Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl leidimo įgaliotai institucijai ekstremalios ar nepaprastosios situacijos metu leisti stebėti kai kurių asmenų buvimo vietą ir srauto duomenis.
 
„Už“ balsavo 76, „prieš“ buvo 19, susilaikė 28 parlamentarai.
 
 „Įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai, norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikrų rizikų pasireiškimui, yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų asmenų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – Seime antradienį sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
 
„Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis apie asmenų, kurų judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“, – kalbėjo ministras.
 
Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad šiuos tikslus galima įgyvendinti kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, mobiliąja programėle.
„Galima į kiekvieno hospitalizuoto arba karantinuoto asmens mobilųjį nurodyti, kad jis įsidiegtų mobiliąją aplikaciją, per kurią bet kada galėtų valstybės tarnybos patikrinti vietą, atpažinti veidą. Šiuo atveju jūs visų Lietuvos žmonių privatumą perleidžiate net ne Vyriausybei, bet Ekstremalių situacijų komisijai. Tai yra ekstremali situacija, bet priemonės, kurias šiandien Vyriausybė taiko, yra perdėm plačios“, – sakė S. Gentvilas.
 
Tačiau J. Narkevičius tikino, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į tuos žmones, kuriems yra privaloma saviizoliacija.
 
„Antras dalykas – prieš teikiant įstatymo projektą išnagrinėjome visas esamas galimybes, kad esant reikalui būtų galima stebėti ir gauti informaciją apie asmenų buvimo vietą. Tačiau, kadangi operatoriai yra privatūs juridiniai asmenys ir dėl kitų priežasčių, praktiškai įgyvendinti tai nepakankama”, – sakė J. Narkevičius.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu Mišrios Seimo grupės narys Andrius Mazuronis sakė, kad siūlomomis pataisomis bus įtvirtintas visuotinis žmonių sekimas ir pažeistas žmonių privatus gyvenimas karantino sąlygomis. Susisiekimo ministras su tuo nesutiko.
 
„Kalbant apie jūsų logiką, viskas turi būti remtasi sąmoningumu. Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesiburia daugiau nei leistina, nedalyvauja tam tikruose renginiuose, būna saviizoliacijoje, nekelia grėsmės. Tada turėtume ne tokį užsikrėtusių skaičių, o mažesnį. Ekstremalioji situacija ir yra tam ekstremalioji, kad turėtume įgalinimus užtikrinti kitų asmenų saugumą”, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Konservatorius Andrius Kupčinskas sakė, kad įstatymu sulyginama nepaprastoji ir ekstremalioji situacijos bei karantinavimas.
Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt
 
„Mano įsitikinimu, ekstremalios situacijos atveju bei karantinavimo atveju užtektų GPS vietos nustatymo duomenų. Dabar jūs teikiate ne tik siūlymą dėl vietos nustatymo duomenų, bet ir srauto duomenų. Srauto duomenų teikimas yra kur kas daugiau ir yra kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą. Tai ir elektroninio pašto laiškai, ateinantys dokumentai ir t.t.”, – sakė A. Kupčinskas.
 
Tačiau J. Narkevičius sakė, kad tokių priemonių imamasi dėl piliečių saugumo.
 
Susisiekimo ministerija siūlo keisti įstatymą, numatant teisę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo duomenis ar srauto duomenis, kai, kaip teigiama dokumentuose, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, būtina stebėti asmenų buvimo vietą ar jų judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 00:30

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvoje kariuomenė yra pasiruošusi didinti įsitraukimą į koronaviruso krizės suvaldymą. Pasak jo, jau dabar galima naudotis kariuomenės resursais, o prireikus, tikslino premjeras, kariuomenė galėtų būti pasitelkta ir tam tikrų objektų ar lokalizuotų zonų apsaugai. Kartu, akcentuoja S. Skvernelis, įtraukiant į krizės suvaldymą kariuomenę, bus griežtai laikomasi įstatymų – kariuomenė, pasak jo, atliks tik paramos funkciją.
 
„Mes matome jų (kariuomenės – ELTA) infrastruktūros panaudojimą – palapinių, kariuomenė turi ir mobilią ligoninę. Pasiruošimas yra ir, pagal situacijos pokytį, mes vis daugiau įtraukiame visų tarnybų, tarp jų ir kariuomenės, resursus. Jei reikės, tai bus daroma iki maksimalaus skaičiaus“, – laidoje „Delfi dėmesio centre“ teigė premjeras.
 
Ministras pirmininkas tikino, kad kariuomenės pasitelkimas suvaldant krizę neperžengs įstatymuose numatytų ribų.
 
„Pirmiausia kalbu apie panaudojimą viešosios tvarkos užtikrinimui ir tam tikrų objektų apsaugai – jeigu to reikėtų. Šiandien Lietuvos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, bet gali atsirasti kokių nors lokalių zonų, kada reikėtų fiziškai blokuoti patekimą į vieną ar kitą miestą – tai tada jie (kariuomenės pajėgumai – ELTA) būtų panaudojami. Tačiau, pabrėžiu, tik kaip paramos funkcija. Šiuo metu nėra nepaprastosios padėties, nėra karo padėties. Kariuomenės pasitelkimas yra labai aiškiai reglamentuotas, ir tos funkcijos, kurios yra numatytos taikos metu, jos yra vykdomos ir bus vykdomas neperžengiant įstatymo ribų“, – teigė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 00:30

Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketina aptarti ekstremalią situaciją šalyje ir valstybės institucijų pasirengimą veikti ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis.
 
„Posėdis vyks nuotoliniu būdu, pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami, yra susiję su ekstremalia situacija ir valstybės institucijų pasirengimu įveikti ekstremalios situacijos visus iššūkius. Komitetas posėdyje ketina išklausyti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, vidaus reikalų, krašto apsaugos ministrus, policijos generalinį komisarą. Jiems išdalinti prisijungimai prie nuotolinės platformos“, – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Pasak jo, Seimo NSGK privalo vykdyti parlamentinę kontrolę. „Mes turime žinoti, kokia dabartinė padėtis, kaip policija, kariuomenė, Valstybės sienos  apsaugos tarnyba yra pasirengę grėsmėms, kurios gali dar kilti. Mes turime žinoti, kokia situacija, galbūt reikėtų kokių nors įstatymo pataisų. Žodžiu, NSGK dirba savo darbą“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Seimo NSGK posėdis vyks tiesioginės vaizdo konferencijos formatu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 00:30

Gelbstint ekstremalios padėties Gedimino kalną trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus aptarti Kultūros ministerijos siūlomi darbai 2019 metais.

Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kultūros ministerija ateinančiais metais siūlo parengti kompleksinį viso Gedimino kalno tyrimų, projektavimo, statybos ir tvarkybos darbų projektą.

Kaip pabrėžiama siūlymuose, suderinus su Kultūros paveldo departamentu ir Kultūros ministerija, būtina numatyti pašalinti Aukštutinės pilies rūmų liekanose 1980 metais ir vėliau atliktų atkūrimo darbų metu panaudotą netinkamų plytų mūrą ir pietrytinės gynybinės sienos imitaciją.

Taip pat Kultūros ministerija siūlo atlikti prevencinių apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų projektinių sprendinių vertinimą, įgyvendinti viešųjų pirkimų procedūras dėl tyrimų, tvarkybos ir projektavimo darbų bei juos įgyvendinti.

Atsižvelgiant į atliktus darbus ir dabartinę Gedimino kalno padėtį, Kultūros ministerija pateikė siūlymą neatšaukti ekstremaliosios padėties.

Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl reali grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus. 

Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kalno būklės stebinti Kultūros ministerija buvo įpareigota pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu. 

Ekstremalią situaciją Vilniaus piliavietės teritorijoje Vyriausybė nutarė skelbti prieš metus. 

Dar pusmečiu anksčiau ekstremalią situaciją šioje teritorijoje paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė.

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos, priklausanti Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui. Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų. 

Kalnas buvo be medžių, bet XX a. pabaigoje buvo visiškai užaugęs medžiais, kurie 2011-2013 metais buvo visiškai iškirsti. 

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016-2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų. Manoma, kad nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 06:30

Antradienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo pasiūlyta Vyriausybei paskelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygiu dėl nuošliaužų niokojamo sostinės Gedimino kalno būklės.

Anot ekspertų, Gedimino kalno deformacijos plečiasi, nuošliaužas skatina lietūs. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Po posėdžio vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žurnalistams sakė, kad siūlymo projektas Vyriausybei bus teikiamas pirmadienį.

„Manome, kad Vyriausybė priims tokį sprendimą“, – sakė E. Misiūnas.

Ar tada kas nors pasikeis iš esmės? Anot E. Misiūno, galbūt iš esmės nesikeis, nes dėmesys, dabar skirtas kalno apsaugai, prevencijai, darbams, yra maksimalus.

„Tačiau truputį keisis tam tikros teisinės procedūros. Kai yra ekstremali padėtis, galima greičiau pasitelkti įvairias pajėgas – kariuomenę, policiją – padėčiai stabilizuoti. Taip pat yra galimybė kreiptis į valstybės rezervą dėl finansavimo, dėl tam tikrų procedūrų – pavyzdžiui, viešųjų pirkimų“, – paaiškino E. Misiūnas.

Ministras priminė, kad Vyriausybėje buvo diskutuota, jog tiek lėšų, kiek reikės darbams užtikrinti, kad kalnas būtų stabilizuotas ir atstatytas, buvo pažadėta.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad Gedimino kalno nuošliaužos išvalytos, yra formuojamos skaldų atramos, drenažo sistemos.

„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą.

Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos – drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta.

Šiandien visos pajėgos mestos į ties Valdovų rūmais susiformavusias nuošliaužas. Jas sutvarkius minėtu principu, galima sakyti, kad kalnas bus paruoštas žiemai. Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu“, – sakė R. Augustinavičius.

Jo teigimu, kalno viršuje, po laikinąja stogine, pradės vykti tvarkybos darbai – reikia įrengti stabilius ilgalaikius molio tarpsluoksnius, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą. Taip pat vyks tvarkybos darbai prie gynybinės sienos pietrytinio kampo, nes ten yra pakankamai didelė rizika, kad gali formuotis grunto deformacijų.

Kalno tvarkybai, R. Augustinavičiaus teigimu, yra suplanuota iš valstybės rezervo skirti apie 7 milijonus 500 tūkstančių eurų. Ši suma suplanuota metams pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams.

„Stipriai kontroliuojama, kad tos darbų sąmatos būtų maksimaliai pagrįstos“, – pabrėžė R. Augustinavičius.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.13; 03:30