Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad su „Hezbollah” siejamiems asmenims 10 metų uždrausta atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė gavus informacijos apie su „Hezbollah” siejamų asmenų veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
„Įvertinę mūsų turimą ir partnerių pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad „Hezbollah” – teroristiniais principais veikianti organizacija, kelianti grėsmę daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, saugumui. Solidarizuojamės su JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis panašią poziciją priėmusiomis šalimis”, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – „Vertiname sėkmingą Lietuvos ir Izraelio nacionalinio saugumo institucijų bendradarbiavimą. Dėkojame šioms institucijoms už svarbų indėlį siekiant užtikrinti mūsų šalių piliečių saugumą”, – sakė ministras.
„Norime pabrėžti, kad palaikome taikius Libano gyventojus ir jų siekį šalyje įgyvendinti šiuo metu ypač reikalingas reformas”, – pažymėjo L. Linkevičius.
Reaguodama į rugpjūčio 4 dienos sprogimus Beirute, Lietuva skyrė 50 tūkst. EUR humanitarinę paramą Libanui.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gabi Ashkenazis pasveikino Lietuvos vyriausybę priėmus sprendimą paskelbti „Hezbollah“ ir visus su ja siejamus asmenis kaip teroro organizaciją.
„Tai yra drąsus ir svarbus sprendimas, nepaprastai reikšmingas užtikrinant regiono stabilumą. Raginu visas Europos šalis prisijungti prie šio sprendimo ir paskelbti “Hezbollah” neteisėta“, – rašoma Eltai perduotame ministro pareiškime. Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras ketvirtadienio rytą kalbėjosi su ministru L.Linkevičiumi ir sveikino jį su Lietuvos sprendimu pripažinti „Hezbollah“ teroristine organizacija. Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
„Hezbollah” yra teroro organizacija, terorizavusi didelę Libano dalį, galiausiai paversdama ji regionu, užvaldytu Irano saviems tikslams laikydama įkaitais Libano piliečius, ekonomiką ir politines sistemas. Norėčiau padėkoti Lietuvai už jos sprendimą, tai yra svarbus ir labai reikalingas žingsnis. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu tarp daugelio Europos šalių yra platus sutarimas. Aš raginu visas Europos šalis, taip pat ir ES, prisijungti prie šio sprendimo ir suprasti, kad „Hezbollah“ yra pavojinga teroro organizacija, kuri atkakliai stengiasi planuoti ir vykdyti teroro išpuolius visame pasaulyje Irano vardu ir jo finansuojama. Norėčiau padėkoti užsienio reikalų ministerijos žmonėms, diplomatams ir saugumo sistemoms, kurie dalyvavo šiame reikšmingame bendradarbiavime ir kurių bendros pastangos lėmė šį didelį laimėjimą“, – sako Izraelio užsienio reikalų ministras.
Izraelio ambasadorius Yossefas Levy irgi pasveikino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir sakė, kad tai didelis indėlis užtikrinant Vidurio Rytų, taip pat ir paties Libano, stabilumą.
„Lietuva šiuo sprendimu dar kartą įrodė ne tik savo draugystę su Izraeliu, bet ir pademonstravo stiprų moralinį kompasą, kuris turėtų būti pavyzdys kitoms Europos Sąjungos šalims“, – sakė ambasadorius.
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, manydamas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai suvaržė jo, kaip Tautos atstovo, teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybės interesus, nes uždraudė net Seimo posėdžio metu kalbėti apie procesus, kurie Seimo nario nuomone, gali būti naudingi Rusijai, Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 10 d. sprendimą apeliacine tvarka skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), o jei reikės – ir Europos Sąjungos institucijoms.
Seimo narys kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą, kurioje pripažinta, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus ir nurodyta artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
Liepos 10 d. VAAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Seimo nario Ž. Pavilionio skundą, atsakovams Seimo kanceliarijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui – Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ – dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies.
VAAT panaikino Seimo etikos sargų išvados 2 punktą, kuriuo Seimo narys Ž. Pavilionis įpareigotas artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
„Ketinu skųsti Vilniaus apygardos apeliacinio teismo sprendimą, kadangi demokratija privalo būti apginta, o laisvoje Europos Sąjungos valstybėje negali įsitvirtinti precedentas, kuriuo net politikams būtų draudžiama priešintis A. Dugino idėjoms. Tautos atstovo laisvą mandatą ir saviraiškos laisvę laikau fundamentaliu demokratijos veikimo pagrindu, o Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą – pažeidžiančia indemnitetą, kurį garantuoja Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti absoliutų draudimą persekioti Seimo narį už jo pareigų vykdymą“, – pažymėjo parlamentaras. Bendrijos „Romuva” krivė Inja Trinkūnienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot Seimo nario, jo kalba Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu, 2019 m. birželio 27 d., išsakyta jam atliekant konstitucinę Tautos atstovo priedermę, siekiant, be kita ko, atkreipti dėmesį į procesus, kurie gali būti naudingi Rusijai.
Pasak krivės Inijos Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.
Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
Aviacijos reguliuotojai uždraudė oro linijoms „Pakistan International Airlines“ (PIA) 6 mėn. skraidyti Europos Sąjungoje. Toks sprendimas priimtas po to, kai PIA sustabdė beveik trečdalio įmonės pilotų veiklą dėl suklastotų ar abejotinos kilmės licencijų.
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė PIA „nesanti tikra“ dėl to, ar kiti oro linijų bendrovės pilotai yra pakankamos kvalifikacijos, todėl esą „prarado pasitikėjimą“ šiomis oro linijomis, naujienų agentūrai AFP sakė PIA atstovas Abdullah Khanas.
Savo pranešime EASA teigė, kad uždraudė PIA ir dar vienos mažesnės Pakistano oro linijų bendrovės skrydžius „dėl neseniai atlikto ir Pakistano parlamente pristatyto tyrimo, kuris atskleidė, kad didelė dalis Pakistane išduotų pilotų licencijų yra negaliojančios“.
PIA dėl koronaviruso vykdė labai nedaug tarptautinių skrydžių.
Praeitą mėnesį atnaujinus vidaus skrydžius Pakistane įvyko 98 žmonių gyvybes nusinešusi katastrofa, kuomet veikiausiai dėl piloto klaidos sudužo PIA lėktuvas.
PIA neseniai atnaujino skrydžių rezervacijas į penkis Europos miestus, įskaitant Paryžių, Milaną ir Barseloną.
A. Khano teigimu, skrydžiai į Jungtinę Karalystę, kuri nėra ES narė, nebus paveikti draudimo.
Praeitą savaitę aviacijos ministras Ghulamas Sarwaras Khanas parlamente atskleidė, kad 262 iš 860 veiklą vykdančių Pakistano pilotų turi suklastotas licencijas arba sukčiavo per egzaminus.
Daugiau nei pusė jų dirbo PIA, o bendrovė nedelsdama paskelbė stabdanti 141 iš 434 pilotų veiklą.
EASA teigė uždraudusi PIA skrydžius „nerimaujant dėl kompetentingų institucijų pajėgumų užtikrinti, kad Pakistano oro linijos visada atitinka tarptautinius standartus“.
Pakistano premjeras Imranas Khanas parlamente tvirtino reformuosiantis PIA ir už aviacijas atsakingas vyriausybės institucijas.
„Noriu pasakyti savo tautai: neturime kitos išeities, reformos yra neišvengiamos“, – sakė I. Khanas.
Aviacijos ministras savo ruožtu tikino, kad PIA restruktūrizacija bus užbaigta iki metų pabaigos.
Gegužės 22 d. PIA lėktuvas sudužo Karačyje. Per katastrofą žuvo 97 lėktuvu skridę žmonės ir vienas vaikas, buvęs ant žemės.
Tyrėjai dėl nelaimės kaltina du pilotus, kurie nusileidimo metu plepėjo apie koronavirusą, o vėliau bandė lėktuvą nutupdyti nenuleidę važiuoklės.
Nuo ketvirtadienio ryto uždarytas Nemenčinės miestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst sako, kad dėl koronaviruso infekcijos protrūkio įvesti apribojimai Nemenčinėje įgyvendinami sklandžiai, o į susidariusias problemas reaguojama operatyviai ir jos sprendžiamos.
Pavydžiui, nuo ketvirtadienio ryto uždarius įvažiavimus ir išvažiavimus iš Nemenčinės miesto, susidarė problemų dėl apsirūpinimo maistu porą kilometrų už miesto esančios Gėlos gyvenvietės gyventojams.
„Kadangi jie turėjo vienintelę galimybę apsipirkti Nemenčinėje, o dabar įvažiuoti čia draudžiama, šią savaitę jie galės pasinaudoti mobiliu apsipirkimo punktu“, – Eltai sakė Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst, kuri ketvirtadienį kartu su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, kitais valdžios ir policijos atstovais apsilankė Nemenčinėje.
Pasak jos, su problemomis susidūrė ir Nemenčinės gyventojai, kurie nėra ten deklaravę gyvenamosios vietos.
„Jeigu žmogus nuolat gyvena Nemenčinėje, bet nėra deklaravęs čia gyvenamosios vietos, pažymą apie jo faktiškai gyvenamą vietą išduos seniūnija“, – sakė M. Rekst.
Pasak jos, problemų neturės ir keleiviai, kurie vyksta tranzitu per Nemenčinę į kitus miestus ir Nemenčinėje neišlipa.
„Tačiau jei, pavyzdžiui, Pabradės ar kito miesto gyventojas norės išlipti Nemenčinėje, jis turės turėti būtinus dokumentus, ir keleivinio transporto vairuotojai iš anksto apie tai įspės“, – sakė M. Rekst.
Po apsilankymo Nemenčinėje jai susidarė įspūdis, kad gyventojai geranoriškai reaguoja į apribojimus, bendradarbiauja ir supranta tokių žingsnių būtinybę norint įveikti infekcijos plitimą. Nuo ketvirtadienio ryto uždarytas Nemenčinės miestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad į Nemenčinę iki balandžio 23 d. vidurnakčio bus leidžiama atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems asmenims arba tiems, kurie turi specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją, ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykti.
Asmenys, kuriems numatytos išimtys, turi pateikti tai įrodančius dokumentus ar kitą informaciją, kuri patvirtintų jų vykimo tikslą. Tai gali būti tiek popieriniai dokumentai, tiek nufotografuoti dokumentai elektroninėse laikmenose (pvz., mobiliajame telefone, planšetėje ir pan.).
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė teigia, kad siūlymas lauke ir viešosiose vietose neleisti vaikščioti daugiau nei po du asmenis padėtų užkirsti kelią koronaviruso plitimui.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė antradienį informavo, kad Vyriausybėje yra pateiktas siūlymas lauke ir viešosiose vietose neleisti vaikščioti daugiau nei po du asmenis.
„Parkuose, gatvėse ir parduotuvėse dabar vaikšto tikrai ne po du (asmenis – ELTA), žmonių yra masė. Savaitgalį praneša gerą orą ir tikrai visa visuomenė brausis į parkus. Kitos šalys jau seniai uždarė parkus. Jeigu žmogus sėdi ant suolo, jį pakelia ir sako – prašau išeit“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Razmuvienė.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė teigia, kad koronavirusas plinta esant 2 metrų ir mažesniam atstumui ir su užsikrėtusiu asmeniu bendraujant maždaug 15 minučių.
„Manau, šia priemone yra bandoma tuos susibūrimus bet kokiose vietose mažinti, nes žmonės tikrai turi suprasti, kad virusui plisti nuo žmogaus žmogui tereikia būti 2 metrų atstumu ir turėti 15 minučių kontaktą“, – teigė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė, akcentuodama, kad žmonės, vaikščiodami parkuose, būriuojasi į didesnes grupeles. Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
D. Razmuvienė teigia, kad šis Vyriausybei pateiktas siūlymas yra teisingas, ir laikosi nuomonės, kad vaikų žaidimų aikšteles karantino laikotarpiu reikia uždaryti.
„Tas ribojimas labai teisingas, aš jam pritariu. Apskritai, ko gero, reikėtų uždaryti vaikų žaidimo aikšteles, nes jos kiekvieną dieną būna pilnos“, – sakė D. Razmuvienė.
Savo ruožtu Visuomenės informavimo grupės (VIG) dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys informuoja, kad asmenims, pažeidžiantiems ministerijos nurodymus, bus taikomos baudos. Visuomenės informavimo grupės dėl koronaviruso vadovas taip pat patvirtino, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus pristatytas projektas dėl sankcijų padidinimo karantiną pažeidusiems asmenims.
„Yra registruojami pažeidimai, mūsų visuomenė budri, ji stebi tuos atvejus ir praneša apie juos. Policija reaguoja, išrašyti protokolai ir rytoj Vyriausybės posėdyje teisingumo ministras pristatys projektą dėl sankcijų padidinimo“, – informavo G. Surplys.
„Kaip ir buvo sakyta, šiuo metu už izoliacijos režimo nesilaikymą asmuo gali būti nubaustas 40 eurų bauda, po naujo sprendimo ta bauda kils iki kelių šimtų eurų ir netgi daugiau negu 1000 eurų. Tikimės, kad tai bus paveiki priemonė tiems, kurie nenori suprasti, kad laikytis izoliacijos taisyklių yra tiesiog būtina, kad mes apsaugotume silpnuosius mūsų visuomenės narius ir visą visuomenę“, – pridūrė jis.
ES vadovai atmeta JAV kaltinimus. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos viršūnės kritikuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą neįsileisti ES šalių piliečių.
„Koronavirusas yra globali krizė, kuri neapsiriboja vienu žemynu ir kuri reikalauja bendradarbiavimo, o ne vienašališkų akcijų“, – ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.
„ES nepritaria tam, kad JAV sprendimą dėl kelionių sustabdymo priėmė vienašališkai ir nepasitarusios. ES imasi ryžtingų veiksmų, kad apribotų viruso plitimą“, – sakė pareigūnai.
JAV prezidentas D. Trumpas prieš tai paskelbė, kad 30-iai dienų uždaro sienas keliautojams iš Europos. Kartu jis apkaltino ES nesiėmus pakankamai veiksmų prieš koronaviruso krizę.
Ignoruodami Briuselio pastabas penktadienį Lenkijos žemieji rūmai priėmė įstatymą, draudžiantį teisėjams kritikuoti teismų reformą.
Valdantieji konservatoriai teigia, kad priemonė yra būtina, siekiant išvengti teismų chaoso, tačiau kritikai ir opozicija baiminasi, kad tai gali apriboti teismų nepriklausomumą.
Nors po visoje šalyje organizuotų protestų įstatymo projektas buvo šiek tiek pakoreguotas, tačiau pagal patvirtintą versiją teisėjai už teisėjų skyrimo teisėtumo kvestionavimą vis tiek gali netekti darbo.
Dabar įstatymas bus svarstomas opozicijos kontroliuojamame Senate. Aukštieji rūmai turės galimybę siūlyti pakeitimus arba atmesti įstatymą, tačiau paskutinį žodį vis tiek tars Seimas. Opozicijos siūlyti pakeitimai žemuosiuose rūmuose buvo atmesti.
Šiuo įstatymu valdančioji partija PiS siūlo įvesti drausmines nuobaudas teisėjams – taip pat ir atleidimą iš pareigų – už teismų reformų kritiką.
Drausminės priemonės teisėjams bus skiriamos ir už „politinę veiklą“ ar „teismų veiklos trukdymą“. Teisėjai įpareigojami pateikti rašytinius dokumentus, atskleidžiančius informaciją apie jų paskyras socialiniuose tinkluose bei veiklą teisėjų asociacijose.
Dėl įstatymo projekto kritiką pakartotinai išsakė Briuselis bei Jungtinės Tautos. Jis buvo plačiai kritikuotas ir Lenkijoje: neigiamą poziciją pareiškė Lenkijos Aukščiausiasis teismas, žmonės rinkosi į protestus visoje šalyje.
Teismų reformų kritikai teigia, kad šis įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumą, iškreipia patikrinimų ir balansų sistemą, taip pat yra pirmas žingsnis Lenkijos pasitraukimo iš ES link.
„Facebook“ uždraudė žinutes ir reklamas, kurios trukdo JAV gyventojams dalyvauti kitąmet vyksiančiame surašyme, kuris pirmą kartą vyks ir internetu.
Naujos „Facebook“ ir „Instagram“ taisyklės įsigalios nuo sausio, teigiama bendrovės pranešime.
„Turime prisidėti prie tikslaus gyventojų surašymo, kuris yra esminis skirstant federalines lėšas, skiriant rinkikus ir pačios demokratijos funkcionavimui“, – pranešime tvirtino „Facebook“ viešosios politikos direktoriaus pavaduotojas Kevinas Martinas ir pilietinio produktų įtraukimo direktorius Samidhas Chakrabarti.
Naujosios kišimosi į gyventojų surašymą taisyklės draudžia apgavystes dėl to, kaip ir kada gyventojai gali dalyvauti surašyme. Taip pat bus baudžiama už melagingą informaciją apie gyventojų surašymo svarbą.
Draudžiamos bus ir reklamos, kuriose dalyvavimas JAV gyventojų surašyme pateikiamas kaip nereikšmingas dalykas, ar kuriomis žmonės skatinami nedalyvauti.
„Kitąmet visi JAV namų ūkiai pirma kartą galės dalyvauti gyventojų surašyme internetu, – sakė K. Martinas ir S. Chakrabarti. – Todėl turime būti budrūs ir užtikrinti surašymo apsaugą nuo kišimosi feisbuke ir instagrame bei skatinti tikslų kiekvieno šalies gyventojo surašymą.“
Anksčiau susidūręs su kritika dėl aplaidumo vertinant klaidinančius politikų pasisakymus socialiniuose tinkluose, „Facebook“ pabrėžė neleisiantis, kad politikai skelbtų melagingą informaciją apie gyventojų surašymą, o tai draudžiančios taisyklės bus panašios į draudimą kištis į rinkimus.
„Turinys, kuris pažeidžia mūsų kišimosi į gyventojų surašymą taisykles, negalės likti mūsų tinkle, net jei jį paskelbtų politikas“, – teigiama „Facebook“ pranešime.
„Facebook“ tokio žingsnio ėmėsi tuo metu, kai visos interneto platformos kovoja su dezinformacijos lavina, tuo pačiu bandydamos būti atviros politinėms diskusijai ir užtikrinti žodžio laisvę.
„Google“ lapkritį įvedė taisykles reklamdaviams, kurie riboja galimybes pasiekti tam tikras rinkėjų grupes. Bendrovė taip pat patikslino savo taisyklės, pabrėždama, kad „Google“ neleidžiami netikri pareiškimai, net jei jie nėra politinio turinio.
Savo ruožtu „Twitter“ uždraudė didžiąją dalį politinės reklamos ir taip išvengė būtinybės tikrinti politikų siunčiamų žinių teisingumą. Vis dėlto analitikai įspėja, kad šis draudimas gali padėti dabar pareigas einantiems ir turtingiems politikams.
Ministrų Kabinetas trečiadienį renkasi svarstyti siūlymo uždrausti cirko veikloje naudoti laukinius gyvūnus.
Praėjusios savaitės posėdyje, prireikus redakcinio pobūdžio pataisymo, šio siūlymo svarstymas buvo atidėtas.
Vyriausybės nutarimo projekte siūloma apibrėžti cirką kaip keliaujančią parodą ar kilnojamą žvėryną, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų.
Taip pat – nustatyti draudimą naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose.
„Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti draudimas neužkirs kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, delfinų pasirodymai delfinariumuose“, – teigiama dokumente.
Siūloma taip pat nustatyti naują reikalavimą gauti leidimą įvežti į Lietuvą iš trečiųjų šalių bei išvežti iš Lietuvos nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų trofėjus, išskyrus medžiojamųjų gyvūnų, nurodytų Medžioklės taisyklėse (pavyzdžiui, stirnų, briedžių, šernų ar elnių), medžioklės trofėjus.
ELTA primena, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas yra pateikęs Seimo narys Linas Balsys. Rugsėjį Aplinkos apsaugos komitetas pritarė projektui, tačiau nutarta jį patikslinti ir sujungti L. Balsio pasiūlymus su Aplinkos ministerijos pasiūlymais.
Projekto autorius pažymi, kad cirkas yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais – dresuojant ir juos kontroliuojant prieš gyvūnus yra taikomas smurtas, o juos vežant iš vienos vietos į kitą gyvūnai laikomi vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių.
Akcentuojama, kad gyvūnams gyvenant netinkamomis sąlygomis dažnai pasireiškia jų elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas.
Po 14 metų trukusių debatų Nyderlanduose įsigalioja burkų draudimas.
Burkų ar kitų veidą dengiančių apdangalų nuo šiol negalima dėvėti tokiose viešose įstaigose, kaip mokyklos, klinikos, institucijos, taip pat autobusuose ir traukiniuose.
Vidaus reikalų ministerija nurodė vietos valdžios institucijoms įgyvendinti nuo ketvirtadienio galiojantį draudimą. Pareigūnai esą pradžioje turėtų paraginti veidą dengiančias moteris jį parodyti. Jei jos nepaklus, joms gali būti neleista patekti į viešus pastatus, taip pat grės mažiausiai 150 eurų piniginė bauda. Draudimas tai pat galios tokiems galvos dangalams, kaip integruoti šalmai ar balaklavos.
Vis dėlto neaišku, ar draudimas iš tikrųjų bus įgyvendinamas. Virtinė miestų, taip pat ligoninės, viešojo transporto įmonės, net policija pareiškė, kad jo nesilaikys.
Prancūzija 2011 metais tapo pirmąja šalimi, draudžiančia viešumoje dėvėti burkas ar nikabus. Ja pasekė dar kelios šalys.
Daugelis veidą dengiančius apdangalus laiko moterų priespaudos islame simboliu. Tačiau kritikai draudime įžvelgia nusižengimą religijos laisvei. Nyderlanduose yra apie 150 moterų, kurios reguliariai dėvi burkas ar nikabus.
Didžiausio Kazachstano suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamintojo tiekiamų dujų tranzitas per Rusiją į Ukrainą buvo sustabdytas, pranešė Ukrainos dujų bendrovės atstovas.
„Didžiausia Kazachstano SGD bendrovė „Tengizševroil“ negali gauti leidimo tranzitui Rusijos geležinkeliais“, – feisbuke rašo „Ukrgazdobyčia“ prekybos direktorius Sergejus Fedorenka.
Pasak jo, tikėtina, kad ir kiti kazachų dujų tiekėjai jau nuo birželio nebegalės pervežti dujų į Ukrainą, skelbia „Ukrinform“.
„Iš viso prarandamas dujų kiekis sudaro 20 proc. visos rinkos. Galimas dalykas, kad tai lems didesnę kainą jau artimiausiomis dienomis“, – pridūrė S. Fedorenka.
Energetikos konsultacijų bendrovės „A-95“ duomenimis, „Tengizševroil“ pernai Ukrainai tiekė 208,3 tūkst. tonų SGD. Tai sudaro 15,8 proc. viso šalies dujų importo. Balandį ši kazachų bendrovė aprūpino jau 19 proc. Ukrainos dujų importo rinkos.
Balandį Rusijos vyriausybė uždraudė į Ukrainą eksportuoti naftą ir naftos produktus. Maskva taip pat uždraudė kai kurių prekių, tarp jų popieriaus, vamzdžių, drabužių, avalynės, importą iš Ukrainos.
Šeštadienį prasideda Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis.
Įstatymas draudžia rinkimų agitaciją, iki jų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną, iki balsavimo pabaigos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama nuo gegužės 25 d. 1 val. nakties iki gegužės 26 d. 20 val., išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido VRK) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, referendumą, jų svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose ar referendume, balsuoti už arba prieš kandidatą, referendumui teikiamo sprendimo priėmimą. VRK teigimu, už rinkimų agitacijos draudimo pažeidimą, likus 30 valandų iki Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, taip pat rinkimų dieną, numatoma bauda asmenims nuo 140 iki 300 eurų ir rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 300 iki 1 150 eurų.
Už rinkimų agitacijos tvarkos pažeidimą skiriama bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų, rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 200 iki 870 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1 050 eurų.
Už administracinį nusižengimą, jeigu dėl to rinkimai pripažinti negaliojančiais, skiriama bauda asmenims nuo 300 iki 1 450 eurų, rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 850 iki 5 800 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 1 500 iki 5 800 eurų.
Už nusižengimą, padarytą visuomenės informavimo priemonėse, numatoma bauda viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo 2 700 iki 6 000 eurų.
Šį sekmadienį Lietuvoje vyks Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
G. Lepsui uždrausta atvykti į Lietuvą pagal Magnickio įstatymą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Garsus rusų atlikėjas Grigorijus Lepsas į Lietuvą atvykti nebegalės – nuo antradienio Vidaus reikalų ministerija įtraukė jį į „juodąjį sąrašą“ pagal Užsienio reikalų ministerijos kreipimąsi.
Dar visai neseniai Lietuvoje viešėjęs atlikėjas, teigiama, turi ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Pagal 2017 metais Seimo priimtą Magnickio įstatymą, į šalį draudžiama atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais. Lietuva buvo ketvirtoji valstybė, priėmusi šį sprendimą.
Sergejus Magnickis, kurio vardu buvo pavadintas šis įstatymas, buvo rusų teisininkas, siekęs atskleisti korupciją. Užuot tyrusi S. Magnickio išaiškintas schemas, Rusijos teisėsauga jam pačiam iškėlė baudžiamąja bylą, pateikė falsifikuotus kaltinimus. Patekęs į kalėjimą 2009 m., jis mirė už grotų.
Pirmąją dieną, kai įsigaliojo draudimas atvykti rusų vyrams, Ukraina, oficialiais duomenimis, neįsileido 100 asmenų iš Rusijos. To priežastys – įvairios, šeštadienį Kijeve sakė pasienio apsaugos atstovas. Esą buvo neaiškus jų viešnagės Ukrainoje tikslas arba jie turėjo tik savo rusišką pasą, skirtą naudoti Rusijoje.
Rusija savo ruožtu per sieną neįsileido 40 ukrainiečių.
Norėdama apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, Ukraina kai kuriose šalies dalyse 30 dienų paskelbė karo padėtį. Penktadienį paskelbtas draudimas visiems 16-60 metų amžiaus rusams vyrams šiuo laiku atvykti į Ukrainą.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Jie ragina papildyti nepageidautinų Lietuvoje asmenų nustatymo tvarkos kriterijų sąrašą nuostatomis, pagal kurias atlikėjai, viešai arba per savo kūrybą išsakantys paramą agresyviai Rusijos ar kitos valstybės vykdomai užsienio politikai arba kvestionuojantys Lietuvos sąjungininkų teritorinį vientisumą, būtų įtraukti į nepageidautinų asmenų sąrašą ir negalėtų atvykti bei organizuoti savo pasirodymus Lietuvoje.
„Prieš kelis mėnesius L. Kasčiūnas kreipėsi į URM dėl draudimo proputiniškam dainininkui Timurui Junusovui – Timoti atvykti į Lietuvą. Į šį kreipimąsi buvo gautas atsakymas, kuriame konstatuojama, kad T. Junusovas gali atvykti į Lietuvą ir čia organizuoti savo pasirodymus. Susipažinome su URM pateiktais argumentais ir esame įsitikinę, kad nepageidautinų asmenų Lietuvoje nustatymo tvarka, numatanti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar asmuo gali būti įleistas į Lietuvą, privalo būti peržiūrėta ir papildyta. Šiuo metu galiojantys kriterijai, vadovaujantis kuriais asmeniui draudžiama atvykti į Lietuvą, tik jei jis neigia Lietuvos teritorinį vientisumą, yra per siauri. Tokia tvarka kuria spragas ir lemia, kad Rusijos propagandinis veikimas Lietuvoje nėra tinkamai užkardomas“, – kreipimosi motyvus aiškino buvęs užsienio reikalų ministras A. Ažubalis.
Pasak L. Kasčiūno, T. Junusovo atvejis nėra išskirtinis, o atlikėjai, talkinantys Rusijos valdantiesiems informaciniame kare, privalo žinoti to kainą.
„T. Junusovo atvejis nėra išskirtinis – Rusijoje apstu atlikėjų, kurie viešai deklaruoja paramą agresyviai valdančiųjų vykdomai užsienio politikai, kvestionuoja kaimyninių valstybių teritorinį vientisumą. Rusija, vykdydama informacinį karą, dažnai kultūrą naudoja kaip propagandinį įrankį, nes būtent per kultūrą priešiška propaganda geriausiai pasiekia žmonių sąmonę. Kremlius savo vykdomai politikai palankius atlikėjus ir dainininkus laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, padedančiu formuoti tam tikrus tapatybinius elementus, priartinti žmones prie Kremliaus kultūrinės ir informacinės erdvės. Esame įsitikinę, kad tokių atlikėjų vieša veikla privalo būti vertinama taip pat griežtai, kaip Rusijos verslininkų – oligarchų, kuriems uždrausta atvykti į JAV ir ES valstybes, parama Kremliaus vykdomai agresyviai užsienio politikai“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys L. Kasčiūnas.
Rašte Seimo nariai taip pat kviečia ministrą L. Linkevičių apsvarstyti galimybę kelti šį klausimą ir Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos lygmenyje, kadangi, anot Seimo narių, panašius iššūkius patiria ir kitos Europos Sąjungos valstybės.
Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sukėlė pasipiktinimą įžeidžiamais savo pasisakymais apie burkas dėvinčias moteris, informuoja „Euronews“.
Pasipiktinimas kilo, kai britų dienraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodė B. Johnsono straipsnis. B. Johnsonas rašė, kad burkas dėvinčios musulmonės moterys atrodo kaip pašto dėžutės ar bankų plėšikai.
Tokie B. Johnsono komentarai, kuriuos jis išsakė komentuodamas neseniai Danijoje įsigaliojusį draudimą viešumoje nešioti visą veidą dengiančius šydus, sukėlė pasipiktinimą ir Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May. Politikės manymu, tokie pasisakymai netinkami ir įžeidžiantys.
Nepaisant kritikos burkoms, B. Johnsonas mano, kad šį draudimą įvesdama Danija pasielgė netinkamai.
Trečiadienį Danijoje įsigaliojo vadinamasis „burkų draudimas“ – draudimas viešose vietose nešioti visą veidą dengiančius šydus.
Danijos parlamentas tai numatantį įstatymą patvirtino gegužę.
Draudimas taikomas ne tik nikabams, bet ir balaklavoms, netikroms barzdoms ir kitokioms veido kaukėms, išskyrus apsaugines.
Išimtys numatytos žieminiams drabužiams, tokiems kaip šalikai, ir kostiumams bei kaukėms, dėvimoms per Heloviną.
Pirmą kartą šį įstatymą pažeidusiam asmeniui gali būti skirta 1 tūkst. Danijos kronų (156 JAV dolerių) bauda. Už pakartotinius nusižengimus grės didesnės baudos. Už ketvirtąjį ir tolesnius nusižengimus bus baudžiama 10 tūkst. kronų baudomis.
Vėliau trečiadienį Kopenhagoje ir Orhuso mieste prieš šį draudimą planuojami protestai.
Panašūs draudimai dengti veidus galioja ir kai kuriose kitose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje.
Rusijai uždraudė kai kuriems Lietuvos piliečiams atvykti į Rusiją.
Rimvydas Valatka
Lietuvos žinomi žurnalistai ir politikai, sužinoję, kad pateko į juodąjį Rusijos sąrašą, neslėpė pasitenkinimo ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą.
Tačiau konservatorė Rasa Juknevičienė įtariai vertino šias politikų, sužinojusių, kad yra nepageidaujami asmenys šalyje, reiškiamą džiūgavimą. R. Juknevičienė samprotavo, kad tokiu sąrašu Rusija tiesiog „trolina“ Lietuvą.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė penktadienį Eltai patvirtino, kad yra gautas sąrašas, o jame paskelbti Lietuvos piliečiai, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją. Tačiau R. Jakilaitienė daugiau detalių neatskleidė ir tvirtino, kad kiekvieną į sąrašą patekusį asmenį informuoja atskirai.
Sulaukę Užsienio reikalų ministerijos skambučio ir sužinoję, kad pateko į juoduosius Rusijos sąrašus, žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai ir politikai šią žinią skelbia savo feisbuko paskyrose.
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Į nepageidaujamų asmenų sąrašus patekęs giriasi žurnalistas Rimvydas Valatka. Savo feisbuko paskyroje apžvalgininkas giriasi, kad tai didžiausias jo gyvenimo įvertinimas.
„Šiandien sužinojau, kad Putino Rusija įtraukė mane į juoduosius sąrašus asmenų, kuriems draudžiama 5 metams įvažiuoti į Rusiją. Turbūt tai yra pats aukščiausias mano gyvenimo įvertinimas. Taigi nors ir šimtui, ponai kleptokratai. Sąmoningai nesu buvęs toje šalyje nuo 1991 m. vidurio, kai dar teko naudotis jų oro uostais. Prisibuvau. Tai yra šalis, kurios Sibiro katorgoje gimiau ir kuri vienintelė pasaulyje netraukia sugrįžti“, – feisbuke rašė R. Valatka.
Apie tai, kad sužinojo atsidūręs nepageidautinų žmonių sąraše, pranešė ir žurnalistas Andrius Tapinas.
„Lik sveikas, Sibire. Lik sveikas, Baikale ir Nižnij Tagile. Ate atostogoms Gelendžike ir Kryme, sudie Krasnojarske ir Čeliabinske. Patekau į Rusijos sąrašą ir penkerius metus neturiu teisės įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Realiai visiškai už nieką. Blogo žodžio nesu apie Kremlių pasakęs ir prašau“, – feisbuke šmaikštavo A. Tapinas.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Į sąrašą pateko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Apie gautą draudimą atvykti į Rusiją paskelbė kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai – Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis.
Pastarasis komentuodamas tai, kad atsidūrė šiame sąraše, taip pat įvertino labai teigiamai.
„Turiu daug valstybinių apdovanojimų, bet šitas – tikrai brangiausias!!!“, – feisbuke pažymėjo Ž. Pavilionis.
Tuo tarpu M. Adomėnas šmaikštavo, kad net aštuonerius metus laukė, kol Rusija jam uždraus įvažiuoti į šalį.
„JAU MANIAU, NEBESULAUKSIU. Vis dėlto sulaukiau. Pagaliau. Draudimas įvažiuoti į Rusiją – check“, – rašė M. Adomėnas, primindamas Rusiją suerzinusią 2010 m. politiko inicijuotą rezoliuciją dėl Gruzijos teritorinio vientisumo.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad, jo žiniomis, juodajame Kremliaus sąraše yra daugiau kaip dešimt Seimo narių, kuriuos URM informavo, kad jie į Rusiją negalės atvykti penkerius metus.
Nors politikai ir žurnalistai gautą žinią, kad Kremlius uždraudė jiems kurį laiką atvykti į Rusiją, įvertino pašaipiai ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą, konservatorė Rasa Juknevičienė buvo kur kas įtaresnė. Politikė savo socialinio tinklo paskyroje samprotavo, kad šis sąrašas gali būti tik dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis.
„Nors Lietuvos URM informuoja, žiniasklaida praneša, o sąraše esantys džiaugiasi, tačiau man atrodo, kad tai dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis. Meta kaulą, t. y. neįleidžiamų į Rusiją sąrašą, o jūs čia aiškinkitės, kas yra kas Lietuvoje. Patrolino. Kimbam“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.
Rusija ketvirtadienį paskelbė laikiną draudimą importuoti į šalį kai kuriuos baltarusiškus pieno produktus, įskaitant ir pieną, dėl „pasikartojančių sanitarinių normų pažeidimų“.
Rusijos federalinė veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba „Rosselkhoznadzor“ savo tinklalapyje paskelbė, kad „nuo vasario 26 dienos esame priversti įvesti laikinus apribojimus importui į Rusiją tų prekių, kuriose pastebėta daugiausiai pažeidimų“.
Tai itin didelį nerimą Baltarusijai keliantis draudimas, nes jos ekonomika labai stipriai priklauso nuo Rusijos, į kurią eksportuojami beveik visi Baltarusijos maisto produktai.
Rusijos teigimu, priemonės galios, kol per derybas su Baltarusijos maisto higienos priežiūros institucijomis bus išspręsta ši situacija.
Apie 25 proc. pieno produktų Rusijoje yra importuojami, didžioji dalis iš Baltarusijos. Rusijos nacionalinės pieno gamintojų sąjungos „Soyuzmoloko“ teigimu, 78-92 proc. nuo 2017 metų sausio iki lapkričio į Rusiją importuotų pieno produktų sudarė produktai iš Baltarusijos.
Rusija nuo 2014 metų uždraudė importuoti į šalį didelį kiekį maisto produktų iš Vakarų šalių, taip reaguodama į JAV ir Europos Sąjungos sankcijas, paskelbtas jai dėl Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Rusijos veterinarinės tarnybos kaltina Minską naudojantis šia padėtimi ir dėl to importuojant į Rusiją prastesnės kokybės produktus.
Pieno sektorius laikomas svarbiausiu Baltarusijai, turinčiai daugybę pieno ūkių, ir taip pat Rusijai, kuri neišgali pagaminti pakankamai pieno produktų savo vartotojams.
Mieli Bendrapiliečiai, tie, kuriuos 2018 draudimas jau avansu piktino: ką galite jūs padaryti, kad Lietuvoje būtų mažiau alkstančių ligonių? Baikime piktintis valdžios pastangomis. Kam skirstome valstybę ir visuomenę į „prakeiktą valdžią” ir „geruosius mus”?
Tai juk mes, „gerieji”, rinkome tuos, kurie žadėjo kažką daryti, kad mažiau būtų tarp mūsų prasigėrusių. Jie ir bando, ką įsipareigoję. Prieš ką šiandien šiaušiamės? Imkite kas ir mostelėkite burtų lazdele, ir būsime visi kultūringi, blaivūs ir protingi. Mane žavi net tie geravaliai alkstantys ligoniai, kurie neranda jėgų patys gydytis, bet bando perspėti kitus, kad neitų jų keliu.
Sveikinkime tuos, kurie pirmi po vysk. Valančiaus bando tautą blaivinti. Tai galbūt didžiulis mūsų šansas. Ir būtų garbės reikalas jiems padėti, o ne kaišioti baslius į ratus. Neikime paskui LTV „iškiliuosius” žurnalistus kaip avių banda. Nekimškime kišenių tiems, kurie minta mūsų sveikata ir samdo „lojikų” gaują. Negi tie samdiniai turi mums primesti nuomonių toną?
Tarkime, kad ir šis valdžios mėginimas vaisių neduos. Ar tikrai tuo džiaugsimės? Reformomis ligonių tikrai nepagydysime, bet vieną kitą sveiką nuo ligos gal jos apsaugos? Jei mes nesame tautai svetimi, jei nesirengiame kelnes pasiraitoję iš namų bėgti, prisidėkime prie tų, kurie bando mus gelbėti. Kodėl turime būti juodašimčiai savo namuose? Gal kas paleis gudresnį gelbėjimosi laivelį, bet nekeikime tų, kurie jau šiandien meta gelbos ratą.
