Slaptieji agentai
Londonas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Didžiojoje Britanijoje sulaikyti trys spėjami rusų šnipai. Du vyrai ir moteris – visi Bulgarijos piliečiai – sulaikyti jau vasarį, pranešė stotis BBC. Jie įtariami dirbę Rusijos žvalgybai.
Asmenys su savimi turėjo kelių valstybių dokumentus, įskaitant, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos.
Procesas prieš spėjamus šnipus turėtų prasidėti 2024 m. vasarį, sakoma toliau BBC pranešime.
Didžiosios Britanijos karūna. EPA – ELTA foto
Londonas, gegužės 2 d. (ELTA). Didžioji Britanija nenusiuntė kvietimų dalyvauti karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonijoje Rusijos ir Baltarusijos prezidentams Vladimirui Putinui ir Aliaksandrui Lukašenkai.
Tai antradienį pranešė „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
Be jų, kvietimų negavo Irano, Mianmaro, Sirijos, Afganistano ir Venesuelos, taip pat laikomų autokratinėmis valstybėmis, vadovai. V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Atstovauti Šiaurės Korėjai ir Nikaragvai pakviesti šių šalių vyresnieji diplomatams, o ne valstybių vadovai.
Kaip jau buvo pranešta, karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonija įvyks šį šeštadienį, gegužės 6-ąją, Vestminsterio abatijoje Londone.
Didžiosios Britanijos monarchai yra vieninteliai Europoje, išsaugoję karūnavimo tradiciją daugiau kaip tūkstantį metų. Be to, jiems tai bus pirmasis karūnavimas XXI amžiuje.
Londonas, kovo 28 d. (dpa-ELTA). Didžiojoje Britanijoje artimiausiais mėnesiais iš viešbučių turės išsikraustyti tūkstančiai afganistaniečių. Premjero Rishio Sunako vyriausybė Londone paskelbė, kad pabėgėliai iš Afganistano balandžio pabaigoje sulauks atitinkamų laiškų. Tada jiems bus duotas trijų mėnesių terminas išsikelti. Iki metų pabaigos visi beveik 9 000 afganistaniečių, kurie po pabėgimo 2021 m. rugpjūtį buvo apgyvendinti viešbučiuose, turės juos palikti, rašo „The Times“.
Valstybės apmokami pabėgėlių gyvenimo viešbučiuose kaštai Didžiojoje Britanijoje yra ginčytina tema. Anot vyriausybės, afganistaniečiams bus pasiūlyta kita gyvenamoji vieta. „Tačiau jei jie pasiūlymo nepriims, kito nebus“, – sakė vyriausybės narys Johnny‘is Merceris. Esą nėra tvaru apgyvendinti žmonės viešbučiuose, kai tai brangiai kainuoja. Anot „The Times“, pabėgėliai gali būti apgyvendinti karinėse bazėse.
Radikaliam islamo Talibanui grįžus į valdžią, Vakarai evakavo iš Afganistano jiems talkinusius žmones. Tiesa, daug jų ir liko. Leiboristų deputatas Johnas Healey‘is kritikavo, kad vyriausybė išduoda „8 000 afganistaniečių, iš kurių pusė yra vaikai, pranešimus apie iškraustymą, tačiau negarantuoja, kad jiems bus pasiūlyta tinkama vieta gyventi“.
Britų vyriausybė planuoja smarkiai apriboti galimybę Didžiojoje Britanijoje prašytis prieglobsčio. Planas numato, kad visi asmenys, neteisėtai atvykę į Jungtinę Karalystę, bus sulaikyti iki vieno mėnesio terminui, nepriklausomai nuo jų motyvų. Tada jie būtų išsiųsti į kilmės šalį arba – jei tai pernelyg pavojinga – į Ruandą ar kitą valstybę. Jie neteks teisės prašyti prieglobsčio.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kyjivas, vasario 22 d. (ELTA). Lėktuvų pristatymo Ukrainai procesas jau prasidėjo. Didžioji Britanija gali būti pirmoji šalis, kuri atblokuos orlaivių tiekimą.
Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Jei kalbėsime apie lėktuvus, tai manau, kad šis procesas jau vyksta. Neatmetu, kad būtent Didžioji Britanija taps pirmąja šalimi, pradėsiančia jų tiekimą“, – sakė jis.
Anot A. Jermako, daugelis šalių teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukraina lėktuvų, bet tik susitarusios su kitomis šalimis arba po to, kai orlaivių nusiųs kitos šalys.
A. Jermakas pabrėžė, kad Ukraina jau yra išgyvenusi panašių istorijų su „Patriot“ oro gynybos sistemomis ir kita ginkluote: nuo kategoriško „ne“ iki sutikimo tiekti ginklus.
Portalas primena, jog Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as pareiškė, kad Ukraina gali gauti modernių naikintuvų „Typhoon“, tačiau tik pasibaigus karui.
Britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Britiškas Challenger 2 tankas. Wikimedia commons
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as paskelbė apie „didžiausią iki šiol Ukrainos pagalbos paketą“. Ministras ragina, kad šis žingsnis būtų pakartotas bent penkis kartus kiekvienos iš didžiųjų NATO sąjungininkių.
„Į pagalbos paketą bus įtraukta: Challenger-2 tankų kuopa su 14 tankų (iš 227 šių tankų, kuriuos dabar turi britų kariuomenė), 30 vnt. AS90 savaeigių haubicų, 100 vnt. šarvuotų mašinų, įskaitant Bulldog, 100 tūkst. artilerijos sviedinių; 100 raketų; atsarginės dalys Ukrainos tankams ir šarvuočiams palaikyti. Taigi Didžioji Britanija bus pirmoji Vakarų Europos šalis, aprūpinsianti ukrainiečius koviniais tankais“, – antradienį feisbuke rašė ministras.
Ministras pažymi, kad kartu su beveik 200 iš D. Britanijos, JAV ir Vokietijos siunčiamų pėstininkų kovos ir kitos šarvuotos technikos tai leis kovo mėnesį ukrainiečiams sukurti labiau šarvuotą kumštį.
„Vis klausiantiems kodėl kovo mėnesį, atsakau – todėl kad tokia netrumpa logistinė grandinė, ukrainiečiams dar reikia su tiems tankams greituoju būdu parengti įgulas. Kartu šiam šarvuotam kumščiui bus reikalinga logistinė grandinė, kuria judėtų reikalinga amunicija ir atsarginės dalys“, – rašė ministras.
„Šis žingsnis turi būti pakartotas bent 5 kartus kiekvienos iš didžiųjų NATO sąjungininkių, kurios vis dar turi išsaugojusios didelius šarvuotos technikos rezervus. Tuomet Ukraina bus pasiruošusi vyti okupantus iš savo žemės“, – pridūrė jis.
Kiaušinis – taip pat ir vilties simbolis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Londonas, lapkričio 25 d. (dpa-ELTA). Dėl paukščių gripo ir augančių produkcijos kaštų Didžiojoje Britanijoje ima trūkti kiaušinių. Todėl prekybos centrai normuoja jų pardavimą.
Mažmeninės prekybos milžinė „Tesco“ leidžia vienam klientui įsigyti tik tris kiaušinių pakuotes. Panašius ribojimus jau prieš tai įvedė „Asda“ ir „Lidl“.
Aludžių tinklas „JD Wetherspoons“ pranešė, kad kai kuriuose filialuose atsisakyta kiaušinių patiekalų arba jie pakeisti kitais maisto produktais. „Susiduriame su problema gauti reikalingą papildymą, kad patenkintume poreikį visose aludėse“, – sakė įmonės atstovas.
Ūkininkų sąjunga NFU paragino Aplinkos ministeriją tirti tiekimo grandinių problemas.
Siekiant sustabdyti paukščių gripo plitimą, vien tik nuo spalio pradžios, pasak Didžiosios Britanijos laisvai auginamų vištų kiaušinių gamintojų asociacijos (BFREPA), nugaišinta per 750 000 dedeklių. Nuo lapkričio 7 dienos visi naminiai paukščiai Anglijoje turi būti laikomi paukštidėse ir voljeruose (narvuose). Aplinkos ministerijos duomenimis, iki šiol patvirtinta per 200 paukščių gripo atvejų ir tai iki šiol didžiausias protrūkis Didžiojoje Britanijoje.
Paukščių gripas nustatytas ir kalakutams – tradiciniam daugelio britų Kalėdų patiekalui. Nugaišinta beveik trečdalis per metus užauginamų šių paukščių iš 11 mln., jau spalio pabaigoje rašė laikraštis „Daily Mail“.
BFEPRA kritikavo, kad kiaušinių trūkumas susijęs ir su tuo, kad mažmenininkai, nepaisant augančios vartotojų paklausos, ūkininkams nemoka tvarios kainos. Dedeklių pašaras nuo Rusijos invazijos į Ukrainą išaugo 50 proc., energijos sąskaitos – 40 proc. Trečdalis narių sumažino gamybą ar pasitraukė iš sektoriaus, nes negalėjo padengti išlaidų, sakė asociacijos atstovas. Esą nėra abejonių, kad trūkumas bus juntamas iki Kalėdų ir dar po jų.
Jungtinėje Karalystėje 2021 metais vištos padėjo iš viso 11,3 mlrd. kiaušinių, dar 1,4 mlrd. buvo importuota. Vienas gyventojas per metus suvartojo 202 kiaušinius.
Karaliui Karoliui III sukako 74 metai. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, lapkričio 14 d. (AFP-ELTA). Karaliui Karoliui III pirmadienį sukako 74 metai, minint jo, kaip monarcho, pirmąjį gimtadienį Didžiosios Britanijos sostinėje griaudėjo iškilmingos ginklų salvės.
Jo motinai karalienei Elžbietai II mirus rugsėjo 8 d., buvęs Velso princas ėmėsi naujojo savo vaidmens. Savo gimtadienio išvakarėse jis pirmą kartą kaip monarchas vadovavo Atminimo sekmadienio ceremonijai prie Londono kenotafo pagerbiant Didžiosios Britanijos žuvusiuosius per karus.
Livrėjas vilkėję kariai reikšdami pagarbą saliutavo Londono parkuose ir iš Londono Tauerio Temzės upės pakrantėje. Karinis orkestras sugrojo „Su gimtadieniu“ per kasdienę gvardiečių pasikeitimo ceremoniją prie Bakingamo rūmų.
Karolis savo gimtadienio proga nesuplanavo jokių viešų pasirodymų. Bet jis buvo nufotografuotas vilkintis tvido švarką ir velvetines kelnes, pozuodamas prie seno ąžuolo naujai nuotraukai, skirtai pažymėti jo paskyrimą į vakarus nuo Londono esančio Vindzoro Didžiojo parko reindžeriu. Anksčiau šias pareigas ėjo jo tėvas princas Philipas, miręs 2021 metais.
Karalius Karolis III. EPA-ELTA nuotr.
1948 m. lapkričio 14 d. gimęs Karolis kitų metų gegužę taps seniausiu kada nors karūnuotu britų monarchu. Jis tapo sosto įpėdiniu vos trejų ir didumą gyvenimo laukė, kad pakeistų savo motiną. Nuo rugsėjo, kai tai įvyko, jis pasinėrė į naująjį vaidmenį, bet laikosi žodžio, kad būdamas karaliumi „nesikiš“ į politiką. Nepaisant to, kad atvirai pasisako aplinkosaugos klausimais, vyriausybės patartas jis nevyko į Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais.
Karolis susitiko su daugybe aukštų asmenų iš užsienio, įskaitant ambasadorius ir valstybių vadovus, taip pat viešai pasirodė visoje šalyje.
Praėjusią savaitę jis priėmė Nigerijos prezidentą Muhammadu Buhari ir Jordanijos karalių Abdullah II, susitiko su pabėgėliais iš Ukrainos ir Afganistano bei lankėsi Šiaurės Airijoje.
Mirė JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, rugsėjo 8 d. (ELTA). Eidama 97-uosius metus, mirė Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II.
Apie tai ketvirtadienį pranešė britų nacionalinis transliuotojas BBC.
„Karalienė šią popietę taikiai mirė Balmoralo pilyje“, – teigiama Bakingemo rūmų pranešime.
Elžbieta II sostą iš savo tėvo paveldėjo 1952 m. Ji valdė JK daugiau nei 70 metų.
Mirus Elžbietai II, dabar sostą perims jos vyriausias sūnus, princas Charlesas. Jo žmona Camilla taps karaliene konsorte. Pora, anot Bakingemo rūmų, ketvirtadienio vakarą dar liks Balmoralo pilyje ir penktadienio rytą grįš į Londoną.
Britų žvalgybos būstinė
Londonas, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Didžioji Britanija neplanuoja išsiųsti rusų iš ambasados Londone dėl invazijos į Ukrainą, nes sostinėje liko tik keli Maskvos šnipai, pripažįsta Vakarų pareigūnai. Tolesni veiksmai neatmetami, tačiau vienas pareigūnas užsiminė, jog po išsiuntimo dėl nuodijimo Solsberyje sostinėje liko „tik nedaug” Rusijos žvalgybos pareigūnų.
Lietuva pirmadienį pranešė išprašanti Maskvos ambasadorių ir pasmerkė „žiaurias žudynes“ Bučos mieste, iš kurio buvo išstumta Rusijos kariuomenė. Kilo klausimų, ar ir Jungtinė Karalystė imsis veiksmų prieš Rusijos ambasadą Londone būgštaujant, kad ji užsiima propaganda.
Vakarų pareigūnas sakė: „Daugelis Europos partnerių išsiuntė Rusijos diplomatus, kurie daugiausia yra žvalgybos pareigūnai. Dėl visų veiksmų, kurių ėmėmės po Solsberio, šiuo metu ambasadoje Londone neturime labai daug šios kategorijos rusų. Taigi, kol mes tai peržiūrime, kol kas tokių planų neturime“.
2018 m., kai Borisas Johnsonas buvo užsienio reikalų sekretorius, reaguodama į nuodijimą Solsberyje nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, Jungtinė Karalystė išsiuntė 23 Rusijos diplomatus. Dabar ministrus piktina „melagingos naujienos“, kurias sostinėje skleidžia Rusijos ambasada, iš tviterio pašalinta dezinformacija apie ligoninės bombardavimą Mariupolyje.
Pareigūnas taip pat perspėjo, kad gynybos žvalgyba rodo, jog Rusija „perdislokuoja“ pajėgų elementus Sakartvele, kad sustiprintų invaziją į Ukrainą. „Nemanome, jog tai buvo suplanuota, labai keista, kad Rusijos kariškiai tai daro, todėl manome, jog tai rodo problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje“, – sakė jis.
Teigiama, kad per šaukimą, paprastai rengiamą du kartus per metus, Vladimiras Putinas įtraukė į kariuomenę daugiau nei 130 tūkst. naujų šauktinių. „Laikas sutampa su ankstesniais pavasario šaukimais, bet manome, kad tai neįprastai didelis skaičius“, – pridūrė pareigūnas. –
Manome, kad yra reali galimybė, jog šie šauktiniai bus išsiųsti į Ukrainą, nors Rusijos gynybos ministerija sakė, kad į Ukrainą vyksta tik profesionalūs kariai“.
Slaptieji agentai
Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija rengia sąmokslą, kurio tikslas – pakeisti dabartinę Ukrainos valdžią prorusiškais politikais. Paaiškėjus tokiai informacijai Ukraina žada priešintis prorusiškiems asmenims ir organizacijoms, norintiems destabilizuoti šalį, informuoja AFP.
„Mūsų valstybė tęs politiką, kuria siekiama išardyti bet kokias oligarchines ar politines struktūras, bandančias destabilizuoti Ukrainą ar padėti okupantams“, – sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas.
„Mūsų sąjungininkų vyriausybės neseniai ėmė daiktus vadinti jų tikraisiais vardais ir atskleidė tam tikrus Rusijos „draugus“. Britų informacija akivaizdžiai atitinką šią loginę grandinę“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot M. Podoliako, jau kurį laiką pagrindinė Rusijos strategija Ukrainoje buvo tam tikrų asmenų iš oligarchų ar politikų rato parinkimas siekiant jų rankomis įgyvendinti Rusijos tikslus.
Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija siekia pakeisti valdžią Ukrainoje ir nori, kad į ją ateitų buvęs parlamentaras Jevgenijus Murajevas, buvęs premjeras Mykola Azarovas, buvę vicepremjerai Serhijus Arbuzovas ir Andrijus Kliujevas bei buvęs Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Volodymyras Sivkovičius.
J. Murajevas sekmadienį feisbuke rašė, kad Ukrainai reikia naujų politinių lyderių.
JAV teigia, kad tokie Rusijos planai kelia didelį nerimą. Tuo metu Kremlius vadina tai „dezinformacija“ ir paragino Jungtinę Karalystę „nustoti skleidus nesąmones“.
Turkija ir Didžioji Britanija antradienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, užtikrinantį dvišalės prekybos tęstinumą po šią savaitę įvyksiančio britų pasitraukimo iš ES Bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.
Susitarimas įsigalios sausio 1 d., vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Didžiosios Britanijos tarptautinės prekybos sekretorė Liz Truss, sakė Turkijos prekybos ministrė Ruhsar Pekcan.
Šių žinių sulaukta po to, kai praėjusią savaitę britams pavyko pasiekti prekybos susitarimą su ES.
R. Pekcan antradienio susitarimą pavadino „istoriniu“. Jame atkartojamos dabartinės prekybos sąlygos tarp Turkijos, turinčios muitų sąjungos susitarimą su ES, ir Didžiosios Britanijos, už kelių dienų paliksiančios bloko Bendrąją rinką.
Be šio susitarimo dėl papildomų mokestinių įsipareigojimų Turkija būtų patyrusi 2,4 mlrd. dolerių eksporto į Didžiąją Britaniją nuostolių, sakė R. Pekcan.
Pasak britų Tarptautinės prekybos ministerijos, prekyba tarp Turkijos ir Didžiosios Britanijos 2019 m. sudarė 18,6 mlrd. svarų sterlingų (20,5 mlrd. eurų).
Didžioji Britanija yra antra pagal dydį Turkijos eksporto rinka po Vokietijos.
Susitarimas dėl prekybos be muitų apima visas žemės ūkio ir pramonės prekes, sakė R. Pekcan, pridurdama, kad Turkija sieks susitarimą išplėsti, jog jis taip pat apimtų investicijas ir paslaugas.
L. Truss sakė, kad susitarimas „nutiesia kelią naujam, ambicingesniam susitarimui su Turkija netolimoje ateityje, ir yra dalis mūsų plano pastatyti JK modernių susitarimų su dinamiškomis ekonomikomis tinklo centre.“
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sakė, kad antradienį šalis pasirašys laisvosios prekybos susitarimą su Didžiąja Britanija, rašo „Reuters“.
Didžiosios Britanijos prekybos ministerija sekmadienį sakė, kad abi valstybės pasirašys susitarimą, kuriame bus pakartotos esamos prekybos sąlygos. Dvišalės prekybos apimtys pernai sudarė 18,6 mlrd. svarų sterlingų (20,5 mlrd. eurų).
Karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II pirmą kartą viešumoje pasirodė su kauke – ji aplankė nežinomo kareivio kapą Vestminsterio vienuolyne ir padėjo gėlių, šeštadienį sakė Bakingemo rūmų atstovė. Atsižvelgiant į progą, monarchės kaukė buvo juodos spalvos.
Spalio viduryje lankydamasi Ginkluotės technologijų centre netoli Pietų Anglijos Solsberio miesto, karalienė buvo be kaukės ir už tai sulaukė kritikos. Tada rūmai pareiškė, kad buvo laikomasi distancijos taisyklių.
Kiti britų karališkosios šeimos nariai reguliariai dėvi kaukes.
Vestminsterio abatijoje Elžbieta 1947 metų lapkritį ištekėjo už šiandien 99-erių princo Philipo. Jis šiuo metu yra Sandringamo dvare Norfolko grafystėje. Anglijoje šiuo metu galioja dalinis karantinas.
Per pirmąjį karantiną, kai buvo taikomi daug griežtesni judėjimo ribojimai, karalienė su princu kelis mėnesius gyveno Vindzoro pilyje netoli Londono. Su nedideliu būriu dvariškių garbaus amžiaus pora užsidarė tarp storų pilies rūmų ir nesusirgo.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį ES viršūnių susitikime Briuselyje pareiškė, kad Prancūzijos žvejų bendruomenė neturi prarasti prieigos prie Jungtinės Karalystės (JK) vandenų dėl „Brexito“.
„Žvejai jokioje situacijoje nebus aukojami „Brexitui“. Mes nesirinkome „Brexito“. Mums svarbu išsaugoti žvejų prieigą prie Didžiosios Britanijos vandenų, – sakė jis. – Tad prieigos prie Didžiosios Britanijos vandenų išlaikymas ir gero kompromiso mūsų žvejams radimas… šioje diskusijoje mums yra svarbus klausimas.“
E. Macronas JK-ES derybose dėl ateities santykių laikosi itin griežtos pozicijos dėl žvejybos teisių. Prancūzija ir dar keletas kitų ES valstybių norėtų po pereinamojo laikotarpio turėti neribotą prieigą prie JK vandenų, tačiau Didžioji Britanija ją norėtų smarkiai apriboti ir ragina dėl žvejybos teisių jos vandenyse derėtis kasmet.
Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
Pirmą kartą per septynis mėnesius britų karalienė Elžbieta II pasirodė viešumoje. Lydima vaikaičio princo Williamo, monarchė ketvirtadienį apsilankė Porton Dauno karinėje tyrimų laboratorijoje Anglijos pietvakariuose.
Čia 94-erių Elžbieta II, rūmų duomenimis, susitiko su mokslininkais, tyrinėjančiais naująjį koronavirusą, taip pat su tyrėjais, identifikavusiais per išpuolį prieš dvigubą agentą Sergejų Skripalį Solsberyje panaudotą nervus paralyžiuojančią kovinę medžiagą „Novičiok“.
Nuo tada, kai kovą Didžiojoje Britanijoje ėmė plisti koronavirusas, karalienė su vyru princu Filipu gyvena Vindzoro pilyje. Per jos apsilankymą Porton Dauno laboratorijoje buvo imtasi didelių atsargumo priemonių. Visiems 48 asmenims, su kuriais susitiko karalienė, prieš tai buvo atliktas koronaviruso testas. Fotografams monarchė pasirodė be apsauginės kaukės. Dėl savo garbaus amžiaus ji priklauso rizikos grupei.
Didžioji Britanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Čia patvirtinta mažiausiai 654 000 infekcijų, daugiau kaip 43 000 žmonių mirė.
Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir kiti karališkosios šeimos nariai pasveikino hercogienę Meghan su 39-uoju gimtadieniu, socialiniuose tinkluose paskelbdami nuotrauką.
Karališkoji šeima parinko karalienės ir Meghan nuotrauką, kurioje jos abi šypsosi 2018-aisiais lankydamosi Anglijos Česterio mieste. Hercogienė Meghan švenčia 39-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.
Karalienė tada vilkėjo žalią kostiumėlį, o Meghan – kreminės spalvos suknelę. Karališkoji šeima Sasekso hercogienei – toks yra jos oficialus titulas – palinkėjo visa ko geriausio gimimo dienos proga.
Princas Harry‘is ir jo žmona Meghan atsiribojo nuo karališkųjų rūmų ir dabar su vienerių metukų sūneliu Archie‘iu gyvena Los Andžele. Daugelis britų nėra patenkinti vadinamuoju „Megxit“.
Didžiosios britanijos Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II kreipėsi į tautą visame pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, kaip ji pati sako, „laikotarpiu, kuomet mūsų šalies gyvenimas sutriko“.
Vindzoro pilyje įrašytame kreipimesi monarchė pabrėžė, kad dabar tauta išgyvena „ypač sunkų laikotarpį“, kuris atneša sielvartą, finansinius sunkumus ir milžiniškus pokyčius, rašo BBC.
Tai yra tik penkta tokia kalba per 68 metus trunkantį Elžbietos II valdymą. Anksčiau Elžbieta II į tautą kreipėsi prasidėjus karui Irake 1991 m., 1997 m. žuvus princesei Dianai, 2002 m. mirus karalienės motinai ir 2012 m., švenčiant karalienės valdymo deimantinį jubiliejų.
Karalienė Elžbieta II pradėjo savo kalbą padėka JK Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) medikams ir kitiems darbuotojams, kurie „pasiaukodami atlieka savo kasdienę pareigą mums visiems“.
„Esu tikra, kad tauta prisijungs prie manęs ir užtikrins, kad tai, ką jūs darote, yra vertinama, ir kiekviena sunkaus jūsų darbo valanda stumia mus arčiau sugrįžimo prie normalių laikų“, – medikams dėkojo karalienė.
Taip pat Elžbieta II padėkojo visiems, kurie laikosi karantino ir lieka namuose, taip „padėdami apsaugoti silpnuosius ir išgelbėdami daugelį šeimų nuo skausmo, kurį dabar jaučia tie, kurie neteko savo artimųjų“.
„Kartu mes įveiksime šią ligą, noriu jus patikinti, kad, jei išliksime tvirti ir vieningi, mes ją įveiksime“, – sakė karalienė Elžbieta II.
Karalienė taip pat paragino britus „didžiuotis tuo, kaip jie priėmė šį iššūkį“, nes ateityje žmonės prisimins „šios kartos britus tokius pat stiprius, kaip ir kitų kartų“.
„Didžiavimasis tuo, kas mes esame, nėra dalis mūsų praeities; tai yra mūsų dabartis ir ateitis“, – drąsino ji.
Pasak Elžbietos II, didžiavimąsi Jungtinės Karalystės tapatybe parodo tai, kaip žmonės susivienijo krizės akivaizdoje. Tarp tokio susivienijimo apraiškų – kiekviena ketvirtadienį vykstantis masinis plojimas šalies medikams, kovojantiems su koronavirusu.
„Tokios akimirkos, kuomet Jungtinė Karalystė susivienija ir kartu dėkoja savo sveikatos apsaugos darbuotojams, bus prisimintos kaip mūsų tautos dvasios išraiška, o jos simbolis bus vaikų nupieštos vaivorykštės“, – kalbėjo karalienė.
Dabartinis krizės metas yra metas atjautai ir gailestingumui, teigia Elžbieta II.
„Visoje Sandraugoje ir visame pasaulyje girdėjome širdį glostančias istorijas apie žmones, kurie padeda kitiems – pristatydami maistą, vaistus, patikrindami, kaip laikosi kaimynai, ar pakeisdami savo verslo veiklą, kad padėtų gelbėtojams“, – sako ji ir pabrėžia, kad kai kuriems žmonėms šis metas yra apmąstymų ir refleksijos metas.
„Nors saviizoliuotis kartais būna sunku, daugybė įvairių tikėjimų ir netikinčių žmonių atranda, kad tai suteikia galimybę sulėtinti tempą, sustoti ir apmąstyti, meldžiantis ar medituojant“, – kalbėjo Elžbieta II.
Ji taip pat prisiminė pirmąjį savo kreipimąsi 1940 m., kuomet ji dar nebuvo karalienė. Tuomet ji į tautą kreipėsi su savo seserimi princese Margaret.
„Būdami vaikai, mes kalbėjome iš čia, iš Vindzoro, vaikams, kurie buvo evakuoti iš savo namų ir išsiųsti toliau dėl jų pačių saugumo. Šiandien ir vėl daugelis jaučia tą skausmingą atsiskyrimo nuo artimųjų jausmą. Bet dabar, kaip ir tada, giliai viduje mes žinome, kad taip daryti teisinga“, – sakė Elžbieta II.
Karalienės nuomone, kova su koronavirusu yra kitokia nei ankstesni sunkumai, nes dabar visa žmonija turi bendrą tikslą.
„Šį kartą mes, kartu su visomis pasaulio tautomis, jungiamės prie bendro siekio, pasinaudodami puikia mokslo pažanga ir mūsų instinktyvia atjauta, padedančia gydyti. Mums pavyks ir šis nuopelnas priklausys kiekvienam iš mūsų“, – teigia Elžbieta II.
Karalienė taip pat pažadėjo britams, kad jų laukia geresnės dienos, ir, pakartodama populiarios dainininkės Veros Lynn dainos žodžius, sakė, jog „mes dar susitiksime“.
„Turėtume rasti ramybės tame, kad, nors reikės dar daug ištverti, geresnės dienos sugrįš: mes vėl būsime su savo draugais, mes vėl būsime su savo šeimomis, mes vėl susitiksime“, – kalbą užbaigė karalienė Elžbieta II.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį perspėjo, kad koronaviruso protrūkis šalyje įgauna pagreitį. Tuo metu vyriausybė pusantro milijono gyventojų, esančių didžiausios rizikos grupėje, nurodė 12 savaičių neiti iš namų.
„Skaičiai yra akivaizdūs, ir jie įgauna pagreitį. Atsiliekame tik dviem ar trim savaitėmis nuo Italijos. Nors italai gali pasigirti puikia sveikatos apsaugos sistema, jų gydytojai ir slaugytojai šiuo metu yra pakirsti sveikatos priežiūros paslaugų paklausos“, – teigia B. Johnsonas.
Remiantis naujausiais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje nuo COVID-19 jau mirė 233 gyventojai, o sergančiųjų skaičius pašoko iki 5 018.
Vyriausybė skubiai priėmė įstatymus, kuriais policijos ir imigracijos pareigūnams bei visuomenės sveikatos priežiūros institucijų darbuotojams suteikiama daugiau įgaliojimų viruso protrūkiui pažaboti.
Pranešama, kad su gyventojais, kurie priskiriami kelioms didžiausios rizikos grupėms, susisieks jų šeimos gydytojai ar kiti specialistai bei griežtai rekomenduos niekur neiti iš namų mažiausiai 12 savaičių. Taip pat bus galima skambinti specialiu telefonu numeriu, bus teikiama maisto produktų ir vaistų pristatymo paslauga.
Tai – nauja oficiali karalienės Elžbietos II ir trijų jos įpėdinių nuotrauka. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos karališkieji rūmai naujo dešimtmečio pradžioje paskelbė oficialią karalienės ir jos įpėdinių nuotrauką. Nuo 1952 metų soste sėdinti Elžbieta II joje įamžinta su savo vyriausiuoju sūnumi Charlesu, vaikaičiu Williamu ir provaikaičiu George‘u.
Ši trijulė yra pirmasis, antrasis ir trečiasis sosto įpėdinių eilėje. Charlesas yra Velso princas, o Williamas – Kembridžo kunigaikštis. Nuotrauka paskelbta pažymėti „naujo dešimtmečio pradžią“, – tviteryje rašė rūmai.
Nuotraukoje neįmanoma atitraukti akių nuo jau ne tokio ir mažo princo George‘o, kuris drąsiai žvelgia į fotoobjektyvą. Jį per pečius apkabinęs senelis. Nuotrauką Bekingemo rūmų Sosto salėje Londone darė škotų fotografas Ranaldas Mackechnie.
Jis yra ir 2016-aisiais paskelbtos karalienės ir trijų jos įpėdinių nuotraukos autorius. Tada nuotrauka oficialiai ženklino 90-ąjį monarchės gimtadienį.
Sekmadienį į Honkongo gatves išėjo didžiulė minia prodemokratinių protestuotojų, miestui pažymint jau šeštą mėnesį trunkančių protestų jubiliejų. Protesto organizatoriai įspėja, kad Pekinui palanki miesto valdžia turi „paskutinę galimybę“ nutraukti politinę krizę.
Dešimtys tūkstančių honkongiečių, spaudžiant žiemiškam šaltukui, žygiavo finansų centro gatvėmis. Skaičiuojama, kad tai daugiausiai dalyvių sutraukęs protestas pastaraisiais mėnesiais.
Pastarasis protestas, kuriam duotas ir retai suteikiamas policijos leidimas, surengtas praėjus dviem savaitėms po savivaldos rinkimų, per kuriuos prokiniškosios partijos patyrė pralaimėjimą. Kartu buvo paneigtas valdžios tvirtinimas, kad esą „tylioji dauguma“ iš tikrųjų nepalaiko nesibaigiančių prodemokratinių protestų.
Daugelis protestuotojų liejo pyktį dėl Honkongo lyderės Carrie Lam ir Pekino sprendimo nedaryti jokių nuolaidų, nepaisant triuškinamo pralaimėjimo pastaruosiuose rinkimuose.
„Kad ir kaip reikštume savo pažiūras – taikiuose protestuose ar civilizuotuose rinkimuose – valdžia mūsų nesiklauso. Ji tik vykdo Kinijos komunistų partijos nurodymus“, – sakė penkiasdešimtmetis protesto dalyvis.
Pusiau autonominį Honkongą vargina vis agresyvesnės demonstracijos, Pekinui tapusios bene didžiausiu iššūkiu nuo 1997 metų, kai miestą perdavė Didžioji Britanija.
