Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 20 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino Lenkiją nesivadovauti emocijomis ir dialogą dėl grūdų eksporto pasukti konstruktyvia linkme. Tai rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentaruose feisbuke, praneša „Ukrinform“.
O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukrainos URM buvo išsamiai informuota apie Ukrainos ambasadoriaus susitikimą Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų viceministru. Užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, jog šio susitikimo metu Ukrainos ambasadorius dar kartą paaiškino Kyjivo poziciją, kad Lenkijos vienašališkai įvestas Ukrainos grūdų importo draudimas Ukrainai yra nepriimtinas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos prezidentas vizito Niujorke metu nekorektiškai palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi.
„Raginame mūsų draugus lenkus atmesti emocijas. Ukraina pasiūlė Lenkijai konstruktyvų būdą grūdų problemai spręsti. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai leis nukreipti dialogą konstruktyvia vaga“, – pareiškė O. Nikolenka. Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaričius trečiadienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo per JT Generalinę Asamblėją, kuris buvo apibūdintas kaip antilenkiškas.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.
Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo Seimui mesti iššūkį botų fermoms, kriminalizuojant manipuliavimą interneto platforma.
„Yra idėja mesti iššūkį botų fermoms. Norime jas kriminalizuoti, todėl siūlome įstatymų pataisas (…). Tai yra tada, kai naudojama prieš mūsų valstybę, jos Konstituciją, veikiama prieš Lietuvą. Apie komercinius tikslus mes čia nekalbame. Kalbame tik tada, kai žinome, kai matome, kai yra akivaizdūs įrodymai, kad dirbtinai sukurtos paskyros yra mobilizuojamos tam, kad sukelti tam tikrą socialinį efektą socialiniuose tinkluose visiškai ne autentiškų žmonių“, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos sakė L. Kasčiūnas, pristatydamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus.
Pasak jo, ne vieną kartą yra įrodyta, kad daug yra tokių atvejų, ypač Ukrainoje. „Įsivaizduokite, ateina srautas netikrų paskyrų, žmonės pradeda komentuoti, pradeda neva generuoti peržiūras ir tai iškelia tą neva tai naujieną ar puslapį kaip tokį vertą dėmesio. O iš tikrųjų ten yra tuščias reikalas, tame puslapyje ar naujienoje yra propaganda prieš Lietuvos valstybę, prieš demokratinę jos santvarką. Įstatymų pataisos būtų mums labai stiprus žingsnis diskusijose su Facebook“,- sakė L. Kasčiūnas.
Seimo opozicijos atstovai, pateikdami klausimus projekto autoriui, reiškė susirūpinimą, ar siūlomos priemonės nebus taikomos prieš opoziciją.
„Svarbus projektas, tačiau mano klausimas, o ką mes su vietinėmis fermomis darysime, kurios nukreiptos prieš opoziciją?“,- teiravosi Seimo narys Artūras Skardžius.
„Jau dabar žinome, kad Lietuvoje yra viena partija, viena tiesa ir visi kiti, kurie kalba ne taip, yra „vatnikai“. Gal šio įstatymo projekto tikslas irgi yra išrūšiuoti, kurie gerai kalba, kurie blogai?“- svarstė parlamentaras Valius Ąžuolas. Internetinė erdvė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užtikrino, kad siūlomos pataisos neliečia vidinių politinių diskusijų, kur reiškiami skirtingi požiūriai.
„Mes kalbame apie tai, kai yra veikimas prieš mūsų valstybę ir tai liečia mus visus. (…) Kalbame apie veikimą prieš Lietuvą, konstitucinę santvarką, prieš fundamentalius dalykus. Mūsų vidiniai debatai, jūsų meilė mums, nemeilė mums, ne apie tai čia kalba. Ir toliau galėsite mylėti ir nemylėti“,- tvirtino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras Vytautas Bakas svarstė, ar tai nėra perteklinis pasiūlymas, nes Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kurie numato atsakomybę už veiksmus, kurie nukreipti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką. Gal reikėtų paraginti prokuratūrą taikyti šiuos straipsnius?“, – svarstė V. Bakas.
L. Kasčiūno teigimu, siūlomas yra visiškai naujas teisinis reguliavimas. Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektais siūloma kriminalizuoti manipuliavimą interneto platforma, kai turinio matomumo ir prieinamumo didinimas yra nukreiptas prieš Lietuvos valstybę. Už tai siūloma bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Kritika. Interneto erdvėje
Manipuliavimas interneto platforma, pagal projektą, tai „interneto platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui“.
Jeigu Seimas pritartų, Žurnalistų etikos inspektorius, Lietuvos radijo ir televizijos komisija turėtų teisę pareikalauti per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas draudžiamo turinio peržiūras ar komentarus ar panaikinti galimybę šį turinį pasiekti.
L. Kasčiūno inicijuoti įstatymų pakeitimai sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už balsavo 104 Seimas nariai, niekas nebuvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė. Projektus svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Seimo plenarinėje salėje jie turėtų atsirasti birželio 20 d.
Kiniečių vaikai. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 3 d. (AFP-ELTA). „Didžioji dauguma“ iš 27 ES valstybių narių nori, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai prieš išvykdami būtų sistemingai testuojami dėl COVID-19, antradienį pranešė Europos Komisija.
Ši bendra rekomendacija buvo priimta antradienį Briuselyje vykusiame ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnų posėdyje.
Trečiadienį įvyksiančiame krizių valdymo posėdyje šiuo klausimu bus nuspręsta, kokios koordinuotos priemonės bus taikomos visame bloke.
Abu posėdžiai surengti Kinijai nusprendus atšaukti „nulinio COVID“ politiką, o Kinijos piliečiai ir gyventojai, kurie beveik trejus metus negalėjo niekur keliauti, pradėjo masiškai pirkti lėktuvų bilietus į kitas pasaulio šalis.
ES baiminasi, kad staigus keleivių iš Kinijos antplūdis gali atnešti naujų COVID-19 atmainų, nuo kurių neapsaugotų dabartinės vakcinos.
Taip pat susirūpinimą kelia tai, kad Kinijos teikiami duomenys apie infekcijas yra neišsamūs, fragmentiški ir nepatikimi.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguojant į tai, kad už šnipinėjimą nuteistas Algirdas Paleckis, net ir būdamas už grotų, skambučiais toliau skleidė Kremliaus propagandą, trečiadienį Vyriausybė svarstys Teisingumo ministerijos inicijuotą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą. Pakeitimais siekiama sukurti veiksmingą bausmės vykdymo sistemos nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų.
Numatomais įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus, jo įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo nutartimi gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.
Taip pat pakeitimo projekte yra atsižvelgiama į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas.
„Todėl nuteistųjų bendravimą su jais siūloma leisti riboti tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesiui (su galimybe jį pratęsti)“, – Eltai perduotame komentare pažymi ministerija.
Kartu siūloma nustatyti, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu, valstybės savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijomis.
„Siekdamos efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją, užkardyti psichiką veikiančių medžiagų perdavimo, telefoninių sukčiavimo atvejų, taip pat stiprindamos kovą su radikalizacija ir ekstremizmu, karo propaganda, daugelis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kitos, yra įtvirtinusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ar ribojimo galimybes ir atvejus, šiuo keliu žengia ir Lietuva“, – nurodo ministerija.
Vyriausybei patvirtinus siūlomą pakeitimo projektą jis bus teikiamas Seime svartyti.
Kijevo centre demonstruojama sunaikinta rusų technika
Kyjivas, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Ukrainos sostinėje Kyjive rugpjūčio 24-ąją, šalies Nepriklausomybės dieną, bus draudžiami dideli renginiai ir susibūrimai, praneša agentūra „Sky News“. Kijeve demonstruoti karo trofėjai: Iš rusų tanko belikusi melato krūva
Remiantis Kyjivo karinės administracijos paskelbtu dokumentu, atitinkamo draudimo imamasi dėl raketų atakų pavojaus. Susibūrimai bus draudžiami iki ketvirtadienio.
Apie tokį draudimą paskelbta praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visus ukrainiečius būti budrius, nes Rusija gali pasinaudoti šia proga ir trečiadienį Ukrainoje imtis žiaurių provokacijų.
V. Zelenskis nurodė, kad apie galimas grėsmes informavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą ir Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių Antonio Guterresą.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, gegužės 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.
„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.
Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.
Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų. Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.
Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.
SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, gegužės 13 d. (dpa-ELTA). Latvijos valdžios institucijos uždraudė atvykti dar 102 rusams už tai, kad jie remia Maskvos karą Ukrainoje.
Į juodąjį sąrašą įtrauktiems asmenims nebus leidžiama atvykti į Latviją neribotą laiką, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Dauguma į sąrašą įtrauktų asmenų yra kultūros veikėjai.
„Minėti asmenys, daugiausia Rusijos kultūros veikėjai, išreiškė aktyvią paramą Rusijos prezidento sprendimui vykdyti invaziją į Ukrainą. Žmonės, įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, pateisino Rusijos invaziją ir karą Ukrainoje“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Prasidėjus invazijai, Ryga jau uždraudė įvažiuoti į Latviją daugiau kaip 30 kultūros sektoriuje dirbančių asmenų ir „toliau įvedinėja draudimus įvažiuoti į Latviją Kremliaus režimą remiantiems asmenims, ir nuosekliai tai darys ateityje“, sakoma ministerijos pareiškime.
Kinijos karinė galia. Youtube.com
Kinija liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip joms gresia pašalinimas iš Kinijos rinkos, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas ir pramonės organizacija.
Praėjusį mėnesį, Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Praėjusių metų lapkritį Lietuvos valdančioji koalicija susitarė paremti, pasak jos, Taivano „kovotojus už laisvę“, todėl kilo pavojus jos santykiams su Kinija.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Wang Wenbinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija laikosi tarptautinių prekybos taisyklių, ir dar kartą sukritikavo Lietuvą dėl jos pozicijos Taivano atžvilgiu.
„Tai sudarė klaidingą įspūdį, kad Taivanas yra atskirtas nuo Kinijos, padarė didelę žalą Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir tapo grėsmingu precedentu tarptautinėje bendruomenėje, – sakė jis. – Kinija tvirtai gins savo suverenitetą, teritorinį vientisumą ir esminius interesus“.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirti tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda juos į Kiniją.
„Jie (Kinija) siunčia žinutes tarptautinėms bendrovėms, kad jei jos naudos detales ar gaminius iš Lietuvos, joms nebebus leista parduoti savo produktų Kinijos rinkoje ar ten gauti reikiamų resursų, – agentūrai „Reuters“ sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. – Matėme, kad kai kurios bendrovės nutraukė sutartis su Lietuvos tiekėjais“. Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jis neįvardijo nei bendrovių, nei nukentėjusių tiekėjų.
Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujanti tūkstančiams Lietuvos įmonių, patvirtino, kad Kinija ėmėsi priemonių prieš kai kurias tarptautines bendroves, kurios perka prekes iš Lietuvos tiekėjų.
„Šią savaitę pirmą kartą matėme tiesioginį Kinijos spaudimą tiekėjui atsisakyti lietuviškų prekių, – sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Anksčiau sulaukdavome tik grasinimų, kad taip gali nutikti, dabar jie tapo realybe“.
„Mums skaudžiausia, kad tai Europos bendrovė, – sakė V. Janulevičius, turėdamas omenyje tarptautinę bendrovę. – Daug Lietuvos įmonių yra tokių bendrovių tiekėjos“.
Jis taip pat neįvardijo nė vienos įmonės.
Lietuva svarsto galimybę įsteigti fondą, kuris apsaugotų vietos įmones nuo Kinijos atsakomųjų veiksmų, „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas.
Lietuvos vyriausybė tariasi su įmonėmis, kurioms yra pavojus nukentėti nuo šio ginčo su Kinija, dėl galimos finansinės paramos, pavyzdžiui, paskolų, sakė pareigūnas.
Lietuva taip pat kreipėsi į Europos Komisiją prašydama paramos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laiške, kuris šios savaitės pradžioje buvo išsiųstas aukščiausiems Komisijos pareigūnams ir su kuriuo susipažino „Reuters“, prašė paramos siekiant atremti Kinijos veiksmus.
Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europos Komisija reagavo pareikšdama, kad „ES yra pasirengusi pasipriešinti bet kokio pobūdžio politiniam spaudimui ir prievartos priemonėms, taikomoms bet kuriai valstybei narei“.
„Kinijos dvišalių santykių su atskiromis ES valstybėmis narėmis raida turi įtakos ES ir Kinijos santykiams apskritai“, – sakoma EK pareiškime.
Oksfordo universiteto Kinijos centro atstovas George‘as Magnusas, paprašytas pakomentuoti Kinijos veiksmus, sakė, kad nors Kinija „nuolat grasina, kad išmėtys žaislus iš vežimėlio“, vis dėlto tai, kad ji taikosi į trečias šalis, t. y. tarptautines bendroves, yra neįprasta ir anksčiau to nėra buvę.
M. Adomėnas teigė, kad Kinijos valdžios institucijos taip pat ima varžyti eksportą į Lietuvą, be kita ko, stabdydamos eksporto kreditų garantijas Lietuvos importui iš Kinijos.
„Tai palietė maisto produktus, lazerius, žaliavas, vaistus, baldus, drabužius“, – sakė jis „Reuters“. – Mes nepasiduosime šiam spaudimui. Ką mes nuspręsime daryti, vadindami Taivaną Taivanu, tai Lietuvos, o ne Pekino reikalas“.
Savaitgalį į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Šį savaitgalį įvairiuose Europos šalių miestuose vyko tūkstantiniai protestai prieš koronaviruso plitimui pažaboti paskelbtus ribojimus, pranešė policija.
Remiantis Vienos policijos pranešimais, į Austrijos sostinės gatves šeštadienį išėjo 40 tūkst. žmonių – daugelis jų buvo nusiteikę prieš vasarį šalyje įsigaliosiančią vakcinacijos prievolę. Sulaikyti penki žmonės. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Ne – privalomiems skiepams“ ir „Vaikus saugo Jėzus, o ne vakcinos“. Daugelis jų nedėvėjo kaukių.
Tuo metu Briuselio policija per sekmadienį vykusį protestą prieš koronaviruso ribojimus panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Remiantis preliminariais pareigūnų skaičiavimais, akcijoje dalyvavo apie 8 tūkst. žmonių. Naujienų agentūros „Belga“ paskelbtoje medžiagoje matyti protestuotojus prižiūrintys, kovinę aprangą dėvintys policijos pareigūnai.
Taip pat gauta pranešimų apie Utrechte, Nyderlanduose, vykusį protestą su 5 tūkst. dalyvių. Tačiau čia, skirtingai nei per ankstesnes demonstracijas, smurto nebūta.
Į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai. EPA-ELTA nuotr.
Liuksemburge demonstrantai šturmavo žiemos mugę, ir, nepaisydami patekimo taisyklių, griovė pastatytas užtvaras, pranešė policija. Anot pareigūnų, būta „nedidelių konfliktų“ ir kalėdinė mugė buvo uždaryta. Kadangi protestuotojai turėjo ketinimų žygiuoti vyriausybės pastato link, policija blokavo jų kelią. Manoma, kad demonstracijose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Apie keletą protesto akcijų taip pat pranešė Italijos policija – nuo kelių dešimčių žmonių Romoje iki tūkstančių Turine ir Bolonijoje. Apie smurtą nepranešta, tačiau gauta informacijos apie kaukių dėvėjimo taisyklių pažeidimus.
Šeštadienį į protestus rinkosi ir kai kurių Vokietijos miestų, įskaitant Berlyną ir Hamburgą, gyventojai.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo pirmadienio leidus veiklą atnaujinti likusiems turgaviečių prekybininkams, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sakė, kad šio pirmadienio žmonės laukė ir yra pasirengę atnaujinti veiklą.
„Šio pirmadienio laukia visi prekybininkai, visos turgavietės, kurios iki šio laiko negalėjo atsidaryti. Tikrai gera nuotaika, žmonės turi pradėti dirbti, nes gyvena visiškai iš pašalpos. Pirmadienį bus matyti, kiek jų išeis į prekybą“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, prekybininkai pasiruošę įgyvendinti numatytus saugumo reikalavimus.
„Tos sąlygos yra pakankamai griežtos, ir tie žmonės, kurie turės galimybę pasiruošti, tikrai pasiruoš. Mūsų turima informacija, visi laukia, kol bus atverta prekyba, ir turgaviečių vadovai taip pat informavo, kad yra pasirengę“, – sakė asociacijos pirmininkė.
Kalbėdama apie gautą finansinę paramą turgaviečių prekybininkams, Z. Sorokienė sakė, kad ji buvo minimali.
„Parama pakankamai minimali, žmonėms, kurie gavo subsidijas nuo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra itin mažos. 300 eurų turgaviečių mokesčio vienkartinė subsidija irgi padengia tik menką dalį nuomos mokesčio, o 260 eurų (mėnesinė išmoka savarankiškai dirbantiems – ELTA) yra minimali parama verslui išsilaikyti, kada veikla yra uždaryta“, – sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, šie metai bus „be galo sunkūs.“
„Be abejo, bus didelių nuostolių. Didelė dalis prekių yra sezoninės, kurių negalės parduoti jau dabar, nes žmonės norės vasariškų prekių. Pirkėjai išrankūs, ieško kuo madingesnių prekių ir, jei praėjo pusmetis nuo uždarymo, keičiasi mados, keičiasi paklausa, tai jie tikrai turės nuostolio“, – nurodė Z. Sorokienė.
„Šitie metai bus be galo sunkūs. Kad jie pajėgtų išeiti iš skolų, o apie uždarbius (kalbėti galima – ELTA) minimaliai“, – pridūrė asociacijos pirmininkė.
Nuo pirmadienio leidžiama veikti likusioms turgavietėms ir kitoms viešoms prekybos vietoms.
Atitinkamai turės būti užtikrinamas 15 kv. metrų arba 320 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui.
Tuo metu prekybos vietose, kuriose veiklą vykdo daugiau nei vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad sprendimai dėl lauko terasų atidarymo turėjo būti priimti jau seniai. Jis taip pat pažymi, kad ruošiantis atsidarymui labiausiai kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
„Tikimės, kad bent jau lauke leis dirbti normaliomis, objektyviomis ir adekvačiomis sąlygomis. Jau seniai reikėjo tai leisti, labai sunku suvokti, kodėl dar to neleido. Vėl buvo pareikštas nepasitikėjimas mumis kaip verslu. Kiekvieną savaitę tikimės, kad leis veikti, kad pagaliau protingai pradės priiminėti sprendimus“, – Eltai teigė jis.
Anot R. Prankos, kavinės ir barai jau įrodė galį užtikrinti saugumą plėtodami savo veiklą.
„Mes jau esame kreipęsi į Vyriausybę, pateikėme galimybes, kaip mes galime dirbti pasitelkę tinkamus atstumus, teikėme pasiūlymus dėl to, kiek žmonių galėtų būti prie stalo ir t. t. Iš esmės taikytume panašias priemones, kaip prieš antrą karantiną. Tuomet patikrinimų metu policija nerasdavo pažeidimų, įrodėme, kad mokame dirbti saugiai, ir užsikrėtimo židinių nekildavo“, – tikino jis.
R. Pranka taip pat pabrėžė, kad barų ir kavinių asociacijos nariams itin kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
„Labiausiai bijome, kad sugalvos taikyti darbo laiko ribojimus. Nesuprantame šios nuostatos pagrindo, tačiau panašu, kad ji gali būti taikoma. Manome, kad toks ribojimas nėra pagrįstas, ir Sveikatos apsaugos ministerija persistengė su tokia mintimi. Tikimės, kad to nebus“, – sakė jis.
Čekijoje dešimtys restoranų ir kavinių atnaujino darbą, nepaisydami griežto valdžios draudimo, susijusio su šalyje dėl koronaviruso įvestais socialiniais apribojimais. Tai sekmadienį pranešė Čekijos radijas.
Protestas prasidėjo šeštadienį. Į draudimą pažeidusias visuomeninio maitinimo įmones atvyko policijos pareigūnai, kurie pareikalavo tučtuojau jas uždaryti ir paskyrė savininkams baudas iki 20 tūkst. kronų (maždaug 765 eurai).
Šia akcija siekiama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į didelių nuostolių patiriantį restoranų verslą. Šalyje kavinės, restoranai ir barai uždaryti jau apie tris mėnesius. Jų nuostoliai sudaro maždaug 414 mln. kronų (15,9 mln. eurų) per dieną.
Restoranų savininkai ketina įregistruoti šalyje politinį judėjimą „Atidarykime Čekiją“, o po to paskelbti savo įmonių patalpas pirminių organizacijų narių susirinkimų vieta. Anot iniciatorių, tada jiems pavyktų apeiti galiojančius apribojimus, nes koronaviruso pandemijos laikotarpiu Čekijoje vyksta parlamento posėdžiai ir kiti politinio pobūdžio renginiai.
Čekijoje šiuo metu restoranai ir kavinės gali pardavinėti maistą ir gėrimus tik pro specialų į gatvę išeinantį langelį. Įleisti lankytojus į vidaus patalpas draudžiama. Šalyje praėjusių metų spalio 5 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galioja griežti socialiniai apribojimai, draudžiama išeiti iš namų be svarbaus reikalo nuo 21 val. iki 5 val.
10,71 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuotas 933 361 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, mirė 15 270 žmonių.
Buvęs Čekijos prezidentas V. Klausas savo apsilankymą restorane pavadino pilietinio nepaklusnumo forma. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidentas 2003-2013 metais Vaclavas Klausas savo apsilankymą viename Prahos restorane antradienį pavadino pilietinio nepaklusnumo forma.
„Mes negalime taikstytis su įvestais ir nuolat pratęsiamais draudimais, – pareiškė politikas trečiadienį naujienų agentūrai ČTK. – Laisvoje šalyje žmogus turi turėti teisę pavalgyti ten, kur jis nori“.
Apie tai, kad buvęs Čekijos prezidentas, nepaisydamas draudimo, apsilankė sostinės restorane „Dejvická 34“ ir praleido ten daugiau kaip valandą, pranešė leidinys „Blesk“. Anot jo, įeidamas ir išeidamas iš šios visuomeninio maitinimo įstaigos politikas buvo be kaukės.
V. Klausas garsėja kaip griežtas Čekijos vyriausybės kovos su koronavirusu priemonių kritikas. Gruodį jis jau buvo nubaustas 3 tūkst. kronų (maždaug 115 eurų) bauda už kaukių režimo pažeidimą. Praėjusį sekmadienį politikas dalyvavo Prahoje surengtoje masinėje karantino priešininkų demonstracijoje, per kurią jis taip pat nedėvėjo kaukės.
Čekijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, antradienį šalyje buvo nustatyti 10 725 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Infekcijos aukų skaičius padidėjo 79 ir pasiekė 13 656.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą policijos pareigūnai, budintys patikros postuose, nepraleido kone trijų tūkstančių automobilių. Policijos departamento duomenimis, už karantino reikalavimų pažeidimus surašytas 91 protokolas, iš jų postuose – 7, tai yra tiems, kurie piktybiškai važiavo ir nevykdė pareigūnų reikalavimų.
Pažeidėjų būta daugiausia didžiosiose apskrityse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.
Kauno apskrities policija pranešė, kad nuo trečiadienio 13.00 val. iki ketvirtadienio 9.00 val. ryto Kauno apskrityje sustabdyta apie 46 tūkst. transporto priemonių, beveik 900 teko apsisukti.
Išaiškintas ne ir vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tarp kurių keletas vairuotojų, neturėjusių teisės vairuoti, keletas neblaivių vairuotojų, o vienas iš jų, kuriam gresia baudžiamoji atsakomybė, atvykęs į patikros postą Jonavoje, aiškino, kad vyksta pirkti alkoholio. Policijos patikros punkte. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybės nutarimu nuo gruodžio 15 dienos iki sausio 3 d. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos, primena ELTA. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Policija organizavo stacionarius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios į miestus transporto priemonės. Dalis įvažiavimų užtverta techninėmis priemonėmis, įrengtos stebėjimo kameros ar pastatyti draudžiamieji ženklai.
Iš valdančiųjų pusės vis dažniau pasigirsta perspėjimai dėl to, kad jeigu karantino sugriežtinimai neužtikrins padėties pagerėjimo, gali būti griebiamasi dar radikalesnių priemonių ir, tarkime, įvedama komendanto valanda. Ta pačia proga paprastai pastebima, kad komendanto valanda gali būti įvedama tik Seimui priėmus įstatymą dėl Nepaprastosios padėties šalyje paskelbimo.
Kita vertus, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, didelė dalis tų laisvo judėjimo laike ir erdvėje apribojimų, kuriuos bendrai paėmus vadiname komendanto valanda, mūsų padangėje jau galioja, taigi neaišku – kodėl tokių apribojimų dar didesnio sugriežtinimo ir pratęsimo į naktinį laiką užmanymas turi būti siejamas su nepaprastosios padėties įvedimu mūsų šalyje? Jeigu tai yra tik verbalinis nesusipratimas, komendanto valandą pavadinkime kraštutinai apriboto judėjimo ar sustiprintos ramybės valanda – ir baigtas kriukis!
Šioje neprastoje situacijoje daug ką paaiškina naujosios Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, kuri, kaip išaiškėjo, nenulaiko liežuvio ir yra linkusi prasiplepėti labiau nei reikėtų interviu apie karantino metu iškylančias teisines kolizijas (delfi.lt; „Apie planą, kurio įvedimo geriau neprisišaukti: išeiti iš namų būtų galima tik su leidimais, lauktų ir kiti ribojimai). Ogi naujoji Lietuvos politikos žvaigždė, ilgiau nepalaukusi, skelbia, kad dalinės nepaprastosios padėties nebūna, taigi, įvedus nepaprastą padėtį, kartu su judėjimo apribojimo nuostatų paketu, vadinamu komendanto valanda, gali būti ribojami susirašinėjimai, privataus gyvenimo slaptumas, būsto neliečiamumas ir kitos žmogaus konstitucinės teisės.
Ne. Ne. Ne
Kaip galima įsivaizduoti, su komendanto valandos paskelbimu mes kaip būtiną priedą turėtume gauti cenzūros įvedimą, žodžio ir sąžinės laisvės apribojimus, jeigu ne šaudymą vietoje pagal karo meto įstatymą. Tačiau nevalingai kyla klausimas – ar, tarkime, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje slaptumo garantijų panaikinimas gali padėti efektyviau kovoti prieš pandemiją, užkardinti viruso plitimo kelius? Jeigu taip būtų, tai reikėtų uždrausti ir nuotolinį bendravimą, kur tarpsta visa galybė truputėlį kitokios prigimties virusų.
Kad ir kaip ten būtų, žodžio laisvės užtikrinimas greičiau yra kovos prieš pandemiją sėkmės laidininkas nei trukdis, nežiūrint to, jog valdžioje užsibarikadavusiems ne visados patinka žmonių priekaištai, taip pat ir išsakomos pastabos dėl padarytų klaidų, bandant įveikti pandemijos sunkumus (kai žodis „ekspertas“ tampa parazitiniu, be saiko kartojamu žodžiu, galima daryti prielaidą, kad tokioje verbalinio nuopuolio aplinkoje demokratijos refleksai jau yra didesniu ar mažesniu laipsniu pažeisti).
Kaip atrodo, E. Dobrovolska yra įsitikinusi, jog negali būti pusinės neprastosios padėties, panašiai kaip moteris negali būti nėščia tik iš dalies, trupučiuką, nepilna apimtimi. Kitas klausimas, ar toks įsitikinimas kyla iš kvailumo, ar yra blogos valios užkrešėjimo pasekmė? Tarkime, šiuo atveju buvo norima tik pagąsdinti, panašiai kaip tėvai perspėja vaikus dėl gręsiančios bausmės už nepaklusnumą (valdžia yra tėvai ar dievai, o Dobrovolska – didžioji motina?). Tačiau net ir geriausiu atveju tokie papezėjimai žemina Lietuvos valstybę, užtraukia šešėlį naujajai valdžios koalicijai, taigi E. Doblovolskos bendražygiai tarsi ir patys turėtų būti suinteresuoti, kad naujoji Teisingumo ministrė savo gražbylystės dovanomis su populiacija dalintųsi kuo rečiau.
Informacinių technologijų išplitimo eroje net ir giliausius demokratinius instinktus turinčios šalys kartais ima ir pradeda dreifuoti totalitarizmo ar kvazitotalitarizmo linkme. Neprarandame vilties, kad svarbiausias priešnuodis prieš tokias patologines tendencijas yra politinės kultūros išplėtojimas, kai, stojant prieš apsinuoginusius antidemokratinius refleksus, tos pačios politinės kultūros esame įpareigojami kalbėti nekultūringai.
Kur nuves Tėvynės Sąjungos kelias, išėjus obuoliauti su Laisvės partija? Žinia, apie dabartinės konsistencijos Lietuvos konservatorius geros valios žmogui nesunku bus pasakyti ir daug gero, tačiau kalbėti apie jų demokratinius instinktus gali tik nepataisomas anekdotų pasakotojas.
Nuo kitų metų tuneliu Lamanšo sąsiaurį kertantys britų sunkvežimių vairuotojai susidurs su neskaniu draudimu: po „Brexito“ jie nebegalės į Europos Sąjungos (ES) teritoriją įsivežti net sumuštinio su kumpiu ir sūriu. Apie tai perspėjo Jungtinės Karalystės vyriausybė.
Penktadienį pasakodama apie naujus ribojimus vežėjų bendrovėms vyriausybė kaip pavyzdį nurodė tokį britų pamėgtą užkandį. Perspėjama, kad nuo kitų metų bus draudžiama į ES šalis įsivežti maisto gaminių, kurių sudėtyje yra mėsos arba pieno produktų, net jeigu jie bus skirti asmeniniam vartojimui.
Tokia taisykle esą siekiama uždrausti ligas galinčių sukelti produktų patekimą į ES. Toks draudimas, žinoma, bus taikomas net tik darbo metu užkandžiaujantiems sunkvežimių vairuotojams, bet ir kiekvienam asmeniui, keliaujančiam iš Jungtinės Karalystės į ES šalis.
Tai yra tik viena iš naujų taisyklių, kurios įsigalios Jungtinei Karalystei šių metų gruodžio 31-osios vidurnaktį palikus muitų sąjungą ir ES bendrąją vidaus rinką.
Tokių produktų kaip sumuštiniai su kumpiu ir sūriu nedeklaravusiems bei jų sunaikinti neatidavusiems keliautojams grės baudos ar netgi baudžiamoji atsakomybė. Tiesa, taip pat pažymima, kad asmeniniam vartojimui į ES teritoriją bus galima įsivežti iki 20 kg šviežios žuvies ir omarų.
VSAT patruliai. VSAT nuotr.
Įvairių VSAT padalinių pasieniečiai artimiausiomis dienomis teiks pagalbą policijai kontroliuojant, kaip laikomasi asmenų judėjimo tarp skirtingų savivaldybių draudimų.
VSAT skelbia, kad nuo šio penktadienio įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai pradeda budėjimus prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
Laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams iš viso bus skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudės. Visąlaik tokiose patikros vietose dirbs, planuojama, dviženklis skaičius patrulių, kuriuose bus po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keisis, todėl taip bus užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis ir pan.
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atliks pasienio regionuose, sakoma VSAT pranešime. Pavyzdžiui, keliautojai juos stabdančius VSAT pareigūnus pamatys įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
Kai per praėjusias Velykas Lietuvoje irgi buvo įvesti judėjimo apribojimai, VSAT pareigūnai taip pat teikė pagalbą policijai tokiose priemonėse.
Kontroliuojamas asmenų judėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja teigia, kad trečiadienį sostinėje įvesti judėjimo ribojimai yra daugiau prevencinio pobūdžio ir jų tikslas, pasak jos, yra paruošti gyventojus penktadienį įsigaliosiančiai griežtai patekimo į miestą kontrolei.
Visgi Vilniaus apskrities policijos atstovė džiaugiasi, kad kol kas vairuotojai geranoriškai vykdo nurodymus, neretai yra jau pasirūpinę ir reikiamais dokumentais.
„Tai buvo prevencinė priemonė vykdoma, buvo vairuotojų klausiama, koks jų kelionės tikslas. Nuo penktadienio jau bus įsteigti stacionarūs patikros punktai. Kadangi tik nuo vidurnakčio įsigaliojo sugriežtintos karantino taisyklės, tai tikrai pareigūnai vairuotojų nepuola bausti“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
Vilniaus apskrities policijos atstovės žiniomis, trečiadienį Vilniuje įvesta judėjimo kontrolė buvo vykdoma sklandžiai, nesusipratimų išvengta, o kai kurie vairuotojai, pasak jos, jau net buvo suspėję pasirūpinti reikiamais dokumentais.
„Šiandien, kiek ir teko bendrauti su pareigūnais, tai netgi vairuotojų būta tokių, kurie jau netgi turėjo su savimi reikiamus dokumentus ir galėjo pateikti juos pareigūnams. Tikrai geranoriškai vairuotojai laikėsi taisyklių, sustodavo, kur reikėdavo, kai pareigūnai stabdė, tai kol kas viskas sklandžiai praėjo“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė, akcentuodama, kad patikros vyksta ir toliau.
Visgi J. Samorokovskajos teigimu, nuo penktadienio bus įvesta gerokai griežtesnė judėjimo kontrolė, o savo kelionės tikslo negalintys pagrįsti asmenys į miestą nebus įleidžiami.
„Nuo penktadienio 13 val. bus stacionarūs kontrolės postai ir jeigu tikrai žmonės, vairuotojai neturės patvirtinančių dokumentų arba negalės paaiškinti, kokiu tikslu jie važiuoja, tai bus grąžinti. Sugriežtinimai galios nuo penktadienio, 13 val., iki sekmadienio, 21 val.“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
„Šiuose postuose pareigūnai budės visą parą, be abejo, neatmetama galimybė, kad asmenys gali būti sustabdyti ir mieste, kadangi ta sugriežtinta kontrolė vyksta ir pačiame mieste“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. gruodžio 15 dienos, 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d., 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Nuo trečiadienio įsigaliojant griežtesnėms karantino dėl COVID-19 pandemijos stabdymo taisyklėms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė savo kreipimesi į Lietuvos žmones sako, kad pandemiją galime įveikti tik susitelkę, ir prašo visų sustoti ir likti namuose, padėti medikams gelbėti gyvybes.
„Šventų Kalėdų šiemet laukiame labiau nei bet kada. Pasiilgome bendrystės, šurmulio ir paprasčiausiai apkabinti artimą. Pasiilgome normalaus gyvenimo – tokio, koks buvo prieš metus. Tačiau prieš ankstesnes Kalėdas buvę įprasti dalykai dabartinėmis aplinkybėmis padėtų plisti virusui ir reikštų prarastas gyvybes“, – kreipimesi į šalies gyventojus sako premjerė.
„Ligoninės perpildytos, medikai pervargę. Kasdien, kas valandą prarandame po vieną ar du Lietuvos žmones, kurie sirgo virusu. Kasdien prarandame ir tuos, kurie dar galėjo gyventi, bet dėl sudėtingos situacijos ligoninėse laiku negavo reikalingo gydymo. Tai ne vien tik skaičiai – tai ŽMONĖS: tėvai, seneliai, broliai ir seserys, draugai. Todėl prašau visų – sustokime ir likime namuose. Padėkime medikams gelbėti gyvybes. O kartu ir patys jas gelbėkime, nesudarydami sąlygų virusui plisti. Pandemiją galime įveikti tik susitelkę, tik kartu – atidėdami tai, ką galime atidėti, bendraudami nuotoliniu būdu, dėvėdami kaukes, dezinfekuodami rankas, laikydamiesi atstumo“, – pabrėžia premjerė.
Pasak ministrės pirmininkės, „šiuo metu nėra lengvų sprendimų, jie paliečia visus. Tačiau tik visi kartu, susitelkę, šį sunkų laikotarpį įveiksime greičiau. Tuomet Vyriausybė galės anksčiau palengvinti suvaržymus ir tai padarys su malonumu“.
Premjerė dėkoja „visiems, kurie įvertina viruso grėsmę ir laikosi nurodymų“, taip pat medikams ir mokytojams, dėkoja „turėjusiems laikinai sustabdyti mylimą darbą ar verslą, kiekvienam“, dėkoja „visiems savanoriams ir socialiniams darbuotojams, kurie padės vienišiems žmonėms“. Dėkoja tėvams, senjorams, vaikams – „už supratimą, kantrybę ir pasiaukojimą“.
Pasak ministrės pirmininkės I. Šimonytės, „skiepai nuo viruso jau sukurti. Jau greitai jie bus prieinami tiems, kam labiausiai reikia, o vėliau ir visiems kitiems“.
Patvirtindama, kad „liko svarbiausias mūšis“, premjerė neabejoja, „kad TIK susitelkę jį laimėsime“, ir linki visiems stiprybės“.
Koronavirusui – ne
Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 d. Taip pat Ministrų Kabinetas sugriežtino ir karantino priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymas vykdomas tik nuotoliniu būdu, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės.
Nuo 2020 gruodžio 15 dienos 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Vyriausybės nutarime pažymima, kad draudžiamas daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai. Taip pat draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių. Draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus kai vykstama į darbą, prekybos vietą, laidotuves.
Uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių.
Karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Taip pat draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
Taip pat ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu.
Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti ugdymą įstaigose vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pasak I. Šimonytės, naivu tikėtis, kad karantinas bus nutrauktas po didžiųjų metų švenčių. Todėl, pasak jos, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, karantinas buvo pratęstas iki sausio 31 d.
„Siūlomas principas: kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose, taip pat yra svarbūs keitimai, kurie yra susiję su judėjimu į vietas, kur yra galimi kažkokie kontaktai ar didesni susibūrimai. Čia mes vienu atveju siūlome remtis ta patirtimi, kuri buvo pavasarį velykiniu laikotarpiu, kai buvo ribojimas judėjimas tarp savivaldybių“, – sakė I. Šimonytė.
Profesorius Mindaugas Stankūnas posėdyje teigė, kad užsikrėtimų srautas didžiausias šeimose, gydymo įstaigose bei mokyklose.
„Reikia suvaldyti plitimą šeimose. Reikia riboti mažų susirinkimų apimtis. Uždaryti ugdymo įstaigas Užtikrinti asmens apsisaugojimo priemones. Tai pagrindinės priemonės, kurios sumažintų pandemijos plitimą“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, svarbiausia riboti kontaktus ir asmenų judėjimą.
„Tai taikė kitos šalys, kurios turėjo dar sudėtingesnę situaciją. Tai davė rezultatą“, – Vyriausybės posėdyje teigė V. Kasiulevičius.
