Dėl Gedimino kalno būklės siūloma skelbti ekstremalią padėtį valstybės mastu


Print

Antradienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo pasiūlyta Vyriausybei paskelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygiu dėl nuošliaužų niokojamo sostinės Gedimino kalno būklės.

Anot ekspertų, Gedimino kalno deformacijos plečiasi, nuošliaužas skatina lietūs. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Po posėdžio vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žurnalistams sakė, kad siūlymo projektas Vyriausybei bus teikiamas pirmadienį.

„Manome, kad Vyriausybė priims tokį sprendimą“, – sakė E. Misiūnas.

Ar tada kas nors pasikeis iš esmės? Anot E. Misiūno, galbūt iš esmės nesikeis, nes dėmesys, dabar skirtas kalno apsaugai, prevencijai, darbams, yra maksimalus.

„Tačiau truputį keisis tam tikros teisinės procedūros. Kai yra ekstremali padėtis, galima greičiau pasitelkti įvairias pajėgas – kariuomenę, policiją – padėčiai stabilizuoti. Taip pat yra galimybė kreiptis į valstybės rezervą dėl finansavimo, dėl tam tikrų procedūrų – pavyzdžiui, viešųjų pirkimų“, – paaiškino E. Misiūnas.

Ministras priminė, kad Vyriausybėje buvo diskutuota, jog tiek lėšų, kiek reikės darbams užtikrinti, kad kalnas būtų stabilizuotas ir atstatytas, buvo pažadėta.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad Gedimino kalno nuošliaužos išvalytos, yra formuojamos skaldų atramos, drenažo sistemos.

„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą.

Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos – drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta.

Šiandien visos pajėgos mestos į ties Valdovų rūmais susiformavusias nuošliaužas. Jas sutvarkius minėtu principu, galima sakyti, kad kalnas bus paruoštas žiemai. Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu“, – sakė R. Augustinavičius.

Jo teigimu, kalno viršuje, po laikinąja stogine, pradės vykti tvarkybos darbai – reikia įrengti stabilius ilgalaikius molio tarpsluoksnius, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą. Taip pat vyks tvarkybos darbai prie gynybinės sienos pietrytinio kampo, nes ten yra pakankamai didelė rizika, kad gali formuotis grunto deformacijų.

Kalno tvarkybai, R. Augustinavičiaus teigimu, yra suplanuota iš valstybės rezervo skirti apie 7 milijonus 500 tūkstančių eurų. Ši suma suplanuota metams pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams.

„Stipriai kontroliuojama, kad tos darbų sąmatos būtų maksimaliai pagrįstos“, – pabrėžė R. Augustinavičius.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.13; 03:30