Erkė – pavojinga žmogui. Slaptai.lt nuotr.
Nors erkės suaktyvėja kovo mėnesį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė sako, kad tinkamiausias metų laikas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito yra žiema.
„Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, bet geriausia tą padaryti žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas“, – Eltai perduotame komentare teigia M. Žygutienė.
Tačiau, anot jos, dažniausiai žmonės skiepų kabineto duris praveria pavasarį ir aktyviausiai skiepijasi gegužę, kai žiniasklaidoje pasirodo naujienos apie gamtoje pabudusias erkes.
„Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams“, – pažymi NVSC specialistė.
Šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o, anot jos, prasidėjus erkių aktyvumui, rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą planą.
„Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi“, – tikina M. Žygutienė.
Pagal įprastinį planą, pirmąja vakcinos nuo erkinio encefalito doze galima pasiskiepyti bet kada, antroji vakcinos dozė skiriama po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, o trečioji dozė – po 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės.
Pagal greito skiepijimo planą, pirmąja vakcinos doze taip pat galima pasiskiepyti norimu laiku, antrąja – praėjus 7–14 dienų nuo pirmosios dozės, o trečioji dozė skiriama po 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės.
NVSC duomenimis, pirmieji erkinio encefalito atvejai registruojami balandį, praėjus mėnesiui nuo erkių suaktyvėjimo. Didžiausias atvejų skaičius užregistruojamas nuo birželio iki spalio mėnesio.
Erkė – pavojinga žmogaus sveikatai. Slaptai.lt nuotr.
Šylant orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus, pabrėžia Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.
„Imunitetui nuo erkinio encefalito susiformuoti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Skiepų nereikėtų atidėti vasarai, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, vakcina neims veikti iškart. Tad specialistai rekomenduoja jau dabar pradėti skiepytis nuo šios pavojingos ligos ir be įtampos leisti laiką Lietuvos gamtoje“, – sako D. Bakša.
NVSPL nuo erkinio encefalito pasiskiepyti galima Vilniaus ir Kauno padaliniuose. Tam gydytojo pažyma nereikalinga, tačiau, kaip pažymima NVSPL pranešime, prieš skiepijimą rekomenduojame pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginti neseniai, apie jas mažai žinoma, tad ir jų diagnostika yra sudėtinga, sakoma NVSPL pranešime.
Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pavyzdžiui, Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, Q karščiavimą, tuliaremiją. Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos gamtoje, atkreipia dėmesį NVSPL specialistai.
Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai. Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto.
Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.
Laboratorijos specialistai primena, kad riziką sumažinti galima vengiant aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengus šviesių spalvų drabužiais ir palikus kuo mažiau atvirų vietų. Reikėtų naudoti ir repelentus, o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės.
Erkių taikiniais gali būti ir šiltakraujai gyvūnai – šunys, katės. Jie po įkandimo gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.
Svarbu žinoti tai, kad ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu pasitikrinti.
NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė sako, kad per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus.
„Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito. Ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos“, – sako NVSPL atstovė.
Be molekulinių babeziozės ir erlichiozės nustatymo metodų yra ir kitų. Pavyzdžiui, įtariant babeziozę ar erlichiozę, galima atlikti kraujo tepinėlio tyrimą ieškant šių ligų sukėlėjų.
Lietuvoje daugėjant erkių ir jų pernešamų ligų Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė pažymi, kad šiai problemai spręsti jau reikalinga valstybės pagalba.
Penktadienį Seime rengiama apskritojo stalo diskusija „Ar valstybė padės apsiginti nuo erkių?“.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepytis, jei šalyje fiksuojami penki erkinio encefalito atvejai 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje fiksuojama beveik tris kartus daugiau susirgimo atvejų, tačiau valstybės politikos šioje srityje nėra. Vyksta tik pavienės, menkai tarpusavyje koordinuotos akcijos. Šiemet jau nustatyti 99 erkinio encefalito atvejai, kuomet pernai tuo pat metu jų buvo 61. Kartu nerimą kelią, kad tik 30 proc. susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 proc. pasveiksta per 1–3 metus, o visiems likusiems – padariniai išlieka visam gyvenimui“, – pažymėjo A. Gedvilienė.
Kartu parlamentarė teigė, kad vienintelis būdas apsisaugoti – vakcina, tačiau ji įperkama ne visiems, todėl Vyriausybė privalo imtis atsargumo priemonių ir sukurti kompensacinius mechanizmus, kurie garantuotų didžiausią įmanomą gyventojų saugumą.
„Vakcina nuo erkinio encefalito yra gana brangi – skiepijimo schemą sudaro trys skiepai, kurių bendra kaina svyruoja tarp 60 ir 100 eurų. Imunitetui palaikyti reikalinga skiepytis kas trejus – penkerius metus. Todėl skiepai yra sunkiai įperkami didelei daliai Lietuvos gyventojų. Pasigirstantys dalies valdančiųjų pasiūlymai apie cheminį erkių naikinimą yra neįgyvendinami – pasaulinė praktika sako, kad cheminis erkių naikinimas labai brangus ir neefektyvus kelias. Tad čia verta dėti tašką ir nebesiblaškyti, o geriau imtis kompensacinių priemonių, kurios padėtų užtikrinti maksimalų gyventojų saugumą“, – sako A. Gedvilienė.
Apskritojo stalo diskusijoje penktadienį dalyvaus Lietuvos gamtininkas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Medicinos entomologė Milda Žygutienė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas ir Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas.
