Donald Trump

Aktualijos

Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur

Buvęs ambasadorius JAV, o dabar spalio mėnesį išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo narys Žygimantas Pavilionis į Washingtoną sugrįžo po rinkimų Amerikoje.

LR Seimo delegacija, vadovaujama Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo, kartu su Estijos ir Latvijos parlamentų delegacijomis susitiko su JAV Senato vadovybe, abiejų Kongreso rūmų, Senato ir Atstovų rūmų, Užsienio reikalų komitetų pirmininkais ir nariais, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku ir nariais, Baltijos šalių draugų grupe Atstovų rūmuose. Susitikime su Senato daugumos lyderiu senatoriumi M. McConnell dalyvavo senatoriai D. Durbin, B. Cardin, J. McCain, B. Menendez, J. Ernst, Ch. Coons, Ch. Murphy.

Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žygimantas Pavilionis sakė – net per penkerius jo darbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone metus nebuvo tokio plataus masto visų Baltijos šalių atstovų vizito JAV Kongrese. Abiejų JAV partijų atstovai patvirtino, jog Kongresas vykdo nepriklausomą užsienio politiką, jog JAV visada gins Baltijos šalių interesus. Ir Amerikos Kongreso nariai, ir senatoriai sakė gerai suprantantys Baltijos šalių karines ir energetines problemas, matantys agresyvią Rusijos vykdomą propagandos kampaniją.

Baltijos šalių ir JAV parlamentarų susitikimuose buvo kalbėta ir apie Ukrainą. Kongreso nariai tvirtino, jog negali būti net kalbų apie sankcijų Rusijai švelninimą.

Ž. Pavilionis pabrėžė, jog tai buvo susitikimai su tikrais draugais, kurie norėjo patvirtinti anksčiau duotus įsipareigojimus Lietuvai ir jos kaimynėms. Ir, nors nebuvo susitikimų su išrinktojo Prezidento Donald Trump kuriamos administracijos narias, politiniai strateginiai saugikliai patvirtinti.

Aiškėja, kad naujojoje administracijoje jau yra žmonių, kurie artimi Lietuvos idealams. Tai taip vadinamos Lotynų Amerikos grupės atstovai. Ž. Pavilionis minėjo brolius Diaz-Balart, kurie daug padėjo ieškant ryšių JAV valdžioje. Pasak jo, būtent šių žmonių dėka Lietuvos ambasadoriui pavyko prieš kelerius metus susitikti su tuometinio Kongreso lyderiais. Ž. Pavilionis mano, jog Lotynų Amerikos grupė turėtų būti įtakinga D. Trump administracijoje, ir Lietuvai tai būtų labai palanku.

Buvęs ambasadorius pripažino, jog jaučiasi laisvesnis susitikinėdamas su JAV Kongreso nariais, užsienio politikos ekspertais kaip Seimo narys, nes nėra varžomas diplomatijos normų.

Todėl jis nebijojo pripažinti ir to, jog nepaisant apklausų ir kone visuotinio įsitikinimo abipus Atlanto, kad H. Clinton bus išrinkta JAV prezidente, jis visada jautė, jog D. Trump laimės, ir to neslėpė. Netgi priešingai, jis ragino Lietuvos užsienio reikalų ministrą ir kitus pareigūnus užmegzti ir palaikyti ryšius su abiejų kandidatų komandomis.

Ž. Pavilionis sako, kad gyvendamas Amerikoje suvokė, jog D. Trumpo žodžiai, jo politiškai nekorektiški pareiškimai buvo artimi ir suprantami daugeliui amerikiečių, ir ne tik dešiniųjų pažiūrų, nes taikė tiesiai į jų širdis.

Buvęs diplomatas nebuvo nusiteikęs prieš H. Clinton, nes, nepaisant jam nepriimtinų buvusios Valstybės sekretorės pažiūrų ir asmeninių savybių, ji padarė nemažai teisingų ir naudingų Baltijos šalims sprendimų. Jos komandos žmonės skyrė daug dėmesio Baltijos šalių regionui tuo metu, kai prezidento Barack Obama komandai jis nebuvo labai svarbus, ir užtruko ilgai, kol pavyko tuos santykius nors kažkiek sušildyti.

Žinoma, jog Lietuvos ir jos kaimynių santykiai su Respublikonų partijos politikais tradiciškai yra glaudesni. D. Trumpo asmeniškai nepažįstantis Ž. Pavilionis sako, jog šūkis „Make America great again” jam patiko, nes tai rodo norą stiprinti Amerikos gynybinę galią ir lyderystę pasaulyje. Anot jo, „stipri Amerika pasauliui gyvybiškai reikalinga, o B. Obama metais Amerikos lyderystė pasaulyje buvo beveik prarasta, lyderiavimas iš už nugaros nėra efektyvus”.

Paklaustas, ar pagrįsta baimė, jog D. Trump tapęs prezidentu sukirs rankomis su Vladimiru Putinu, Ž. Pavilionis neatmetė tokios galimybės, bet priminė, jog tokias klaidas darė kone visi JAV prezidentai – ir Bush jaunesnysis, ir B. Obama.

Pirmi naujosios Baltųjų rūmų administracijos mėnesiai ir netgi metai paprastai yra įtemptas ir pavojingas laikotarpis. Ir dabar Rusija darys viską, kad JAV nebūtų stipri valstybė, darys viską, kad JAV nebūtų galinga lyderė.

„Šio vizito metu susitikau su daugeliu savo senų bičiulių abiejose partijose, ir visi jie sutartinai sakė, jog V. Putino Rusija yra didžiausia trumpalaikė grėsmė Amerikai ir pasauliui. Yra kitų grėsmių, bet niekas kitas neturi tokio išvystyto aparato, tokios karinės galios, kuri gali sunaikinti ištisus regionus”, – sakė Ž. Pavilionis. Tačiau tai, kad Rusijos grėsmė yra pripažįstama, jau yra gerai.

Seimo narys priminė, kad JAV demokratai apdegė pirštus su „perkrova” (Reset) ir gavo didžiausią smūgį iš Kremliaus. Tai buvo gera pamoka, jog su KGB žaisti nereikia, nes vis tiek praloši. Ir jeigu D. Trump administracija kartos tas pačias klaidas, mėgins dar vieną „perkrovą” su V. Putinu, baigsis taip pat.

„Tik klausimas, kuo tai baigsis mums”, – svarstė Ž. Pavilionis.

Bet, kita vertus, ar nėra V. Putinui palanku, jog visi nuolat šneka apie Rusiją? Ar neatrodo Rusija galingesnė nei yra iš tikrųjų, nes nuolat apie jos grėsmę šnekama?

„Be abejonės, juk Rusijos ekonomika tesudaro vos du procentus pasaulio ekonomikos, jos gynybos biudžetas yra mažas, palyginus su JAV, todėl Kremlius skiria milžiniškas lėšas propagandai, kad palaikytų galingos ir grėsmingos valstybės įvaizdį”, – sutiko Ž. Pavilionis.

Tačiau kai kurie draugai Washingtone patarė Baltijos šalių parlamentarams ruoštis blogiausiam scenarijui, nes šitoje nežinomybėje visko gali būti.

Seimo narys teigė, kad krašto gynyba yra finansuojama prastai, kad du procentus reikėtų skirti jau kitais metais, o ne 2018 m., kaip numatoma dabar. Gerai yra bent tai, kad kitos Baltijos valstybės ir Lenkija jau kitais metais pasieks 2 proc. BVP krašto apsaugai, kaip numato NATO reikalavimai.

Ž. Pavilionis taip pat pabrėžė, jog reikia geriau finansuoti ne tik krašto apsaugą, bet ir diplomatinę tarnybą. Pasak jo, Lietuvos valstybės resursai Vašingtone yra menki, aktyvią veiklą vykdo tik dvi institucijos – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, o kur visos kitos institucijos? Tiek metų kalbama apie būtinybę kone visoms ministerijoms turėti savo atstovus JAV, bet veiksmų nėra, netgi kultūros atašė atšauktas.

„Argi normalu, kad nėra nė vieno žmogaus Seime darbui su JAV Kongresu, o Briuselyje toks pareigūnas yra, nors ES Parlamento galios yra juokingos?” – stebėjosi buvęs Lietuvos ambasados JAV vadovas. Mažai dėmesio tam, kas vyksta Lietuvai bene svarbiausioje valstybėje, rodo ir Lietuvos žiniasklaida. Piktinamasi Rusijos propagandos įtaka, bet nieko nedaroma jai atsverti. Nė vienas Lietuvos laikraštis ar interneto svetainė neturi savo kameros ir žurnalisto Washingtone, kai estai jau prieš penkerius metus atsiuntė žurnalistę, kurios darbas yra nušviesti Washingtono politiką ir kitas JAV aktualijas. Lenkai turi gal ir dešimt tokių žmonių.

Rinkimų rezultatai nustebino ne tik Ameriką, bet ir Lietuvą, kurioje mėnesiu anksčiau vykusių rinkimų baigtis buvo vertinama kaip netikėta. Tačiau su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais rinkimuose dalyvavęs Ž. Pavilionis sakė, jog Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė Lietuvoje yra dabartinės globalios politikos ligos pasekmė, pasaulinis fenomenas, kuris kartojasi skirtingose šalyse.

Susitikimai Washingtone jam padėjo geriau suvokti tos ligos priežastis. Apie tai jis daug kalbėjosi su žinomais ekspertais, kuriuos įvardijo kaip globalios demokratijos prižiūrėtojus. Ir jie mato, jog ketvirtoji naujausių technologijų keliama industrinė revoliucija naikina viduriniąją klasę, kuri buvo demokratijos pagrindas. Ekonominė pasaulio krizė buvo suvaldyta tik finansinėmis priemonėmis, nematant gilesnių jos priežasčių ir neįvertinant žmonių, kurie naujosios revoliucijos buvo nustumti į nuošalę.

Seimo narys įsitikinęs, kad jei neinvestuosime į demokratiją, neugdysime naujų lyderių, ta globalios politikos liga taps neišgydoma. Jis džiaugiasi, kad apsidairęs Seime mato jaunų veidų. Bet kiek gabių būsimų Lietuvos politikų yra užsienyje?! Todėl jis pakartojo, jog vienas pagrindinių jo darbo Seime tikslų – labai rimtai užsiimti lietuvių susigrąžinimu į Lietuvą.

Ž. Pavilionis teigė nesigailįs palikęs diplomatinę tarnybą, kurioje buvo nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, ir tapęs politiku. Jis mano, jog diplomatinėje tarnyboje nieko naujo per artimiausius ketverius metus nebus, o plaukti pasroviui nėra įpratęs.

Panašu, jog Seime Ž. Pavilionis nebus paklusnus, tylus narys.

Informacijos šaltinis – www.draugas.org

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.12.27; 06:14

Atsargiai

Nikolajus Gorochovas

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškėlė į valstybės sekretoriaus postą naftos korporacijos ExxonMobil vadovą Reksą Tilersoną. Leidinys Gordon.com išsiaiškino, kuo garsus Tilersonas ir kokie santykiai jį sieja su Rusijos vadovybe. 

Reksas Tilersonas ir Vladimiras Putinas

Gruodžio 13-ąją Donaldas Trumpas paskelbė, kad kandidatu į valstybės sekretorius jis pasirinko veikiantį didžiausios pasaulyje privačios naftos kompanijos ExxonMobil vadovą Reksą Tilersoną.

Po to, kai Trumpas pradės eiti pareigas, Tilersono kandidatūrą turės patvirtinti Senatas.

Trumpo pasirinkimas pažymėtinas net ne tuo, kad JAV diplomatijai vadovaus pagal išsilavinimą inžinierius ir stambiojo verslo atstovas, o tuo, kad būsimasis valstybės sekretorius turi atvirų ryšių su Rusija.

Tiksliau – su dviem rusais: prezidentu Vladimiru Putinu ir Rosneft vadovu Igoriu Sečinu.

Naujiena apie Tilersono paskyrimą pasirodė praėjus trims dienoms po to, kai Washington Post leidinys išspausdino CŽV išvadas apie Rusijos kišimąsi į pastarųjų prezidento rinkimų JAV eigą.

Tilersonas pirmą kartą pateko į Rusiją 1998 metais, kai pradėjo vadovauti bendrovei Exxon Neftegaz Limited, kuri vertėsi naftos telkinių eksploatacija Kaspijos jūroje ir Sachaline.

Po trejų metų Tilersonas buvo paaukštintas ir tapo ExxonMobil vyresniuoju viceprezidentu, o 2006 metais – korporacijos vadovu. 2011 metais ExxonMobil pasirašė kontraktą su Rosneft dėl bendro naftos telkinių Arktikos šelfe įsisavinimo. Trečdalis bendros įmonės priklausė ExxonMobil, beje, 100 proc. išlaidų naftos atsargų Arktikoje geologinei žvalgybai dengė Amerikos kompanija. Pasirašant sutartį dalyvavęs Vladimiras Putinas (tuo metu ministras pirmininkas) įvertino projektą 500 mldr. dolerių, apie tai rašė Gazeta.ru.

2014 metais, kai atsakydama į agresiją Ukrainoje Barako Obamos administracija įvedė sankcijas Rusijai, Tilersonas savo kompanijos vardu pasisakė prieš apribojimus. „Mes nepritariame sankcijoms, daugiausia dėl to, kad nemanome jas esant veiksmingomis, jeigu jos neįdiegtos labai gerai ir visapusiškai, o tai labai sudėtinga padaryti“, – cituoja Tilersoną leidinys Dallas Business Journal.

Ne visiškai suprantama, ką Tilersonas turėjo omenyje sakydamas „neveiksmingos“, bet Oilprice.com projekto apskaičiavimais, ExxonMobil nuostoliai dėl sankcijų Rusijai 2016 metų spalį siekė 1 mlrd. dolerių. Kompanijai teko uždaryti 9 iš 10 bendrų projektų su Rosneft.

Tilersono verslo interesus Rusijoje palaiko jo glaudūs kontaktai su Igoriu Sečinu ir Vladimiru Putinu. „Bendraudamas su Vladimiru Putinu jis praleido daugiau laiko, negu bet kuris kitas amerikietis, išskyrus Henrį Kisindžerį (amerikiečių diplomatą ir politologą, JAV valstybės sekretorių 1973–1977 metais, – Gordon), pareiškė buvęs JAV gynybos ministro pavaduotojas Džonas Hamrė komentaruose leidiniui The Wall Street Journal.

Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas Tilersoną apibūdino kaip labai artimą Igoriui Sečinui.

Informacijos šaltinis – gordonua.com leidinys.

2016.12.20; 09:44

Atsargiai

Harriet Agerholm / Independent

Donaldas Trumpas sužlugdys JAV galybę, – sako žmogus, teisingai išpranašavęs SSSR suirimą

Norvegų sociologijos profesorius Johanas Galtungas, garsus tuo, kad išpranašavo Sovietų Sąjungos žlugimą ir rugsėjo 11-osios teroro aktus, prognozuoja spartesnį JAV pasaulinės galybės nuosmukį ir žlugimą prezidentaujant Donaldui Trumpui, perduoda Hariet Agerholm leidinyje Independent.

„2000 metais jis sukėlė ginčus, išpranašavęs JAV pasaulinės galios žlugimą iki 2025 metų, – sakoma straipsnyje. – Tačiau prie Bušo administracijos /Galtungas/ perkėlė savąją katastrofos prognozę į 2020 metus. Dabar jis sako, kad toji realybė materializuosis po to, kai prezidentu bus išrinktas pasipūtęs milijardierius“.

„Trumpo išrinkimas dėl antiimigracinių motyvų sutampa su vienu sociologo 2009 metais išleistoje jo knygoje „The Fall of the American Empire – and then What?“ („Amerikos imperijos žlugimas – ir kas po to?“) išpranašauto nuosmukio finaliniu etapu, jo prognozuotu fašizmo pakilimu prieš šalies galybės nuosmukį“, – rašo autorė.

Galtungas portalui Motherboard sakė, kad Trumpo išrinkimas „pagreitina nuosmukį“, tačiau pripažino, kad „dar reikia pažiūrėti, ką jis nuveiks kaip prezidentas“. Pasak Galtungo, kritiškas Trumpo požiūris į NATO irgi rodo, kad JAV nebebus supervalstybė.

Informacijos šaltinis: The Independent leidinys.

2016.12.18; 18:14

Gordijo mazgas

Nesijaučiu turįs teisę kategoriškai vertinti JAV prezidento rinkimų kampanijos. Niekad nesu buvęs Amerikoje. Todėl būtų keista, jeigu svaidyčiausi kategoriškais patarimais, kokį prezidentą amerikiečiai privalėjo išsirinkti.

Ir vis dėlto JAV prezidento rinkimai Lietuvai svarbūs. Drįstu manyti – gyvybiškai svarbūs. Patys svarbiausi. Svarbesnių negali būti. Būtent nuo jų priklauso, ar galime nebijoti imperinių Kremliaus užgaidų. Jei Prancūzija, Vokietija ar Italija išsirinktų akivaizdžiai prorusišką valdžią – būtų mirtinai pavojinga. Bet ne taip pavojinga, jeigu Amerika išsirinktų imperinius tikslus puoselėjančiam Kremliui palankų vadovą. Todėl turiu bent jau moralinę teisę svarstyti, koks JAV vadovas Lietuvai būtų palankiausias. 

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus centre prie Rotušės rūmų sienos prikalta paminklinė lenta, skelbianti, kad „Lietuvos priešai yra ir JAV priešai“. Šie žodžiai patvirtinti JAV prezidento parašu. Todėl turiu vienintelį klausimą ponui Donaldui Trampui: „Ar jo prezidentavimo metu oficialusis Vašingtonas mūsų neprietelius traktuos Amerikos nedraugais?“

Kamuoja blogos nuojautos bei įtarimai: D.Trampui tiesiog nerūpi Baltijos valstybės. Net jeigu jis ir tvirtins, kad JAV politika dėl NATO šalių saugumo nesikeis, ar galima aklai pasitikėti žmogumu, kuris rinkiminės kampanijos metu tiek daug sykių keitė savo nuomonę? Mano supratimu, taip elgtis, kaip rinkiminių ginčų metu elgėsi D.Trampas, negalima niekur – nei namuose, nei, juolab, didžiojoje politikoje.

Kur tai matyta: vieną dieną sako, kad jo varžovė Hilary Klinton yra pakenkusi šaliai, po rinkimų jau kitaip: ji – Amerikai nusipelnusi moteris. Suprantu, politika – ne medicina. Politikoje galimi ir sutirštinimai, ir didelės paklaidos, ir užgauliojimai. Kaip be jų? Bet ribos, kurių peržengti nevalia, – taip pat turėtų egzistuoti. Mano supratimu, taip viešai klaidinti rinkėjų negalima. Akiplėšiškai viešai milijonus rinkėjų klaidinęs žmogus turėtų būti teisiamas už melą. Privalėtų sumokėti ne tik milžinišką baudą, bet ir sėsti į kalėjimą. Ilgam.

Jeigu aš, žurnalistas, taip elgčiausi rašydamas straipsnius, kaip D.Trampas elgėsi rinkiminės kampanijos metu, seniausiai būčiau nubaustas už šmeižtą, dezinformaciją ir įžeidimus. Bet štai kandidatui į JAV prezidento postą, pasirodo, – meluoti leidžiama. Nes to, girdi, nedraudžia įstatymai. Tai, po velnių, priimkite įstatymą, numatantį atsakomybę už akivaizdų melą politikoje. Ar šalis gali vadintis civilizuota ir demokratine, jei jos įstatymai nenumato specialios atsakomybės už akivaizdžius klaidinimus didžiojoje politikoje ypač svarbiu laikotarpiu – rinkimų metu? Versle meluoti – draudžiama, spaudoje sakyti netiesą – draudžiama, teismo, notarų, bankų, draudimo kompanijų apgaudinėti negalima, o klaidinti šimtus milijonų rinkėjų, šitaip juos papirkinėti, – leistina? Tokie demokratijos „privalumai“ labai abejotini.

Tiesa, viešojoje erdvėje gausu svarstymų, gal vis tik D.Trampas bus geras prezidentas? Juk kadaise amerikiečiai abejojojo Ronaldo Reigano tinkamumu užimti JAV prezidento postą. Girdi, jis tėra … antrojo plano aktorius. Vėliau paaiškėjo, kad vesternuose filmavęsis vidutinių gabumų aktorius gali tapti labai geru JAV prezidentu.

Panašiai nutiko ir Lietuvoje: prieš rinkimus buvau vienas iš tų, kurie stipriai abejojo, ar Dalia Grybauskaitė taps gera šalies vadove. Šiandien prisipažįstu – apsirikau. Tas apsirikimas – labai malonus.

Žodžiu, viltis, jog D.Trampas irgi gali būti puikus prezidentas, – neišblėso. Juolab kad kai kurie jo pareiškimai – logiški. Galvoje turiu svarstymus dėl gynybos reikmėm skiriamų lėšų. Kodėl beveik viena Amerika rimtai susirūpinusi savo kariuomenės pajėgumais? Kodėl dauguma NATO narių, įskaitant ir Lietuvą, savo kariuomenei nesukrapšto tų dviejų procentų nuo BVP? D.Trampas teisus: jei, sakykim, Lietuva nesilaiko įsipareigojimo skirti 2 proc. kariniam biudžetui, kodėl Vašingtonas privalo laikytis duoto žodžio?

D.Trampo dėka išryškėjo rimta Europos dviveidystė. Europa pastaruosius dešimtmečius elgėsi kaip parazitė, išnaudojanti Ameriką. Vadovaudamasi principu – blogiausiu atveju JAV vis tiek gelbės, – ES lyderiai karinius reikalus apleido, visą dėmesį sukoncentruodami tik į ekonomiką. Be to, užuot visur ir visada demonstravę dėkingumą Vašingtonui, kad šis savanoriškai sutiko vilkti globėjo naštą, ES lyderiai drįsdavo dar purkštauti, kam gi Amerikos slaptosios tarnybos klausosi Pracūzijos ir Vokietijos vadovų telefoninių pokalbių. Kartais net atvirai priekaištaudavo: ES geriau gyventų, jei Europoje būtų kuo mažiau Amerikos.

Dabar, vos tik D.Trampas užsiminė apie galimybę trauktis iš Europos, ES vadovai ne juokais išsigando. Suprato, kad gali likti be patikimos apsaugos. Ėmė suvokti, kad, pasitraukus Amerikai, ES teritorijoje šeimininkaus Kremlius. O Rusijos ranka tikrai nebus tokia minkšta ir atlaidi kaip amerikietiškoji. Tad D.Trampo pareiškimai – tarsi šaltas dušas, europiečius blaivinantis nuo linksmų ir nerūpestingų pagirių.

Deja, priešrinkiminė D.Trampo kampanija leidžia įtarti, kad neatmestinas ir pats blogiausias variantas: bus blogiau nei įsivaizduojame. Juk Barakas Obama buvo neryžtingas prezidentas, kaip ir visi Vakarai – nesuprato Rusijos, neįžvelgė jos tikrųjų kėslų, imperinių ambicijų. Būtent B.Obamos vadovavimo laikais JAV neįvykdė įsipareigojimo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į branduolinį nusiginklavimą.

Naujai išrinktasis JAV prezidentas veikiausiai dar mažiau rūpinsis Baltijos šalių reikalais, jų saugumu. Suvokti tikruosius D.Trampo ketinimus galėtume skubiai ir ženkliai padindami finansavimą Lietuvos krašto apsaugai.  Štai tada ir sužinosime, kaip į Lietuvos pastangas apsiginti reguoja D.Trampo komanda.

Jeigu ir tai nepadės, vadinasi, turėsime patį blogiausią variantą, apie kurį yra rašęs istorikas, JAV ir Rusijos santykių specialistas Jurijus Felštinskis: „Rinkiminės kampanijos metu D.Trampas elgėsi labai panašiai, kaip Amerikoje elgiasi Rusijos įtakos agentai“ (ukrainiečių leidinys gordonua.com).

Informacijos šaltinis – www.draugas.com

2016.11.20; 04:22

Politinės intrigos

Jean-Marie Pottier / Slate.fr

„Naujai išrinkto JAV prezidento priešininkai viliasi, kad jis juos maloniai nustebins, pavyzdžiui, kaip Arnoldas Švarcnegeris“, – rašo portalo Slate.fr vyriausiasis redaktorius Žanas Mari Potje. 

Buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris.
Buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris.

„Apsauginis mechanizmas po pralaimėjimo, kurį sunku sugromuliuoti? Kitą dieną po Donaldo Trampo (Donald Trump) išrinkimo keliuose Amerikos kairiosios centristinės pakraipos laikraščiuose pasirodė straipsniai, kurie kelia apskritai neįsivaizduojamą klausimą: o kas, jei iš tikrųjų jis pasirodys esąs geras prezidentas? Arba bent jau vertas pagarbos?“ – sakoma straipsnyje.

„Trampui visai įmanoma tapti geru prezidentu“, – leidinyje The New York Times rašo buvęs Baltųjų rūmų patarėjas prezidentaujant Džordžui Bušui jaunesniajam Ričardas Peinteris, kuris balsavo už Hilari Klinton.

„Pas daugelį autorių galima pastebėti lyginant Trampą su Švarcnegeriu (Arnold Schwarzenegger), kurio atėjimas į valdžią Kalifornijoje, kur jis buvo gubernatoriumi respublikonu 2003–2011 metais, iš pradžių gąsdino liberalus, – pabrėžia straipsnio autorius. – Paralelė jau buvo nubrėžta prieš keletą mėnesių leidinyje New York Magazine, kur sakoma: „Sudėtinga neigti, kad savo mandato pabaigoje Švarcnegeris tapo efektyviu gubernatoriumi“ ir kad jo maniakiškas populiarumo vaikymasis privedė prie teigiamų rezultatų, atitolinęs jį nuo blogų idėjų, ginamų jo paties partijos“. 

Straipsnyje antrašte „Naujas motyvacinis diskursas Amerikai, kur mes jau anksčiau perėjome per tą košmarą“ The Wrap portalo žurnalistas Timas Molou pasakoja kad nors jį įsiutino Švarcnegerio išrinkimas, po kelių mėnesių suvokė, jog šis gali pasidaryti „visiškai padoriu gubernatoriumi“.

„Lėtai, pamažu mes supratome, kad jis buvo pustonių žmogus, kaip visi, turintis teigiamų  bruožų, kuriuos mes galėjome remti, ir neigiamų bruožų kuriems mes galėjome nepritarti“, – sakoma jo publikacijoje.

Informacijos šaltinis: Slate.fr

2016.11.15; 18:25

Žvalgyba

Henry Meyer / Blomberg

Rusija nedelsdama surengė Donaldui Trampui neakivaizdinį iškilmingą sutikimą, pastebi Bloomberg. „Prezidentas Putinas nusiuntė sveikinimo telegramą politikui neofitui, kuris susitikimuose su rinkėjais liejo savo susižavėjimą sukčiumi – buvusiu KGB bendradarbiu, – aiškina žurnalistas Henris Mejeris. – Putinas ir jo komanda viešai sveikino šansą naujiems, konstruktyvesniems santykiams su JAV“.  

Tačiau, autoriaus nuomone, džiūgavimus Maskvoje šiek tiek slopina suvokimas, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) – beprotiškai neprognozuojamas žmogus, o taip pat ir abejonės, ar tikrai pavyks pakeisti nusistovėjusią Vašingtono politiką, kurią Kremlius laiko antirusiška.

Kai kurie Kremliaus insaideriai sako, kad Putinas bus atsargus: prieš glebesčiuodamasis su Trampu, jis išsiaiškins, kiek toli tas yra pasiruošęs eiti.

„Situacijoje su Trampu daug kas mirtinai rizikinga, – sako Carnegie Moscow Center vadovas Dmitrijus Treninas. – Galimas dalykas, bus palankių aplinkybių, kurių niekas net neįtarė, nors tuo pačiu gali būti ir rizikingų, kurios užtemdys visus įmanomus laimėjimus“.

Jeigu Trampas įvykdys bent dalį savo rinkiminių pažadų, jo prezidentavimas gali kardinaliai pakeisti situaciją Putinui, kuris siekia atkurti Rusijos įtaką tarptautinėje arenoje, – taip mano Mejeris.

Galimas dalykas, pats Trampo laimėjimo rinkimuose faktas paskatins Putiną „įsidrąsinti ir elgtis atkakliau pradedant Artimaisiais Rytais ir baigiant kaimyninėmis buvusiomis sovietinėmis respublikomis“, – sakoma straipsnyje.

Dmitrijus Saimsas iš Center for the National Interest Vašingtone mano, kad, Trampo požiūriu, su Ukraina susiję „JAV interesai svarbūs, bet ne gyvybiškai svarbūs“. Sirijos prezidento Asado nušalinimas – Trampui ne prioritetinis uždavinys, nes „jis būtų žalingas kovai su Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis“, pridūrė Saimsas.

Trampui laimėjus rinkimus rublio kursas ir Rusijos fondinės rinkos sustiprėjo. „Investoriai iš anksto gardžiavosi potencialia ekonomine nauda iš sušvelnintos įtampos (gal ir sankcijų), nors naftos kainos smuko“, – sakoma straipsnyje.

Autoriaus nuomone, Trampo laimėjimas – „dalis populizmo bangos išsivysčiusiose šalyse – tos tendencijos, kurią Kremlius sveikina ir skatina“.

„Tai, kad kibernetinės atakos, kuriomis JAV apkaltino Rusiją, galėjo pakenkti Hilari Klinton, demaskavus vidinius jos rinkimų štabo mechanizmus, gali paskatinti Kremlių dar agresyviau kištis į rinkimų eigą kitose vietose“, – mano Mejeris.

Tuo pačiu metu Rusijos oficialūs asmenys nuogąstauja, kad Trampo mėginimams gerinti santykius su Kremliumi trukdys Amerikos jėgos, nesuinteresuotos „atšilimu“.

Tokios pat nuomonės laikosi ir buvęs Džordžo Bušo patarėjas Tomas Grehemas. „Duos atkirtį Kongresas ir, pirmiausia, jo paties partija“, – sakė jis.

Kai kurie Maskvos ir Trampo nesutarimai iškilo jau per jo rinkiminę kampaniją, pažymi autorius. Trampas pažadėjo surengti naujas derybas dėl branduolinio susitarimo su Iranu arba jį anuliuoti, kai tuo tarpu Maskva pritaria tam susitarimui.

Fiodoras Lukjanovas, vadovaujantis Kremlių užsienio politikos klausimais konsultuojančiai tarybai, mano, kad Trampas gali pamatyti, jog su Putinu ne taip lengva susitarti, kaip jam atrodė. Jis neatmeta galimybės, jog tada „nusivylimas gali sukelti jo susierzinimą, ir viskas nuriedės priešinga kryptim“.

Grehemo nuomone, mainais už sankcijų sušvelninimą Trampas „pamėgins ką nors gauti iš Rusijos“.

Ir vis dėlto, šiuo momentu rinkimų baigtis atrodo net geriau, negu tikėjosi Kremlius“, – apibendrina Mejeris.

Informacijos šaltinis: Bloomberg leidinys.

2016.11.15; 06:36

Politinės intrigos

Saulius Kizelavičius

Visas pasaulis atkakliai bando suvokti, kas yra naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump). Kol kas – nieko džiuginančio, raminančio.

Dauguma istorikų, politikos, saugumo ekspertų pripažįsta, kad nežino, ko verta tikėtis iš aukščiausią JAV postą užėmusio verslininko. Pasaulio sostinėse tvyro didelė nežinia ir neapibrėžtumas. Niekas nedrįsta kategoriškai tvirtinti, kaip būtent elgsis prisiekęs D.Trampas – laikysis priešrinkiminės kampanijos metu duotų pažadų, ar juos pamirš?

Be kita ko, kai kurie rinkimų dienomis duoti pažadai per daug prieštaringi, kad būtų galima suvokti pagrindines D.Trampo vidaus ir užsienio politikos kryptis.

Net ir Rusija džiaugiasi D.Trampo atėjimu į valdžią santūriai, tarsi baimintųsi, jog „taip gerai, kaip nutiko, negali būti“. Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas greičiausiai suvokia: „Kas greitai susidraugauja, tas greitai ir susipyksta“.

Taigi apie kokias D.Trampo nuodėmes kalba pasaulio politikai, ekspertai, analitikai?

EK prezidentas Žanas Klodas Junkeris: „Teks mokytis dvejis metus“

Pradėkime nuo Europos Komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio žodžių, ištartų Liuksemburgo konferencijoje susitikus su studentais. EK prezidentas Žanas Klodas – Junkeris pareiškė, kad naująjam JAV prezidentui Donaldui Trampui teks ilgai mokytis, kad suprastų, kas yra Europa ir kaip ji dirba.

Žinoma, naudojantis proga, verta pajuokauti: o ar pats Junkeris supranta, kas yra Europa, kaip ji veikia ir kur ji eina? Tačiau šiuo atveju mums svarbiausia tai, kad vienas iš Europai vadovaujančių pirmųjų asmenų viešai ir oficialiai pabrėžė: „Esama pavojaus, kad D.Trampo išrinkimas Amerikos prezidentu pakenks iki šiol egzistavusiems stabiliems JAV – Europos santykiams“.

Taigi ir šis Europos Sąjungos funkcionierius baiminasi, kad D.Trampo vadovavimas gali atešti „bjaurių pasekmių“ saugumo politikai. Iškalbinga ir ši Junkerio citata: „D.Trampui teks sugaišti dvejis metus, kad pažintų šiandieninį pasaulį tokį, koks jis iš tiesų egzistuoja“.

Dveji metai – ilgoka laiko atkarpa. Būtų buvę žymiai geriau: „pirma išmoksti, sužinai, suvoki, ir tik po to eini prezidentauti“.

Jurijus Felštinskis: „Ukraina neturi nė vienos priežasties džiūgauti“

Rusijos – Amerikos santykių žinovas, istorikas Jurijus Felštinskis, gyvenantis Amerikoje, pareiškė, kad Ukraina po D.Trampo išrinkimo Amerikos prezidentu turėtų įdėmiai suklusti. Optimizmui nėra nė kruopelytės pagrindo. Nerimui – daug pagrindo. 

Jurijus Felštinskis. Gordonua.com nuotr.
Istorikas, JAV – Rusijos santykių ekspertas Jurijus Felštinskis. Gordonua.com nuotr.

Priešrinkiminio turo metu D.Trampo pareiškimai – keisti, dviprasmiški. Tos mintys, kuriomis D.Trampas dalinosi, jam buvo nenaudingi kaip kandidatui. Felštinskio manymu, dėl tų pareiškimų jis prarado rinkėjų balsų. Jis negalėjo tikėtis pritraukti gerbėjų, nes tvirtino norįs susilpninti JAV įtaką ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jis taip pat teigė sieksiąs sumažinti JAV skiriamas lėšas NATO aljansui.

Atvirai kalbant, D.Trampas propagavo užsisklendimo, užsidarymo politiką. Jis beveik atvirai ragino Rusijai leist pasiimti Ukrainą. Jis atvirai gyrė V.Putino vidaus politiką. Tad D.Trampo priešrinkiminiai lozungai negalėjo negluminti.

Pasak Felštinskio, D.Trampas elgėsi labai panašiai, kaip Amerikoje elgiasi Rusijos įtakos agentai.

Ir vis dėlto tie pareiškimai buvo ištarti rinkiminių batalijų metu. Ir niekas pasaulyje kol kas nežino, ar D.Trampas taip įstikinęs nuoširdžiai, ar tik gudravo?

Didžiausia šiandieninė problema – mes nieko nežinome apie naująjį JAV vadovą. O tai, ką žinome, nekelia optimizmo. Pirmą kartą JAV prezidentu tapo ne politikas, o verslininkas. Beje, prisimenant net šešetą D.Trampo bankrotų, jis nebuvo sėkmingas verslininkas. Greičiau prastas, nei sėkmingas verslininkas.

Kita tema: D.Trampas yra respublikonų kandidatas, o respublikonai šiuo metu turi daugumą tiek Senate, tiek Kongrese. Tad formaliai D.Trampo rankos atrištos. Ir jei jis išties norės nekišti pinigų užsienio konfliktų sureguliavimui, NATO ir Ukrainai, jis tai galės padaryti.

Bet mes puikiai žinome, tvirtina Felštinskis, kas ištikdavo Europą, kai tik oficialusis Vašingtonas nusisukdavo nuo Europos reikalų. Ogi Europoje kildavo pasauliniai karai.  Europa niekad nebuvo saugi ir stabili be Amerikos globos ir niekad nebus ramybės oaze, jei Amerikai nebebus įdomus jos likimas. Jei Amerika trauksis iš Europos, Rusija būtinai išnaudos galimybę puldinėti kaimynines šalis.

Taigi Rytų Europa – dideliame pavojuje. Jei D.Trampas laikysis pažadų, duotų rinkiminės kampanijos metu, Rytų Europa atsidurs Rusijos gniaužtuose.

Šį komentarą istorikas Jurijus Felštinskis davė Ukrainos leidiniui Gordonua.com.

Jurijus Švecas: „D.Trampą išrinko Amerikos provicija“

Jurijus Švecas, buvęs KGB darbuotojas, prieš 20 metų emigravęs į JAV ir ten tapęs finansų analitiku, perspėja, kad D.Trampas būtinai domėsis, kur dingsta Ukrainai skiriami pinigai. Ir vos tik suvoks, kad amerikiečių doleriai nusėda korumpuotų Ukrainos pareigūnų ir valdininkų kišenėse, tikriausiai šį „finansavimo šaltinį uždarys“. 

Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Gordonua.com nuotr.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Gordonua.com nuotr.

Finansų analitikas J.Švecas prisipažįsta nusivylęs JAV rinkimų rezultatais. Garsiausi analitikai ir prognozuotojai, analitikai ir ekspertai nesusigaudė, neatspėjo, nesuvokė, kad šį kartą JAV prezidento rinkimų rezultatus nulems ne dideli pinigai ir korporacijos, o JAV provincijoje gyvenanti vadinamoji prastuomenė. Žinomiausi pasaulio ekspertai nė neįtarė, kad šį kartą vargingai mažuosiuose miesteliuose gyvenantys amerikiečiai bus tokie aktyvūs.

JAV provincija rinkosi ne taip, kaip rinkosi didieji JAV miestai. Sunkiai besiverčiantiems provincijos amerikiečiams patauklesnis pasirodė D.Trampas. Jiems nusispjauti, kad pirmą sykį JAV istorijoje prezidentu tapo žmogus, netarnavęs JAV kariuomenėje.

Beje, kvailysčių vidaus politikoje D.Trampui krėsti niekas neleis, Šveco įsitikinimu. Bet užsienio politikoje jo rankos labiau atviros.

Nereikia pamiršti ir aplinkybės, kad D.Trampas – labai ambicingas. V.Putinui jis neleis su savimi elgtis taip, ką leido V.Putinui išdarinėti Barakas Obama. D.Trampas baisiai supyks, jei V.Putinas jį apgaus arba jį bandys parodyti kaip silpną prezidentą, kuriam duotų pažadų nebūtina laikytis.

Informacijos šaltinis – gordonua.com portalas.

„Kodėl D.Trampas gali būti Kremliaus marionete?“

Focus žurnale yra paskelbta Boriso Raitšusterio publikacija „Kodėl Putinas džiaugiasi Trampo pergale, bet gali greitai su juo susipykti“.

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

Ši publikacija sudomino todėl, kad ten rašoma apie neva egzistuojančius D.Trampą kompromituojančius vaizdo įrašus. Omenyje turimos štai kokios aplinkybės: kai D.Trampas viešėjo Maskvoje, jis galbūt buvo įviliotas į seks – orgijas, tas vakarėlis buvo slapta nufilmuotas, ir dabar Kremlius galįs D.Trampą šantažuoti. Suprask: elgsiesi ne taip, kaip mes norime, videofilmas išvys dienos šviesą, ir tavo politinei karjerai – galas.

KGB tokius metodus anksčiau tikrai naudojo prieš užsienio politikus. Nėra jokių abejonių, kad tokius metodus naudoja ir dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos. Bet ar į tokias Rusijos slaptųjų tarnybų pinkles pakliuvo D.Trampas, – niekas nežino.

Torstenas Beneris: „D.Trampo išrinkimas byloja, kad žmonėms nusibodo liberalioji demokratija“

Verta dėmesio ir Hanso Monatos (Tagesspiegel) publikacija, kurioje svarstoma, kodėl D.Trampas laimėjo prezidento rinkimus. Ten cituojamas Berlyno analitininio centro Global Public Policy Institute direktorius Torstenas Beneris, kuris mano, esą D.Trampo išrinkimas byloja, kad visuomenė pavargo nuo liberaliosios demokratijos. D.Trampo išrinkimas – tai ženklas, kad liberaliosios demokratijos principų žmonės daugiau nebelaiko didele vertybe.

Ten esama ir pastabos, kad D.Trampas neleis V.Putinui demonstruoti, esą JAV turi silpną prezidentą, kuriam galima ir meluoti, ir nesilaikyti jam duoto žodžio, ir leist kištis į amerikietiškus reikalus.

Ši aplinkybė – lyg ir viltinga. Bet ekspertas iš Berlyno perspėja, kad D.Trampas gali būti per daug kietas – per toli nueiti įrodinėdamas Kremliui, kad nėra silpnas.

Post scriptum

Žodžiu, D.Trampas gali būti blogas dėl to, kad atsisakys ginti Baltijos valstybes nuo Rusijos agresijos, sutiks su Kremliaus noru pasaulį pasidalinti į įtakos zonas bei nuspręs trauktis iš Europos palikdamas atrištas rankas Rusijos diktatoriui. 

Donaldas ir Melanija Trampai
Donaldas ir Melanija Trampai.

D.Trampas turi ir dar vieną silpnąją vietą. Tai jo žmona Melanija Tramp, daug jaunesnė už savo vyrą. Ji gimė ne JAV. Atvykusi į Ameriką ji kurį laiką dirbo nelegaliai. Dirbo, beje, grožio modeliu. O tai reiškia, kad jai teko fotografuotis vyrams skirtiems žurnalams apsinuoginusiai.

Be to, šių metų vasarą ji, viešai kalbėdama Respublikonų partijos suvažiavime, nuplagijavo daug Mišelės Obamos teiginių ir minčių, tarsi tai būtų jos mintys, jos žodžiai. Taigi išdrįso JAV prezidento Barako Obamos žmonos žodžius pateikti kaip savo. Jai dėl to nebuvo gėda, ji net neatsiprašė.

Vietoj epilogo

Ar galima D.Trampą teisiškai pašalinti iš JAV prezidento posto? D.Trampui šiuo metu iškelti 75 teisiniai ieškiniai dėl verslo reikalų. Kai kuriuose teismo posėdžiuose jis privalės duoti parodymus dar iki prezidento inauguracijos iškilmių. O per visą savo kaip verslininko karjerą D.Trampui buvo išelti 4 tūkst. teisiminių ieškinių – dėl sukčiavimo, apgaulės, finansinių įsipareigojimų nevykdymo…

2016.11.12; 06:28

Žvalgyba

Gregas Mileris / The Washington Post

Artimiausiu metu naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pirmą sykį susipažins su necenzūruota informacija apie valstybės paslaptis. Taip leidinyje „The Washington Post“ rašo žurnalistas Gregas Mileris. 

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

Donaldas Trampas tikriausiai skaitymus pradės nuo kasdienio „prezidentinio biuletenio“, kuris – ypatingai slaptas ir kurį iki šiol kasdien skaitydavo tik JAV prezidentas Barakas Obama.

Neatmetama galimybė, kad po to JAV slaptųjų tarnybų vadovai surengs keletą specialių susitikimų, kurių metu naująjį šalies vadovą informuos apie labiausiai saugomas JAV paslaptis papildomai – žodžiu. Leidinio tvirtinimu, šie susitikimai bus įtempti.

Po netikėtos D.Trampo pergalės rinkimuose JAV slaptųjų tarnybų bendruomenė „apimta siaubo“. Šį terminą naudoja publikacijos autorius žurnalistas G.Mileris. D.Trampą jis apibūdina šitaip: „išsišokėlis respublikonas, kuris nusispjovė į Amerikos žvalgybos perspėjimus dėl Rusijos ir Sirijos keliamų pavojų bei grasino įsakysiąs CŽV vadovus atsisakyti tų tardymo priemonių, kurios traktuojamos kaip kankinimai“.

„Mus apėmusi baimė prieš nežinomybę ir netikrumą. Mes neįsivaizduojame, kas iš tiesų yra D.Trampas“, – tokius žodžius ištarė aukšto rango JAV slaptųjų tarnybų darbuotojas, nenorėjęs, kad viešai būtų paskelbta jo pavardė. Specialistas dar pridūrė: „Daug darbuotojų, kurie talkino Hilary Klinton komandai, pasiruošę išeiti į atsargą. Jie neketina dirbti D.Trampo komandoje”.

JAV slaptąsias tarnybas labiausiai baugina D.Trampo pozicija dėl Rusijos. Pavyzdžiui, D.Trampo priešgyniavimas, esą kibernetinį šnipinėjimą prieš JAV demokratus ir ponią H.Klinton organizavo Kremlius. 

Generolas - leitenantas Maiklas Flintas, kuris dažniausiai prisimenamas kaip tas Amerikos karininkas, kuris pietavo prie vieno stalo kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Generolas – leitenantas Maiklas Flintas, kuris dažniausiai prisimenamas kaip tas Amerikos karininkas, kuris pietavo prie vieno stalo kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

CŽV, Pentagonas ir kitos slaptosios tarnybos sunerimusios, kad D.Trampo komandoje nėra patyriusių saugumo specialistų, dirbusių arba tebedirbančių JAV saugomo sferoje.

Pats iškiliausias D.Trampo komandos žmogu, išmanantis saugumo reikalus, – buvęs JAV kariuomenės generolas – leitenantas Maiklas Flintas. Bet jis iš kariuomenės pasitraukė ne savo noru, o buvo priverstas atsistatydinti. Atsistatydino po JAV specialiųjų tarnybų vadovybės įsakymo.

Šis generolas – leitenantas išgarsėjo dar ir tuo, kad kadaise yra pietavęs prie vieno stalo kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ši detalė – iškalbinga. Drauge pietauti su V.Putinu leidžiama toli gražu ne visiems JAV generolams.

Informacijos šaltinis – The Washington Post.

2016.11.11; 05:48

Atsargiai

Džein Maier | The New Yorker

Knyga „Menas sudarinėti sandėrius“, išleista 1987 metais, įteigė visai Amerikai, kad magnatas Donaldas Trampas – žavus ir talentingas verslininkas, rašo „The New Yorker“. 

Donaldas Trampas (Donald Trump).
Donaldas Trampas (Donald Trump).

Dabar gi Toni Švarc, tikrasis šios knygos autorius, papasakojo, kas padėjo sukurti šį mitą, pastebi žurnalistė Džein Maier. Rašytojas T.Švarc davė žurnalui detalų interviu apie tai, ko jis išmoko D.Trampo aplinkoje. 80 – aisias metais T.Švarc pusantrų metų praleido kartu su D.Trampu, rinkdamas medžiagą knygai (ant knygos viršelio skelbiami autoriai – D.Tramp ir T.Švarc. – red. past.).

T.Švarc savo interviu pasakė, kad D.Trampą jis pavaizdavo maksimaliai pozityviai, manydamas, kad knygą apie personažą, iššaukiantį simpatiją, pasiseks geriau parduoti, negu istoriją apie žiaurųjį magnatą.

„Aš nudažiau kiaulę lūpų dažais, – teigė T.Švarc savo interviu žurnalui. – Dabar aš jaučiu stiprų sąžinės graužimą dėl to, kas prisidėjo prie D.Trampo imidžo sukūrimo, kas atkreipė didelį dėmesį ir padarė jį patrauklesnį, negu yra iš tikrųjų“. T.Švarc pastebėjo: jeigu jam atsirastų galimybė parašyti dar vieną knygą apie D.Trampą, jis ją pavadintų „Sociopatas“.

T.Švarc pridūrė: „Aš nuoširdžiai esu įsitikinęs: jeigu D.Trampas laimės ir gaus „branduolinio lagaminėlio“  kodus, pilnai tikėtina, jog tai sukels civilizacijos pabaigą.

T.Švarc pasakė, kad D.Trampą vadindavo „gyvąja juodąja skyle“. Pasak jo, iš D.Trampo sunku imti interviu: magnatui yra sudėtingi klausimai, kurie reikalauja išsamesnių atsakymų, jis sunkiai prisimena savo jaunystės metus. T.Švarc pridūrė, jog jeigu reikėdavo išgauti iš D.Trampo atsakymus, jis susierzindavo, sutrikdavo ir kartais trenkdavo durimis. T.Švarc tvirtina, kad D.Tramp yra labai nedėmesingas.

„Jeigu Operatyviniame štabe (specialiame Baltųjų rūmų pastate – red. past.) jam teks išklausyti pranešimą apie krizę, neįmanoma įsivaizduoti, kad jis ilgą laiką įdėmiai klausytųsi“, – pareiškė T.Švarc.

T.Švarc nuomone, D.Tramp balotiruojasi į prezidentus todėl, kad turi potraukį visą laiką būti dėmesio centre. „Jeigu būtų tokia galimybė, jis balotiruotųsi ir į planetos imperatoriaus postą“, – pastebėjo žurnalistas.

„Melas tapo jo įpročiu, – tęsė žurnalistas. – Aš nesutikau kito tokio žmogaus, kuris galėtų sau įteigti, kad tai, ką jis pasakė šiuo momentu, – tikra tiesa, arba, mažų mažiausiai turėtų būti tiesa“.

T.Švarc nustebo, kad D.Tramp paskelbė knygą pilnu savo nuopelnu, nors praktiškai nieko nedirbo jos labui. Pasižiūrėjus į juodraščius, kurių rašymui T.Švarc sugaišo daugiau kaip vienerius metus, D.Tramp grąžino juos beveik be pataisymų. Jis tik išbraukė kai kurių žmonių vardus, kurių nusprendė  nekritikuoti spaudoje.

Govard Kaminski, buvęs leidyklos „Random House“ direktorius, patvirtino žurnalui: „D.Tramp mums neparašė nė atviruko“.

Iš savo pusės D.Tramp pareiškė: „Knygą parašiau aš. Tai – mano knyga“.

Informacijos šaltinis: „The New Yorker“.

2016.07.23; 05:42

Politinės intrigos

Abu sieja polinkis sakyti ilgas kalbas, kaustyti dėmesį provokatyviais pareiškimais, abu puoselėja mačo įvaizdį, laikosi šovinistinių pažiūrų, yra patologiškai narciziški, tiki stipria vykdomąja valdžia ir mano praleidę dieną veltui, jei ko nors neprigąsdino. Abu garbina jėgą ir yra įsitikinę, jog tikslas pateisina priemones.

Vis dėlto dera patikslinti, jog tai geopolitiniai dvyniai iš išskaičiavimo arba, kaip yra nurodęs Paulas Sandersas iš „Center for the National Interest“, abejotina, kad šie žmonės iš tiesų jaučia abipusę simpatiją. Tiesa, palankiais vertinimais vienas kito atžvilgiu kurį laiką keitėsi aktyviai, tarsi tik ir būtų laukę progos apsikeisti malonybėmis.

Continue reading „Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas: geopolitiniai broliai-dvyniai” →