Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Atsakydamas į viešai paskelbtą raginimą paremti prof. Vytautą Radžvilą ir jo komandą Europos Parlamento rinkimuose bei kokiu nors būdu prisidėti prie prof. V. Radžvilo rinkiminės kampanijos, noriu pasakyti, kad kol kas nesu aiškiai ir tvirtai apsisprendęs, ar balsuosiu Europos Parlamento rinkimuose. Jeigu balsuosiu, žinoma, palaikysiu prof. V. Radžvilą ir jo vadovaujamą Visuomeninį rinkimų komitetą, nes jų skelbiamos idėjos ir programinės nuostatos man priimtinos.

Iki prof. Radžvilo įsitraukimo buvau tvirtai apsisprendęs neiti balsuoti, arba, balsuoti prieš visus kandidatus ir jų komandas. Nes netikėjau ir netikiu, kad tie vienuolika Lietuvai neva atstovaujantys EP
nariai ten reprezentuoja Lietuvą, tame daugiau kaip 700 žmonių sambūryje ką nors reiškia ir gali daryti realią įtaką EP sprendimams net jeigu jie to ir norėtų.

Be to, sunku įsivaizduoti, kad tie vienuolika neva Lietuvai atstovaujančių parlamentarų galėtų dirbti sutelktai, nes tos ,,vienuolikės“ sudėtis gana marga, joje yra ir abejotinos reputacijos asmenų.

Pritariu prof. V. Radžvilo Visuomeninio rinkimų komiteto programinei nuostatai, kad Europos Parlamentą reikia reformuoti taip, kad jame būtų atstovaujama ne tik Sąjungos gyventojams, bet ir valstybėms-narėms, kuriose išrinkti EP nariai. Bet ši teisinga ir labai svarbi nuostata programoje nedetalizuojama. Todėl neaišku, kas būtų daroma, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama, ar ji susilauktų reikiamos paramos ir ar tokiai EP reformai pritartų didžiosios ES šalys.

Aš manau, kad reikia reikalauti, kad ir parlamentinėje veikloje būtų garantuotas bent formalus suverenių ES šalių – didelių ir mažų – lygiateisiškumas. Siekiant šio tikslo, manau, reikėtų paleisti
dabartinį Europos Parlamentą, o jo vietoje įsteigti Europos Sąjungos šalių Parlamentinę Asamblėją, kurią sudarytų vienodas kiekvienos ES šalies parlamentarų skaičius ir, tokiu būdu, būtų bent formaliai užtikrintas suverenių ES šalių lygiateisiškumas.

ES šalių delegacijos į ES Parlamentinę Asamblėją būtų formuojamos ES šalių nacionaliniuose parlamentuose. Parlamentinės Asamblėjos nariai neprarastų ir narystės nacionaliniuose parlamentuose, būtų įsigilinę ir į savo atstovaujamų šalių nacionalinių parlamentų dienotvarkę, bet daugiausia dėmesio ir laiko skirtų darbui ES Parlamentinėje Asamblėjoje.

Vien dėl tos priežasties pasisakau prieš Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičiaus mažinimą. Bet suprantu, kad mano siūloma EP reforma, tikriausiai, – utopinė idėja, nes didžiosios ES šalys tokiai Europos Parlamento reformai, transformacijai, tikriausiai, nepritartų. Tad siūlyčiau bent kompromisinį variantą, t. y., kad dabartinį Europos parlamentą papildytų minėtoji ES šalių Parlamentinė Asamblėja, arba Europos Parlamentą sudarytų dveji rūmai – ES ir ES šalių (pavadinimai gali būti ir kiti, bet esmė, manau, aiški).

Nemanau, kad veikiančią Europos Sąjungos Tarybą, kurią sudaro ES valstybių narių vyriausybių ministrai (kuris ministras dalyvauja priklauso nuo politikos srities, kuri yra aptariama) galima laikyti antraisiais EP rūmais.

EP sprendimai, rezoliucijos įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jas priimtų ir patvirtintų abi EP institucijos. EP sprendimai konkrečioje ES šalyje įsigaliotų tik tokiu atveju, jeigu jiems pritartų konkrečios šalies atstovų EP parlamento antruosiuose, t. y. ES šalių, arba ES Parlamentinėje Asamblėjoje, dauguma.

Europos Parlamento salė posėdžio metu. Reuters (Vincent Kessler) nuotr.

Jeigu ir šis pasiūlymas dėl antrųjų EP rūmų suformavimo, kuriame būtų užtikrintas ES šalių lygiateisiškumas, netinkamas ir nerealu, tai, manau, nėra prasmės dalyvauti tokio Europos Parlamento veikloje, na ir, žinoma, jį rinkti, dalyvauti jo rinkimuose.

Jeigu Lietuva nesiųstų savo atstovų į tokį nedemokratiškai suformuotą, valstybių lygiateisiškumo ir suverenumo nepaisantį Europos Parlamentą, tai reikėtų siekti, kad ir jo priimti sprendimai, rezoliucijos ir kiti dokumentai Lietuvoje būtų negaliojantys. Reikalavimas ES šalių lygiateisiškumo EP ir kitose ES institucijose turėtų būti esminė dalyvavimo EP ir kitų ES institucijų veikloje, sąlyga.

Man, kaip, manau, ir daugeliui rinkėjų, yra labai svarbūs, gal net žymiai svarbesni, ne EP, bet Savivaldybių tarybų, merų ir artėjantys Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Deja, nesuprantu, kodėl negirdėti nei Vilniaus, nei kitų regionų, ar visos Lietuvos Tautos forumo pozicijos šiais klausimais. Negirdėjau jokio pasiūlymo, patarimo už ką balsuoti Vilniaus mero ir miesto tarybos rinkimuose. Aš manau, kad antrajame Vilniaus mero rinkimų ture reikėtų balsuoti už Artūrą Zuoką. O kokia Vilniaus forumo nuomonė?

Neaiški pozicija ir artėjančių Prezidento rinkimų klausimu. Atrodo, kad nei Vilniaus, nei kitų regionų forumai neremia nė vieno iš įregistruotų kandidatų. Jeigu Vilniaus forumas nemato nė vieno tinkamo kandidato, kurį galima būtų paremti, tai reikėtų rasti, iškelti ir visokeriopai remti kompetentingą, tinkamą eiti pareigas ir realių šansų nugalėti rinkimuose turintį kandidatą, Deja, to nematome. Tad ir kyla klausimas, ko vertas toks judėjimas, ar organizacija, kuri ne tik pati neturi, bet ir negali surasti ir paremti tinkamo kandidato.

Man regis, kad Vilniaus forumas nesiekia savo deklaruojamų tikslų ir reikalavimų realizavimo ne tik Savivaldybių bei Prezidento rinkimuose. Forumas taip pat nesugeba pasiekti tikslų ir kitais klausimais, pvz., dėl LRT užvaldymo, M. Ivaškevičiaus premijavimo Nacionaline premija ar Lukiškių aikštės, jau nekalbant apie platesnės apimties socialinio ekonominio ir politinio gyvenimo reformas Lietuvoje.

Todėl peršasi išvada, kad rezoliucijos, pareiškimai, rengiami mitingai, piketai, eisenos, ugningos kalbos ir reikalavimai – tik tuščias oro virpinimas, kuris neduoda jokių rezultatų. Nes net nebandoma įgyti reikiamų politinio veikimo instrumentų, kurie įgalintų realizuoti viešai deklaruojamus iš esmės labai kilnius ir teisingus tikslus ir reikalavimus.
Tokie prof. V. Radžvilo ir Vilniaus forumo veiklos rezultatai stiprina abejones, ar prof. V. Radžvilui ir jo pasekėjams pavyktų ko nors pasiekti ir EP, jeigu jie į jį ir būtų išrinkti.

Gal todėl ir eisenos, mitingai, piketai nesurenka didelio žmonių skaičiaus, ryžtingo palaikymo, nes žmonės nemato realių veiklos rezultatų, o taip pat politinių jėgų ir lyderių, galinčių tas skelbiamas idėjas ir reikalavimus įgyvendinti.

Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiekvienas opozicijos egzistuojančiai sistemai ,,grandas“ dabartinėje Lietuvoje skelbia savo idėjas, kuria atskirus, savo vadovaujamus judėjimus, ir, tokiu būdu, ne vienija, bet skaldo opozicijos veikiančiai sistemai jėgas, eliminuoja pergalės galimybę ir iš anksto užprogramuoja pralaimėjimą. Trūksta susitelkimo, susiklausymo, vienybės, sutarimo ir bendro, sutelkto veikimo. Be viso to joks pozityvus rezultatas neįmanomas nei EP, nei Lietuvos Respublikos Prezidento, nei Seimo, nei Savivaldybių rinkimuose.

Kaip ir daugeliu kitų klausimų, reikėtų imti pavyzdį iš estų, kurių patriotinė partija EKRE laimėjo nemažai mandatų Estijos parlamente. O kiek parlamentarų turi mūsų Tautininkų ir respublikonų sąjunga? Tikriausiai, dabartinėje Lietuvoje taip yra dėl susiskaldymo, asmeninių ambicijų, patriotinių jėgų nesugebėjimo veikti vieningai ir sutelktai.
Manau, visai kitaip elgėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjai 1988-1990 m. Todėl ir pasiekė užsibrėžtą tikslą 1990 m.

2019.03.12; 13:00

Liberalų sąjūdžio Taryba patvirtino kandidatų sąrašą Europos Parlamento (EP) rinkimams.


Liberalų kandidatų į EP sąrašo lyderis – P. Auštrevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pirmajame liberalų kandidatų į EP sąrašo penketuke – dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Gelūnas, Eugenijus Gentvilas ir Vitalijus Gailius.

Pirmą kartą partijos istorijoje pretendentų būti kandidatais EP rinkimuose sąrašas buvo reitinguojamas visuotiniu partijos narių balsavimu. Galutiniame sąraše reitinguoti 22 asmenys.

„Europos Sąjungos vaidmuo Lietuvos vidaus politikai itin reikšmingas. Dabar galime stebėti realią galimybę, kad prieš pačią Europos Sąjungos idėją nusistačiusios politinės jėgos gali iškovoti pakankamai mandatų, kad veikdamos Europos Parlamente iš esmės sujauktų galiojančių teisės aktų sistemą. Todėl liberalios mintys šiandieninei Europai labai reikalingos, o liberalų kandidatų sąrašas pasižymi stipriais ir visuomenei puikiai žinomų žmonių vardais“, – akcentavo partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 10:12

Marcel De Graaff

Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus  baudžiamojo persekiojimo objektas!

(…)

Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario  Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.

Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:

„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktąGruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims,  kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“  išplėtimas. Migracijos kritika  bus nusikalstamos veikos sudėtis.

O žiniasklaidos organai 
[rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.

Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už  „neapykantos  kalbą“. (…)“

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .

De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.

„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo  formavimą  

Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.

(…)

Norint įgyvendinti šį  įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes 

  1. a) priimsime, įgyvendinsime arba palaikysime teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už prieš migrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir sunkesnius neapykantos nusikaltimus, apmokysime baudžiamojo persekiojimo pareigūnus ir kitus pareigūnus, kaip atpažinti, užkardyti prieš migrantus nukreiptas tokias nusikalstamas veikas ir kitus  smurtinius nusikaltimus, bei į juos reaguoti, taip pat numatančius teikti nusikaltimų aukoms medicininę, teisinę ir psichosocialinę pagalbą;

(…)

  1. b) (…)
  2. c) visiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę remsime nepriklausomą, objektyvią ir aukštos kokybės informacijos sklaidą žiniasklaidoje, įskaitant informaciją internete, be kitų, informuojant ir šviečiant žiniasklaidos darbuotojus apie migracijos klausimus ir sąvokas, investuojant į informavimo ir reklamos etinius standartus ir nutraukiant valstybės finansavimą ar materialinę pagalbą medijoms, sistemingai skatinančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas migrantų atžvilgiu. 

     1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .

Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.

Epoch times online Nachrichten aktuell

Iš vokiečių kalbos vertė Ilma Daugėlė

2018.12.04; 05:00

Rusijos veiksmai Azovo jūroje pastačius Kerčės tiltą pažeidžia tarptautinę teisę ir turi būti tučtuojau sustabdyti. Tai sakoma ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje, praneša EP Informacijos biuras Lietuvoje.

Europarlamentarai pabrėžia, kad tiltas per Kerčės pusiasalį, jungiantis Rusiją ir aneksuotą Krymą, taip pat Azovo jūroje nutiestas dujotiekis bei povandeniniai elektros kabeliai yra dar vienas Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas. Be to, po Kerčės tilto pastatymo į Mariupolį, Berdianską ir kitus Ukrainos uostus nebegali įplaukti didesni laivai, kurie sudarė daugiau kaip penktadalį regiono laivybos. 

EP smerkia tai, kad Rusija piktnaudžiaudama blokuoja ir tikrina laivus, plaukiančius per Kerčės pusiasalį iš Ukrainos uostų arba į juos, o tai lemia vėlavimą bei nuostolius. Iki rugsėjo pabaigos buvo tikrinama daugiau kaip 200 laivų, iš jų 120 – plaukiančių su ES valstybių vėliavomis. Europarlamentarai pažymi, kad taip Rusija pažeidžia 2003 m. su Ukraina sudarytą sutartį dėl laisvos laivybos Azovo jūroje. Jie taip pat primena, kad tokią neteisėtą praktiką blokuoti laivybą Rusija anksčiau taikė Baltijos jūroje prieš Lenkiją ir Baltijos valstybes.

Savo ruožtu EP nariai reiškia susirūpinimą dėl trapios saugumo padėties Azovo jūros regione, kuri gali peraugti į atvirą karinį konfliktą. Jie kritikuoja Rusiją dėl besitęsiančio regiono militarizavimo – S-400 priešlėktuvinių raketų dislokavimo, karinių laivų perkėlimo iš Kaspijos jūros ir kitų veiksmų.

EP siūlo paskirti specialų ES pasiuntinį Krymui ir Donbaso regionui, taip pat apsvarstyti papildomas sankcijas ES įmonėms, kurios dalyvavo Kerčės tilto statybose. Iki šiol sankcijos buvo pritaikytos šešioms tokioms bendrovėms. Europos Komisijai (EK) siūloma įvertinti jūrų blokados ekonominę žalą ir apsvarstyti galimybes paremti nukentėjusius Ukrainos vežėjus bei uostus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-26

Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas, anot Europos Parlamento pirmininko Antonio Tajanio, yra pasiruošęs asmeniškai liudyti Europos Parlamentui dėl su „Cambridge Analytica“ susijusio duomenų skandalo.

M. Zuckerbergas kiek įmanoma greičiau – gal jau kitą savaitę – atvyks į Briuselį, trečiadienį tviteryje rašė A. Tajanis. „Mūsų piliečiai nusipelno visiško ir detalaus paaiškinimo“, – teigė jis. „Facebook“ vadovas, be kita ko, turėtų susitikti su Parlamento frakcijų pirmininkais.

Europos Parlamentas daug savaičių mėgino įtikinti M. Zuckerbergą liudyti. Šis pradžioje mėgino pasiųsti į Europą savo pavaduotoją Joelą Kaplaną.

Skandalas kilo paaiškėjus, kad „Cambridge Analytica“ galėjo neteisėtai pasinaudoti iki 87 mln. „Facebook“ vartotojų duomenimis, 2,7 mln. iš jų – ES piliečiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 02:30

czv_pilka

Atsižvelgdama į paaiškėjusius naujus faktus, Lietuva turėtų atnaujinti tyrimą dėl galimai joje egzistavusių CŽV kalėjimų. Tai sakoma ataskaitos projekte, kurį antradienį patvirtino Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa. Be Lietuvos, ataskaitoje minima Rumunija, Lenkija ir kitos šalys.

Continue reading „EP komitetas ragina lietuvius atnaujinti tyrimą dėl CŽV kalėjimų“