Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva iš Baltarusijos atšaukia dar penkis diplomatus. Tikimasi, kad šis žingsnis padės tam, kad būtų išlaikyta dialogo galimybė.
 
„Baltarusija pateikė kategoriškus reikalavimus drastiškai sumažinti akredituotų Lietuvos diplomatų skaičių – pareikalauta išsiųsti vienuolika. Tam, kad sumažintume įtampą, kartu su Lenkija priėmėme sprendimą pakviesti mūsų ambasadorius konsultacijų į sostines ir taip išsaugoti galimybę toliau palaikyti diplomatinius santykius“, – Eltai atsiųstame komentare teigia užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
 
L. Linkevičiaus atstovė teigia, kad ministerija tikisi, jog penkių Lietuvos diplomatų atšaukimas bus pakankamas žingsnis išlaikyti dialogo galimybes su Baltarusija.
 
„Įvertinę įvairias aplinkybes ir rizikas, nusprendėme atšaukti dar penkis Lietuvos diplomatus, tikėdamiesi, kad šis žingsnis bus pakankamas tam, kad būtų išlaikytos dialogo galimybės. Kartu Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai pabrėžėme, kad bus taikomos atitinkamos atsakomosios priemonės, jei Baltarusija imsis tolesnės eskalacijos“, – rašoma atsiųstame komentare.
 
R. Jakilaitienė taip pat pažymi, kad nedraugiškas faktinės Baltarusijos valdžios žingsnis dėl diplomatinių kontaktų mažinimo tik dar labiau prisideda prie Minsko saviizoliacijos.
 
ELTA primena, kad spalio 2 d. Baltarusijos URM spaudos sekretorius Anatolijus Glazas pranešė, kad Minskas nuo spalio 5 d. atšaukia savo ambasadorius Lenkijoje ir Lietuvoje konsultuotis ir kad Varšuvai ir Vilniui pasiūlyta padaryti tą patį.
 
Be to, Baltarusijos URM rekomendavo Lenkijai ir Lietuvai iki spalio 9 d. sumažinti savo diplomatų skaičių.
 
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iš Minsko kviečianti Lietuvos ambasadorių konsultacijoms. Taip pat pasielgė ir Lenkija, Estija, Latvija, Slovakija bei Bulgarija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.09; 17:00

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai pasiūlius sumažinti Lietuvos ir Lenkijos ambasadose šioje šalyje dirbančių darbuotojų skaičių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pavadino tai išpuoliu ir sako, kad Baltarusija „kerta šaką ant kurios sėdi“.
 
Jis patikino, kad koordinuojamasi ir su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau. Pasak L. Linkevičiaus, Lenkijos reakcija bus panaši. Apie situaciją yra informuota ES Išorinių veiksmų tarnyba.
 
„Vertiname su apgailestavimu, nusivylimu. Dar kartą galiu pakartoti, deja, paskutiniai žingsniai ir sprendimai, kuriuos Baltarusijos valdžia priiminėja, tai praktiškai kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Ir taip nedaug tų kontaktų likę, jie pabrėžtinai nenori bendrauti tik su Vakarais, kalbasi tik su viena valstybe. Ir toks išpuolis penktadienio vakarą, toks pasiūlymas… (…) Na, lauksime kitų žingsnių“, – penktadienį vakare sakė L. Linkevičius.
 
Jo teigimu, Lietuva atsakomojo žingsnio nedarys ir darbuotojų skaičiaus Baltarusijos ambasadoje nemažins. Jis svarstė, kad toks Baltarusijos pareiškimas gali būti „noras suskaldyti“, nes išskirtos tik dvi Baltarusijoje esančios ambasados – Lenkijos ir Lietuvos.
 
„Mes neketiname kviesti ambasadoriaus (Baltarusijos ambasadoriaus Lietuvoje – ELTA) konsultacijoms ir nieko nesvarstysime dėl personalo mažinimo, nes jeigu bus reikalavimas iš kitos pusės arba kažkokie sprendimai, tada priimsime adekvačius sprendimus taip pat ir mes – Vilniuje ir Varšuvoje. Tie pasiūlymai kol kas tikrai nebus svarstomi“, – kalbėjo L. Linkevičius.
 
Pasak jo, Lietuva nėra suinteresuota mažinti bendravimo su Baltarusija kanalų skaičių.
 
„Jeigu kažkas mano, kad taip atsiribodami kažkiek apsaugos savo veiksmus, nes visa tai, kas vyksta, tikrai yra pasaulio dėmesio centre“, – teigė ministras.
 
L. Linkevičius taip pat pabrėžė, kad situacija yra aptariama ir su kitomis užsienio valstybėmis, jos bando bendrauti per Rusiją.
 
„Jeigu nepavyksta dialogas su Baltarusija, kaip matome, dėl jų tokio užsispyrimo, tai turėtų būti dialogas su tais, kurie gali turėti įtakos. Tai pirmiausia išskirčiau Rusiją. Žinau, kad ir valstybių vadovai, kurie turi kontaktus su Rusija, irgi mėgina tą daryti. Daroma viskas, kas įmanoma, tačiau akivaizdu, kad mažinimas tų diplomatinių kontaktų ir atstovavimo mažinimas rodo silpnumą, ir tai tikrai nerodo jokio stiprumo, jeigu taip kažkas įsivaizduoja“, – sakė L. Linkevičius, pavadinęs Baltarusijos žingsnį neracionaliu.
 
Ministras: to buvo galima tikėtis
 
Vis dėlto L. Linkevičius pripažino, kad tokių Baltarusijos veiksmų buvo galima tikėtis.
 
„Mes Baltarusijos žmonių atžvilgiu jokių sprendimų nepriiminėjame, juo labiau neįžeidinėjame baltarusių tautos ir neketiname to daryti. Bet jie tą pateikia būtent taip. (…) Retorikoje netgi buvo minimas diplomatinių santykių nutraukimo variantas. Kaip tai atrodys, mes už juos negalvosime, nebursime. Mes to neskatiname daryti, nemanome, kad tai racionalu ir teisinga“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
 
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareikalavo sumažinti Lietuvos ir Lenkijos ambasadose šioje šalyje dirbančių darbuotojų skaičių, primena ELTA. Tai pranešė Baltarusijos URM atstovas Anatolijus Glazas, skelbia tut.by.
 
„Dėl vienareikšmiškai destruktyvios paminėtų šalių veiklos joms pasiūlyta iki spalio 9 d. sulyginti savo diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių su Baltarusijos atstovybėse dirbančiųjų skaičiumi atitinkamose šalyse“, – teigia atstovas.
 
Pasak A. Glazo, tai reiškia, kad Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje vietoje 25 turi likti 14 diplomatų, o Lenkijos ambasadoje – vietoje 50 turi likti 18.
 
Baltarusijos URM taip pat nuo spalio 5 d. atšaukia Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje ir Lenkijoje į Minską konsultacijoms.
 
„Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriams Baltarusijoje atitinkamai pasiūlyta sekti šiuo pavyzdžiu“, – tikino A. Glazas.
 
A. Glazo teigimu, šio žingsnio teko imtis „išskirtinai dėl itin destruktyvaus vaidmens, kurį Baltarusijos atžvilgiu suvaidino Lietuvos ir Lenkijos vadovybė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.03; 07:41

Sviatlana Aleksijevič. EPA – ELTA nuotr.

Po „spontaniško solidarumo vizito“ trečiadienį ES šalių ambasadoriai ketvirtadienį popiet vėl atvyko į Nobelio literatūros premijos laureatės Sviatlanos Aleksijevič butą Minske. Savo buvimu jie nori užkirsti kelią opozicinės Koordinacijos tarybos narės sulaikymui. Anot agentūros APA, svarstoma budėti ir naktimis.
 
„Mes stebimės ponios S. Aleksijevič, visų kitų Baltarusijos Koordinacinės tarybos narių bei piliečių iniciatyvų, kovojančių už teisinį valstybingumą, gyventojų orumą bei savo šalies suverenumą ir nepriklausomybę, drąsa ir ištverme“, – sakoma ES delegacijos Minske pareiškime.
 
72 metų rašytojos bute ketvirtadienio popietę buvo iš viso 16 aukštų ES šalių diplomatų.
 
S. Aleksijevič šiuo metu yra paskutinioji Koordinacijos tarybos narė, kuri vis dar yra laisvėje Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.10; 21:09

Rusija pirmadienį išsiuntė iš šalies du čekų diplomatus, taip atsakydama į Čekijos sprendimą išsiųsti du rusų diplomatus.
 
Čekija išsiuntė Rusijos ambasados darbuotojus iš šalies dėl planuoto išpuolio prieš Čekijos politikus Prahoje.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) iškvietė Čekijos ambasadorių Vitezslavą Pivonką ir informavo jį, kad „du Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojai yra skelbiami personae non gratae“, bei nurodė jiems palikti šalį iki trečiadienį vakaro.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 15:22

Indija

Indija išsiuntė iš šalies du šnipinėjimu kaltinamus Pakistano ambasados darbuotojus. Jie turėjo per 24 valandas palikti šalį, sekmadienį pareiškė Indijos užsienio reikalų ministerija. Pakistano ambasados reikalų patikėtiniui perduotas „stiprus“ Indijos vyriausybės protestas dėl šnipinėjimo.
 
Pakistanas kaltinimus vadina „nepagrįstais“. Darbuotojų išsiuntimas yra „aiškus nusižengimas“ Vienos susitarimui dėl diplomatinių santykių reguliavimo, pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministerija. Ministerija išsikvietė Indijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų „smerkianti“ Indijos priemonę.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
Įtampa tarp susipriešinusių branduolinį ginklą turinčių valstybių paaštrėjo pernai. 2019 metų vasarį Indijos karinė aviacija surengė ataką Pakistanui priklausančioje Kašmyro dalyje. Tai buvo kerštas už savižudžių išpuolį, pražudžiusį 40 indų sukarintų pajėgų narių. Pakistanas savo ruožtu reagavo keršto smūgiais, numušė Indijos naikintuvą ir sulaikė jo pilotą. Vėliau jį paleidus, tolesnės eskalacijos išvengta.
 
Praėjusį rugpjūtį įtampą pakurstė tai, kad Naujasis Delis panaikino indų Kašmyro regiono autonomijos teises. Kašmyras nuo 1947 metų yra padalytas tarp Indijos ir Pakistano. Tačiau iki šiol į visą regioną teises reiškia ir Indija, ir Pakistanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 10:35

Jungtinė Karalystė (JK) uždarė ambasadą Šiaurės Korėjoje, šalį paliko visi britų diplomatai, ketvirtadienį pranešė ambasadorius. Šis sprendimas priimtas Pchenjanui dėl koronaviruso grėsmės griežtai ribojant įvažiavimą į šalį ir išvažiavimą iš šalies.
 
Šiaurės Korėja uždarė visas savo sienas ir tvirtina neužfiksavusi nė vieno COVID-19 atvejo nuo to laiko, kai virusas praėjusių metų pabaigoje ėmė plisti kaimyninėje Kinijoje.
 
Ambasada uždaroma laikinai. Tokio žingsnio reikėjo imtis draudimui įvažiuoti į Šiaurės Korėją „sutrikdžius darbuotojų rotaciją“. Dėl šio trikdžio buvo neįmanoma toliau sklandžiai vykdyti ambasados darbo, pranešė užsienio reikalų ministerijos atstovas.
 
Ambasadorius Colinas Crooksas tviterio paskyroje parašė: „Didžiosios Britanijos ambasada Pchenjane 2020 m. gegužės 27 d. laikinai uždaroma, visi ambasadoje dirbę diplomatai Šiaurės Korėją paliko neapibrėžtam laikui.“
 
Šiaurės Korėjos naujienų portale „NK News“ teigiama, kad JK diplomatai trečiadienį kirto sausumos sieną su Kinija.
 
JK ketina ir toliau palaikyti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Valstybė žada „atnaujinti ambasados veiklą Pchenjane, kai tik tai bus įmanoma“, pranešė užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 10:34

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą tiriančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar kartą sieks išsiaiškinti, kokius sprendimus, susipažinę su žvalgybos medžiaga apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančią Seimo narę, priėmė opozicijai priklausantys NSGK nariai.
 
„Pasižiūrėsime, gal pavyks. Jeigu nepavyks, turėsime priimti kitą sprendimą, bet išvadas tikrai pateiksim, remdamiesi surinktais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Mums tos apklausos nėra svarbiausios (…) Kadangi opozicija atsisako visuomenei paaiškinti savo aplinkybes, tai mes pagal faktines aplinkybes pateiksim išvadas. Na žinote, įtariamieji gali prieš save atsisakyti parodymus duoti, bet baudžiamosios bylos vis tiek nueina į teismą“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
Kaip teigia NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, po nesėkmingo bandymo tą padaryti pastarąją savaitę, bus prašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako bei liberalo Virgilijaus Aleknos pateikti liudijimus.
 
Šie tvirtina, kad kol į analogiškus klausimus neatsakys premjeras Saulius Skvernelis, tol jie komitetui apie disponuotą informaciją neliudysią. Šią poziciją jie deklaravo ir praėjusią savaitę vykusiame NSGK posėdyje.
 
Kaip ELTA jau skelbė, įvertindamas, kad kompromiso surasti nepavyks, NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas užsiminė apie galimybę, kad Seimui būtų pateikta išvada, neatsakius opozicijos atstovams į  suplanuotus klausimus.
 
Apkalta I. Rozovai keliauja ir kitu būdu
 
Ketvirtadienį opozicijos inicijuojamo nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkėje bus įtraukta ir apkaltos iniciatyva Seimo narei Irinai Rozovai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad opozicija buvo priversta grąžinti klausimą į Seimo darbotvarkę, nes nuogąstaujama, jog apkaltos procesas parlamentarei gali būti tyčia vilkinamas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Ketvirtadienį neeiliniame posėdyje įtraukėme apkaltos procesą dėl I. Rozovos. Mes priversti tai daryti, nes tiesiog vilkinamas procesas ir netraukiama į darbotvarkę. Klausimas į posėdį bus įtrauktas, tam nereikia absoliučios daugumos, reikia paprastos daugumos, todėl bus inicijuojama apkaltos tyrimų komisija“, – Eltai patvirtino L. Kasčiūnas.
 
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
 
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30

Bolivija paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos vyriausybė nusprendė išsiųsti tris Bolivijos diplomatus, atsakydama į šios šalies sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis kelis karalystės diplomatus.  Tai pirmadienį pranešė laikraštis „El Pais“.
 
Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Añez pareiškė, kad šalies vyriausybė po incidento prie Meksikos ambasadoriaus rezidencijos La Pase paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę bei dar kelis ispanų diplomatus.
 
„Vyriausybė, kuriai aš vadovauju, priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę Marią Teresą Mercado, Ispanijos reikalų patikėtinę Cristiną Borreguero ir Ispanijos konsulą Bolivijoje Alvarą Fernandezą“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
Penktadienį šalies policija neįleido į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją La Pase asmenų, lydėjusių Ispanijos reikalų patikėtinę Bolivijoje. Pasak policininkų, žmonės, mėginę patekti į pastatą kartu su diplomate, slėpė savo veidus nuo pareigūnų.
 
Be trijų minėtų diplomatų, Boliviją per 72 valandas turi palikti asmenys, incidento metu lydėję Ispanijos reikalų patikėtinę. „Ši Meksikos ir Ispanijos vyriausybių atstovų grupė pažeidė Bolivijos suverenitetą, pažemino boliviečių tautos ir šalies vyriausybės orumą“, – pridūrė laikinoji prezidentė.
 
J. Añez taip pat pavadino „nepagrįstais“ paaiškinimus, kuriuos pateikė Ispanijos diplomatai. Pasak jų, Ispanijos reikalų patikėtinė atvyko į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją „su mandagumo vizitu“.
 
Penktadienio incidentas dar labiau pablogino jau ir taip įtemptus Meksikos ir Bolivijos santykius. Meksikos URM vadovas Marcelas Ebrardas ketvirtadienį pranešė, jog jo šalis ketina kreiptis į tarptautinį teismą dėl Bolivijos teisėsaugos institucijų veiksmų – jų pareigūnai apsupo Meksikos ambasadą La Pase, kurios teritorijoje rado prieglobstį keli buvę Bolivijos ministrai. Dabartinė šalies valdžia yra išdavusi jų arešto orderius pagal kaltinimą maišto kurstymu ir terorizmu.
 
Pirmadienį Bolivijos URM vadovė Karen Longaric pareiškė, kad šalies vyriausybė neketina nutraukti diplomatinių santykių su Meksika ir Ispanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 00:30

Rusijos sprendimas išsiųsti du Vokietijos diplomatus kaip atsakomoji priemonė yra nepagrįstas, ketvirtadienį skelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir perspėjo, kad Berlynas gali imtis „tolimesnių veiksmų“.
 
Maskvos žingsnis „siunčia neteisingą signalą ir yra nepagrįstas“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė.
 
Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių prieš Berlyną, kuris praėjusią savaitę išsiuntė du Rusijos diplomatus dėl čečėnų vado nužudymo Berlyne.
 
Rugpjūčio 23 d. parke Berlyne Zelimchanui Changošviliui, 40 metų Sakartvelo piliečiui, buvo du kartus šauta į galvą iš arti. Vokietijos prokurorai teigė, kad už nužudymą gali būti atsakinga Maskva.
 
„Nedelsiant reikalingas rimtas ir skubus bendradarbiavimas su Rusijos valdžia“, – sakė atstovė, perspėdama, jog „vyriausybė pasilieka galimybę imtis tolimesnių veiksmų šiuo klausimu, atsižvelgdama į tyrimus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.1212; 12:45

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Rusija išsiunčia du Švedijos diplomatus, Švedija apgailestauja dėl šio Rusijos valdžios sprendimo. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pranešė Švedijos URM atstovas Rasmusas Eljanskogas.

„Du švedų diplomatai paprašyti palikti Rusiją, – sakė jis. – Anksčiau Švedija paskelbė, kad rusų diplomatui nebuvo pratęsta viza: mes nepatenkinome Rusijos prašymo išduoti diplomatinę vizą. Atsakydama į tai Rusija paprašė du švedų diplomatus išvykti iš šalies. Mes apgailestaujame dėl Rusijos URM sprendimo“. 

Švedijos URM kol kas nepateikė išsamesnių komentarų šiuo klausimu.

Kaip pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją Maskvoje oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, dviejų Švedijos diplomatų išsiuntimas iš Rusijos yra atsakomoji priemonė.

Vasario mėnesį restorane Stokholmo centre buvo sulaikytas 45 metų švedas, įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją Rusijos naudai. Jis pietavo su Rusijos diplomatu, kuris netrukus išvyko iš Švedijos. Po to Rusija paprašė vizų naujiems diplomatams, bet gavo neigiamą atsakymą. 

Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, įtariamą švedą užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Įtariamasis neigia savo kaltę. Vyras dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.05.08; 20:20

Iranas sekmadienį pareiškė protestą dėl Nyderlandų sprendimo išsiųsti du šalies diplomatus ir pagrasino, kad prieš tokį „nedraugišką ir destruktyvų veiksmą“ imsis atsakomųjų priemonių.

Nyderlandų žvalgybos AIVD atstovas penktadienį naujienų agentūrą AFP informavo, kad birželio 7 dieną iš šalies buvo išsiųsti du Irano ambasados darbuotojai. Išsamiau tokio sprendimo jis nekomentavo.

Netrukus po to, kai pasirodė ši informacija, Teherane buvo iškviestas Nyderlandų ambasadorius Irane, ir dėl šio žingsnio jam pareikštas „griežtas protestas“, sakoma internete paskelbtame Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Kaip jau buvo pranešta Nyderlandų ambasadoriui, Islamo Respublika pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Qassemis.

Be kita ko, B. Qassemis paragino Nyderlandų vyriausybę pasiaiškinti, kodėl „ji suteikia prieglobstį nusikaltėliams ir teroristams“ iš Irano opozicinės organizacijos „Liaudies mudžahedai“.

Teherano režimas „Liaudies mudžahedus“ uždraudė dar 1981 metais. Nuo 2002-ųjų iki 2009-ųjų organizacija buvo įtraukta ir į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą.

Du Irano diplomatai iš Nyderlandų buvo išsiųsti dar gerokai iki praėjusį pirmadienį Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos paskelbtos žinios apie šešių asmenų, įskaitant Vienoje dirbantį Irano diplomatą, areštus. Visi jie įtariami prisidėję prie spėjamo sąmokslo užpulti birželio 30 dieną Paryžiaus priemiestyje vykusį „Liaudies mudžahedų“ mitingą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-07-09