Kapitolijus neramumų metu. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Kraštutinių dešiniųjų sukarinto būrio „Oath Keepers“ („Priesaikos saugotojai“) įkūrėjui Stewartui Rhodesui ketvirtadienį buvo skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė už sąmokslą pulti JAV Kapitolijų – tai griežčiausia bausmė už 2021 metų sausio 6 dieną įvykusį šturmą.
„Ardomasis sąmokslas yra vienas sunkiausių nusikaltimų, kuriuos gali padaryti amerikietis“, – skelbdamas nuosprendį sakė teisėjas Amitas Mehta.
„Jūs keliate nuolatinę grėsmę ir pavojų šiai šaliai, – A. Mehta sakė S. Rhodesui, kuris vadovavo „Oath Keepers“ ir su ginklu rankose dalyvavo tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų išpuolyje prieš Kapitolijų.
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
„Esate protingas, charizmatiškas ir įtikinamas, todėl, atvirai kalbant, esate pavojingas“, – sakė A. Mehta, atmesdamas S. Rhodeso teiginį, kad jis yra „politinis kalinys“.
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Skirta bausmė trumpesnė nei 25 metai, kurių siekė vyriausybė, nors A. Mehta sutiko su argumentu, kad „Oath Keepers“ planas smurtu sutrukdyti Joe Bidenui tapti prezidentu prilygsta terorizmui.
Prieš pat nuosprendžio paskelbimą S. Rhodesas, dėvėdamas akies raištį ir apsirengęs oranžiniu kalėjimo kombinezonu, įžūliai gynė savo grupuotę ir veiksmus, kuriais jie palaikė D. Trumpą.
„Aš esu politinis kalinys, – pareiškė jis, lygindamas save su garsiuoju sovietų disidentu Aleksandru Solženicynu. – Vienintelis mano nusikaltimas – priešinimasis tiems, kurie naikina mūsų šalį“.
Esama reiškinių, įvykių, tendencijų, kurių užmiršti nevalia. Ar galima atleisti padariusiems klaidas? Žiūrint – kokie klystkeliai. Grubios klaidos – nedovanotinos. Jas padariusieji turi būti baudžiami. Bent jau moraliai.
Šiandieninė JAV, vadovaujama Džo Baideno, nuo 2022-ųjų vasario daug pagelbėjo Rusijos agresiją patyrusiai Ukrainai (kaip nutiks šiais, 2023-aisiais, metais – dar nežinome, dar anksti brėžti išvadas). Jei ne proukrainietiška Vašingtono politika, Kijevui šiandien būtų daug sykių sunkiau. Nes Baltiesiems rūmams palikus ukrainiečius bėdoje kitų NATO bei Europos Sąjungos šalių pagalba greičiausiai taip pat būtų kur kas kuklesnė, nei dabar. JAV – tarsi vedlys.
Tačiau ar Džo Baideno (Joe Biden) administracija padarė viską, ką privalėjo ir ką galėjo nuveikti stiprindama Ukrainos kariuomenę? Kol kas teprisimenu nuolatinius Dž. Baideno verkšlenimus, kokių ginklų jis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms neatgabens. Tai neatveš oro gynybos sistemų, tai nedovanos toliašaudžių pabūklų, tai nelinkęs perduoti kelių šimtų tankų. Dabar senasis Džo ožiuojasi dėl modernių naikintuvų F – 16. Džo Baideno administracija, remiantis viešais pranešimais, ragina Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį pereiti į kontrpuolimą … be stiprios aviacijos.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Dar būtinai pridėkime faktą, kad Dž. Baidenas nuo Rusijos puolimo didvyriškai besiginančios Ukrainos sostinę Kijevą aplankė vienas iš paskutiniųjų Vakarų lyderių. Lietuvos viešojoje erdvėje kaip iš gausybės rango tuomet pasipylė džiūgavimų – štai koks drąsus Amerikos lyderis. Bet, jei lyginsime, kada ir kokiomis aplinkybėmis karo metu Kijeve svečiavosi Baltijos šalių, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos vadovai, būsime priversti konstatuoti, jog šis JAV prezidentas – bailys. Koks didvyriškumas, koks pasiaukojimas, jei tu – paskutinis?
Taigi kirba rimtas galvosūkis. Gal Dž. Baidenas kažin ko bijo, kad taip nenoriai, taip lėtai padeda į bėdą pakliuvusiai Europos valstybei? Štai dėl Taivano, Pietų Korėjos šis Amerikos vadovas pasiruošęs panaudoti visas savo galias, visus savo ginklus, kad tik išgelbėtų demokratiją. Net branduolinio karo nebijo. Gins šias šalis visomis rankomis ir kojomis. O štai dėl Ukrainos – kardinaliai priešingas požiūris. Kiek sykių per pastaruosius pusantrų metų Dž. Baidenas viešai, garsiai šaukė: ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, neleisime Kinijai užpulti Taivano salos (nors, kaip bežiūrėsi, Taivanas – tai Kinija), bet štai dėl Ukrainos mūsų kariai tikrai nesivels į karą su Rusija. Ekonomistas, analitikas Andrėjus Ilarionovas viešojoje youtube.com erdvėje ne sykį komentavo, jog tokie Dž. Baideno patikinimai – tai tarsi skatinimas Kremlių dar žiauriau, dar bjauriau pulti Ukrainą.
Joe Bideno kritimai
Šių eilučių autorius nėra toks kategoriškas, kaip A. Ilarionovas, bet meluočiau, jei tvirtinčiau, jog manęs nekamuoja keisti įtarimai. Visus pastaruosius tris dešimtmečius dirbdamas žurnalistu visur ir visada gyriau, liaupsinau „savo mylimą Ameriką“. Nuo 2022-ųjų pradžios – vis labiau abejoju. Nuo aštresnių pareiškimų sulaiko tik tai, kad ginklų tiekimai – sudėtinga, paini tema. Neleistina atmesti gudravimų. Gal oficialusis Vašingtonas užtektinai dovanoja Ukrainai ir tankų, ir naikintuvų, ir toli lekiančių sviedinių, tik apie tai garsiai nešneka, slepia tikruosius skaičius? Jei taip iš tiesų, – labai šaunu, labai gražu.
Bet viešojoje erdvėje paskelbti ir nerimą keliantys faktai: Ukraina sulaukė ginkluotės iš Vakarų partnerių dešimt sykių mažiau, nei jai šiuo metu reikėtų. Kaip tai suderinti su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo tvirtinimu, jog Ukraina iš Vakarų gavo net 98 proc. to, ko jai reikia pergalingam kontrpuolimui? Kas meluoja?
Beje, Lietuvoje sutikau ne vieną kolegą, kurie barė mane dėl neva per didelės meilės Ukrainai. Aš jiems atkirsdavau, jog meilė Ukrainai čia niekuo dėta. Aš labiausiai myliu Lietuvą. Man atrodo, jog Vladimiras Putinas turėjo ypač bjaurų planą: greitai okupuoja Ukrainą, tuomet prie rusiškųjų resursų prijungia jau senokai pavergtos Baltarusijos ir ką tik suvalgytos Ukrainos jėgas, iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos sulipdo vienalytį kumštį ir tuomet drąsiai, įžūliai klibina Baltijos šalių bei Lenkijos vartus. O NATO, išvydusi iš trijų valstybių sulydytą brutalią jėgą, iš baimės bejėgiškai skėstelna rankomis – dėl šventos ramybės Kremliaus banditui paaukoja Lietuvą, Latviją bei Estiją. Taigi šiandien Ukraina, mano įsitikinumu, gina ne tik savo, bet ir Lietuvos laisvę. Toks mano požiūris.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tai, kad Lietuvoje dislokuotas Vokietijos karinės brigados štabas, – tai dar nieko nereiškia. Jau šiandien matome, kaip oficialusis Berlynas muistosi, nenorėdamas į Lietuvą permesti visos brigados. Mums nuolat priekaištauja dėl kažin kokių „neparuoštų namų darbų“, tarsi būtume nesusipratę mokinukai. O juk slepia tikrąsias priežastis: vokiečiai nenori dėl mūsų susikibti su Rusija ginklais. Net nesvarbu, kodėl – dėl istorinių klaidų ar dėl nepilnavertiškumo kompleksų. Svarbiausia, kad nenori ir artimiausiu metu, regis, nenorės.
Na, pastatysime vokiečių brigadai reikalingas kareivines, sandėlius, garažus, saugyklas. Nenoriu tapti juodu metraštininku, tačiau įtariu, jog galimos Rusijos agresijos prieš Lietuvą išvakarėse vokiečių brigada kukliai spruks iš mūsų žemių sukurpusi neįtikėtinų pasiteisinimų. Mūsų pastatyti angarai, kareivinės, sandėliai tuomet liks tuštutėliai. Būkime atidūs, atsargūs: Vokietijos kanclerio, Vokietijos užsienio reikalų ministro ar Lietuvoje reziduojančio Vokietijos ambasadoriaus pažadai galbūt tėra … pažadai. Neverti nė sudilusio skatiko. Nenorės – negins. Mes jų nepriversime laikytis duotų pažadų, mat už sulaužytą garbės žodį – jokios atsakomybės. Jei susitarimuose būtų numatyta, kokia griežta bausmė laukia Vokietijos prezidento ir Vokietijos kanclerio, šiems išdavus Lietuvą, net tuomet abejočiau.
Kodėl toks pesimistas? 1994-aisiais metais JAV, Didžioji Britanija ir Rusija pasirašė Budapešto memorandumą. Šios trys valstybės įsipareigojo gerbti bei saugoti Ukrainos teritorinį saugumą mainais į Kijevo pažadą nusiginkluoti atiduodant atominį ginklą. 2022-aisiais metais šį savo įsipareigojimą Kremlius labai grubiai, bjauriai ir ciniškai sulaužė. Bet 2022-ųjų vasarį ir JAV bei Didžioji Britanija pamynė savo įsipareigojimus. JAV prezidentas Dž. Baidenas nepuolė vykdyti JAV prezidento Bilo Klintono maždaug prieš tris dešimtmečius iškilmingai duotų įsipareigojimų globoti Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę. Sakydamas, jog šiandieninė Baltųjų rūmų administracija šauniai padeda Ukrainai, – mintyse neturiu liūdnai pagarsėjusio Budapešto memorandumo. Jeigu prisimenu Budapešto memorandumą, tuomet JAV prezidento Dž. Baideno pagalba Ukrainai šiandien man atrodo niekingai menka. Labai panaši į išdavystę.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Jei man primesite, jog esu Donaldo Trampo (Donald Trump) gerbėjas, – būsite neteisūs. Peržvelkite ankstesnius mano straipsnius apie D. Trampą, kai šis bandė bičiuliautis su Šiaurės Korėjos lyderiu, Suomijos sostinėje Helsinkyje liaupsino V. Putiną ar viešame renginyje grubiai nustūmė šalin mažos pagal teritoriją valstybės prezidentą, ir pamatysite, kaip anuomet vertinau D. Trampą. Bet šiandien neįmanoma nepripažinti tiesos: kol Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo D. Trampas, tol V. Putinas niekur nežvangino ginklais – nei Sirijoje, nei prieš Gruziją (Sakartvelas), nei prieš Ukrainą. Vos tik į valdžią Amerikoje įžengė Dž. Baidenas, Kremliaus banditas netrukus pradėjo plataus mąsto karą prieš Ukrainą. Sutapimas? Tegul bus sutapimas. Leistina net taip svarstyti: jei vis dar prezidentautų D. Trampas, būtų dar blogiau. Galbūt.
Bet Lietuvai nedera pamiršti, ko kartais verti net JAV įsipareigojimai. Dar pridėkime karčią tiesą, kokio garbaus amžiaus yra antrosios kadencijos siekti sumanęs Dž. Baidenas, kaip dažnai jis klupinėja lipdamas lėktuvo trapu, užmiega konferencijose ar pamiršta, kur einąs, tuomet turėsime tragikomišką situaciją. Antrasis Leonidas Brežnevas. Skirtumas tik toks, kad nepuola bučiuotis.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ką jau bekalbėti apie Angelos Merkel laikais nusikalstamai nuginkluotos Vokietijos įsipareigojimus. Drįstu manyti, jog Lietuvai labai nepasisekė, jog būtent vokiečiai įpareigoti saugoti mūsų teritoriją. Jausčiausi kur kas ramiau, jei mūsų apsauga būtų patikėta valstybei, kuri, skirtingai nei Berlynas, pati baiminasi Kremliaus agresijų. Vokietija nebijo Rusijos, per toli, todėl ir gudrauja dėl tos brigados. Vokiški priekaištai, esą patys lietuviai kalti, nes neatliko visų jiems skirtų užduočių, – primityvi demagogija. Tegul pirmiausia Vokietija ištaiso visas savo klaidas. Lietuvos klaidos – kur kas menkesnės. Lengviau ištaisomos.
Sakote, rašau per daug aštriai? Jei gyvename demokratinėse šalyse, jei esame partneriai, sąjungininkai, kolegos, tai ir ginčykimės atvirai, sąžiningai. Mūsų partnerių pikti šantažai verčiau prikąsti lietuviškąjį liežuvį, nes neužsičiaupus Lietuvoje nebus ne tik vokiškos brigados, bet ir vokiško štabo, – nepriimtini. Jei aš, NATO aljansui priklausančios šalies pilietis, neturiu teisės piktintis naikintuvų F-16 į Ukrainą nesiunčiu JAV prezidentu Dž. Baidenu, tai liaukimės pliurpę apie pagarbą ir ištikimybę demokratijos principams. Jei aš negaliu viešai pareikšti, kad Briuselio ir Strasbūro vinguriavimai, esą Ukraina dar nenusipelnė narystės NATO ir ES struktūrose, yra tik niekingi sapaliojimai, tai ko tada vertos šios organizacijos?
Jei atvirai, labai noriu, kad šių metų liepos mėnesį Vilniuje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas išsklaidytų visas mano abejones. Bet pesimizmas kol kas stelbia optimizmą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, balandžio 25 d. (dpa-ELTA). Prasidėjo civilinis procesas prieš Donaldą Trumpą dėl kaltinimų išprievartavimu – tačiau buvęs prezidentas antradienį teismo posėdyje Niujorke nepasirodė. Tai agentūrai „dpa“ patvirtino atstovas.
Amerikiečių autorė Jean Carroll kaltina respublikoną, kad šis dešimtojo dešimtmečio viduryje išprievartavo ją viename Niujorko prekybos centrų. D. Trumpas kaltinimus neigia. Pradžioje procese bus paskirta 12 prisiekusiųjų.
Manoma, kad procesas gali trukti savaitę. J. Carroll reikalauja iš D. Trumpo kompensacijos. Ji apie kaltinimus tuomečiam prezidentui prabilo 2019 m. knygos ištraukoje.
D. Trumpas, reaguodamas į kaltinimus, be kita ko, pareiškė, kad J. Carroll „ne jo skonio“. Jis taip pat sakė, kad ji taip tik nori parduoti savo knygą.
Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi daugiau nei 400 dienų. Beveik pusantrų metų Kremlius terioja Ukrainą. Todėl susikaupė užtektinai daug pesimistiškų klausimų.
Pavyzdžiui, kodėl – taip ilgai? Teirautis, ar buvo įmanoma išvengti mėsmalės Ukrainos žemėse, jau per vėlu. Nors atsakymas akivaizdus: ištižę Vakarai per pastaruosius keletą dešimtmečių net nesistengė tramdyti Vladimiro Putino. Užuot sudrausminę Vakarai jam padovanojo Čečėniją, Gruziją (Sakartvelą), nuo 2014-ųjų – aukoja Ukrainą. Man regis, NATO net nemirktelėjęs ateityje paaukos ir Baltijos šalis, tik štai Rusija įklimpo ukrainietiškose stepėse ir iš ten – nei pirmyn, nei – atgal. Bet tai, kad vyriausiasis Rusijos nusikaltėlis V. Putinas gavo į dantis prie Kijevo, Mariupolio ar Charkovo, ne Briuselyje posėdžiaujančių išlepusių NATO biurokratų nuopelnas. Paradoksas, tačiau Lietuvą šiandien labiausiai saugo ne NATO, o ukrainiečiai, besigrumdami su Rusijos ordomis savo teritorijose.
Taip, Vakarų kaltė dėl 2022-ųjų vasarį kilusio didelio karo – milžiniška. Pirmiausia kaltinu Vašingtoną. Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas prisipažino prikrėtęs nesąmonių, kai 1994-aisiais Budapešte atėmė iš Kijevo atominę bombą ir mainais už tai ukrainiečiams įbruko popierines, nė sudilusio skatiko nevertas amerikietiškas saugumo garantijas. Deja, šiandieninis JAV vadovas Džo Baidenas (Joe Bidenas) prezidentaudamas dar niekur niekad neprisiminė Budapešto įsipareigojimų.
Joe Bidenas. Suklupo…
O gal ir negalėjo prisiminti. Sveikata šlubuoja. Tai lipdamas trapu į lėktuvą sugeba tris sykius suklupti, tai tarptautinėje konferencijoje užsnūsta, tai saldžiu miegu užmiega šnekučiuodamasis akis į akį su Izraelio vadovu, tai, baigęs viešą kalbą Baltuosiuose rūmuose, nesusigaudo, kurion pusėn jam žingsniuoti, tai nuvirsta nuo dviračio, tai be žmonos pagalbos neįgalus užsivilkti vėjuje besiplaikstančio švarko. Liūdniau nei prisimenant sovietmetyje sukriošusį Leonidą Brežnevą. Jei būčiau Amerikos pilietis, man būtų baisiausiai gėda, jog mano šalies prezidentas vos bestovi ant kojų, bet vis tiek sapalioja apie antrąją kadenciją.
Donaldas Trampas (Trump) – man taip pat nėra simpatiškas. Tačiau jo prezidentavimo laikais V. Putinas agresyviai nesielgė nei Sirijoje, nei Afrikoje, nei Ukrainoje. V. Putinas pradėjo savo didžiąją agresiją vos tik į Baltuosius rūmus įžengė J. Bidenas. Sutapimas, atsitiktinumas? Greičiausiai – taip. Bet viešojoje erdvėje esama užtektinai daug rimtų komentarų, jog V. Putinas su ekscentrišku, nenuspėjamu, agresyviu, pasipūtusiu D. Trampu dėl Ukrainos nesusitarė, bijojo pasitikėti trampiškais patikinimais, o su senatvės slegiamu J. Bidenu – rado bendrą kalbą. Omenyje turiu pirmiausia ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, istoriko Marko Solonino ir kai kurių kitų apžvalgininkų atsargius įtarimus.
Kodėl linkęs įžiūrėti esant kažin kokias slaptas Vašingtono ir Kremliaus draugystes aukojant Kijevą? Tai kad J. Bideno administracija visas pastarąsias 400 dienų tik ir šaukia: neduosime Ukrainai tankų, neduosime jai toliašaudžių pabūklų, ukrainiečių kariams neduosime modernių naikintuvų, nesiųsime į Kijevo rajoną naujausių oro gynybos sistemų. J. Bidenas įeis į istorija kaip senukas, kuris dažniausiai vartojo žodžius „neduosime, nesiųsime, neatvešime“.
Žinoma, amerikietiška pagalba Ukrainai – vis tik didelė. Be jos Ukraina jau būtų kritusi. Bet kai analizuojame, daug ar mažai, visuomet pravartu lyginti. Kai Vilniuje reziduojantis JAV ambasadorius Robertas S. Gilchrist praėjusių metų spalio mėnesį Katedros aikštėje viešai pasidžiaugė, esą Vašingtonas duoda Kijevui net 38-ias sistemas Himars, viename savo komentare brūkštelėjau: „amerikiečiai tyčiojasi iš Ukrainos“. Jei duotų bent tris šimtus, – būtų kita kalba, kitas vertinimas. Juk savo sandėliuose visko turi užtektinai. Galėtų Kijevą užversti ginklais. Pasiųsti amerikiečiams į Ukrainą tūkstantį tankų – vieni niekai. Bet juk dabartinė JAV administracija elgiasi dar skūpiau nei Gobsekas iš Balzako romano. Jei Vokietija, valdyta Angelos Merkel, nusiginklavo taip, kad iš beveik trijų dešimčių divizijų šiandien neturi nė dešimties, jei Prancūzija be užsieniečių legiono neturi nieko rimto, tai JAV sandėliuose užkonservuotų tankų – tūkstančiai. O Ukrainai duodama vos keletas ar keliolika. Štai kodėl esu įtarus pesimistas.
Medikų automobilis iš Ukrainos. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įtarimų, jog šiandieninis Vašingtonas labai gražiai kalba, bet per mažai, nei galėtų, padeda į didelę nelaimę patekusiai šaliai, sustiprina ir dabartiniai ginčai dėl laukiamo – nesulaukiamo sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo. Viešojoje erdvėje – dvi kardinaliai priešingos nuomonės. Sakykim, Aleksejus Arestovičius pono Marko Feigino kanale tvirtina, esą Ukrainos kontrpuolimas artimiausiu metu bus toks sėkmingas, jog sėkmingesnių atakų neįmanoma įsivaizduoti. Kad Ukraina, padedama Vakarų, pasiruošusi rimtam kontrpuolimui, youtube erdvėje nuolat kalba ir, sakykim, JAV gyvenantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas.
Aš – iš tų, kurie norėtų kuo greičiau sulaukti sėkmingo ukrainiečių puolimo. Rusijos kariauną privalu kuo greičiau išstumti iš visų ukrainietiškų teritorijų. net ir iš Krymo. Tikiu, Kijevas turi užtektinai profesionalių, narsių karių. Bet ar Kijevui užtenka ginkluotės? Ar Vakarai perdavė Ukrainai tiek sviedinių, kiek reikia sėkmingam žygiui į rytus ir pietus? Ar atsiuntė bent pusę šimto tankų, kai paprašė Ukrainos karinė vadovybė?
Šito aš nežinau. Štai ekonomistas A. Ilarionovas, kurį pastaruoju metu vis aršiau kaltina platinant pesimistiškas prognozes (esą taip jis baugina ukrainiečius, kursto kapituliantiškas nuotaikas), teigia, jog ginklų Ukraina greičiausiai neturi tiek, kiek reikėtų tikrai sėkmingam kontrpuolimui, o štai Rusija labai sėkmingai kaupia jėgas ukrainiečių žygiui atremti. Tad jei ukrainietiškas kontrpuolimas nebus itin įspūdingas, Ukraina bus prievartaujama sėstis prie derybų stalo – aukoti Rusijai naujų teritorijų. Tiesiog Vakarai liausis rėmę ginkluote ir pinigais, ir Kijevas neturės kitos išeities, kaip tik pasiduoti. Maždaug taip.
Žinoma, savo asmeninę paskyrą viešojoje erdvėje turintis A. Ilarionovas dažniausiai brėžia pačius juodžiausius variantus. Bet kas čia blogo? Kur čia įžvelgiate išdavystę? Brandi, civilizuota, atsakomybės jausmo nepraradusi visuomenė privalo žinoti kuo daugiau. Per daug džiūgauti – taip pat pavojinga, kaip mirtinai pavojinga – neįvertinti priešo raumenų.
Tėra viena protinga išeitis – lyginti optimizmu trykštančius A. Arestovičiaus pareiškimus apie būsimas ukrainietiškas pergales fronte su viską juodomis spalvomis piešiančiu A. Ilarionovu ir jo šalininkais. Būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje, jei Ukrainos karinio eksperto A. Arestovičiaus prognozes patvirtins gyvenimas, o A. Ilarionovo skaičiavimai pasirodys klaidingi.
Bet jau imama, deja, ūbauti, esą solidžioms žiniasklaidos priemonėms nedera įsileisti „milžiniškos ukrainietiškos pergalės neprognozuojančio A. Ilarionovo“. Esą jo išvados vis tiek nepasitvirtina (kai kurios prognozės tikrai nepasitvirtino, pavyzdžiui, toji – dėl karo pradžios; bet, žvelgiant atidžiau, A. Ilarionovas buvo teisus, kai sakė, jog 2022-ųjų pradžioje Rusija prie Ukrainos sutelkė per mažai jėgų, kad ją sėkmingai okupuotų, todėl puolimas mažai tikėtinas). Esą nėra aišku, kam jis tarnauja (o kam tarnauja jį už atlapų griebiantys, jį koneveikiantys – žinome?). Mano supratimu, jei mylime demokratiją, tai turime rasti vietos ir optimizmui, ir pesimizmui.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Juolab kad džiūgauti neleidžia naujasis incidentas, kurio kaltininkė – tos pačios JAV. Omenyje turiu incidentą dėl slaptosios informacijos nutekėjimo. Jei secret ženklu antspauduotus dokumentus dėl Ukrainos karinės pergalės perspektyvų nutekino labai jaunas vaikinas, tai turime rimtų rimčiausią skandalą. Vargu ar JAV galima vadinti patikima sąjungininke. Pasirodo, Amerika ne tik leidžia, kad jai vadovautų posėdžiuose užmiegantis, nuo lėktuvo trapo kritinėjantis senukas, bet ji dar savo didžiausias paslaptis linkusi patikėti vaikiukui, kuris stačia galva pasinėręs į kompiuterinius žaidimus. Dar pridėkime žinią, jog buvęs JAV prezidentas D. Trampas neturi kada džiaugtis gyvenimu, nes neišbrenda iš teismų (vis įkyriau kirba mintis, jog D. Trampui metami kaltinimai – iš piršto laužti, pritempti, tendencingi), ir turime tikrai bjauriai kuriozišką amerikietišką vaizdelį. Ar tokia Amerika pajėgi pastatyti į vietą Rusijos diktatorių?
Duok Dieve, kad klysčiau. Gal vis tik šią vasarą Vilniuje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas atneš kur kas daugiau optimizmo? Gal vis tik paaiškės, jog Ukraina turi visko, ko jai reikia pereinant į sėkmingą kontrpuolimą?
Donald Trump. Niujorkas. EPA – ELTA foto
Niujorkas, balandžio 13 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl atvyko į Niujorką, kad atsakytų į klausimus civilinėje byloje, kurioje buvęs prezidentas ir trys jo vaikai įtariami sukčiavimu versle.
Parodymai už uždarų durų suplanuoti praėjus savaitei po istorinio kaltinimų pateikimo D. Trumpui kitoje, baudžiamojoje byloje Manhatano teismo salėje.
76 metų respublikonas bus apklausiamas po priesaika Niujorko valstijos generalinės prokurorės Letitia‘os James iškeltoje byloje.
D. Trumpas iškėlė sugniaužtą kumštį, kai netrukus po 9.30 val. ryto (13.30 val. Grinvičo laiku) išėjo iš „Trump Tower“ dangoraižio Penktojoje aveniu ir apie 10.00 val. atvyko į L. James biurą žemutiniame Manhatane.
„Ši civilinė byla yra absurdiška, kaip ir visos kitos man iškeltos bylos dėl trukdymo rinkimams“, – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
L. James praėjusių metų rugsėjį iškėlė bylą D. Trumpui, Donaldui Trumpui jaunesniajam, Ericui Trumpui ir Ivankai Trump, teigdama, kad jie „Trump Organization“ vykdė „neįtikėtiną“ sukčiavimą. Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Byloje teigiama, kad jie daugelį metų melavo mokesčių rinkėjams, skolintojams ir draudikams, taikydami schemą, pagal kurią nuolat neteisingai nurodydavo organizacijos turimo turto vertę, kad praturtėtų.
Pasak L. James, jie teikė melagingus pranešimus apie D. Trumpo turto vertę ir apgaulingus turto vertinimus, „kad gautų ir padengtų paskolas, gautų draudimo išmokas ir mokėtų mažesnius mokesčius“.
Praėjusį antradienį dramatiškame teismo posėdyje, kuris prikaustė tautos dėmesį, D. Trumpas paneigė 34 kaltinimus dėl nusikalstamos veikos, susijusios su pinigais, sumokėtais už tylą pornografijos žvaigždei Stormy Daniels prieš pat 2016 metų rinkimus, atvedusius jį į valdžią.
Jis tapo pirmuoju buvusiu ar einančiu pareigas prezidentu, kuriam kada nors buvo pateikti kaltinimai padarius nusikaltimą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Tą bylą beveik vienbalsiai kritikavo respublikonų pareigūnai, įskaitant Kongreso vadovus, kurie paprašė Manhatano apygardos prokuroro demokrato Alvino Braggo duoti parodymus apie tyrimą Kongrese.
L. James, taip pat išrinkta demokratė, pareikalavo, kad D. Trumpas sumokėtų mažiausiai 250 mln. dolerių baudą – sumą, kurią, jos teigimu, jis uždirbo iš įtariamo sukčiavimo, – ir kad jo šeimai būtų uždrausta užsiimti verslu valstijoje.
Iš jos bylos, kuri, kaip tikimasi, vėliau šiais metais bus nagrinėjama teisme, negali būti pareikšti jokie baudžiamieji kaltinimai.
Donald Trump. Niujorkas. EPA – ELTA foto
Niujorkas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltintas net 34 sunkiais nusikaltimais dėl verslo įrašų klastojimo, susijusio su trimis nuslėptais mokėjimais prieš 2016 m. rinkimus, antradienį pranešė prokurorai.
„Donaldas J. Trumpas pakartotinai ir apgavikiškai klastojo Niujorko verslo įrašus, kad nuslėptų nusikalstamą veiką, padarytą siekiant nuslėpti jam kenkiančią informaciją nuo balsuojančios visuomenės per 2016 m. prezidento rinkimus“, – sakoma Manhatano apygardos prokuroro Alvino Braggo pranešime.
Pasibaigus antradienį vykusiam istoriniam teismo procesui Niujorko teisėjas paleido D. Trumpą iš suėmimo be jokių ikiteisminių apribojimų.
Teisėjas Juanas Merchanas per valandą trukusį posėdį pridūrė, kad teismo procesas gali prasidėti 2024 m. sausį, nors D. Trumpo advokatai sakė, kad norėtų atidėti jį iki pavasario.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 1 d. (AFP-ELTA). Donaldo Trumpo advokatas teigia, kad buvęs JAV prezidentas jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta ir yra pasirengęs kovai teisme, informuoja AFP.
D. Trumpas kaltinamas 2016 m. sumokėjęs 130 000 JAV dolerių pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels, kad nuslėptų sekso skandalą. Anot jo advokato, prokuroras Alvinas Braggas susidurs su „dideliais teisiniais iššūkiais“, o D. Trumpas kaltės nepripažins nes nusikaltimo nebuvo.
„Prezidentui antrankiai nebus uždėti“, – pareiškė Joe Tacopina, vienas iš D. Trumpo advokatų besitikintis, kad „prokurorai nedarys cirko“.
76-erių D. Trumpas, kuris tikisi antrą kartą laimėti JAV prezidento rinkimus 2024 m., užsipuolė jam kaltinimus pareiškusius prokurorus ir teisėją, kuris turėtų svarstyti jo bylą.
„Kišimasis į rinkimus. Parodomasis teismas!“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas, pridėdamas, kad teisėjas Juanas Manuelis Marchalas jo nekenčia.
Ateinantį antradienį Manheteno teisme turės būti paimti D. Trumpo pirštų atspaudai ir jis bus nufotografuotas, kad teisėsauga turėtų nuotrauką. Tuomet D. Trumpas taps pirmuoju JAV prezidentu istorijoje stosiančiu prieš teismą dėl kriminalinių kaltinimų. Stormy Daniels. EPA – ELTA nuotr.
Jo advokatas sakė, kad apie kaltinimus išgirdęs D. Trumpas iš pradžių buvo šokiruotas, bet dabar jau pasirengęs teisinei kovai.
D. Trumpas taip pat aiškina, kad prokuroras priklauso Demokratų partijai, o byla tėra „politinė raganų medžioklė“ siekiant sužlugdyti jo 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją. Jis tikina surinkęs 4 mln. JAV dolerių savo rinkimų kampanijai vien praėjus parai po to, kai buvo paskelbtos naujienos apie jam pateiktus kaltinimus.
Prieš jį taip pat atliekami tyrimai Džordžijoje, dėl 2020 m. rinkimų, ir Vašingtone, dėl įslaptintos informacijos pasisavinimo ir 2021 m. sausio 6 d. jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijų.
Jei klausiate, ko daugiau mano galvoje šiandien – optimizmo ar pesimizmo, atsakysiu, jog galimus variantus visuomet dėlioju nuo blogiausiojo scenarijaus. Juodosios mintys tikrai stelbia džiugesį. Didieji Vakarų politikai iš tribūnų labai gražiai gina demokratijas, teisingumus, padorumus, sąžiningumus. Tačiau jų teisingi, prasmingi žodžiai dažnokai nesutampa su konkrečiais darbais.
Ginklų Ukrainai vis dar trūksta
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
2022-ųjų vasario mėnesį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvau tikras, jog visa Europa drauge su JAV nuo pat pirmųjų karo dienų ukrainiečiams duos visko, ko jiems reikia, kad šie ne tik apsigintų, bet akivaizdžiai laimėtų. Juk Vašingtonas, Londonas, Paryžius, Berlynas, Roma – už padorumą, teisingumą, humanizmą. Nepadėti Rusijos užpultai Ukrainai – tai pats tikriausias cinizmas ir niekšiškumas, primenantis sąvoką „nusikaltimai žmoniškumui“. Bet Vakarai, pradedant oficialiuoju Vašingtonu, ukrainiečių neskubėjo paremti solidžiais ginklais nei karo išvakarėse, nei pirmosiomis karo savaitėmis.
Na, vakarietiškos dvejonės pirmaisiais mėnesiais – tarsi pateisinamos. Bet šiandien – jau vieneri metai, kai ukrainiečiai didvyriškai priešinasi, o ginklų, kurie jiems reikalingi sėkmingam kontrpuolimui, vis dar neturi. Ukrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo. Tai – ne mano išvados. Taip šių metų kovo 25-ąją dieną Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ tarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tuo tarpu Vakaruose jau girdime užuominų, jog Ukraina turėtų kuo greičiau pulti jos žemėje esančias Rusijos pajėgas, nes karą šiemet būtina užbaigti. Suprask, Ukraina privalo skubėt kariauti, kitaip … turės sėstis prie derybų stalo su Vladimiru Putinu neišlaisvinusi visų savo žemių. Karas negali tęstis amžinai, Vakarų ištekliai neva senka (tarsi ukrainiečiai nenorėtų kuo greičiau laimėti). Tačiau tokias mintis peršantys politikai nepaaiškina, kaip pradėti sėkmingą kontrpuolimą, jei trūksta tankų, toliašaudžių pabūklų, lėktuvų, šarvuočių, sviedinių? Beje, trūksta labai daug. Kodėl Ukraina stumiama į mūšius, kurių be deramos ginkluotės neįmanoma laimėti? Gal norima ją sukompromituoti ir tokiu būdu priverst sėstis prie derybų stalo darant Rusijai teritorinių nuolaidų?
Keistas Joe Bideno elgesys
Kiek kartų 2022 – 2023-aisiais girdėjome JAV prezidentą Joe Bideną sakant: „neduosime tankų, apie lėktuvus nė nesvajokite, neatsiųsime sviedinių, kurie lėktų daugiau nei 100 kilometrų, nedislokuosime Ukrainoje savo karių, neduosime įrangos, kad Ukraina gebėtų deramai apsaugoti savo oro erdvę“. Nors JAV, skirtingai nei Vokietija ar Prancūzija, savo angaruose turi tiek karinės technikos, kad senų seniausiai galėjo apginkluoti Ukrainą nuo galvos iki kojų. Bet dabartinė JAV prezidento administracija ukrainiečiams ginklus siunčia itin dozuotai – po trupinėlį, po lašelį. Tarsi nenorom.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kodėl? Primityvių pasiteisinimų – tarsi kruopų maiše: bijo dar didesnio karo, vengia branduolinių smūgių, baiminasi Rusijos subyrėjimo, taupo savo ginkluotę, nes ruošiasi susiremti su Kinija.
Bet galimi ir kiti variantai. Vienas iš baisiausiųjų, jei pasitvirtintų, būtų šis – J. Bidenas seniai susidraugavęs su V. Putinu. Viešojoje erdvėje J. Bidenas keikia V. Putiną bjauriausiais žodžiais, o iš tiesų jam leidžia elgtis kaip tinkamam. Dabartinė JAV administracija išdavusi Ukrainą. Tiksliau tariant, J. Bidenas dar prieš tapdamas prezidentu davė V. Putinui žodinį leidimą į savo rankas paimti Ukrainą. Jis niekad neprieštaravo, jog V. Putinas užgrobtų ne tik Krymą, ne tik Donbasą su Lughansku, bet dar prigriebtų ir Zaporožės bei Chersono sritis.
Beje, ankstesnysis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leidimo suvirškinti Ukrainą, regis, Kremliui nedavė. Kol valdžioje būta D. Trumpo, V. Putinas ginklais nežvagino. D. Trumpas – sunkiai prognozuojamas, kartais prišnekėdavo nesąmonių, kartais elgdavosi visiškai priešingai nei kalbėdavo, todėl V. Putinas nepajėgė perprasti D. Trumpo elgesio motyvų. V. Putinas nebuvo tikras, kad D. Trumpas, kad ir ką viešai bekalbėtų, tikrai aukos Ukrainą. Tad kantriai laukė, kada į Baltuosius rūmus įžengs Ukrainos nevertinantis, lengvai prognozuojamas, silpnučiukas J. Bidenas. Juolab J. Bidenui buvo pažadėta – sudraskysime Ukrainą per keletą savaičių. Didelio triukšmo nekils.
Bet niekas nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai, net ir labai silpnai remiami ginklais, taip atkakliai priešinsis. J. Bidenas nė nesapnavo, jog V. Putino kariauna įstrigs Ukrainos stepėse. Oficialusis Vašingtonas pasimetęs, nebežino, kaip elgtis. Remiantis slaptais susitarimais su V. Putinu, neturi teisės padėti Ukrainai, bet viešai privalo rodyti, jog remia Rusijos agresijos auka tapusią Ukrainą. Todėl amerikietiškoji pagalba bent šiuo metu – vis dar menka ir nuolat vėluoja. Tik dėl vaidybos, tik dėl viešosios nuomonės. Kaip ir tas keletą valandų trukęs simbolinis vizitas į Kijevą – tik lengvatikiams apmulkinti.
Kad galbūt egzistuoja kažin kokie slapti J. Bideno ir V. Putino susitarimai dėl Ukrainos, tokios mintys kyla klausantis, sakykim, istoriko Marko Salonino, ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, buvusio JAV karininko Gario Tabacho, politologo Dmitrijaus Korneičuko, analitiko Olego Soskino ir daugelio kitų komentarų. Nepatikliai žvelgiančiųjų į J. Bideną – vis daugiau.
Humoristiniai paaiškinimai
Joe Bidenas. Suklupo…
Žinoma, galimi ir kitokie paaiškinimai. Pavyzdžiui, humoristiniai. J. Bidenas silpnai remdamas Ukrainą iš tikrųjų nėra kaltas, nes nebesusigaudo, ką darąs. Youtube.com erdvėje gausu filmukų, kuriuose užfiksuota, kaip šiandieninis JAV prezidentas net po keletą kartų klupinėja lipdamas trapu į lėktuvą, kaip krenta nuo dviračio, kaip išlipęs iš sraigtasparnio be žmonos pagalbos nepajėgia užsivilti švarko, kaip snaudžia tarptautinėje konferencijoje, kaip saldžiai užmiega kalbėdamas akis į akį su Izraelio premjeru, kaip sutrinka nebesuvokdamas, kur jam eiti, ką jam daryti, užbaigus kalbą tribūnoje. Visa tai peržiūrėjus kyla pagrįstų įtarimų, jog Amerikai šiandien vadovauja visai ne J. Bidenas.
Jūs sakote, jog Amerikos prezidentas J. Bidenas negali taip žemai pulti, kad imtų remti ne auką, o agresorių? Bet juk tokių pavyzdžių – esama. 1994-aisiais metais JAV prezidentas leido Rusijos alkoholikui Borisui Jelcinui kraujyje paskandinti Čečėniją. 2008-aisiais JAV prezidentas išdavė Gruziją (Sakartvelą), leisdamas V. Putinui karinėmis priemonėmis atimti iš gruzinų keletą svarbių teritorijų. 2014-aisiais metais JAV prezidentas leido V. Putinui okupuoti Krymą įtikinėdamas oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Oficialiai, viešai smerkė Kremlių, o realiai – ar pajudino bent mažytį pirštelį? Tad, vadovaujantis šia logika, kodėl senukas J. Bidenas turėtų elgtis padoriai, sąžiningai, principingai?
Ginčai dėl Taivano
Neteisingo JAV elgesio pavyzdžių esama ir daugiau. Sakykim, ginčai dėl Taivano. Taivanas – kinietiška teritorija. Pats Vašingtonas oficialiai pripažįsta, kad Taivanas – Kinijos dalis. Visa Europa pripažįsta, įskaitant ir Lietuvą, jog Taivanas priklauso Pekinui. Žodžiai – gražūs, teisingi, o koks – elgesys? Sakykim, 1991-aisiais metais pasirašytoje Lietuvos ir Kinijos sutartyje oficialusis Vilnius įsipareigoja su Taivanu bendrauti tik per Pekiną, tik Pekinui leidus. Sutartyje niekur nenurodyta, koks Pekinas turi būti – komunistinis, fašistinis ar demokratinis. Tiesiog su Taibėjumi bus draugaujama tik Pekinui, koks jis bebūtų, palaiminus. Prabėga trys dešimtmečiai, ir Lietuva pažeidžia šią savo nuostatą. JAV akivaizdžiai kursto Lietuvą draugauti su Taivanu ignoruojant Pekiną. Suprask, Pekinas – nedemokratiškas, todėl neva neturi teisės į savo žemes.
Pavojingas Rusijos – Irano – Armėnijos tandemas
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Panaši padėtis – ir dėl Armėnijos. JAV pripažįsta, kad Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Nuo pat 1992 – 1994 metų Azerbaidžanas prašė Vakarų, kad šie padėtų susigrąžinti Karabachą taikiai, humanistiškai, nenaudojant karinės jėgos. Visus pastaruosius tris dešimtmečius Vakarai šaukė, jog bando šį teritorinį konfliktą sureguliuoti taikiai ir teisingai. Bet iš tiesų trisdešimt metų prievartavo Azerbaidžaną, kad šis savo Karabachą … padovanotų armėnų separatistams. Azerbaidžaniečiams tokia vakarietiška dviveidystė nusibodo, ir 2020-ųjų rudenį Baku karinėmis priemonėmis susigrąžino daugumą Karabacho teritorijų.
Ir vėl Vakarai, ypač Prancūzija, gudrauja. Esą dėl Azerbaidžano elgesio armėnus galinti ištikti humanitarinė krizė, esą azerbaidžaniečiai trukdo armėnų civiliams gabenti į Karabachą maisto produktus, geriamąjį vandenį (azerbaidžaniečiai tikrina, ar negabenami ginklai, narkotikai, padirbti pinigai), esą azerbaidžaniečiai vis dar apšaudo armėnų karius (nors būtent armėnų separatistai rengia diversijas ir išpuolius, kad tik Azerbaidžanas atidengų ugnį, ir Jerevanas galėtų kaltinti Baku pradėjus naują karą)…
Ypač Vakarams patiko Jerevano pareiškimas, girdi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas Armėnijoje, jei atvyktų į šalį, mat Armėnija oficialiai prisiėmusi įsipareigojimus pagal Romos statutą. Tai kovo 24-ąją pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „News.Am“.
Taip, Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino, kad įsipareigojimai, įtvirtinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statute, atitinka šalies Konstituciją. Tad jei V. Putinas atvyktų į Armėniją, jis turėtų būti suimtas, rašo leidinys (kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius; jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos).
Armėniškoji dviveidystė
Bet ar Armėnija tikrai uždėtų antrankius V. Putinui? Sunku patikėti jau vien dėl to, kad V. Putinas keliauja lydimas gausios iki dantų ginkluotos apsaugos. Be to, Armėnijoje vis dar dislokuota Rusijos karinė bazė. Trečioji priežastis – į Karabachą šiuo metu atsiųsta vadinamųjų „rusų taikdarių“. Vos prieš keliolika dienų, kovo 14-ąją, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir papasakojo apie „problemas“, susijusias su Rusijos taikdarių veikla Karabache“. Lietuviškoji ELTA perpasakoja N. Pašiniano žodžius: „Vakar telefonu kalbėjau su V. Putinu apie galimą eskalavimą Karabache ir sakiau, kad zonoje, už kurią atsakingi Rusijos taikdariai, yra problemų“.
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau paskutiniojo N. Pašiniano ir V. Putino pokalbio, kuomet Armėnijos premjeras beveik atvirai reikalauja, kad rusų kariai šaudytų į azerbaidžaniečių karius, Vakarai nekomentuoja. Nutyli.
Nepastebi ir kovo 23-ąją „EU reporter” paskelbtos publikacijos, kaip Armėnija padeda Rusijai apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Pasirodo, JAV finansų ministerija išplatinusi informaciją, kaip armėnų firmos perka iš užsienio technikos, prietaisų, medžiagų, o paskui viską atiduoda Rusijos kariniam kompleksui. Dar 2022-ųjų metų spalį agentūra Bloomber paskelbė faktų, kaip per Armėniją į Rusiją keliauja technika, kuri vėliau tampa prieš Ukrainą nukreiptais ginklais. Būtent Armėnija šiandien tapusi centru, kurio pagalba karinės arba dvigubos paskirties prekės iš Europos atsiduria Maskvoje.
Nedera pamiršti ir Armėnijos – Irano bičiulystės. Irano karinė technika, įskaitant bepiločius orlaivius, pirma atgabenama į Armėniją, po to slapta išvežama į Rusiją. Tad Ukraina už jos miestus bombarduojančius bepiločius orlaivius turi „dėkoti“ ne tik Rusijai, ne tik Iranui, bet ir Armėnijai. Ši trijulė šiandien puikiai sutaria.
Tačiau Vakarai kažkodėl ne itin noriai komentuoja Rusijos – Irano – Armėnijos tandemo keliamus pavojus.
Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris penktadienį padavė į teismą kompiuterių remonto meistrą, kuris paviešino nešiojamajame kompiuteryje buvusias nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas vartojantis narkotikus ir turintis „intymių santykių“, – taip siekdamas atremti respublikonų pastangas pavaizduoti prezidento sūnų kaip korumpuotą.
Ieškinys Johnui Paului Mac Isaakui pateiktas opozicijos įstatymų leidėjams mėginant sukurti bylą apie tariamai korumpuotus Hunterio Bideno sandorius, kad pakenktų jo tėvui, demokratui, kuris, kaip tikimasi, kitais metais vėl sieks prezidento posto.
H. Bideno nešiojamojo kompiuterio turinys tapo šaltiniu šimtams straipsnių ir kaltinimų 53 metų buvusiam finansininkui, kurio praeities verslo sandoriai Ukrainoje ir Kinijoje ir toliau meta šešėlį J. Bidenui.
Hunteris 2019 metais paliko nešiojamąjį kompiuterį Mac Isaaco parduotuvėje Delavero valstijoje remontui, tačiau jo taip niekada ir neatsiėmė.
Kitais metais, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kuriuose J. Bidenas varžėsi su tuometiniu prezidentu Donaldu Trumpu, laikraštis „New York Post“ teigė turintis elektroninių laiškų ir kitų dokumentų iš Hunterio nešiojamojo kompiuterio, kurie rodė jį ir jo tėvą įsipainiojus į abejotinus verslo sandorius su Ukraina, kai J. Bidenas 2015 metais buvo viceprezidentas.
„New York Post“ teigė, kad parduotuvės savininkas nešiojamąjį kompiuterį perdavė FTB, taip pat padarė kietojo disko kopiją ir perdavė ją buvusiam Niujorko merui Rudy Giulianiui, asmeniniam D. Trumpo advokatui.
Nors prezidentas J. Bidenas ne kartą atmetė šiuos kaltinimus, jie neišnyko, o medžiaga iš nešiojamojo kompiuterio figūruoja naujame respublikonų kontroliuojamo Atstovų Rūmų priežiūros komiteto tyrime dėl H. Bideno ir jo šeimos verslo reikalų.
Ketvirtadienį komitetas paviešino dokumentus, iš kurių tariamai matyti, kad Hunteris ir kai kurie jo giminaičiai pasipelnė iš 3 mln. dolerių, kuriuos Kinijos energetikos bendrovė 2017 metais sumokėjo verslo partneriui Robui Walkeriui.
H. Bidenas ieškinyje teigė, kad Mac Isaacas neteisėtai prisijungė prie jo kietojo disko turinio, jį paėmė ir pateikė antibaideniškai nusiteikusiems veikėjams, tokiems kaip R. Giulianis.
„Macas Isaacas pripažįsta, kad nesvarbu, kaip jam į rankas pateko tokia medžiaga, jo įsibrovimas apėmė neskelbtinos, privačios medžiagos peržiūrą ir prieigą prie jos“, – sakoma ieškinyje.
„Medžiagoje, kurią jis vėliau perdavė kitiems, buvo nuotraukų, kuriose ponas Bidenas užfiksuotas vartojantis narkotikus, be drabužių ir įsitraukęs į intymius santykius su kitais suaugusiais asmenimis“, – sakoma jame.
Ieškinys pateiktas po to, kai H. Bidenas, dabar menininkas, subūrė naują teisininkų komandą, kad atremtų prieš jį nukreiptą Atstovų Rūmų tyrimą, jo tėvui rengiantis priimti sprendimą dėl pakartotinio kandidatavimo ateinančiuose rinkimuose.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Skandale dėl rastų slaptų vyriausybinių dokumentų JAV Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) atliko kratą Delavero universitete – ieškota konfidencialių prezidento Joe Bideno dokumentų. Apie tai trečiadienį pranešė stotis CNN, remdamasi su tyrimu susijusiais asmenimis.
Esą buvo atliktos dvi kratos, kurios vykdytos sutikus J. Bideno advokatams. Dviejose skirtingose vietose paimta dokumentų, tačiau tarp jų su žyma „slapti“ nebuvo. Dokumentus tiria FTB.
Praėjusiomis savaitėmis kelis kartus privačiose J. Bideno patalpose buvo rasta slaptų dokumentų iš to meto, kai J. Bidenas buvo viceprezidentas. Dokumentai aptikti biuro patalpose Vašingtone, jo namuose Vilmingtone bei ten esančiame garaže. Vasario pradžioje krata atlikta ir J. Bideno savaitgalio namuose Delavere, tačiau čia daugiau konfidencialių dokumentų nerasta. Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Demokratui prezidentui minėti radiniai politiniu požiūriu yra keblus dalykas: pasitraukus iš pareigų, nėra leidžiama slaptų vyriausybinių dokumentų laikyti privačiai. Jie turi būti saugomi JAV Nacionaliniame archyve. J. Bidenas 2009–2017 metais prezidentaujant Barackui Obamai buvo jo pavaduotojas.
Praeityje slaptų dokumentų rasta ir pas buvusį prezidentą Donaldą Trumpą bei jo viceprezidentą Mike‘ą Pence‘ą.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 1 d. (dpa-ELTA). Buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley, anot žiniasklaidos, netrukus ketina paskelbti apie savo dalyvavimą 2024 metų prezidento rinkimuose. Respublikonė apie savo kandidatavimą oficialiai paskelbs renginyje Čarlstone Pietų Karolinos valstijoje vasario 15 dieną, be kita ko, pranešė stotis CNN, remdamasi su planais susipažinusiais asmenimis.
51-erių N. Haley būtų pirmoji žinoma kandidatė, vadinamuosiuose pirminiuose partijos rinkimuose mesianti iššūkį buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Šis jau paskelbė apie savo kandidatavimą.
Respublikonė, prezidentaujant D. Trumpui, nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų pabaigos buvo šalies ambasadorė JT, o 2011–2017 metais Pietų Karolinos gubernatorė – pirmoji moteris šiose pareigose. Užimdama JT ambasadorės postą, N. Haley buvo žinoma kaipo tvirta JAV interesų užsienyje gynėja.
Dėl N. Haley kandidatūros buvo spėliojama jau kelis mėnesius. „Atėjo metas naujai kartai. Metas naujai vadovybei“, – rašė ji neseniai tviteryje. Respublikonai per septynerius pastaruosius prezidento rinkimus iš aštuonerių gavo mažiau balsų už demokratus, teigė ji interviu „Fox News“. Esą atėjo metas kažkam, kas laimėtų.
Anot pranešimų, N. Haley neseniai paskambino buvusiam savo vadovui, kad informuotų jį apie savo ketinimus. „Ji paskambino man ir pasakė, jog tai mielai svarstytų. Aš pasakiau: „Turėtum tai daryti“, – pokalbį prisiminė D. Trumpas.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dar nepaskelbė apie planus dalyvauti rinkimuose, nors atvirai svarsto apie naują kampaniją, kitą savaitę dalyvaus dviejuose demokratų lėšų rinkimo renginiuose, AFP sakė šaltinis partijoje.
Antradienį J. Bidenas vyks į Niujorką, o penktadienį – į Filadelfiją, kur susitiks su turtingais rėmėjais su viltimi įtikinti juos paaukoti pinigų Demokratų partijai prieš 2024 metų rinkimus.
Tokie lėšų rinkimo renginiai yra labai svarbūs Amerikos politinėse kampanijose, kurios yra finansuojamos šimtais milijonų dolerių privačių aukų.
Nepaisant to, kad J. Bidenas oficialiai tyli, aplink jį pamažu formuojasi prezidento rinkimų struktūra.
Leonidas Brežnevas pirtyje
Gruodį prezidentas įtikino demokratus pakeisti pirminių rinkimų grafiką taip, kad juodaodžiai rinkėjai įgytų daugiau galios – blokas, kuris pasirodė esąs būtinas Bideno 2020 metų pergalei prieš Donaldą Trumpą. Brežnevas bučiuoja Honekerį. Eglės Aleksandravičiūtės (ELTA) nuotr.
J. Bidenas, kuris, sulaukęs 80 metų, jau yra vyriausias pareigas einantis JAV prezidentas, kol kas tik sakė, kad „ketina“ vėl kandidatuoti, ir pažadėjo, kad galutinį sprendimą dėl 2024 metų prezidento rinkimų paskelbs šių metų pradžioje.
Politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jis galėtų paskelbti apie tai po savo kalbos apie Sąjungos padėtį, kai JAV prezidentai tradiciškai pristato savo būsimą politinę darbotvarkę bendroje Kongreso sesijoje – ji planuojama vasario 7 dieną.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 19 d. (AFP-ELTA). Buvusio prezidento Donaldo Trumpo atsisakymas nedelsiant įsikišti, kad būtų sustabdytas praėjusių metų JAV Kapitolijaus šturmas, daro jį „netinkamą eiti bet kokias pareigas“, pirmadienį pareiškė išpuolį tiriančios Atstovų Rūmų komisijos pirmininko pavaduotoja.
„Joks žmogus, kuris tokiu metu taip pasielgtų, niekada daugiau negalėtų eiti jokių vadovaujančių pareigų mūsų šalyje“, – sakė Atstovų rūmų narė respublikonė Liz Cheney.
„Jis netinkamas eiti bet kokias pareigas“, – sakė ji paskutiniame Atstovų Rūmų komiteto, tiriančio 2021 metų sausio 6 dienos riaušes JAV Kapitolijuje, posėdyje.
Įstatymų leidėjai, tiriantys kruviną išpuolį Kapitolijuje, pirmadienį surengė paskutinį viešą posėdį, kuris, kaip tikimasi, baigsis balsavimu, ar rekomenduoti pateikti baudžiamuosius kaltinimus D. Trumpui.
Šiuo sprendimu bus užbaigtas 18 mėnesių trukęs Atstovų Rūmų specialiojo komiteto tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 1 000 liudytojų ir surengti vieši klausymai.
Mažiausiai penki žmonės žuvo po to, kai D. Trumpo melagingų pareiškimų apie pavogtus rinkimus sukurstyta minia, kuriai pralaimėjęs prezidentas nurodė žygiuoti į Kongresą, nusiaubė JAV demokratijos būstinę ir nesėkmingai bandė užkirsti kelią valdžios perdavimui prezidentui Joe Bidenui.
Elonas Muskas. EPA – ELTA nuotr.
San Fransiskas, Kalifornija, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pareiškė, kad dar nenusprendė, ar panaikinti draudimą buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui naudotis „Twitter“, naujasis socialinio tinklo savininkas Elonas Muskas paprašė naudotojų balsuoti dėl jo sugrąžinimo į platformą.
„Sugrąžinti buvusį prezidentą Trumpą“, – parašė milijardierius „Twitter“ savininkas, suteikdamas galimybę balsuoti „taip“ arba „ne“.
1.45 val. Grinvičo laiku 59,6 proc. iš beveik dviejų milijonų atsakiusiųjų buvo už D. Trumpo sugrįžimą. Šiam buvo uždrausta naudotis tviteriu dėl jo vaidmens per praėjusiais metais įvykusį JAV Kapitolijaus šturmą, kuriame dalyvavusi minia norėjo panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus. Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Nebuvo jokių ženklų, kad „Space-X“ ir „Tesla“ vadovas vadovausis šios apklausos rezultatais.
Tačiau penktadienį jis taip pat paskelbė lotynišką priežodį, kuris buvo tarsi užuomina, kad sprendimą priims „Twitter“ vartotojai: „Vox Populi, Vox Dei“ („Liaudies balsas yra Dievo balsas“).
D. Trumpas, naudojęs tviterį kaip savo ruporą, tinkle turėjo daugiau kaip 88 mln. sekėjų. Jis teigia, kad negrįš į populiariąją platformą, o liks savo tinkle „Truth Social“, kurį įkūrė po to, kai jam buvo uždrausta naudotis tviteriu.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Likus šešioms dienoms iki Kongreso rinkimų, JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo dėl augančios grėsmės demokratijai Amerikoje. Jis primygtinai ragino gyventojus dalyvauti lapkričio 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose.
„Įprastais metais nekyla klausimas, ar mūsų atiduotas balsas saugo demokratiją ar kelia jai grėsmę, – sakė JAV prezidentas. – Tačiau šiais metais yra būtent taip“. J. Bidenas trečiadienio vakarą kalbėjo demokratų rinkimų kampanijos renginyje Vašingtone.
J. Bidenas atkreipė dėmesį į tai, kad antradienį vyksiantis balsavimas bus pirmieji JAV rinkimai po to, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo JAV Kapitolijų. „Norėčiau sakyti, kad mūsų demokratijos puolimas tą dieną baigėsi. Tačiau negaliu“, – teigė J. Bidenas. Būsimuose rinkimuose esą visais lygiais mandatų siekia kandidatai, „kurie nenori įsipareigoti pripažinti rinkimų, kuriuose dalyvauja, rezultatus“.
J. Bideno pirmtakas respublikonas D. Trumpas iki šiol nesutinka pripažinti savo pralaimėjimo 2020 metų rinkimuose. Be jokių įrodymų jis toliau tvirtina, kad pergalė iš jo buvo pavogta sukčiavimu. Vadovaudamiesi šiuo pavyzdžiu, atskiri respublikonai, siekiantys mandatų ar postų vidurio kadencijos rinkimuose, aiškiai nesako, ar bet kokiu atveju pripažins rinkimų baigtį.
Lapkričio 8 dieną JAV gyventojai rinks visus 435 Atstovų Rūmu narius ir trečdalį Senato. Daugelyje valstijų vyks ir gubernatorių rinkimai, taip pat bus balsuojama dėl daugelio kitų postų.
Šiandien pasidalinsiu mintimis, kurios kilo peržiūrėjus Marijos Maksakovos (Ukraina) interviu su ekonomistu Andrėjumi Ilarionovu (JAV). Omenyje turiu pokalbį, kuris viešojoje erdvėje paskelbtas lapkričio 1-ąją.
Kuo ypatingas šis interviu? Kaip visada, ekonomistas A.Ilarionovas linkęs gretinti politikų pareiškimus, veiksmus, skaičius, tokiu būdu į paviršių iškeldamas daug ne itin malonių įtarimų. Nes tik lyginant įmanoma užčiuopti, kur meluojama, kada sakoma tiesą.
Akis pirmiausia bado specialusis JAV įstatymas – lendlizas (lend-lease). Prisimenate, kokios būta euforijos, kai įstatymą gegužės 9-ąją iškilmingai pasirašė JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas)? Dauguma džiūgavo – tuoj sulauksime amerikietiškų tankų, naikintuvų, toliašaudės artilerijos! O štai ekonomistas A.Ilarionovas dar vasarą ukrainiečius perspėjo – nebus jokio lendlizo, jus tiesiog apgaudinėja. Liūdnomis prognozėmis A.Ilarionovas viešai dalinosi ir gegužės 23-iąją, ir birželio 8-ąją (po kelių tokio pobūdžio pareiškimų jį nustojo į laidas kviesti, sakykim, Markas Feiginas).
Anuomet A.Ilarionovas tvirtino, kad lendlizo nebus ir spalio 1-ąją, nors būtent šią datą kaip seniai laukiamo lendlizo pradžią nurodė, A.Ilarionovo teigimu, įtartinasis, prieš Ukrainos interesus veikiantis buvęs KGB agentas Jurijus Švecas.
Šių metų lapkričio 1-ąją ponas A.Ilarionovas vėl priminė: o juk aš buvau teisus, lendlizo nėra iki šiol. Pasak šio eksperto, tėra penketas kanalų, kurių pagalba JAV teikia karinę paramą Ukrainai: JAV Gynybos ministerijos (ginklai persiunčiami ukrainiečių kariams per 42 – 48 valandas), Valstybės departamento kanalas, kurio pagalba ginkluotė užsakoma, gaminama ir tik po kelerių mėnesių ar metų pateks į Ukrainą, bei dar trys, kuriais užsakoma karinė amunicija, kurią dar būtina pagaminti, nes jos nėra sandėliuose.
Taigi nuo šių metų vasario 24-osios, kai Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainą plačiu frontu, Ukraina iš JAV sulaukė vos 11 milijardo dolerių vertės pagalbos, dar 7 milijardai dolerių numatyti, ir jais artimiausiu metu Kijevas galės pasinaudoti. O štai tokio kanalo, kuris vadintųsi lendlizas, – nėra. Tai reiškia, kad dar gegužės 9-ąją, pasirašydamas specialųjį įstatymą, J.Bidenas neplanavo jokių skubių, milžiniškų lendliziškų pagalbų Ukrainai.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Iš kur tai A.Ilarionovui buvo žinoma? A.Ilarionovas taip atsakė M.Maksakovai: tereikėjo atsiversti oficialų JAV Kongreso internetinį puslapį ir tuos vos du puslapiukus atidžiai perskaityti. Svarbiausia, kad tame įstatyme, A.Ilarionovo teigimu, nenumatyti jokie skaičiai: neurodyta, kada ir kiek ginklų Amerika įsipareigoja tiekti Ukrainai. O jei nėra konkrečių įsipareigojimų, tai J.Bideno rankos atrištos – jis gali Ukrainai perduoti vieną pistoletą, gali nusiųsti du pistoletus, o gali iš viso nieko ukrainiečiams nedovanoti.
J.Bidenas taip ir elgiasi – neduoda Ukrainai ginklų tiek, kiek reikėtų. J.Bidenas neduoda ginklų Ukrainai, nors, įsidėmėkite tai, kariniuose JAV sandėliuose jų – užtektinai. Profesionalūs dezinformatoriai, pasak A.Ilarionovo, net buvo paleidę gandų, esą J.Bidenas taip baudžia Volodymirą Zelenskį, atsisakiusį numarinti prieš J.Bideno sūnų Hunterį (Hanteris Baidenas) Ukrainoje iškeltą baudžiamąją bylą dėl finansinių aferų.
Iš tikrųjų – viskas sudėtingiau. Šiandieninė JAV administracija (JAV prezidentas J. Bidenas, jo patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivanas ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros CŽA vadovas Williamas J. Burnsas) nenori, kad Ukraina laimėtų. Būtent: jie nenori, kad Ukraina pralaimėtų, bet netrokšta ir jos pergalės. Nes mano, kad Ukraina – tai Rusijos įtakos sferai priklausanti valstybė. Todėl ir karinė JAV pagalba – tarsi pipetė, kuria lašinami vandens lašai į karščio iškamuotą dykumą.
Kokiais argumentais savo įtarimus A.Ilarionovas patvirtina? JAV iki lapkričio 1-osios Ukrainai davė ginklų tik 0,3 proc. nuo to, ką turi savo sandėliuose ir angaruose. Pavyzdžiui: Amerika šiuo metu turi per 6 tūkst. modernių tankų. O kiek jų padovanojo Ukrainai? Remiantis paskutiniais duomenimis, iš Vakarų ukrainiečiams tebuvo atgabenta 200 tankų. Palyginimui: iš rusų karių fronte ukrainiečiai atėmė 400 tankų, t.y. du sykius daugiau nei sulaukė vakarietiškos pagalbos. JAV savo sandėliuose turi per 80 tūkst. modernių karo mašinų. Ukrainai jų padovanojo vos keletą šimtų, kai, pavyzdžiui, Afganistanui kadaise tokių mašinų siuntė tūkstančiais (o juk Talibanas ir Rusijos armija – kaip dangus ir naktis). Alfganistanui kadaise JAV buvo labai dosni ir lėktuvais – išsiuntė per 100 karinių lėktuvų, įskaitant ir modernius orlaivius. O Ukrainai – vos 20-imt senojo modelio sraigtasparnių. Ukraina negalinti pasidžiaugti turinti net daug HIMARS įrenginių. Vos kelios dešimtys, nors reikėtų mažų mažiausiai kelių šimtų.
Kitas palyginimas: Rusija į Ukrainą paleidžianti per 60 tūkst. artilerinių sviedinių, kai ukrainiečiai per tą patį laikotarpį atsakyti gali tik 6 tūkst. Taigi Rusijos ir Ukrainos pajėgumų santykis: 10 ir 1. Rusija per mėnesį karo reikmėms skiria 15 milijardų dolerių, Ukraina per mėnesį su Vakarų pagalba – vos 6 milijardus.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Kelkime dar vieną dabartinei JAV administracijai nemalonų palyginimą? Kada Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas siautėjo labiausiai? Taip, Kremlius agresyviai elgėsi visuomet: ir tuomet, kai prezidentavo Klintonas, Bušas, Obama (jų valdymo metu užpulta Čečėnija, Gruzija, įsiveržta į Donbasą). Bet labiausiai V.Putinas įsisiautėjo tuomet, kai JAV prezidentu buvo išrinktas J.Bidenas. Kremlius prieš Ukrainą pradėjo tikrą karą. O kaip, sakykite, V.Putinas elgėsi, kai Amerikai vadovavo Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas)? Kai prezidentavo D.Trumpas, V.Putinas nepradėjo nė vienos karinės kampanijos – nei mažos, nei didelės.
Atsitiktinumas ar dėsningumas? D.Trump turi nuopelnų globaliam saugumui? B.Obama nedavė Ukrainai jokių ginklų 2014-aisiais, nors Rusija tąsyk veržėsi į Donbasą ir Krymą. Atėjęs į valdžią D.Trumpas 2017-aisiais padovanojo ukrainiečiams užtektinai daug prieštankinės ginkluotės, rengė su Ukrainos kariškiais bendras karines pratybas, JAV karo laivai nuolat patruliavo Juodojoje jūroje, amerikiečiai smogė rusiškai „Wagner“ grupuotei Sirijoje ir ją sunaikino, JAV žvalgybiniai lėktuvai nuolat skraidė virš Ukrainos. D.Trumpas taip pat privertė NATO šalis atverti pinigines – daugiau lėšų sumesti į Aljanso biudžetą. B.Obamos laikais NATO biudžetas sumažėjo 83 milijardais dolerių, D.Trumpo laikais – padidėjo 85 milijardais dolerių.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žodžiu, lapkričio 1-ąją surengta M.Maksakovos ir A.Ilarionovo diskusija sukėlė daug nerimo. Puikiai suprantu, jog Vakarai, kaip bebūtų, padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, Ukraina šiandien dar labiau vargtų ir kentėtų. Neatmetu galimybės, jog A.Ilarionovas klysta, nežino visų detalių ir smulkmenų. Neatmetu ir galimybės, jog kritikuodami Vašingtoną dėl menkos paramos Kijevui rizikuojame likti … be jokios pagalbos.
Ir vis tik A.Ilarionovo iškeltos versijos vertos rimtesnės analizės.
Gal, sakau, Lietuvoje reziduojantis JAV ambasadorius Robertas S. Gilchrist galėtų pakomentuoti A. Ilarionovo pareiškimus: kur tiesa, o kur melas?
Beje, padėtis – įtemta. V.Putino paskelbta mobilizacija – skaitlinga. Kaip teigia A.Ilarionovas, Rusija galinti suburti karių per vieną milijoną…
FTB ir antrankiai
Vašingtonas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, Floridoje, anksčiau šią savaitę rado 11 rinkinių įslaptintų dokumentų. Kai kurie jų buvo pažymėti įrašu „visiškai slaptai“, t. y. turėjo būti laikomi specialiose valstybės patalpose, informuoja dpa.
Rastų dokumentų sąrašas ir kratos orderis buvo išplatinti penktadienį Teisingumo departamento prašymu. Viename rinkinyje minimi „įvairūs slapti, visiškai slapti ir jautrūs dokumentai“. Taip pat teigiama, kad FTB agentai paėmė 4 rinkinius visiškai slaptų, 3 rinkinius slaptų ir 3 rinkinius konfidencialių dokumentų. Tačiau neatskleidžiama su kokiomis temomis šie dokumentai susiję.
Remiantis kratos orderiu, tiriami Šnipinėjimo akto pažeidimai, kuris draudžia neteisėtai laikyti informaciją susijusią su nacionaliniu saugumu ir informaciją galinčia pakenkti JAV ar padėti užsienio priešui. Taip pat tiriami federalinio įstatymo pažeidimai dėl dokumentų sunaikinimo ar nuslėpimo siekiant pakenkti valstybės atliekamam tyrimui ir dar vienas pažeidimas dėl neteisėto vyriausybės dokumentų paėmimo.
Bausmė ir baudos priklauso nuo to, kiek dokumentų buvo nuslėpta ar sunaikinta.
Per pirmadienį atliktą kratą surinkta 20 dėžių su nuotraukų segtuvais, ranka rašytas raštelis, raštas dėl malonės suteikimo politiniam konsultantui Rogeriui Stoneui ir informacija apie Prancūzijos prezidentą.
Beprecedentė teismo įgaliota krata buvusio prezidento namuose, kurią D. Trumpas vadino „reidu“, susilaukė tiek jo paties, tiek jo respublikonų sąjungininkų aršios kritikos. Jie ėmė kaltinti Teisingumo departamentą „raganų medžiokle“ ir reikalavo, kad aukšto rango pareigūnai pateiktų informaciją, kodėl ji pradėta.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį žiniasklaida pranešė, kad Teisingumo departamentas dar pavasarį bandė atgauti dokumentus siųsdamas teismo šaukimus ir naudodamas kitas priemones, tačiau kratos orderis išduotas nes manyta, kad D. Trumpas „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laiko konfidencialius ar itin slaptus dokumentus, o kai kurie jų susiję su branduolinėmis programomis. Slaptieji sąrašai. Top secret
Tuo metu pats D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ aiškino, kad jei bus rasti dokumentai apie branduolines programas, tai juos neva pakiš FTB kratos metu. Jis taip pat teigė, kad buvęs prezidentas Barackas Obama po savo kadencijos pasiliko 33 mln. puslapių dokumentų, o kai kurie jų taip pat buvo slapti. Tuo metu Nacionalinių archyvų registrų administracija pažymėjo, kad pastaruosius dokumentus saugo Nacionaliniai archyvai Prezidento B. Obamos bibliotekai.
Pirmadienį atlikta krata gali turėti padarinių ir kitoms D. Trumpo teisinėms problemoms, pavyzdžiui, Teisingumo departamento atliekamam tyrimui dėl D. Trumpo bandymų pasinaudoti netikrais rinkėjų sąrašais siekiant persverti 2020 m. rinkimus savo naudai.
FTB ženklelis
Sinsinatis, rugpjūčio 12 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose nušautas ginkluotas vyras, mėginęs įsiveržti į Federalinį tyrimų biurą (FTB). FTB duomenimis, vyras ketvirtadienį mėgino patekti į FTB biurą Sinsinatyje, tačiau aktyvavus apsaugą paspruko.
Tada, policijos duomenimis, jį pradėta persekioti, vyras sustabdė automobilį kaimiškoje vietovėje. „Kai automobilis sustojo, įvyko susišaudymas tarp pareigūnų vietoje ir įtariamojo“, – sakė policijos atstovas.
Pareigūnai esą mėgino įtikinti vyrą pasiduoti, tačiau šis nesutiko. Kai nukreipė ginklą į policininkus, vyras buvo nušautas. Jis nuo sužalojimų mirė vietoje.
Tikslios incidento prie FTB biuro priežastys kol kas nežinomos. Tačiau vyras mėgino įsiveržti į įstaigą praėjus kelioms dienoms po FTB atliktos kratos buvusio prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje Floridoje. Krata sukėlė įtūžį ir pasipiktinimą dešiniuosiuose sluoksniuose.
Pats D. Trumpas kratą pavadino politiškai motyvuota.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), atlikdamas kratą buvusio prezidento Donaldo Trumpo namuose, anot „The Washington Post“, ieškojo ir slaptų dokumentų apie branduolinius ginklus. Laikraštis remiasi neįvardytais šaltiniais.
Tačiau šaltiniai neatskleidė nei kokia tai informacija, nei ar ji susijusi su JAV ar kitomis valstybėmis. Šaltiniai taip pat nenurodė, ar atitinkami dokumentai per kratą buvo rasti.
FTB praėjusį pirmadienį atliko kratą D. Trumpo rezidencijoje Floridos valstijoje. Tai beprecedentis atvejis JAV istorijoje. Kratos metu D. Trumpo namuose nebuvo. Jis ir kiti respublikonai griežtai sukritikavo kratą ir apkaltino demokratų prezidentą Joe Bideną politizuojant FTB. Baltųjų rūmų duomenimis, J. Bidenas iš anksto nežinojo apie kratą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Krata tikriausiai buvo atlikta ieškant dokumentų iš to meto, kai D. Trumpas buvo prezidentu. Metų pradžioje paaiškėjo, kad Nacionalinis archyvas, kuris atsakingas už prezidento korespondencijos saugojimą, įtaria, jog D. Trumpas savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laikos dėžes su slaptais dokumentais. Sausį kai kurie dokumentai buvo perduoti archyvui.
Vėliau kilo įtarimų, kad D. Trumpas ar jo komanda yra neatidavę daugiau svarbių dokumentų, rašo „The Washington Post“, remdamasis anoniminiais šaltiniais. FTB dabar esą išsivežė 12 dėžių su dokumentais.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, balandžio 26 d. (AFP-dpa-ELTA). Europos Sąjunga antradienį perspėjo milijardierių verslininką Eloną Muską, kad interneto platforma „Twitter“, kurią jis netrukus įsigys, turės laikytis naujų Europos įstatymų, kuriais ribojama didžiųjų technologijų galia.
„Nesvarbu, ar tai būtų priekabiavimas internete, padirbtų gaminių pardavimas… vaikų pornografija, ar raginimai vykdyti teroro aktus… „Twitter“ turės prisitaikyti prie mūsų europinių taisyklių, kurių Jungtinėse Valstijose nėra“, – AFP sakė Europos Komisijos narys Thierry Bretonas.
Įsigydamas „Twitter“, E. Muskas pažadėjo platformoje tvirtai laikytis žodžio laisvės nuostatų, taip sukeldamas susirūpinimą, kad ji taps neapykantos ir propagandos vieta, o pareiga kovoti su patyčiomis ir dezinformacija bus palikta vartotojams.
Jei E. Muskas įvykdys savo pažadą, jis greitai susidurs su Skaitmeninių paslaugų įstatymu – svarbiu ES teisės aktu, kuriuo užtikrinamos griežtesnės pasekmės, kai platformose talpinamas uždraustas turinys.
„Twitter“ pirmadienį paskelbė, kad sudarė galutinį susitarimą, pagal kurį „Tesla“ įkūrėjas E. Muskas ją įsigis, o sandorio vertė sieks apie 44 mlrd. dolerių. Užbaigus sandorį „Twitter“ taps privačia bendrove, sakoma technologijų milžinės pranešime.
„Twitter“ valdyba atliko kruopštų ir išsamų Elono pasiūlymo vertinimo procesą, sąmoningai sutelkdama dėmesį į vertę, patikimumą ir finansavimą“, – sakė „Twitter“ nepriklausomas valdybos pirmininkas Bretas Tayloras. Elonas Muskas. EPA – ELTA nuotr.
E. Muskas sakė, kad „Twitter“ – tai skaitmeninė miesto aikštė, kurioje svarstomi žmonijos ateičiai svarbūs klausimai“, ir pridūrė, kad norėtų padaryti jį „geresnį nei bet kada, pagerinant produktą ir įdiegiant naujas funkcijas“, įskaitant nepageidaujamo turinio botų nugalėjimą ir visų asmenų autentiškumo patvirtinimą.
Pats E. Muskas socialiniame tinkle turi daugiau kaip 84 mln. sekėjų ir yra vienas aktyviausių ir žinomiausių jo vartotojų. Milijardierius anksčiau buvo paskelbęs apie savo ketinimą paversti mikrotinklaraščių svetainę pasauline laisvo žodžio platforma, sulaukdamas ekspertų kritikos.
Žodžio laisvė ar pavojus demokratijai?
„Tikiuosi, kad net didžiausi mano kritikai liks „Twitter“ tinkle, nes būtent tai reiškia laisvą žodį“, – rašė E. Muskas pirmadienį, likus kelioms valandoms iki pranešimo apie įsigijimą.
Į E. Musko planus įsigyti „Twitter“ platformoje sureagavo politikai, įžymybės, aktoriai ir net Dauningo gatvės 10 namo „Katinas Larry“ (nepatvirtinta). Ir jų nuomonės išsiskyrė. JAV senatorė Elizabeth Warren sandorį pavadino „pavojingu demokratijai“.
Ji parašė: „Tokie milijardieriai kaip Elonas Muskas žaidžia pagal kitokias taisykles nei visi kiti ir kaupia galią savo naudai. Mums reikia turto mokesčio ir griežtų taisyklių, kad didžiosios technologijų bendrovės būtų atskaitingos“.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistė ir AHA fondo, siekiančio išlaisvinti moteris ir mergaites nuo kultūrinių praktikų, pažeidžiančių jų žmogaus teises, įkūrėja Ayaan Hirsi Ali, pasveikino E. Musko pirkinį.
„Elonui Muskui dabar priklauso „Twitter“. Tai puiki diena žodžio laisvei. Švęskime“, – rašė ji.
Nemažai žmonių, tarp jų ir serialo „The Good Place“ aktorė Jameela Jamil, sakė, kad paliks „Twitter“.
„Ach, jis nusipirko „Twitter“. Norėčiau, kad tai, kas čia patalpinta, būtų mano paskutinis tvytas, – rašė ji šalia nuotraukų su šunimi. – Bijau, kad šis žodžio laisvės pasiūlymas padės šiai velnio platformai pasiekti savo galutinę visiškai nevaržomos neapykantos, fanatizmo ir mizoginijos formą. Sėkmės“.
Nepatvirtintoje katino Larry paskyroje rašoma: „Neaišku, kam Elonas Muskas išleido 44 mlrd. dolerių. „Twitter“ man priklauso nuo tos dienos, kai prie jo prisijungiau“.
D. Trumpas nebegrįš
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad negrįš į „Twitter“, net jei jo paskyra bus atkurta po naujojo sandorio. Respublikonų lyderis sakė, kad naudosis savo svetaine „Truth Social“, nors panašu, kad nuo jos paleidimo vasario mėnesį jis ten tik kartą parašė žinutę.
„Aš neisiu į „Twitter“, aš liksiu TRUTH“, – pasak FoxNews.com, sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad E. Muskas yra „geras žmogus“, kuris patobulins paslaugą. Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
„Pas mus ateina milijonai žmonių, ir pastebime, kad jų atsakas TRUTH yra daug geresnis nei būnant „Twitter“. Tviteryje yra botų ir netikrų paskyrų, o mes darome viską, ką galime“, – sakė jis.
Po 2021 metų sausį jo šalininkų surengto JAV Kapitolijaus šturmo – ir antrosios apkaltos – D. Trumpui visam gyvenimui buvo uždrausta naudotis „Twitter“. Bendrovė nurodė, kad egzistuoja „tolesnio smurto kurstymo rizika“.
