tyrimų skyriaus surinkta ir susisteminta informacija, visus šiuos protestus nuo2012 m. [paryškinta mūsų] vienija ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai [paryškinta mūsų], o ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose [paryškinta mūsų]. VSD juos yra įvardijusi kaip arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“ [paryškinta mūsų] (toliau – Citata). Nors vėliau Straipsnyje kitoje vietoje yra įvardinti keli asmenys, kurie pasak Straipsnio autorių yra „VSD grėsmių valstybės saugumo ataskaitose“ minimi kaip „platinantys antivalstybinę propagandą, jie arba finansuojami priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų, arba yra jų dalis“, tačiau šie paminėti asmenys išvis nėra niekaip susiję nei su mumis asmeniškai, nei su mūsų atstovaujamomis organizacijomis (t.y., jie nėra susiję su Straipsnyje minimais „Centro Partija ir Tautininkais“). Nepaisant to, kad Straipsnio autoriai negalėjo nurodyti jokių tokių „VSD ataskaitose minimų asmenų“, kurie būtų kaip nors susiję su mūsų organizuotais protestais, šioje Citatoje apibendrintai teigiama, kad su kažkokiais asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose, yra susiję „visi šie protestai“, išvardinti Straipsnyje. Tokiu būdu tyčia siekiama sudaryti įspūdį, kad esą ir tie protestai, kuriuos organizavo tautininkai bei centristai yra kažkaip susiję su tokiais Lietuvai priešiškais asmenimis.
Iš esmės, aukščiau pateiktoje Straipsnio Citatoje pasakyta, kad nesvarbu, ar jame įvardinti asmenys buvo „visų šių protestų“ nuo 2012 m. organizatoriai, ar jie buvo tik dalyviai, ir net nesvarbu, ar jie dalyvavo tik kai kuriuose iš Straipsnyje paminėtų renginių/įvykių, tačiau jie esą „turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose“, ir dar daugiau – „visų“ Straipsnyje išvardintų protestų „arba organizatorius, arba dalyvius“, pasak Straipsnio autorių, VSD yra įvardijusi „arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“. Straipsnyje taip pat teigiama, kad „visuose“ jame paminėtuose protestuose, o tai reiškia, kad ir tuose iš jų, kuriuos organizavo Sakalas Gorodeckis, Naglis Puteikis, Gintaras Songaila, kaip ir tuose, kuriuose buvo protestuojama prieš NATO, „skambėjo labai panaši retorika, atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai. Itin dažnai jie sutapo su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“.
Mes, S.Gorodeckis, N.Puteikis ir G.Songaila, iš viso neturime, niekad neturėjome ir negalėjome turėti jokių „sąsajų su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose“, įskaitant ir tuos, kuriuos VSD įvardija kaip „arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“. Netiesa, kad mūsų bei mūsų atstovaujamų organizacijų renginiuose „atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai“ su tokiais protestais. Kadangi tokie „reikalavimai ir lozungai“ neatsikartojo, tai jie tuo pačiu ir negalėjo sutapti „su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“. Straipsnyje teigiama, kad visuose protestuose atsikartojantys „reikalavimai ir lozungai“ su Kremliaus skleidžiama dezinformacija sutapo „itin dažnai“. Tačiau tie lozungai ir reikalavimai, kuriebuvo skelbti tautininkų bei centristų organizuojamuose renginiuose, net ir negalėjo „itin dažnai“ sutapti „su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, kadangi nei su tokia dezinformacija, neisu jokia kita dezinformacija tautininkų bei centristų skelbiami šūkiai ir reikalavimai nesutapo niekada. Straipsnyje ir nėra pateikta jokių duomenų, kad tautininkai ar centristai kada nors būtų teikę kokius nors reikalavimus ir šūkius, kurie kada nors būtų sutapę su Kremliaus dezinformacija. Taigi, Straipsnio autorių kaltinimai, tiekkiek jie taikomi mums ir mūsų atstovaujamoms organizacijoms, yra niekuo nepagrįsti.
Nei vienas iš Straipsnyje išvardintų protestų ar (ir) kitų renginių, kuriuos organizavo arba juose dalyvavo S.Gorodeckis, N.Puteikis, G.Songaila, nėra niekaip susiję su kokiais nors „lozungais ir reikalavimais“, kurie būtų galėję sutapti su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“. Antai du Straipsnyje paminėti protestai, iš kurių vieną organizavo ir viename dalyvavo Sakalas Gorodeckis (2019 m. liepos 10 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo ir tų pačių metų rugpjūčio 7 d. prie Mindaugo paminklo „Apginkime Lietuvos didvyrius“), buvo nukreipti kaip tiktai prieš Kremliaus dezinformaciją dėl Lietuvos didvyrių, kovojusių prieš sovietinius okupantus. Šiuose dviejuose protestuose nebuvo jokių lozungų ar reikalavimų, kurie būtų galėję kaip nors sutapti su Kremliaus dezinformacija, ir nebuvo tokių, kurie būtų „atsikartoję“ kituose Straipsnyje išvardintuose protestuose.
Tiesa, Straipsnyje apie šiuos protestus rašoma, kad jie kilo „paraleliai“ (žr.: „paraleliai aštrėjant istorinei tematikai, 2018 m. vienas po kito kilo protestai dėl tarpukario veikėjų Jono Noreikos ir Kazio Škirpos veiklos vertinimo“), tačiau toliau „kone visi“ protestai jau suplakami į viena: „kone visų 2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų [paryškinta mūsų] organizatoriai ir dalyviai persipina, juos palaiko konkretūs politikai ir politinės organizacijos, taip pat ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos [paryškinta mūsų]. Aktyviai išnaudojamos ir Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios šventes“ [mūsų pastaba: paminėtas eitynių organizatorius tautininkas Sakalas Gorodeckis]. O sekančioje pastraipoje Straipsnio autoriai jau ir visai susipainioja savo „logikoje“, nes dar papildomai paaiškina, kad „visus šiuos protestus nuo 2012 m. vienija“ [paryškinta mūsų] esą „ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai“, o „ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas [paryškinta mūsų] su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose“. Šioj vietoj Straipsnio autoriai matyt jau užmiršo pridurti žodelį „kone“, „galimai“, ar panašiai, todėl susidurs su griežtomis teisinėmis pasekmėmis. Išsireiškimas „arba vieni, arba kiti“ nereiškia, kad tiktai „kai kurie“, bet aiškiai sako, kad „visuose šiuose protestuose“ buvo esą juos vienijančių „tų pačių“ arba organizatorių, arba dalyvių, kurie, negana to, dar esą turėjo „aiškias sąsajas“ su kažkokiais Lietuvai priešiškais asmenimis.
Tarp Straipsnyje minimų „visų protestų“ yra įvardinti ir trys Arvydo Juozaičio bei G.Songailos organizuoti renginiai („Piketas prie M.Mažvydo bibliotekos prieš neteisingus debatus” 2019-04-08, bei „Už laisvus rinkimus“ 2019-05-02 ir 2019-05-08). Šiuose protestuose nei tarp jų organizatorių, nei tarp dalyvių mūsų duomenimis nebuvo jokių asmenų, kurie patys arba jų „informaciniai kanalai“ būtų minimi VSD grėsmių ataskaitose. Nei Arvydas Juozaitis, nei Gintaras Songaila tarp tokių asmenų VSD ataskaitose neminimi. Nei 2019-04-08 proteste įvardintas Vitalijus Balkus, nei Martynas Krivaitis taip pat VSD ataskaitose neminimi. Negana to, Vitalijus Balkus net ir nebuvo šio protesto dalyvis, o tik ėmė iš G.Songailos interviu videolaidai „Iš savo varpinės“ ir kaip su šiuo renginiu niekaip nesusijęs žurnalistas jį komentavo laidoje (tiktai dėl vieno iš Straipsnyje minimų „protestų“ autoriai pripažįsta, kad V.Balkus jį filmavo, t.y. dėl 2020-05-22, o čia ir kitur – autoriai tai paminėti pamiršo, antai dėl 2017-03-11 Kovo 11 eitynių; tiesa, jeigu pastaruoju atveju V.Balkus būtų pripažįstamas kaip eitynių dalyvis, reikia pabrėžti, kad šiose eitynėse jokie lozungai arba reikalavimai neskleidė „Kremliaus dezinformacijos“, o informacinio kanalo „Iš savo varpinės“ VSD niekur nėra paminėjęs). Martynas Krivaitis nėra Straipsnyje daugiau minimas jokiuose tarp jame nurodytų „visų protestų“. Vitalijaus Balkaus filmavimas gegužės 5 d. pikete dar neįrodo, kad 2019-04-08 protesto „arba organizatoriai, arba dalyviai“ būtų kaip nors „persipynę“ su Straipsnyje įvardintais „visais protestais nuo 2012 metų“. Taigi, jau turime vieną vieną iš protestų, kuris sugriauna „LRT Tyrimo“ Citatoje pateiktą teiginį apie „visus protestus“. Be to, jei viešuose renginiuose pasitaiko dalyvių, kurie yra dalyvavę ir kituose „LRT Tyrime“ įvardintuose protestuose nuo 2012 metų, tai savaime dar visai nereiškia, kad tokie dalyviai šiuos „visus“ renginius esą kažkaip „vienija“. Paklausėme V. Balkaus, ar jo LRT teiravosi apie protestus, kuriuose jis yra nuo 2012 metų dalyvavęs. Paaiškėjo, kad LRT V.Balkaus nieko neklausė ir nebandė susisiekti. Taip pat paaiškėjo, kad jis iš tiesų dalyvavo viename Straipsnyje minimame 2013 m. proteste „prieš skalūnus“, tačiau jis ten dalyvavo drauge su M.Puidoku kaip oficialus LŽVS atstovas, nes tuomet buvo šios partijos narys, o nei Straipsnyje minimo Vaido Lekstučio, nei Olego Titorenkos jis tuomet nei pažinojo, nei matė, nei yra kada nors turėjęs su jais kokių nors ryšių, nekalbant jau apie kažkokias „aiškias sąsajas“.
Dar daugiau, pikete prie M.Mažvydo bibliotekos irgi nebuvo jokių „lozungų arba reikalavimų“, kurie būtų „atsikartoję“ kituose Straipsnyje minėtuose protestuose. Ši akcija buvo skirta protestui prieš akivaizdų politinės kampanijos dalyvių diskriminavimą, organizuojant rinkimų debatus, kai dalyviai buvo paskirstomi pagal socialinių apklausų reitingus. Piketo reikalavimas rinkimų viešuose debatuose neskirstyti politinės kampanijos dalyvių pagal jų reitingus pasikartojo tiktai vienu atveju: Centro Partijos-Tautininkų pareiškime Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl to, kaip LRT organizavo 2020 metų Seimo rinkimų debatus. Kaip žinia, LVAT pripažino, kad rinkimų debatuose LRT skirstė politinės kampanijos dalyvius pagal jų reitingus, pažeisdama įstatymus. Tiesa, šio centristų ir tautininkų konfilkto su LRT Straipsnio autoriai nepamini. Tačiau jie kartu teigia, kad „tautininkiškų organizacijų rengiamuose mitinguose /…/ skelbiamas visiškas nepasitikėjimas tradicinėmis Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonėmis, o tai yra netiesa.
Jei kuriuose nors „mitinguose“tautininkiškos organizacijos pareiškė nepasitikėjimą, tai tik konkrečiaidėl kurios nors „žiniasklaidos priemonės“ ir dėl konkrečių jos tendencingumų. Tokia žiniasklaidos priemonė ir buvo būtent LRT, su kuria turėjome net ir teisinių konfliktų (juose paaiškėjo, kad LRT buvo neteisioji pusė). Kitoms „tradicinėms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms“ nepasitikėjimo savo mitinguose nesame skelbę. Nepasitikėjimo nesame skelbę ir „užsienio žiniasklaidos priemonėms“, išskyrus Rusiją, kurioje skelbiama informacija „tautininkiškos organizacijos“ iš tiesų visiškai nepasitiki. Netgi ir LRT atžvilgiu centristai bei tautininkai, o taip pat jų organizacijas atstovaujantys asmenys (t.y., Straipsnyje šiame kontekste paminėti S. Gorodeckis, N. Puteikis, G. Songaila) niekad nesame skelbę „visiško nepasitikėjimo“, nes tikime, jog ir joje tebedirba daug sąžiningų ir profesionalių žurnalistų.
Jei tarp Straipsnyje minimų „tautiniškų organizacijų“ mitingų turimas omenyje ir Straipsnyje paminėtas visuomenininkų 2018-10-22 surengtas mitingas „Protestas prieš LRT, prieš cenzūrą LRT ir už LRT laisvę“, tai jo organizatoriai iš tiesų kėlė reikalavimus taip pat tik LRT. Kaip matyti iš mitinge paskelbtos rezoliucijos, jame nebuvo skelbiamas visiškas nepasitikėjimas „tradicinėmis Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis“.
Aukščiau minėtose Arvydo Juozaičio ir Gintaro Songailos 2019-05-02 ir 2019-05-08 rengtose akcijose prie LRT „Už rinkimų laisvę“ nebuvo reiškiamas „visiškas nepasitikėjimas“ LRT, bet tik buvo protestuojama, kaip LRT organizuoja rinkimų debatus. Šiose akcijose buvo kalbama apie Arvydo Juozaičio rinkimų programą, kurios pristatyti LRT debatuose nebuvo demokratinius standartus atitinkančių sąlygų. Šiose akcijose buvo pristatytos kandidato į Prezidentus nuostatos, kurios niekaip „neatsikartoja“ LRT Straipsnyje minėtuose protestuose prieš NATO, ar kituose renginiuose, kuriuos nuo 2012 metų organizavo, arba juose dalyvavo kokie nors VSD ataskaitose paminėti asmenys, galimai iš tiesų skleidę turinį, kuris „itin dažnai“ sutapo su „Kremliaus skelbiama dezinformacija“.
Prie šių akcijų organizatorių Straipsnio autoriai pridėjo du šių akcijų dalyvius (Astrą Genovaitę Astrauskaitę ir Pranciškų Valicką). Šie asmenys neminimi VSD ataskaitose ir neturime duomenų, kad jie turėtų kokias nors „aiškias sąsajas“ su kitais asmenimis, kuriuos VSD savo ataskaitose kada nors būtųpaminėjęs. LRT Straipsnyje minimi arti keturiasdešimties protestų, o Pranciškus Valickas kaip dalyvis paminėtas tik dar vienoje protesto akcijoje (jau minėtas 2018-10-22 „Protestas prieš LRT, prieš cenzūrą LRT ir už LRT laisvę“). Taigi, šis asmuo tikrai negali būti joks kandidatas į veikėjus, kurie esą persipina „visuose protestuose nuo 2012 metų“ ir niekaip negali pretenduoti į kokį nors šių protestų „vienijimą“, kaip teigiama Straipsnio Citatoje. Be to, P.Valickas ir Straipsnyje iš viso nėra niekur įvardintas šalia asmenų, kurie buvo minimi VSD ataskaitose ir kurie organizavo kokius nors protestus, arba juose bent dalyvavo, tad jokių sąsajų su tokiais asmenimis nėra, nekalbant apie kokias nors „aiškias sąsajas“.
A.G. Astrauskaitė Straipsnyje paminėta aštuoniuose protestuose ir renginiuose, tačiau jokiame proteste prieš NATO nėra dalyvavusi, todėl net ir teoriškai negali būti susijusi su Straipsnio Citatoje minimais „visais šiais protestais po 2012 metų“, todėl ji viena pati taip pat niekaip negalėjo „visų šių protestų“kaip nors„perpinti“ arba „vienyti“. Tarp tų aštuonių atvejų A.G. Astrauskaitė paminėta ir prie informacijos apie centristų ir tautininkų vienijimąsi (2020-07-27, šalia S. Gorodeckio ir N. Puteikio, nes tuo metu ji buvo Centro partijos narė), taip pat ji įvardinta aukščiau paminėtuose tautininkų organizuotuose protestuose dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos šmeižto, kurie irgi nesutapo su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, o kaip tik buvo nukreipti prieš ją. Drauge su A.G. Astrauskaite įvardinti Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronis Ažubalis irgi nėra minimi VSD ataskaitose kaip „antivalstybinę propagandą“ platinantys asmenys. Prie Mindaugo paminklo rengtame proteste LRT Straipsnis greta A.G. Astrauskaitės ir kitų organizatorių bei dalyvių (S. Gorodeckio, A. Juozaičio) mini ir ekonomikos mokslų daktarą Eugenijų Palioką. Vien tuo pagrindu, kad šis asmuo dalyvavo šiam proteste jo dar negalima laikyti nei su „tautinėmis organizacijomis“, nei su A.G. Astrauskaite susijusiu asmeniu. Netgi tuo atveju, jei E.Paliokas savo pažiūromis dėl Lietuvos istorinės atminties ir būtų artimas tautininkams, jis pats nėra minimas VSD ataskaitose, todėl negali būti laikomas tokiu susijusiu asmeniu (arba organizatoriumi, arba dalyviu), kuris įvardintas Straipsnio Citatoje.
Be jau aukščiau paminėtų ir Straipsnyje įvardintų protestų bei viešų renginių A.G. Astrauskaitė dalyvavo tik keturiuose protestuosearakcijose, apie kuriuos nei mes, nei mūsų atstovaujamos organizacijos nieko nežinojome. A.G. Astrauskaitė 2020-06-19 išties dalyvavo akcijoje „Eitynės nuo Katedros aikštės iki Seimo. Eitynės už lietuvių gyvybes“, tačiau ši vieša akcija, mūsų žiniomis, nebuvo niekaip susieta su „Kremliaus skelbiama dezinformacija“, o ir patys Straipsnio autoriai nenurodė jokių konkrečių šitos akcijos lozungų ar reikalavimų, tarp jų ir esą „tų pačių“, kurie būtų galėję „atsikartoti“ kituose keturiasdešimtyje renginių ar įvykių, paminėtų Straipsnyje.Šioje akcijoje su A.G. Astrauskaite gretinami asmenys, mūsų žiniomis, taip pat nėra minimi VSD ataskaitose.
Vienas iš tokių renginių, kuriuose dalyvavo A.G. Astrauskaitė – tai „tylus protestas prieš Seimo rinkimus“(2020-10-02). Šiame tyliame proteste nėnebuvo skelbiami „lozungai ar reikalavimai“, galėję „atsikartoti“ kituose protestuose. Šalia A.G. Astrauskaitės minimas kitas akcijos dalyvis A.Sutkus pagal Straipsnio Citatą negali pretenduoti į su A.G. Astrauskaite susijusius asmenis arbaį su „visais protestais“, kurieminimi šioje Citatoje, susijusius asmenis, nes, mūsų duomenimis jis pats irgi niekur nėra paminėtas VSD ataskaitose.
Šis asmuo su A.G. Astrausaite Straipsnyje yra sugretinamas ir kitame proteste-akcijoje(„Proteste prie LRT dėl pasipiktinimo laida apie gėjus tėčius“, 2019-11-09). Drauge su A.G. Astrauskaite ir kitais protesto dalyviais mes taip pat piktinamės šia LRT laida, nes tai buvo LGBT išpažįstamo gyvenimo būdo propaganda per iš mokesčių mokėtojų išlaikomo nacionalinio transliuotojo programą. Ši konkreti laida iš tiesų buvo. Tai nėra kokia netikra žinia („feikas“), todėl pasipiktinimas dėl šios laidos net ir logiškai negali sutapti su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“ apie LGBT propagandą Lietuvoje.
Vienintelis atvejis iš Straipsnyje minimų „visų protestų“, kuriame per kitą asmenį (A.G. Astrauskaitę) mes ir mūsų atstovaujamos tautininkiškos organizacijos galėjo būti netiesiogiai gretinamos su asmeniu, kuris iš tiesų buvo minimas VSD ataskaitose ir kuriam buvo keliamos bylos dėl priešiškų Lietuvai veiksmų, tai 2020-05-22 akcija, kurią organizavo pati A.G. Astrauskaitė („Piketas, kuriame yra siekiama apginti Lietuvos piliečių konstitucines teises“ (dėl karantino). Dainius Petkus nėra niekaip susijęs su VSD ataskaitomis, o Kazimieras Juraitis į šį protestą galėjo atvykti ir atsitiktinai arba savo iniciatyva tyčia. Vienintelis toks atvejis iš maždaug 40-ties, kurie minimi Straipsnyje, kai per kitą asmenį galima atsekti kažkokią sąsają su galimai priešišku Lietuvai veikėju, išties parodo priešingą padėtį, negu teigiama Straipsnyje (esą „visi šie protestai“ yra persipynę su asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose). S. Gorodeckis, N. Puteikis ir G. Songaila bei jų atstovaujamos organizacijos nėra susiję su „visais šiais protestais“, o mūsų organizuoti renginiai nėra susiję su asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose. Situacija, kai kažkokias sąsajas su įtartinais asmenimis galima atsekti tiktai per kitų dviejų asmenų grandinę iki mūsų ar mūsų atstovaujamų organizacijų, neįrodo jokio ir mums primetamo „antiNato mitingų šleifo“ ar „ryšių su VSD ataskaitose minimais asmenimis“, o taip pat ir kitų Straipsnyje pateiktų kaltinimų mūsų bei mūsų atstovaujamų organizacijų atžvilgiu. Nėra jokia paslaptis, kad kiekvienas Lietuvos pilietis per kitus du asmenis gali savo šalyje surasti nebūtinai vien tik antivalstybinį veikėją, bet ir giminaitį. Todėl Straipsnio insinuacijos tokiu pagrindu mūsų atžvilgiu yra itin įžūlios, įžeidžiančios ir melagingos, kaip ir visas Straipsnyje pateikiamas mūsų organizacijų vertybėms priešingas, auditoriją tyčia klaidinantis kontekstas.
Dėl 2020-05-22 akcijos dar reikia pridėti ir pastabą, kad yra labai daug pagrindo piliečių kritiškam požiūriui į pandeminio karantino priemones. Praėjusių metų rudenį Centro partija-Tautininkai kreipėsi į LVAT dėl „ekstremalių situacijų valstybės operatoriaus“ (ESVO) teisinio statuso bei galimai neteisėtų jo veiksmų, o šių metų gegužės 5 d. LVAT priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą pagal šį pareiškimą (Admin. byla Nr. I-7-552/2021). Sprendime pripažinta, kad ESVO statusas buvo neteisėtas, kaip visi jo sprendimai, kurie iki š.m. gegužės 5 d. dar buvo nepakeisti, o taip pat ir jo veiksmai karantino metu pašalinant įstatymu privalomai nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo rodiklius (tokius, kaip sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo laikas nuo paciento kreipimosi momento, pagrįstų pacientų skundų skaičius, ir kt.). Tad jeigu kai kurie „tautininkiškų organizacijų“ lozungai ar reikalavimai dėl karantino sąlygų „atsikartoja“ ir kitose protestuose, tai dėl tokių „atsikartojimų“ protestų dalyviai neturėtų būti kaltinami ir jie neturėtų būti automatiškai siejami su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, nes tuomet tuo pačiu tektų kaltinti ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kita vertus, nei mes, nei mūsų atstovaujamos organizacijos neskelbė jokių pasisakymų „prieš testavimą, vakcinas ir vakcinavimą“, mums negali būti priskirtas taip pat ir „pandemijos neigimas“, todėl mūsų įpynimas ir į šį kontekstą Straipsnyje yra visiškai nepagrįstas. Mūsų protestai dėl perteklinio privalomo kaukių naudojimo buvo pagrįsti – visuomenės sveikatos ekspertai tai pripažino ir tokių reikalavimų naujos kadencijos Vyriausybė pandeminio karantino metu atsisakė.
Straipsnyje įvardintas buvusio Seimo nario, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio dalyvavimas protesto mitinge „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui“ (2018-11-25 jo pasakyta kalba šiame mitinge) taip pat negali būti joks pagrindas teigti, kad jis, ar jo atstovaujama organizacija, esą yra kažkaip susiję su asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose, arba kad šioje jo kalboje esą kas nors galėjo sutapti su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“.
Naglis Puteikis, kaip ir kiti mitinge kalbėję politikai, pasisakė ne prieš „griežtesnė vaikų teisių užtikrinimą“, kaip yra klaidingai pateikiama Straipsnyje, o prieš nepagrįstą ir jų gerovei žalingą vaikų paėmimą iš šeimų. N. Puteikis, kaip ir M. Puidokas, ne tik kalbėjo mitinge, bet ir teikė pasiūlymus naujajai Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakcijai. Šie pasiūlymai Seime buvo priimti pagrindu kompromisui, todėl Straipsnio autoriai, šmeiždami Naglį Puteikį ir Mindaugą Puidoką, ar siekdami pakenkti jų geram vardui, šiuo atveju netiesiogiai žemina ir Seimo daugumą, priėmusią VTPĮ pataisas. Po VTPĮ pataisų priėmimo masiškasvaikų pagrobimas iš šeimų (per metus nuo 2018m. iki 2019m. vidurio vaikų paėmimo iš šeimų skaičius jau buvo viršijęs 1,5 tūkst.) buvo pagaliau sustabdytas ir labai aštrus konfliktas Lietuvos visuomenėje atslūgo. Naglio Puteikio pateikti faktai apie nepagrįstą vaikų išplėšinėjimą iš šeimų nebuvo nei „Kremliaus“, nei kieno nors kito „dezinformacija“. Antai vaikas iš tikrųjų buvo atimtas iš šeimos, po to kai jo motina buvo apskųsta kepštelėjusi mažamečiui vaikui, kuris veržėsi į intensyvaus eismo gatvę. N.Puteikis, kaip ir M.Puidokas, vykdydami Tautos atstovų pareigas, įsikišo ir sustabdė neteisėtus bei nehumaniškus tarnybų veiksmus.
Neseniaipriimtas galutinis teismo sprendimas, (žr.https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/galutinis-teismo-verdiktas-sunui-per-sedmenis-sudavusi-krucinskiene-lieka-isteisinta.d?id=84725777), kaip ir VPTĮ pataisų svarstymas Seime, įrodo, kad N. Puteikis ir šiuo, ir kitais atvejais dėl netinkamos padėties šeimos politikoje nieko nedezinformavo, niekam nepakenkė, neturėjo blogų ar neteisėtų intencijų. Kaip paaiškėjo, ne N.Puteikis ar jo veiksmai buvo kaip nors susiję su nepatikimais asmenimis, o visiškai atvirkščiai – tai vaiko apsaugos tarnybos „specialistas“ Teodoras Ismailovas, kuris Kaune jėga plėšė motinai iš rankų jos mažametį sūnų, buvo nuteistas už PVM grobstymą, padarė 300 000 litų žalą valstybei, teismas skyrė jam 20 000 Lt baudą, o jis žalos neatlygino, jam skirtos baudos nesumokėjo, bet buvo probacijos tarnybos nuimtas nuo įskaitos, ar stebėjimo, o jo teistumas turėjo išnykti ar baigtis 2020 metais. Paaiškėjo daug kitų vaikų teisių apsaugos tarnybų piktnaudžiavimo faktų.
Tačiau visos šios konkrečios aplinkybės „LRT tyrimo“nedomino. Šį „tyrimą“ domino vien tik tai, kad šiame dideliame mitinge tarp daugybės jo dalyvių „matėsi“ ir Vytautas Šustauskas, Ugnius Kiguolis, Kazimieras Juraitis. Kadangi mitingą vedė „tyrime“ fiksuotas kai kurių kitų mitingų (kurie labai nepatiko šio „tyrimo“ autoriams) dalyvis Viktoras Jašinskas, o šis, kaip ir K. Juraitis, kažkada buvo Liaudies partijos narys, tai LRT „tyrėjai“ į vieną grandinę pina ir juos, ir vėliau įsisteigusias visuomenines organizacijas – asociaciją „Vardan šeimos“ bei „Kauno forumą“. Tačiau į šią „grandinę“ Vytautas Šustauskas, Ugnius Kiguolis ir Kazimieras Juraitis niekaip neįsipina, nes jie nebuvo nei vienos iš šių visuomeninių organizacijų steigėjai ar iniciatoriai, „tyrimo“ autoriai neturi duomenų, kad šie asmenys būtų kaip nors dalyvavę šių įvardintų visuomeninių organizacijų veikloje. Šių asmenų dalyvavimas mitinge niekaip šio mitingo „nesuvienija“ su „visais kitais protestais nuo 2012 metų“. O tas faktas, kad Viktoras Jašinskas ir Kazimieras Juraitis vienu metu (dar prieš tai, kol paaiškėjo Kazimiero Juraičio „profilis“) buvo tos pačios partijos nariai, niekaip nekompromituoja nei šių visuomeninių organizacijų, nei jų steigėjų, nei š. m. gegužės mėnesį įvykusio Didžiojo šeimos gynimo maršo, kadangi Liaudies partija nėra paskelbta antivalstybine, ji nėra uždrausta ir, mūsų duomenimis,teisėsauga jai nėra iškėlusi bylos dėl antivalstybinės veiklos.
LRT „tyrėjai“ neturi pagrindo stigmatizuoti Viktoro Jašinsko ir dėl Liaudies partijos politinių nuostatų, nes jis jau seniai nėra šios partijos narys ir joje buvo trumpą laiką. LRT šiuo atveju net ir negali atlikti bešališko tyrimo, kadangi V.Jašinskas buvo aktyvus dalyvis būtent tų mitingų, kuriuose ir buvo kritikuojamas LRT šališkumas.Jei po šio mitingo ir susikūrė, kaip teigia Straipsnio autoriai, „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ branduolys, tai jo susidarymo nėra kaip susieti su Straipsnyje minimais „visais protestais nuo 2012 metų“. Tokia Straipsnio autorių sąsaja yra akivaizdžiai melaginga, tuo labiau, kad V.Jašinskas taip pat nėra paminėtas VSD ataskaitose, nedalyvavo protestuose prieš NATO, kaip ir visi kiti šių,„maršo branduolį“ sudariusių visuomeninių organizacijų steigėjai.
Iš to, kas čia jau išdėstyta, akivaizdu, kad šis Straipsnis nėra joks „tyrimas“, ir kad jis turi tikslą be pagrindo kompromituoti visus į Straipsnį įtrauktus asmenis, kurie net neturi nieko bendra su daugeliu Straipsnyje išvardintų protestų, su jų organizatoriais ir dalyviais. Straipsnio pagrindinis tikslas – mesti šešėlį Didžiojo šeimos gynimo maršo organizatorių reputacijai, tokiu būdu menkinant ir suniekinant šios piliečių masinės viešosios akcijos tikslus, ir primetant visiems pilietinio protesto dalyviams nebūtas Kremliaus įtakas. Pagal savo metodus šis Straipsnis yra labai panašus į sovietinių laikų publikacijas, skirtas socializmo priešams „demaskuoti“. Tik taip galima paaiškinti faktą, kad Seimo nario Naglio Puteikio vieša kalba visiems Lietuvos piliečiams aktualiame ir teisėtame daugiatūkstantiniame mitingebuvo pagrindas įtraukti ir jį patį, ir kartu jo atstovaujamą politinę partiją į sąrašą protestų, kurių didžioji dalis neturi nieko bendra nei su juo, nei su jo atstovaujamu politiniu judėjimu, nei su pagrindinėmis bendro su tautininkais judėjimo nuostatomis.
Straipsnio autoriai nė neslepia, kad S. Gorodeckis, N. Puteikis, G. Songaila bei jų atstovaujamos politinės partijos (Centro partija ir Tautininkai) buvo įtraukti į šį Straipsnį bei jame išdėstytą protestų bei kitų įvykių grandinę (pateiktą be jokių išlygų dėl Straipsnyje pateiktų apibūdinimų taikymo) pirmiausia dėl to, kad tiek centristai, tiek tautininkai išreiškė viešą paramą„Didžiajam šeimos gynimo maršui“ bei jo tikslams ginti bei stiprinti šeimą ir kitas konstitucines Lietuvos vertybes.
Didysis šeimų gynimo maršas – tai teisėta ir sveikintina, savarankiška piliečių iniciatyva. Mes nesame tarp šios akcijos organizatorių, tačiau tvirtai remiame jos tikslus, kadangi jie, mūsų manymu, Lietuvai labai aktualūs. Pagal sociologines apklausas didžioji Lietuvos piliečių dauguma neremia vadinamopolitikos elitoiniciatyvų dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir antikonstitucinių Partnerystės bei Tautinių mažumų įstatymų, lietuvių kalbos valstybinio statuso menkinimo, narkotikų legalizavimo. Kai kurių „elito“ politikų atkaklūs mėginimai primesti Lietuvai tokius sprendimus kertasi ne tik su Konstitucija, bet ir su demokratija, su ilgalaike tautos gerove. Tautos ateitis ir Lietuvos konstitucinės vertybės yra žymiai svarbesnis reikalas nei faktas, kad tarp maršo organizatorių pasitaikė vienas asmuo, kuris pateko į VSD grėsmių ataskaitą, ar tas faktas, kad kai kurie tokie asmenys, pasak Straipsnio autorių, „sukinėjosi“ daugiatūkstantiniame marše. Jei „LRT tyrimo“ tikslas būtų iš tiesų prevencinis, tai į jo „rezultatus“ nebūtų be jokios apeliacijos įtraukti niekaip su Rusija ir su VSD ataskaitomis nesusiję asmenys ir maršo dalyviai, kuriems visiems šio „tyrimo“ autoriai be pagrindo ir tyčia užmetinėjasąsąjų su „prokremliniais veikėjais“ bei kitokį „šleifą“.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją šeima yra „visuomenės ir valstybės pagrindas“ (38 str. 1 d.), ir šis straipsnis reiškia, kad mūsų šalyje šeimos ir santuokos instituto stiprinimas yra fundamentalus valstybės uždavinys, kurio negali paneigti jokie asmenys, jokios visuomenės grupės, politinės partijos ar žiniasklaida. Bet kokie siekiai kaip nors silpninti šeimos bei santuokos institucijas kertasi su Konstitucija. Bet Straipsnio autoriaitautininkų ir centristų nuostatas „už stiprią tradicinę šeimą“ pateikia neigiamoje šviesoje – esą kaip vieną iš lozungų, kurie esą „atsikartoja“ ir kituose protestuose, ar net kažkaip sieja šias tautininkiškas organizacijas“ su galimai prokremliniais renginiais bei veikėjais: „Tautininkiškų organizacijų rengiamuose mitinguose taip pat netyla lozungai, pasisakantys už stiprią tradicinę šeimą, prieš LGBT bendruomenę“. Straipsnyje nėra informacijos apie kokius konkrečiai mitingus šiuo atveju yra kalbama, kaip tai konkrečiai yra susiję ar nesusiję su kitais Straipsnyje minimais protestais, todėl toks tautininkų ir centristų, bei jiems atstovaujančių viešųjų asmenų besąlygiškas gretinimas su kitais yra klaidinantis (tuo labiau, kad tautininkai ir centristai pasisako ne „prieš LGBT bendruomenę“, bet prieš jų gyvenimo būdo propagandą). Be to, „stipri tradicinė šeima“ net nėra lozungas, o konstitucinė nuostata.
Tarp „lozungų ir reikalavimų“, kurie užkliuvo Straipsnio autoriams (kaip esą atsikartojantys, ir kurie esą „itin dažnai“ sutampa su Kremliaus skleidžiama dezinformacija), „LRT tyrime“ yra įvardinti taip pat ir šie: „suverenitetas priklauso tautai“ (Konstitucijos nuostata, jos 2 str.), „už Lietuvą be smurto“ (Konstitucijos nuostata, jos 21 str., taip pat daug BK straipsnių), „Lietuvos žemės ir miškų išsaugojimas“ (Konstitucijos nuostata, jos 54 str.).
Straipsnio autoriai nenurodo, kur ir kada šių reikalavimų gynimas yra ar gali būti susijęs su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, todėl tai yra visiškai niekuo nepagrįstas kaltinimas taip pat ir tautininkams bei centristams, kitoms patriotinėms organizacijoms. Antai, miškų masinis kirtimas Lietuvoje yra reali ir labai skaudi problema. Tai nėra nei Kremliaus, nei kokia kita dezinformacija, nes Lietuvos mokslininkai realų miškų masyvo pokytį per 10 metų yra fiksavę nuotraukomis iš kosmoso (A. Juozaičio, signataro A. Rudžio spaudos konferencija Seime prieš du metus: https://www.youtube.com/watch?v=TukIGZ8bsgk ).
Tarp problemų, kurias pasak Straipsnio autorių, kažkada įvardino visos šios „persipynusios“ organizacijos, asmenys bei protestai, minima „Visagino atominė elektrinė“ (šią problemą išsprendė referendumas), „juvenalinė justicija“ (bent iš dalies ją išsprendė Seime priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos), „skalūninės dujos“ (po to kai Lietuva pareikalavo garantijų dėl požeminio vandens apsaugos, potencialus jų eksploatuotojas iš Lietuvos pasitraukė), „skiepai“ (tai šiandien iš tiesų yra visų ES šalių problema). Nei viena iš šių problemų iš tiesų nėra išskirtinis Straipsnyje aprašomų asmenų ir organizacijų atributas, kuris galėtų juos visus kažkaip „suvienyti“ ar „perpinti“.
„Ankstyvojo seksualinio švietimo“ ir jau minėtos „LGBT propagandos“ problemos Lietuvoje yra objektyvios ir yra skubiai spręstinos, nepriklausomai nuo to, kas šias problemas deklaruoja. Šios problemos nėra Kremliaus dezinformacija ir todėl negali su ja „sutapti“. „Gender ideologiją“ objektyviai išreiškia Stambulo konvencija (žr. pvz. teisės profesoriaus straipsnį Delfyje: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algimantas-urmonas-stambulo-konvencija-kaip-teisinis-placebas-hipotetiniai-pamastymai.d?id=86696353) ir apie tai rašo nemažas būrys kitų teisės ekspertų. Tačiau LRT propaguoja tiktai kitos pusės, Stambulo konvencijos šalininkų nuomones. Kitaip sakant, Stambulo konvencijos kritikos Portale mums nepavyko surasti.
Straipsnio teigiama, kad jame minimiems mitingams ar kitoms viešoms akcijoms buvo būdingas ir šūkis „Informacinis karas – parsidavusiai žiniasklaidai. Dabar mes – IV valdžia“. Straipsnio autoriai su tokiu šūkiu mėgina sieti ir su tautinių organizacijų organizuotus mitingus ar kitus renginius. O tai neatitinka tikrovės. Nei tautininkai, nei centristai nieko panašaus nėra skelbę.
Štai ir išvardinome beveik visas savybes, kurios paminėtos vadinamajame „tyrime“, kaip vienijančios visus negeriečius, tarp jų ir visai be pagrindo įpinant tuos, kurie rengė protestus prieš NATO („tyrimo“ autoriai nenurodė, kuriuose iš šių „antiNato protestų“ iš tiesų buvo bent paliestos aukščiau išdėstytos temos). Liko dar nepaminėta tik vienintelė savybė ar rodiklis, kurisanot Straipsnio autorių, pasiremiant nuoroda į kažkokį mums nepasiekamą (ir turbūt seniai neveikiančią) interneto svetainę www. nepropagandai.net, papildomai subendravardiklina visus „LRT tyrime“ įvardintus asmenis bei organizacijas – tai „visuomeninio transliuotojo“ problema. Kadangi Straipsnyje pateikta nuoroda į kažkokią interneto svetainę neveikia, mes negalime jos turinio nei komentuoti, nei ką nors paneigti ar patvirtinti, kas joje galėjo būti pasakyta dėl šios problemos. Mes net nežinome, ar iš tiesų ten kažkas buvo pasakyta apie LRT. Tačiau Problemą, kuri susijusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Portalo („LRT tyrimų skyriaus“) Straipsniu, šiurkščiai pažeidžiančiu Visuomenės informavimo įstatymo 3, 16, 17, 19, 20, 31, 32 str., o galimai ir kitus šio įstatymo straipsnius, „tyrime“ įvardinti asmenys (S.Gorodeckis, N.Puteikis, G. Songaila), o taip pat jų atstovaujamos ar atstovautos tautininkų ir centristų organizacijos, spręs teisinėmis priemonėmis.
Nesirengiame reaguoti į Straipsnyje pateiktus LRT vertinimus, nuomones ar itin aptakius teiginius, tačiau į tikrovės neatitinkančius teiginius privalome atsakyti ir įstatymų nustatyta tvarka pareikalauti LRT bei Straipsnio autorių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, iš ko yra aišku, kad didelė dalis Straipsnyje pateiktos informacijos neatitinka tikrovės, yra netiksli ir šališka, taip pat žemina S.Gorodeckio, N.Puteikio, G.Songailos garbę ir orumą bei kenkia politinių partijų „Centro partija-Tautininkai“ (k.) bei „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos“ (k) dalykinei reputacijai ir teisėtiems interesams, bei remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. suteikta atsakymo teise, reikalaujame Portale prie Straipsnio paskelbti tokio turinio mūsų visų, žemiau pasirašiusių, atsakymą:
„1. 2021.05.17 06:53 LRT portale publikuoto straipsnio „LRT tyrimas. Už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“ (toliau tekste – Straipsnis) antraštės teiginys, kad šis straipsnis yra „tyrimas“ neatitinka tikrovės.
Straipsnio antraštės teiginys, kad „už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria Straipsnyje su šiuo teiginiu yra siejami piliečiai S.Gorodeckis, N.Puteikis, G.Songaila ir politinės partijos „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
Straipsnio teiginys, kad „Didysis šeimos gynimo maršas“ sutelkė žmones, kurie ir anksčiau dalyvavo arba organizavo įvairius protestus bei mitingus, o juose skambėjo labai panaši retorika, atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai. Itin dažnai jie sutapo su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys, tiek kiek Straipsnyje jis yra susiejama su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila ir su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės. Šio teiginio dalys: „atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai“ ir „itin dažnai jie sutapo su Kremliaus dezinformacija“, tiek kiek Straipsnyje jos yra susiejamos ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės.
Straipsnio teiginys, kad „Po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvoje pasipylė protestai prieš NATO /…/. Tai, kad šiuose renginiuose matyti tautininkiškų ir patriotinių organizacijų vėliavos bei veikėjai /…/“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria Straipsnyje jis yra susiejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
Straipsnio teiginys, kad „prasidėjus pandemijai, klausimų, prieš kuriuos protestuojama, sąrašą papildė nepasitenkinimas karantino suvaržymais, pandemijos neigimas ir pasisakymai prieš testavimą, vakcinas bei vakcinaciją“ tiek, kiek jis Straipsnyje yra siejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės.
Straipsnio teiginys, kad „kone visų 2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų organizatoriai ir dalyviai persipina, juos palaiko konkretūs politikai ir politinės organizacijos, taip pat ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria jis Straipsnyje yra susiejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“. Šio teiginio dalis, kad „2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų organizatoriai ir dalyviai persipina“, tiek kiek ji Straipsnyje yra susiejama ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės. Šio teiginio dalis, kad beveik visu šiuos 2019-2021 m. vykusius mitingus ir protestus „palaiko /…/ ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos“ neatitinka tikrovės, o sąvoka „radikalios nacionalistinės partijos“, tiek kiek ji Straipsnyje taikoma ir politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, yra taikoma nepagrįstai ir įžeidžiančiai.
Straipsnio teiginys, kad „visus šiuos protestus nuo 2012 m. vienija ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai, o ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose. VSD juos yra įvardijusi kaip arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria Straipsnyje jis besąlygiškai susietas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria prieš NATO organizuoti protestai, sąsajos su VSD ataskaitose minimais asmenimis bei su priešiškomis Lietuvai jėgomis/organizacijomis yra susieti su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
Straipsnio nuoroda „laiko juostoje“: „Įvykis. 2016-01-19 Birželio 3 grupė jungiasi su Liaudies partija ir Respublikonų partija“ yra klaidinanti ir neatitinka tikrovės.
Straipsnio nuoroda „laiko juostoje“: „2010-2012Garliavos įvykiai. Protestai ir „Drąsos kelio” partijos įsteigimas. DALYVIAI / STEIGĖJAI Andrius Lobovas, Gintaras Songaila, Milvydas Juškauskas (išreiškia palaikymą)“ yra klaidinanti ir neatitinka tikrovės.
Straipsnyje cituojamas A. Sutkaus teiginys apie Centro partijos ir Tautininkų dalyvavimą „Susitelkime“: „Čia yra ir feisbuko grupė „Neabejingi“, ir Šeimų sąjūdis, ir Centro partija, ir Tautininkai, ir „Lietuva yra čia“, ir Solidarumo partijos atstovai, ir su Lenkų rinkimų akcija turėjome neblogus santykius, tik jie truputį atvėso, bet vėl jie, manau, atsinaujins“ neatitinka tikrovės. Jis neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria šis teiginys apie dalyvavimą „Susitelkime“ Straipsnis sieja su su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
Straipsnio teiginys, kad: „Didžiajame šeimos gynimo marše“ buvo galima išvysti visus iki šiol išvardytus asmenis“ neatitinka tikrovės. Jis neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria su dalyvavimu šiame marše yra siejamas ir pilietis G. Songaila, kuris yra taip pat šiame Straipsnyje išvardintas asmuo. Mūsų duomenimis, šis teiginys yra neteisingas taip pat ir dėl daugelio kitų Straipsnyje išvardintų asmenų.
Straipsnyje Rusijos „Visuomenės saugumo koncepcija“ bei jos platinimas „prieš JAV bei NATO nukreiptose protesto akcijose“ yra melagingai siejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“. Šių piliečių bei organizacijų bet koks, net ir netiesioginis ar numanomas siejimas Straipsnyje su tikslais „atkurti Rusijos galybę“, su VSD teiginiais apie asmenis, kurie „palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką“ neatitinka tikrovės.
Reikalaujame aukščiau išdėstytą visą Atsakymą paskelbti Portale prie Straipsnio nedelsiant.
Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. suteikta neteisingos informacijos, kuri buvo pateikta Straipsnyje, paneigimo teise, reikalaujame paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius:
„Už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“
„Didysis šeimos gynimo maršas“ sutelkė žmones, kurie ir anksčiau dalyvavo arba organizavo įvairius protestus bei mitingus, o juose skambėjo labai panaši retorika, atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai. Itin dažnai jie sutapo su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“
„Po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvoje pasipylė protestai prieš NATO /…/. Tai, kad šiuose renginiuose matyti tautininkiškų ir patriotinių organizacijų vėliavos bei veikėjai /…/“
„kone visų 2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų organizatoriai ir dalyviai persipina, juos palaiko konkretūs politikai ir politinės organizacijos, taip pat ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos“
„visus šiuos protestus nuo 2012 m. vienija ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai, o ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose. VSD juos yra įvardijusi kaip arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“
„2010-2012 Garliavos įvykiai. Protestai ir „Drąsos kelio” partijos įsteigimas. DALYVIAI / STEIGĖJAI Andrius Lobovas, Gintaras Songaila /…/“.
„Į neformalaus visuomeninių judėjimų sambūrį „Susitelkimas“ buriasi daug organizacijų/…/ čia yra ir feisbuko grupė „Neabejingi“, ir Šeimų sąjūdis, ir Centro partija, ir Tautininkai, ir „Lietuva yra čia“ /…/“
„Didžiajame šeimos gynimo marše“ buvo galima išvysti visus iki šiol išvardytus asmenis“
Centro partija – Tautininkai, pirmininkas N.Puteikis
Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, pirmininkas S.Gorodeckis
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs Seimo narys, G.Songaila
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad daugelis melagingų pranešimų yra skleidžiami Rusijos finansuojamų informacinių portalų, tačiau susiduriama su iššūkiais siekiant identifikuoti, kas konkrečiai kuria Lietuvoje skleidžiamas melagingas žinutes. Ministras to nelaiko problema, tačiau kartu akcentuoja, kad su dezinformacija Lietuvos kariuomenė susiduria nuolatos.
„Per savaitę susidaro keletas tokių žinučių, kurios dažniausiai platinamos panaudojant socialinius tinklus“, – LRT radijui antradienį sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad kariuomenė puikiai žino, iš kur yra skleidžiama klaidinga informacija.
„Tiesą sakant, tai nėra jokia paslaptis. Visai dezinformacijai pagrindiniai šaltiniai skleisti yra Kremliaus finansuojami internetiniai portalai. Jie, aišku, vaidina, kad pasiima tą informaciją iš kokių nors mūsų lietuviškų šaltinių, bet dažniausiai jie patys sau sukuria šaltinį dezinformacijai“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Praėjusią savaitę pasirodė klaidinantis pranešimas, skelbiantis, kad „Didįjį šeimos gynimo maršą“ minės ir Lietuvos kariuomenė. Krašto apsaugos ministras pažymi, kad yra puikiai žinoma, kur buvo paskelbta ši informacija, tačiau susiduriama su sunkumais bandant išsiaiškinti konkrečius asmenis, kūrusius šį turinį.
„Kas ją kūrė, čia jau kitas darbas, dabar nepasakyčiau. Tiesą sakant, visada yra sunkiau nustatyti, kas konkrečiai sukūrė. Stebint to maršo organizatorių išsisukinėjimą nuo atsakomybės, kad, pavyzdžiui, naudojo autorinius kūrinius, kuriais negalėjo naudotis. Atsakomybė verčiama nuo vienos galvos ant kitos. Sakoma: „aš nepažįstu tų draugų“. Tai tik rodo, kad norint ką nors nustatyti, nėra toks paprastas darbas. Su melagienų skleidimu taip pat“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie praėjusį mėnesį išaugusį nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesį su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms. Šiemet balandį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuota 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Šių metų balandį Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu.
Pasak Lietuvos kariuomenės, priešiškoje informacinėje aplinkoje siekta kurti Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai.
Reaguota į Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas. Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus, kad „Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją. Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė Lietuvos Seimo balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje.
Daugiausia neigiamo dėmesio Lietuvai fiksuota balandžio 23–25 dienomis, mūsų valstybei solidarizuojantis su Čekija ir paskelbus apie dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Lietuvos ir kitų valstybių sprendimas dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo vadintas „politika, nesuderinama nei su aritmetika, nei su politine logika, nei su sveiku protu“. Buvo pabrėžiama, kad solidarumą su Čekija pareiškusios Baltijos šalys neva veikia JAV paliepimu, siekdamos įtikti amerikiečiams, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Aptariant gynybos temas, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas reaguojant į balandžio 14 d. įvykusį oficialų JAV prieštankinių granatsvaidžių M72LAW perdavimą Lietuvos kariuomenės KASP pajėgoms. Buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, vyravo pašiepiantys klaidinami naratyvai, kad neva JAV išmeta nereikalingą šlamštą. Melagingai teigta, kad granatsvaidžius JAV ne perdavė Lietuvai, o neva pardavė už išgalvotą 10 milijonų JAV dolerių sumą.
Taip pat, pasak Lietuvos kariuomenės, reaguota į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimą su mūsų valstybėje dislokuotų NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių vienetų vadais, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimus su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais, kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio oficialų vizitą Lenkijoje, NATO ir Lietuvos karines pratybas.
Oficialių Rusijos pareigūnų reakciją bei eskalaciją priešiškoje informacinėje aplinkoje kėlė ir NATO šalių pasirengimas gegužę Europoje vyksiančioms JAV karinėms pratyboms „Defender Europe 21“. Nors nuo balandžio 6 d. pati Rusija kėlė įtampą santykiuose su NATO ir Ukrainos pasienyje bei okupuotame Kryme pradėjo telkti savo reguliariąsias karines pajėgas, tačiau pasirodė teiginiai, jog pratybos „Defender Europe 21“ esą tik dar vienas abejotinas Aljanso bandymas demonstruoti vienybę ir pasirengimą gynybai su išgalvotomis grėsmėmis. O Vakarai neva sąmoningai eskaluoja įtampą šalia Rusijos sienų, dislokuodami NATO karius bei pajėgas Juodosios jūros regione, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Tarp balandį eskaluotų temų taip pat buvo Lietuvos – Baltarusijos santykiai, mūsų valstybės siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, dujotiekio su Lenkija GIPL projekto įgyvendinimas, energetinio savarankiškumo tikslai, teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje, Lietuvos istorija, konstitucinių pagrindų apsauga bei narystė NATO.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai praėjusiais metais fiksavo 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų, buvo įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų.
Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, bendras priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius Lietuvos informacinėje erdvėje išaugo 18 proc., sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Pernai pagrindiniu informacinių grėsmių šaltiniu Lietuvai buvo trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO ir Europos Sąjungai (ES), bei nevalstybinių veikėjų vykdyta informacinė veikla, nukreipta prieš valstybės nacionalinius interesai ir jos raidai svarbius klausimus.
Lietuvos narystė NATO ir ES, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas praėjusiais metais toliau išliko pagrindiniais dezinformacijos taikiniais.
Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmą pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją ir į su ja susijusias informacinės veiklos tendencijas Lietuvoje. Buvo platinama tikrovės neatitinkanti informacija, neva COVID-19 yra dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas. Spekuliuota apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus pradėti masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą, prisidengiant pandemija. Iš viso nuo 2020 m. pradžios iki birželio 1 d. Lietuvos informacinėje erdvėje nustatyti 1484 incidentai, susiję su COVID-19 situacijos valdymu Lietuvoje ir užsienyje.
Antrą 2020 m. pusmetį identifikuoti 1928 į svarbiausius Lietuvos valstybės sektorius orientuoti priešiškos informacinės veiklos atvejai.
Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika susijusiomis temomis.
Lietuvai suabejojus rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų skaidrumu ir pareiškus paramą vienai iš opozicijos lyderių Sviatlanai Cichanovskajai, prieš mūsų valstybę pradėtas vykdyti plataus masto informacinis spaudimas – Lietuva kaltinta kišimusi į pastarosios vidaus reikalus, protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą organizavimu, rėmimu ir finansavimu.
Nuo 2020 m. pradžios prieš Lietuvos valstybę, NATO ir sąjungininkus įvykdyta 10, iš kurių 7 hibridinės, susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų, priešiškų informacinių operacijų. Šios operacijos sietinos su trimis pagrindiniais įvykiais – dėl COVID-19 įvestu karantinu, jungtine Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva dėl nedemokratinių rinkimų Baltarusijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo porinkiminiu periodu bei valdžios perdavimo procesu. Atakos buvo nukreiptos prieš aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, JAV, Lietuvos kariuomenę, NATO, ES, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Lyginant su ankstesniųjų metų duomenimis, 2020 m. vykdytos priešiškos informacinės operacijos išsiskyrė platesniais mastais bei aukštesniu pasirengimo, žinių apie nacionalinius ir tarptautinius procesus lygiu.
Pagrindiniai priešiški ar nedraugiški informacinės veiklos veikėjai išliko tie patys – su Rusija siejami internetiniai naujienų portalai, socialinių tinklų vartotojai bei televizijos, kurie kryptingai siekė formuoti neigiamą Lietuvos gyventojų nuomonę apie valstybės institucijų veiksmus pandemijai suvaldyti, užsienio politiką, kariuomenės įvaizdį ir pajėgumą ginti valstybę.
Vokietija yra pagrindinis Rusijos dezinformacijos kampanijų taikinys ES, teigiama naujoje ataskaitoje, santykiams tarp Maskvos ir Vakarų prastėjant dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo, praneša „Reuters“.
Pasak ES kovos su dezinformacija biuro „EUvsDisinfo“, kurio veiklą koordinuoja ES Išorės veiksmų tarnyba, nuo 2015 m., kai buvo paleista duomenų bazė, iš viso nustatyta 700 melagingų ar klaidinančių naujienų, kuriomis siekta skleisti dezinformaciją apie Vokietiją.
Palyginimui, nustatyta per 300 dezinformacijos apie Prancūziją atvejų, taip pat 170 – apie Italiją ir 40 – apie Ispaniją, teigia „EUvsDisinfo“, kuris buvo įsteigtas po 2014 m. Krymo aneksijos. Šio biuro paskirtis – kovoti su tyčinėmis Rusijos dezinformacijos kampanijomis.
„Vokietija iš ES valstybių narių yra išskiriama kaip pagrindinis Rusijos dezinformacijos taikinys“, – teigiama ataskaitoje.
„EUvsDisinfo“ sako, kad Kremlius bando pavaizduoti Vokietiją kaip šalį, kurią kamuoja „iracionali rusofobija“. Taip Maskva tikisi patraukti dėmesį nuo žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų.
„Rusija siekia sukurti netikrumo atmosferą, pasėti nesantaiką, suteikti Rusijos pareigūnams erdvės manevrams. Kremlius veidmainiaudamas pasinaudoja Europos ir Vokietijos įsipareigojimu kalbėtis“, – teigiama ataskaitoje.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRKT) trečiadienį pranešė TV programos rusų kalba „RTR Planeta“ laidose antrą kartą per pusę metų nustačiusi pažeidimą ir tęsianti procedūrą dėl jos retransliavimo laikino sustabdymo.
LRTK apsvarstė rusų kalba Lietuvoje retransliuojamos televizijos programos „Planeta RTR“ laidoje „Žinios“ („Vesti“), transliuotoje 2021 m. sausio 13 d., paskelbtą viešąją informaciją ir padarė išvadą, kad skleidžiama informacija pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, t. y. buvo kurstoma neapykanta bei platinama dezinformacija. Reportaže buvo pasisakoma apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje.
LRTK nusprendė pradėti nustatytą procedūrą dėl laikino retransliavimo sustabdymo dar 2020 m. spalio 28 d., kai nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. retransliuotoje televizijos programos „RTR Planeta“ laidoje „60 minučių“ buvo kurstomas karas, nesantaika ir tautinė neapykanta.
Neleistina skelbti informacija šioje programoje per pusę metų nustatyta jau antrą kartą. Jei per 12 mėnesių yra nustatomi trys tokio pobūdžio pažeidimai, atlikusi visas nustatytas procedūras, LRTK gali laikinai sustabdyti šios televizijos programos laisvą priėmimą Lietuvoje, kaip tai jau yra ne kartą padariusi 2018 m., 2016 m., 2015 m. ir 2014 m.
LRTK artimiausiu metu pradės tokiems atvejams nustatytą procedūrą: kreipsis į programos transliuotoją – Rusijos Federacijos kompaniją VGTRK, televizijos programai „RTR Planeta“ licenciją išdavusią reguliuojančią instituciją Prancūzijoje, pranešant apie pažeidimus bei priemones, kurių LRTK ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos. Apie nustatytus pažeidimus LRTK taip pat informuos Europos Komisiją.
Ši procedūra taip pat numato, kad, jei per 1 mėnesį nuo pranešimo pateikimo Europos Komisijai apie padarytą pažeidimą nepavyksta pasiekti abipusio draugiško susitarimo ir padarytų pažeidimų pripažinimo ir jei minėtoje televizijos programoje pažeidimai yra daromi toliau, LRTK turi teisę sustabdyti visos televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą 12-ai mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui.
Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“.
Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
„Jie sako, kad „Sputnik V“ yra gera vakcina, tačiau Putinas jos nenori naudoti Rusijos gyventojams gydyti – jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Šimonytė.
„Tai nėra nei naujienos, nei kas nors gero žmonijai“, – pridūrė ji.
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – rašoma ambasados „Twitter“ paskyroje.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu penktadienį pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES. Jis taip pat „Sputnik V“ vakciną pavadino „gera žinia žmonijai“.
Penktadienį I. Šimonytė teigė, kad Lietuva neplanuoja įsigyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, nes jos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra.
„Ne, neplanuojame, nes ši vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra – ELTA) tikrai nėra vertinusi jos“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Gruodžio mėnesį, artėjant Sausio 13-osios sovietų agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-mečiui, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuotas padidintas šios temos ir ją palaikančių Rusijos naratyvų eskalavimas, praneša Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai.
Iš viso gruodžio 1-31 dienomis Lietuvos informacinėje aplinkoje nustatyta 320 atvejų, turėjusių neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu bendras informacinių incidentų skaičius buvo kiek aukštesnis (lapkričio mėn. iš viso identifikuoti 308 dezinformacijos atvejai).
Gruodį įvykdyta plataus masto kompleksinė kibernetinė ataka – neteisėtai prisijungta prie dvidešimt dviejų valstybinių institucijų tinklalapių juose patalpinant melagingas žinias. Gruodžio 9 d. pasinaudojant Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos darbuotojo e. pašto adresu išsiųstas melagingas pranešimas (angl. spoofed email) apie neva patikslintus karo prievolininkų sąrašus. Gruodžio 10 d. melagingo turinio informacija neteisėtai patalpinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos interneto svetainėje apie neva Lietuvos pasienyje sulaikytą oficialų Lenkijos asmenį. Tą pačią dieną imituojant Šiaulių informacinio portalo laišką Lietuvos institucijoms ir organizacijoms išplatintas melagingas turinys susijęs su Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimu. Praėjusį mėnesį taip pat įvykdyta kita kibernetinė ataka, kuria siunčiant didelį kiekį „Trojan Emotet” virusu užkrėstų elektroninių laiškų buvo sutrikdyta ir apsunkinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį gruodžio mėn. pagrindiniais dezinformacijos taikiniais buvo Lietuvos konstitucinių pagrindų apsauga dėl Sausio 13-osios bylos nuosprendžio, NATO ir Lietuvos narystė aljanse, mūsų šalies užsienio politika, energetika ir ekonomika.
Šių temų eskalavimu siekta daryti poveikį visuomenei, mažinant Lietuvos Respublikos piliečių lojalumą valstybei, menkinant pasitikėjimą aukščiausiomis šalies vadovybės institucijomis bei narystės NATO svarbą. Priešiška informacija skleista tikslingai, norint sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.
Artėjant vienai iš svarbiausių Lietuvos valstybingumui datų – Sausio 13-osios pergalės prieš sovietų karinę agresiją 30-mečiui ir Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje, priešiškoje informacinėje aplinkoje suaktyvėjo Kremliaus naratyvų eskalavimas.
Daugiausia skleista informacija apie Rusijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą dėl neva neteisėto Sausio 13-osios bylos teisėjų nuosprendžio ir kreipimosi į Interpolo struktūras dėl tarptautinio arešto orderio išdavimo agresiją vykdžiusiems asmenims. Taip pat eskaluotas „savi šaudė į savus” naratyvas, teigiant, kad Lietuvos valdžia neva neteisėtai apkaltino sovietų kariškius, siekdama nuslėpti savo prisidėjimą prie civilių žūties. Teigta, kad Sausio 13-osios byloje nuteisti sovietų karininkai J. Melis ir G. Ivanovas yra nekalti, o pats šios bylos nagrinėjimas buvo pavadintas „gėdingu teismu”.
Sureagavus į gruodžio mėn. Prezidentūroje vykusią konferenciją „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo – Ribentropo paktas 1939 – 1989 – 2020”, Lietuva apkaltinta „istorinio revizionizmo vykdymu” ir „tikrosios” Antrojo pasaulinio karo istorijos iškraipymu. Akcentuota pozicija, kuria nesutinkama su SSRS ir Trečiojo reicho atsakomybės sulyginimu sukeliant Antrąjį pasaulinį karą bei atsisakoma pripažinti Lietuvos sovietinės reokupacijos faktą 1944 m.
Kita gruodžio mėn. eskaluota tema, sietina su konstitucinių pagrindų apsauga – LR Karo policijos įstatymo pataisos. Skleidžiama dezinformacija ir klaidinančiomis manipuliacijomis formuotas priešiškas naratyvas, teigiantis, jog Karo policija bus paversta nauja institucija represijoms prieš Lietuvos piliečius vykdyti, protestams malšinti bei priverstiniam šalies žmonių skiepijimui vykdyti.
Gruodžio mėnesį Lietuvos informacinėje aplinkoje toliau buvo stebimas didelis neigiamos informacijos suaktyvėjimas NATO-Rusijos konfrontacijos tema. Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pabrėžus Juodosios jūros regiono svarbą NATO ir glaudų bendradarbiavimą su šio regiono šalimis – Aljanso partnerėmis Ukraina ir Sakartvelu, Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje publikuoti straipsniai apie agresyvias NATO provokacijas ir siekį dominuoti Juodosios jūros regione. Televizijos eteryje skambėjo teiginiai, kad metas parodyti Vakarams tikrąją Rusijos galią ir jėga stabdyti Vakarų „agresiją”, panaudojant branduolinius ginklus. Baltijos šalys dėl neva jose steigiamų karinių centrų įvardintos NATO militarizavimosi šalia Rusijos sienų pavyzdžiu, o Lenkija apkaltina diversantų rengimu provokacijoms kitose šalyse sukelti.
Minėtu laikotarpiu nedraugiškoje informacinėje aplinkoje taip pat išlieka intensyvios Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos santykių temos, kuriomis siekta formuoti negatyvų mūsų šalies įvaizdį žeriant kaltinimus apie neva Baltijos šalių ir Lenkijos bandymus kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, primesti išorinį valdymą ir destabilizuoti politinę padėtį. Reaguojant į mūsų šalies vidaus politikos aktualijas ir naujosios vyriausybės formavimo procesą, Lietuva vadinta rusofobiška valstybe, kurios užsienio politika Rusijos atžvilgiu neva tapsianti dar agresyvesnė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad išaugusi dezinformacija apie COVID-19 vakciną nestebina, nes, pasak jos, tai yra jautri tema, apipinta sąmokslo teorijomis. Visgi premjerė mano, kad neigti kiekvieną pasirodžiusią dezinformaciją Vyriausybei nėra prasminga ir akcentuoja, kad prasidėjus masiniam skiepijimui visuomenė bus visapusiškai informuota.
„Viena vertus, tai nestebina, nes skiepai yra visada ta tema, kuri susilaukia labai daug dezinformacijos, net tik koronaviruso, bet ir visi kiti skiepai. Tikrai yra labai daug sąmokslo teorijų apie skiepus ir daug bandymų žaisti žmonių emocijomis ir tuo, kad informacija ne visada yra žinoma“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Tai mes nuo pat pradžių bandėme laikytis tokios nuostatos, kad, kai prasidės masinis vakcinavimas, stengsimės žmones informuoti kuo išsamiau, kad galėtų tie žmonės, kurie abejoja, (…) kad jie galėtų tą sprendimą priimti“, – pridūrė premjerė, akcentuodama, kad abejojančių, ar vakcinuotis, asmenų yra apie trečdalis.
Tuo tarpu vertindama Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Viktoro Uspaskicho reklamuojamą vandenį, kuris neva gali apsaugoti nuo COVID-19, ministrė pirmininkė teigė, kad tai greičiausiai yra politiko verslo planas.
„Labai brangus vanduo, tai matyt, kad žmogus tiesiog bando naudotis proga ir užsidirbti. Kiek tai moralu, tai rinkėjai turbūt turėtų tai vertinti. Bet kaip rodo patirtis, rinkėjai pono Viktoro moralę visada vertina labai atlaidžiai“, – sakė ji.
Visgi I. Šimonytė, paklausta, kodėl nebuvo paneigta informacija apie neva specialų COVID-19 imunitetą suteikiantį vandenį, teigė, kad Vyriausybė neneigs kiekvienos pasirodžiusios neteisingos informacijos, nes tai, pasak jos, nėra prasminga. Visgi premjerės teigimu, prasidėjus masiniam skiepijimui nuo COVID-19 Vyriausybė stengsis kuo labiau informuoti visuomenę.
„Dabar mes kalbame apie tą stadiją, kai yra vakcinuojami tie žmonės, kurie dirba fronto linijoje. Be jokios abejonės, informacijos pateikimo visuomenei kampanija bus vykdoma ir mes tikrai stengsimės žmones nuoširdžiai informuoti, o ne bandyti nutylėti kažkokią tiesą, kur žmonėms natūralūs klausimai kyla“, – teigė I. Šimonytė.
„Bet bėgti paskui kiekvieną dezinformacijos gabalą išties yra turbūt neprasmingas dalykas, todėl, kad tos dezinformacijos ir kitomis temomis yra labai daug“, – pridūrė ji.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai lapkritį fiksavo didesnį dezinformacijos intensyvumą internetinėje erdvėje, palyginti su spaliu. Lapkričio 1–30 dienomis iš viso nustatyti 308 dezinformacijos atvejai, tuo metu spalio 1–31 dienomis – 272.
Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai.
Pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies užsienio politika, narystė NATO ir konstitucinių pagrindų apsauga. Taip pat buvo atakuojamos ir kitos valstybės raidai strategiškai reikšmingos sritys, tokios kaip Lietuvos narystė ES, valstybės istorija, vidaus politika ir socialinė apsauga.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas fiksuotas lapkričio 3–13 dienomis, lapkričio 16–21 dienomis, lapkričio 26–29 dienomis ir yra sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ įsigijimo, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitu Lietuvoje, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, NATO bei nacionalinėmis karinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) bei „Geležinis vilkas 2020“.
Lapkritį didžiausios eskalacijos sulaukė klausimai, susiję su ekonomikos ir energetikos (↑33,77 proc.), užsienio politikos (↓23,38 proc.) bei gynybos (↑20,45 proc.) sritimis. Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje toliau buvo aktyviai išnaudojama Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema, nuosekliai formuojant Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai, agresyvios ir provokuojančios valstybės, įvaizdį. Teigiama, kad neva protestus šioje šalyje finansiškai remia su JAV susijęs valstybės perversmų organizavimo centras, kurio finansavimo kanalai eina per Baltijos šalis ir Lenkiją, o šalies opozicija veikia kaimyninių užsienio šalių, mokančių jiems pinigus, interesais.
Priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė. Lietuva tariamai kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų.
Nemažo priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė ir Lietuvos – Rusijos santykiai. Nuosekliai formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, gniaužiančios žodžio laisvę, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus, valstybės įvaizdis. Eskaluoti kaltinimai Lietuvai dėl tariamos rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. Taip pat teigta, jog suteikdama galimybę savo teritorijoje jau keletas metų iš eilės organizuoti Rusijos demokratinių opozicinių jėgų „Laisvosios Rusijos forumą“, Lietuva neva įžūliai kišasi į Rusijos vidaus reikalus ir kvestionuoja jos teritorinį vientisumą. Priešiškų šaltinių publikacijose buvo skleidžiami naratyvai, kad dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdytos politikos subliuško dvišaliai santykiai su Rusija, pati Lietuvos užsienio politika nėra ir nebuvo savarankiška, o naujoji šalies valdžia bus radikaliai rusofobiška ir dėl to galutinai sugadins santykius su Rusija bei Baltarusija.
Priešiškos žiniasklaidos taikiniais lapkričio mėnesį taip pat tapo karinės pratybos Lietuvoje ir naujos sraigtasparnių platformos UH-60 „Black Hawk“ įsigijimas iš JAV vyriausybės. Teigta, kad lapkritį Lietuvoje vykusiomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) ir „Geležinis vilkas 2020“ NATO neva siekia didinti karinį spaudimą Baltarusijai ir Rusijai bei įtampą regione. Taip pat buvo menkinami Lietuvos sprendimai įsigyti naujus UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas NASAMS.