Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo pirmadienio leidus veiklą atnaujinti likusiems turgaviečių prekybininkams, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sakė, kad šio pirmadienio žmonės laukė ir yra pasirengę atnaujinti veiklą.
„Šio pirmadienio laukia visi prekybininkai, visos turgavietės, kurios iki šio laiko negalėjo atsidaryti. Tikrai gera nuotaika, žmonės turi pradėti dirbti, nes gyvena visiškai iš pašalpos. Pirmadienį bus matyti, kiek jų išeis į prekybą“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, prekybininkai pasiruošę įgyvendinti numatytus saugumo reikalavimus.
„Tos sąlygos yra pakankamai griežtos, ir tie žmonės, kurie turės galimybę pasiruošti, tikrai pasiruoš. Mūsų turima informacija, visi laukia, kol bus atverta prekyba, ir turgaviečių vadovai taip pat informavo, kad yra pasirengę“, – sakė asociacijos pirmininkė.
Kalbėdama apie gautą finansinę paramą turgaviečių prekybininkams, Z. Sorokienė sakė, kad ji buvo minimali.
„Parama pakankamai minimali, žmonėms, kurie gavo subsidijas nuo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra itin mažos. 300 eurų turgaviečių mokesčio vienkartinė subsidija irgi padengia tik menką dalį nuomos mokesčio, o 260 eurų (mėnesinė išmoka savarankiškai dirbantiems – ELTA) yra minimali parama verslui išsilaikyti, kada veikla yra uždaryta“, – sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, šie metai bus „be galo sunkūs.“
„Be abejo, bus didelių nuostolių. Didelė dalis prekių yra sezoninės, kurių negalės parduoti jau dabar, nes žmonės norės vasariškų prekių. Pirkėjai išrankūs, ieško kuo madingesnių prekių ir, jei praėjo pusmetis nuo uždarymo, keičiasi mados, keičiasi paklausa, tai jie tikrai turės nuostolio“, – nurodė Z. Sorokienė.
„Šitie metai bus be galo sunkūs. Kad jie pajėgtų išeiti iš skolų, o apie uždarbius (kalbėti galima – ELTA) minimaliai“, – pridūrė asociacijos pirmininkė.
Nuo pirmadienio leidžiama veikti likusioms turgavietėms ir kitoms viešoms prekybos vietoms.
Atitinkamai turės būti užtikrinamas 15 kv. metrų arba 320 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui.
Tuo metu prekybos vietose, kuriose veiklą vykdo daugiau nei vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad sprendimai dėl lauko terasų atidarymo turėjo būti priimti jau seniai. Jis taip pat pažymi, kad ruošiantis atsidarymui labiausiai kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
„Tikimės, kad bent jau lauke leis dirbti normaliomis, objektyviomis ir adekvačiomis sąlygomis. Jau seniai reikėjo tai leisti, labai sunku suvokti, kodėl dar to neleido. Vėl buvo pareikštas nepasitikėjimas mumis kaip verslu. Kiekvieną savaitę tikimės, kad leis veikti, kad pagaliau protingai pradės priiminėti sprendimus“, – Eltai teigė jis.
Anot R. Prankos, kavinės ir barai jau įrodė galį užtikrinti saugumą plėtodami savo veiklą.
„Mes jau esame kreipęsi į Vyriausybę, pateikėme galimybes, kaip mes galime dirbti pasitelkę tinkamus atstumus, teikėme pasiūlymus dėl to, kiek žmonių galėtų būti prie stalo ir t. t. Iš esmės taikytume panašias priemones, kaip prieš antrą karantiną. Tuomet patikrinimų metu policija nerasdavo pažeidimų, įrodėme, kad mokame dirbti saugiai, ir užsikrėtimo židinių nekildavo“, – tikino jis.
R. Pranka taip pat pabrėžė, kad barų ir kavinių asociacijos nariams itin kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
„Labiausiai bijome, kad sugalvos taikyti darbo laiko ribojimus. Nesuprantame šios nuostatos pagrindo, tačiau panašu, kad ji gali būti taikoma. Manome, kad toks ribojimas nėra pagrįstas, ir Sveikatos apsaugos ministerija persistengė su tokia mintimi. Tikimės, kad to nebus“, – sakė jis.
Čekijoje dešimtys restoranų ir kavinių atnaujino darbą, nepaisydami griežto valdžios draudimo, susijusio su šalyje dėl koronaviruso įvestais socialiniais apribojimais. Tai sekmadienį pranešė Čekijos radijas.
Protestas prasidėjo šeštadienį. Į draudimą pažeidusias visuomeninio maitinimo įmones atvyko policijos pareigūnai, kurie pareikalavo tučtuojau jas uždaryti ir paskyrė savininkams baudas iki 20 tūkst. kronų (maždaug 765 eurai).
Šia akcija siekiama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į didelių nuostolių patiriantį restoranų verslą. Šalyje kavinės, restoranai ir barai uždaryti jau apie tris mėnesius. Jų nuostoliai sudaro maždaug 414 mln. kronų (15,9 mln. eurų) per dieną.
Restoranų savininkai ketina įregistruoti šalyje politinį judėjimą „Atidarykime Čekiją“, o po to paskelbti savo įmonių patalpas pirminių organizacijų narių susirinkimų vieta. Anot iniciatorių, tada jiems pavyktų apeiti galiojančius apribojimus, nes koronaviruso pandemijos laikotarpiu Čekijoje vyksta parlamento posėdžiai ir kiti politinio pobūdžio renginiai.
Čekijoje šiuo metu restoranai ir kavinės gali pardavinėti maistą ir gėrimus tik pro specialų į gatvę išeinantį langelį. Įleisti lankytojus į vidaus patalpas draudžiama. Šalyje praėjusių metų spalio 5 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galioja griežti socialiniai apribojimai, draudžiama išeiti iš namų be svarbaus reikalo nuo 21 val. iki 5 val.
10,71 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuotas 933 361 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, mirė 15 270 žmonių.
Buvęs Čekijos prezidentas V. Klausas savo apsilankymą restorane pavadino pilietinio nepaklusnumo forma. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidentas 2003-2013 metais Vaclavas Klausas savo apsilankymą viename Prahos restorane antradienį pavadino pilietinio nepaklusnumo forma.
„Mes negalime taikstytis su įvestais ir nuolat pratęsiamais draudimais, – pareiškė politikas trečiadienį naujienų agentūrai ČTK. – Laisvoje šalyje žmogus turi turėti teisę pavalgyti ten, kur jis nori“.
Apie tai, kad buvęs Čekijos prezidentas, nepaisydamas draudimo, apsilankė sostinės restorane „Dejvická 34“ ir praleido ten daugiau kaip valandą, pranešė leidinys „Blesk“. Anot jo, įeidamas ir išeidamas iš šios visuomeninio maitinimo įstaigos politikas buvo be kaukės.
V. Klausas garsėja kaip griežtas Čekijos vyriausybės kovos su koronavirusu priemonių kritikas. Gruodį jis jau buvo nubaustas 3 tūkst. kronų (maždaug 115 eurų) bauda už kaukių režimo pažeidimą. Praėjusį sekmadienį politikas dalyvavo Prahoje surengtoje masinėje karantino priešininkų demonstracijoje, per kurią jis taip pat nedėvėjo kaukės.
Čekijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, antradienį šalyje buvo nustatyti 10 725 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Infekcijos aukų skaičius padidėjo 79 ir pasiekė 13 656.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą policijos pareigūnai, budintys patikros postuose, nepraleido kone trijų tūkstančių automobilių. Policijos departamento duomenimis, už karantino reikalavimų pažeidimus surašytas 91 protokolas, iš jų postuose – 7, tai yra tiems, kurie piktybiškai važiavo ir nevykdė pareigūnų reikalavimų.
Pažeidėjų būta daugiausia didžiosiose apskrityse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.
Kauno apskrities policija pranešė, kad nuo trečiadienio 13.00 val. iki ketvirtadienio 9.00 val. ryto Kauno apskrityje sustabdyta apie 46 tūkst. transporto priemonių, beveik 900 teko apsisukti.
Išaiškintas ne ir vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tarp kurių keletas vairuotojų, neturėjusių teisės vairuoti, keletas neblaivių vairuotojų, o vienas iš jų, kuriam gresia baudžiamoji atsakomybė, atvykęs į patikros postą Jonavoje, aiškino, kad vyksta pirkti alkoholio. Policijos patikros punkte. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybės nutarimu nuo gruodžio 15 dienos iki sausio 3 d. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos, primena ELTA. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Policija organizavo stacionarius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios į miestus transporto priemonės. Dalis įvažiavimų užtverta techninėmis priemonėmis, įrengtos stebėjimo kameros ar pastatyti draudžiamieji ženklai.
Iš valdančiųjų pusės vis dažniau pasigirsta perspėjimai dėl to, kad jeigu karantino sugriežtinimai neužtikrins padėties pagerėjimo, gali būti griebiamasi dar radikalesnių priemonių ir, tarkime, įvedama komendanto valanda. Ta pačia proga paprastai pastebima, kad komendanto valanda gali būti įvedama tik Seimui priėmus įstatymą dėl Nepaprastosios padėties šalyje paskelbimo.
Kita vertus, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, didelė dalis tų laisvo judėjimo laike ir erdvėje apribojimų, kuriuos bendrai paėmus vadiname komendanto valanda, mūsų padangėje jau galioja, taigi neaišku – kodėl tokių apribojimų dar didesnio sugriežtinimo ir pratęsimo į naktinį laiką užmanymas turi būti siejamas su nepaprastosios padėties įvedimu mūsų šalyje? Jeigu tai yra tik verbalinis nesusipratimas, komendanto valandą pavadinkime kraštutinai apriboto judėjimo ar sustiprintos ramybės valanda – ir baigtas kriukis!
Šioje neprastoje situacijoje daug ką paaiškina naujosios Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, kuri, kaip išaiškėjo, nenulaiko liežuvio ir yra linkusi prasiplepėti labiau nei reikėtų interviu apie karantino metu iškylančias teisines kolizijas (delfi.lt; „Apie planą, kurio įvedimo geriau neprisišaukti: išeiti iš namų būtų galima tik su leidimais, lauktų ir kiti ribojimai). Ogi naujoji Lietuvos politikos žvaigždė, ilgiau nepalaukusi, skelbia, kad dalinės nepaprastosios padėties nebūna, taigi, įvedus nepaprastą padėtį, kartu su judėjimo apribojimo nuostatų paketu, vadinamu komendanto valanda, gali būti ribojami susirašinėjimai, privataus gyvenimo slaptumas, būsto neliečiamumas ir kitos žmogaus konstitucinės teisės.
Ne. Ne. Ne
Kaip galima įsivaizduoti, su komendanto valandos paskelbimu mes kaip būtiną priedą turėtume gauti cenzūros įvedimą, žodžio ir sąžinės laisvės apribojimus, jeigu ne šaudymą vietoje pagal karo meto įstatymą. Tačiau nevalingai kyla klausimas – ar, tarkime, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje slaptumo garantijų panaikinimas gali padėti efektyviau kovoti prieš pandemiją, užkardinti viruso plitimo kelius? Jeigu taip būtų, tai reikėtų uždrausti ir nuotolinį bendravimą, kur tarpsta visa galybė truputėlį kitokios prigimties virusų.
Kad ir kaip ten būtų, žodžio laisvės užtikrinimas greičiau yra kovos prieš pandemiją sėkmės laidininkas nei trukdis, nežiūrint to, jog valdžioje užsibarikadavusiems ne visados patinka žmonių priekaištai, taip pat ir išsakomos pastabos dėl padarytų klaidų, bandant įveikti pandemijos sunkumus (kai žodis „ekspertas“ tampa parazitiniu, be saiko kartojamu žodžiu, galima daryti prielaidą, kad tokioje verbalinio nuopuolio aplinkoje demokratijos refleksai jau yra didesniu ar mažesniu laipsniu pažeisti).
Kaip atrodo, E. Dobrovolska yra įsitikinusi, jog negali būti pusinės neprastosios padėties, panašiai kaip moteris negali būti nėščia tik iš dalies, trupučiuką, nepilna apimtimi. Kitas klausimas, ar toks įsitikinimas kyla iš kvailumo, ar yra blogos valios užkrešėjimo pasekmė? Tarkime, šiuo atveju buvo norima tik pagąsdinti, panašiai kaip tėvai perspėja vaikus dėl gręsiančios bausmės už nepaklusnumą (valdžia yra tėvai ar dievai, o Dobrovolska – didžioji motina?). Tačiau net ir geriausiu atveju tokie papezėjimai žemina Lietuvos valstybę, užtraukia šešėlį naujajai valdžios koalicijai, taigi E. Doblovolskos bendražygiai tarsi ir patys turėtų būti suinteresuoti, kad naujoji Teisingumo ministrė savo gražbylystės dovanomis su populiacija dalintųsi kuo rečiau.
Informacinių technologijų išplitimo eroje net ir giliausius demokratinius instinktus turinčios šalys kartais ima ir pradeda dreifuoti totalitarizmo ar kvazitotalitarizmo linkme. Neprarandame vilties, kad svarbiausias priešnuodis prieš tokias patologines tendencijas yra politinės kultūros išplėtojimas, kai, stojant prieš apsinuoginusius antidemokratinius refleksus, tos pačios politinės kultūros esame įpareigojami kalbėti nekultūringai.
Kur nuves Tėvynės Sąjungos kelias, išėjus obuoliauti su Laisvės partija? Žinia, apie dabartinės konsistencijos Lietuvos konservatorius geros valios žmogui nesunku bus pasakyti ir daug gero, tačiau kalbėti apie jų demokratinius instinktus gali tik nepataisomas anekdotų pasakotojas.
Nuo kitų metų tuneliu Lamanšo sąsiaurį kertantys britų sunkvežimių vairuotojai susidurs su neskaniu draudimu: po „Brexito“ jie nebegalės į Europos Sąjungos (ES) teritoriją įsivežti net sumuštinio su kumpiu ir sūriu. Apie tai perspėjo Jungtinės Karalystės vyriausybė.
Penktadienį pasakodama apie naujus ribojimus vežėjų bendrovėms vyriausybė kaip pavyzdį nurodė tokį britų pamėgtą užkandį. Perspėjama, kad nuo kitų metų bus draudžiama į ES šalis įsivežti maisto gaminių, kurių sudėtyje yra mėsos arba pieno produktų, net jeigu jie bus skirti asmeniniam vartojimui.
Tokia taisykle esą siekiama uždrausti ligas galinčių sukelti produktų patekimą į ES. Toks draudimas, žinoma, bus taikomas net tik darbo metu užkandžiaujantiems sunkvežimių vairuotojams, bet ir kiekvienam asmeniui, keliaujančiam iš Jungtinės Karalystės į ES šalis.
Tai yra tik viena iš naujų taisyklių, kurios įsigalios Jungtinei Karalystei šių metų gruodžio 31-osios vidurnaktį palikus muitų sąjungą ir ES bendrąją vidaus rinką.
Tokių produktų kaip sumuštiniai su kumpiu ir sūriu nedeklaravusiems bei jų sunaikinti neatidavusiems keliautojams grės baudos ar netgi baudžiamoji atsakomybė. Tiesa, taip pat pažymima, kad asmeniniam vartojimui į ES teritoriją bus galima įsivežti iki 20 kg šviežios žuvies ir omarų.
VSAT patruliai. VSAT nuotr.
Įvairių VSAT padalinių pasieniečiai artimiausiomis dienomis teiks pagalbą policijai kontroliuojant, kaip laikomasi asmenų judėjimo tarp skirtingų savivaldybių draudimų.
VSAT skelbia, kad nuo šio penktadienio įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai pradeda budėjimus prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
Laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams iš viso bus skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudės. Visąlaik tokiose patikros vietose dirbs, planuojama, dviženklis skaičius patrulių, kuriuose bus po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keisis, todėl taip bus užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis ir pan.
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atliks pasienio regionuose, sakoma VSAT pranešime. Pavyzdžiui, keliautojai juos stabdančius VSAT pareigūnus pamatys įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
Kai per praėjusias Velykas Lietuvoje irgi buvo įvesti judėjimo apribojimai, VSAT pareigūnai taip pat teikė pagalbą policijai tokiose priemonėse.
Kontroliuojamas asmenų judėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja teigia, kad trečiadienį sostinėje įvesti judėjimo ribojimai yra daugiau prevencinio pobūdžio ir jų tikslas, pasak jos, yra paruošti gyventojus penktadienį įsigaliosiančiai griežtai patekimo į miestą kontrolei.
Visgi Vilniaus apskrities policijos atstovė džiaugiasi, kad kol kas vairuotojai geranoriškai vykdo nurodymus, neretai yra jau pasirūpinę ir reikiamais dokumentais.
„Tai buvo prevencinė priemonė vykdoma, buvo vairuotojų klausiama, koks jų kelionės tikslas. Nuo penktadienio jau bus įsteigti stacionarūs patikros punktai. Kadangi tik nuo vidurnakčio įsigaliojo sugriežtintos karantino taisyklės, tai tikrai pareigūnai vairuotojų nepuola bausti“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
Vilniaus apskrities policijos atstovės žiniomis, trečiadienį Vilniuje įvesta judėjimo kontrolė buvo vykdoma sklandžiai, nesusipratimų išvengta, o kai kurie vairuotojai, pasak jos, jau net buvo suspėję pasirūpinti reikiamais dokumentais.
„Šiandien, kiek ir teko bendrauti su pareigūnais, tai netgi vairuotojų būta tokių, kurie jau netgi turėjo su savimi reikiamus dokumentus ir galėjo pateikti juos pareigūnams. Tikrai geranoriškai vairuotojai laikėsi taisyklių, sustodavo, kur reikėdavo, kai pareigūnai stabdė, tai kol kas viskas sklandžiai praėjo“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė, akcentuodama, kad patikros vyksta ir toliau.
Visgi J. Samorokovskajos teigimu, nuo penktadienio bus įvesta gerokai griežtesnė judėjimo kontrolė, o savo kelionės tikslo negalintys pagrįsti asmenys į miestą nebus įleidžiami.
„Nuo penktadienio 13 val. bus stacionarūs kontrolės postai ir jeigu tikrai žmonės, vairuotojai neturės patvirtinančių dokumentų arba negalės paaiškinti, kokiu tikslu jie važiuoja, tai bus grąžinti. Sugriežtinimai galios nuo penktadienio, 13 val., iki sekmadienio, 21 val.“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
„Šiuose postuose pareigūnai budės visą parą, be abejo, neatmetama galimybė, kad asmenys gali būti sustabdyti ir mieste, kadangi ta sugriežtinta kontrolė vyksta ir pačiame mieste“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. gruodžio 15 dienos, 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d., 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Nuo trečiadienio įsigaliojant griežtesnėms karantino dėl COVID-19 pandemijos stabdymo taisyklėms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė savo kreipimesi į Lietuvos žmones sako, kad pandemiją galime įveikti tik susitelkę, ir prašo visų sustoti ir likti namuose, padėti medikams gelbėti gyvybes.
„Šventų Kalėdų šiemet laukiame labiau nei bet kada. Pasiilgome bendrystės, šurmulio ir paprasčiausiai apkabinti artimą. Pasiilgome normalaus gyvenimo – tokio, koks buvo prieš metus. Tačiau prieš ankstesnes Kalėdas buvę įprasti dalykai dabartinėmis aplinkybėmis padėtų plisti virusui ir reikštų prarastas gyvybes“, – kreipimesi į šalies gyventojus sako premjerė.
„Ligoninės perpildytos, medikai pervargę. Kasdien, kas valandą prarandame po vieną ar du Lietuvos žmones, kurie sirgo virusu. Kasdien prarandame ir tuos, kurie dar galėjo gyventi, bet dėl sudėtingos situacijos ligoninėse laiku negavo reikalingo gydymo. Tai ne vien tik skaičiai – tai ŽMONĖS: tėvai, seneliai, broliai ir seserys, draugai. Todėl prašau visų – sustokime ir likime namuose. Padėkime medikams gelbėti gyvybes. O kartu ir patys jas gelbėkime, nesudarydami sąlygų virusui plisti. Pandemiją galime įveikti tik susitelkę, tik kartu – atidėdami tai, ką galime atidėti, bendraudami nuotoliniu būdu, dėvėdami kaukes, dezinfekuodami rankas, laikydamiesi atstumo“, – pabrėžia premjerė.
Pasak ministrės pirmininkės, „šiuo metu nėra lengvų sprendimų, jie paliečia visus. Tačiau tik visi kartu, susitelkę, šį sunkų laikotarpį įveiksime greičiau. Tuomet Vyriausybė galės anksčiau palengvinti suvaržymus ir tai padarys su malonumu“.
Premjerė dėkoja „visiems, kurie įvertina viruso grėsmę ir laikosi nurodymų“, taip pat medikams ir mokytojams, dėkoja „turėjusiems laikinai sustabdyti mylimą darbą ar verslą, kiekvienam“, dėkoja „visiems savanoriams ir socialiniams darbuotojams, kurie padės vienišiems žmonėms“. Dėkoja tėvams, senjorams, vaikams – „už supratimą, kantrybę ir pasiaukojimą“.
Pasak ministrės pirmininkės I. Šimonytės, „skiepai nuo viruso jau sukurti. Jau greitai jie bus prieinami tiems, kam labiausiai reikia, o vėliau ir visiems kitiems“.
Patvirtindama, kad „liko svarbiausias mūšis“, premjerė neabejoja, „kad TIK susitelkę jį laimėsime“, ir linki visiems stiprybės“.
Koronavirusui – ne
Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 d. Taip pat Ministrų Kabinetas sugriežtino ir karantino priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymas vykdomas tik nuotoliniu būdu, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės.
Nuo 2020 gruodžio 15 dienos 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Vyriausybės nutarime pažymima, kad draudžiamas daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai. Taip pat draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių. Draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus kai vykstama į darbą, prekybos vietą, laidotuves.
Uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių.
Karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Taip pat draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
Taip pat ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu.
Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti ugdymą įstaigose vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pasak I. Šimonytės, naivu tikėtis, kad karantinas bus nutrauktas po didžiųjų metų švenčių. Todėl, pasak jos, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, karantinas buvo pratęstas iki sausio 31 d.
„Siūlomas principas: kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose, taip pat yra svarbūs keitimai, kurie yra susiję su judėjimu į vietas, kur yra galimi kažkokie kontaktai ar didesni susibūrimai. Čia mes vienu atveju siūlome remtis ta patirtimi, kuri buvo pavasarį velykiniu laikotarpiu, kai buvo ribojimas judėjimas tarp savivaldybių“, – sakė I. Šimonytė.
Profesorius Mindaugas Stankūnas posėdyje teigė, kad užsikrėtimų srautas didžiausias šeimose, gydymo įstaigose bei mokyklose.
„Reikia suvaldyti plitimą šeimose. Reikia riboti mažų susirinkimų apimtis. Uždaryti ugdymo įstaigas Užtikrinti asmens apsisaugojimo priemones. Tai pagrindinės priemonės, kurios sumažintų pandemijos plitimą“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, svarbiausia riboti kontaktus ir asmenų judėjimą.
„Tai taikė kitos šalys, kurios turėjo dar sudėtingesnę situaciją. Tai davė rezultatą“, – Vyriausybės posėdyje teigė V. Kasiulevičius.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Smarkiai augant Covid-19 infekcijų skaičiui, vyresnio amžiaus maskviečiams ir toliau neleidžiama palikti savo namų. Rugsėjo gale paskelbtas atitinkamas nurodymas pratęstas iki sausio 15 dienos, pranešė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas. Palikti savo namus draudžiama vyresniems nei 65 metų ir chroniškomis ligomis sergantiems žmonėms.
Ir toliau liks uždarytos vaikų laisvalaikio įstaigos. Įmonėms nurodyta, kad mažiausiai 30 proc. personalo dirbtų nuotoliniu būdu.
S. Sobianinas paskelbė, kad ir Naujieji metai šiemet galės būti švenčiami tik kaip „šeimos šventė“ – „nedideliame namiškių rate“.
Rusijoje naujų viruso atvejų skaičius kasdien muša rekordus, Ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 25 400 naujų užsikrėtimų. Rekordinis ir praėjusios paros mirčių skaičius – 524.
Vien tik Maskva pranešė apie 6 075 naujus viruso atvejus, mirčių padaugėjo 73 iki 8 603.
Karantinas
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat įsigalioja papildomi ribojimai jo metu.
Viešojo maitinimo įstaigos negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą leista tiekti tik išsinešimui. Tęsti darbą gali tik įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įstaigų darbuotojams.
Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nestabdoma, tačiau turi būti užtikrinamas 10 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui, arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas taip pat taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.
Judėjimas tarp šalies miestų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nėra. Transporte įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – galima važiuoti užimant tik sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą.
Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.
Muziejai, teatrai, kino teatrai, kazino uždaromi, nevyks jokie vieši komerciniai ir nekomerciniai renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kurios turės vykti be žiūrovų. Nors draudžiamas laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išimtys taikomos bibliotekoms, aukšto meistriškumo sporto pratyboms ir individualiems fizinio aktyvumo užsiėmimams su specialistu.
Darželiai ir pradinės klasės, taip pat specialiosios mokyklos ir specialiosios klasės veiks. Dėl darželio lankymo gali spręsti tėvai, draudžiama reikalauti pateisinti nelankytas darželio dienas. Jei kyla rizika dėl galimo viruso plitimo, darželių ir pradinių klasių veikimas gali būti nedelsiant stabdomas.
Vyresniems moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymą. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos, bus taikomos išimtys. Aukštosios ir profesinės mokyklos, išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, vykdo tik nuotolinį mokymą.
Vestuvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių. Laidotuvėse, išskyrus šeimos narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis, taip pat gali dalyvauti ne daugiau nei 10 asmenų. Bažnyčiose rekomenduojama nutraukti tiesiogines pamaldas, siūloma pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Viešose vietose vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia, 20 metrų spinduliu, nėra kitų asmenų.
Taip pat stabdoma sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla, draudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai.
Kirpyklos, grožio, tatuiruočių salonai gali tęsti darbą, jei laikomasi higienos reikalavimų. Privalomos kaukės, išankstinė registracija.
Viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turi būti organizuojamas nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui, kai tai įmanoma, darbą taip pat rekomenduojama organizuoti nuotoliniu būdu.
Gydymo įstaigose, globos namuose bei kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.
Užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, valdant pacientų bei lankytojų srautus. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turi parinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.
Planinė pagalba gali būti proporcingai ribojama, siekiant užtikrinti skubią pagalbą bei COVID-19 gydymą.
Darbo ar laisvalaikio susirinkimai vidaus patalpose ar išorėje taip pat draudžiami.
Visuotinio karantino režimas tęsis iki lapkričio 29 dienos 24 val.
Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat apsispręsta dėl papildomų ribojimų jo metu.
Viešojo maitinimo įstaigų darbas bus nutraukiamas, maistą bus leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebus, kitos parduotuvės turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
Judėjimas tarp šalies miestų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nėra. Transporte būtų įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – reikėtų laikytis atstumų, užimti sėdimas vietas.
Muziejai, teatrai, kino teatrai, kazino uždaromi, nevyks jokie vieši renginiai, sporto renginiai vyks be žiūrovų. Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Darželiai ir pradinės klasės veiks. Dėl darželio lankymo spręs tėvai, draudžiama reikalauti pateisinti nelankytas darželio dienas. Jei kyla rizika dėl galimo viruso plitimo, darželių ir pradinių klasių veikimas gali būti nedelsiant stabdomas. Vyresnių klasių kontaktinės pamokų valandos apribojamos ne mažiau kaip 50 proc., nuotolinis mokymas taikomas ne mažiau kaip 50 proc. mokymo laiko. Gimnazijoms leidžiama 100 proc. taikyti nuotolinį mokymą. Aukštosios mokyklos vykdo tik nuotolinį mokymą.
Vestuvėse ir laidotuvėse galės dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių. Bažnyčiose rekomenduojama nutraukti tiesiogines pamaldas, siūloma pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Viešose vietose bus galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius. Viešose vietose vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Vilniaus senamiestis. Signatarų namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat stabdoma sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla, uždraudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai.
Kirpyklos, grožio, tatuiruočių salonai gali tęsti darbą, jei laikomasi higienos reikalavimų. Privalomos kaukės, išankstinė registracija.
Viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui. Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
Užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas viešajame bei privačiajame sektoriuje, tačiau planinė pagalba gali būti proporcingai ribojama, siekiant pilnai užtikrinti skubią pagalbą bei COVID-19 gydymą.
Darbą, kai tai įmanoma, reikėtų organizuoti nuotoliniu būdu, taip pat perkelti visų paslaugų teikimą nuotoliniu režimu.
Darbo ar laisvalaikio susirinkimai vidaus patalpose ar išorėje draudžiami.
Visuotinio karantino režimas tęsis iki lapkričio 29 dienos 24 val.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl visuotinio karantino įvedimo bei papildomų ribojimų jo metu.
„Visoje Europoje turime itin sparčiai prastėjančią COVID-19 situaciją. Kasdien augantys susirgimų ir netekčių skaičiai aiškiai signalizuoja, kad privalome imtis griežtesnių veiksmų. Kaip tą daro ir didžioji dauguma Europos šalių.
Kai Lietuvoje turime apie 1000 užsikrėtusių žmonių per parą, priemonių pasirinkimas, deja, nėra didelis. Arba vakcina, arba karantinas. Vakcinos kol kas nėra. Lieka priemonės, kurios yra griežtos, tačiau būtinos“, – antradienį feisbuke rašė S. Skvernelis.
Jei siūlymams būtų pritarta, viešojo maitinimo įstaigų darbas būtų nutraukiamas, maistą būtų leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebūtų, kitos parduotuvės turėtų užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
Judėjimas tarp šalies miestų būtų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nebūtų.
Vestuvėse ir laidotuvėse galėtų dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių.
Bažnyčiai bus siūloma nutraukti tiesiogines pamaldas ir pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Taip pat siūloma stabdyti sporto klubų, baseinų, SPA veiklą, drausti šokių, dainavimo ir kitus kontaktinius užsiėmimus.
Viešbučių veikla nebūtų draudžiama, tačiau nebūtų leidžiama teikti grupinių paslaugų, būtų privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat siūloma riboti maitinimo paslaugas viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
Darbą, kai tai įmanoma, reikėtų organizuoti nuotoliniu būdu, taip pat perkelti visų paslaugų teikimą nuotoliniu režimu.
Transporte būtų įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – reikėtų laikytis atstumų, užimti sėdimas vietas.
Čekijos sveikatos apsaugos ministras R. Prymula. EPA – ELTA nuotr.
Čekijos sveikatos apsaugos ministras Romanas Prymula penktadienį pareiškė neketinąs savo noru atsistatydinti, nors šalies premjeras Andrejus Babišas paragino jį tai padaryti, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ministerijos vadovas pažeidė griežtus karantino reikalavimus.
„Visiškai atsakingai pareiškiu, kad aš nieko nepažeidžiau. Todėl aš neketinu atsistatydinti. Žinoma, ponas premjeras turi galimybę atleisti mane iš pareigų“, – sakė žurnalistams politikas.
R. Prymula atsidūrė skandalo centre, kai anksčiau penktadienį laikraštis „Blesk“ paskelbė informaciją, jog jis šiurkščiai pažeidė jo paties inicijuotus griežtus socialinius apribojimus, įvestus šalyje dėl koronaviruso plitimo. Leidinio duomenimis, ministras trečiadienį vėlai vakare apsilankė viename brangiausių Prahos restoranų. Šalyje galioja laikinas visuomeninio maitinimo įstaigų darbo draudimas. Parduoti maistą ir gėrimus leidžiama tik per specialiai įrengtą langą ir tik iki 20 val. vietos laiku. Bet, nepaisant draudimo, restoranas, kuriame apsilankė ministras, buvo atidarytas, teigė laikraštis.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas kategoriškai atmetė leidinio tvirtinimus. Anot R. Prymulos, jis per restorano, kuris nedirbo, patalpas pateko į gretimą istorinį priestatą, kadangi kito įėjimo į jį nėra. Ten įvyko jo susitikimas su vienos iš Čekijos klinikų direktoriumi, per kurį buvo svarstomos kovos su koronavirusu problemos. Šį susitikimą surengė Jaroslavas Faltynekas – A. Babišo vadovaujamo politinio judėjimo ANO pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Kaip pripažino ministras, vienintelis nustatytų apribojimų pažeidimas buvo tai, kad jis po susitikimo „kelias sekundes be medicininės kaukės buvo šalia savo vairuotojo“. Anot R. Prymulos, jis ją užsidėjo, atsisėdęs į automobilį.
Pranešama, kad A. Babišas penktadienį ketina aptarti su šalies prezidentu Milošu Zemanu R. Prymulos atsistatydinimo klausimą. Kaip teigia vietos žiniasklaida, valstybės vadovas kažin ar sutiks priimti sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimą.
Čekijoje, kur pastarosiomis savaitėmis epidemiologinė situacija sparčiai blogėja, dėl koronaviruso imtasi griežtų priemonių. Uždarytos mokyklos, restoranai, barai, klubai, sporto ir kultūros objektai, dauguma parduotuvių. Nedirba didžioji dalis įmonių, teikiančių paslaugas gyventojams. Policininkams suteikta teisė skirti kaukių režimo pažeidėjams baudas iki 10 tūkst. kronų (apie 400 eurų).
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad kai kurios savivaldybės sprendimų dėl COVID-19 kontekste atrodo beviltiškai.
„Rekomendacijos yra pateiktos savivaldybėms, norėtųsi, kad savivalda pademonstruotų lyderystę, nežiūrėtų vien į Aurelijaus Verygos ar Vyriausybės akis, ką čia toliau daryti. Mes matome situaciją, kaip ji kinta visoje Europoje, kokios priemonės priimamos, įvedamos nepaprastosios padėtys, Prancūzija su komendanto valandomis netgi.
Taip, kol kas matome, kad dar galime kalbėti, kad židiniai valdomi, atsekamumas geras, bet jeigu tokiais mastais keisis situacija, vadinasi, reikės kitokių priemonių. Jei bus nežidininis plitimas, reikės naudoti kitas priemones. Bet dabar savivaldybės turi puikią progą pademonstruoti, ką gali. Tai mes matome, kad tokios savivaldybės kaip Radviliškio, Raseinių, ypač Raseinių, yra kai kuriais atvejais beviltiškos. Nesinorėtų, kad Vilniuje tokių sprendimų reikėtų taikyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie barus, premjeras užsiminė, kad kai kurie jų ne pirmą kartą tampa židiniu.
„Vyriausybės posėdyje sprendimas gali būti priimtas bet kurią dieną. Bet ar to reikia? Daug tų sprendimų gali priimti pati savivaldybė, kalbėtis su sektoriumi ir verslu. Matome ir pačiame mieste, kad kai kurie barai tampa ne pirmą kartą židiniu. Rekomendacinės priemonės ignoruojamos, jų nesilaikoma. Kaip vienas ar kitas sporto klubas, galbūt reikėtų ir šokių studijoje pradėti dėvėti individualias apsaugos priemones, jei norima tęsti veiklą. Galbūt nepatogu,bet kol kas išeities nėra kitos. Kol kas reaguoja taip, bet džiaukimės laisve“, – teigė S. Skvernelis.
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad antradienį įsigalios simetriškos sankcijos Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas, kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.
„Nuo šiandien, kaip žadėjome anksčiau, mes taip pat įvedame simetrinių atsakomųjų sankcijų prieš kiekvieną šių šalių. Jau esame sakę, kad tai bus žemyn nukreipta spiralė, kurią inicijavo kai kurie Lietuvos pareigūnai. Tęsime atsaką, tačiau patys tokių žingsnių neinicijuosime“, – pabrėžė jis.
Ministerijos atstovas atskleidė, kad Minskas sudarė savo pačių sankcijų sąrašus, kurie bus pritaikomi Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
Honkonge per Tiananmenio aikštės įvykių minėjimą policija panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.
Honkonge ketvirtadienį protestuotojams nepaisius draudimo organizuoti masinius susibūrimus ir susirinkus paminėti kruvinų Tiananmenio aikštės įvykių metines, policija prieš juos panaudojo ašarines dujas, pranešė „Reuters“.
Policija su protestuotojais susirėmė Mong Koko rajone, kai demonstrantai mėgino blokuoti kelius metaliniais strypais, – norėdamos juos išvaikyti, policijos pajėgos pasitelkė ašarines dujas.
Tai pirmas kartas, kai neramumų kilo per kasmet Honkonge rengiamą žiauriai numalšintų Tiananmenio aikštės protestų minėjimą. Šiemet minėjimas buvo uždraustas, vyriausybė tvirtino tokį sprendimą priėmusi dėl koronaviruso pandemijos.
Pagrindinėje demonstracijoje Viktorijos parke dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Jie skandavo tokius šūkius, kaip „Laisvė Honkongui, mūsų laikų revoliucija!“, taip pat „Kovokime už laisvę, palaikykime Honkongą“.
„Prisimename tuos, kurie žuvo birželio 4 d., prisimename studentus, kurie buvo nužudyti“, – teigė protesto dalyvė Kitty.
1989 metų birželio 4 dieną per Kinijos kariuomenės operaciją Tiananmenio aikštėje prieš taikius demonstrantus žuvo šimtai žmonių. Tikslus jų skaičius iki šiol nežinomas. Tūkstančiai buvo sužeisti ir įkalinti.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Pradedu tikėti, kad šią viruso „koronę“ mums atsiuntė Aukščiausiasis. Taip mes mokame už savo per didelį atsipalaidavimą, paklydimus, išlepimą ir politikų klaidas. Kaina kol kas ne itin didelė: būsiu ciniškas – tik keliasdešimt mirčių, vienam iš šimto pasitvirtina infekcija, o valdžia nesiliauja triūbyti, kad ta užkrato kreivė „plokštėja“, mes brendame iš krizės, pasiektas lūžio taškas ir pan. Specialistai gi teigia, kad piko sulauksime po savaitės ar daugiau, ir dabar atlaisvinti karantino varžtus dar ne metas…
Kur tau!
Premjeras su savo gvardija tiesiog trepsi, kaip jam norisi atidaryti mažas kavines, kioskus, atverti nedideles prekybos įmones, kirpyklas ir t.t… Tiesa, norisi ne jam, o stambiojo verslo rykliams, kurie karantine regi kilpą Lietuvos ekonomikai. Vyriausybė su savo patarėjais pasitelkė ir mokslininkų būrį, kuris šaukte šaukia, jog neabejotinai „situacija gerėja“. Antai, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda, balandžio 3 d. pristatę ilgalaikę prognozę dėl viruso plitimo, dabar tikina, jog jie pranašavę blogesnius rezultatus, o dabar štai jie gerėja… Ir visi lengviau atsikvepia.
Į šį chorą įsijungė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kurios vadovė bėdoja, kad Lietuvos „po didelių socialinių sukrėtimų lauks skurdo ir emocinės būsenos problemos“. TV ekranuose ypač dažnas finansų ekspertas N. Mačiulis, tapęs kone psichoanalitiku, virkauja, kad, nesušvelninus karantino reikalavimų, šalyje padaugės savižudybių ir kitų problemų…
Dažnai klausiame: kas už viso to stovi? Akivaizdu, kad stambusis verslas daro neregėtą spaudimą valdžios institucijoms, kad šios, dar nepasiekus pandemijos piko, imtų vilioti į kavines potencialius užkrato nešiotojus kavutės išgerti, pabendrauti, leisti į tavo veidą alsuojančiai kirpėjai šukuoti garbanas ar skusti per mėnesį užžėlusią barzdą, plikomis rankomis kiosko pardavėjai vynioti prekes ir skaičiuoti grynuosius…
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Gal aš taip sutirštinu spalvas, tačiau įsivaizduoju vėl pilnėjančias gatves, eilutes prie parduotuvių, be kaukių geriantį energetinius gėrimus jaunimą, vieną kitą senolį, linguojantį be kokių nors apsaugos priemonių. Kas kontroliuos mažųjų įmonių savininkus? Kokia jų atsakomybė už galimą viruso platinimą? Kas atsakys, jeigu po kokių dviejų savaičių tas iš namų išviliotas žmogelis atsidurs reanimacijoje su kvėpavimo aparatūra ant veido?
Šie klausimai retoriniai. Vyriausybė, atlaisvindama karantino verslus, užsikrauna sau didelę atsakomybės naštą ir nepaiso rimtų patyrusios epidemiologės D. Razmuvienės perspėjimų, nors ir šie specialistai jau pučia į vieną dūdą su S. Skverneliu ir A. Veryga.
Suprantu, kad verslas visose valstybėse daro didžiulę įtaką politikų sprendimams. Įsivaizduoju tokį scenarijų: įtakingas verslo veikėjas skambina valdančiosios daugumos atstovui ir netiesiogiai reikalauja atšaukti karantiną, atsargiai primindamas, kad spalį numatyti Seimo rinkimai. Nėra tokios rinkiminės jėgos ar partijos, kuri be stambiųjų verslo ryklių dotacijų pasiektų ženklesnių rezultatų kovoje už kuo aukštesnį valdžios postą.
Juk praėjusį ketvirtadienį paskelbta Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžia. Beje, balandžio 14-ąją sukako 100 metų, kai Nepriklausomos Lietuvos žmonės rinko Steigiamąjį Seimą…
Tad jeigu sakytume, kad šią infekcinę „koronę“ kažkas mums atsiuntė už mūsų išglebimą ir konformizmą, tai logiška tvirtinti, jog visuomenės amorfiją skatina ir socialinį imunitetą silpnina pati valdžia, stumdama žmones į dar didesnę riziką.
