Ko vertos Prancūzijos prezidento kelionės?


Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyko į Berlyną derybų su Vokietijos ir Lenkijos vadovais dėl Ukrainos krizės po intensyvių diplomatinių pastangų Maskvoje ir Kijeve.
 
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pats ką tik grįžęs po vizito Vašingtone, per kurį dominavo įtampa dėl Ukrainos, rengia susitikimą su E. Macronu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, siekiant sukurti vieningą frontą.
 
Antradienį E. Macronas pareiškė matantis kelią įtampai su Rusija dėl Ukrainos mažinti. Kijeve E. Macronas surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – kitą dieną po penkias valandas trukusio susitikimo Kremliuje su Rusijos Vladimiru Putinu, Vakarams stengiantis išsklaidyti nuogąstavimus, kad Maskva gali įsiveržti į savo buvusią sovietinę kaimynę.
 
Prancūzijos lyderis pareiškė dabar matąs „galimybę“ deryboms su Maskva ir Kijevu dėl įsisenėjusio konflikto Rytų Ukrainoje ir judėti į priekį su „konkrečiais, praktiniais sprendimais“, kad būtų sumažinta įtampa tarp Rusijos ir Vakarų.
 
„Negalime nuvertinti įtampos, kurią išgyvename“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją po susitikimo su V. Zelenskiu. „Negalime išspręsti šios krizės per kelias derybų valandas, – kalbėjo jis. – Reikės dienų, savaičių ir mėnesių, kad pasiektume pažangos“.
 
E. Macronas teigė, kad V. Putinas jam pasakė, jog  Rusija šioje situacijoje „nebus eskalavimo šaltinis“, nepaisant to, kad Ukrainos pasienyje sutelkė daugiau nei 100 tūkst. karių ir karinės įrangos. Gavęs šį patikinimą, vėliau antradienį E. Macronas atskrido į Berlyną, kur kalbėsis su Lenkijos prezidentu A. Duda ir Vokietijos kancleriu O. Scholzu. Europos lyderiai, susitinkantys vadinamuoju Veimaro formatu, tikisi pademonstruoti vieningą frontą.
 
V. Zelenskis sakė tikįs, kad ketvirtadienį Berlyne vyksiančios atskiros aukšto rango pareigūnų derybos gali atverti kelią viršūnių susitikimui su Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, siekiant atgaivinti įstrigusį Kijevo konflikto su Maskvos remiamais separatistais taikos planą.
 
V. Putinas, reikalaujantis didelių NATO ir JAV saugumo garantijų, po derybų su E. Macronu pareiškė, kad Maskva „darys viską, kad rastų visiems tinkančius kompromisus“. Jis sakė, kad keli E. Macrono pateikti pasiūlymai galėtų „sudaryti pagrindą tolesniems žingsniams“, siekiant sušvelninti krizę dėl Ukrainos, tačiau nepateikė jokių detalių.
 
Prancūzijos pasiūlymai
 
Tuo pat metu, kai pasiuntė karinę įrangą prie Ukrainos sienų, V. Putinas paskelbė reikalavimus, Vakarų nuomone, nepriimtinus, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO ir patraukti Aljanso pajėgas iš Rytų Europos.
 
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Prancūzija nurodė, kad E. Macrono atsakomieji pasiūlymai apima abiejų pusių įsipareigojimą nesiimti jokių naujų karinių veiksmų, pradėti strateginį dialogą ir atgaivinti taikos procesą Ukrainos konflikte. Ji taip pat teigia, kad susitarimas garantuotų maždaug 30 tūkst. Rusijos karių išvedimą iš Baltarusijos, pasibaigus šio mėnesio bendroms karinėms pratyboms. Kremlius tvirtino, kad niekada neketino visam laikui palikti karių Baltarusijos teritorijoje.
 
Vakarams iškilo sunki užduotis mėginti įtikinti V. Zelenskį sutikti su kompromisais. Kijevas nubrėžė tris „raudonąsias linijas“, kurių, jo teigimu, neperžengs, kad rastų sprendimą – jokių kompromisų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, jokių tiesioginių derybų su separatistais ir jokio kišimosi į Ukrainos užsienio politiką.
 
Maskva spaudžia Ukrainą pasiūlyti nuolaidų Rusijos remiamiems sukilėliams, kurie nuo 2014 metų kovoja su Kijevu, per konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Ukraina teigia, kad Kremlius nori panaudoti du atsiskyrusius rytinius Rusijos remiamus regionus kaip svertą, kad išlaikytų šalį Maskvos įtakoje.
 
Rusija siunčia karo laivus
 
Rusija neigia, kad planuoja įsiveržimą, bet JAV perspėja, kad ji sutelkė 70 procentų pajėgų, reikalingų didelio masto įsiveržimui. Maskva antradienį toliau stiprino savo pajėgas aplink Ukrainą, paskelbusi, kad siunčia šešis karo laivus, kurie išplaukė iš Viduržemio jūros į Juodąją jūrą pagal anksčiau suplanuotus jūrų manevrus.
Kur važiuoja šie rusų tankai
 
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas vietos televizijai sakė, kad Kijevas, reaguodamas į Rusijos ir Baltarusijos pratybas, planuoja surengti savo pratybas, kuriose būtų išbandomos Vakarų suteiktos prieštankinės raketos ir Turkijos koviniai bepiločiai orlaiviai.
 
Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį padidino spaudimą Maskvai, perspėjęs, kad prieštaringai vertinamas naujas dujotiekis „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Europą bus uždarytas, jei į Ukrainą įriedės tankai. J. Bideno pareiškimas per spaudos konferenciją su O. Scholzu iki šiol buvo tiesmukiausias pareiškimas dėl svarbaus dujotiekio, kuris jau baigtas tiesti, bet dujos juo dar neteka, likimo. O. Scholzas nebuvo toks tiesmukas ir tik pasakė, kad Berlynas „vieningas“ su Vašingtonu įvedant plataus masto sankcijas Rusijai. Dujotiekio jis neminėjo.
 
Kitą savaitę O. Scholzas lankysis Maskvoje ir Kijeve, kur susitiks su V. Putinu ir V. Zelenskiu.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.