Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugsėjo 1 d. (dpa-ELTA). Po kelis mėnesiu trukusių protestų penktadienį Prancūzijoje įsigaliojo prieštaringai vertinama prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reforma. Didelių demonstracijų ta proga nebuvo numatyta. Reforma numato laipsnišką pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų.
Profsąjungos susivienijo prieš reformą ir organizavo šimtatūkstantinius protestus. Kai kurie mitingai peraugo į smurtą, kai vyriausybė, pasinaudodama išimtimi, po audringų debatų „prastūmė“ reformą be balsavimo parlamente. Protestus lydėjo streikai geležinkelyje ir oro uostuose. Kelias savaites dalyje Paryžiaus nebuvo išvežamos šiukšlės.
Prancūzijos „geltonosios liemenės“. EPA-ELTA nuotr.
E. Macronas jautrią pensinio amžiaus temą į savo darbotvarkę įtraukė jau per pirmąją savo kadenciją, tačiau po vadinamųjų geltonųjų liemenių protestų kilo koronaviruso pandemija ir reformos iniciatyva buvo atidėta. Tada per 2022 m. rinkimų kampaniją E. Macronas paskelbė apie naują mėginimą.
E. Macronas reformą argumentuoja gresiančiu deficitu pensijų fonduose – nes dėl senėjančios visuomenės darbuotojai turi išlaikyti vis daugiau pensininkų. Kad įmokų dydis išliktų stabilus, gyventojai esą turi dirbti šiek tiek ilgiau.
Paryžiuje – vėl protestai. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 1 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių per Gegužės 1-osios demonstracijas Prancūzijoje vėl protestavo prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Protestai vyko daugelyje didmiesčių, taip pat mažesniuose provincijos miestuose.
Profsąjungos paskelbė organizuojančios per 300 mitingų. Valdžios institucijos prognozavo 500 000-650 000 dalyvių visoje šalyje. Skaičiuota, kad vien tik Paryžiuje į gatves išeis iki 100 000 gyventojų.
Policija rengėsi galimoms riaušėms, tačiau iki vidudienio padėtis buvo daugiausiai rami. Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose pirmą kartą padėčiai stebėti pasitelkti dronai. Paprastai į mitingus Gegužės 1-osios proga Prancūzijoje susirenka nuo 100 000 iki 160 000 žmonių.
E. Macrono vyriausybės inicijuota pensijų reforma jau priimta, tačiau profsąjungos ir dalis opozicijos protestuoja toliau, kad užkirstų kelią jos įgyvendinimui nuo rugsėjo 1 d.
Pastarąjį kartą protestai prieš pensijų reformą visoje šalyje vyko prieš dvi savaites. Žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik tai, kad pensinis amžius padidintas nuo 62 iki 64 metų, bet ir tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente, pasinaudojant specialia išimtimi.
Dabar klausimas yra, ar demonstracijos gegužės 1-ąją bus paskutinieji dideli protestai prieš pensijų reformą. Jau prieš tai protestų dalyvių skaičius mažėjo. Be to, yra požymių, kad skyla bendras profsąjungų frontas.
Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Kontroversiškoji Prancūzijos pensijų reforma oficialiai įteisinta, tačiau oponentai nenusileidžia ir planuoja toliau priešintis pokyčiams.
Penktadienį Konstitucinė Taryba patvirtino, kad planas laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų iš esmės atitinka Konstituciją. Įstatymas turi įsigalioti rugsėjo mėnesį.
Referendumą, į kurį daug vilčių buvo sudėję reformos priešininkai, konstitucinės institucijos paskelbė nepriimtinu.
Šią žinią pasitiko protestai Paryžiuje, Nicoje, Nante, Rene ir kituose miestuose. Vien tik Paryžiuje penktadienio vakarą buvo sulaikyta 112 demonstrantų ir padegta 30 šiukšliadėžių, skelbė televizija „BFMTV“ remdamasi policijos pranešimais.
Nuotraukose matyti degančios šiukšlių dėžės priešais Paryžiaus rotušę. Kelis kitus miestus, pavyzdžiui, Strasbūrą, Lioną ir Nantą, taip pat purtė protestai. Rene buvo padegtas įėjimas į policijos nuovadą. Jau anksčiau tą pačią dieną vyko mitingai, buvo blokuojami keliai.
Demonstracijos tikėtinos ir šeštadienį. Tuo tarpu profsąjungos paragino žmones surengti naujas protesto eitynes gegužės 1 dieną.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
„Kova tęsiasi, ir mes turime suvienyti jėgas“, – pareiškė kairiųjų pažiūrų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Socialistai pasiūlė anuliuoti įstatymą. Partijos narė ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo įspėjo, kad reforma skaldo Prancūzijos visuomenę.
„Kreipiuosi į prezidentą: jis turi išgirsti didžiulę daugumą, kuri visoje Prancūzijoje pasisako prieš šią reformą, skaldančią šalį, – kalbėjo ji.
Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen, paskatinta ginčų dėl pensijų reformos, paragino nubausti vyriausybę ir E. Macroną per kitus rinkimus. „Žmonės visada taria paskutinį žodį“. Ji teigė, kad jei ateitų į valdžią, siektų atšaukti reformą.
Ministrė pirmininkė Élisabeth Borne penktadienio vakarą pareiškė, kad pensijų reforma pasiekė demokratinio proceso pabaigą.
„Šį vakarą nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų“. Įgyvendinus reformą, pensijų fondas bus subalansuotas 2030 metais, paskelbė vyriausybė.
Toks planas Prancūzijoje vertinamas itin prieštaringai. Profsąjungos vadina jį žiauriu ir nesąžiningu.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti „vasalu“, po to, kai davė prieštaringai vertinamą interviu Taivano tema.
„Būti sąjungininku nereiškia būti vasalu… nereiškia, kad neturime teisės mąstyti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.
„Prancūzija pasisako už status quo Taivane“, – sakė jis, pridurdamas, kad Paryžius „remia „vienos Kinijos“ politiką ir taikaus situacijos sprendimo paieškas“.
Sekmadienį paskelbtame interviu E. Macronas teigė, kad Europa neturi būti JAV ar Kinijos „sekėja“ Taivano klausimu, ir sakė, kad blokas rizikuoja įsivelti į „krizes, kurios nėra mūsų“.
Taip kalbėdamas jis rizikuoja supykdyti Vašingtoną ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl požiūrio į Kiniją, kai JAV stiprina konfrontaciją su artimiausia varžove, o Pekinas artėja prie Rusijos po šios invazijos į Ukrainą.
„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti sekėjai ir prisitaikyti prie amerikietiško ritmo ir Kinijos perdėtos reakcijos“, – sakė E. Macronas žiniasklaidai, įskaitant Prancūzijos verslo dienraštį „Les Echos“ ir leidinį „Politico“, penktadienį grįžęs iš trijų dienų valstybinio vizito Pekine.
Cituodamas savo vertinamą ES „strateginės autonomijos“ idealą, Prancūzijos vadovas sakė, kad „turime aiškiai žinoti, kur mūsų požiūriai sutampa su JAV, tačiau nesvarbu, ar kalbama apie Ukrainą, ar apie santykius su Kinija, ar apie sankcijas, mes turime europinę strategiją“.
„Nenorime įsivelti į bloko prieš bloką logiką“, – pridūrė jis, sakydamas, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios nėra mūsų“.
Šis E. Macrono interviu Kinijoje sulaukė pagyrų ir buvo pavadingas „puikiu“, o tarp Vakarų sąjungininkių sukėlė nuostabą.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ta proga pareiškė, kad „E. Macronas, kuris yra mano draugas, bučiuoja Kinijai užpakalį“.
E. Macronas nesivėlė į ginčą sakydamas, kad „neturi ką pasakyti apie buvusio prezidento D. Trumpo komentarus, nes jis dalyvauja šioje eskalacijoje“ (tuometinis išrinktasis prezidentas D. Trumpas 2016 metais kalbėjosi telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen – red.).
Prancūzai vėl dalyvavo protestuose prieš pensijų reformą. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje ketvirtadienį dešimtys tūkstančių žmonių vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą pensijų reformą. Didesni mitingai vyko Marselyje, Reno ir Bordo miestuose. Be to, darbą nutraukė oro uostų, energetikos sektoriaus ir geležinkelio darbuotojai. Prancūzijos vyriausybė nori pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų. Profsąjungos šį planą vadina brutaliu ir neteisingu.
Šiuo metu pensinio amžiaus pradžia Prancūzijoje yra 62 metai. Tačiau iš tikrųjų žmonės vidutiniškai į pensiją išeina vėliau: kas nepakankamai ilgai mokėjo įmokas, kad gautų visą pensiją, tas dirba ilgiau. Sulaukus 67 metų, nepriklausomai nuo stažo, pensija mokama be išskaitų – vyriausybė nori tai išlaikyti, nors metų, kuriuos reikės įmokėti įmokas norint gauti visą pensiją, skaičius didės sparčiau. Vyriausybė nori minimalią mėnesinę pensiją padidinti iki maždaug 1 200 eurų.
Pensijų reforma yra vienas pagrindinių prezidento Emmanuelio Macrono rinkimų kampanijos pažadų. Kol kas reikalingos daugumos parlamente reformai priimti nėra.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Tirana, gruodžio 6 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atrėmė kritiką dėl savo pastabų, kad vieną dieną reikės užtikrinti Rusijos saugumą nuo Vakarų veiksmų.
E. Macronas atsakė į Kyjivo ir kai kurių Rytų Europos šalių nepritarimą, kurios apkaltino jį, kad šeštadienį išsakytuose savo komentaruose jis buvo pernelyg nuolaidus ir per daug rūpinosi Maskvos reikalais.
„Manau, kad neturėtume… bandyti kurti prieštaravimų ten, kur jų nėra“, – sakė Prancūzijos vadovas, atvykęs į ES ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimą Tiranoje.
Šeštadienį E. Macronas pareiškė, kad reikės suteikti „garantijas Rusijai dėl jos pačios saugumo tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.
„Vienas iš esminių dalykų yra baimė, kad NATO bus prie jos durų, ir ginklų, galinčių kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – sakė jis per Prancūzijos kanalą TF1.
Šie pareiškimai sukėlė kritikos bangą.
„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristų ir žudikų valstybei?“ – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Marcino Przydaczo nuomone, E. Macronas savo pareiškimais „padarė klaidą“, o Vakarai turėtų laikytis Maskvos izoliavimo politikos.
Ukrainos karas bus užbaigtas suteikiant Ukrainai saugumo garantijas, pirmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, pridurdamas, kad apie Rusiją „kalbėsime vėliau“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 23 d. (ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė ketinąs netrukus pasikalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. „Ketinu ateinančiomis dienomis turėti su juo tiesioginį kontaktą“, – trečiadienį Paryžiuje žurnalistams sakė E. Macronas.
Temos esą pirmiausiai bus „civilinė branduolinė energetika“ ir „Zaporižios atominė jėgainė“, rašo agentūra AFP.
E. Macronas praėjusiomis dienomis apie padėtį Zaporižios AE jau kalbėjosi su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossiu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Elektrinė yra Rusijos aneksuotoje Zaporižios srityje, netoli fronto.
Trečiadienį Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ pareiškė, kad po naujų rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą trys elektrinės buvo atjungtos nuo tinklo. „Rusijos strategija yra sukelti desperaciją žmonėms vietoje“, – sakė E. Macronas.
Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.
„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.
O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.
„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.
Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.
Padėtis Ukrainos rytuose
Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.
Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Olafas Scholzas. EPA-ELTAnuotrauka
Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.
Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.
Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.
Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.
Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.
Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.
Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 30 d. (AFP-ELTA). Dirbdamas Ukrainoje žuvo prancūzų žurnalistas, pirmadienį tviteryje pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai naujausias atvejis, kai per Rusijos invaziją į šalį žuvo arba buvo sužeisti keli reporteriai.
„Fredericas Leclercas-Imhoffas buvo Ukrainoje, kad parodytų karo tikrovę. Humanitarinės pagalbos autobuse su civiliais, priverstais bėgti nuo Rusijos bombardavimų, jis buvo mirtinai sužeistas“, – parašė E. Macronas.
F. Leclerco-Imhoffo darbdavys Prancūzijos televizijos kanalas BFM-TV taip pat patvirtino, kad jis žuvo.
F. Leclercas-Imhoffas dirbo BFM televizijos naujienų kanale, kuris teigė, kad jam buvo 32 metai ir jis jau antrą kartą nuo karo pradžios vasario 24 d. rengė reportažus Ukrainoje. Jis buvo netoli Severodonecko – miesto Rytų Ukrainoje, kurį pastarosiomis savaitėmis puola besiveržianti Rusijos kariuomenė, sakoma atskiruose Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijų pareiškimuose.
Užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pirmadienį viešėjusi Kyjive, savo pareiškime nurodė, kad „Prancūzija reikalauja kuo greičiau pradėti skaidrų tyrimą, kad būtų atskleistos visos šios tragedijos aplinkybės“.
„Sielvartauju kartu su jo šeima, artimaisiais ir kolegomis“, – parašė E. Macronas ir pridūrė, kad „tiems, kurie užtikrina sunkią reportažų misiją kovinėse zonose, noriu pakartoti besąlygišką Prancūzijos paramą“.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Emmanuelis Macronas laimėjo Prancūzijos prezidento rinkimus ir vadovaus šaliai dar penkerius metus. Marine Le Pen tuo tarpu priversta susitaikyti su dar vienu pralaimėjimu. Remiantis balsavusių rinkėjų apklausomis, kaip ir prieš penkerius metus, E. Macronas aiškia persvara įveikė dešiniąją populistę.
Stočių „France 2“ ir TF1 duomenimis, dabartinis šalies vadovas gavo apie 58-58,2 proc. balsų, o jo euroskeptikė konkurentė – tik 41,8-42 proc. Šių apklausų, skelbiamų iš karto po rinkimų punktų uždarymo, rezultatai Prancūzijoje dažniausiai yra gana tikslūs. Jei taip bus ir šį kartą, M. Le Pen bus aiškiai pagerinusi savo rezultatą. Ir prieš penkerius metus ji antrajame rate nusileido E. Macronui, tačiau tada surinko tik 33,9 proc. balsų. Jaunasis rinkimų nugalėtojas tada gavo 66,1 proc. rinkėjų pasitikėjimą.
Apklauso prognozavo pergalę E. Macronui ir prieš rinkimus, nors daug prancūzų nebuvo patenkinti pirmąja jo kadencija. Todėl E. Macrono laimėjimą pirmiausiai reikėtų vertinti kaip M. Le Pen pralaimėjimą. Kelios partijos po pirmojo rinkimų rato ragino balsuoto už E. Macroną ir taip užkirsti kelią į prezidento postą M. Le Pen, kuri, nepaisant savo pabrėžtinai nuosaikesnių pasisakymų, ir toliau atstovauja kraštutinių dešiniųjų pozicijoms.
Rinkėjai už 44-erių E. Macroną balsavo ir siekdami stabilumo bei nuosaikios pozicijos Ukrainos karo akivaizdoje. Jis, be to, pasiekė aiškių laimėjimų darbo rinkoje ir užtikrino tvirtą Prancūzijos ekonomikos kilimą po koronaviruso krizės.
Balsavimo teisę šalyje turėjo apie 48,7 mln. rinkėjų. Pirmajame rate prieš dvi savaites dalyvavo dvylika kandidatų.
Birželį Prancūzijos laukia parlamento rinkimai. Labai svarbu, ar E. Macronas juose taip pat gaus daugumą. Jei taip neatsitiks, prezidentas turės skirti premjerą iš mažumos stovyklos. Jo galia tada ženkliai susilpnės, o priimti politinius sprendimus bus daug sunkiau.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyko į Berlyną derybų su Vokietijos ir Lenkijos vadovais dėl Ukrainos krizės po intensyvių diplomatinių pastangų Maskvoje ir Kijeve.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pats ką tik grįžęs po vizito Vašingtone, per kurį dominavo įtampa dėl Ukrainos, rengia susitikimą su E. Macronu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, siekiant sukurti vieningą frontą.
Antradienį E. Macronas pareiškė matantis kelią įtampai su Rusija dėl Ukrainos mažinti. Kijeve E. Macronas surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – kitą dieną po penkias valandas trukusio susitikimo Kremliuje su Rusijos Vladimiru Putinu, Vakarams stengiantis išsklaidyti nuogąstavimus, kad Maskva gali įsiveržti į savo buvusią sovietinę kaimynę.
Prancūzijos lyderis pareiškė dabar matąs „galimybę“ deryboms su Maskva ir Kijevu dėl įsisenėjusio konflikto Rytų Ukrainoje ir judėti į priekį su „konkrečiais, praktiniais sprendimais“, kad būtų sumažinta įtampa tarp Rusijos ir Vakarų.
„Negalime nuvertinti įtampos, kurią išgyvename“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją po susitikimo su V. Zelenskiu. „Negalime išspręsti šios krizės per kelias derybų valandas, – kalbėjo jis. – Reikės dienų, savaičių ir mėnesių, kad pasiektume pažangos“.
E. Macronas teigė, kad V. Putinas jam pasakė, jog Rusija šioje situacijoje „nebus eskalavimo šaltinis“, nepaisant to, kad Ukrainos pasienyje sutelkė daugiau nei 100 tūkst. karių ir karinės įrangos. Gavęs šį patikinimą, vėliau antradienį E. Macronas atskrido į Berlyną, kur kalbėsis su Lenkijos prezidentu A. Duda ir Vokietijos kancleriu O. Scholzu. Europos lyderiai, susitinkantys vadinamuoju Veimaro formatu, tikisi pademonstruoti vieningą frontą.
V. Zelenskis sakė tikįs, kad ketvirtadienį Berlyne vyksiančios atskiros aukšto rango pareigūnų derybos gali atverti kelią viršūnių susitikimui su Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, siekiant atgaivinti įstrigusį Kijevo konflikto su Maskvos remiamais separatistais taikos planą.
V. Putinas, reikalaujantis didelių NATO ir JAV saugumo garantijų, po derybų su E. Macronu pareiškė, kad Maskva „darys viską, kad rastų visiems tinkančius kompromisus“. Jis sakė, kad keli E. Macrono pateikti pasiūlymai galėtų „sudaryti pagrindą tolesniems žingsniams“, siekiant sušvelninti krizę dėl Ukrainos, tačiau nepateikė jokių detalių.
Prancūzijos pasiūlymai
Tuo pat metu, kai pasiuntė karinę įrangą prie Ukrainos sienų, V. Putinas paskelbė reikalavimus, Vakarų nuomone, nepriimtinus, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO ir patraukti Aljanso pajėgas iš Rytų Europos.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungai pirmininkaujanti Prancūzija nurodė, kad E. Macrono atsakomieji pasiūlymai apima abiejų pusių įsipareigojimą nesiimti jokių naujų karinių veiksmų, pradėti strateginį dialogą ir atgaivinti taikos procesą Ukrainos konflikte. Ji taip pat teigia, kad susitarimas garantuotų maždaug 30 tūkst. Rusijos karių išvedimą iš Baltarusijos, pasibaigus šio mėnesio bendroms karinėms pratyboms. Kremlius tvirtino, kad niekada neketino visam laikui palikti karių Baltarusijos teritorijoje.
Vakarams iškilo sunki užduotis mėginti įtikinti V. Zelenskį sutikti su kompromisais. Kijevas nubrėžė tris „raudonąsias linijas“, kurių, jo teigimu, neperžengs, kad rastų sprendimą – jokių kompromisų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, jokių tiesioginių derybų su separatistais ir jokio kišimosi į Ukrainos užsienio politiką.
Maskva spaudžia Ukrainą pasiūlyti nuolaidų Rusijos remiamiems sukilėliams, kurie nuo 2014 metų kovoja su Kijevu, per konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Ukraina teigia, kad Kremlius nori panaudoti du atsiskyrusius rytinius Rusijos remiamus regionus kaip svertą, kad išlaikytų šalį Maskvos įtakoje.
Rusija siunčia karo laivus
Rusija neigia, kad planuoja įsiveržimą, bet JAV perspėja, kad ji sutelkė 70 procentų pajėgų, reikalingų didelio masto įsiveržimui. Maskva antradienį toliau stiprino savo pajėgas aplink Ukrainą, paskelbusi, kad siunčia šešis karo laivus, kurie išplaukė iš Viduržemio jūros į Juodąją jūrą pagal anksčiau suplanuotus jūrų manevrus. Kur važiuoja šie rusų tankai
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas vietos televizijai sakė, kad Kijevas, reaguodamas į Rusijos ir Baltarusijos pratybas, planuoja surengti savo pratybas, kuriose būtų išbandomos Vakarų suteiktos prieštankinės raketos ir Turkijos koviniai bepiločiai orlaiviai.
Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį padidino spaudimą Maskvai, perspėjęs, kad prieštaringai vertinamas naujas dujotiekis „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Europą bus uždarytas, jei į Ukrainą įriedės tankai. J. Bideno pareiškimas per spaudos konferenciją su O. Scholzu iki šiol buvo tiesmukiausias pareiškimas dėl svarbaus dujotiekio, kuris jau baigtas tiesti, bet dujos juo dar neteka, likimo. O. Scholzas nebuvo toks tiesmukas ir tik pasakė, kad Berlynas „vieningas“ su Vašingtonu įvedant plataus masto sankcijas Rusijai. Dujotiekio jis neminėjo.
Kitą savaitę O. Scholzas lankysis Maskvoje ir Kijeve, kur susitiks su V. Putinu ir V. Zelenskiu.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Prancūzijoje išplito dezinformacija apie prezidento Emmanuelio Macrono žmoną – melagingai tvirtinama, kad ji gimė vyru. Tai didina būgštavimus dėl melagingų naujienų plitimo internete, likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki prezidento rinkimų.
68 metų Brigitte Macron ketina paduoti ieškinį dėl dezinformacijos. Tai patvirtino jos advokatas.
Melagingos transfobinio pobūdžio žinios, nukreiptos į iškilius politinius veikėjus, iki šiol buvo itin retos Prancūzijoje, bet dabar tai naujas reiškinys visame pasaulyje. Jau buvo nusitaikyta į tokias moteris kaip buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama, JAV viceprezidentė Kamala Harris ir Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.
Išpuoliai prieš Brigitte Macron surengti jos vyrui antradienį atšventus 44-ąjį gimtadienį bei rengiantis įtemptai kovai dėl perrinkimo balandį. E. Macrono santykiai su 24 metais už jį vyresne žmona kaip visada sulaukia didelio žiniasklaidos susidomėjimo Prancūzijoje ir užsienyje.
Pirmą kartą jiedu susitiko, kai ji vedė dramos būrelį, o jis dar buvo paauglys moksleivis. Tai ne pirmas kartas, kai Macronų pora nukenčia nuo gandų, nukreiptų į lytį ar seksualinę orientaciją. Per 2017-ųjų rinkimų kampaniją E. Macronas gavo paneigti teiginius apie savo tariamą homoseksualumą.
Jau kelis mėnesius socialiniuose tinkluose daugėjo žinučių, kuriose teigiama, kad Brigitte Macron, gimusi Brigitte Trogneux, yra translytė moteris, kurios vardas gimus buvo Jeanas Michelis. Melagingi teiginiai sako, kad buvo suregztas didžiulis sąmokslas, siekiant nuslėpti pasikeitusį statusą. Sąmokslo teorija nuėjo dar toliau – teigiama, kad buvo nuslėpti kaltinimai pedofilija.
Regis, pirmą tokį pareiškimą feisbuke kovo mėnesį pateikė vartotojas, pasivadinęs „Natacha Rey“. Šios „žurnalistės“ puslapyje knibždėte knibžda konspiracinių teorijų ir liejasi kritika prieš vadinamąją „sveikatos diktatūrą“. Tai pasigavo kitas feisbuko vartotojas, sukūręs sąmokslo teoriją, kad Brigitte Macron yra „satanistė, pedofilijos nusikaltėlė, translytė“ – tai terminas, atkartojantis JAV kilusio „Qanon“ sąmokslo judėjimo teiginius, kad pasaulį slapta valdo pedofilų elitas. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Panašūs teiginiai pradėjo plisti spalio viduryje. Grotažymė #JeanMichelTrogneux pirmą kartą pasirodė tviteryje lapkričio 1 d., vėliau ją išplatino palyginti mažai sekama paskyra „Le Journal de la Macronie“. Beveik mėnesį grotažymė nebuvo itin matoma, tačiau nuo gruodžio pradžios patyrė įspūdingą populiarumo augimą – sugeneravo 68 300 pakartotinių pranešimų ir daugiau nei 174 tūkst. paspaudimų „patinka“.
Kaip ir daugelio sąmokslo teorijų atveju, pagrindiniai jos propaguotojai yra iš labai įvairių judėjimų – nuo COVID skeptikų iki prancūzų ultranacionalistų. Tviterio paskyrą, kurioje paskelbta daugiausia pranešimų apie šias suklastotas naujienas, valdo „Frexito“, Prancūzijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, šalininkas, o daugiausiai šių žinučių išplatinusiam tviterio vartotojui priklauso internetinė žiniasklaida, smerkianti „propagandą“ apie COVID omikron atmainą.
Jamalis Khashoggis. EPA-ELTA nuotrauka
Dubajus, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį tvirtino nepamiršęs Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, kai gynė savo sprendimą per kelionę į Persijos įlankos šalis lankytis ir Saudo Arabijoje.
Šeštadienį E. Macronas taps vienu pirmųjų Vakarų lyderių, susitikusių su faktiniu karalystės valdovu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, po J. Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 metais.
J. Khashoggi žmogžudystė sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kuris ir toliau nemalšta. Tačiau E. Macronas teigė, kad neįmanoma bendrauti su regionu, ignoruojant galingą Saudo Arabiją. „Argi būtų galima manyti, kad galime padėti Libanui ir išsaugoti taiką bei stabilumą Artimuosiuose Rytuose, jei sakome: „Mes nekalbėsime su Saudo Arabija, daugiausia gyventojų turinčią ir galingiausia Persijos įlankos šalimi?“, – sakė jis Dubajuje, pirmoje savo kelionės sustojimo stotelėje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį E. Macronas skris į Saudo Arabijos Džidos miestą prie Raudonosios jūros po nakvynės Katare – dar vienoje išteklių turtingoje Persijos įlankos šalyje, kurioje Prancūzija kitais metais gins savo titulą per pasaulio futbolo čempionatą.
2018 m. spalio 2 d. J. Khashoggi atvyko į Saudo Arabijos konsulatą Stambule pateikti dokumentų, kad galėtų tuoktis su savo sužadėtine turke. Pasak JAV ir Turkijos pareigūnų, laukęs Saudo Arabijos smogikų būrys jį pasmaugė ir sukapojo kūną, kuris taip ir nebuvo rastas.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Pranešimai apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kai jis pavadino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Džonsoną „klounu“ ir „kvaileliu“, buvo „nenaudingi“, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos vyriausybės ministras.
Šis šiurkštus Prancūzijos prezidento išsakytas premjero vertinimas grasina pakurstyti ir taip aštrų, jau kelias savaites verdantį diplomatinį Londono ir Paryžiaus kivirčą. Verslo ministras George’as Freemanas susiejo šias pastabas su artėjančiais Prancūzijos rinkimais.
„Žinoma, ministras pirmininkas nėra klounas, jis yra išrinktas šios šalies ministras pirmininkas, turintis labai didelius įgaliojimus ir vadovaujantis šaliai per pandemiją“, – sakė jis „Sky News“. Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
Pasak prancūzų satyrinio savaitraščio „Le Canard Enchaine“, E. Macronui priskirti komentarai nuskambėjo privačiai nedidelei jo patarėjų grupei per praėjusios savaitės vizitą Kroatijoje.
Prezidentas jau buvo viešai užsipuolęs B. Johnsoną, kai „nerimtu“ išvadino jo atsaką į Lamanšo sąsiauryje apvirtusio migrantų laivo, kai žuvo 27 žmonės, atvejį. Tačiau kalbėdamas privačiai jis nuėjo dar toliau, pasak „Le Canard Enchaine“, užsipuolęs ministrą pirmininką, kad siekia paversti Prancūziją „atpirkimo ožiu“ dėl „Brexito“, kuris Britanijai tapo „katastrofišku“.
„Labai liūdna matyti, kai didžiai šaliai, su kuria galėtume tiek daug nuveikti, vadovauja klounas. B. Johnsonas laikosi kvailelio požiūrio“.
G. Freemanas sakė, kad žodžio „klounas“ vartojimas „tikrai nepadeda“, tačiau tvirtino, kad abi vyriausybės ir toliau „labai glaudžiai“ bendradarbiauja sprendžiant migrantų problemą. „Taigi, esu įsitikinęs, kad anglų ir prancūzų santykiai yra geresni, nei rodo ši citata“.
Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės kolegei Priti Patel, kad atsisako planuotų savaitgalio derybų su ja, protestuodamas prieš ministro pirmininko Boriso Johnsono paviešintą laišką dėl migrantų krizės.
Žinutėje, kurią matė AFP, G. Darmaninas sakė P. Patel, kad B. Johnsono laiškas prezidentui Emmanueliui Macronui, kuriame siūloma Prancūzijai atgal priimti migrantus, kurie kerta Lamanšo sąsiaurį, yra „nusivylimas“. Jis pridūrė: „Tai, kad jis buvo paviešintas, yra dar blogiau. Todėl turiu atšaukti mūsų susitikimą Kalė sekmadienį.“
Prancūzija ketino priimti visų Lamanšo sąsiaurio pakrantės valstybių ministrus, įskaitant P. Patel, į svarbų posėdį dėl migrantų krizės Kalė uostamiestyje sekmadienį po daugiausia aukų pareikalavusios nelaimės, kai šią savaitę prie Prancūzijos krantų nuskendo 27 migrantai. G. Darmaninui artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitikimas vyks su kitų Europos šalių ministrais, tačiau P. Patel nebėra kviečiama po „nepriimtino“ B. Johnsono laiško. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
„Manome, kad viešas Didžiosios Britanijos premjero laiškas yra nepriimtinas ir prieštarauja mūsų diskusijoms su kolegomis“, – sakė šaltinis, prašęs neatskleisti jo pavardės. „Todėl Priti Patel nebėra kviečiama į sekmadienį vyksiantį ministrų susitikimą, kurį palaiko Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija ir Europos Komisija.“
Ketvirtadienį B. Johnsonas parašė E. Macronui, prašydamas Prancūzijos nedelsiant atsiimti visus migrantus, kurie išsilaipina Anglijoje perplaukę Lamanšo sąsiaurį. Neįprasta buvo tai, kad visas laiško tekstas buvo paskelbtas tviteryje.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Migrantų grąžinimas „reikšmingai sumažintų – arba net sustabdytų – keliones ir išgelbėtų tūkstančius gyvybių iš esmės sulaužant nusikalstamų grupuočių verslo modelį“, sakė jis.
B. Johnsono laiške taip pat nurodytos sritys, kuriose reikia glaudesnio bendradarbiavimo su Prancūzija, siūlomas bendras pasienio patruliavimas, stebėjimas iš oro ir dalijimasis žvalgybos duomenimis.
Naujas kivirčas dar pagilino tarp Britanijos ir Prancūzijos kylančias problemas po „Brexito“ – penktadienį prancūzų žvejai, protestuodami prieš žvejybos teises, turi surengti Lamanšo sąsiaurio keltų uostų blokadą ir sustabdyti krovinių gabenimą Lamanšo sąsiauriu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antieuropietiškas nuotaikas dalyje Europos Sąjungos pavadino naujaisiais „raupsais“. Lankydamasis Kemperyje Bretanės regione, jis ketvirtadienį griežtai kritikavo „atgimstantį nacionalizmą ir uždarytas sienas – kaip kai kurie siūlo“. Taip E. Macronas kalbėjo likus kelioms dienoms iki sekmadienį Briuselyje vyksiančio specialaus viršūnių susitikimo pabėgėlių klausimu.
Daugiau kaip pusantros valandos trukusioje kalboje apie Prancūzijos ir ES ateitį E. Macronas sakė, kad panieka europietiškoms idėjoms „kaip raupsai plinta beveik visur Europoje – net tose šalyse, kuriose mes manėme, kad jų sugrįžimas yra neįmanomas“.
„Draugiški kaimynai sako blogiausius dalykus, o mes prie to priprantame“, – toliau kritikavo E. Macronas. „Mūsų ekonominiam, politiniam, žurnalistiniam elitui tenka milžiniška atsakomybė“, – įspėjo jis aidint plojimams.
Raginimai daug labiau griežtinti pasienio politiką pastaruoju metu, be kita ko, girdisi iš Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), taip pat Italijos ir Austrijos. Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime kelios ES šalys sieks „europietiško sprendimo“ prieglobsčio ir migracijos klausimais. Europos Komisija į pokalbius pakvietė Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Bulgariją ir Maltą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį priėmė su trumpu vizitu į Berlyną atvykusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron). Jo garbei buvo išrikiuota karinė sargyba, praneša agentūra dpa.
Po to buvo numatyti A. Merkel ir E. Makrono pokalbiai bei bendra vakarienė.
Manoma, kad pagrindinės susitikimo temos bus Europos Sąjungos (ES) ateitis ir nauji Vokietijos ir Prancūzijos santykių akcentai. E. Makronas į Berlyną atvyko praėjus dienai po inauguracijos. A. Merkel prieš pat susitikimą pareiškė sutiksianti jį „atvirai ir su visiška simpatija“. Ji teigė jokiu būdu neketinanti atrodyti „geresnė žinovė“. Ji esą nori pradėti bendradarbiavimą „draugiškai, kolegialiai ir su didele abipuse pagarba“.
Socialliberalas E. Makronas nori reformomis išjudinti Prancūzijos ekonomiką. 39 metų politikas per rinkimų kampaniją atstovavo aiškiai proeuropietiškai linijai.
Informacijos šaltinis – ELTA.
EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį priėmė su trumpu vizitu į Berlyną atvykusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron).
Neverta kartoti pereksploatuotą JAV prezidento rinkimų „sagos“ precedentą, nors jis yra ir 21 amžiaus istorijoje išliks kaip chrestomatinis atvejis, be abejo, kartu su kitais pavyzdžiais, kurių artimiausias „ištiks“ gegužės 7-ąją Prancūzijoje.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Taigi. Globalizacijos laikais politikoje kariauja ne tradiciniai kairieji ir dešinieji (kad partijjų programos kuo toliau, tuo mažiau skiriasi, regime ir Lietuvoje), bet už planetos vienijimąsi ir sienų naikinimą pasisakantys liberalai ir kategoriškai priešingo politikos vektoriaus besilaikantys konservatoriai-protekcionistai. Toks yra aktualusis politinis pasirinkimas – vieni tiki ateitimi, kiti žaidžia baimėmis bei apeliuoja į praeitį. Ir taip veikiausiai bus bent pirmą 21 amžiaus dalį.
Konservatorių-protekcionistų stovyklą ypač tinkamai reprezentuoja Donaldas Trumpas, kurį deramai papildo 2-ame rinkimų ture Prancūzijos prezidento postą mėginsianti pelnyti kraštutinė dešinioji „Nacionalinio fronto“ lyderė Marina Le Pen. Prancūzijoje Europos Sąjunga laiko eilinį egzistencinį testą. Į šalies lyderius pretenduoja kraštutinumai – nacionalistė M. Le Pen po pirmo turo kategoriškai eilinį sykį pakartojo (beje, paradoksaliai apeliuodama į visus piliečius, nepriklausomai nuo jų nacionalinės ir religinės priklausomybės) inicijuosianti referendumą dėl Prancūzijos narystės ES, atribosianti šalį nuo „laukinės globalizacijos“ (politikės pavartotas terminas), nesąžiningos tarptautinės konkurencijos, nevaržomo teroristų (sunku pasakyti, kaip bus su piliečiais neteroristais) judėjimo bei sieksianti susigrąžinti Prancūzijos sienų kontrolę. Žodžiu, jokios vieningos Europos – Prancūzijos. Civilizacija svarbiausia.
Logiška, kad „Nacionalinio fronto“ lyderė per rinkimų kampaniją apeliavo į 15 amžiaus prancūzų nacionalinę heroję Jeanną d’Arc, taigi dominuojančiu šalies piliečius turėjusiu suvilioti retorikos vektoriumi rinkosi praeitį.
M.Le Pen konkurentas, centristinių pažiūrų Emanuelis Macronas paskutinės rinkimų kampanijos savaitės pradžioje, gegužės 1-ąją interviu BBC pareiškė, kad ES turi būti reformuota arba Bendrija susidurs dar ir su „Frexito“ perspektyva. Pasak E.Macrono, Europos idėja ir jos politika buvo labai svarbios Prancūzijai, bet pridūrė, kad jo šalies visuomenė šiandien labai pikta bei nekantri dėl ES neveiksnumo bei nestabilumo. Simptomiškas pareiškimas politiko, kuris vienintelis iš 11 kandidatų į prezidentus yra aiškus vieningos Europos šalininkas.
Mentalinę kandidatų skirtį atspindi ir rinkimų pirmo turo rezultatas – didžiuosiuose šalies miestuose (išskyrus marga demografine sudėtimi pasižymintį Marselio uostą) išlošė eurointegracijos šalininkas, buvęs prezidento François Hollandeo vyriausybės ekonomikos ministras bei judėjimo „Pirmyn!” („En Marche!“) steigėjas. Paryžiuje „Nacionalinio fronto“ lyderė tegavo 4,9 proc. balsų ir užėmė 5-ą vietą (laimėjo E.Macronas su 34 proc. balsų). Pralošė pagrindiniam kandidatui ji ir Bordo bei Tulūzoje, užtat su 30 proc. laimėjo Prancūzijos šiaurėje.
Dar vienas skiriamasis, beje, ir simptomiškas, rinkimų Prancūzijoje bruožas – visiška tradicinių partijų devalvacija. Dešiniųjų kandidatas François Fillonas bei socialistas Benoît Hamonas (kairiųjų susiskaldymas buvo beprecedentis, kandidatavo šeši šiai ideologijai atstovaujantys politikai) pirmą kartą istorijoje nepateko į antrą turą.
Didžioji politika – sudėtingas užsiėmimas. Tai – ne vaikų žaidimai smėlio dėžėje. Slaptai.lt nuotr.
Kaip nurodo prancūzų politologas Christophas Gully, Prancūzijos tradiciniai kairieji ir tradiciniai dešinieji buvo sukurti viduriniosios klasės tenkinti tos klasės poreikius. Dvipartinė sistema veikė, kol du iš trijų prancūzų viduriniajai klasei priklausė. Tradicinės partijos ir dabar mėgina ja remtis, bet vidurinioji klasė Prancūzijoje atsidūrė ant išnyklimo ribos. Ir tai globali tendencija, milijardierius D. Trumpas JAV prezidento rinkimuose pirmas „išjojo“ ant viduriniosios klasės baimių dėl savo ateities globalizacijos epochoje.
„Nesisteminis“ centristas E.Macronas pirmą kartą Prancūzijos istorijoje „laužė ledus“ ypač įtikinamai – centristų vaidmuo iki šiol visada buvo toks nežymus, jog jie net neturėdavo galimybės daryti beveik jokios įtakos rinkimų antrojo turo rezultatui, šįkart centristas vadinamas jų favoritu.
Beje, savo organizaciją „Pirmyn!” E.Macronas per metus sugebėjo išplėsti tiek, kad ji tapo rimčiausiu ramsčiu jo rinkimų kampanijoje. Taigi ir formali reikalo pusė nurodo į tai, jog prancūzai įnirtę ir geidžia permainų šalies politinėje sistemoje. Geidžia tiek, kad nemaža dalis balsuoja ne už, bet prieš – antro turo išvakarėse gana garsiai skambėjo rinkimų ignoravimo šalininkų balsai. Du trečdaliai „Išdidžios Prancūzijos“ šio judėjimo interneto puslapyje skelbė liksią namuose arba balsuosią prieš abu kandidatus, nes nenori savo balso atiduoti proeuropietiškam kandidatui vien todėl, kad neleistų į šalies lyderes prasibrauti nacionalistei. Be to, kad būtent E.Macrono bei jo šalininkų politika didina „Nacionalinio fronto“ populiarumą.
Panašu, jog rinkimų tiesiojoje M.Le Pen tą jautė (būtent, rėmėsi politiniu instinktu) – nors 60 proc. gegužės 3-ąją vykusius televizijos debatus sekusių prancūzų balsavo už E.Macroną kaip šaltakraujiškesnį bei kompetentingesnį diskutantą (kaip nurodė politologas, universiteto „Paris-XI“ dėstytojas Gideonas Kutzas, nors šio kandidato rinkimų programoje neapsieita be populizmo, lyginant su kitais pretendentais, toji dalis buvo, pavadinkime, nuosaiki), debatų tonas daugeliui nepatiko, o jį uždavė būtent „Nacionalinio fronto“ lyderė, demonstravusi ypatingą agresyvumą ir grubumą. M. Le Pen tai buvo paskutinė galimybė apjuodinti favoritą, bent taip skelbė visos ikirinkiminės sociologinės apklausos.
Bet apklausos 21 amžiuje – ypač permainingas, vis labiau būrimą primenantis mėginimas prognozuoti rezultatą, taigi it Prancūzijos rinkimuose turime Vladimiro Putino mentalinio tipo autoritarus neabejotinai džiuginantį politinį trilerį, ir kitaip demokratijos pusėje apžvelgiamoje ateityje vargu ar bus.
Kaip minėta, tai globalizacijos realijas atitinkančių liberalinio ir konservatyvaus-protekcionistinio mentalinių tipų, už kuriuos autoritarai stato, kur tik gali, susidūrimas.
Ideologijos tradicine to žodžio prasme infliaciją signalizavo ir tai, kad žiniasklaida rinkimų kampanijos metu ypač noriai graibstė psichologinių kandidatų portretų niuansus, tokius kaip įtakingo prancūzų ekonomisto bei intelektualo Jacqueso Attali įžvalgos interviu italų „La Repubblica“, jog jis pažįstas E.Macroną nuo labai jaunų dienų, kai šis dar dirbo banke „Rothschild“, jog kandidatas centristas nėra provincialas, o proto bei „nekantrios ambicijos“ žmogus. Viešųjų ryšių besąlygiško dominavimo laikais tokios užuominos būtinai papuošia bet kurią viešą kampaniją.
Prancūzija kaip populizmo testas Europai, kitas, gal dar įspūdingenis testas laukia rudenį per rinkimus Vokietijoje. Belieka viltis, kad inteligentiški prancūzai pasimokė iš D.Trumpo rinkimų kampanijos „serijalo“ ir suprato, jog skambiais pažadais ir skambiomis frazėmis gyvenimo nepakreipsi į jokią pusę, atgal taip pat.
Lietuvai, kuri paribio valstybės saugumo „malonumus“ išgyvena tiesiogiai ir visą laiką, rinkimai Prancūzijoje kaip ir bet kur Europoje yra ypač svarbūs. Autoritarai ne tik lūkuriuoja, bet ir stato už naudingus sau bei geidžia revanšo.
