Rusijos „Novatek“ paskelbė pradedanti didžiulį suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektą Arkties regione. Projekte taip pat dalyvauja Kinijos, Japonijos ir Prancūzijos partneriai.
 
„Novatek“, didžiausia nepriklausoma Rusijos gamtinių dujų bendrovė, tvirtino, kad „galutinis investicinis sprendimas“ dėl 21 mlrd. dolerių vertės „Arctic LNG 2“ projekto finansavimo buvo priimtas su partneriais: prancūzų „Total“, kinų CNPC ir CNOOC bei japonų įmonių konsorciumu.
 
Apie projekto pradžią paskelbta Rusijos Rytų ekonomikos forumo metu, kur Vladimiras Putinas priima Azijos šalių lyderius, tarp jų – Japonijos premjerą Shinzo Abę ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį.
 
„Arctic LNG 2“ projektu numatoma vystyti „Utrenneje“ dujų telkinį ir statyti SGD gamyklą Gydano pusiasalyje Rusijos Arktyje.
 
Gamyklos pajėgumai – 19,8 mln. tonų SGD per metus, pirmąsias dujas iš gamyklos ketinama eksportuoti 2023 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.05; 11:23

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė, kad ES dujų vidaus rinkos taisyklės galiotų ir dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį 1 200 km ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris tiesiamas per Baltijos jūrą. EP energetikos komiteto pirmininkas Jerzy Buzekas pasveikino europarlamentarų sprendimą ir tikino, kad jis užtikrins žemyno energetinį saugumą.

465 europarlamentarai balsavo už, 95 – prieš Dujų direktyvos pataisas, o 65 susilaikė. Pagal papildytas taisykles, tokių dujotiekių, kaip „Nord Stream 2“, atkarpoms, esančioms pirmo sujungimo ES valstybės teritorijoje, įskaitant 12 jūrmylių (22 km) teritorinių vandenų zoną, bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir ES vidaus rinkoje tarp valstybių narių esantiems dujotiekiams, sakoma EP pranešime.

Pasak EP energetikos komiteto pirmininko J. Buzeko, Dujų direktyvos patvirtinimas užtikrins didesnį energetinį saugumą Europoje, nepaisant pelno siekiančių bendrovių ir atskirų valstybių interesų, kurie darytų žalą ES piliečiams.

„Daugelis pelno siekiančių suinteresuotųjų šalių norėjo, kad ES taisyklės nebūtų taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių. Kai kuriems rinkos dalyviams tai būtų pelninga, tačiau mūsų piliečiams ir visai energetikos sąjungai būtų padaryta daugialypė žala. Nuo šiol visiems dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant „Nord Stream 2“, galios ES taisyklės. Tai reiškia didesnį energetinį saugumą mūsų žemyne. Toks visada buvo pagrindinis EP tikslas ir džiaugiuosi, kad jį pasiekėme“, – sakė J. Buzekas.

Naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama ir kitoms įmonėms, o ne pagrindinei dujų gavėjai. Šalys turės teisę numatyti laikinas išimtis iš šių reikalavimų pasikonsultavusios su kitomis suinteresuotomis ES valstybėmis, jei šios išimtys nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui.

Europos Komisija turės išimtinę teisę suteikti leidimą deryboms dėl naujų dujotiekių jungčių su ES nepriklausančiomis šalimis, įvertinusi, ar tokia jungtis nepažeistų ES teisės ar numatomų tarptautinių sutarčių, nepakenktų konkurencingumui, nediskriminuotų kitų šalių ir nesumažintų dujų tiekimo saugumo. Apie planuojamas derybas dėl naujų dujotiekių ES šalys turės informuoti Komisiją ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Suinteresuotų ES šalių prašymu arba savo iniciatyva Europos Komisija galės būti stebėtoja konsultacijose su ES nepriklausančia šalimi. Bet kuriuo atveju ji turės gauti informaciją apie derybų pažangą bei rezultatus, taip pat turės teisę įvertinti pasiektą susitarimą ir nuspręsti, ar leisti ES valstybei jį pasirašyti.

Esamos sutartys dėl dujotiekių su ES nepriklausančiomis šalimis negalės būti nutrauktos dėl šios naujos direktyvos. Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šios direktyvos reikalavimų (jos galės būti pratęstos), jei jos nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui. Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti dujotiekių pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas.

Europos Parlamento skaičiavimais, beveik ketvirtadalis ES suvartojamos energijos generuojama deginant gamtines dujas, kurios dažniausiai naudojamos pastatų šildymui ir elektros gamybai. Daugiau nei 70 proc. dujų ES importuoja iš trečiųjų šalių. Prognozuojama, kad šis skaičius didės. Daugelis ES valstybių yra visiškai priklausomos nuo dujų importo.

2018 m. trečią ketvirtį daugiausia dujų importuota iš Rusijos (47 proc.), Norvegijos (34 proc.), Alžyro ir Libijos (kartu sudėjus 8,6 proc.). Savo ruožtu 89 proc. dujų atkeliavo vamzdynais, likusi dalis – laivais per suskystintųjų gamtinių dujų terminalus.

Beveik pusė rusiškų dujų transportuota per Ukrainos dujotiekius, apie 20 proc. – per Baltarusiją, o likusi dalis (30 proc.) – per dujotiekį „Nord Stream 1“.

Praėjusią savaitę Danijos energetikos agentūra paprašė dujotiekio „Nord Stream 2“ operatoriaus įvertinti dar vieno alternatyvaus vamzdyno maršruto į pietus nuo Bornholmo salos poveikį aplinkai, o tai gali priversti „Nord Stream 2“ paleidimą, numatytą 2019-ųjų pabaigai, atidėti dar metams, rašė Danijos laikraštis „Politiken“.

Dujotiekio projektą plėtojanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai buvo pateikusi du vamzdyno maršruto projektus – į pietryčius ir į šiaurės vakarus nuo Bornholmo salos. Trečias variantas svarstomas net nebuvo, tačiau, Danijai ir Lenkijai išsprendus nesutarimus dėl jūrų sienos, Energetikos agentūra įpareigojo „Nord Stream 2 AG“ svarstyti ir trečią vamzdyno maršrutą bei įvertinti galimo dujotiekio tiesimo šiuo maršrutu poveikį aplinkai, nes agentūra, kaip skelbė „Politiken“, privalo parinkti tokį dujotiekio maršrutą, kuris kuo mažiau pakenktų aplinkai ir laivybai.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.05; 03:00

Vokietija nesitrauks nuo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas Europai apeinant Ukrainą, net jeigu ateityje matysime pasikartojančius agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, mano politologas Marius Laurinavičius. 

„Sprendimas Vokietijoje jau yra priimtas, ir vienintelis dalykas, kuris galėtų sutrukdyti, – tai kokie nors Europos Komisijos sprendimai, kad kažkas kažko neatitinka, bet tai irgi sunkiai įsivaizduočiau. Vokietijos kanclerė Angela Merkel supranta visas grėsmes, todėl stengiasi kitaip spręsti šią problemą, vystydama suskystintų gamtinių dujų terminalus. Per daug interesų ir politinės valios įkišta į tą projektą, kad jį kas nors Vokietijoje galėtų sustabdyti“, – teigė M. Laurinavičius.

Politologas išskyrė dvi pagrindines priežastis, kodėl Vokietija „laikosi dantimis įsikibusi“ į šio dujotiekio projektą. Pasak jo, viskas prasideda nuo kitokio požiūrio – Vokietija Rusiją mato kaip istoriškai pagrįstą, patikimą išteklių tiekėją.

„Su tuo ginčytis yra sudėtinga, ji ir buvo patikima išteklių tiekėja. Tačiau „Nord Stream 2“ yra ne vien tik ekonominis projektas, bet ir karo prieš pačius Vakarus dalis, o tokiais projektais mes jį finansuojame. Vokietija su tuo nesutinka, mano, kad tai yra jiems naudinga“, – sakė M. Laurinavičius.

Pasak politologo, kita priežastis – tiesioginiai finansiniai interesai, nes panašiais finansiniais projektais Rusija apraizgė didžiąją dalį Europos. Taip, pasak M. Laurinavičiaus, Rusija sukuria savo įtakos tinklą įvairiose valstybėse. 

Lapkričio viduryje Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis perspėjo Europą, kad dujotiekio užbaigimas gali prisidėti prie dar didesnės Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Tačiau M. Laurinavičius nemano, kad Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą galėtų būti susiję su „Nord Stream 2“ projektu.

„Aš visuomet net ir savo kolegoms vokiečiams sakau vieną paprastą dalyką – šitas projektas yra pavojingiausias ne Ukrainai ir net ne bendrai Europos energetinei nepriklausomybei. Jis yra pavojingiausias pačiai Vokietijai, nes yra kuriamas tinklas. Ir kuo labiau mes jį leisime Rusijai kurti, tuo didesnė dalis pinigų, uždirbtų Vokietijoje dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, tiesiogiai bus skirta kovai prieš pačią Vokietiją jos viduje. (…) O tai bus dideli pinigai“, – perspėjo politologas.

ELTA primena, kad Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pirmadienį pareiškė palaikymą „Nord Stream 2“ dujotiekio projektui su Rusija, nepaisant kai kurių Vokietijos politikų siūlymų panaudoti „Nord Stream 2“ projektą kaip galimą sankciją Rusijai už Ukrainos laivų ir jų įgulų suėmimą netoli Krymo pusiasalio.

Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri, kaip prognozuojama, po A. Merkel atsistatydinimo vadovaus Krikščionių demokratų partijai (CDU), sekmadienį pareiškė, kad viena iš sankcijų Rusijai būtų dujų tiekimo „Nord Stream 2“ vamzdynu sumažinimas.

Tačiau H. Maasas, socialdemokratų partijos A. Merkel koalicijoje narys, patikino, kad 11 mlrd. dolerių vertės „Nord Stream 2“ projektas yra komercinio pobūdžio, todėl jis bus tęsiamas.

Lukas Blekaitis (ELTA)

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

2018.12.07; 13:44

Net jei šaliai būtų paskelbtos naujos sankcijos, Rusija laiku užbaigs dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą į Vokietiją. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas antradienį energetikos konferencijoje Milane sakė, jog jo šalis tikisi išvengti naujų baudžiamųjų priemonių. Tačiau jei jos ir bus taikoms, projektas bus užbaigtas. Anot ministro, nuo 2019-ųjų dujos tekės, informuoja agentūra „Reuters“.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukia didelės JAV ir kai kurių Rytų Europos šalių kritikos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda susitikime Baltuosiuose rūmuose susitarė koordinuoti savo pastangas prieš projektą. Kalbama apie JAV sankcijas prieš planuojamą dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.10; 16:57

Seimo Energetikos komisijos posėdyje trečiadienį bus svarstoma, kokie sprendimai būtų tinkamiausi dėl ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo Lietuvoje užtikrinimo.

Komisijos nariams bus pristatoma studija „Nepriklausomas ekonominis ilgalaikio SGD importo į Lietuvos Respubliką alternatyvų vertinimas“.

Posėdyje pakviesti dalyvauti Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai.

Prieš du mėnesius ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.

Laivą „Independence“ terminalui Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.

Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“

Atliekant analizę, buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 m. galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.

Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams – SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.

Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.

Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkus laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą.

Anot ekspertų, įsigytas laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas būtų jį toliau nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį periodą po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.

Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 07:45

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Ar galima sakyti, jog Europos Komisija (EK), vertindama „Gazprom“ veiklą, pasielgė išdavikiškai – nusispjovė į teisėtus Lietuvos lūkesčius? Jei kvėpuojame demokratinės šalies oru, tai palyginimas „išdavikiškas elgesys“ – nei per daug piktas, nei per daug kategoriškas.

Bent jau šių eilučių autorius įžvelgia kiaulystę: nenubausdama „Gazpromo“ solidžia pinigine bausme EK pasielgė tarsi Kremliaus advokatas. Juk EK vadovybė tik žodžiais pasmerkė iki šiol išskirtinėmis monopolijos teisėmis piktnaudžiavusį rusišką koncerną, o Lietuvą, ne vienerius metus kentusią „Gazprom“ šantažą, paliko be nieko – ir be pinigų, ir be garbės.

Žinoma, skirdami rusiškam koncernui griežtus būsimos veiklos nurodymus (jeigu „Gazprom“ pažeis nurodymus, EK be papildomų svarstymų galės skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos) Vakarai dedasi esantys principingi. Tačiau Vakarai neišdrįso žengti svarbiausio žingsnio – nepaskyrė „Gazpromui“ baudos už tai, kaip jis niekingai Lietuvą engė iki šiol.

Taigi „Gazpromas“ gurkšnoja pergalės šampaną: rusų dujų kompanija išvengė 8 milijardų eurų baudos, kuri galėjo būti skirta už akivaizdų piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose. Lietuva gi dar sykį pažeminta: dėl nesąžiningos „Gazprom“ kainodaros, regis, niekad nebeatgaus pusantro milijardo prarastų eurų. Be to, smuktelėjo Lietuvos prestižas bent jau Maskvos akimis žvelgiant – Vakarų sąjungininkai nepalaikė Lietuvos ieškinių, taigi, galima manyti, jog Lietuva tiesiog … pasikarščiavo.

Lietuvą menkai guodžia EK paskelbtose išvadose brėžiama nuostata: „nuo šiol „atitinkamiems „Gazprom“ klientams suteikiama veiksminga priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, visų pirma, suskystintų dujų prekyvietėse“. Kaip bus ateityje, be abejo, – svarbu. Bet ateitį numatyti sunku. Ypač kai tenka tartis su duoto žodžio nesilaikančia Rusija. Tik kvailys gali patikėti, kad „Gazpromas“ klusniai vadovausis EK nubrėžtomis taisyklėmis. Kremliaus gudročiai būtinai sugalvos naujų suktybių bent jau silpniausiems ir mažiausiems ES nariams skriausti. Ką tada suoks EK vadovybė? Dar sykį pagrūmos piršteliu, kad, jei Rusija ir vėl šantažuos silpnuosius, tai jau tada tikrai sulauks konkrečių sankcijų?

ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestaeger. EPA – ELTA nuotr.

Rusija jaučiasi nebaudžiama, nes Europai ir vėl pritrūko padorumo, sąžiningumo, principingumo, drąsos.

Žinoma, už konkurencijos politiką atsakingos Europos Komisijos narės Margrethe Vestager teiginiai, esą „nuo dabar panaikinamos „Gazprom“ sudarytos kliūtys, trukdžiusios laisvai tekėti dujų srautams Vidurio ir Rytų Europoje“, – viltingi. Bet tai – tik žodžiai, neparemti konkrečiais darbais. Kur dabar EK rekomendacijos ir paliepimai guli – ant Vladimiro Putino stalo Kremliuje ar šiukšlių konteineryje?

Ypač nuvylė ponios M. Vestager pastebėjimas: „Kaip visada, šioje byloje siekiama ne pirštu badyti verslą, bet pasiekti Europos vartotojams ir įmonėms naudingiausią rezultatą“. Jei ponia M. Vestager nuoširdžiai mano, kad „Gazpromas“ yra verslas, o ne didžioji Rusijos politika, tai tada drįstu manyti, jog ji nieko nenutuokia nei didžiojoje, nei mažojoje politikoje. Kaip su tokiais „žinovais“ diskutuoti?

Bet greičiausiai ponia M.Vestager supranta, kad Rusija dujomis ne tik prekiauja, bet dar ir politikuoja: į valdžią prastumia prorusiškus premjerus, prezidentus, koreguoja atėjusių balsuoti rinkėjų nuotaikas, perka žiniasklaidą, ant kojų pastato palankius verslininkus, priešiškus – sužlugdo. Tačiau išdėti šią tiesą Rusijai – baugu. Ypač baugu Rusiją konkrečiai bausti. Dar nušaus arba nunuodys. Kaip Aleksandrą Litvinenką, Borisą Berezovskį ar Sergejų Skripalį. 8 milijardų eurų suma – tai pinigai, dėl kurių tikrai galima netekti galvos tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Jokiu būdu nenoriu būti skeptiku, įtariai žvelgiančiu į savo sąjungininkus – Europos Sąjungą. Bet kad kitaip – niekaip. Vokietija užsispyrusi Baltijos jūroje tiesia Nord Stream – 2, nors puikiai supranta, kad šis projektas – labiau politinis nei ekonominis, išduodantis ir Baltijos šalis, ir Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas veržte veržiasi į Kremlių susitikti su kaimynines šalis puldinėjančios Rusijos prezidentu, nors pačios veiksmingiausios derybos su Kremliaus vadovu – jokių derybų. Jaunasis Prancūzijos prezidentas mano pergudrausiąs Kremlių ir sustiprinsiąs savąjį europietišką prestižą. Džiaugčiausi, jei taip nutiktų. Bet nutiks atvirkščiai – prancūzas liks be nieko. Nes Putinas pripažįsta tik grubią jėgą. Diplomatiniais tūpčiojimais Kremliaus šeimininko nesugraudinsi.

Jei Putinas žinotų, kad niekas iš ES ir NATO su juo tikrai niekad niekados nesusitiks, kol nebus grąžintos okupuotos teritorijos, separatistų greitai sumažėtų ne tik Donecke, Luhanske, Kryme, bet ir Abchazijoje, Kalnų Karabache, Padniestrėje…

Bet prorusiškų separatistų šiandien – visur gausu.

Tekstas paskelbtas Amerikoje (Čikagoje) leidžiamame lietuvių laikraštyje „Draugas“

2018.05.31; 06:12

Gazprom. Scanpix nuotr.

Europos Komisija paskelbė išvadas tyrime dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje 2004-2012 m.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Lietuvos iniciatyva pradėtas vienas didžiausių EK antimonopolinių tyrimų turės teigiamą įtaką nuolat kontroliuojant „Gazprom“ elgesį Europos dujų rinkoje. Tačiau Lietuvai, dėl iš esmės pasikeitusios situacijos dujų rinkoje, pasiekti įsipareigojimai mažiau aktualūs.

„Mes vertiname tai, kad Europos komisija atsižvelgė į nemažą dalį Lietuvos pateiktų pasiūlymų, kurie anksčiau pateiktus simbolinius „Gazprom“ įsipareigojimus pavertė realiai rinkoje veiksiančiais instrumentais. Jie privers „Gazprom“ laikytis europinių ir sąžiningos konkurencijos taisyklių, taikyti lankstesnes ir palankesnes dujų tiekimo sąlygas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Pasak energetikos ministro, be to, kad bus sukuriama „Gazprom“ kainų kontrolės sistema bei užtikrinama galimybė keisti dujų pristatymo vietas, EK turės dar ir konkretų „Gazprom“ įsipareigojimų laikymosi kontrolės mechanizmą.

„Visą įsipareigojimų galiojimo laiką – aštuonerius metus – bus stebima, ar „Gazprom“ šių įsipareigojimų laikosi. Jei „Gazprom“ jų nesilaikys, be jokių papildomų tyrimų Rusijos bendrovei bus skiriama bauda. Žinoma, kad per tą ilgą laiką, kol vyko tyrimas, situacija Lietuvos dujų rinkoje pasikeitė iš esmės, nes pasistačius SGD terminalą Klaipėdoje, nebeliko rusiškų dujų monopolio ir nebeturime ilgalaikių dujų kontraktų su „Gazprom“. Todėl šie „Gazprom“ įsipareigojimai šiandien Lietuvai yra mažiau aktualūs. Vis tik Rusijos kompanijai tai yra labai aiškus signalas, kad diktuoti sąlygų taip, kaip buvo galima anksčiau, ji nebegalės“, – sako energetikos ministras.

Pasak ministro, EK pasiekimai leidžia užkirsti kelią „Gazprom“ piktnaudžiavimui ateityje, tačiau praeities klausimas – žalos kompensacija – lieka neišspręstas.

„Negalime nurašyti pusantro milijardo eurų žalos, kurią, mūsų vertinimu, Lietuvos vartotojams padarė „Gazprom“ piktnaudžiaudamas monopoline padėtimi rinkoje, todėl ieškosime būdų, kad „Gazprom“ ją atlygintų. Juo labiau, kad Europos Komisijos tyrimas ir pasiekti susitarimai tam kelio neužkerta“, – sako energetikos ministras.

EK tyrimas dėl „Gazprom“ dominuojamos pozicijos kai kuriose Europos valstybėse truko septynerius metus. Jo veiksmus aktyviai skatino Lietuvos Vyriausybė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.25; 06:05

ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestaeger. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisija (EK) paskelbė sprendimą ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Ji pateikė koncernui tolesnės veiklos nurodymus, tačiau baudų nepaskyrė. Jos numato, kad, jeigu „Gazprom“ pažeis nurodymus, EK galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos.

EK tyrimas dėl „Gazprom“ dominuojamos pozicijos kai kuriose Europos valstybėse truko septynerius metus.

Rusijos dujų kompanijai grėsė apie 8 mlrd. eurų baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose.

Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva yra patyrusi apie pusantro milijardo eurų nuostolį.

EK ketvirtadienį paskelbtame sprendime rašoma, kad „Gazprom“ yra dominuojanti dujų tiekėja daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių.

2015 m. balandį EK bendrovei „Gazprom“ išsiuntė prieštaravimo pareiškimą – pateikė preliminarią nuomonę, kad „Gazprom“ pažeidžia Europos Sąjungos (ES) antimonopolines taisykles, taikydama bendrą Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų skaidymo pagal nacionalines sienas strategiją aštuoniose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje). Pasinaudodama šia strategija, „Gazprom“ galėjo penkiose iš tų valstybių narių (Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje) nustatyti aukštesnes dujų kainas.

Ketvirtadienio EK sprendimu nutraukia šiuos „Gazprom“ veiksmus ir nustato keturis teisiškai privalomus įsipareigojimus, kuriais iš esmės keičiami veiklos metodai Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose.

Pirma, nebegalima sutartimis riboti galimybių laisvai tiekti dujas: „Gazprom“ privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.

Antra, prievolė palengvinti dujų tiekimą į izoliuotas rinkas ir iš jų: „Gazprom“ sudarys sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių (Baltijos šalys ir Bulgarija), ir iš jų.

Trečia, struktūrinė konkurencingos dujų kainos užtikrinimo tvarka: atitinkamiems „Gazprom“ klientams suteikiama veiksminga priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, visų pirma, suskystintų dujų prekyvietėse.

Ketvirta, nebegalima naudotis dominuojama padėtimi dujų tiekimo rinkoje: „Gazprom“ nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.

Jei bendrovė kurį nors šių įsipareigojimų pažeistų, EK galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos, be būtinybės įrodyti, kad buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės.

„Apskritai, reali konkurencija Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose priklauso ne tik nuo ES konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo, bet ir nuo to, kaip investuojama į įvairesnį dujų tiekimą ir ar energetiką reglamentuojantys Europos ir nacionalinės teisės aktai tiksliai atitinka poreikius ir tinkamai įgyvendinami. Todėl vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų – sukurti Europos energetikos sąjungą“, – rašoma EK pranešime.

Už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager teigia, kad ketvirtadienio sprendimu panaikinamos „Gazprom“ sudarytos kliūtys, trukdžiusios laisvai tekėti dujų srautams Vidurio ir Rytų Europoje.

„Kaip visada, šioje byloje siekiama ne pirštu badyti verslą, bet pasiekti Europos vartotojams ir įmonėms naudingiausią rezultatą. Šiuo sprendimu taškas dar nepadėtas: iš tikrųjų šiandien pradedame užtikrinti, kad „Gazprom“ vykdytų įsipareigojimus“, – pranešime cituojama M. Vestager.

Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad EK sprendimas nebausti „Gazprom“ būtų keistas.

Informacijos šaltinis – ELTA

201805.25; 05:45

gazprom

Lie­tu­vos prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius prieš tris sa­vai­tes Sankt Pe­ter­bur­ge su­si­ti­ko su Ru­si­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu ir tei­gė iš­gir­dęs, kad ru­sai pui­kiai su­pran­ta Lie­tu­vos ap­si­spren­di­mą dėl Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to.

Tei­gia­mai A. But­ke­vi­čius įver­ti­no ir D. Med­ve­de­vo as­me­ny­bę. Jis aiš­ki­no, kad vie­nas svar­bių klau­si­mų bu­vo ener­ge­ti­ka ir pra­de­dant kal­bė­ti D. Med­ve­de­vas pats pa­sa­kė, kad jis pui­kiai su­pran­ta, jog tai yra Lie­tu­vos ap­si­spren­di­mas dėl Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to. Ne­bu­vo ke­lia­ma jo­kių rei­ka­la­vi­mų, kad Lie­tu­va pa­keis­tų po­zi­ci­ją. 

Tik bu­vo pri­min­ta, kad ji pa­si­rin­ko pa­čią griež­čiau­sią po­zi­ci­ją net­gi ly­gi­nant su Len­ki­ja ir Vo­kie­ti­ja. Fak­tiš­kai bu­vo pri­pa­žin­ta, kad ši­tas spren­di­mas pri­im­tas, ir tai Lie­tu­vos vals­ty­bės rei­ka­las. Dvi­ša­lis prem­je­rų ly­gio su­si­ti­ki­mas vy­ko po tre­jų me­tų per­trau­kos, kai 2010 me­tų ko­vą Mask­vo­je dvi­ša­lius klau­si­mus ap­ta­rė tuo­me­ti­niai mi­nist­rai pir­mi­nin­kai An­drius Ku­bi­lius ir Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

Continue reading „Ar Lietuva pasiduos „Gazprom“ malonei?“

copy of gedvilas_seimo_pirmininkas

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las po in­ter­viu ra­di­jo sto­čiai „Svo­bo­da“ su­si­lau­kė kri­ti­kos iš įvai­rių po­li­ti­kų bei po­li­to­lo­gų, pa­reiš­kęs, kad rei­kia ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja ir „pa­si­rū­pin­ti sa­vo žmo­nė­mis“ bei teig­da­mas, kad Lie­tu­va iš Ru­si­jos per­ka la­bai daug du­jų, tuo me­tu Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos yra la­bai to­li ir nuo jų du­jų Lie­tu­va ne­pri­si­jungs.

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ir di­plo­ma­ti­jos fa­kul­te­to do­cen­to Arū­no Mo­lio, Sei­mo pir­mi­nin­kas drau­giš­kus san­ty­kius su ša­li­mis grin­džia „pa­tai­ka­vi­mu, nuo­lai­džia­vi­mu, ne­da­ry­mu ar ne­pa­ste­bė­ji­mu to, ką tu­ri pa­ste­bė­ti de­mo­kra­tine sa­ve va­di­nan­ti ša­lis“. Pa­sak jo, kryž­ke­lė­je tarp Ry­tų ir Va­ka­rų esan­ti Lie­tu­va tu­ri „įvai­rios pa­tir­ties, ge­bė­ji­mų, in­te­re­sų ir po­vei­kio prie­mo­nių, ta­čiau taip pat – mo­ra­li­nių ir tei­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų“. Ki­ti po­li­to­lo­gai tei­gia, kad nuo­lat rei­kia klaus­ti: ko­kia kai­na bus ben­dra­dar­biau­ja­ma?

Continue reading „Seimo pirmininkas sulaukė kritikos“

gazprom

Rusijos Federacijos leidinys „Vedomosti“ rašo, kad RF kompanija „Gazprom“ 2011-ųjų metų pabaigoje suskaičiavo ne tik gerokai padidėjusį pelną, bet ir išaugusias kaimyninių šalių skolas, kurios tuo metu siekė 6,4 mlrd. JAV dolerių.

Žiniasklaidos duomenimis, buvusių sovietinių respublikų skola kompanijai „Gazprom“ per praėjusius metus išaugo apie 36 proc.

Continue reading „Kaimyninių šalių skolos „Gazpromui“ pasiekė naujų aukštumų“

abramovicius_

Žurnalas “Forbes” nuo 1987 metų kasmet skelbia turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Neseniai paskelbtas naujas 1011 milijardierių sąrašas nustebino pasaulį ir pribloškė daugelį Rusijos gyventojų.

Ekonominės krizės sąlygomis, kuri Rusiją palietė itin skaudžiai, turtingiausių žmonių pasaulyje sąraše atsirado 62 Rusijos piliečiai (prieš metus jų buvo tik 32). Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena daugiausiai milijardierių, bet per šį laikotarpį jų skaičius sumažėjo nuo 45 iki 40 procentų.

Continue reading „Vargšė milijardierių šalis“

kremlius_1111

Įspūdingai laimėjusi „Baltijos kelyje“ narystę ES ir NATO, Lietuva triuškinančiai pralaimi ekonominės nepriklausomybės politikoje, kur deja vengiama ginti savus piliečius.

Dar neseniai nuo šalyje pagaminamos elektros energijos priklausė Kaliningrado sritis, galėjome kontroliuoti savo teritorijoje tranzitinių dujotiekių tinklus ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ veiksmus. Tačiau pastarojo dešimtmečio vidaus politika panašėja į Lietuvos ekonomikos „pridavimą“ Rusijos oligarchinėms monopolijoms. Nepaisant skambios antirusiškos politinės retorikos, kuria ilgus metus buvo dangstomas abejingumas nacionaliniams ekonominiams interesams, valdantieji akivaizdžiai pataikaudavo rytų kaimynui, perleidžiant jiems strateginius objektus. Už popierinius pažadus 2001 metais pusvelčiui pardavus dujų monopolininkei šalies tranzitinius ir magistralinius dujotiekius, už dujas „Gazprom“-ui jau keletą metų mokame daugiau, nei dauguma Rusijos energetiniam diktatui nepasidavusių valstybių. 

Continue reading „“Valdžia jūsų, energetika mūsų”“