gazprom

Lie­tu­vos prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius prieš tris sa­vai­tes Sankt Pe­ter­bur­ge su­si­ti­ko su Ru­si­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu ir tei­gė iš­gir­dęs, kad ru­sai pui­kiai su­pran­ta Lie­tu­vos ap­si­spren­di­mą dėl Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to.

Tei­gia­mai A. But­ke­vi­čius įver­ti­no ir D. Med­ve­de­vo as­me­ny­bę. Jis aiš­ki­no, kad vie­nas svar­bių klau­si­mų bu­vo ener­ge­ti­ka ir pra­de­dant kal­bė­ti D. Med­ve­de­vas pats pa­sa­kė, kad jis pui­kiai su­pran­ta, jog tai yra Lie­tu­vos ap­si­spren­di­mas dėl Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to. Ne­bu­vo ke­lia­ma jo­kių rei­ka­la­vi­mų, kad Lie­tu­va pa­keis­tų po­zi­ci­ją. 

Tik bu­vo pri­min­ta, kad ji pa­si­rin­ko pa­čią griež­čiau­sią po­zi­ci­ją net­gi ly­gi­nant su Len­ki­ja ir Vo­kie­ti­ja. Fak­tiš­kai bu­vo pri­pa­žin­ta, kad ši­tas spren­di­mas pri­im­tas, ir tai Lie­tu­vos vals­ty­bės rei­ka­las. Dvi­ša­lis prem­je­rų ly­gio su­si­ti­ki­mas vy­ko po tre­jų me­tų per­trau­kos, kai 2010 me­tų ko­vą Mask­vo­je dvi­ša­lius klau­si­mus ap­ta­rė tuo­me­ti­niai mi­nist­rai pir­mi­nin­kai An­drius Ku­bi­lius ir Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

Continue reading „Ar Lietuva pasiduos „Gazprom” malonei?”

copy of gedvilas_seimo_pirmininkas

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las po in­ter­viu ra­di­jo sto­čiai „Svo­bo­da“ su­si­lau­kė kri­ti­kos iš įvai­rių po­li­ti­kų bei po­li­to­lo­gų, pa­reiš­kęs, kad rei­kia ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja ir „pa­si­rū­pin­ti sa­vo žmo­nė­mis“ bei teig­da­mas, kad Lie­tu­va iš Ru­si­jos per­ka la­bai daug du­jų, tuo me­tu Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos yra la­bai to­li ir nuo jų du­jų Lie­tu­va ne­pri­si­jungs.

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ir di­plo­ma­ti­jos fa­kul­te­to do­cen­to Arū­no Mo­lio, Sei­mo pir­mi­nin­kas drau­giš­kus san­ty­kius su ša­li­mis grin­džia „pa­tai­ka­vi­mu, nuo­lai­džia­vi­mu, ne­da­ry­mu ar ne­pa­ste­bė­ji­mu to, ką tu­ri pa­ste­bė­ti de­mo­kra­tine sa­ve va­di­nan­ti ša­lis“. Pa­sak jo, kryž­ke­lė­je tarp Ry­tų ir Va­ka­rų esan­ti Lie­tu­va tu­ri „įvai­rios pa­tir­ties, ge­bė­ji­mų, in­te­re­sų ir po­vei­kio prie­mo­nių, ta­čiau taip pat – mo­ra­li­nių ir tei­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų“. Ki­ti po­li­to­lo­gai tei­gia, kad nuo­lat rei­kia klaus­ti: ko­kia kai­na bus ben­dra­dar­biau­ja­ma?

Continue reading „Seimo pirmininkas sulaukė kritikos”

gazprom

Rusijos Federacijos leidinys „Vedomosti“ rašo, kad RF kompanija „Gazprom“ 2011-ųjų metų pabaigoje suskaičiavo ne tik gerokai padidėjusį pelną, bet ir išaugusias kaimyninių šalių skolas, kurios tuo metu siekė 6,4 mlrd. JAV dolerių.

Žiniasklaidos duomenimis, buvusių sovietinių respublikų skola kompanijai „Gazprom“ per praėjusius metus išaugo apie 36 proc.

Continue reading „Kaimyninių šalių skolos „Gazpromui“ pasiekė naujų aukštumų”

abramovicius_

Žurnalas “Forbes” nuo 1987 metų kasmet skelbia turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Neseniai paskelbtas naujas 1011 milijardierių sąrašas nustebino pasaulį ir pribloškė daugelį Rusijos gyventojų.

Ekonominės krizės sąlygomis, kuri Rusiją palietė itin skaudžiai, turtingiausių žmonių pasaulyje sąraše atsirado 62 Rusijos piliečiai (prieš metus jų buvo tik 32). Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena daugiausiai milijardierių, bet per šį laikotarpį jų skaičius sumažėjo nuo 45 iki 40 procentų.

Continue reading „Vargšė milijardierių šalis”

kremlius_1111

Įspūdingai laimėjusi „Baltijos kelyje“ narystę ES ir NATO, Lietuva triuškinančiai pralaimi ekonominės nepriklausomybės politikoje, kur deja vengiama ginti savus piliečius.

Dar neseniai nuo šalyje pagaminamos elektros energijos priklausė Kaliningrado sritis, galėjome kontroliuoti savo teritorijoje tranzitinių dujotiekių tinklus ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ veiksmus. Tačiau pastarojo dešimtmečio vidaus politika panašėja į Lietuvos ekonomikos „pridavimą“ Rusijos oligarchinėms monopolijoms. Nepaisant skambios antirusiškos politinės retorikos, kuria ilgus metus buvo dangstomas abejingumas nacionaliniams ekonominiams interesams, valdantieji akivaizdžiai pataikaudavo rytų kaimynui, perleidžiant jiems strateginius objektus. Už popierinius pažadus 2001 metais pusvelčiui pardavus dujų monopolininkei šalies tranzitinius ir magistralinius dujotiekius, už dujas „Gazprom“-ui jau keletą metų mokame daugiau, nei dauguma Rusijos energetiniam diktatui nepasidavusių valstybių. 

Continue reading „“Valdžia jūsų, energetika mūsų””