Keletas klausimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo užsienio šalių piliečiams


Print

Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) mano, jog Lietuvos piliečiai pagrįstai nerimauja dėl to, kad nevaržomai yra išparduodama Lietuvos valstybės žemė  ir kitoks nekilnojamasis turtas piliečiams netgi tų užsienio valstybių, kurios nėra ES narės ar net priešiškos Lietuvos Respublikai. NVO turi duomenų, jog Vilniaus senamiestyje nuosavybės teise turi įsigiję nekilnojamąją nuosavybę netgi  Baltarusijos vadovai.

Viešai prieinamų duomenų apie tai, kiek žemės ir apskritai nekilnojamo turto yra parduota ne Lietuvos piliečiams, nėra.

Kadangi visuomenė privalo nuolat rūpintis ir saugoti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančias žemės gelmes, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, kelius, istorijos, archeologijos ir kultūros objektus (Konstitucijos 47 str.), o realiai padaryti valstybės teisės aktai jai to neleidžia, manome, jog tuo yra ne tik pažeidžiamos konstitucinės piliečių teisės, bet ir kenkiama Lietuvos valstybei. Taigi NVO turi pagrindą manyti, kad šiuo požiūriu neteisėtai yra išparduodamas Lietuvos nacionalinis turtas, t.y. galimai daroma nusikalstama veika prieš Lietuvos valstybę.

Atsižvelgiant į tai prašome per atitinkamas institucijas gauti šią informaciją:

1.Kokia žemės plotų dalis šiuo metu nuosavybės teise priklauso akcinėms bendrovėms, Nevyriausybinėms organizacijoms  ir kitiems juridiniams asmenims, kurių steigėjai yra Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Kinijos ir kitų šalių piliečiai.

2.Kokia žemės plotų dalis šiuo metu nuosavybės teise priklauso akcinėms bendrovėms, Nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims, kurių steigėjai yra ES  piliečiai ?

3. Kokia žemės plotų dalis šiuo metu nuosavybės teise priklauso akcinėms bendrovėms, Nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims, kurių steigėjai yra užsienio piliečiai kartu su Lietuvos Respublikos piliečiais ?

4.Kiek nekilnojamo turto Lietuvoje (Vilniaus, Kauno senamiestyje ir pajūryje) priklauso užsienio šalių piliečiams?

5. Kokios nekilnojamo turto pardavimo-įsigijimo Lietuvoje tendencijos per pastaruosius dešimt metų ?

Pasirašė: Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas  Vytautas Budnikas.

Šis laiškas išsiųstas LR Seimo nacionalinio saugumo komitetui ir LR Vidaus reikalų ministerijai.

2014.01.15; 19:03


Prisijunkite prie diskusijos