Varšuvoje Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda. Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.

Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala, sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, antradienį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda.
 
Anot S. Skvernelio, turime toliau siekti, kad būtų įgyvendinti visi NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai, ypač dėl gynybos planų, parengties didinimo ir stiprinimo, Baltijos oro gynybos.
 
Susitikime pabrėžta, kad svarbu toliau didinti karinį mobilumą. „Rail Baltic“ projektas yra svarbus gynybos požiūriu. Naujame pasiūlyme kariniam mobilumui skiriama nedidelė 1,5 mlrd. eurų suma. Pasak Lietuvos premjero, turime bendromis pastangomis šias lėšas paskirti būtent Suvalkų koridoriaus regionui. Karinio mobilumo svarba įsitikinta ir karantino metu – uždarius sienas būtent kariniai sprendimai užtikrino būtiniausių priemonių ir įrangos vežimą. Ši iniciatyva – vienas sėkmingiausių ES ir NATO praktinio bendradarbiavimo pavyzdžių. Pagrindinis bendras tikslas išlieka įgyvendinti „Rail Baltica“ 2026 m.
 
Daug dėmesio susitikime skirta energetikos projektams, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Lietuva deda maksimalias pastangas apsaugoti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą nuo vidaus ir išorės trikdžių. Akcentuota, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi nukreipti diplomatines pastangas pakankamam sinchronizacijos ir svarbiausio jos projekto – „Harmony Link“ – finansavimo užtikrinimui.
 
Kalbant apie infrastruktūros projektus, Lietuva ir Lenkija toliau turi dirbti kartu, kad „Via Baltica“ projektas būtų laiku įgyvendintas ir taptų pavyzdiniu moderniu ir inovatyviu Baltijos jūros regione. Baltijos šalys ir Lenkija bendrai toliau turi siekti, kad ES tinkamai įvertintų „Via Baltica“ kelio svarbą regionui ir šios arterijos modernizavimui skirtų reikalingą finansavimą.
 
Premjeras ir Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad per koronaviruso pandemiją Baltijos šalių ir Lenkijos priimtos priemonės lėmė regiono ekonomikų konkurencingumo išlaikymą. Tai tapo pavyzdžiu ir kitoms valstybėms, susidūrusioms su neigiamomis pandemijos pasekmėmis.
Premjeras patikino A. Dudą, kad Lietuva yra ir išliks ištikima Lenkijos drauge.
 
Lenkijos Respublikos prezidentas A. Duda įteikė S. Skverneliui ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didįjį kryžių. Tai antras pagal svarbą Lenkijos valstybės apdovanojimas. Lietuvos Vyriausybės vadovas apdovanotas už indėlį stiprinant abiejų šalių dialogą. Ši garbingą apdovanojimą yra gavęs Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, premjerai Gediminas Vagnorius, Gediminas Kirkilas, kitų šalių politikos lyderiai ir kultūros veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 00:30

Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Dabartinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda laimėjo sekmadienį vykusius šalies prezidento rinkimus ir užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją šiame poste, pirmadienį paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija.
 
Beveik galutiniai oficialūs rezultatai, paremti suskaičiuotais balsais iš 99,97 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad konservatyvių pažiūrų A. Dudai antrajame prezidento rinkimų ture atiteko 51,21 proc. balsų.
 
Komisijos teigimu, nepanašu, kad likę nesuskaičiuoti balsai turės įtakos galutiniam rezultatui.
 
A. Dudos varžovas – opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) remiamas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis – gavo 48,79 proc. balsų.
 
Kandidatus skiria maždaug 500 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo neįprastai aukštas ir siekė 68,12 proc.
 
A. Duda yra remiamas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Rinkimų kampanijos metu A. Duda daugiausiai dėmesio skyrė tradicinėms vertybėms ir socialinių išlaidų politikai. R. Trzaskowskis žadėjo rinkėjams visiškai kitokią Lenkiją. Kandidatas teigė atšauksiąs prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, dėl kurių išaugo šalies susipriešinimas su Briuseliu. Jis taip pat pareiškė pritarimą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, tačiau kaip ir A. Duda, R. Trzaskowskis nepritarė galimybei tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
 
48 metų A. Duda pasisako už Lenkijos abortų įstatymo griežtinimą, kuris jau ir taip yra vienas griežčiausių Europoje, o visai neseniai „LGBT ideologiją“ palygino su komunizmu.
 
1972 metais profesorių šeimoje gimęs A. Duda 1996 metais įgijo teisinį išsilavinimą. 2005 m. į valdžią atėjus PiS, jis tapo teisingumo ministro pavaduotoju, o 2008-aisiais – tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio patarėju.
 
2011 metais politikas išrinktas į Lenkijos parlamentą, o 2014 metais – į Europos Parlamentą (EP).
 
Lenkijos prezidentu A. Duda pirmą kartą išrinktas 2015 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 12:00

Lenkai sekmadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame varžosi konservatyvių pažiūrų dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda ir liberalių pažiūrų sostinės Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. Rinkimuose prognozuojama nuožmi kova.
 
Maždaug 30 mln. rinkėjų turi teisę balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture. Balsavimas prasidėjo 5.00 val. ryto Grinvičo (8.00 val. Lietuvos) laiku ir vyks iki 19.00 val. Grinvičo (22.00 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turi būti paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai.
 
Dėl koronaviruso pandemijos rinkimuose laikomasi įvairių saugos reikalavimų – balsavimo punktuose ribojamas žmonių skaičius, rinkėjai turi laikytis dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir dėvėti apsaugines veido kaukes. Rinkėjai, be kita ko, raginami atsinešti savo rašiklius, o užėjus į balsavimo punktus dezinfekuoti rankas.
 
Prieš dvi savaites vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture nugalėjo A. Duda, surinkęs 43,5 proc. balsų. R. Trzaskowskis liko antras su 30,4 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas siekė 64,5 proc. – didžiausias per 25 metus.
 
Iš pradžių planuota Lenkijos prezidento rinkimus rengti gegužės 10 d., tačiau balsavimas dėl koronaviruso krizės ir politinių rietenų galiausiai buvo atidėtas. Tuo metu prezidentas A. Duda stipriai pirmavo viešosios nuomonės apklausose, bet nuo to laiko rinkėjų parama A. Dudai sumažėjo ir antrajame prezidento rinkimų ture abiem kandidatams prognozuojami apylygiai rezultatai.
 
R. Trzaskowskis žada rinkėjams visiškai kitokią Lenkiją. Kandidatas teigia atšauksiąs prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, dėl kurių išaugo šalies susipriešinimas su likusiomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Jis taip pat pareiškė pritarimą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, tačiau kaip ir A. Duda, R. Trzaskowskis nepritaria galimybei tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:20

Sekmadienį vyksiančiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture laukia nuožmi kova, rodo viešosios nuomonės apklausos.
 
Remiantis dviejų iš trijų paskutinių apklausų rezultatais, paskelbtais penktadienį, liberalus dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos varžovas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis rinkimuose gali įveikti jį nedidele persvara.
 
Tačiau trečiosios atliktos apklausos rezultatai rodo, kad prezidentas A. Duda įveiks R. Trzaskowskį, surinkdamas 47-53 proc. balsų.
Tuo metu dauguma analitikų teigia, kad pernelyg sunku prognozuoti, kas laimės rinkimus.
 
Liepos 8-9 d. „Kantar“ atliktoje apklausoje parama R. Trzaskowskiui siekė 46,4 proc., o prezidentui A. Dudai – 45,9 proc., tačiau 7,7 proc. respondentų teigė esą dar neapsisprendę.
 
Liepos 8 d. atliktoje IBRIS apklausoje parama opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) kandidatui R. Trzaskowskiui siekė 45,3 proc., o A. Dudai – 44,4 proc. Vis dėlto 10,3 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad dar nėra priėmę galutinio sprendimo.
 
Trečioji apklausa – liepos 7-8 d. vykdyta „CATI Ipsos“ apklausa – prognozuoja pergalę A. Dudai. Šioje apklausoje dabartiniam prezidentui prognozuojama 47-53 proc. balsų, o neapsisprendę buvo tik trys proc. respondentų.
 
Antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas rengiamas sekmadienį, liepos 12 d. Pirmasis turas vyko birželio 28-ąją, jame nugalėjo A. Duda, o R. Trzaskowskis liko antras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.11; 06:30

Andrzejus Duda siūlo į Konstituciją įtraukti draudimą tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti. EPA-ELTA nuotr.

Likus mažiau nei savaitei iki antrojo Lenkijos prezidento rinkimų turo, perrinkimo siekiantis Andrzejus Duda pateikė parlamentui Konstitucijos pataisą, pagal kurią būtų uždrausta tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
 
Pirmadienį A. Duda pasirašė Konstitucijos pataisų projektą, kuris perduotas svarstyti parlamentui.
 
Pasak A. Dudos, tokia pataisa padėtų geriau pasirūpinti vaikų saugumu ir gerove.
 
Kad pataisa įsigaliotų, jai turi pritarti du trečdaliai Seimo narių ir absoliuti dauguma Senato narių. Tiesa, dabartiniame politiniame Lenkijos kontekste šias sąlygas įgyvendinti būtų gan sudėtinga.
 
A. Duda siekia perrinkimo antrai 5 metų kadencijai, pagrindiniai jo rinkimų kampanijos akcentai – socialinės išmokos nepasiturintiems ir konservatyvus požiūris socialiniais klausimais.
 
A. Duda kuria tradicinių šeimos vertybių gynėjo įvaizdį ir pasisako prieš lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) bendruomenės asmenų santuoką ar civilinę partnerystę.
 
A. Dudos konkurentas antrajame rinkimų rate yra liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kuris taip pat pasisako prieš galimybę tos pačios lyties asmenims įsivaikinti, tačiau anksčiau jis pasisakė už vienalyčių porų santuokas.
 
Sekmadienį vyks antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas. Rinkėjų apklausos lengvos pergalės nežada nei vienam iš politikų, tačiau kiek daugiau rinkėjų simpatijų šiuo metu tenka dabartiniam prezidentui A. Dudai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 03:00

Likus savaitei iki prezidento rinkimų antrojo turo, dabartinis Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pareiškė sieksiąs Konstitucijos pataisų, kurios uždraustų tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Įstatymo projektas parlamentui bus pristatytas pirmadienį.
 
Liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafal‘as Trzaskowski‘s, A. Duda‘os oponentas rinkimuose, taip pat nepritarė idėjai, kad tos pačios lyties asmenys galėtų įsivaikinti vaikus.
 
Tuo metu Lenkijos parlamentaras Krzysztof‘as Smiszek‘as, LGBT teisių aktyvistas, sukritikavo prezidentą dėl tokių apribojimų. Pasak jo, parlamente pritrūks balsų Konstitucijos pakeitimams, kurie pateikti manipuliuojant žmonių baimėmis ir siekiant primityviu būdu mobilizuojant rinkėjus vaikantis balsų.
 
Naujausios apklausos rodo, kad A. Duda yra kitą savaitgalį įvyksiančių rinkimų favoritas ir gali laimėti surinkęs 50,9 proc. balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.05; 03:00

G.Nausėda ir A.Duda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė regiono saugumo klausimus. Sutarta, kad Lenkijos vadovas šios savaitės susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu kalbės abiejų šalių vardu ir išsakys lūkestį stiprinti JAV karines pajėgas Europoje.
 
„Lenkija ir Lietuva suinteresuotos, kad JAV pajėgos Europoje ne tik išliktų, bet ir gausėtų. Prašiau, kad šią žinią Lenkijos prezidentas perduotų birželio 24 dieną vyksiančiame jo susitikime su JAV lyderiu D. Trumpu. Lenkija ir Lietuva vykdo savo principinę nuostatą dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybos reikmėms, taip nacionaliniu lygiu demonstruodamos ryžtingą poziciją gynybos atžvilgiu ir atsakomybę NATO”, – teigė prezidentas.
 
Lenkijos ir Lietuvos vadovai per pokalbį skyrė dėmesio Rusijos vykdomai istorinio revizionizmo politikai. Sutarta, kad tiek Lietuva, tiek ir Lenkija neliks nuošalyje, Rusijai klastojant istorinius faktus ir siekiant sumenkinti Sovietų Sąjungos atsakomybę dėl Baltijos šalių okupacijos.
 
„Istorijos klastojimo procesai aktualūs ne tik mums, tiesiogiai nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos, bet ir mūsų sąjungininkams Vakaruose. Juk kuo giliau rytinių kaimynų istorinė sąmonė panyra į falsifikacijas ir užmarštį, tuo svarbesnis mums visiems yra atminties išsaugojimas”, – teigė G. Nausėda.
 
Šalių vadovai konstatavo, kad energetinis saugumas yra ir išliks bendru Lietuvos ir Lenkijos interesu. Abi šalys sutaria, kad šalia Lietuvos sienos iškilusi Astravo atominė elektrinė (AE) yra grėsmė visiems ES piliečiams, todėl būtina jos saugumo klausimus kelti aukščiausiu lygiu ES institucijose. Lenkija palaiko Lietuvos nuostatą nepirkti elektros energijos iš nesaugių trečiųjų šalių jėgainių, taip pat pasisako ir už elektros energijos nepirkimą iš Astravo AE.
 
Vadovai taip pat kalbėjosi apie spartesnį elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto įgyvendinimą.
 
Prezidentas padėkojo Lenkijos vadovui už stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą ir palinkėjo sėkmės artėjančiuose Prezidento rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 08:00

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova sukritikavo Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą už seksualines mažumas diskriminuojančią retoriką rinkimų kovoje. „Tikrai liūdna, kad šiuolaikinėje Europoje aukšto rango politikai dėl potencialios politinės naudos užsipuola mažumas“, – sakė ji pirmadienį Europos Parlamento komitete, tačiau konkrečiai A. Dudos neįvardijo.
 
Valdančiosios konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) kandidatas A. Duda šeštadienį viename rinkimų kampanijos renginyje Žemutinėje Silezijoje, turėdamas omenyje lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius (LGBT), sakė: „Mus mėgina įtikinti, kad tai žmonės.
 
Tačiau tai tiesiog ideologija“. Komunistų valdymo metais vaikams mokyklose į galvą buvo kalama komunistinė ideologija, o dabar, anot A. Dudos, tai mėginama daryti su seksualinių mažumų ideologija. „Tai toks neo-bolševizmas“, – pridūrė prezidentas.
 
A. Dudos žodžius sukritikavo ir Lenkijos ombudsmenas žmogaus teisių klausimams Adamas Bodnaras. „Nėra jokių aplinkybių ir jokios rinkimų kampanijos, kuri galėtų pateisinti vienos visuomenės grupės nužmoginimą ir homofobišką retoriką“, – sakė jis pirmadienį. A. Bodnaras paragino atsisakyti atskirties ir neapykantos kalbos.
 
Kitame rinkimų kampanijos renginyje A. Duda pirmadienį Liubline vėl gynė savo poziciją. Jis esą sulaukia kritikos šalyje ir užsienyje už tai, jog nenori, kad į mokyklas patektų medžiaga, kuri iškreiptų vaikų moralės supratimą.
 
A. Duda savos pasisakymais, viena vertus, taikosi į konservatyvų, katalikiškų PiS rinkėjų ratų, antra vertus – į pavojingiausią jo varžovą rinkimuose, Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį, kuris aktyviai remia LGTB judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 00:30

Lenkijos prezidento rinkimų rengimas gegužės 10 dieną, tebegaliojant koronaviruso suvaldymo priemonėms, prilygtų valdančiosios partijos „perversmui“, šeštadienį pareiškė opozicijos kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska.
 
Šalyje vis dažniau išgirstama siūlymų rinkimus atidėti. Tai siūlo net ir valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausantis sveikatos ministras.
 
Lenkijoje nusimato rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau partija PiS, kuri palaiko prezidento Andrzejaus Dudos perrinkimą, atsisako pakeisti rinkimų datą, nors dėl kovai su pandemija įvestų priemonių balsuoti teks paštu.
 
Tai reiškia, kad kandidatams nepavyks rengti tradicinių rinkimų kampanijų. A. Duda dėl to galimai įgis pranašumą, kadangi jis pirmauja nuomonių apklausose.
 
Jei rinkimai vyks gegužės 10 dieną, jie prilygs „perversmui ne tik mūsų demokratijos atžvilgiu, o ir lenkų gyvenimų ir sveikatos atžvilgiu“, M. Kidawa-Blonska sakė laikraščiui „Fakt“.
 
„Šie rinkimai bus nedemokratiški, o jų rezultatai žinomi anksčiau laiko. Negalime patys dalyvauti ir versti lenkus dalyvauti šiame farse, – sakė ji. – Rinkimai gegužės 10-ąją vykti neturi.“
 
Paklausta apie savo smunkančią poziciją nuomonių apklausose, M. Kidawa-Blonska teigė, kad ji atspindi faktą, jog žmonės „šiuo metu rinkimų nenori“.
 
Tuo tarpu buvusi PiS premjerė Beata Szydlo, šiuo metu vadovaujanti A. Dudos rinkimų kampanijai, teigė tikinti, kad balsavimas turi vykti gegužės 10-ąją, „nes Lenkijai to reikia“.
 
Lenkai „šiuo sudėtingu laikotarpiu turi jausti, kad politinė situacija yra stabili, o politikai turi prižiūrėti ekonomiką, darbo vietas ir kovą su koronavirusu“, ji sakė laikraščiui „Gazeta Polska Codziennie“.
 
Sveikatos ministras Lukaszas Szumowskis penktadienį teigė, kad rinkimų atidėjimas iki 2022-ųjų būtų „vienintelis saugus variantas“.
 
Tačiau norint įgyvendinti tokį atidėjimą, reikėtų pakeisti Konstituciją – tam smarkiai priešinasi opozicija, ragindama įvesti nepaprastąją padėtį, kurią savo ruožtu atmeta valdantieji konservatoriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.26; 11:00

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Mienkowska-Norkienė teigia, kad Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis bet kokia kaina siekia Prezidento rinkimus surengti kuo greičiau, kad PiS remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos reitingai nespėtų nukristi, visuomenei supratus, jog valdžiai nepasisekė sklandžiai išspręsti šalyje kilusios koronaviruso krizės.
 
„A. Dudos reitingai šiuo metu yra aukšti ir siekia apie 50–60 proc. Per visas krizes piliečiai nenori pokyčių ir jų vengia. Vadinasi, rems tą valdžią, kokia šiuo metu yra. Ypač tuomet, jei opozicija neturi ką pasiūlyti. O opozicija Lenkijoje tikrai neturi ką pasiūlyti. Perkelti rinkimų tikrai nenori ir Jaroslawas Kaczynskis, o juk nuo jo viskas priklauso Lenkijoje. Jis padarys viską, kad rinkimai įvyktų“, – Eltai teigė R. Mienkowska-Norkienė.
 
Pasak politologės, PiS noras gegužės 10 d. balsuoti paštu pasaulyje siaučiant pandemijai keltų grėsmę žmonių gyvybėms, organizacine prasme tai būtų visiškas chaosas, rinkimuose dalyvautų tik nedidelė dalis rinkėjų, taip pat yra rizikos, kad balsuojant paštu pasitaikys nemažai saugumo ir rinkėjų konfidencialumo pažeidimų.
 
„Kaip balsavimu paštu užtikrinti konfidencialumą, kai yra pandemija ir paštininkai turi ateiti pas žmones ir surinkti balsus tą pačią dieną? Pašto apkrova milžiniška, todėl šiuo metu tai yra žaidimas su žmonių sveikata ir gyvybe. Bet tai J. Kaczynskiui neįdomu. Jis žino, kad per vasarą virusas prislops, bet taip pat žino, kad ekonomika smuks, o Vyriausybė nepasirūpino jokiomis santaupomis, kurios galėtų užtikrinti kažkokią rimtą pagalbą verslui. Tai jis paprasčiausiai bijo, kad A. Dudos po vasaros, rudenį, paprasčiausiai niekas neišrinks. Nes matysis, kaip sunkiai sekasi ekonomikoje ir kaip ši Vyriausybė blogai tvarkosi su krize. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl J. Kaczynskis nenori nukelti Prezidento rinkimų datos“ , – teigia politologė.
 
R. Mienkowska-Norkienė taip pat tvirtina, kad, pagal Konstituciją, rinkimų teisės principų pakeitimai turi būti tvirtinami likus bent šešiems mėnesiams iki rinkimų. Todėl PiS noras įvesti visuotiną balsavimą paštu prieštarauja Konstitucijai.
 
Sudarytos nevienodos sąlygos rinkimų kampanijos dalyviams
 
R. Mienkowska-Norkienė taip pat neslepia, kad PiS įtakos sferoje šiuose rinkimuose yra ir nacionalinis transliuotojas, kuriam, skirtingai nei Lietuvoje, daroma valdančiųjų įtaka. Pasak jos, šiuo metu kiti kandidatai negali palikti namų dėl karantino, todėl nacionalinėje televizijoje rodomas tik A. Duda.
 
„Juk rudenį galėtų vykti visų kandidatų normali rinkiminė kampanija. O dabar net ji prieštarauja Konstitucijai, nes visi kandidatai neturi vienodos galimybės pristatyti savo programoą ir vizijas. Nes niekas kitas, be A. Dudos, nevykdo rinkiminės kampanijos, nes jie paprasčiausiai per karantiną negali išeiti iš namų. Taip pat dabartinė televizija, kuri yra valdžios rankose, paleidžia tokią propagandą, kad, lyginant su Šiaurės Korėja, šioje šalyje ji atrodo švelni. Lenkijos televizijoje rodoma visiškai alternatyvi realybė, nes žmonės dabar Lenkijoje vis tiek būna namuose ir negali su niekuo palyginti, tai ir turi tikėti, kas ten yra sakoma bei rodoma“, – teigia politologė.
 
Neseniai nacionalinei televizijai PiS skyrė 2 milijardus zlotų, užuot skyrusi šiuos pinigus kovai su koronavirusu, teigia R. Mienkowska-Norkienė.
 
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

„Nacionalinė televizija neseniai iš valdžios gavo du milijardus zlotų. Ir tie pinigai skirti tik propagandai. Už tuos pinigus būtų galima vieną ligoninę suremontuoti, ir tiek kovai su koronavirusu užtektų. Juokiamės, kad Turkmėnistane uždrausta vartoti žodį “koronavirusas”, bet ir mes visai netoli to esame“, – sakė ji.
 
Pasak politologės, opozicijos kandidatės Małgorzatos Kidawa-Błońskos reitingai šiuo metu yra labai maži – siekia vos 14–17 proc.
 
„Opozicijos kandidatės reitingai yra labai žemi, nes jie nedaro jokios politinės kampanijos. Jos kampanija galėtų vykti nebent internete, tačiau net to nedaroma. Jos patarėjai visiškai prasti. Kiek aš mačiau iki šiol, jos kampanijos akcentai sudėlioti netinkamai“ , – sakė R. Mienkowska-Norkienė.
 
Nepaskelbė nepaprastosios padėties
 
Politologė primena, kad šalies nevyriausybinės organizacijos bei opozicija paskelbė viešą kreipimąsi į premjerą Mateuszą Morawieckį, kuriame prašoma šalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Tai įpareigotų atidėti ir prezidento rinkimus.
 
 „Pagal Konstituciją įvesti nepaprastąją padėtį reikštų, kad reikia perkelti rinkimus, nes jie negali įvykti 90 dienų nuo nepaprastosios padėties atšaukimo. Vadinasi, paprasčiausiai reikia perkelti rinkimų datą. Tai yra dar vienas Konstitucijos pažeidimas, nes PiS atsisakė tai daryti. Šiuo metu įvestos valdžios priemonės prieš koronavirusą yra griežtesnės nei nepaprastoji padėtis. Bet nepaprastoji padėtis vis tiek neskelbiama.
 
Prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, nes įvestos naudojamos priemonės yra sunkesnės, o piliečiams nenumatyti jokie žalos atlyginimai, kas yra įprasta, kai paskelbiama nepaprastoji padėtis. Tai realiai piliečiai apgauti dvigubai“ , – teigia politologė.
 
Balsavimas paštu apsunkins užsienio piliečių balsavimą
 
Lenkijoje nusimato parlamento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Politologė primena, kad įstatymo projektą, kuriuo rinkimai nėra atšaukiami – priešingai, numatomi rinkimai paštu gegužės 10 d. – dar turi patvirtinti Lenkijos Senatas. Tai ši institucija turi padaryti per 30 d. Įstatymas įsigalios tada, kai jį pasirašys prezidentas. Įstatymo projekte, kuriam dar turi pritarti Senatas, numatoma, kad žemųjų parlamento rūmų pirmininkas galėtų atidėti gegužės 10 d. planuojamus rinkimus, bet tik savaitei, suteikiant institucijoms daugiau laiko pasiruošti balsavimui paštu. Pagal Lenkijos konstituciją gegužės 17 d. būtų vėliausia galima prezidento rinkimų data.
 
„Yra galimybė mūsų Seimo pirmininkei rinkimus perkelti vienai savaitei iki paskutinio galimo konstitucinio termino. Dėl to Senatas dabar turi 30 dienų užsiimti būtent šiuo įstatymu, o Senato pirmininkas yra iš opozicijos. Tad jis gali išlaikyti įstatymo projektą visas trisdešimt dienų, “įšaldyti”, kad jis nebūtų svarstomas iki gegužės 6 dienos. Tuomet įstatymas įsigaliotų automatiškai ir prezidentas tą pačią dieną jį galėtų pasirašyti. Gegužės 5 dieną iki rinkimų liktų tik penkios dienos. Per per tas dienas paštas tikrai nespėtų visiems piliečiams išnešioti balsavimo biuletenių ir t.t. Tai būtų tiesiog neįmanoma“, – teigė R. Mienkowska-Norkienė.
 
„Taip pat 14 dienų iki rinkimų turi užsiregistruoti piliečiai užsienyje. Todėl, jei Senatas laikys šį įstatymą, vadinasi, visi lenkai užsienyje neteks galimybės balsuoti. Tai yra nekonstituciška, nes nėra užtikrintas piliečių dalyvavimas rinkimuose“, – Eltai pabrėžė politologė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 08:30

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims, sako Lietuvos vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines.
 
„Žinant visą didžiulį kontekstą, kuriame ir vyksta šis susitikimas, Rusijos prezidento kalbėjimas ir kalbėjimas pirmam iš svečių suponuoja mintį, kad jis turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims“, – LRT radijui sakė G. Nausėdos patarėja.
 
Jos teigimu, tai, kad pastaruoju metu istorijos tiesas iškraipantis V. Putinas turės galimybę minėjime sakyti kalbą, o kiti šalių lyderiai – ne, gali sukurti nemalonią situaciją.
 
„Atsakyti norėtųsi, o jei atsakyti nėra galimybės – tai vargu ar lyderiai jaustųsi komfortabiliai tokiu atveju“, – teigė patarėja.
 
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Rusija jau kuris laikas kvestionuoja esmines Antrojo pasaulinio karo priežastis.
 
„Rusija jau kuris laikas vykdo tam tikrą veiklą, kurią būtų galima pavadinti informaciniu karu arba mūšiu dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo, – tai yra ideologinis karas. Su daug dedamųjų. Šio karo kontekste, deja, prezidentas Putinas kvestionuoja kai kuriuos dalykus, kurie mums iki šiol atrodė nekvestionuotini, kaip Ribentropo Molotovo paktas“, – LRT radijui sakė patarėja.
 
„Viską, ką mes žinome nuo mokyklos suolo, (Rusijos. – ELTA) propagandoje išverčiama kitaip: sakant, kad Ribentropo – Molotovo paktas nebuvo neteisėtas, kad Rusija buvo priversta su tuometine nacistine Vokietija tartis. Vyksta istorijos pešinėjimas, kuris labai neigiamai atsiliepia mūsų santykiams su Rusija“, – pabrėžė ji.
 
Tikisi, kad sprendimas nepablogins santykių su Izraeliu
 
Prezidentūra tikisi, kad tai, jog G. Nausėda paskutinėmis akimirkomis nusprendė nevykti į Jeruzalėje vykstantį Holokausto forumą, o aukas pagerbti ateinančią savaitę kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice, nepablogins santykių su Izraeliu.
 
„Labai tikimės, kad tai neturėtų pabloginti santykių su Izraeliu. Visgi Lietuvai atstovaujama aukštu lygiu“, – sakė ji, pridurdama, kad G. Nausėdos planuose yra svarstoma apie galimybes apsilankyti Izraelyje artimiausiu metu.
 
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

G. Nausėdos prašymu, Lietuvai Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-osiose metinėse atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
 
ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.
 
Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“.
 
Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.23; 14:08

Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda stojo ginti aštrios Lenkijos reakcijos į Rusijos prezidento Vladimiro Putino komentarus apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ir pavadino Rusijos lyderio pasisakymus provokacija.
 
Gruodį Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių šalyje dėl V. Putino pareiškimų, neva Lenkija yra prisidėjusi pradedant Antrąjį pasaulinį karą.
 
V. Putinas taip pat išvadino prieškarinio laikotarpio Lenkijos ambasadorių Vokietijoje „antisemitine kiaule“ ir perspėjo užsienio valstybes nekaltinti Stalino valdomos SSRS dėl Antrojo pasaulinio karo.
 
Savo ruožtu Lenkija kaltina Rusijos prezidentą klastojant istoriją, o šalies parlamentas jau rengia įstatymo projektą, kuriuo bus uždraudžiami melagingi pareiškimai apie Lenkijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.
 
„Į situaciją mes reagavome tinkamai“, – Lenkijos televizijai TVP sekmadienio vakarą sakė A. Duda. Jis taip pat pavadino V. Putino komentarus provokacija Lenkijos atžvilgiu, tačiau, tikino prezidentas, Varšuvai pavyko atsilaikyti ir „reaguoti nuosaikiai“.
 
A. Duda taip pat tvirtino, kad Rusijos ir Lenkijos santykiai istoriškai yra labai komplikuoti, nes Rusija ir SSRS buvo užpuolę Lenkiją net kelis kartus.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Šiandien istorikai man sako, kad prezidentas Vladimiras Putinas įgyvendina ideologiją, kurią galima vadinti neostalinistine“, – pareiškė A. Duda.
 
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Praėjus dviem savaitėms, rugsėjo 17 d., tuometinė Hitlerio sąjungininkė SSRS Lenkiją užpuolė iš rytų.
 
Nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkiją pagal slaptame Molotovo-Ribentropo pakto protokole numatytas ribas.
 
1941 m. hitlerinė Vokietija be karo paskelbimo užpuolė SSRS.
 
Rusijoje šiuo metu itin dažnai aptariama 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo nepuolimo sutarties reikšmė ir jos interpretacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 06:09

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį apgynė kontraversišką įstatymo projektą, kuriuo būtų gerokai sugriežtinta teisėjų drausminė atsakomybė.
 
Anot prezidento, kalbėjusio su nacionaliniu Lenkijos transliuotoju TVP, šis įstatymas yra „reikalingas“ ir „logiškas“, nes teismų sistemoje atsiras daugiau tvarkos.
 
Pasak A. Dudos, teisėjams Lenkijoje iki šiol negresia praktiškai jokia drausminė atsakomybė, o daugybė piliečių, kurie mano esantys „virš įstatymo“, esą norėtų, kad viskas taip ir liktų.
 
Prezidentas teigia, kad dėl šalyje vykstančios teismų reformos grupelė „savų“ teisininkų netenka iki šiol turėtos įtakos, tad dabar skleidžia melą apie įstatymo projektą ir bando „demonizuoti“ Lenkiją tarptautinės bendruomenės akyse.
 
Penktadienį Lenkijos parlamento žemųjų rūmų patvirtintą įstatymo projektą kritikuoja opozicija, teisės ekspertai ir tarptautinės institucijos.
Europos komisija ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras ragina stabdyti įstatymo priėmimo procesą.
 
Remiantis šiuo įstatymu, kurį pateikė Lenkijos valdančioji dešiniųjų partija „Įstatymas ir teisingumas“, prieš teisėjus už „politinę veiklą“ ar „trukdymą teismų sistemai veikti“ galima būtų taikyti drausminius veiksmus, pavyzdžiui, atleisti iš pareigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 06:46

Didžiausia Lenkijos opozicinė partija „Pilietinė platforma“ (PO) visuotiniame suvažiavime kandidate į kitąmet pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus išrinko Seimo vicepirmininkę Malgorzatą Kidawą-Blonską.
 
„Mes nugalėsime ir lenkams nebereikės gėdytis savo prezidento“, – šeštadienį PO suvažiavime sakė centristinės partijos kandidate išrinkta M. Kidawa-Blonska.
 
Partijos nariai rinkosi iš M. Kidawos-Blonskos ir jos oponento, Poznanės mero Jaceko Jaskowiako.
 
Manyta, kad M. Kidawa-Blonska yra geriau įvairias rinkėjų grupes sutaikysianti kandidatė, kuri pritrauktų nuosaikių pažiūrų rinkėjus. Savo ruožtu J. Jaskowiakas laikėsi progresyvesnės pozicijos įvairiais socialiniais klausimais, įskaitant abortą.
 
PO turėjo rinkti kandidatą į kitų metų prezidento rinkimus po to, kai buvęs Lenkijos premjeras ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas nusprendė nesiekti prezidento posto.
 
Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija ir valstybinė žiniasklaida D. Tuskui vertė atsakomybę už daugelį problemų šalyje.
 
Prognozuojama, kad M. Kidawa-Blonska bus pagrindinė dabartinio PiS palaikomo prezidento Andrzejaus Dudos oponentė rinkimuose.
Opozicija tikisi, kad pergalė prezidento rinkimuose leistų sukontroliuoti valdančiuosius. Lenkijos prezidentas gali vetuoti parlamento priimamus įstatymus, o PiS neturi pakankamai parlamentarų Seime, kad atmestų prezidento veto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.15; 08:15

Ketvirtadienį, 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijos išvakarėse, susitikę prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad tai labai svarbi ir jautri proga dvišaliam susitikimui. Abiejų šalių vadovų teigimu, didvyriai neturėtų būti skirstomi pagal tautinę priklausomybę.
 
Jie – mūsų bendri didvyriai, tvirtina A. Duda ir G. Nausėda.
 
A. Dudos teigimu, džiugu, kad ceremonijoje dalyvaus ir baltarusiai, kurie vieną iš sukilimo dalyvių – Konstantiną Kalinauską laiko ir savo šalies didvyriu.
 
„Labai džiaugiuosi, kad baltarusiai laiko K. Kalinauską savo didvyriu. Mes visus juos laikome savo didvyriais, jie buvo bendri didvyriai. Labai sunku, žiūrint iš šiandienos perspektyvos, atskirti, kas buvo kieno didvyriai“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lenkijos prezidentas.
 
Kartu A. Duda prisiminė ir rašytoją Adomą Mickevičių, kuris savo svarbiausiame kūrinyje rašė žodžius „Lietuva, mano tėvyne“ lenkiškai.
 
„Galima būtų diskutuoti, kieno jis poetas – lenkų ar lietuvių. Nėra tokios diskusijos. Tai buvo mūsų bendras poetas ir mes žiūrime į tuos sukilimo didvyrius bendrai. Labai džiaugiuosi tuo, kad Baltarusijos valdžios atstovai bus šioje eisenoje. Tai yra mūsų bendrijos ženklas“, – konstatavo A. Duda.
 
Jam antrino ir Lietuvos vadovas G. Nausėda, pabrėžęs, kad svarbiausia vertinti ne didvyrių tautybę, o jų tikslą – kovą už laisvę.
„Šioje vietoje mums nereikia skirstyti didvyrių pagal priklausomybę vienai ar kitai tautai, o suprasti, kad svarbiausia jų kova buvo kova už laisvę. Kova už laisvę vienija visas tautas ir daro jas giminingas, nes tai turbūt yra stipriausias instinktas, stipriausia vertybė, kurią tautos gali turėti“, – teigė G. Nausėda.
 
Tai jau antrasis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas. A. Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda penktadienį dalyvaus oficialioje iškilmingoje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 04:52

Ketvirtadienį į Lietuvą darbo vizito prezidento Gitano Nausėdos kvietimu atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda.
 
Dvišaliame susitikime kaimyninių šalių vadovai aptars politinius ir ekonominius santykius, regioninio ir energetinio saugumo klausimus, bendradarbiavimą NATO, Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės darbotvarkes, skelbiama Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Tuo tarpu penktadienį Lenkijos prezidentas, kartu su pirmąja ponia dalyvaus oficialioje iškilmingoje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.21; 04:00

Kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas teigia nedalyvausiantis gimtojoje Lenkijoje 2020 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Lieka neaišku, kas pavasarį susirems su dešiniojo sparno prezidento pareigas šiuo metu einančiu Andrzejumi Duda.
 
Antradienį D. Tuskas paskelbė apie savo sprendimą nekandidatuoti prezidento rinkimuose. Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencija baigiasi šį mėnesį.
 
Reporteriams Briuselyje D. Tuskas sakė: „Manau, kad galime laimėti šiuos rinkimus, tačiau jums reikia kandidato, kurio pečių neslegia nepopuliarių sprendimų nešulys, o aš tuo tikrai esu apkrautas“.
 
D. Tuskas 2007–2014 metais buvo Lenkijos premjeras ir centro, proeuropietiškos partijos „Piliečių platforma“ lyderis, tačiau vėliau parlamento rinkimuose pralaimėjo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai.
 
D. Tuskui einant Lenkijos premjero pareigas, šalis patyrė stabilų ekonomikos augimą, išaugo Lenkijos žinomumas. Šie pasiekimai vėliau padėjo D. Tuskui užsitikrinti poziciją ES institucijose.
 
Tačiau D. Tusko vyriausybei teko patirti ir nesėkmių. Iškilo su D. Tusko vyriausybės nariais susijusių skandalų, buvo priimtas nepopuliarus pensinio amžiaus didinimo sprendimas, kuris vėliau buvo atšauktas.
 
Antradienį paskelbtu D. Tusko pareiškimu baigiamos mėnesį trukusios spekuliacijos – išlieka neaišku, kas kitais metais susigrums su dabartiniu prezidentu A. Duda. Kai kas vylėsi, kad D. Tuskas galėtų neleisti šaliai krypti į dešinę.
 
Vadovaujant A. Dudai, Lenkijoje buvo priimti sprendimai, kuriuos daugelis laiko nedemokratiškais. A. Duda ir PiS partijos nariai apie D. Tuską pasisako ypač kritiškai, valstybinės žiniasklaidos priemonės, kurias ši partija kontroliuoja, politiką taip pat yra pristačiusios negatyviai.
 
PiS laimėjo šį spalį vykusiuose parlamento rinkimuose, tačiau prarado daugumą aukštutiniuose parlamento rūmuose. Remiantis spalio apklausų duomenimis, prezidento rinkimuose A. Duda sulauktų 44 proc. rinkėjų palaikymo, o stipriausias opozicijos kandidatas užsitikrintų 25 proc.
 
Tam, kad laimėtų pirmame ture ir nebūtų rengiamas antrasis, kandidatas turi surinkti bent 50 proc. balsų, tad labiausiai tikėtina, jog bus rengiamas antras prezidento rinkimų turas, kurio metu varžysis du stipriausi kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.06; 11:09

Danuta Valensa ir Lechas Valensa
Trys buvę Lenkijos prezidentai pirmadienį išplatino atvirą laišką, kuriuo perspėja apie šalyje vyraujančias autoritarines tendencijas. Laiškas parašytas iki šalies parlamento rinkimų likus dviems savaitėms.
 
„Spalio 13 dieną vyksiantys rinkimai nėra paprasti rinkimai. Greičiau, jų metu bus nuspręsta, ar Lenkija yra demokratinė valstybė, grindžiama teisiniais principais, ar, vis dėlto, šalis labiau krypsta autoritarinio valdymo link “, – rašė Lechas Walesa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis, o juos citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.
 
Trijulė paragino nepriklausomus kandidatus į Senatą atšaukti savo kandidatūras, kad sustiprintų trijų pagrindinių opozicijos partijų šansus laimėti prieš valdančiąją dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo (PiS) partiją.
 
Apklausų duomenimis PiS partiją remia 40–45 proc. rinkėjų, toks populiarumas rodo, jog partija turėtų pralenkti bet kokį stipriausią opozicinį aljansą.
 
Liberalų konservatorių „Pilietinė koalicija“ (KO), burianti keletą partijų ir organizacijų, tarp jų ir Krikščionių demokratų pilietinę platformą, verslą remiančią „Nowoczesna“, liberalias „Inicjatywa Polska“ ir Lenkijos žaliųjų partijas, remiantis apklausomis, turi 26–28 proc. rinkėjų palaikymą.
 
2015 metais valdžią perėmusi PiS partija priėmė teisinių reformų, susilaukusių griežtos teisininkų bendruomenės kritikos. Dėl šių nutarimų iškilo ginčų tarp Lenkijos ir Europos Komisijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 02:00

Lenkijos parlamento žemųjų rūmų pirmininke penktadienį išrinkta šalies vidaus reikalų ministrė Elzbieta Witek.
 
Už E. Witek kandidatūrą, kurią iškėlė valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija, balsavo 245 iš 460 Seimo narių.
 
Naujojo pirmininko Seimui prireikė po to, kai iš šio posto pasitraukė Marekas Kuchcinskis, šias pareigas ėjęs nuo 2015-ųjų. M. Kuchcinskis Seimo iš posto traukėsi dėl skandalo, kilusio, kai paaiškėjo, kad jis naudojosi valstybiniais lėktuvais ir sraigtasparniais keliaudamas su šeima.
E. Witek – trečioji moteris Seimo pirmininkė.
 
Likus kelioms valandoms iki balsavimo Seime, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atleido E. Witek iš vidaus reikalų ministrės pareigų.
 
Neoficialiais duomenimis, naujuoju šalies Vidaus reikalų ministerijos vadovu gali tapti Ministrų Kabineto narys, specialiųjų tarnybų koordinatorius Mariuszas Kaminskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 06:00

Prezidentas G.Nausėda susitinka su Lenkijos prezidentu A.Duda. R.Dačkaus nuotr. (LR Prezidento kanceliarija)
Naujasis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, Varšuvoje susitikęs su šios kaimyninės šalies Prezidentu Andrzejumi Duda, aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.
 
„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų – siekis glaudžiau bendradarbiauti su JAV. Abi šalys nori, kad amerikietiškosios pajėgos labiau įsitrauktų į mūsų apsaugą”, – susitikime sakė Prezidentas G. Nausėda, JAV įsitraukimą į Lenkijos ir Lietuvos gynybą laikantis vienu svarbiausių savo užsienio politikos prioritetų.
 
Anot Prezidento komunikacijos grupės, dar vienas šalių tarpusavio bendradarbiavimo klausimas, kuriam Prezidentai skyrė daug laiko, – energetinę nepriklausomybę užtikrinantys projektai ir transporto infrastruktūros plėtra.
 
„Mūsų šalys kartu vykdo daug projektų energetinės ir transporto infrastruktūros srityse. Iki 2025 m. planuojame įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, pabaigti dujų jungtis ir taip turėti priėjimą prie platesnės išteklių pasiūlos. Svarbu, kad būtų tęsiamas ir projektas „Rail Baltica”, todėl dirbsime, kad jam būtų suteiktas reikalingas Europos Sąjungos finansavimas”, – teigė Lietuvos vadovas.
 
Pokalbyje dėmesio skirta ir Rytų partnerystės temai. Šiais metais, minint Rytų partnerystės 10-metį, Lietuvos Prezidentas sveikino Lenkijos iniciatyvą, kai kartu su Švedija buvo suburtos Rytų Europos šalys ir paskatintos drauge vykdyti kaimynystės politiką: „Remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pastangas tęsti reformas, atidžiai stebime Moldovą ir Sakartvelą. Palaikome šių šalių proeuropietišką politiką”.
 
Pirmąjį vizitą į Lenkiją ir pažintį su šios šalies vadovu Prezidentas G. Nausėda vertina itin pozityviai: „Vizito metu ne tik užmezgėme draugišką asmeninį ryšį su Prezidentu, bet ir aptarėme, kaip dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos, energetikos ir ekonomikos srityse. Glaudus dialogas su Lenkija mums yra strategiškai svarbus ne tik istoriškai, bet ir žvelgiant į Lietuvos ateitį. Siekdami gerovės valstybės idėjos, vienu pagrindinių akcentų laikome saugumą, tad glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra būtini, įgyvendinant šią viziją”.
 
Lietuvos Prezidentas pirmojo vizito į Lenkiją vyko laikydamasis nusistovėjusios užsienio politikos tradicijos ir išreikšdamas pagarbą abiejų šalių bendrai praeičiai: šiais metais minėtas Liublino unijos 450 metų jubiliejus, Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-osios metinės, be to, šalys, priklausydamos Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Konstituciją, laikomą pirmąja Konstitucija Europoje.
 
Antrasis Prezidento vizitas į Lenkiją numatytas rugsėjo 1 dieną, kai bus minimas Antrojo pasaulinio karo 80-metis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.16; 16:25