Karalienė Elžbieta II paragino Didžiąją Britaniją rasti „bendrą požiūrį“ ir atsižvelgti į „įvairias nuomones“, skelbia „Reuters“.

Šie karalienės žodžiai suvokiami, kaip užkoduotas prašymas šalies politikams išspręsti „Brexito“ krizę. Didžiosios Britanijos karalienė, kaip valstybės vadovė, privalo išlikti neutrali politiniais klausimais ir paprastai nereiškia savo nuomonės ginčijamais klausimais. 

Artėjant numatytam Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES, Didžioji Britanija yra giliausioje politinėje krizėje per pusę šimtmečio. Šalis nesutaria, kokia forma pasitraukti, ir ar išvis pasitraukti iš Sąjungos, prie kurios prisijungė 1973 metais, kai praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė premjerės Theresos May su ES suderėtą „Brexito“ susitarimą. Teisės aktuose Didžiosios Britanijos išstojimas numatytas kovo 29 d.

Nors 92 metų amžiaus monarchė aiškiai neminėjo „Brexito“, ji sakė, kad kiekviena karta susidūrė su „naujais iššūkiais ir galimybėmis“, ir karalienės žodžiai buvo suprasti kaip užkoduota žinutė Didžiosios Britanijos politikams.

„Kai dabartiniame amžiuje mes ieškome naujų atsakymų, aš teikiu pirmenybę išbandytiems ir patikrintiems būdams, kaip pavyzdžiui, gražus kalbėjimas vienam apie kitą ir atsižvelgimas į skirtingas nuomones, bendradarbiavimas, siekiant bendro pagrindo, ir platesnio vaizdo neišleidimas iš akiračio “, – sakė Elžbieta II.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 04:00

Ginkluoti policijos pareigūnai Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje antradienį sulaikė įtarimų sukėlusį vyriškį. Jis suimtas beveik toje pačioje vietoje, kur pernai buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP reporteris.


Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje sulaikytas vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Londono Metropoliteno policija iš karto po įvykio neatsakė į prašymą pakomentuoti incidentą. Parlamento pareigūnų teigimu, policija šiuo metu užsiima padėties valdymu.

BBC, remdamasis vietos policija, pranešė, kad incidentas nesusijęs su terorizmu.

Pernai kovą 52-ejų metų Khalidas Masoodas, į islamą atsivertęs britas, ant Vestminsterio tilto automobiliu taranavo pėsčiuosius, o tuomet peiliu mirtinai sužalojo prie parlamento rūmų budėjusį policininką.

Penkis žmones pražudęs, o dar apie 50 sužeidęs užpuolikas buvo nušautas pareigūnų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 06:00

27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.

Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis. 

Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.

585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.

„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.

Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.

Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai. 

„Brexitas“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Britų laikraštis „Sunday Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pašalintas didžiausias kliuvinys „Brexit“ derybose. Ministrė pirmininkė Theresa May esą sulaukė patikinimo iš Briuselio, jog Didžioji Britanija ir po išstojimo iš ES galės likti Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta „fizinės sienos“ tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Londono narystė Muitų sąjungoje bus ribotos trukmės. Į susitarimą, pasak Sunday Times“, bus įtraukta atitinkama speciali išlyga.

Vyriausybė dėl šių planų tarsis antradienį, rašo laikraštis. Tiesa, vyriausybės atstovas „Sunday Times“ informaciją pavadino spekuliacija. „Mes pasiekėme geros pažangos dėl mūsų būsimų santykių“, – tepasakė jis.

Didžioji Britanija ES paliks 2019 metų kovo gale. Abi pusės baiminasi, kad fizinė siena su kontrolėmis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos gali pakenkti trapiai taikai buvusiame pilietinio karo regione. Londonui ir Briuseliui iki šiol nepavyko susitrati, kaip tam praktiškai būtų galima užkirsti kelią.

Airijos klausimas laikomas svarbiausia kliūtimi, neleidžiančia užbaigti beveik visiškai suderinto „Brexit“ susitarimo tarp Briuselio ir Londono. T. May neseniai kalbėjo, kad sutartis baigta „95 proc.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 03:30

Vidas Rachlevičius, šio teksto autorius

Déjà vu. Ši mintis dažnai kyla stebint Brexito batalijas Briuselyje ir Britanijoje. Kadangi Lietuvos žiniasklaidai šis esminis klausimas visiškai neįdomus, brūkštelėsiu kelias mintis apie tai. Apie tai, ko nerasite mūsų žiniasklaidoje.

Britai surengė referendumą ir nusprendė trauktis iš ES. Ir ne man ar mūsų portalų copy-pasteklaviatūrininkams, ar kabinetiniams politologams patarti ar teisti juos. Visų pirma, reikia įvertinti didingą Britanijos istoriją, demokratijos, teisės ir politikos tradiciją, jos ekonominę ir karinę galią bei įtaką pasaulyje, taip pat – britų charakterio savybes, pavyzdžiui, įgimtą orumą, savigarbą, nesiblaškymą ir t.t. Kaip čia sakoma, you need to be in their shoes. Ne šaukiančių leftistų, socialistų ir veganų – anarchistų, bet klasikinių britų, tikrojo šalies politinio elito. Briuselio biurokratija tai suvokia kaip egzistencinį iššūkį – galių ir įtakos praradimą, pavojų, baimę, kad taip nepasielgtų kiti. Tai lemia Briuselio politiką, kurios esmė – parodyti visiems, kas jų laukia ir bet kokia kaina bandyti nepaleisti Britanijos. Todėl visos ligšiolinės derybų pastangos yra bevaisės, o šiomis savaitėmis tos derybos pereina į lemiamą fazę.

Kodėl déjà vu? Todėl, kad Briuselis iš esmės groja modernizuotą ir mums daug kartų girdėtą kantatą „Be mūsų jūs prapulsit“, kurią iš įvairiausių Kremliaus ruporų ir paties M. Gorbačiovo daugybę kartų girdėjome 1989 – 1991 metais. Ši muzika skirta ne Londono derybininkams, o visų pirma – britų visuomenei pagąsdinti, kuri, kaip iki šiol tikisi Briuselis, galų gale prispaus savo politikus pakeisti politikos kursą 180 laipsnių. Brexit‘as reiškia, kad šalis nusprendė pasitraukti, bet nebuvo visiškai jokio nacionalinio sutarimo, kaip tai turi būti padaryta. Todėl Britanijos viešojoje erdvėje girdime tikrą politinių chorų festivalį – nuo leftistų „likime ES“ iki valstybininkų – „pasitraukime be jokio susitarimo“ – No Deal Brexit.

Michailas Gorbačiovas

Briuselio kantata „Be mūsų jūs prapulsit“ duoda vaisių, nes britų žiniasklaida nuolat piešia apokaliptinius vaizdus, kas bus pasitraukus iš ES be susitarimo. Yra du svarbiausi šios tikslinės propagandos taikiniai ir abu labai jautrūs – verslas ir sveikatos sistema. Likit su mūsų nafta ir dujomis, turėsite daugiau autonomijos, bet privalote likti SSRS sudėtyje… Déjà vu. Be to, prisimenate, kaip Maskva mus bandė gąsdinti, kad išstoję iš SSRS galime prarasti Klaipėdos kraštą, o dabar Briuselis derybose manipuliuoja labai jautriu Šiaurės Airijos suvereniteto klausimu. Déjà vu.

Taigi, nemažai eilinių britų kraipo galvas ir linkę manyti, kad gal tikrai geriau likti su Briuseliu? Tokią poziciją labai uoliai transliuoja beveik visa didžioji šalies žiniasklaida, kuri iš esmės yra kairioji. Tačiau yra ir kita pusė, gerokai menkiau matoma ir cituojama, bet labai stipri, kuriai atstovauja didelė dalis dešiniojo politinio elito, tikrieji Britanijos valstybingumo ir politinio orumo gynėjai bei šalininkai. Jų kalbų esmė labai panaši į tai, ką mes kalbėjome Maskvai 1989 – 1991-ais: geriau jau basi, bet nepriklausomi. Suprantama, britų argumentacija ir žodžiai visai kiti. Jokiomis aplinkybėmis antrojo referendumo nebus! – sako jie. Teoriškai, jis įmanomas, jei parlamentas nuspręstų, bet manau, kad tokia galimybė yra visiškai minimali, nes tai reikštų visišką Briuselio prigąsdintos Britanijos nusižeminimą. Londonas po svyruonėlio J. C. Junckerio kojomis? To niekada neleis šalies politinis elitas, posėdžiaujantis rūmuose pro kurio langus matoma Winstono Churchillio skulptūra.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). EPA – ELTA nuotr.

Taigi, tokio politinio susipriešinimo kontekste tie patys reiškiniai ar faktai piešiami visiškai skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje vykęs Zalcburgo ES vadovų samitas, kuriame ES vadovai ganėtinai grubia forma ir arogantiškai atmetė visus britų pasiūlymus, nors išvakarėse kalbėjo kiek kitaip. Didžioji dalis britų žiniasklaidos, kaip ir pridera kairiesiems, nepraleido progos užvažiuoti buldozeriu ant premjerės ir viską suvertė ant jos – „katastrofa“ ir „T. May pažeminimas“ buvo dominuojančios antraštės.

Tačiau kita pusė tai vertina ne kaip premjerės, o visos Britanijos pažeminimą, visišką jos interesų ir žmonių politinės valios nepaisymą. Reikalo esmę ir britų politinio elito laikyseną, manau, gerai atspindi vieno iš torių lyderių komentaras: „Jie daro didelę klaidą, nes mūsų kultūringumą supranta kaip nusižeminimą“. Kita vertus, tai be galo sudėtinga problema, nes ir esminis premjerės T. May posakis „Brexit means Brexit“ gali turėti penkiasdešimt įvairiausių atspalvių – net ir patys konservatoriai jį traktuoja labai įvairiai.

Sunku ką nors prognozuoti, bet akivaizdu, kad Briuselis nusprendė eiti va banque, o ir britai laikysis iki galo. Manau, kad No Deal Brexit visai įmanomas variantas, bet vis dėl to tikiu, kad paskutinę minutę Briuseliui teks nuryti karčia piliulę ir sutikti su kažkokiu civilizuotu kompromisu. Britų politinis elitas neformaliai klausia Briuselio: ar taip elgdamiesi jūs tikrai norite priešo savo pašonėje? Nes kuo labiau Briuselis laužo rankas ir žemina Britaniją, tuos dažniau šios šalies laikraščių pirmuosiuose puslapiuose švyti tokios antraštės: „EU Dirty Rats – Euro mobsters ambush May“.

Kita vertus, manau, kad ir Briuselio lyderiai supranta, kad dėl No Deal Brexit taip pat reikės pasiaiškinti…

Informacijos šaltinis – propatria.lt

2018.10.17; 09:00

 

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo po „Brexit“ sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją ir nutraukti laisvą ES piliečių judėjimą į Didžiąją Britaniją.

Premjerės biuras teigė, kad nauja politika reikš „didžiausią per pastaruosius dešimtmečius Didžiosios Britanijos imigracijos sistemos pertvarkymą“.

Th. May pranešime teigiama, kad praėjus 21 pereinamojo laikotarpio mėnesiui, kuris prasidės, kai Didžioji Britanija kovo mėnesį oficialiai išstos iš ES, „būsime šalis, kuri kontroliuoja ir renkasi, ką norime įsileisti“.

Šalies vyriausybė nustatys „įgūdžiais grindžiamą sistemą“, pagal kurią bus svarbūs darbuotojų įgūdžiai, o ne iš kur jie atvyksta“. Premjerės teigimu, „tai bus sistema, kuri pritraukia žmones su įgūdžiais, kurių mums reikia“.

Vyriausybė taip pat užsiminė, kad gali sukurti JAV stiliaus bevizio režimo sistemą trumpalaikiams vizitams į šalį. Premjerė dar sakė svarstanti bandomąją schemą sezoninių žemės ūkio darbuotojų migracijai.

Tikimasi, kad trečiadienį kasmetinės keturių dienų trukmės konservatorių partijos konferencijos pabaigoje kalbėsianti Th. May savo kalboje daugiausia dėmesio skirs imigracijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.04; 10:15

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pareiškė, kad Europos Sąjunga „Brexit“ derybose privalo gerbti jos šalį, informuoja BBC.

Savo biure Dauningo gatvėje premjerė tvirtino, kad tai, jog ES lyderiai jos siūlomą „Brexit“ planą atmetė tokiame vėlyvame etape, yra nepriimtina.

Premjerė pridūrė: „Nepanaikinsiu referendumo rezultato ir nedalysiu savo šalies“.

Šią kalbą Th. May pasakė, reaguodama į šaltą ES lyderių reakciją, kuria jie šią savaitę Zalcburge vykusiame ES viršūnių susitikime sutiko jos siūlomą „Chequers“ planą.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė teigė: „Viso proceso metu elgiausi su ES lyderiais pagarbiai. Jungtinė Karalystė tikisi to paties – nuo to priklauso geri santykiai šio proceso pabaigoje“.

„Tokiu vėlyvu derybų etapu nepriimtina tiesiog atmesti kitos pusės pasiūlymus, išsamiai nepaaiškinant, kodėl taip daroma, ir nepateikiant savo pasiūlymų. Todėl dabar turime išgirsti iš ES, kur slypi tikrosios problemos ir kokios jų alternatyvos, kad galėtume tai aptarti. Kol to nepadarysime, negalėsime pasiekti pažangos“, – kalbėjo Th. May. 

Th. May teigia, kad jos pasiūlymas Jungtinei Karalystei (JK) ir ES taikyti bendrą reglamentavimą prekėms, bet ne paslaugoms, – vienintelis realus būdas išvengti „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Tačiau tokiam planui nepritaria ne tik ES lyderiai, bet ir dalis jos partijos kolegų.

„Brexit“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018-09-22

Didžioji Britanija gali nesumokėti pažadėtos 39 mlrd. svarų skyrybų sąskaitos Europos Sąjungai, jei su ES nebus pasiektas joks prekybos susitarimas, sekmadienį užsiminė vyriausiasis Didžiosios Britanijos „Brexit“ derybininkas Dominicas Raabas, skelbia „Deutsche Welle“.

Šis pareiškimas prieštarauja ankstesniam Didžiosios Britanijos vyriausybės požiūriui, kad finansiniai šalies įsipareigojimai turi būti įvykdyti, nepaisant Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES aplinkybių.

Anksčiau šį mėnesį vyriausiojo Didžiosios Britanijos „Brexit“ sekretoriaus poste Davidą Davisą pakeitęs D. Raabas sakė, kad „negali viena pusė įvykdyti savo sandėrio dalį, o kita – ne (…)“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 04:30

Po mėnesius trukusių audringų debatų Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo „Brexit“ įstatymas, reguliuojantis šalies išstojimą iš ES. Džiūgaujant „Brexit“ šalininkams, parlamento spikeris Johnas Bercow’as antradienį Londone paskelbė, kad karalienė Elžbieta II pritarė įstatymui ir jį pasirašė.

Įstatyme teigiama, kad Didžioji Britanija 2019 metų kovo 29-ąją vidurnaktį Briuselio laiku išstoja iš ES. Kartu tada netenka galios 1972-ųjų įstatymas, suteikęs ES teisės viršenybę prieš britų teisę.

Dėl įstatymo, kurį 2017 metų liepą parlamentui pateikė ministrė pirmininkė Theresa May, buvo diskutuojama daugiau kaip 250 valandų. Praėjusią savaitę jį priėmė parlamentas. Prieš tai T. May sutiko su galimybe parlamentarams teikti pataisas dėl būsimo „Brexit“ susitarimo su ES. Karalienės parašas buvo paskutinysis žingsnis teisėkūros procedūroje.

Prekybos sekretorius Liamas Foxas pabrėžė, kad įstatymas „neatšaukiamai“ atveria kelią „Brexit“. Šansas, kad Jungtinė Karalystė liks ES, dabar esą „lygi nuliui“.

Britų vyriausybė 2017 metų kovo gale Briuselyje pateikė išstojimo prašymą. Tada prasidėjo dvejų metų terminas, per kurį turi būti susitarta dėl būsimų santykių tarp Didžiosios Britanijos ir ES. Pagrindinės kliūtys yra sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos ateitis bei prekybos klausimai, kai Didžioji Britanija paliks ES vidaus rinką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27

Škotas vilki nacionalinius drabužius. EPA – ELTA nuotr.

Škotės ir škotai, anot tyrimo, turės taikstytis su finansiniais nuostoliais, jei jų šalis ir toliau liks Didžiojoje Britanijoje. Remiantis tyrimu, škotų piniginės kasmet būtų 4 100 svarų (4 700 eurų) pilnesnės, jei Škotija būtų savarankiška.

Škotijos nacionalistams šie penktadienį paskelbti rezultatai yra dingstis dar labiau agituoti už šalies nepriklausomybę. „Daug geriu yra diskutuoti apie tai, kaip mes iš savo šalies galime gauti tai, kas geriausia, nei svarstyti, kaip sumažinti „Brexit“ žalą, tviteryje pareiškė Škotijos premjerė Nicola Sturgeon.

Daugiau kaip 55 proc. škotų 2014 metais referendume balsavo prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Tačiau per balsavimą dėl „Brexit“ 2016-ųjų birželį išaiškėjo praraja tarp škotų ir anglų: tada škotų dauguma pasisakė prieš Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES. N. Sturgeon grasina antru referendumu dėl nepriklausomybės, jei vyriausybė Londone mėgins primesti Škotijai savo politiką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.27; 05:30

Apklausa: britų princas Haris pasaulyje toks pat populiarus kaip karalienė Elžbieta. EPA-ELTA nuotr.

Britų karalienė Elžbieta II ir princas Haris, anot apklausos, šiuo metu pasaulyje yra populiariausi britų karališkųjų rūmų nariai. Po 23 proc. respondentų iš beveik 20 800, apklaustų 28 šalyse, balsavo už monarchę ir jos vaikaitį, rodo trečiadienį Hamburge paskelbti nuomonės tyrimo instituto „Ipsos“ apklausos rezultatai.

Tarptautiniame tyrime princą Viljamą mėgstamiausiu įvardijo 17 proc. žmonių, o jo žmoną Kate – 18 proc. Paklausti apie monarchijos atstovų vaidmenį jiems (respondentams) vertinant Didžiąją Britaniją, kas antras nurodė, kad karališkieji rūmai neturi tam įtakos. 23 proc. teigė, kad karališkosios šeimos nariai teigiamai veikia jų nuomonę apie Jungtinę Karalystę.

Prieš ateinantį šeštadienį įvyksiančias princo Hario ir Meghan Markle vestuves 27 proc. apklaustųjų sakė, jog seka informaciją apie jungtuves ir jaunavedžius. Ypač didelio dėmesio karališkosios vedybos sulaukia Indijoje (54 proc.) ir Pietų Afrikoje (49 proc.)

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 08:39

Gilėjant ginčui dėl buvusio dvigubo Rusijos agento ir jo dukters apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje (JK), Rusija pareiškė, kad iš Rusijos iš viso turi išvykti daugiau kaip 50 JK diplomatų, informuoja BBC.

Londonui išsiuntus 23 Rusijos diplomatus, Rusija atsakė tuo pačiu ir išsiuntė 23 britų diplomatus. Tačiau dabar rusai atkakliai tvirtina, kad iš jų šalies turi išvykti dar daugiau diplomatų. Tai reiškia, kad dar mažiausiai 27 JK pareigūnai tūrėtų būti išsiųsti namo.

Rusijos teigimu, JK ir Rusijos diplomatinės atstovybės abiejose šalyse turi būti vienodo dydžio. Penktadienį JK ambasadorius Maskvoje teigė, kad jam buvo pasakyta, jog JK turi per mėnesį suvienodinti savo diplomatų Rusijoje skaičių iki Rusijos diplomatų JK skaičiaus.

Ginčas kilo po išpuolio prieš Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją. JK vyriausybė kaltina Rusiją dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimo prieš Skripalius, bet Maskva atsakomybę neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.01; 00:20

Apnuodyto buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio atveju Didžioji Britanija su savo sąjungininkėmis beprecedenčiai dalijosi žvalgybine informacija. Britų vyriausybė perdavė savo partnerėms „iki šiol neregėto lygio žvalgybinės informacijos“, antradienį Londone sakė aukštas vyriausybės atstovas. Tai esą nulėmė daugybės Rusijos diplomatų išsiuntimą iš virtinės Vakarų šalių.

Reaguodamos į nuodingųjų medžiagų ataką prieš buvusį rusų agentą S. Skripalį Didžiojoje Britanijoje, daugiau kaip 20 valstybių pirmadienį nurodė išvykti Rusijos diplomatams. Antradienį septynių rusų diplomatų akreditacijas atšaukė ir NATO. Iš viso užsienio valstybes jau paliko ar turės palikti beveik 150 rusų diplomatų.

Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas diplomatų išsiuntimą antradienį pavadino „lūžio tašku“ Vakarų santykiuose su Rusija. Tai esą „smūgis“, nuo kurio rusų žvalgyba „neatsigaus daug metų“, – rašė jis laikraštyje „The Times“.

Britų vyriausybė ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą dėl išpuolio prieš S. Skripalį ir jo dukterį Juliją kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste. Abu jie ir toliau kritinės būklės guli ligoninėje. Rusija kaltinimus neigia. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo, kad diplomatų išsiuntimas yra JAV daromo „milžiniško spaudimo, milžiniško šantažo rezultatas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 13:06

Europos Sąjungos (ES) piliečiai, atvykę į Didžiąją Britaniją prieš „Brexit“, po Londono išstojimo iš Bendrijos turi išlaikyti savo ligšiolines teises. Tačiau dabar bręsta ginčas dėl to, ką reiškia prieš „Brexit“.

Britų premjerė Theresa May savo pasisakymu kelionėje po Aziją įžiebė diskusijas. „Bus skirtumas tarp tų, kurie atvyko į Didžiąją Britaniją iki mūsų išstojimo ir tų, kurie atvyks žinodami, kad mes išstojame“, – vyriausybės vadovę cituoja britų „Guardian“.

Tai tiesiogiai kertasi su ES „Brexit“ derybininkų pozicija. Jie yra už pereinamąjį laikotarpį iki 2020-ųjų gruodžio po 2019 metų kovą numatyto Didžiosios Britanijos išstojimo – iki tada ES piliečių teisės Didžiojoje Britanijoje negalėtų būti keičiamos.

„Guardian“ cituoja neįvardytą ES šaltinį, kad Bendrija ryžtingai atmes bet kokį mėginimą apkarpyti „keturias laisves“. Tai yra prekių ir asmenų judėjimo, kapitalo ir paslaugų laisvė.

Susierzinimą dėl „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje šią savaitę, be to, kelia iki šiol paslaptyje laikyta vyriausybės analizė apie galimus neigiamus išstojimo iš ES padarinius. Dabar dokumentas bus pristatytas parlamentui.

Remiantis „Brexit“ ministerijos dokumentu, skirtu vidiniam naudojimui, kurį citavo žinių portalas „Buzzfeed“, visi išstojimo iš ES scenarijai rodo neigiamą rezultatą Didžiosios Britanijos ekonomikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.03; 00:01

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas penktadienį susitiks su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. „Mūsų santykiai su Rusija negali tęstis taip, kaip iki šiol, kai Rusija mėgina destabilizuoti Europos valstybes, įskaitant Ukrainą“, – sakoma prieš pokalbius paskelbtame pareiškime, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Nepaisant to, tarptautinei bendrijai esą svarbu, kad tarpusavyje būtų toliau kalbama, nes nesusipratimų padariniai gali būti sunkūs. Jo vizitas Rusijoje, pirmasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro per penkerius pastaruosius metus, vyksta sunkiu lauku, pabrėžiama pareiškime. „Tačiau mes privalome kartu siekti sprendimų kovojant su svarbiais globaliais iššūkiais“. B. Johnsonas, be kita ko, turėjo omenyje Irano sandorį bei krizę su Šiaurės Korėja.

Lapkritį Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May apkaltino Rusiją skleidžiant melagingas žinias, kad Vakaruose pasėtų nesantaiką. Be to, Maskva esą kišosi į rinkimus ir įsilaužė į užsienio institucijų kompiuterius, įskaitant Danijos gynybos ministerijos ir Vokietijos Bundestago.

Komentuodama naujausią JK užsienio reikalų ministro pareiškimą, Rusijos vyriausybės atstovė Marija Zacharova, sakė, kad jis Maskvoje tik sukėlė juoką. Esą neverta dėl jo sukti galvos.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.23; 00:01

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjunga (ES) ir Didžioji Britanija skelbia apie persilaužimą „Brexit“ derybose. Apie tai penktadienį bendroje spaudos konferencijoje Briuselyje pranešė Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) ir Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May).

„Pasiekta pakankamai pažangos, kad galėtume pradėti antrąjį derybų etapą“, – sakė Ž. K. Junkeris. Dabar „laikas veikti“ ES šalių lyderiams, sakoma Komisijos pareiškime. Jie viršūnių susitikime kitos savaitės penktadienį spręs, ar pritari rekomendacijoms.

Antrajame derybų rate bus kalbama apie būsimą abiejų pusių partnerystę. Kad galėtų prasidėti šis derybų etapas, ES reikalavo susitarimo trimis pagrindinėmis temomis. Iki paskutinio momento ginčytinas buvo pirmiausiai klausimas, kaip išvengti pasienio kontrolės tarp ES šalies Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.

Dabar Didžioji Britanija garantuoja Airijos vyriausybei, kad Airijos saloje nebus tvirtos sienos. Didžiojo penktadienio susitarimas apsaugotas, sakė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Kovenis (Simon Coveney).

T. Mei sakė, kad Jungtinės Karalystės integralumas išliks. Kartu nebus „griežtos sienos“ tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Airija ir toliau priklauso ES. Šiaurės rytinė Airijos salos dalis, priklausanti Didžiajai Britanija, iš Bendrijos išstos.

Teigiama, kad Ž. K. Junkeris ir T. Mei jau pirmadienį susitarė dėl kompromiso, tačiau šis žlugo dėl Šiaurės Airijos partijos DUP pasipriešinimo. T. Mei Jungtinės Karalystės parlamente yra priklausoma nuo DUP paramos. Tačiau nesutarimus galiausiai pavyko įveikti.

Ž. K. Junkeris ir T. Mei spaudos konferencijoje pabrėžė, kad visų ES piliečių Didžiojoje Britanijoje ir britų Europos Sąjungoje teisės po išstojimo nepakitusios. Tai suteiks saugumo daugiau kaip 3 mln. žmonių. Pasiektas susitarimas ir dėl Londono finansinių įsipareigojimų.

ES ir Didžioji Britanija nuo birželio derasi dėl 2019-aisiais planuojamo išstojimo iš ES sąlygų.

Antrajame derybų etape bus kalbama apie prekybinius santykius tarp ES ir Didžiosios Britanijos bei pereinamąjį laikotarpį po „Brexit“. Glaudus bendradarbiavimas gali amortizuoti neigiamus „Brexit“ padarinius prekybai ir ekonomikai. Pereinamuoju laikotarpiu Didžioji Britanija galėtų toliau būti ES vidaus rinkos dalis su visomis laisvėmis, tačiau neturėtų balso teisės ES lygiu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.10; 00:30

Didžiosios Britanijos tarptautinio vystymosi ministrei trečiadienį iškilo grėsmė netekti posto dėl be leidimo surengtų susitikimų Izraelyje. Ji tapo naujausia į skandalą įsipainiojusia premjerės Teresos Mei (Theresa May) ministrų kabineto nare. T. Mei ministrę Priti Patel (Priti Patel) iškvietė iš vizito Afrikoje, kad ši pasiaiškintų dėl susitikimų su Izraelio politikais. Skelbiama, kad jų metu P. Patel iškėlė galimybę, jog Didžioji Britanija galėtų skirti paramą Izraelio kariuomenei.

P. Patel pirmadienį atsiprašė dėl 12 susitikimų, kurie įvyko rugpjūtį jai su šeima atostogaujant Izraelyje. Vieno jų metu politikė susitiko su šalies premjeru Benjaminu Netanjahu (Benjamin Netanyahu). Apie susitikimus ji iš anksto nebuvo pranešusi nei Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijai, nei T. Mei kanceliarijai.

Gavusi viešą premjerės papeikimą, P. Patel antradienį su trijų dienų vizitu išvyko į Ugandą. Tačiau šaltinis Didžiosios Britanijos vyriausybėje naujienų agentūrą AFP informavo, kad trečiadienį T. Mei prašymu ji išskrido atgal į Londoną.

Jei P. Patel būtų atleista, ji būtų antroji T. Mei ministrų kabineto narė, per savaitę netekusi posto. Pasigirdus įtarimams dėl seksualinio priekabiavimo, lapkričio 1 dieną iš posto pasitraukė gynybos ministras Maiklas Falonas (Michael Fallon).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.09; 00:01

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) pasiūlė dvejų metų trukmės pereinamąjį laikotarpį po to, kai šalis 2019 m. kovą paliks Europos Sąjungą (ES), rašo BBC.

Ji teigia norinti, kad pereinamąjį laikotarpį jos šalis išsaugotų prieigą prie ES rinkos, bei prižadėjo, jog Didžioji Britanija mokėtų savo dalį į ES biudžetą.

Pagal T. Mei pasiūlymą, per dvejus metus į ES biudžetą būtų sumokėta apie 20 mlrd. eurų.

Tuo tarpu kalbėdama apie prekybą T. Mei teigė, kad derybų šalys gali „sugalvoti geresnių sprendimų“ nei dabartinių sąlygų taikymas, bei pažymėjo, jog „nėra tikslo taikyti tarifus ten, kur jų nėra dabar“.

Manoma, kad šia kalba Florencijoje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė siekia pralaužti ledus „Brexit“ derybose. Kalboje ji palietė ne vieną klausimą – T. Mei patikino, kad Didžioji Britanija „gerbs visus savo finansinius įsipareigojimus“, bei pažymėjo nesistengsianti pakenkti Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) planams didinti ES integraciją.

„Brexit“ derybos tarp Didžiosios Britanijos ir ES bus pratęstos jau kitą pirmadienį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24: 01:01

Londono metro traukinyje penktadienį piko metu įvykusį sprogimą sukėlė savadarbis sprogstamasis įtaisas, patvirtino Skotland Jardas, kuriuo remiasi Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC.

Komisaro padėjėjas Markas Raulis (Mark Rowley) informavo, kad „Parsons Green“ stotelėje pietvakarių Londone sustojusiame metro traukinyje įvykusį sprogimą tiria šimtai detektyvų, jiems talkina vidaus žvalgybos tarnyba MI5.

Į ligonines buvo nugabenti iš viso 22 nukentėjusieji. Dauguma jų patyrė nudegimus.

Policijos teigimu, iš Vimbldono rytų kryptimi važiavusiame „District Line“ linijos traukinyje 8.20 val. ryto vietos laiku nugriaudėjęs sprogimas siejamas su terorizmu.

Paviešintose nuotraukose matyti traukinio vagono gale stovintis prekybos centro maiše patalpintas užsidegęs baltas kibiras su iš jo kyšančiais laideliais.

M. Raulio teigimu, Londono gyventojai turėtų būti pasiruošę penktadienį visame mieste, o ypač transporto sistemoje, matyti sustiprintas policijos pajėgas.

Policija miesto gyventojus ir svečius prašo būti budrius, tačiau tuo pat metu ragina išlikti ramius.

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) tviteryje rašė: „Mintimis esu su visais nukentėjusiaisiais „Parsons Green“ ir su pagalbos tarnybomis, kurios taip drąsiai reaguoja į šį teroristinį incidentą.“

Londono meras Sadikas Chanas (Sadiq Khan) savo ruožtu miestiečius paragino išlikti ramius ir pridūrė, kad „terorizmas (miesto) niekuomet neįbaugins ir nenugalės“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.16; 02:30

Didžioji Britanija yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, teigiama antradienį paskelbtame dokumente, kuriame išdėstyta, kokius santykius su Europos Sąjunga (ES) šalis norėtų palaikyti po „Brexit“, informuoja „Reuters“.

Dokumente įvardytos konkrečios sritys, kuriose Jungtinė Karalystė (JK) norėtų išlaikyti arba pagilinti bendradarbiavimą saugumo klausimais. Jame teigiama, kad šalies vyriausybė svarsto galimybę pasiūlyti Briuseliui ir toliau „keistis įslaptinta informacija, siekiant paremti išorės veiksmus“ su ES.

„JK yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, – rašoma minėtame dokumente. – Siekiant susidoroti su įvairialypėmis ir kintančiomis grėsmėmis, su kuriomis šiuo metu susiduriame, tiek ES, tiek JK naudinga, kad būtų užtikrintas bendradarbiavimas Europos saugumo srityje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.13; 02:00