Honkonge per Tiananmenio aikštės įvykių minėjimą policija panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.
Honkonge ketvirtadienį protestuotojams nepaisius draudimo organizuoti masinius susibūrimus ir susirinkus paminėti kruvinų Tiananmenio aikštės įvykių metines, policija prieš juos panaudojo ašarines dujas, pranešė „Reuters“.
Policija su protestuotojais susirėmė Mong Koko rajone, kai demonstrantai mėgino blokuoti kelius metaliniais strypais, – norėdamos juos išvaikyti, policijos pajėgos pasitelkė ašarines dujas.
Tai pirmas kartas, kai neramumų kilo per kasmet Honkonge rengiamą žiauriai numalšintų Tiananmenio aikštės protestų minėjimą. Šiemet minėjimas buvo uždraustas, vyriausybė tvirtino tokį sprendimą priėmusi dėl koronaviruso pandemijos.
Pagrindinėje demonstracijoje Viktorijos parke dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Jie skandavo tokius šūkius, kaip „Laisvė Honkongui, mūsų laikų revoliucija!“, taip pat „Kovokime už laisvę, palaikykime Honkongą“.
„Prisimename tuos, kurie žuvo birželio 4 d., prisimename studentus, kurie buvo nužudyti“, – teigė protesto dalyvė Kitty.
1989 metų birželio 4 dieną per Kinijos kariuomenės operaciją Tiananmenio aikštėje prieš taikius demonstrantus žuvo šimtai žmonių. Tikslus jų skaičius iki šiol nežinomas. Tūkstančiai buvo sužeisti ir įkalinti.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Pradedu tikėti, kad šią viruso „koronę“ mums atsiuntė Aukščiausiasis. Taip mes mokame už savo per didelį atsipalaidavimą, paklydimus, išlepimą ir politikų klaidas. Kaina kol kas ne itin didelė: būsiu ciniškas – tik keliasdešimt mirčių, vienam iš šimto pasitvirtina infekcija, o valdžia nesiliauja triūbyti, kad ta užkrato kreivė „plokštėja“, mes brendame iš krizės, pasiektas lūžio taškas ir pan. Specialistai gi teigia, kad piko sulauksime po savaitės ar daugiau, ir dabar atlaisvinti karantino varžtus dar ne metas…
Kur tau!
Premjeras su savo gvardija tiesiog trepsi, kaip jam norisi atidaryti mažas kavines, kioskus, atverti nedideles prekybos įmones, kirpyklas ir t.t… Tiesa, norisi ne jam, o stambiojo verslo rykliams, kurie karantine regi kilpą Lietuvos ekonomikai. Vyriausybė su savo patarėjais pasitelkė ir mokslininkų būrį, kuris šaukte šaukia, jog neabejotinai „situacija gerėja“. Antai, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda, balandžio 3 d. pristatę ilgalaikę prognozę dėl viruso plitimo, dabar tikina, jog jie pranašavę blogesnius rezultatus, o dabar štai jie gerėja… Ir visi lengviau atsikvepia.
Į šį chorą įsijungė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kurios vadovė bėdoja, kad Lietuvos „po didelių socialinių sukrėtimų lauks skurdo ir emocinės būsenos problemos“. TV ekranuose ypač dažnas finansų ekspertas N. Mačiulis, tapęs kone psichoanalitiku, virkauja, kad, nesušvelninus karantino reikalavimų, šalyje padaugės savižudybių ir kitų problemų…
Dažnai klausiame: kas už viso to stovi? Akivaizdu, kad stambusis verslas daro neregėtą spaudimą valdžios institucijoms, kad šios, dar nepasiekus pandemijos piko, imtų vilioti į kavines potencialius užkrato nešiotojus kavutės išgerti, pabendrauti, leisti į tavo veidą alsuojančiai kirpėjai šukuoti garbanas ar skusti per mėnesį užžėlusią barzdą, plikomis rankomis kiosko pardavėjai vynioti prekes ir skaičiuoti grynuosius…
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Gal aš taip sutirštinu spalvas, tačiau įsivaizduoju vėl pilnėjančias gatves, eilutes prie parduotuvių, be kaukių geriantį energetinius gėrimus jaunimą, vieną kitą senolį, linguojantį be kokių nors apsaugos priemonių. Kas kontroliuos mažųjų įmonių savininkus? Kokia jų atsakomybė už galimą viruso platinimą? Kas atsakys, jeigu po kokių dviejų savaičių tas iš namų išviliotas žmogelis atsidurs reanimacijoje su kvėpavimo aparatūra ant veido?
Šie klausimai retoriniai. Vyriausybė, atlaisvindama karantino verslus, užsikrauna sau didelę atsakomybės naštą ir nepaiso rimtų patyrusios epidemiologės D. Razmuvienės perspėjimų, nors ir šie specialistai jau pučia į vieną dūdą su S. Skverneliu ir A. Veryga.
Suprantu, kad verslas visose valstybėse daro didžiulę įtaką politikų sprendimams. Įsivaizduoju tokį scenarijų: įtakingas verslo veikėjas skambina valdančiosios daugumos atstovui ir netiesiogiai reikalauja atšaukti karantiną, atsargiai primindamas, kad spalį numatyti Seimo rinkimai. Nėra tokios rinkiminės jėgos ar partijos, kuri be stambiųjų verslo ryklių dotacijų pasiektų ženklesnių rezultatų kovoje už kuo aukštesnį valdžios postą.
Juk praėjusį ketvirtadienį paskelbta Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžia. Beje, balandžio 14-ąją sukako 100 metų, kai Nepriklausomos Lietuvos žmonės rinko Steigiamąjį Seimą…
Tad jeigu sakytume, kad šią infekcinę „koronę“ kažkas mums atsiuntė už mūsų išglebimą ir konformizmą, tai logiška tvirtinti, jog visuomenės amorfiją skatina ir socialinį imunitetą silpnina pati valdžia, stumdama žmones į dar didesnę riziką.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad naktį į šeštadienį konfliktinių situacijų nepasitaikė, tačiau keli šimtai vairuotojų į miestus nepateko. Saulius Gagas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esu įsitikinęs, kad ši priemonė reikalinga. Policijos pareigūnai su partneriais yra patikrinę tūkstančius transporto priemonių. Šimtais skaičiuojame jas ir juose važiavusius asmenis, kuriuos reikėjo liaudiškai tariant apsukti. Ypatingų konfliktinių situacijų, nepasitenkinimo, visko būna, bet reikia pasidžiaugti gyventojais, kurie pakankamai supratingai žiūri į tai, ką darome, į draudimus“, – šeštadienį žurnalistams sakė R. Požėla.
Daugiausia patikrinimų įvykdyta prie įvažiavimų į Vilnių.
„Turiu informaciją, kad nuo vakar 20 valandos iki šio ryto 6 valandos į Vilnių kurie važiavo, tai virš 7 tūkst. patvirtinta transporto priemonių, apie 200 – nepraleidome“, – sakė R. Požėla.
Pasak jo, prie kontrolės punktų pasitaikė ir kuriozinių situacijų.
„Vienas dviratininkas iš Anykščių važiavo į Ukmergę. Deja, neatitiko kriterijų ir teko apsukti atgal į Anykščius. Tai nežinau, kaip jam pavyko grįžti“, – teigė R. Požėla.
„Yra priimti sprendimai, kad ir autobusai būtų tikrinami ne tik prie patikros punktų, bet ir kelyje. Vertinama, kaip žmonės autobusuose dėvi kaukes, nes autobusai – taip pat vieša vieta“, – pridūrė jis. Stop ženklas
Generalinis komisaras patvirtino, kad penktadienį protokolų už karantino nesilaikymą buvo surašyta virš 120, taip pat ir už kaukių nedėvėjimą.
Vilniaus apskrities policijos vadovas Saulius Gagas patikino, kad prie Vilniaus jokių konfliktinių situacijų nekilo.
„Vakar vakare per pirmas dvi valandas srautas buvo didesnis, paskui mažėjo. (…) 221 automobilis buvo apgręžtas ir paprašyta vykti atgal, o ne į sostinę. Kažkokių incidentų neturėjome. Žmonės geranoriškai reaguoja į pareigūnų klausimus, nekilo konfliktinių situacijų, išskyrus gal kai kuriuos atvejus, kur buvo paprašyta paaiškinti detaliau, kodėl kur vykstat, bet visi atsakymai buvo geranoriški, konfliktinių situacijų neturėjome“, – sakė S. Gagas.
Lietuvos policija
„Buvo tokių, kurie sakė „važiuoju aplankyti mamos“, buvo „važiuojame pas drauges“. Jaunimas, ypač mėgstantis leisti savaitgalius ir vakarus sostinėje, galvojo, kad taip ir bus šį savaitgalį, bet buvo pasakyta grįžti ten, iš kur atvažiavo“, – pridūrė jis.
Vyriausybės sprendimu visas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val. – uždrausta gyventojams vykti į kitus miestus.
Išimtys taikomos dėl artimųjų giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, dėl darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Ribojimas nenumatomas ir asmenims, kurie kitoje nei savo savivaldybėje turi nekilnojamojo turto, kuris priklauso jiems nuosavybės teise.
Kadaise buvo štai tokios Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie Šv. Velykų savaitgalį numatomus patekimo į miestus ir miestelius ribojimus, savivaldybėms kyla nemažai techninių klausimų, į kuriuos atsakymai kol kas nepateikti. Pasak politiko, vis dar neaišku, kaip prie patikros punktų bus siekiama išvengti eilių, ar bus prašoma gyvenamosios vietos deklaracijos ir kitų kelionės svarbą patvirtinančių dokumentų.
„Laukiame sprendimo trečiadienį, nes kol kas jis buvo premjero tik anonsuotas pirmadienį. Matyt, šis išankstinis premjero anonsavimas leidžia jau numatyti ir galvoti, kaip jis bus įgyvendintas. Mes neabejojame, kad savivaldybės nebus visiškai paliktos vienos. Buvo ir anonsuojant pasakyta, kad bus įtraukta ir policija, ir kariuomenė, ir, jeigu reikės, pasitelkiami šauliai ir kitos specialiosios tarnybos“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
Jonavos rajono mero teigimu, savivaldybė jau strategiškai planuoja, kuriuos kelius reikėtų kontroliuoti ir kokių priemonių imtis, siekiant užtikrinti, kad Vyriausybės užmojis būtų įgyvendintas.
„Jonavoje jau tariamės, kokius įvažiavimus galėtume kontroliuoti. Į mūsų miestą galima patekti bent penkiais oficialiais keliais: nuo Kėdainių, nuo Ukmergės, nuo Kauno per kelias vietas. Mes svarstome, kuriuos kelius potencialiai reiktų kontroliuoti, juos prižiūrėti įrengiant laikiną užkardą ir klausiant atvykstančių, kokiais tikslais atvyksta: ar jie turi nekilnojamojo turto, ar jie išvažiuoja į darbą, ar dėl nelaimės šeimoje“, – kalbėjo Jonavos rajono meras. Provincija. Alytus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
M. Sinkevičius teigia, kad bandomos modeliuoti ir įvairios hipotetinės situacijos. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, vis dar yra neaišku, kokia tvarka būtų taikoma asmenims, važiuojantiems nemagistraliniais, o savivaldybių reikšmės keliais, kai norint pasiekti savo galutinį tašką reikėtų pravažiuoti bent kelias savivaldybes.
„Ar tai reiškia, kad kol vyksite iki, pavyzdžiui, laidotuvių vietos, tai jums reikės bent keliuose punktuose kažką paaiškinti? Galų gale, kas yra įrodymas vykstant į laidotuves?“, – kalbėjo Jonavos rajono meras, akcentuodamas, kad klausimų kyla ir nekilnojamojo turto įrodymo atveju.
M. Sinkevičiaus teigimu, vis dar neaišku ir kokių priemonių reikės imtis, kad prie patikros punktų nesusidarytų eilės.
„Mes prašome pasakyti, kaip turėtume elgtis, kad nesusidarytų eilės. Jeigu pradėsime kiekvieną inspektuoti: vienas turi turto, kitas važiuoja į laidotuves, kitas dar kažkur važiuoja, juk susidarys eilės…“,– kalbėjo M. Sinkevičius pabrėždamas, kad Vyriausybė turėtų pateikti aiškesnius atsakymus į šiuos klausimus. Savivaldybių asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad įgyvendinat šį Vyriausybės užmojį būtinas bendras sutarimas tarp šalies savivaldybių.
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
M. Sinkevičius taip pat akcentuoja, kad gyventojų patekimo į miestus ir miestelius ribojimą turės būtinai užtikrinti policijos pareigūnai, nes, pasak politiko, nei merai, nei savivaldybių administracijų direktoriai įgaliojimų neįleisti į savivaldybės teritoriją neturi.
Jonavos meras akcentuoja ir tai, kad į miestą galima patekti 4-5 įvažiavimais, todėl, pasak jo, prie kiekvieno iš jų paskyrus policijos ekipažą gali pritrūkti pareigūnų, užtikrinančių tvarką pačioje savivaldybėje.
„Jonavoje yra 4-5 įvažiavimai, prie kiekvieno reikia turėti po policijos ekipažą, kad sustabdymo, įleidimo veiksmai būtų teisėti, tai jeigu 5 ekipažus pastatant ir jiems budint visą savaitgalį mieste vykstant iškvietimams ar smurtui artimoje aplinkoje, ar kažkokiems rimtesniems kriminaliniams nusikaltimams, kas tada važiuos ten…“, – kalbėjo miesto meras, akcentuodamas, kad pajėgos turėtų būti tinkamai paskirstytos taip, kad policijos pajėgų užtektų ir savivaldybės teritorijoje.
„Dėl to aš ir galvoju, kad būtų tikslinga pasitelkti ir kariuomenės pareigūnus, ir valstybės struktūras, kurios čia galėtų pagelbėti“, – pridūrė jis.
Visgi Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius džiaugiasi, kad nemaža dalis šalies savivaldybių yra įsteigusios ir Viešosios tvarkos tarnybas, kurios galės padėti pareigūnams įgyvendinti gyventojų įvažiavimo į miestus ir miestelius ribojimą.
„Nemaža dalis savivaldybių turi įsisteigusios Viešosios tvarkos tarnybas. (…) Tai pasitelksime Viešosios tvarkos tarnybas šiai užduočiai atlikti. Nemažai savivaldybių ir mažesnių tokias turi, ir tuo pačiu, aš viliuosi, kad, jeigu reikės, bus pasitelkiama ir kariuomenė“, – sakė jis.
Nepaisant vis dar neatsakytų klausimų ir kylančių iššūkių, M. Sinkevičius viliasi, kad didžioji dalis žmonių premjero anonsą išgirdo ir šventinio savaitgalio planus pakeis.
„Aš manau, kaddaugiau kaip 90 procentų žmonių pirmadienį suprato labai aiškią valstybės centrinės valdžios žinią: nevykite, nes išvykimas, važinėjimas bus arba neįmanomas, arba labai komplikuotas. Aš manau, kad didžioji dalis žmonių suprato ir jau planuojasi savaitgalį Velykas minėti namuose, neišvykstant“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Visgi politikas pripažįsta, kad ne visi į Vyriausybės raginimus įsiklausys. Ištuštėję Lietuvos miestai ir miesteliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aišku, atsiras mažuma, dėl kurios turbūt ir priimami tokie griežtesni reguliavimai ir kontrolė. Tokių žmonių suvaldymas savaitgalį, aš manau, kad yra reikalingas, dėl to ir atsiranda tie visi imperatyvūs reikalavimai“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Savivaldybės kol kas dar tik permąsto viską, lauksime trečiadienio, dar yra to laiko susidėlioti ir tikrai susidėliosime. Bet gyvenimiškų situacijų kils“, – apibendrino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
ELTA primena, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį informavo, jog šventinį Velykų savaitgalį, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius.
Premjero teigimu, šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius. Tai užtikrins policijos pareigūnai, prireikus jie pasitelks karius, šaulius, policijos rėmėjus, kitus talkininkus. Į pagalbą bus kviečiamos savivaldybės, bus prašoma techniškai apriboti visus nebūtinus įvažiavimus į miestus ir miestelius.
Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, taip pat kai vykstama dėl būtino atlikti darbo ar suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
Oficialiai sprendimą planuojama priimti Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr. Politologai Liberalų sąjūdžio tvirtinimus, kad Vyriausybės pateikti siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, laiko nepagrįstais. Ekspertai įsitikinę, kad, esant ekstremaliai situacijai, Vyriausybė turi būti centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, ir akcentuoja, kad toks valdymo modelis grėsmės demokratiniams procesams šalyje nekelia.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad bet koks įstatymas gali būti panaudotas tiek prieš pilietį, tiek piliečio labui. Visgi profesorius akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos kontekste turi būti panaudotos daug efektyvesnės priemonės nei įprastai.
„Net žirklės gali būti nusikalstamu įrankiu – jas galima panaudoti tam, kad nudurtum žmogų. Lygiai taip pat ir bet koks įstatymas gali būti panaudotas ir prieš pilietį, ir piliečio naudai. Bet turėdami galvoje šią situaciją, kurią turime dabar, pandemiją, sunkiai suvaldomą miniai (…), mes turime suvokti, kad kai kurie įrankiai turi būti daug efektyvesni negu žirklės“, – Eltai teigė L. Bielinis.
VDU politologas nesutinka su Liberalų sąjūdžio kritika Vyriausybei ir teigia manantis, kad Vyriausybės Seimui pateiktų pasiūlymų negalima tapatinti su sovietiniais metodais.
„Manyčiau, kad neprimena (sovietinių metodų. – ELTA), nes tai yra konkreti epideminė situacija. (…) Šiuo atveju, jeigu žmogus sergantis ir jeigu įtariama, kad jis negali ir nenori saviizoliuotis, jį reikia prievartos būdu sulaikyti, nes tai yra pavojinga visiems aplinkiniams“, – pažymėjo profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
L. Bielinis akcentuoja ir tai, kad epidemijos laikmečiu šalyje negali būti dviejų galios centrų. Politologo nuomone, ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu Lietuvoje turi būti vienas aiškus centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, kuriuo turėtų būti Vyriausybė.
„Epidemijos laikmečiu negali būti dviejų centrų, netgi pusantro. Turi būti labai aiškus centras, organizuojantis visą mūsų gyvenimą, todėl Vyriausybė greičiausiai prašo tų papildomų įgaliojimų, kurie leistų tą gyvenimą optimaliai organizuoti“, – teigė L. Bielinis, akcentuodamas, kad, esant ekstremaliai situacijai, trukdyti Vyriausybei imtis priemonių nereikėtų.
VDU politologas taip pat pabrėžia, kad dėl koronaviruso kilusi pandemija yra išskirtinis atvejis, todėl, pasak profesoriaus, nereikėtų manyti, kad dėl šalyje taikomų priemonių išsikreipia demokratiniai procesai.
„Mes negalime (Vyriausybei. – ELTA) trukdyti ir neturime galvoti, kad tokiu būdu išsikreipia demokratiniai kažkokie principai arba konstituciniai. Tai išskirtinis atvejis, kuris nėra amžinas ir, pasibaigus epidemijai, pasibaigs ir šie įgaliojimai“, – savo nuomonę išsakė L. Bielinis.
Profesoriaus teigimu, reikia pripažinti, kad dėl koronaviruso kilusi situacija primena karinę padėtį, todėl, pasak L. Bielinio, įstatymai ir valdymo būdas turi būti sugriežtinti vardan visų Lietuvos gyventojų sveikatos.
Savo ruožtu VDU profesorius Šarūnas Liekis antrina L. Bieliniui, teigdamas, kad Liberalų sąjūdžio nuogąstavimai, jog Vyriausybės siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, yra nepagrįsti. VDU profesorius Šarūnas Liekis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„(Grėsmės. – ELTA) neįžvelgiu, nes tokių masinių nelaimių, kaip karas, maras, badas, atvejais visi skaičiuoja rezultatą. Kitaip tariant, turi būti rezultatas, o ne procesas. Liberalai ir konservatoriai tradiciškai palaiko procesą, bet ne rezultatyvumą, todėl aš sakyčiau, kad Vyriausybės siūlymai yra orientuoti į rezultatyvumą ir į epidemijos, pandemijos veikimą Lietuvoje“, – Eltai sakė Š. Liekis.
„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje yra galimybės, jeigu bus kažkokie pažeidimai, tada ir svarstyti šiuos klausimus. O dabar taikomos visos priemonės, kurias ir daugybė kitų valstybių naudoja. Čia nieko nėra unikalaus“, – pridūrė jis.
Š. Liekis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymai negali pakenkti šalies demokratiniams procesams. Politologo teigimu, svarbiausias tikslas šioje situacijoje yra pandemijos suvaldymas.
„Viskas orientuota į efektyvumą. Mano požiūriu, svarbiausia, kaip ir karo atveju, taip ir panepidemijos atveju, kad problemos būtų išspręstos ir panepidemija suvaldyta“, – patikino profesorius, akcentuodamas, kad siūlymai, kuriuos pateikė Vyriausybė, ekstremalios situacijos sąlygomis yra tinkami.
ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio politikai išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog antradienį neeiliniame Seimo posėdyje Vyriausybė pateikė siūlymus, kurie primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises.
Liberalų sąjūdis kritikuoja, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siekia ypač išplėsti ribas, kai gydytojas vienasmeniškai gali nuspręsti užrakinti žmogų iki 30 dienų, tam gali būti net pasitelkta policija. Partija skeptiškai vertina ir siūlymą įteisinti žmonių sekimą stebint mobiliuosius telefonus. Jų teigimu, karantino metu priimti sprendimai gali tęstis ir tuomet, kai situacija bus suvaldyta.
Liberalai taip pat nuogąstauja, kad teikiamu Civilinės saugos įstatymu Vyriausybė siūlo, kad būtų išplėstos Vyriausybės galios.
Visuotinės vizualizacijos metu, kuomet vaizdo transliacijos tampa pagrindine bendravimo priemone, pats laikas būtų prisiminti tuos atvejus, kai vaizdinys užstoja būtį, įvaizdinimas atitraukia nuo tikrovės, o vaizdo transliacijos gali nuvesti šunkeliais.
Prikelti vaizduotę yra lengviau nei pažadinti protą, išties, dėl to nereikia įdėti tiek pastangų kiek racionalumo ugdymui, vaizduotė pati yra pritvinkusi noro gundyti ir susigundyti.
Prieš eilę metų ne kartą esu bandęs atkreipti dėmesį į bankų ekonomistų pastangas užburti Lietuvos žmonių vaizduotę, kurpiant vaizdingą pasakojimą apie tai, kad neva visų pirma reikia išsikepti pyragą, ir tik po to jau esą bus galima pagalvoti apie jo padalinimą http://www.propatria.lt/2013/03/edvardas-ciulde-kaip-issikepti-pyraga.html
Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, šis vaizduotę beveik įtikinantis pasakojimas yra socialinio teisingumo užduoties nukėlimo vaizdinės metaforos dėka labiausiai agresyvus pavyzdys, kai būtent žmonių vaizduotės tvirkinimas yra panaudojamas kaip įrankis populiacijos mulkinimui. Tokiame posakyje apie kepamą pyragą slypi visa bananų respublikos politinės ekonomikos išmintis, mažai deranti su europietiško pavyzdžio socialinio teisingumo praktika. Dar kitaip tariant, kai kepamo pyrago vaizdinys yra forsuojamas siekiant pagrįsti nukėlimo į „po to“ tikrovę praktiką, labai tikėtina, kad mums pavyks išsikepti tik svilėsių krūvą. Karalienės pažadas apie šaukštą uogienės vakar ir šaukštą uogienės rytoj, be niekados – dabar, Alisos negali pasotinti. Taigi, kad ir kaip būtų apmaudu, stebuklų šalyje kartas nuo karto pritrūksta paprasčiausiojo racionalumo. Tačiau jeigu anksčiau ar vėliau vaizduotę čia vis tik pergalės protas arba bent jau protingasis egoizmas, mes visų pirma pabandysime susitarti dėl pyrago padalijimo principų, o po to pulsime kočioti ir tešlą. Ne tokia vaizdinga, bet labiau turininga išeitis.
Negalima. Slaptai.lt nuotr.
Garsus NATO generolas, koalicinių pajėgų Afganistane vadas kampanijos metu uždraudė jo vadovaujamiems daliniams tarpusavyje bendrauti, nurodymus ir išplėtotas komandas perduodant skaidrių su visais grafiniais pavaizdavimais ir lentelėmis būdu, netikėtai pareiškęs, kad tokia, jau neginčytinai įsiteisėjusi, totaliai įsigaliojusi praktika, bukina žmones, jo kolegas ir bendražygius, taigi labiau trukdo nei padeda reikalo esmei. Kartais ekstremaliomis aplinkybėmis žmogus privalo pasielgti netikėtai, atsisakydamas įprastų šablonų, tačiau, kaip atrodo, čia paminėtas talentingas generolas be visa ko kito buvo apdovanotas būties intuicija, padedančia suprasti, kad vaizdinių seka toli gražu nėra pačios tikrovės seka ir „tvarka“.
Vaizduotės lakumas yra gerbtinas ir godotinas žmogaus sugebėjimas, vaizduotės trūkumas neretai yra nusakomas kaip dvasios luošumas. Vaizduotė padeda mokantis, darbe, kaip atrodo, moksle – ne mažiau nei mene. Vaizduojamieji menai (tapyba, skulptūra teatras, grafika, kino vaizdo produkcija, fotografija, videoinstaliacijos) užburia sielą pasaulio vaizdinio spindesiu. Tačiau yra ir tokie atvejai, kai mes dėl tos pačios tiesos sklaidos galimybių privalome pristabdyti, iš dalies užblokuoti įvaizdinimo galias, pasistengti užeiti vaizdiniui už nugaros.
Biblijinės tradicijos religijos, išpažįstančios Dievo kaip anapusybės idėją, ypač griežtai draudžia tokios transcendentinės idėjos įvaizdinimą, kvalifikuojant mažiausias to apraiškas kaip kraštutinai nuodėmingą atkritimą į stabmeldystę. Siekis įvaizdinti transcendenciją visose Šventojo rašto religijose yra traktuojamas kaip didelis papiktinimas, kaip pati didžiausia nuodėmė. Kaip atrodo, biblijinį pasakojimą apie aukso veršį iš tiesų reiktų suprasti ne kaip atnašavimo turtams pasmerkimą, bet kaip nusakymą to kolapso, kurį žmogus patiria bandydamas pasigaminti Dievo atvaizdą. Žinomas Biblijos pasažas apie Dievo pakeitimą aukso veršiu liudija apie tokio draustino „atkritimo į vaizduotę“ atvejį. Laikantis tokios interpretacijos sekos, galėtume sakyti, kad aukso veršis užgimsta iškart bet kokiose platumose, kai tik idėją pakeičia vaizduotės konvulsijos.
Savo ruožtu mokslininkas, o ypač fizikas taip pat nurodys ne vieną atvejį, kai, pereinant nuo fizinių prie fizikinių reiškinių, privalome peršokti įvaizdinimo užtvarą, nors, kaip sakyta, mokslinių tyrimų praktikoje laki vaizduotė, t. y. sugebėjimo įvaizdinti spontaniškumas gali pasitarnauti detalėse. Kaip atrodo bent man, ne fizikui, kvantų teorijoje kažką galime pradėti nutuokti tik visiškai išjungus vaizduotę.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu ir visas pasaulis yra menas, tai vis tik menas menui – nelygu. Kaip jau esu kartą užsimojęs įrodyti, Platono idėjų teorija labiausiai adekvačiu būdu įgalina atskirti fizinės šviesos užrašymo (vėliau pavadinto fotografija) meną, vaizdinio meną, šokančių paveiksliukų meną nuo menančio meno, t. y. išsilukštenusio iš vaizdingumo luobo, jau už savo nugaros palikusio visas vaizdingumo miglas meno http://www.kulturosbarai.lt/uploads/news/id105/KB_2016_11_WEB.pdf.
Mūsų dabartinės situacijos tragikomiškumą žymi tai, kad išsisiautėjęs virusas išstūmė mus iš tikrovės, priversdamas užsidaryti virtualioje erdvėje, palikdamas tarpusavio susisiekimui tik efemeriškus vaizdinius kanalus. Yra kaip yra, mano pagraudenimų virusas tikrai neišgirs. Tačiau ypač neramina džiugūs balsai ir iš mūsų pačių tarpo, mano geriausių draugų postringavimai, kad esą tokia transportacija galop gali išeiti į naudą, nes paskatins mus paspartintu tempu prisijaukinti virtualią erdvę, padės apčiuopti naujus patogumus, gyvenant prisijungus, be jokios pagundos atsijunti.
Tačiau aš pats nejaučiu jokio preteksto džiaugtis, kai tikrąją tikrovę okupavo virusas, privertęs mus skubiai evakuotis, paknopstomis emigruoti, kažkur keberiotis, pakibusiam užsidaryti virtualybėje. Tai galop nėra saugus prieglobstis, nes kitas virusas dar lengviau nei jo pusbrolis „ant žemės“ gali pritykinti ir ištrinti šį virtualų gardą su visu čia susikaupusiu inventoriumi.
Tegul tas virusas pasikaria! Pabandykime įsivaizduoti – kaip tai galėtų atrodyti?..
Rusijos sostinėje ir didžiausiame mieste Maskvoje devynioms dienoms – nuo ateinančio šeštadienio – uždaromi restoranai, prekybos centrai, parkai, kavinės ir kitos viešos vietos. Tokiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią naujojo koronaviruso plitimui.
Visoms kavinėms ir restoranams draudžiama į savo patalpas priimti klientus, tačiau galima ruošti maistą išsinešimui ir pristatyti maistą žmonėms į namus. Parduotuvės, prekiaujančios ne pirmo būtinumo prekėmis, privalo užsidaryti, taip pat grožio salonai ir spa.
Maskvos parkai taip pat bus uždaryti. Maisto produktų parduotuvės ir vaistinės dirbs.
Mero teigimu, naujos priemonės ir ribojimai sukels daug nepatogumų, bet jos yra visiškai būtinos, norint sulėtinti koronaviruso infekcijos plitimą. Kiek anksčiau S. Sobianinas nurodė vyresniems nei 65 metų maskviečiams neiti iš namų.
Be kita ko, dieną anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė ateinančią savaitę nedarbo savaite.
Rusijoje patvirtinta daugiau kaip 800 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, du žmonės mirė.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras trečiadienį griežtai sukritikavo tuos regionų ir municipalitetų vadovus, kurie imasi ryžtingų priemonių prieš koronaviruso plitimą.
„Tai, ką Brazilijoje daro kai kurie gubernatoriai ir kai kurie merai, yra nusikaltimas. Jie griauna Braziliją, naikina darbo vietas. Tie žmonės sako: „Na, ekonomika ne tokia svarbi, kaip žmogaus gyvybė“. Neišmanėliai, nes vieno negalima atskirti nuo kito“, – pareiškė J. Bolsonaras žurnalistams.
Antradienį per televiziją kreipdamasis į tautą Brazilijos lyderis jau kritikavo karantino priemones ir apribojimus kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, kuriais siekiama kovoti su pandemija. J. Bolsonaro nuomone, infekcija kelia pavojų tik vyresniems kaip 60 metų amžiaus žmonėms, o jaunesni kaip 40 metų pacientai nuo koronaviruso miršta retai.
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., kitą dieną po karnavalo. Nuo to laiko infekuotųjų skaičius išaugo iki 2,2 tūkstančio, 46 žmonės mirė. Kai kurių regionų ir municipalitetų vadovai paragino piliečius izoliuotis, uždarė mokyklas, daugumą parduotuvių, apribojo transporto eismą ir gyventojų judėjimą.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 410 tūkstančių žmonių, per 18 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Stop ženklas
Dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvos teritorijoje įvedamas karantinas. Vyriausybės nutarimu, karantino režimas tęsis iki kovo 30 d. 24 val. Pasibaigus šiam terminui, karantino laikotarpis galės būti pratęstas.
Mažiausiai kelias artimiausias savaites bus apribota asmenų teisė išvykti ir atvykti į Lietuvos teritorija, bus draudžiami visi renginiai, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla. Įvedami įpareigojimai darbui viešajame sektoriuje bei apribojimai sveikatos apsaugos srityje. Šalyje bus sustabdyta švietimo įstaigų veikla.
Įvestas karantinas suponuoja piliečiams ne rekomendacijas, bet įpareigojimus, už kurių nevykdomą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Pastebėjus karantino metu daromus pažeidimus, galima kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112.
ELTA, įsigaliojus karantino režimui, pateikia Vyriausybės nutarimu įvedamus draudimus ir apribojimus šalies teritorijoje.
Judėjimas per sieną ir šalies viduje
Uždraudžiama užsieniečiams atvykti į Lietuvą, išskyrus specialius atvejus. Draudžiama Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją ar vyksta į savo darbo vietą. Bus draudžiamas kruizinių laivų pateikimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Karantino metu prekių judėjimas nebus ribojamas.
Keisis ir judėjimo šalies viduje tvarka. Karantino metu bus ribojama keliavimo tarpmiestinio ir priemestinio transporto maršrutais tvarka bei intensyvumas: leidžiamas tik sėdimų vietų užėmimas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.
Apribojimai viešajam ir privačiajam sektoriui
Karantino metu šalyje draudžiami visi renginiai ir susibūrimai atviruose bei uždaruose erdvėse, draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.
Įvestas karantino režimas draudžia viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus kai maistas galinamas išsinešimui arba kitais būdais pristatomas gyventojams.
Veiklos vykdyti negalės prekybos ir pramogų centrai, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių parduotuves juose. Internetinė prekyba ir prekyba, kai prekės pristatomos gyventojams, bus leidžiama.
Taip pat bus stabdoma sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu. Draudžiamas grožio paslaugų teikimas, lošimo namų ir lošimo automatų salonų veikla.
Karantino metu viešojo sektoriaus valstybės ir savivaldybių institucijose įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Tuo tarpu privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.
Draudžiama veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose, karantino metu bus draudžiamas nuteistųjų, suimtųjų lankymas, išskyrus jų susitikimus su gynėjais.
Karatinio laikotarpiu rekomenduojama atsiskaitymams naudoti ne grynuosius pinigus.
Švietimo įstaigų darbo organizavimas
Karantino laikotarpiu bus sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose. Valdžia įpareigoja institucijas švietimo įstaigų darbą organizuoti nuotoliniu būdu.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimas
Karantino metu atidedamos planinės operacijos, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus reikšmingai pablogėtų paciento būklė. Bus draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų ir vaikų iki 14 metų lankymą.
Bus ribojamas medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas, išskyrus tuos atvejus, kurių nesuteikimas sąlygotų paciento neįgalumą.
Karantino režimo laikotarpiu kai kurios paslaugos sveikatos srityje turės būti teikiamos tik nuotoliniu būdu: vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, konsultacijos, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, būtinųjų tyrimų paskyrimas, slaugytojo konsultacijos.
Atidedamos planinės konsultacijos, odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus pacientui reikšmingai pablogėtų paciento būklė.
Karantino režimas reikalaus perorganizuoti vaistinių veiklą, siekiant išvengti tiesioginio asmenų kontakto.
Socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimas
Karantino laikotarpiu draudžiamas lankymas visuose stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose.
Visoms Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms rekomenduojama neorganizuoti religinių apeigų, kurios reikalautų viešų susibūrimų.
Alkoholis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį grupė parlamentarų ketina pateikti Seimui siūlymą iki 2022 m. sausio 1 d. atidėti planuotus papildomus suvaržymus prekybai alkoholiu.
Taip pat siūloma leisti pačioms savivaldybėms nuspręsti, ar draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose yra reikalingas.
Tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas yra įregistravęs Seimo nariai Andrius Palionis, Saulius Skvernelis, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Artūras Skardžius, Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Antanas Baura, Virgilijus Poderys.
„Mes manome, kad griežtindami alkoholio kontrolę iš esmės socialinių visuomenės problemų neišspręsime, bet nukentės verslas, atnešantis įplaukas į valstybės biudžetą, o ypač smulkusis kavinių verslas patirs realių nuostolių. Įsigaliojus draudimui prekiauti alkoholiu kurortų kavinėse, nukentės Lietuvos įvaizdis, neigiama įtaka pasijus turizmo srityje. Siūlome atsižvelgti ir į praktiką kitose užsienio šalyse. Bus sudėtinga sudominti verslą skelbiamais savivaldybių lauko kavinių konkursais. Ar norime žlugdyti verslą imituodami socialinių problemų sprendimą?“, – sako Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, kitais metais lauko kavinių, sezoninių prekybos vietų teisės prekiauti alkoholiu būtų apribotos – festivaliuose, viešuose renginiuose, mugėse būtų galima prekiauti tik silpnu iki 7,5 laipsnio stiprumo alkoholiu, o nemokamuose renginiuose turėtų būti įrengiamos specialios zonos prekybai alkoholiniais gėrimais.
Vasaros sezonu alkoholiu būtų draudžiama prekiauti kurortų lauko kavinėse, paplūdimiuose, aikštėse, o tai sumažintų lankytojų ir pirkėjų skaičių.
Europos Sąjungos šalims imant griežtinti naudojimosi elektriniais paspirtukais taisykles, susisiekimo ministras Rokas Masiulis viliasi, kad Lietuvoje taikyti draudimų nereikės.
„Dėl paspirtukų kyla daug nepasitenkinimo iš žmonių, kurie vaikšto šaligatviais, ir ministerija palaiko diskusiją. Mes privalome ieškoti būdų, kad žmonės suprastų, kad ten, kur yra dviračių takai, važiuotų dviračių takais, o ne šaligatviais, kad nereikėtų prieiti prie labai griežto reguliavimo“, – Eltai sakė R. Masiulis.
„Matome viena šalis po kitos ES priima draudimus. Labai norėtųsi, kad mes be draudimų sugebėtume išsisukti“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jo teigimu, Susisiekimo ministerija ir toliau skatins diskusiją dėl naudojimosi elektriniais paspirtukais.
„Tie, kas ima paspirtukus, turėtų gerai žinoti taisykles, ir jei jie laikytųsi taisyklių, nepasitenkinimo nekiltų“, – pridūrė R. Masiulis.
Kaip skelbė portalas LRT.lt, 19 Briuselio savivaldybių braižo žemėlapius, kuriuose bus pažymėta, kokiose vietose nuo rugsėjo bus draudžiama palikti elektrinius paspirtukus. Jei kompanijos per 24 valandas neperkels ten paliktų paspirtukų, joms grės bauda.
Belgijos Šarlerua mieste, kaip rašoma portale, yra nustatyti elektrinių paspirtukų greičio limitai.
Policinė valstybė – anaiptol ne vien policininkų gausa gatvėse. Daug geriau ją apibūdina tam tikras valdžios elgesys. Atrodo, šventvagiška net pagalvoti, jog Lietuva galėtų tapti policine valstybe.
Vis tik kai kurie veiksmai, ypač bandymai labai rimtas problemas spręsti draudimais, baudomis ir administracinėmis priemonėmis, verčia kelti šį klausimą. Tokia politika taip pat rodo valdžios nepasitikėjimą savo piliečiais bei vengimą ieškoti rimtų problemų priežasčių. Kai svarbios problemos sprendžiamos draudimais, lieka tik veiklos ir sprendimo regimybė.
Beje, apie policinę valstybę kiek anksčiau buvo prabilusi ir Prezidentė D. Grybauskaitė. Ji dar 2015-ųjų metų vasarą policiniais metodais pavadino tuometinio Vidaus reikalų ministro S. Skvernelio nurodymą teisėsaugos institucijų vadovams pranešti apie būsimus susitikimus su politikais arba informuoti apie tokių susitikimų darbotvarkę po susitikimų.
Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Valstiečiai – žalieji laimėjo rinkimus, o S. Skvernelis tapo Ministru Pirmininku bei populiariausiu politiku, kurį kai kas mato net prezidento krėsle. Tai būtų pirmasis Lietuvos prezidentas – buvęs policininkas.
Gaila, bet dabartinė Seimo dauguma bando draudimų ir baudų politiką įgyvendinti praktikoje. Baudos ir draudimai auga kaip grybai po lietaus. Pradedant neesminėmis vairavimo taisyklėmis ir baigiant rimtesniais dalykais.
Štai keli pavyzdžiai.
Prieš rinkimus kova su girtavimu buvo valstiečių – žaliųjų firminis ženklas. Pats kalbėjimas apie „kovą su alkoholizmu“ kvepia tarybiniais laikais – ir pačiu šūkiu, o dar labiau priemonėmis. Draudimais ir kitomis administracinėmis priemonėmis girtavimą stabdė M. Gorbačiovas; dar anksčiau įstatymais alkoholio draudimas arba prohibicija buvo paskelbta Jungtinėse Valstijose. Abu „kryžiaus žygiai“ baigėsi visišku fiasko, jei nelaikysime sėkme naujų milijonierių, jais tapusių nelegaliai pardavinėjant alkoholį, atsiradimo.
Seimo dauguma, įsitikinusi tuo, kad Lietuva yra labiausiai gerianti valstybė pasaulyje, priėmė visokių draudimų, baudų, kaip tarybiniais laikais sakydavo, įgyvendino „administracines priemones“ alkoholizmui įveikti. Skaičiai, ar tikrai Lietuva yra labiausiai gerianti pasaulyje valstybė, taip ir liko iki galo nepatvirtinti. Tačiau tai palikime statistikos mėgėjams. Yra svarbesnių klausimų, į kuriuos net nebuvo bandyta atsakyti.
Pats svarbiausias jų – kodėl Lietuvoje daug geriama. Atsakymas, jog tai „sovietinis palikimas“, netenkina, nes Lietuva seniai nėra sovietinė respublika. Tačiau bent dalis priežasčių, matyt, yra panašios į tas, dėl kurių emigruojama – daug kam Lietuvoje nėra gera gyventi.
Antras klausimas – kaip padėti žmonėms, norintiems negerti. Tai faktiškai iš viso nebuvo svarstyta. Atrodo, jog vien draudimas pardavinėti degtinę iki įstatymais nustatytos valandos ar amžiaus cenzo pakėlimas galėtų išspręsti alkoholizmo problemą. Ir apskritai, kodėl reikėtų stengtis kokiam nors girtuokliui padėti, jei jį galima bausti arba gerti jam uždrausti. Taškas. Problema išspręsta?
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Kitas pavyzdys. Skelbiama kova su korupcija. Pirmais smuikais groja STT ir FNTT. Stebime, kas nutinka, tiriant vadinamąsias rezonansines bylas: pradžioje triukšmas, kai kada nutekinti telefoniniai pokalbiai, o po to nieko, tyla. Ne, ne nieko. Šalyje kuriama, nesvarbu, sąmoningai ar ne, baimės atmosfera. Kaip V. Putino Rusijoje – nebežinai, kas kaltas, o kas ne, o kas dar tiesiog nežino, kad yra kaltas.
Kaip rašė R. Valatka, klausomasi dažnai. 2010-ųjų metų duomenimis, ES teisėsauga kreipėsi į telebendroves prašydama duomenų pagal ES „Sekimo direktyvą“ tiek kartų: Lietuva – 105 tūkst., Ispanija – 53,6 tūkst., Vokietija – 12,7 tūkst., Suomija – 5,5 tūkst., Danija ir Estija – po 4 tūkstančius. Tai 2010 metų duomenys. Vėlesnių duomenų nėra.
Piliečių kontrolė yra ne tik telefoninių pokalbių klausymasis. Lietuvoje atsiranda policijos nuovados mentalitetas. Neseniai viešoje erdvėje paskelbtas uždavinys sunaikinti šešėlinę ekonomiką. „Šešėlis“ nėra gerai, bet kovos priemonės vėl kvepia nuovada.
Sakykime, būtų įvestas draudimas nuo tam tikros sumos atsiskaityti grynaisiais. Taip esą būtų smogtas smūgis „šešėliui“. Tačiau kodėl žmogus negali pasirinkti, kuo atsiskaityti – kortele, bankiniu pervedimu ar grynaisiais? Juk pasiėmus atlyginimą ir sumokėjus mokesčius niekam neturėtų rūpėti, ką pilietis perka, jei neužsiima nusikalstama veikla. Nusikalstamai veiklai tirti yra sukurtos tam skirtos institucijos, o apskritai turėtų galioti nekaltumo prezumpcija, o ne visuotinė kontrolė.
Be to, atsiskaitant kortelėmis ar bankiniais pavedimais, kaip pastebėjo ne vienas apžvalgininkas, ribojamas žmogaus privatumas. Juk bankai žino, kur ką perki, ir tai lieka bankų kompiuteriuose. Kaupiama informacija, kurią ne kiekvienas pilietis norėtų suteikti bankui, kuris nežinia kam ją gali pateikti. Ne kiekvienas norėtų net ir dalį savo privatumo perleisti „didžiajam broliui“.
Arba dar įdomesnis įstatymas: perkant žemę bus galima atsiskaityti vien bankiniais pavedimais. „Didysis brolis“ panoro sužinoti, ar pirkai arą žemės, ar ne, ir kiek mokėjai. Tai, visų pirma, pavėluota, nes apsukrūs piliečiai seniai susipirko šimtus hektarų žemės ir tapo žemvaldžiais. Be to, net kelios dešimtys procentų piliečių iš viso neturi sąskaitų bankuose. Tai tik padidins „šešėlį“, nes padaugės dovanojimų ir kitų būdų apeiti šią naujovę. Taip ne kovojama su „šešėliu“, bet didinamas teisinis nihilizmas.
Sekimas
Totalios kontrolės, kaip žinoma, pasiekti neįmanoma, o kuo ji formaliai didesnė, tuo vis mažiau galima ką nors kontroliuoti.
Yra vienintelis kelias iš daugelio bėdų – pilietinės visuomenės kūrimosi skatinimas, o ne bandymas su visais elgtis kaip su nusikaltėliais ar neatsakingai besielgiančiais vaikais.
Negaliu aklai pritarti draudimams, kuriuos Lietuvai primesti nori valdančioji koalicija. Jei pulsime žiūrėti, koks atstumas privalo skirti vidurinę mokyklą nuo alaus baro, jei imsime liniuotės pagalba skaičiuoti centimetrus tarp rūkančiojo ir troleibusų stovėjimo aikštelės, – prapulsime.
Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Žmogus – išradinga būtybė. Jei drausi, ras būdą apeiti. Jei labai griežtai drausi, – drastiškos pastangos viską kontroliuoti nusižengimų nesumažins. Net ir aršiausi ginčai, iki kurios valandos vakaro gali būti parduodama degtinė, ar gražu festivaliuose gurkšnoti alų, – nieko gero neatneš. Pirmiausia derėtų rūpintis mūsų vidine kultūra. Nenoras girtuokliauti, nenoras rūkyti turi būti mūsų mintyse, ir tada nereikės ypatingai griežtų baudžiamųjų bei civilinių kodeksų. Prisimenate garsiąją daktaro Preobraženskio frazę filme „Šuns širdis“, – „bėda ne unitazuose, o galvose“.
Bet lietuvio auklėjimas gyventi be žalingų įpročių – ilgas, sudėtingas procesas. Politikai neturi kada laukti. Jiems reikalingi rezultatai čia ir dabar. Patekę į valdžią jie karštligiškai skuba. Kadencija amžinai netruks. Tad beskubėdami kvailioja, prasmingas ir gražias idėjas savo pačių rankomis skandindami perteklinių priemonių pelkėse. Ypač kvailai atrodo valdiškų įstaigų vadovų vaikščiojimai Vilniaus gatvėmis dalinant praeiviams informacinius lankstinukus, esą negražu medikams į baltų chalatų kišenes brukti „vokelius“. Tarsi Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga būtų nusileidęs iš Mėnulio – nežinotų, kodėl sergantys lietuviai, omenyje turiu mus, prasčiokus, o ne žymius politikus, aktorius ar teisininkus, važiuodami į ligoninę „dėl šventos ramybės“ dar pasiima ir „vokelį“. Tikrųjų sveikatos apsaugos sistemos trūkumų ministras pašalinti negali jau vien dėl to, kad nei gražiuoju, nei piktuoju nesugrąžinsi į Vakarus pabėgusių mūsų medicinos specialistų, taigi nieko kito jam ir nebelieka, tik apsimesti naivuoliu. Žiūrėk, kovodamas su korupcija medicinos įstaigose dar uždraus Lietuvoje gaminti vokus…
Tačiau neramina ir kitos pusės, keikiančios kiekvieną valdančiosios koalicijos pasiūlymą, laikysena. Stebina surengto prie Seimo koncerto „Laisvė rokenrolui“ dalyvių kategoriškos kalbos. Pasirodo, jau bandoma kurti valdžios iniciatyvoms prieštaraujančią asociaciją „Saikinga Lietuva“. Remiantis oficialiais pranešimais, po „Saikingos Lietuvos“ skėčiu buriasi „organizacijos, kurios netiki, kad alkoholizmas prasideda nuo pirmojo gurkšnio, ir piktnaudžiavimui stato priešpriešiais saikingą vartojimą bei atsakingo alkoholio vartojimo kultūrą“. Jos steigėjais greičiausiai taps Lietuvos festivalių aljansas, Lietuvos barų ir kavinių asociacija, „Vyno dienos“, Lietuvos someljė asociacija…
Lietuva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kas gi paneigs: saikingumas – puikus bruožas. Saikingumo jausmą privalu ugdyti nuo pat mažens – šeimoje, vaikų darželyje, mokykloje, universitete. Bet ar įmanomas būtent atsakingas, būtent saikingas alkoholio vartojimas? Turiu konkrečių pavyzdžių, kaip tragiškai iš gyvenimo iškeliaudavo mano pažįstami, turėję vilties, jog įmanoma išmokt kultūringai gurkšnoti vyną ar konjaką. Dabar jau drąsiai galiu teigti: nuo mirties juos būtų išgelbėjęs tik kategoriškas alkoholio atsisakymas į draudžiamų produktų sąrašą įrašant net šokoladinius saldainius su likeriu.
Beje, netikėkite pranašais, kurie įrodinėja, esą alkoholis vienaip veikia inteligentus, kitaip – aukštojo mokslo neturinčius. Vienodai tragiškai krito ir saikingai gerti alkoholį mokęsi, bet niekaip gerti atsakingai neišmokę rašytojai, poetai, filosofai, su kuriais dirbau savaitraštyje „Literatūra ir menas“, ir alkoholiu piktnaudžiavę kolegos žurnalistai, su kuriais plušėjau „Valstiečių laikraštyje“ ar „Lietuvos aide“. Išliko tik tie, kurie tarė kategorišką „daugiau nė lašo“.
Provincijoje – panaši situacija. Kadaise po Alytaus rajoną pažintinę eksursiją apie alkoholio žalą man surengė vienas labai inteligentiškas, šviesus ūkininkas. Jis pasakojo: štai šiame miestelyje – nei muštynių, nei gaisrų, nei automobilių avarijų. O štai gretimame – ir žmoną papjovė, ir troba suliepsnojo, ir vagystės. Ir tik todėl, kad vienoje gyvenvietėje veikia alkoholinių gėrimų „taškas“, o kitoje tokios parduotuvės nėra.
Štai turėdamas mintyse šiuos pavyzdžius ir abejoju, kad į sambūrį „Saikinga Lietuva“ besiburiantys televizijos, žurnalistikos, inteligentijos atstovai nuoširdžiai tikėtų tuo, ką sakė į koncertą susirinkusiai miniai. Saikingas alkoholio vartojimas – pavojingas užsiėmimas (ypač pavojinga, kai silpnus alkoholinius gėrimus pradeda po truputį gurkšoti jauni žmonės). Kiek tokių lietuvių, kurie moka protingai, gražiai, prasmingai gurkšnoti? Dažniausiai taip: arba nė lašo, arba – iki žemės graibymo. Architektas Algirdas Kaušpėdas ir dainininkas Marijonas Mikutavičius mane tikriausiai kvailu palaikytų, jei raginčiau juos stoti į organizaciją, kuri trokšta saikingai muštis gatvėje, atsakingai vogti, atsakingai meluoti, saikingai darkytis bei klykauti scenoje ar saikingai ir atsakingai ignoruoti eismo taisykles. O štai saikingai vartoti alkoholį – prašau?
Kai krepšininkai užsivelka marškinėlius, reklamuojančius ne mūsų gatvėse įsikūrusias šviežiai spaustų daržovių sulčių parduotuvėles ar sporto kompleksus su baseinais, o aludarius ir degtindarius, – akių nebado? Kai intelektualams skirti žurnalai „Valstybė“ ir „IQ“, besiskelbiantys esantys Lietuvos sąžiningumo, padorumo ir principingumo etalonais, reklamuoja alkoholinius gėrimus, – padoru? Ar trys alkoholinių gėrimų reklamos viename žurnalo numeryje ir nė vienos reklamos apie sulčių parduotuvėlę bei baseiną, – vis dar padoru?
Jei jau norime išmokyti lietuvius saikingai vartoti alkoholį (tas, kuris galėtų mus išmokyti saikingai svaigintis, būtų vertas Nobelio premijos), siūlau mokytis saikingumo ir visur kitur. Pavyzdžiui, delfi.lt portale rašančiam žurnalistui Rimvydui Valatkai, vienam iš tų, kurie šiandien aršiai pliekia valdančiuosius dėl alkoholinių draudimų, derėtų pasiūlyti išmokt saikingiau kritikuoti Prezidentę Dalią Grybauskaitę, surandant jos veikloje ne vien neigiamų, bet ir prasmingų darbų. Štai neseniai Prezidentė buvo nuvykusi į Tailaną ir Indoneziją. Perskaičius Prezidentės oficialiame puslapyje skelbtus kelionių aprašymus akivaizdu, kodėl šie vizitai – Lietuvai labai svarbūs. Bet ar lietuviškoje spaudoje matėte analitinių straipsnių, kurių autoriai džiaugtųsi diplomatine sėkme?
Lietuva galėtų išmokt saikingiau pataikauti Lenkijai. Mūsų žurnalistai, įskaitant Edmundą Jakilaitį, privalėtų saikingiau į savo laidas kviesti vien pataikavimo Varšuvai atstovus. Juk trys lenkiškos raidės, be kurių neva negali išgyventi Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lenkai, grasina mūsų abėcėlėje ir visoje lietuvių kalboje sukelti rimtą chaosą. Negi pamiršome posakį: „ir vienas grumstas apverčia vežimą“. Bet visuomeniniame LRT dirbantis šmaikštusis E.Jakilaitis į laidą „Dėmesio centre“ gegužės 9-ąją drįsta pasikviesti tik pataikavimo Lenkijai šalininką Gediminą Kirkilą, ignoruodamas dešimtis žymių kalbininkų bei mokslininkų, kurie įsitikinę: „šio politiko proteguojamas įstatymo projektas – valstybės išdavystė“.
Socialdemokratai taip pat galėtų saikingiau ginti savo narį Mindaugą Bastį, kuris, VSD teigimu, sistemingai bičiuliavosi su mums nepalankios Rusijos atstovais (ne tais, kurie neseniai buvo atvažiavę į Lietuvą ir kritikavo Kremlių). Bet saiko jausmas čia kaip tik ir prarastas. Gina beveik visi, gina aršiai. Tarsi bičiuliaujantis su Vladimiro Putino atstovais įmanoma išlikti švariam. Tarsi nežinotume, kaip dirba Rusijos slaptosios tarnybos.
Šioje istorijoje labiausiai nustebino Europos Sąjungos struktūrose dirbančio socialdemokrato Vytenio Andriukaičio bandymai šaipytis iš įtarimų „galimai kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Šaipytis taip pat reikia atsakingai, saikingai. Viską daryti reikia saikingai; ir juoktis, ir verkti…
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis „DRAUGAS“ (www.draugas.org)
Ar pastebėjote, kad Lietuva tampa valstybe, kurioje draudimų ir suvaržymų netrukus bus žymiai daugiau nei laisvių? Kaip, kokiomis priemonėmis Lietuvoje populiarumo siekia neva gero valstybei trokštantys politikai, partijos, visuomeninės organizacijos? Ogi karštligiškai ieško naujų pretekstų žodžiui "draudžiama" ištarti. Ne tik ieško, bet ir randa.
Nusprendėme bausti sovietinės okupacijos faktą neigiančiuosius, uždraudėme viešai demonstruoti sovietinius simbolius. Dar vėliau patariamojo referendumo metu valdžiai patarėme nestatyti naujos atominės jėgainės. Po to užkirtome kelią amerikiečių kompanijai "Chevron" žvalgyti skalūnines dujas Žemaitijos regione. Dabar dar trokštame nebeleist užsieniečiams įsigyti lietuviškos žemės. Netrukus bausime tuos, kurie skatins lietuvius emigruoti į svečias šalis, kurie požeminiame garaže dainuos iškraipydami Tautiškos giesmės žodžius…
Įdomu, ką mūsų "patriotai" sumanys drausti po savaitės, mėnesio, metų? Ar dar beturėsime bėdų, kurias įveikti stengsimės be komandų "draudžiama" ir "negalima"?
Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus, ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės…
Tačiau kai kurios mūsų pastangos – kenksmingos bei pražūtingos. Prieštaraujančios sveiko proto dėsniams. Vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, – pasmerkta mirčiai. Deja, Lietuva būtent bando įteisinti tokias žaidimo taisykles.
Štai prisiminkime, ką neseniai pareiškė kai kurių mūsų didžiųjų miestų vadovai. Jie pagrasino, esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Tiksliau tariant, sostinės valdžia pasakė, kad baus namų savininkus, kurie neskuba operatyviai valyti nuo savų būstų sienų šlykščių teplionių ir užrašų.
Kas yra alkoholis: gėris ar blogis? Klausimas nėra toks labai paprastas, kaip atrodo. Jei kažkas net nesusimąstęs atsakys, kad alkoholis – akivaizdus blogis, su juo bus labai įdomu pasišnekėti.
Greičiausiai netrukus paaiškės, kad alkoholis tikrai buvo didelis blogis to asmens arba jo aplinkos gyvenime.
Bet yra daugybė žmonių, kurie atsakys, mano manymu, teisingai. Blogis – ne pats alkoholis, o tik piktnaudžiavimas juo. Daugiausia taip galvojančių yra šalyse, kurioms alkoholizmas nekelia didelių problemų.
Lietuva praėjusių metų pabaigoje paskelbė totalų karą svaigalams. Buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios mūsų valstybę padarė išskirtinę Europoje.
