Nusileidimas ultimatumams reiškia karų pradžią


Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pirmadienį Ukrainoje apsilankę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nepriimtinais ir pavojingais laiko Rusijos iškeltus „saugumo reikalavimus“ NATO bei JAV. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad  bet koks atsižvelgimas į agresyvią politiką vykdančios Maskvos reikalavimus gali baigtis dar vienu karu. Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad siekiant saugumo regione NATO privalo toliau telkti pajėgumus rytiniame aljanso flange ir taip grąžinti Kremliaus suardytą saugumo pusiausvyrą.
 
„Man atrodo, kad prezidentas Putinas arba yra tokioje situacijoje, kurioje jam labai reikia parodyti ir demonstruoti imperinę Rusijos jėgą (…), arba tiesiog Rusija pripažino, kad Vakarai ir NATO turi tam tikrą silpnumo akimirką ir dėl to galės su tuo ultimatumu sutikti“, – po pirmadienį įvykusio trišalio susitikimo Ukrainoje esančioje Hutoje teigė Lenkijos prezidentas.
 
„Istorija moko, kad esant tokiai situacijai, kai viena didelė valstybė su didele karine galybe kelia karinį ultimatumą kitoms valstybėms, sutikimas su tokiais ultimatumais baigiasi karine agresija – būtent iš tos valstybės, kuri ir kelia reikalavimus. O tai reiškia karų pradžią. Todėl istorija moko, kad su tokiais ultimatumais negalima sutikti“, – akcentavo A. Duda.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
 
Tad, teigė Lenkijos prezidentas, Rusijos keliami reikalavimai NATO ir JAV negali sulaukti pritarimo. Kitu atveju, pažymėjo A. Duda, lauks dar daugiau Kremliaus ultimatumų.
 
„Negalima sutikti su tokiu šantažu ir ultimatumu“ – teigė A. Duda. Pasak jo, apskritai NATO pajėgų, esančių rytinėse Aljanso valstybėse, negalima traktuoti kaip nesaugumo elemento. Lenkijos prezidento teigimu, yra priešingai.
 
„Niekas negali atmesti, kad jeigu Rusijos agresijos nėra šiandien, tai galbūt būtent dėl to, kad NATO čia yra, arti rytinio flango“,  – teigė jis.
 
G. Nausėda: turi būti atsakomieji veiksmai
 
Tai, kad NATO privalo ir toliau stiprinti pajėgumus rytinėse valstybėse akcentavo ir Ukrainoje pirmadienį apsilankęs G. Nausėda.
Lietuvos prezidento teigimu, akivaizdu, kad Rusija, telkdama kariuomenę Ukrainos pasienyje, ardo saugumo pusiausvyrą. Todėl, pažymėjo G. Nausėda, būtini žingsniai, kad pusiausvyra būtų atstatyta.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų – „Liublino trikampio“ – susitikimas Kijeve. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Mes turime būti pasirengę priimti labai aiškų vieną faktą – tai, kas vyksta pastaraisiais mėnesiais. yra ryškus saugumo pusiausvyros pokytis regione. Negali būti taip, kad prie Ukrainos sienų koncentruojama šimtatūkstantinė armija, mobilizuojami kariniai pajėgumai,
intensyvinamos kibernetinės atakos, propaganda“, – Hutoje, kur yra įsikurusi Volodymyro Zelenskio žiemos rezidencija, teigė G. Nausėda.
 
„Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad jei pusiausvyra vienos iš pusių iniciatyva yra keičiama, tai turi būti atsakomieji veiksmai kitoje pusėje. Tiek ES, tiek NATO. NATO tikrai turi reaguoti ne tik pajėgumų rytiniame NATO flange telkimu ir koncentravimu, bet ir savo gynybos pastiprinimu. Mes turime turėti labai aiškų algoritmą, kaip mes elgiamės įsijungus scenarijui A, scenarijui B arba scenarijui C“, – teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Baltijos valstybių saugumo.
 
Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.

„Nėra Ukrainos saugumo situacijos ir Baltijos šalių saugumo situacijos. Mes matome, kad šie dalykai yra glaudžiai tarpusavyje susiję“, – sakė prezidentas.
 
ELTA primena, kad Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu. Paskelbtuose reikalavimuose teigiama, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
 
Lietuvos prezidentas G. Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą išreikšti paramos didėjant įtampai prie sienos su Rusija. Šalies vadovas kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda ir Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo pirmajame „Liublino trikampio“ susitikime aukščiausiu – prezidentiniu – lygiu.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.12.21; 00:30
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.