Kas galėtų pakenkti Prezidentės reitingams?


Print

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „VILMORUS“ direktorius Vladas GAIDYS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.

Pirmiausiai išsiaiškinkime, kokia padėtis nūnai susiklosčiusi Lietuvos politiniame ringe. Socialdemokratai – lyderiai?

Pirmauja, be abejo, socialdemokratai. Po Seimo rinkimų jie įtvirtino savo  pozicijas ir šiuo metu sulaukia 38 proc. rėmėjų balsų (nuo atėjusiųjų į rinkimus). Tai – geri rezultatai. Ir šie rezultatai nesikeičia ištisus metus. Nei didėja, nei mažėja. Panašų populiarumą jie turėjo ir 2013-ųjų pradžioje. Žodžiu, jų reitingai – stabiliai aukšti.

Dėl antrosios vietos politinėms partijoms jau teko įnirtingai pasigrumti. Dabar į antrąją vietą iškopė „Tvarka ir teisingumas“. Apklausos rodo, kad jie sulauktų 16 proc. balsų (nuo atėjusiųjų prie balsadėžių). Po paskutiniųjų Seimo rinkimų jie pagerino savąjį rezultatą. Prieš metus jie surinkdavo vos 9 proc. balsų. Tad pagerėjimas akivaizdus. Bet jis – Darbo partijos sąskaita.

Darbo partijos populiarumo smukimas tęsiasi ištisus metus. Jei 2013-ųjų gruodį DP sulaukdavo 24 proc. gerbėjų balsų (nuo atėjusiųjų į rinkimus), tai dabar jie turi tik 11 proc. palaikymą. Darbiečių reitingai smuktelėjo beveik du sykius. Kur patraukė nusivylusieji? Tie, kurie traukiasi iš DP, papildo „Tvarkos ir teisingumo“ gretas. DP ir TT – tarsi du susisiekiantys indai.

Akivaizdu ir tai, kad mūsų apklausose dalyvaujantieji žmonės vis rečiau pamini DP vadovo Viktoro Uspaskicho pavarę. O kai krenta V.Uspaskicho populiarumas, neišvengiamai mažėja Darbo partijos reitingas, didėja Tvarkos ir teisingumo populiarumas, kyla TT lyderio Rolando Pakso reitingai.

Trečiojoje vietoje – Tėvynės sąjunga. Jei dabar būtų surengti rinkimai, jie iškovotų 14 proc. balsų. Šis rezultatas – stabilus, nesikeičiantis jau daugiau nei metus.

Ketvirtojoje vietoje – Darbo partija. Už ją balsuotų 11 proc. į rinkimus atėjusiųjų rinkėjų. Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis peržengtų 5 proc. barjerą ir, mūsų duomenimis, surinktų 7 – 9 proc. balsų.

Lietuvos politinės mozaikos naujovė – Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjunga. Paskutiniųjų kelerių mėnesių apklausos rodo, kad ši partija patektų į Seimą. Iš kur toks šuolis į viršų? Mano hipotezė – populiarumo augimas susijęs su referendumo tema. Žemės pardavimo užsieniečiams  tema jaudina Lietuvos žmones. Šis klausimas – jautrus, emocianalus. Taigi Ramūno Karbauskio vadovaujamai politinei grupuotei renkami parašai dėl referendumo sušaukimo pridėjo populiarumo.

O jei imsime analizuoti personalijų reitingus, išvysime, jog įtikinamai pirmauja Prezidentė Dalia Grybauskaitė?

Taip, D.Grybauskaitė – lyderė. Praėjusių metų gruodyje būta svyravimų. Bet paskui ženkli nusivylusiųjų dalis sugrįžo. Taigi į klausimą, kokius politikus vertinate palankiai, net 64 proc. respondentų atsakė, jog palankiai vertina būtent dabartinę šalies vadovę. Antrąją vietą užima dabartinis šalies premjeras Algirdas Butkevičius ( 60 proc.). Visi kiti politikai turi žymiai mažiau gerbėjų.

Kokie skandalai, įvykiai galėtų pakenkti D.Grybauskaitės populiarumui?

Per visą pirmąją prezidentavimo kadenciją D.Grybauskaitės reitingai susvyravo tik du sykius. Pirmą kartą – 2012-ųjų pavasarį, kai kilo su FNTT vadovų atleidimu susiję nesusipratimai. Tuomet jos populiarumas nuo 84 proc. sumažėjo iki 67 proc. Kristelėjo žemyn stipriai.

Antrasis įvykis susijęs su tuo, kad prezidentė nepalaikė Seimo rinkimus laimėjusiųjų politinių jėgų. Ypač Darbo partijos. Visuomenė, matyt, manė, jog Prezidentė savo nepasitenkinimą turėjo reikšti santūriau, atsargiau. Juk šiaip ar taip Seimo rinkimai buvo surengti demokratiškai. Todėl laimėtojus privalu gerbti, nors jie tau ir labai nepatinka. Tiesa, netrukus Prezidentės populiarumas vėl pakilo aukštyn, nors kadaise turėtų populiarumo viršūnių ir nepasiekė.

Tačiau matyti, jog šie du įvykiai Prezidentės populiarumui lemiamos įtakos nepadarė. Nepakenkė todėl, kad D.Grybauskaitė gerbėjų turi ir DP, ir TT partijų gretose. Keista situacija. Prezidentė dažnai kritikuoja darbiečius, tačiau ženkli šios partijos rinkėjų dalis vis tiek žavisi D.Grybauskaite. Į klausimą, už ką balsuotumėte, jei reikėtų pasirinkti iš tokių kandidatų kaip D.Grybauskaitė, Zigmas Balčytis, Artūras Paulauskas ir Bronius Ropė (buvo galima nurodyti ir savąjį kandidatą), maždaug 50 proc. respondentų pirmenybę atidavė būtent D.Grybauskaitei. Nuo visų rinkėjų skaičiaus. Jei būtų skaičiuojama nuo atėjusiųjų į rikimus, rezultatai būtų dar geresni.

Žodžiu, už D.Grybauskaitę balsuoja ir tvarkiečių, ir darbiečių elektoratas. Ją palaiko ir socaldemokratų gerbėjai.

Tad D.Grybauskaitės reitingai gali kristi nebent tuo atveju, jei nuo jos nusisuks šių trijų partijų elektoratas. Bet taip vargu ar atsitiks. Prezidentė turi savybių, kurios patinka visų politinių nusiteikimų žmonėms. Ji kelia pasitikėjimą demonstruodama, kad yra nepriklausoma ir nuo partijų, ir nuo oligarchų. Ji byloja niekam nepataikaujanti. Net konservatoriams, kurių dauguma – ištikimi Prezidentės gerbėjai (91 proc. šios dešiniosios partijos rėmėjų – už Prezidentę). Ir kol Prezidentė elgsis taip, kaip elgėsi iki šiol, ji gali būti rami dėl pergalės antrojoje kadencijoje.

Bet viešojoje erdvėje vis bandoma jai prikišti neva įtartiną praeitį…

Šie aspektai jau senų seniausiai išnarstyti po kaulelį. Dar pirmosios kadencijos pradžioje. Taigi dabartiniai bandymai narplioti jos biografijos faktus nesukuria jokios sensacijos. Pirmosios kadencijos pradžioje jai priekaištauta žymiai baisesnėmis formomis. Bet ji vis tiek triuškinamai laimėjo. Tad pastangos sukompromituoti Lietuvos vadovę – bergždžias laiko gaišinimas.

Beje, panaši situacija – ir dėl Viktoro Uspaskicho reitingų kritimo. Jo populiarumas nenumaldomai smunka. Bet teismas čia nieko dėtas. Žmonės apie šį politikos veikėją ir su juo susietą „juodosios buhalterijos“ istoriją seniai susidarė savo nuomonę.

Tad V.Uspaskicho reitingai krenta ne dėl to, kad jis ir jo partija atsidūrė teisiamųjų suole, o dėl to, kad darbiečiai su lyderiu praranda šmaikštumą, gyvybingumą, energiją ir pasitikėjimą savo jėgomis. Akivaizdu, kad Viktoras Uspaskich jau nebedemonstruoja absoliutaus pasitikėjimo savo pergale.

Slaptosios pažymos skandalo, man regis, išvis neturėjo kilti. Bet svarstymai, kaip mūsų politikai turėjo pasielgti su VSD slaptąja pažyma, sukėlė daug ginčų.

Taip, triukšmo būta. Bet mūsų rengiamos apklausos byloja, kad šis nesusipratimas Prezidentės populiarumui įtakos neturėjo. Koks buvo aukštas, toks ir liko. Ištisus keturis mėnesius jos reitingai nesmuktelėjo nė per vieną punktą.

Bet kažkam šis nesusipratimas vis tik buvo naudingas? Ar niekas iš jo neišpešė naudos?

Išlošėte jūs – žurnalistai. Visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida ženkliai ūgtelėjo. Žiniasklaidai populiarumo pridėjo viskas: ir atliktos kratos, ir žurnalistų principinga laikysena, ir protesto akcijos. Taigi į klausimą, ar pasitikite žiniasklaida, dabar teigiamai atsako ne 33 proc, o 39 proc. apklaustųjų.

Ir vis dėlto kas galėtų numušti aukštus Prezidentės reitingus?

Tikriausiai niekas. Nebent Prezidentė sumanytų … pakelti sau pačiai ar savo patarėjams atlyginimus. Štai tokiu atveju, spėju, jos reitingai ženkliai kristų. Jei Prezidentė užsispyrusi tvirtintų, jog ji ir jos komanda verti kelis kartus didesnių uždarbių nei iki šiol, rinkimų rezultatai būtų sunkiai prognozuojami.

Lietuvos visuomenė labai skaudžiai reaguoja į politikų, teisėjų, ministrų norus bet kokia proga pakelti savo atlyginimus. Tai byloja ir Konstitucinio teismo reitingų smuktelėjimas. Dar ne taip seniai Konstitucinis Teismas visuomenės buvo ypač gerbiamas. Prieš metus net 45 proc. respondentų tvirtino, jog pasitiki šia institucija. Tačiau vos tik KT išaiškino, kad jiems, teisėjams, ir tuo pačiu Seimo nariams privalu atstatyti per krizę sumažintas algas, KT teisėjų populiarumas krito iki 28 proc.

Noras susigrąžinti per krizę sumažintas algas pakenkė ir Seimo prestižui. Ilgokai parlamentarai valdė savo žmogiškąją prigimtį. Praėjusių metų pavasarį Seimo reitingas buvo užtektinai normalus. Žodis „normalus“ – sąlyginis. Mat Lietuvos Seimo reitingai ganėtinai prasti jau senokai.

Ir vis dėlto pavasarį tik 52 proc. rinkėjų šią instituciją vertino neigiamai (anksesnįjį Seimą neigiamai vertino net 72 proc. apklaustųjų). Dabar, kai parlamentarai pareiškė, jog ir jie verti didesnių uždarbių, nepasitikėjimas parlamentarų veikla vėl ūgtelėjo.

O kaip Prezidentės reitingus veikia kaltinimai, esą ji kišasi į slaptųjų ir specialiųjų tarnybų veiklą?

Manote, kad atsakysiu – reitingai krenta? Nieko panašaus. Manyčiau, kad Prezidentė tik išlošia. Kad Prezidentė gainioja saugumiečius ir prokurorus – tai jos pliusas. Bent jau taip mano mūsų apklausiami respondentai. Žinia, kad D.Grybauskaitė turi kietą ranką, – rinkėjus žavi. Bent jau šie priekaištai jos įvaizdžiui tikrai nepakenkė.

Įdomu ir tai, kad šiandieninės Vyriausybės tūpčiojimas vietoje bei tvirtos nuomonės neturėjimas rinkėjų taip pat nėra vertinamas itin blogai. Visuomenės nuomone, kur kas svarbiau, kad Vyriausybė nieko labai blogo nepadarė. Pavyzdžiui, ženkliai nepakėlė mokesčių, akcizų. O kad premjeras A.Butkevičius dažnai keičia nuomonę, gal ir svarbu.

O kaip politinius reitingus gali sujaukti referendumas dėl žemės pardavimo – nepardavimo užsieniečiams?

Svarbiausia, kokiu tonu valdžia šnekėsis su visuomene. Jei pareikš, kad čia „ne jūsų reikalas“, „jūs nieko nesuprantate“, – reitingai kris. O jei argumentai bus dėliojami diplomatiškai, apeliuojant į skaičius, praktiką, – rinkėjai gali stipriai ir neįsižeisti.

Tačiau įtikinti tautos, esą žemės pardavimas užsieniečiams yra geras sumanymas, – lengvai nepavyks. Įrodinėjimai, kad tai – neišvengiamas žingsnis, kad Lietuva neturi kitos išeities, kad žemę bus leista įsigyti tik Europos Sąjungos piliečiams, – įtampos nesumažins.

Štai Kroatijoje šis klausimas buvo vienas iš aštriausių. Kroatija turi tūkstančius kilometrų besidriekiančią jūros pakrantę su prabangiais kurortais. Tad kroatai labai aršiai ir triukšmingai ginčijosi, kam atiteks pajūrio ruožas, jei žemę bus leista įsigyti užsieniečiams. Juk pačių kroatų perkamoji galia – neįspūdinga.

Ar tiesa, kad pesimizmas mums jau nebūdingas? Ar tiesa, kad verkšlenimą keičia optimizmas?

Mano supratimu, dabar tai – pati svarbausia žinia. Apklausos skelbia, kad Lietuvoje daugėja laimingų, į ateitį optimistiškai žvelgiančių žmonių. Optimizmo lygį atspindi vartotojų pasitikėjimo rodiklis, skaičiuojamas visoje Europoje kartą per mėnesį. Šis rodiklis sudaromas sulaukus atsakymo į keturis klausimus – kokia bus šeimos materialinė padėtis po metų, kokia bus Lietuvos ekonominė padėtis, koks bus bedarbystės lygis ir ar pavyks sutaupyti. Taigi Lietuva – jau 12-ojo vietoje iš 28 šalių. Mes pagal optimizmą dėl šeimos materialinės padėties – aštunti. Lyderiauja Skandinavijos šalys. O autsaiderės – Graikija, Italija, Portugalija.

Kad Lietuvoje daugėja laimingų žmonių, kad mes nesame verkšlentojų tauta, byloja ir Eurobarometro apklausos. Dabar Lietuvoje – 65 proc. laimingų ir daugiau laimingų nei nelaimingų žmonių. Net 60 proc. Lietuvos žmonių teigia, kad jų šeimos materialinė padėtis yra gera ar greičiau gera.

Bet duomenys, jog pradedame optimistiškai žvelgti į ateitį, vargu ar susieti su Vyriausybės ir Seimo veikla. Tiesiog 2008-aisiais smukę į ekonominę krizę pradedame iš jos kilti, pirmiausia tai vyksta Lietuvos žmonių dėka.

Slaptai.lt nuotraukoje: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys.

2014.01.15


Prisijunkite prie diskusijos