Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kyjivas, kovo 17 d. (ELTA). JAV svarsto tolesnių žvalgybos operacijų naudojant dronus virš Juodosios jūros tikslingumą. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN.
Rusams numušus bepilotę skraidyklę „MQ-9 Reaper“, amerikiečiai nenutraukė dronų skrydžių virš Juodosios jūros, bet dabar kruopščiai parenka jų maršrutus ir stengiasi sumažinti eskalacijos su Rusija riziką, sakoma pranešime.
JAV kariškiai lygina misijų naudojant bepiločius orlaivius pliusus ir minusus. Be to, pažymima pranešime, Jungtinės Valstijos turi ir alternatyvių priemonių žvalgybos duomenims rinkti, pavyzdžiui, palydovų šnipų.
Antradienį Rusijos naikintuvas „Su-27“ numušė JAV droną „MQ-9 Reaper“, kuris vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros.
Rusai teigia neturį nieko bendra su bepilotės skraidyklės kritimu.
Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Stokholmas, sausio 15 d. (ELTA). Švedijos policija šeštadienį patvirtino informaciją, kad virš Forsmarko ir Oskarshamno atominių elektrinių buvo pastebėtos bepilotės skraidyklės.
Kai dėl trečiosios atominės jėgainės – Ringhalso, tai pranešimai apie dronus virš jos kol kas nepasitvirtino.
„Pradėtas tyrimas regioniniu lygiu. Jį koordinuoja Nacionalinis operatyvinis skyrius (NOA). Pareigūnai nuolat bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis ir subjektais. Kol kas įtariamųjų nėra“, – sakoma policijos pranešime.
Kaip informavo televizijos kanalas STV, į bepilotę skraidyklę panašus objektas buvo pastebėtas virš Forsmarko AE penktadienio vakare. Tuo pat metu virš Oskarshamno AE skraidė kitas aparatas. Be to, „kažkokie objektai“ esą buvo pastebėti virš dar dviejų jėgainių – Ringhalso ir Barserbeko. Apie incidentą buvo informuota Gynybos ministerija.
Dronas virš Forsmarko buvo toks didelis, kad galėjo įveikti stiprų vėją, pūtusį jam skrendant virš elektrinės. Atskubėjęs policijos patrulis visą valandą mėgino perimti pažeidėją, bet nesėkmingai.
„Tai labai rimtas incidentas. Per nacionalinio koordinavimo sistemą mes aiškinamės galimas sąsajas tarp šių įvykių“, – pareiškė policijos atstovė spaudai Petra Blomquist.
Vilniuje žydi sakuros. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Nuo šeštadienio Vilniuje uždaromas sakurų parkas. Tai feisbuke pranešė sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Sprendimas priimtas, pamačius, kad nepavyks suvaldyti į parką plūstančių žmonių.
„Gyventojų ir transporto srautus mieste stebime kasdien. Dronų pagalba realius srautus matome tiesiogiai. Tai leido mums išvengti skubotų sprendimų dėl parkų uždarymo, nes pamatėme, kad žmonės laikosi saugumo rekomendacijų ir tik išskirtiniais atvejais nereaguoja net ir į garsinio drono perspėjimus. Visgi su sakurų parku turime kitą situaciją. Pamatėme, kad žmonių srauto čia suvaldyti nesugebėsime – jis tiesiog per didelis“, – feisbuke rašo sostinės savivaldybės atstovas.
Vilniaus centre pavasarį žydinčias sakuras, kasmet sutraukiančias daugybę vilniečių, šiemet dėl karantino ir būriavimosi pavojų buvo pasiūlyta stebėti gyvos transliacijos metu internetu. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su telekomunikacijų bendrove „Telia“ rado technologinį sprendimą ir nuo ketvirtadienio suteikė galimybę sakurų žydėjimą matyti internetu www.karantinas.lt/sakuros.
ELTA primena, kad Lietuvoje karantinas pratęstas iki balandžio 27-osios. Gyventojams rekomenduojama viešose vietose dėvėti apsaugines veido kaukes, respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus tėvus su vaikais.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
Kambodžoje nuteistam australų režisieriui J. Ricketsonui suteikta malonė. EPA-ELTA nuotr.
Australijos kino režisieriui Jamesui Ricketsonui, Kambodžoje nuteistam šešerius metus kalėti dėl šnipinėjimo, penktadienį buvo suteikta karališkoji malonė, sakoma vietos žiniasklaidos paskelbtame vyriausybės pranešime.
69-erių J. Ricketsonas buvo sulaikytas 2017 metų birželį, kai virš opozicinės Kambodžos nacionalinės gelbėjimo partijos (CNRP) mitingo skraidino droną su įmontuota filmavimo kamera. Režisierius buvo apkaltintas rinkęs informaciją, galėjusią pakenkti šalies gynybai.
J. Ricketsonas – ilgamečio Kambodžos premjero Hun Seno kritikas – jam mestus kaltinimus neigė.
Režisieriaus areštas vertintas kaip vis labiau autoritariniu tampančio Kambodžos režimo vykdomo susidorojimo su kritikais dalis.
