Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija sulaukė daugiau kaip 3,5 mln. ES piliečių prašymų dėl teisės likti šalyje po „Brexito“. Tai ministerija pranešė ketvirtadienį.
 
Jungtinė Karalystė sausio 31 dieną oficialiai paliko ES, tačiau iki metų pabaigos dar tęsis pereinamasis laikotarpis, per kurį praktiškai niekas nesikeis.
 
ES piliečiai, kurie gyvena šalyje arba iki pereinamojo laikotarpio pabaigos čia apsigyvens, dar turės laiko iki 2021 metų birželio 30 dienos pateikti prašymą dėl teisės likti. Iki šiol jie galėjo gyventi ir dirbti Didžiojoje Britanijoje laisvai.
 
Kiek tiksliai žmonių iš ES šalių gyvena Jungtinėje Karalystėje, nežinoma. Tačiau manoma, kad jų yra apie 3,5 mln. Naujų imigrantų skaičius iš ES nuo „Brexito“ referendumo nuolat mažėjo. Nepaisant to, vis dar daugiau gyventojų imigruoja į Didžiąją Britaniją nei iš jos išvyksta.
Britų vyriausybė šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl santykių po pereinamojo laikotarpio. Tačiau pokalbiai vyksta sunkiai.
 
Priešpaskutinis derybų etapas baigsis penktadienį. Birželį bus sprendžiama dėl galimo pereinamojo laikotarpio išplėtimo. Premjeras Borisas Johnsonas jau yra pareiškęs, kad jo nebus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 08:00

ES vadovai atmeta JAV kaltinimus. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjungos viršūnės kritikuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą neįsileisti ES šalių piliečių.
 
„Koronavirusas yra globali krizė, kuri neapsiriboja vienu žemynu ir kuri reikalauja bendradarbiavimo, o ne vienašališkų akcijų“, – ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.
 
„ES nepritaria tam, kad JAV sprendimą dėl kelionių sustabdymo priėmė vienašališkai ir nepasitarusios. ES imasi ryžtingų veiksmų, kad apribotų viruso plitimą“, – sakė pareigūnai.
 
JAV prezidentas D. Trumpas prieš tai paskelbė, kad 30-iai dienų uždaro sienas keliautojams iš Europos. Kartu jis apkaltino ES nesiėmus pakankamai veiksmų prieš koronaviruso krizę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:32

Susiduriant su darbo jėgos trūkumu, Vokietijos kariuomenė vėl prakalbo apie idėją samdyti kitų ES šalių piliečius.

Remiantis „EUobserver“ pranešimu, Vokietijos kariuomenės vadas Eberhardas Zornas sakė, kad kariuomenė gali ateityje samdyti karo gydytojus ir informacinių technologijų specialistus iš kitų ES šalių.

Tačiau E. Zornas sakė, kad ES piliečių įdarbinimas Vokietijos kariuomenėje yra viena iš svarstomų galimybių ir būtų norima įdarbinti tik tam tikrų specialių sričių darbuotojus, pavyzdžiui, karo gydytojus ir IT specialistus. 

Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis ministerijos dokumentu, skelbė, kad Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen norėtų samdyti lenkus, italus ir rumunus. 

Dokumente teigiama, kad Vokietijoje gyvena apie 255 tūkst. lenkų, 185 tūkst. italų ir 155 tūkst. rumunų 18-40 metų amžiaus.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)

2018.12.28; 06:00

Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) mano, jog Lietuvos piliečiai pagrįstai nerimauja dėl to, kad nevaržomai yra išparduodama Lietuvos valstybės žemė  ir kitoks nekilnojamasis turtas piliečiams netgi tų užsienio valstybių, kurios nėra ES narės ar net priešiškos Lietuvos Respublikai. NVO turi duomenų, jog Vilniaus senamiestyje nuosavybės teise turi įsigiję nekilnojamąją nuosavybę netgi  Baltarusijos vadovai.

Viešai prieinamų duomenų apie tai, kiek žemės ir apskritai nekilnojamo turto yra parduota ne Lietuvos piliečiams, nėra.

Continue reading „Keletas klausimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo užsienio šalių piliečiams“