Dezinformacijos taikiklyje – NATO pratybos ir Lietuvos užsienio politika


Dezinformacijos taikiklyje – NATO pratybos ir Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Birželį nustatytas itin išaugęs Lietuvos valstybei priešiškos dezinformacijos srautas nacionalinio saugumo, valstybės gynybos ir NATO pajėgumų stiprinimo temomis, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Nuo balandžio stebimas nuoseklus šių temų eskalacijos augimas, kuris sietinas su strateginiais nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiais – birželį vykusiu NATO viršūnių susitikimu, Baltijos valstybių ir JAV prezidentų susitikimu, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio susitikimais su NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadu gen. lt Joergu Vollmeriu, informacine Didžiosios Britanijos ir Rusijos konfrontacija Juodojoje jūroje bei NATO tarptautinėmis ir nacionalinėmis pratybomis „Sea Breeze 21“, „Budrus Sakalas 21“, „Stiprus Grifonas 21“, „Baltijos tvirtovė 21“ bei kitais mokymais, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai birželio 1–30 dienomis iš viso identifikavo 374 atvejus, turinčius neigiamos informacinės veiklos bruožų, Lyginant su geguže, Lietuvos informacinėje aplinkoje fiksuotas aukštesnis neigiamos informacinės veiklos aktyvumas.
 
Birželį pagrindiniai taikiniai, atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, buvo Lietuvos siekis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą NATO politiniu lygmeniu, karinės pratybos bei sąjungininkų karių buvimas Baltijos šalyse. Buvo aktyviai skleidžiami melagingi naratyvai, kad NATO kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tikslingai menkinama mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų karių svarba.
 
Teigta, kad, prisidengdamas Juodojoje jūroje vykstančiomis pratybomis „Sea Breeze 21“, Aljansas neva tiekia Ukrainos kariams ginklus ir treniruojasi vykdyti karines operacijas Rusijos okupuotame Kryme, o greta jos sienų vykdoma nesibaigianti destabilizacija, siekiant šią valstybę išprovokuoti „atsakui“. Akcentuota, kad neva Vakarų šalys vykdo „karinį Ukrainos teritorijos įsisavinimą“.
 
Antrasis pagal aktyvumą mūsų valstybei priešiškos informacinės veiklos taikinys – Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu, ypač dėl principingos mūsų valstybės pozicijos dėl „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo ir sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui įvedimo.
 
Platinti melagingi naratyvai, neva Lietuva kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus. „Agresyvių ir Baltarusijai priešiškų Vakarų“ naratyvas buvo sistemingai atkartojamas visą mėnesį, o ypač suaktyvėjo po ES sprendimo išplėsti sankcijas A. Lukašenkos režimui, kurios įvardintos „masiniu hibridiniu išpuoliu“ prieš Baltarusiją, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Birželį Lietuvos istorija, Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos vertinimas, šalies teisėsaugos institucijų ir teismų veikla taip pat buvo tarp pagrindinių dezinformacijos taikinių. Teigta, neva Lietuva yra istoriją „perrašanti“, nedemokratinė valstybė, kurioje pažeidžiamos žmogaus teisės ir žodžio laisvės.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, tolesniu konstitucinių pagrindų apsaugos, Lietuvos narystės NATO, užsienio politikos, energetikos bei ekonomikos temų eskalavimu buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą aukščiausiomis šalies institucijomis bei menkinti priklausymo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai svarbą.
 
Neigiama informacinė veikla daugiausia buvo vykdoma su Rusijos ir Baltarusijos informacine- elektronine aplinka susijusiais šaltiniais. Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, norint sukelti Lietuvos piliečių nepasitenkinimą savo valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.10; 19:15
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.