Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį ES viršūnių susitikime Briuselyje pareiškė, kad Prancūzijos žvejų bendruomenė neturi prarasti prieigos prie Jungtinės Karalystės (JK) vandenų dėl „Brexito“.
 
„Žvejai jokioje situacijoje nebus aukojami „Brexitui“. Mes nesirinkome „Brexito“. Mums svarbu išsaugoti žvejų prieigą prie Didžiosios Britanijos vandenų, – sakė jis. – Tad prieigos prie Didžiosios Britanijos vandenų išlaikymas ir gero kompromiso mūsų žvejams radimas… šioje diskusijoje mums yra svarbus klausimas.“
 
E. Macronas JK-ES derybose dėl ateities santykių laikosi itin griežtos pozicijos dėl žvejybos teisių. Prancūzija ir dar keletas kitų ES valstybių norėtų po pereinamojo laikotarpio turėti neribotą prieigą prie JK vandenų, tačiau Didžioji Britanija ją norėtų smarkiai apriboti ir ragina dėl žvejybos teisių jos vandenyse derėtis kasmet.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 07>01

Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.

Pirmą kartą per septynis mėnesius britų karalienė Elžbieta II pasirodė viešumoje. Lydima vaikaičio princo Williamo, monarchė ketvirtadienį apsilankė Porton Dauno karinėje tyrimų laboratorijoje Anglijos pietvakariuose.
 
Čia 94-erių Elžbieta II, rūmų duomenimis, susitiko su mokslininkais, tyrinėjančiais naująjį koronavirusą, taip pat su tyrėjais, identifikavusiais per išpuolį prieš dvigubą agentą Sergejų Skripalį Solsberyje panaudotą nervus paralyžiuojančią kovinę medžiagą „Novičiok“.
 
Nuo tada, kai kovą Didžiojoje Britanijoje ėmė plisti koronavirusas, karalienė su vyru princu Filipu gyvena Vindzoro pilyje. Per jos apsilankymą Porton Dauno laboratorijoje buvo imtasi didelių atsargumo priemonių. Visiems 48 asmenims, su kuriais susitiko karalienė, prieš tai buvo atliktas koronaviruso testas. Fotografams monarchė pasirodė be apsauginės kaukės. Dėl savo garbaus amžiaus ji priklauso rizikos grupei.
 
Didžioji Britanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Čia patvirtinta mažiausiai 654 000 infekcijų, daugiau kaip 43 000 žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 16:32

Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir kiti karališkosios šeimos nariai pasveikino hercogienę Meghan su 39-uoju gimtadieniu, socialiniuose tinkluose paskelbdami nuotrauką.
 
Karališkoji šeima parinko karalienės ir Meghan nuotrauką, kurioje jos abi šypsosi 2018-aisiais lankydamosi Anglijos Česterio mieste.
Hercogienė Meghan švenčia 39-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.
 
Karalienė tada vilkėjo žalią kostiumėlį, o Meghan – kreminės spalvos suknelę. Karališkoji šeima Sasekso hercogienei – toks yra jos oficialus titulas – palinkėjo visa ko geriausio gimimo dienos proga.
 
Princas Harry‘is ir jo žmona Meghan atsiribojo nuo karališkųjų rūmų ir dabar su vienerių metukų sūneliu Archie‘iu gyvena Los Andžele. Daugelis britų nėra patenkinti vadinamuoju „Megxit“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 00:06

Didžiosios britanijos Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II kreipėsi į tautą visame pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, kaip ji pati sako, „laikotarpiu, kuomet mūsų šalies gyvenimas sutriko“.
 
Vindzoro pilyje įrašytame kreipimesi monarchė pabrėžė, kad dabar tauta išgyvena „ypač sunkų laikotarpį“, kuris atneša sielvartą, finansinius sunkumus ir milžiniškus pokyčius, rašo BBC.
 
Tai yra tik penkta tokia kalba per 68 metus trunkantį Elžbietos II valdymą. Anksčiau Elžbieta II į tautą kreipėsi prasidėjus karui Irake 1991 m., 1997 m. žuvus princesei Dianai, 2002 m. mirus karalienės motinai ir 2012 m., švenčiant karalienės valdymo deimantinį jubiliejų.
 
Karalienė Elžbieta II pradėjo savo kalbą padėka JK Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) medikams ir kitiems darbuotojams, kurie „pasiaukodami atlieka savo kasdienę pareigą mums visiems“.
 
„Esu tikra, kad tauta prisijungs prie manęs ir užtikrins, kad tai, ką jūs darote, yra vertinama, ir kiekviena sunkaus jūsų darbo valanda stumia mus arčiau sugrįžimo prie normalių laikų“, – medikams dėkojo karalienė.
 
Taip pat Elžbieta II padėkojo visiems, kurie laikosi karantino ir lieka namuose, taip „padėdami apsaugoti silpnuosius ir išgelbėdami daugelį šeimų nuo skausmo, kurį dabar jaučia tie, kurie neteko savo artimųjų“.
 
„Kartu mes įveiksime šią ligą, noriu jus patikinti, kad, jei išliksime tvirti ir vieningi, mes ją įveiksime“, – sakė karalienė Elžbieta II.
 
Karalienė taip pat paragino britus „didžiuotis tuo, kaip jie priėmė šį iššūkį“, nes ateityje žmonės prisimins „šios kartos britus tokius pat stiprius, kaip ir kitų kartų“.
 
„Didžiavimasis tuo, kas mes esame, nėra dalis mūsų praeities; tai yra mūsų dabartis ir ateitis“, – drąsino ji.
 
Pasak Elžbietos II, didžiavimąsi Jungtinės Karalystės tapatybe parodo tai, kaip žmonės susivienijo krizės akivaizdoje. Tarp tokio susivienijimo apraiškų – kiekviena ketvirtadienį vykstantis masinis plojimas šalies medikams, kovojantiems su koronavirusu.
 
„Tokios akimirkos, kuomet Jungtinė Karalystė susivienija ir kartu dėkoja savo sveikatos apsaugos darbuotojams, bus prisimintos kaip mūsų tautos dvasios išraiška, o jos simbolis bus vaikų nupieštos vaivorykštės“, – kalbėjo karalienė.
 
Dabartinis krizės metas yra metas atjautai ir gailestingumui, teigia Elžbieta II.
 
„Visoje Sandraugoje ir visame pasaulyje girdėjome širdį glostančias istorijas apie žmones, kurie padeda kitiems – pristatydami maistą, vaistus, patikrindami, kaip laikosi kaimynai, ar pakeisdami savo verslo veiklą, kad padėtų gelbėtojams“, – sako ji ir pabrėžia, kad kai kuriems žmonėms šis metas yra apmąstymų ir refleksijos metas.
 
„Nors saviizoliuotis kartais būna sunku, daugybė įvairių tikėjimų ir netikinčių žmonių atranda, kad tai suteikia galimybę sulėtinti tempą, sustoti ir apmąstyti, meldžiantis ar medituojant“, – kalbėjo Elžbieta II.
 
Ji taip pat prisiminė pirmąjį savo kreipimąsi 1940 m., kuomet ji dar nebuvo karalienė. Tuomet ji į tautą kreipėsi su savo seserimi princese Margaret.
 
„Būdami vaikai, mes kalbėjome iš čia, iš Vindzoro, vaikams, kurie buvo evakuoti iš savo namų ir išsiųsti toliau dėl jų pačių saugumo. Šiandien ir vėl daugelis jaučia tą skausmingą atsiskyrimo nuo artimųjų jausmą. Bet dabar, kaip ir tada, giliai viduje mes žinome, kad taip daryti teisinga“, – sakė Elžbieta II.
 
Karalienės nuomone, kova su koronavirusu yra kitokia nei ankstesni sunkumai, nes dabar visa žmonija turi bendrą tikslą.
 
„Šį kartą mes, kartu su visomis pasaulio tautomis, jungiamės prie bendro siekio, pasinaudodami puikia mokslo pažanga ir mūsų instinktyvia atjauta, padedančia gydyti. Mums pavyks ir šis nuopelnas priklausys kiekvienam iš mūsų“, – teigia Elžbieta II.
 
Karalienė taip pat pažadėjo britams, kad jų laukia geresnės dienos, ir, pakartodama populiarios dainininkės Veros Lynn dainos žodžius, sakė, jog „mes dar susitiksime“.
 
„Turėtume rasti ramybės tame, kad, nors reikės dar daug ištverti, geresnės dienos sugrįš: mes vėl būsime su savo draugais, mes vėl būsime su savo šeimomis, mes vėl susitiksime“, – kalbą užbaigė karalienė Elžbieta II.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 07:41

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį perspėjo, kad koronaviruso protrūkis šalyje įgauna pagreitį. Tuo metu vyriausybė pusantro milijono gyventojų, esančių didžiausios rizikos grupėje, nurodė 12 savaičių neiti iš namų.
 
„Skaičiai yra akivaizdūs, ir jie įgauna pagreitį. Atsiliekame tik dviem ar trim savaitėmis nuo Italijos. Nors italai gali pasigirti puikia sveikatos apsaugos sistema, jų gydytojai ir slaugytojai šiuo metu yra pakirsti sveikatos priežiūros paslaugų paklausos“, – teigia B. Johnsonas.
 
Remiantis naujausiais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje nuo COVID-19 jau mirė 233 gyventojai, o sergančiųjų skaičius pašoko iki 5 018.
 
Vyriausybė skubiai priėmė įstatymus, kuriais policijos ir imigracijos pareigūnams bei visuomenės sveikatos priežiūros institucijų darbuotojams suteikiama daugiau įgaliojimų viruso protrūkiui pažaboti.
 
Pranešama, kad su gyventojais, kurie priskiriami kelioms didžiausios rizikos grupėms, susisieks jų šeimos gydytojai ar kiti specialistai bei griežtai rekomenduos niekur neiti iš namų mažiausiai 12 savaičių. Taip pat bus galima skambinti specialiu telefonu numeriu, bus teikiama maisto produktų ir vaistų pristatymo paslauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 17:00

Tai – nauja oficiali karalienės Elžbietos II ir trijų jos įpėdinių nuotrauka. EPA-ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos karališkieji rūmai naujo dešimtmečio pradžioje paskelbė oficialią karalienės ir jos įpėdinių nuotrauką. Nuo 1952 metų soste sėdinti Elžbieta II joje įamžinta su savo vyriausiuoju sūnumi Charlesu, vaikaičiu Williamu ir provaikaičiu George‘u.
 
Ši trijulė yra pirmasis, antrasis ir trečiasis sosto įpėdinių eilėje. Charlesas yra Velso princas, o Williamas – Kembridžo kunigaikštis. Nuotrauka paskelbta pažymėti „naujo dešimtmečio pradžią“, – tviteryje rašė rūmai.
 
Nuotraukoje neįmanoma atitraukti akių nuo jau ne tokio ir mažo princo George‘o, kuris drąsiai žvelgia į fotoobjektyvą. Jį per pečius apkabinęs senelis. Nuotrauką Bekingemo rūmų Sosto salėje Londone darė škotų fotografas Ranaldas Mackechnie.
 
Jis yra ir 2016-aisiais paskelbtos karalienės ir trijų jos įpėdinių nuotraukos autorius. Tada nuotrauka oficialiai ženklino 90-ąjį monarchės gimtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 17:43

Sekmadienį į Honkongo gatves išėjo didžiulė minia prodemokratinių protestuotojų, miestui pažymint jau šeštą mėnesį trunkančių protestų jubiliejų. Protesto organizatoriai įspėja, kad Pekinui palanki miesto valdžia turi „paskutinę galimybę“ nutraukti politinę krizę.
 
Dešimtys tūkstančių honkongiečių, spaudžiant žiemiškam šaltukui, žygiavo finansų centro gatvėmis. Skaičiuojama, kad tai daugiausiai dalyvių sutraukęs protestas pastaraisiais mėnesiais.
 
Pastarasis protestas, kuriam duotas ir retai suteikiamas policijos leidimas, surengtas praėjus dviem savaitėms po savivaldos rinkimų, per kuriuos prokiniškosios partijos patyrė pralaimėjimą. Kartu buvo paneigtas valdžios tvirtinimas, kad esą „tylioji dauguma“ iš tikrųjų nepalaiko nesibaigiančių prodemokratinių protestų.
 
Daugelis protestuotojų liejo pyktį dėl Honkongo lyderės Carrie Lam ir Pekino sprendimo nedaryti jokių nuolaidų, nepaisant triuškinamo pralaimėjimo pastaruosiuose rinkimuose.
 
„Kad ir kaip reikštume savo pažiūras – taikiuose protestuose ar civilizuotuose rinkimuose – valdžia mūsų nesiklauso. Ji tik vykdo Kinijos komunistų partijos nurodymus“, – sakė penkiasdešimtmetis protesto dalyvis.
 
Pusiau autonominį Honkongą vargina vis agresyvesnės demonstracijos, Pekinui tapusios bene didžiausiu iššūkiu nuo 1997 metų, kai miestą perdavė Didžioji Britanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 05:30

Karalienė Elžbieta II paragino Didžiąją Britaniją rasti „bendrą požiūrį“ ir atsižvelgti į „įvairias nuomones“, skelbia „Reuters“.

Šie karalienės žodžiai suvokiami, kaip užkoduotas prašymas šalies politikams išspręsti „Brexito“ krizę. Didžiosios Britanijos karalienė, kaip valstybės vadovė, privalo išlikti neutrali politiniais klausimais ir paprastai nereiškia savo nuomonės ginčijamais klausimais. 

Artėjant numatytam Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES, Didžioji Britanija yra giliausioje politinėje krizėje per pusę šimtmečio. Šalis nesutaria, kokia forma pasitraukti, ir ar išvis pasitraukti iš Sąjungos, prie kurios prisijungė 1973 metais, kai praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė premjerės Theresos May su ES suderėtą „Brexito“ susitarimą. Teisės aktuose Didžiosios Britanijos išstojimas numatytas kovo 29 d.

Nors 92 metų amžiaus monarchė aiškiai neminėjo „Brexito“, ji sakė, kad kiekviena karta susidūrė su „naujais iššūkiais ir galimybėmis“, ir karalienės žodžiai buvo suprasti kaip užkoduota žinutė Didžiosios Britanijos politikams.

„Kai dabartiniame amžiuje mes ieškome naujų atsakymų, aš teikiu pirmenybę išbandytiems ir patikrintiems būdams, kaip pavyzdžiui, gražus kalbėjimas vienam apie kitą ir atsižvelgimas į skirtingas nuomones, bendradarbiavimas, siekiant bendro pagrindo, ir platesnio vaizdo neišleidimas iš akiračio “, – sakė Elžbieta II.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 04:00

Ginkluoti policijos pareigūnai Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje antradienį sulaikė įtarimų sukėlusį vyriškį. Jis suimtas beveik toje pačioje vietoje, kur pernai buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP reporteris.


Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje sulaikytas vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Londono Metropoliteno policija iš karto po įvykio neatsakė į prašymą pakomentuoti incidentą. Parlamento pareigūnų teigimu, policija šiuo metu užsiima padėties valdymu.

BBC, remdamasis vietos policija, pranešė, kad incidentas nesusijęs su terorizmu.

Pernai kovą 52-ejų metų Khalidas Masoodas, į islamą atsivertęs britas, ant Vestminsterio tilto automobiliu taranavo pėsčiuosius, o tuomet peiliu mirtinai sužalojo prie parlamento rūmų budėjusį policininką.

Penkis žmones pražudęs, o dar apie 50 sužeidęs užpuolikas buvo nušautas pareigūnų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 06:00

27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.

Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis. 

Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.

585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.

„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.

Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.

Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai. 

„Brexitas“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Britų laikraštis „Sunday Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pašalintas didžiausias kliuvinys „Brexit“ derybose. Ministrė pirmininkė Theresa May esą sulaukė patikinimo iš Briuselio, jog Didžioji Britanija ir po išstojimo iš ES galės likti Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta „fizinės sienos“ tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Londono narystė Muitų sąjungoje bus ribotos trukmės. Į susitarimą, pasak Sunday Times“, bus įtraukta atitinkama speciali išlyga.

Vyriausybė dėl šių planų tarsis antradienį, rašo laikraštis. Tiesa, vyriausybės atstovas „Sunday Times“ informaciją pavadino spekuliacija. „Mes pasiekėme geros pažangos dėl mūsų būsimų santykių“, – tepasakė jis.

Didžioji Britanija ES paliks 2019 metų kovo gale. Abi pusės baiminasi, kad fizinė siena su kontrolėmis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos gali pakenkti trapiai taikai buvusiame pilietinio karo regione. Londonui ir Briuseliui iki šiol nepavyko susitrati, kaip tam praktiškai būtų galima užkirsti kelią.

Airijos klausimas laikomas svarbiausia kliūtimi, neleidžiančia užbaigti beveik visiškai suderinto „Brexit“ susitarimo tarp Briuselio ir Londono. T. May neseniai kalbėjo, kad sutartis baigta „95 proc.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 03:30

Vidas Rachlevičius, šio teksto autorius

Déjà vu. Ši mintis dažnai kyla stebint Brexito batalijas Briuselyje ir Britanijoje. Kadangi Lietuvos žiniasklaidai šis esminis klausimas visiškai neįdomus, brūkštelėsiu kelias mintis apie tai. Apie tai, ko nerasite mūsų žiniasklaidoje.

Britai surengė referendumą ir nusprendė trauktis iš ES. Ir ne man ar mūsų portalų copy-pasteklaviatūrininkams, ar kabinetiniams politologams patarti ar teisti juos. Visų pirma, reikia įvertinti didingą Britanijos istoriją, demokratijos, teisės ir politikos tradiciją, jos ekonominę ir karinę galią bei įtaką pasaulyje, taip pat – britų charakterio savybes, pavyzdžiui, įgimtą orumą, savigarbą, nesiblaškymą ir t.t. Kaip čia sakoma, you need to be in their shoes. Ne šaukiančių leftistų, socialistų ir veganų – anarchistų, bet klasikinių britų, tikrojo šalies politinio elito. Briuselio biurokratija tai suvokia kaip egzistencinį iššūkį – galių ir įtakos praradimą, pavojų, baimę, kad taip nepasielgtų kiti. Tai lemia Briuselio politiką, kurios esmė – parodyti visiems, kas jų laukia ir bet kokia kaina bandyti nepaleisti Britanijos. Todėl visos ligšiolinės derybų pastangos yra bevaisės, o šiomis savaitėmis tos derybos pereina į lemiamą fazę.

Kodėl déjà vu? Todėl, kad Briuselis iš esmės groja modernizuotą ir mums daug kartų girdėtą kantatą „Be mūsų jūs prapulsit“, kurią iš įvairiausių Kremliaus ruporų ir paties M. Gorbačiovo daugybę kartų girdėjome 1989 – 1991 metais. Ši muzika skirta ne Londono derybininkams, o visų pirma – britų visuomenei pagąsdinti, kuri, kaip iki šiol tikisi Briuselis, galų gale prispaus savo politikus pakeisti politikos kursą 180 laipsnių. Brexit‘as reiškia, kad šalis nusprendė pasitraukti, bet nebuvo visiškai jokio nacionalinio sutarimo, kaip tai turi būti padaryta. Todėl Britanijos viešojoje erdvėje girdime tikrą politinių chorų festivalį – nuo leftistų „likime ES“ iki valstybininkų – „pasitraukime be jokio susitarimo“ – No Deal Brexit.

Michailas Gorbačiovas

Briuselio kantata „Be mūsų jūs prapulsit“ duoda vaisių, nes britų žiniasklaida nuolat piešia apokaliptinius vaizdus, kas bus pasitraukus iš ES be susitarimo. Yra du svarbiausi šios tikslinės propagandos taikiniai ir abu labai jautrūs – verslas ir sveikatos sistema. Likit su mūsų nafta ir dujomis, turėsite daugiau autonomijos, bet privalote likti SSRS sudėtyje… Déjà vu. Be to, prisimenate, kaip Maskva mus bandė gąsdinti, kad išstoję iš SSRS galime prarasti Klaipėdos kraštą, o dabar Briuselis derybose manipuliuoja labai jautriu Šiaurės Airijos suvereniteto klausimu. Déjà vu.

Taigi, nemažai eilinių britų kraipo galvas ir linkę manyti, kad gal tikrai geriau likti su Briuseliu? Tokią poziciją labai uoliai transliuoja beveik visa didžioji šalies žiniasklaida, kuri iš esmės yra kairioji. Tačiau yra ir kita pusė, gerokai menkiau matoma ir cituojama, bet labai stipri, kuriai atstovauja didelė dalis dešiniojo politinio elito, tikrieji Britanijos valstybingumo ir politinio orumo gynėjai bei šalininkai. Jų kalbų esmė labai panaši į tai, ką mes kalbėjome Maskvai 1989 – 1991-ais: geriau jau basi, bet nepriklausomi. Suprantama, britų argumentacija ir žodžiai visai kiti. Jokiomis aplinkybėmis antrojo referendumo nebus! – sako jie. Teoriškai, jis įmanomas, jei parlamentas nuspręstų, bet manau, kad tokia galimybė yra visiškai minimali, nes tai reikštų visišką Briuselio prigąsdintos Britanijos nusižeminimą. Londonas po svyruonėlio J. C. Junckerio kojomis? To niekada neleis šalies politinis elitas, posėdžiaujantis rūmuose pro kurio langus matoma Winstono Churchillio skulptūra.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). EPA – ELTA nuotr.

Taigi, tokio politinio susipriešinimo kontekste tie patys reiškiniai ar faktai piešiami visiškai skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje vykęs Zalcburgo ES vadovų samitas, kuriame ES vadovai ganėtinai grubia forma ir arogantiškai atmetė visus britų pasiūlymus, nors išvakarėse kalbėjo kiek kitaip. Didžioji dalis britų žiniasklaidos, kaip ir pridera kairiesiems, nepraleido progos užvažiuoti buldozeriu ant premjerės ir viską suvertė ant jos – „katastrofa“ ir „T. May pažeminimas“ buvo dominuojančios antraštės.

Tačiau kita pusė tai vertina ne kaip premjerės, o visos Britanijos pažeminimą, visišką jos interesų ir žmonių politinės valios nepaisymą. Reikalo esmę ir britų politinio elito laikyseną, manau, gerai atspindi vieno iš torių lyderių komentaras: „Jie daro didelę klaidą, nes mūsų kultūringumą supranta kaip nusižeminimą“. Kita vertus, tai be galo sudėtinga problema, nes ir esminis premjerės T. May posakis „Brexit means Brexit“ gali turėti penkiasdešimt įvairiausių atspalvių – net ir patys konservatoriai jį traktuoja labai įvairiai.

Sunku ką nors prognozuoti, bet akivaizdu, kad Briuselis nusprendė eiti va banque, o ir britai laikysis iki galo. Manau, kad No Deal Brexit visai įmanomas variantas, bet vis dėl to tikiu, kad paskutinę minutę Briuseliui teks nuryti karčia piliulę ir sutikti su kažkokiu civilizuotu kompromisu. Britų politinis elitas neformaliai klausia Briuselio: ar taip elgdamiesi jūs tikrai norite priešo savo pašonėje? Nes kuo labiau Briuselis laužo rankas ir žemina Britaniją, tuos dažniau šios šalies laikraščių pirmuosiuose puslapiuose švyti tokios antraštės: „EU Dirty Rats – Euro mobsters ambush May“.

Kita vertus, manau, kad ir Briuselio lyderiai supranta, kad dėl No Deal Brexit taip pat reikės pasiaiškinti…

Informacijos šaltinis – propatria.lt

2018.10.17; 09:00

 

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo po „Brexit“ sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją ir nutraukti laisvą ES piliečių judėjimą į Didžiąją Britaniją.

Premjerės biuras teigė, kad nauja politika reikš „didžiausią per pastaruosius dešimtmečius Didžiosios Britanijos imigracijos sistemos pertvarkymą“.

Th. May pranešime teigiama, kad praėjus 21 pereinamojo laikotarpio mėnesiui, kuris prasidės, kai Didžioji Britanija kovo mėnesį oficialiai išstos iš ES, „būsime šalis, kuri kontroliuoja ir renkasi, ką norime įsileisti“.

Šalies vyriausybė nustatys „įgūdžiais grindžiamą sistemą“, pagal kurią bus svarbūs darbuotojų įgūdžiai, o ne iš kur jie atvyksta“. Premjerės teigimu, „tai bus sistema, kuri pritraukia žmones su įgūdžiais, kurių mums reikia“.

Vyriausybė taip pat užsiminė, kad gali sukurti JAV stiliaus bevizio režimo sistemą trumpalaikiams vizitams į šalį. Premjerė dar sakė svarstanti bandomąją schemą sezoninių žemės ūkio darbuotojų migracijai.

Tikimasi, kad trečiadienį kasmetinės keturių dienų trukmės konservatorių partijos konferencijos pabaigoje kalbėsianti Th. May savo kalboje daugiausia dėmesio skirs imigracijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.04; 10:15

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pareiškė, kad Europos Sąjunga „Brexit“ derybose privalo gerbti jos šalį, informuoja BBC.

Savo biure Dauningo gatvėje premjerė tvirtino, kad tai, jog ES lyderiai jos siūlomą „Brexit“ planą atmetė tokiame vėlyvame etape, yra nepriimtina.

Premjerė pridūrė: „Nepanaikinsiu referendumo rezultato ir nedalysiu savo šalies“.

Šią kalbą Th. May pasakė, reaguodama į šaltą ES lyderių reakciją, kuria jie šią savaitę Zalcburge vykusiame ES viršūnių susitikime sutiko jos siūlomą „Chequers“ planą.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė teigė: „Viso proceso metu elgiausi su ES lyderiais pagarbiai. Jungtinė Karalystė tikisi to paties – nuo to priklauso geri santykiai šio proceso pabaigoje“.

„Tokiu vėlyvu derybų etapu nepriimtina tiesiog atmesti kitos pusės pasiūlymus, išsamiai nepaaiškinant, kodėl taip daroma, ir nepateikiant savo pasiūlymų. Todėl dabar turime išgirsti iš ES, kur slypi tikrosios problemos ir kokios jų alternatyvos, kad galėtume tai aptarti. Kol to nepadarysime, negalėsime pasiekti pažangos“, – kalbėjo Th. May. 

Th. May teigia, kad jos pasiūlymas Jungtinei Karalystei (JK) ir ES taikyti bendrą reglamentavimą prekėms, bet ne paslaugoms, – vienintelis realus būdas išvengti „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Tačiau tokiam planui nepritaria ne tik ES lyderiai, bet ir dalis jos partijos kolegų.

„Brexit“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018-09-22

Didžioji Britanija gali nesumokėti pažadėtos 39 mlrd. svarų skyrybų sąskaitos Europos Sąjungai, jei su ES nebus pasiektas joks prekybos susitarimas, sekmadienį užsiminė vyriausiasis Didžiosios Britanijos „Brexit“ derybininkas Dominicas Raabas, skelbia „Deutsche Welle“.

Šis pareiškimas prieštarauja ankstesniam Didžiosios Britanijos vyriausybės požiūriui, kad finansiniai šalies įsipareigojimai turi būti įvykdyti, nepaisant Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES aplinkybių.

Anksčiau šį mėnesį vyriausiojo Didžiosios Britanijos „Brexit“ sekretoriaus poste Davidą Davisą pakeitęs D. Raabas sakė, kad „negali viena pusė įvykdyti savo sandėrio dalį, o kita – ne (…)“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 04:30

Po mėnesius trukusių audringų debatų Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo „Brexit“ įstatymas, reguliuojantis šalies išstojimą iš ES. Džiūgaujant „Brexit“ šalininkams, parlamento spikeris Johnas Bercow’as antradienį Londone paskelbė, kad karalienė Elžbieta II pritarė įstatymui ir jį pasirašė.

Įstatyme teigiama, kad Didžioji Britanija 2019 metų kovo 29-ąją vidurnaktį Briuselio laiku išstoja iš ES. Kartu tada netenka galios 1972-ųjų įstatymas, suteikęs ES teisės viršenybę prieš britų teisę.

Dėl įstatymo, kurį 2017 metų liepą parlamentui pateikė ministrė pirmininkė Theresa May, buvo diskutuojama daugiau kaip 250 valandų. Praėjusią savaitę jį priėmė parlamentas. Prieš tai T. May sutiko su galimybe parlamentarams teikti pataisas dėl būsimo „Brexit“ susitarimo su ES. Karalienės parašas buvo paskutinysis žingsnis teisėkūros procedūroje.

Prekybos sekretorius Liamas Foxas pabrėžė, kad įstatymas „neatšaukiamai“ atveria kelią „Brexit“. Šansas, kad Jungtinė Karalystė liks ES, dabar esą „lygi nuliui“.

Britų vyriausybė 2017 metų kovo gale Briuselyje pateikė išstojimo prašymą. Tada prasidėjo dvejų metų terminas, per kurį turi būti susitarta dėl būsimų santykių tarp Didžiosios Britanijos ir ES. Pagrindinės kliūtys yra sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos ateitis bei prekybos klausimai, kai Didžioji Britanija paliks ES vidaus rinką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27

Škotas vilki nacionalinius drabužius. EPA – ELTA nuotr.

Škotės ir škotai, anot tyrimo, turės taikstytis su finansiniais nuostoliais, jei jų šalis ir toliau liks Didžiojoje Britanijoje. Remiantis tyrimu, škotų piniginės kasmet būtų 4 100 svarų (4 700 eurų) pilnesnės, jei Škotija būtų savarankiška.

Škotijos nacionalistams šie penktadienį paskelbti rezultatai yra dingstis dar labiau agituoti už šalies nepriklausomybę. „Daug geriu yra diskutuoti apie tai, kaip mes iš savo šalies galime gauti tai, kas geriausia, nei svarstyti, kaip sumažinti „Brexit“ žalą, tviteryje pareiškė Škotijos premjerė Nicola Sturgeon.

Daugiau kaip 55 proc. škotų 2014 metais referendume balsavo prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Tačiau per balsavimą dėl „Brexit“ 2016-ųjų birželį išaiškėjo praraja tarp škotų ir anglų: tada škotų dauguma pasisakė prieš Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES. N. Sturgeon grasina antru referendumu dėl nepriklausomybės, jei vyriausybė Londone mėgins primesti Škotijai savo politiką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.27; 05:30

Apklausa: britų princas Haris pasaulyje toks pat populiarus kaip karalienė Elžbieta. EPA-ELTA nuotr.

Britų karalienė Elžbieta II ir princas Haris, anot apklausos, šiuo metu pasaulyje yra populiariausi britų karališkųjų rūmų nariai. Po 23 proc. respondentų iš beveik 20 800, apklaustų 28 šalyse, balsavo už monarchę ir jos vaikaitį, rodo trečiadienį Hamburge paskelbti nuomonės tyrimo instituto „Ipsos“ apklausos rezultatai.

Tarptautiniame tyrime princą Viljamą mėgstamiausiu įvardijo 17 proc. žmonių, o jo žmoną Kate – 18 proc. Paklausti apie monarchijos atstovų vaidmenį jiems (respondentams) vertinant Didžiąją Britaniją, kas antras nurodė, kad karališkieji rūmai neturi tam įtakos. 23 proc. teigė, kad karališkosios šeimos nariai teigiamai veikia jų nuomonę apie Jungtinę Karalystę.

Prieš ateinantį šeštadienį įvyksiančias princo Hario ir Meghan Markle vestuves 27 proc. apklaustųjų sakė, jog seka informaciją apie jungtuves ir jaunavedžius. Ypač didelio dėmesio karališkosios vedybos sulaukia Indijoje (54 proc.) ir Pietų Afrikoje (49 proc.)

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 08:39

Gilėjant ginčui dėl buvusio dvigubo Rusijos agento ir jo dukters apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje (JK), Rusija pareiškė, kad iš Rusijos iš viso turi išvykti daugiau kaip 50 JK diplomatų, informuoja BBC.

Londonui išsiuntus 23 Rusijos diplomatus, Rusija atsakė tuo pačiu ir išsiuntė 23 britų diplomatus. Tačiau dabar rusai atkakliai tvirtina, kad iš jų šalies turi išvykti dar daugiau diplomatų. Tai reiškia, kad dar mažiausiai 27 JK pareigūnai tūrėtų būti išsiųsti namo.

Rusijos teigimu, JK ir Rusijos diplomatinės atstovybės abiejose šalyse turi būti vienodo dydžio. Penktadienį JK ambasadorius Maskvoje teigė, kad jam buvo pasakyta, jog JK turi per mėnesį suvienodinti savo diplomatų Rusijoje skaičių iki Rusijos diplomatų JK skaičiaus.

Ginčas kilo po išpuolio prieš Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją. JK vyriausybė kaltina Rusiją dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimo prieš Skripalius, bet Maskva atsakomybę neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.01; 00:20

Apnuodyto buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio atveju Didžioji Britanija su savo sąjungininkėmis beprecedenčiai dalijosi žvalgybine informacija. Britų vyriausybė perdavė savo partnerėms „iki šiol neregėto lygio žvalgybinės informacijos“, antradienį Londone sakė aukštas vyriausybės atstovas. Tai esą nulėmė daugybės Rusijos diplomatų išsiuntimą iš virtinės Vakarų šalių.

Reaguodamos į nuodingųjų medžiagų ataką prieš buvusį rusų agentą S. Skripalį Didžiojoje Britanijoje, daugiau kaip 20 valstybių pirmadienį nurodė išvykti Rusijos diplomatams. Antradienį septynių rusų diplomatų akreditacijas atšaukė ir NATO. Iš viso užsienio valstybes jau paliko ar turės palikti beveik 150 rusų diplomatų.

Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas diplomatų išsiuntimą antradienį pavadino „lūžio tašku“ Vakarų santykiuose su Rusija. Tai esą „smūgis“, nuo kurio rusų žvalgyba „neatsigaus daug metų“, – rašė jis laikraštyje „The Times“.

Britų vyriausybė ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą dėl išpuolio prieš S. Skripalį ir jo dukterį Juliją kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste. Abu jie ir toliau kritinės būklės guli ligoninėje. Rusija kaltinimus neigia. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo, kad diplomatų išsiuntimas yra JAV daromo „milžiniško spaudimo, milžiniško šantažo rezultatas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 13:06