Didžiausia Lenkijos opozicinė partija „Pilietinė platforma“ (PO) visuotiniame suvažiavime kandidate į kitąmet pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus išrinko Seimo vicepirmininkę Malgorzatą Kidawą-Blonską.
„Mes nugalėsime ir lenkams nebereikės gėdytis savo prezidento“, – šeštadienį PO suvažiavime sakė centristinės partijos kandidate išrinkta M. Kidawa-Blonska.
Partijos nariai rinkosi iš M. Kidawos-Blonskos ir jos oponento, Poznanės mero Jaceko Jaskowiako.
Manyta, kad M. Kidawa-Blonska yra geriau įvairias rinkėjų grupes sutaikysianti kandidatė, kuri pritrauktų nuosaikių pažiūrų rinkėjus. Savo ruožtu J. Jaskowiakas laikėsi progresyvesnės pozicijos įvairiais socialiniais klausimais, įskaitant abortą.
PO turėjo rinkti kandidatą į kitų metų prezidento rinkimus po to, kai buvęs Lenkijos premjeras ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas nusprendė nesiekti prezidento posto.
Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija ir valstybinė žiniasklaida D. Tuskui vertė atsakomybę už daugelį problemų šalyje.
Prognozuojama, kad M. Kidawa-Blonska bus pagrindinė dabartinio PiS palaikomo prezidento Andrzejaus Dudos oponentė rinkimuose.
Opozicija tikisi, kad pergalė prezidento rinkimuose leistų sukontroliuoti valdančiuosius. Lenkijos prezidentas gali vetuoti parlamento priimamus įstatymus, o PiS neturi pakankamai parlamentarų Seime, kad atmestų prezidento veto.
Ketvirtadienį, 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijos išvakarėse, susitikę prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad tai labai svarbi ir jautri proga dvišaliam susitikimui. Abiejų šalių vadovų teigimu, didvyriai neturėtų būti skirstomi pagal tautinę priklausomybę.
Jie – mūsų bendri didvyriai, tvirtina A. Duda ir G. Nausėda.
A. Dudos teigimu, džiugu, kad ceremonijoje dalyvaus ir baltarusiai, kurie vieną iš sukilimo dalyvių – Konstantiną Kalinauską laiko ir savo šalies didvyriu.
„Labai džiaugiuosi, kad baltarusiai laiko K. Kalinauską savo didvyriu. Mes visus juos laikome savo didvyriais, jie buvo bendri didvyriai. Labai sunku, žiūrint iš šiandienos perspektyvos, atskirti, kas buvo kieno didvyriai“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lenkijos prezidentas.
Kartu A. Duda prisiminė ir rašytoją Adomą Mickevičių, kuris savo svarbiausiame kūrinyje rašė žodžius „Lietuva, mano tėvyne“ lenkiškai.
„Galima būtų diskutuoti, kieno jis poetas – lenkų ar lietuvių. Nėra tokios diskusijos. Tai buvo mūsų bendras poetas ir mes žiūrime į tuos sukilimo didvyrius bendrai. Labai džiaugiuosi tuo, kad Baltarusijos valdžios atstovai bus šioje eisenoje. Tai yra mūsų bendrijos ženklas“, – konstatavo A. Duda.
Jam antrino ir Lietuvos vadovas G. Nausėda, pabrėžęs, kad svarbiausia vertinti ne didvyrių tautybę, o jų tikslą – kovą už laisvę.
„Šioje vietoje mums nereikia skirstyti didvyrių pagal priklausomybę vienai ar kitai tautai, o suprasti, kad svarbiausia jų kova buvo kova už laisvę. Kova už laisvę vienija visas tautas ir daro jas giminingas, nes tai turbūt yra stipriausias instinktas, stipriausia vertybė, kurią tautos gali turėti“, – teigė G. Nausėda.
Tai jau antrasis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas. A. Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda penktadienį dalyvaus oficialioje iškilmingoje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijoje.
Ketvirtadienį į Lietuvą darbo vizito prezidento Gitano Nausėdos kvietimu atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda.
Dvišaliame susitikime kaimyninių šalių vadovai aptars politinius ir ekonominius santykius, regioninio ir energetinio saugumo klausimus, bendradarbiavimą NATO, Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės darbotvarkes, skelbiama Prezidentūros pranešime spaudai.
Tuo tarpu penktadienį Lenkijos prezidentas, kartu su pirmąja ponia dalyvaus oficialioje iškilmingoje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijoje.
Kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas teigia nedalyvausiantis gimtojoje Lenkijoje 2020 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Lieka neaišku, kas pavasarį susirems su dešiniojo sparno prezidento pareigas šiuo metu einančiu Andrzejumi Duda.
Antradienį D. Tuskas paskelbė apie savo sprendimą nekandidatuoti prezidento rinkimuose. Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencija baigiasi šį mėnesį.
Reporteriams Briuselyje D. Tuskas sakė: „Manau, kad galime laimėti šiuos rinkimus, tačiau jums reikia kandidato, kurio pečių neslegia nepopuliarių sprendimų nešulys, o aš tuo tikrai esu apkrautas“.
D. Tuskas 2007–2014 metais buvo Lenkijos premjeras ir centro, proeuropietiškos partijos „Piliečių platforma“ lyderis, tačiau vėliau parlamento rinkimuose pralaimėjo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai.
D. Tuskui einant Lenkijos premjero pareigas, šalis patyrė stabilų ekonomikos augimą, išaugo Lenkijos žinomumas. Šie pasiekimai vėliau padėjo D. Tuskui užsitikrinti poziciją ES institucijose.
Tačiau D. Tusko vyriausybei teko patirti ir nesėkmių. Iškilo su D. Tusko vyriausybės nariais susijusių skandalų, buvo priimtas nepopuliarus pensinio amžiaus didinimo sprendimas, kuris vėliau buvo atšauktas.
Antradienį paskelbtu D. Tusko pareiškimu baigiamos mėnesį trukusios spekuliacijos – išlieka neaišku, kas kitais metais susigrums su dabartiniu prezidentu A. Duda. Kai kas vylėsi, kad D. Tuskas galėtų neleisti šaliai krypti į dešinę.
Vadovaujant A. Dudai, Lenkijoje buvo priimti sprendimai, kuriuos daugelis laiko nedemokratiškais. A. Duda ir PiS partijos nariai apie D. Tuską pasisako ypač kritiškai, valstybinės žiniasklaidos priemonės, kurias ši partija kontroliuoja, politiką taip pat yra pristačiusios negatyviai.
PiS laimėjo šį spalį vykusiuose parlamento rinkimuose, tačiau prarado daugumą aukštutiniuose parlamento rūmuose. Remiantis spalio apklausų duomenimis, prezidento rinkimuose A. Duda sulauktų 44 proc. rinkėjų palaikymo, o stipriausias opozicijos kandidatas užsitikrintų 25 proc.
Tam, kad laimėtų pirmame ture ir nebūtų rengiamas antrasis, kandidatas turi surinkti bent 50 proc. balsų, tad labiausiai tikėtina, jog bus rengiamas antras prezidento rinkimų turas, kurio metu varžysis du stipriausi kandidatai.
Danuta Valensa ir Lechas Valensa
Trys buvę Lenkijos prezidentai pirmadienį išplatino atvirą laišką, kuriuo perspėja apie šalyje vyraujančias autoritarines tendencijas. Laiškas parašytas iki šalies parlamento rinkimų likus dviems savaitėms.
„Spalio 13 dieną vyksiantys rinkimai nėra paprasti rinkimai. Greičiau, jų metu bus nuspręsta, ar Lenkija yra demokratinė valstybė, grindžiama teisiniais principais, ar, vis dėlto, šalis labiau krypsta autoritarinio valdymo link “, – rašė Lechas Walesa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis, o juos citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Trijulė paragino nepriklausomus kandidatus į Senatą atšaukti savo kandidatūras, kad sustiprintų trijų pagrindinių opozicijos partijų šansus laimėti prieš valdančiąją dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo (PiS) partiją.
Apklausų duomenimis PiS partiją remia 40–45 proc. rinkėjų, toks populiarumas rodo, jog partija turėtų pralenkti bet kokį stipriausią opozicinį aljansą.
Liberalų konservatorių „Pilietinė koalicija“ (KO), burianti keletą partijų ir organizacijų, tarp jų ir Krikščionių demokratų pilietinę platformą, verslą remiančią „Nowoczesna“, liberalias „Inicjatywa Polska“ ir Lenkijos žaliųjų partijas, remiantis apklausomis, turi 26–28 proc. rinkėjų palaikymą.
2015 metais valdžią perėmusi PiS partija priėmė teisinių reformų, susilaukusių griežtos teisininkų bendruomenės kritikos. Dėl šių nutarimų iškilo ginčų tarp Lenkijos ir Europos Komisijos.
Lenkijos parlamento žemųjų rūmų pirmininke penktadienį išrinkta šalies vidaus reikalų ministrė Elzbieta Witek.
Už E. Witek kandidatūrą, kurią iškėlė valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija, balsavo 245 iš 460 Seimo narių.
Naujojo pirmininko Seimui prireikė po to, kai iš šio posto pasitraukė Marekas Kuchcinskis, šias pareigas ėjęs nuo 2015-ųjų. M. Kuchcinskis Seimo iš posto traukėsi dėl skandalo, kilusio, kai paaiškėjo, kad jis naudojosi valstybiniais lėktuvais ir sraigtasparniais keliaudamas su šeima.
E. Witek – trečioji moteris Seimo pirmininkė.
Likus kelioms valandoms iki balsavimo Seime, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atleido E. Witek iš vidaus reikalų ministrės pareigų.
Neoficialiais duomenimis, naujuoju šalies Vidaus reikalų ministerijos vadovu gali tapti Ministrų Kabineto narys, specialiųjų tarnybų koordinatorius Mariuszas Kaminskis.
Prezidentas G.Nausėda susitinka su Lenkijos prezidentu A.Duda. R.Dačkaus nuotr. (LR Prezidento kanceliarija)
Naujasis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, Varšuvoje susitikęs su šios kaimyninės šalies Prezidentu Andrzejumi Duda, aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.
„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų – siekis glaudžiau bendradarbiauti su JAV. Abi šalys nori, kad amerikietiškosios pajėgos labiau įsitrauktų į mūsų apsaugą”, – susitikime sakė Prezidentas G. Nausėda, JAV įsitraukimą į Lenkijos ir Lietuvos gynybą laikantis vienu svarbiausių savo užsienio politikos prioritetų.
Anot Prezidento komunikacijos grupės, dar vienas šalių tarpusavio bendradarbiavimo klausimas, kuriam Prezidentai skyrė daug laiko, – energetinę nepriklausomybę užtikrinantys projektai ir transporto infrastruktūros plėtra.
„Mūsų šalys kartu vykdo daug projektų energetinės ir transporto infrastruktūros srityse. Iki 2025 m. planuojame įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, pabaigti dujų jungtis ir taip turėti priėjimą prie platesnės išteklių pasiūlos. Svarbu, kad būtų tęsiamas ir projektas „Rail Baltica”, todėl dirbsime, kad jam būtų suteiktas reikalingas Europos Sąjungos finansavimas”, – teigė Lietuvos vadovas.
Pokalbyje dėmesio skirta ir Rytų partnerystės temai. Šiais metais, minint Rytų partnerystės 10-metį, Lietuvos Prezidentas sveikino Lenkijos iniciatyvą, kai kartu su Švedija buvo suburtos Rytų Europos šalys ir paskatintos drauge vykdyti kaimynystės politiką: „Remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pastangas tęsti reformas, atidžiai stebime Moldovą ir Sakartvelą. Palaikome šių šalių proeuropietišką politiką”.
Pirmąjį vizitą į Lenkiją ir pažintį su šios šalies vadovu Prezidentas G. Nausėda vertina itin pozityviai: „Vizito metu ne tik užmezgėme draugišką asmeninį ryšį su Prezidentu, bet ir aptarėme, kaip dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos, energetikos ir ekonomikos srityse. Glaudus dialogas su Lenkija mums yra strategiškai svarbus ne tik istoriškai, bet ir žvelgiant į Lietuvos ateitį. Siekdami gerovės valstybės idėjos, vienu pagrindinių akcentų laikome saugumą, tad glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra būtini, įgyvendinant šią viziją”.
Lietuvos Prezidentas pirmojo vizito į Lenkiją vyko laikydamasis nusistovėjusios užsienio politikos tradicijos ir išreikšdamas pagarbą abiejų šalių bendrai praeičiai: šiais metais minėtas Liublino unijos 450 metų jubiliejus, Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-osios metinės, be to, šalys, priklausydamos Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Konstituciją, laikomą pirmąja Konstitucija Europoje.
Antrasis Prezidento vizitas į Lenkiją numatytas rugsėjo 1 dieną, kai bus minimas Antrojo pasaulinio karo 80-metis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto sankcijas dėl planuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“ Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. „Tai yra tai, apie ką mes svarstome, apie ką aš galvoju“, – teigė D. Trumpas, Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
Prezidentas kritikavo: „Mes saugome Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardus iš Vokietijos“. Spaudos konferencijoje jis dalyvavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
D. Trumpas įspėjo, kad Vokietija su šiuo dujotiekiu juda priklausomybės link ir blogiausiu atveju gali tapti „Rusijos įkaite“. Vokietija čia esą daro „milžinišką klaidą“. „Nord Stream 2“ dujotiekiu, aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą, dujos iš Rusijos tekės į Vokietiją. Ir D. Trumpas, ir A. Duda yra prieš šį dujotiekį.
JAV prezidentas nepasakė, prieš ką gali būti nukreiptos galimos sankcijos. Amerikiečių senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen gegužę JAV Senate pateikė įstatymo projektą, kuris numato sankcijas laivų, klojančių vamzdžius dujotiekiui Baltijos jūroje, operatorėms.
Tuo šiuo metu užsiima vienos italų ir vienos šveicarų įmonės laivai.
Sankcijų gali sulaukti ir jų draudikai. Anot žiniasklaidos, pati Rusija tokių statybos laivų neturi. 1 200 km ilgio dujotiekiu rusiškos dujos į Europą turėtų pradėti tekėti nuo 2020 metų.
JAV mėgina Europoje parduoti savo dujų perteklių. Su Lenkija Vašingtonas pasirašė penkerių metų tiekimo sutartį. Lenkija pasistatė terminalą, kur gali švartuotis laivai su amerikietiškomis dujomis. Anot D. Trumpo, Lenkija pažadėjo be jau sutartų nupirkti 6 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų importuoti dar du mlrd. už 2 mlrd. dolerių.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, aptars Ukrainos saugumo situaciją. Pasak D. Grybauskaitės, dvišaliame šalies vadovų pokalbyje ketinama svarstyti ir griežtesnio ES bei NATO atsako Rusijai, kuri prieš savaitę Kerčės sąsiauryje užpuolė Ukrainai priklausančius laivus, galimybes.
„Lenkija ir Lietuva yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų, o saugumo iššūkius suprantame labai panašiai. Tad tikrai bus apie ką pakalbėti. Pirmiausia bus aptariamos temos, kaip dar labiau būtų galima padėti Ukrainai“, – apie būsimą dvišalį susitikimą kalbėjo D. Grybauskaitė. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu rūpinasi Ukrainos saugumu, tiekiant ginkluotę bei vedant karinius mokymus.
Tačiau, akcentavo prezidentė, būtina inicijuoti stipresnį ES ir NATO atsaką Rusijai, kuri, pamynusi tarptautinę teisę, netoli aneksuoto Krymo pusiasalio apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
„Taip pat kaip būtų galima kartu su Lenkija inicijuoti rimtesnį atsaką (Rusijai. – ELTA) iš Europos Sąjungos ir NATO“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė pirmadienį taip pat dalyvaus Katovicuose vyksiančiuose Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos renginiuose. Šios pasaulinės konferencijos tikslas – patvirtinti 2015 m. Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose.
ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.
Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Reaguojant į Rusijos agresiją, Ukraina įvedė karo padėtį, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų. Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino Europos Sąjungą bendradarbiavimą Bendrijoje grįsti teisingumo ir lygiateisiškumo pagrindu. „Mes nenorime būti vasalai“, – pareiškė jis renginyje Vokietijoje, kuriame lankėsi kartu su federaliniu prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Lenkija, anot A. Dudos, nenori, kad jai būtų primetamos kitų, didesnių valstybių pozicijos. Esą būtina abipusis dėmesys ir abipusė pagarba.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nedelsiant stabdyti įstatymo, paankstinančio Aukščiausiojo teismo teisėjų išėjimo į pensiją amžių, taikymą ir grąžinti į pareigas jas jau palikusius teisėjus. ETT patenkino atitinkamą Europos Komisijos skundą.
A. Duda ginčytiną teisėsaugos reformą Lenkijoje vėl teisino dideliu gyventojų nepasitenkinimu prastu teisėsaugos funkcionavimu. Be to, pokyčiai esą reikalingi, kad pasikeistų kartos, nes daugelis dabartinių Aukščiausiojo teismo teisėjų dirbo jau komunistiniais metais.
F. W. Steinmeieris per diskusiją atkirto, kad ES nėra savininkiška galia, „esanti aukščiau mūsų“. Priešingai, ji yra viena iš nedaugelio valstybių sąjungų, kuriose visos narės turi vienodą balso teisę. Ir sprendimus priimta visos šalys. Todėl, anot Vokietijos prezidento, negalima nuolat įsijausti į aukos vaidmenį. Tai kiekvienam buvo aišku jau stojant į ES.
Bendroje spaudos konferencijoje F. W. Steinmeieris paragino Lenkiją laikytis ES teisinių pagrindų. Kartu jis, nepaisydamas įtampos tarp Vokietijos ir Lenkijos, pabrėžė abiejų valstybių draugystę. „Mus jungia daug daugiau dalykų nei mus skiria“, – sakė jis.
Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Transatlantinės vienybės reikšmę ypač svarbu prisiminti dabar, kai mūsų sukurtą saugumo sistemą išbando ir stengiasi pakirsti jėgos, keliančios grėsmę taikai ir stabilumui“, – pažymėjo prezidentas.
„Svarbiausia iš jų yra Rusija, kvestionuojanti tarptautinę tvarką, sukurtą XX ir XXI amžių sandūros permainų pagrindu. Paaiškėjo, kad jai nepriimtinas pasaulis, grindžiamas tarptautine teise ir savitarpišku lygiateisių valstybių interesų gerbimu“, – sakė A. Duda.
Anot jo, „su apgailestavimu tenka konstatuoti, jog Maskva nesusitaikė su imperinės Sovietų Sąjungos žlugimu ir laiko dešimtąjį dešimtmetį, kėlusį daug vilčių, kad Europoje įsiviešpataus tvari taika, tik strategine pauze Rytų ir Vakarų konfrontacijoje“.
Jis pridūrė, kad įsiveržimas į Gruziją, Krymo aneksija ir karinė intervencija į Ukrainą 2014 metais atskleidė tikruosius Rusijos ketinimus.
Anot A. Dudos, pastarieji mėnesiai ir metai parodė, kad Rusija ryžtasi žudyti žmones NATO šalių teritorijoje, naudodama cheminį ginklą, ir kištis į demokratinius procesus.
