Gelbstint ekstremalios padėties Gedimino kalną trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus aptarti Kultūros ministerijos siūlomi darbai 2019 metais.

Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kultūros ministerija ateinančiais metais siūlo parengti kompleksinį viso Gedimino kalno tyrimų, projektavimo, statybos ir tvarkybos darbų projektą.

Kaip pabrėžiama siūlymuose, suderinus su Kultūros paveldo departamentu ir Kultūros ministerija, būtina numatyti pašalinti Aukštutinės pilies rūmų liekanose 1980 metais ir vėliau atliktų atkūrimo darbų metu panaudotą netinkamų plytų mūrą ir pietrytinės gynybinės sienos imitaciją.

Taip pat Kultūros ministerija siūlo atlikti prevencinių apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų projektinių sprendinių vertinimą, įgyvendinti viešųjų pirkimų procedūras dėl tyrimų, tvarkybos ir projektavimo darbų bei juos įgyvendinti.

Atsižvelgiant į atliktus darbus ir dabartinę Gedimino kalno padėtį, Kultūros ministerija pateikė siūlymą neatšaukti ekstremaliosios padėties.

Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl reali grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus. 

Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kalno būklės stebinti Kultūros ministerija buvo įpareigota pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu. 

Ekstremalią situaciją Vilniaus piliavietės teritorijoje Vyriausybė nutarė skelbti prieš metus. 

Dar pusmečiu anksčiau ekstremalią situaciją šioje teritorijoje paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė.

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos, priklausanti Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui. Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų. 

Kalnas buvo be medžių, bet XX a. pabaigoje buvo visiškai užaugęs medžiais, kurie 2011-2013 metais buvo visiškai iškirsti. 

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016-2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų. Manoma, kad nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 06:30

Antradienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo pasiūlyta Vyriausybei paskelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygiu dėl nuošliaužų niokojamo sostinės Gedimino kalno būklės.

Anot ekspertų, Gedimino kalno deformacijos plečiasi, nuošliaužas skatina lietūs. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Po posėdžio vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žurnalistams sakė, kad siūlymo projektas Vyriausybei bus teikiamas pirmadienį.

„Manome, kad Vyriausybė priims tokį sprendimą“, – sakė E. Misiūnas.

Ar tada kas nors pasikeis iš esmės? Anot E. Misiūno, galbūt iš esmės nesikeis, nes dėmesys, dabar skirtas kalno apsaugai, prevencijai, darbams, yra maksimalus.

„Tačiau truputį keisis tam tikros teisinės procedūros. Kai yra ekstremali padėtis, galima greičiau pasitelkti įvairias pajėgas – kariuomenę, policiją – padėčiai stabilizuoti. Taip pat yra galimybė kreiptis į valstybės rezervą dėl finansavimo, dėl tam tikrų procedūrų – pavyzdžiui, viešųjų pirkimų“, – paaiškino E. Misiūnas.

Ministras priminė, kad Vyriausybėje buvo diskutuota, jog tiek lėšų, kiek reikės darbams užtikrinti, kad kalnas būtų stabilizuotas ir atstatytas, buvo pažadėta.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad Gedimino kalno nuošliaužos išvalytos, yra formuojamos skaldų atramos, drenažo sistemos.

„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą.

Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos – drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta.

Šiandien visos pajėgos mestos į ties Valdovų rūmais susiformavusias nuošliaužas. Jas sutvarkius minėtu principu, galima sakyti, kad kalnas bus paruoštas žiemai. Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu“, – sakė R. Augustinavičius.

Jo teigimu, kalno viršuje, po laikinąja stogine, pradės vykti tvarkybos darbai – reikia įrengti stabilius ilgalaikius molio tarpsluoksnius, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą. Taip pat vyks tvarkybos darbai prie gynybinės sienos pietrytinio kampo, nes ten yra pakankamai didelė rizika, kad gali formuotis grunto deformacijų.

Kalno tvarkybai, R. Augustinavičiaus teigimu, yra suplanuota iš valstybės rezervo skirti apie 7 milijonus 500 tūkstančių eurų. Ši suma suplanuota metams pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams.

„Stipriai kontroliuojama, kad tos darbų sąmatos būtų maksimaliai pagrįstos“, – pabrėžė R. Augustinavičius.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.13; 03:30