Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, aptars Ukrainos saugumo situaciją. Pasak D. Grybauskaitės, dvišaliame šalies vadovų pokalbyje ketinama svarstyti ir griežtesnio ES bei NATO atsako Rusijai, kuri prieš savaitę Kerčės sąsiauryje užpuolė Ukrainai priklausančius laivus, galimybes.

„Lenkija ir Lietuva yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų, o saugumo iššūkius suprantame labai panašiai. Tad tikrai bus apie ką pakalbėti. Pirmiausia bus aptariamos temos, kaip dar labiau būtų galima padėti Ukrainai“, – apie būsimą dvišalį susitikimą kalbėjo D. Grybauskaitė. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu rūpinasi Ukrainos saugumu, tiekiant ginkluotę bei vedant karinius mokymus. 

Tačiau, akcentavo prezidentė, būtina inicijuoti stipresnį ES ir NATO atsaką Rusijai, kuri, pamynusi tarptautinę teisę, netoli aneksuoto Krymo pusiasalio apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

„Taip pat kaip būtų galima kartu su Lenkija inicijuoti rimtesnį atsaką (Rusijai. – ELTA) iš Europos Sąjungos ir NATO“, – pabrėžė D. Grybauskaitė. 

D. Grybauskaitė pirmadienį taip pat dalyvaus Katovicuose vyksiančiuose Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos renginiuose. Šios pasaulinės konferencijos tikslas – patvirtinti 2015 m. Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose. 

ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.

Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Reaguojant į Rusijos agresiją, Ukraina įvedė karo padėtį, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų. Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-03

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos Vadovų Taryboje.

Europos Vadovų Taryba svarstys ir sieks politinio sutarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties. Valstybių vadovai taip pat priims deklaraciją, kuri nubrėš pamatines ES ir JK ateities santykių gaires.

Techniniu lygmeniu jau yra sutarta dėl išstojimo sutarties ir politinės deklaracijos apie ateities santykius su Jungtine Karalyste, todėl kviečiami Europos šalių vadovai, kad galėtų pareikšti savo politinę nuomonę, prieš susitikimą Briuselyje interviu LRT radijui sakė prezidentė. Pasak jos, tikėtina, kad vadovai pritars išstojimo sutarčiai, nes joje, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, kol galutinai Didžioji Britanija išstos, užtikrintos visos socialinės mūsų piliečių garantijos, visi Jungtinės Karalystės finansiniai mokėjimai į Europos biudžetą – tai reiškia kad mums nereikės papildomai mokėti įmokų, užtikrinta ir įstatymų viršenybė, europinė teisė. Prezidentė teigė, kad iki 2020 metų pabaigos šioje išstojimo sutartyje matanti visas garantijas, kurių ir norėta. 

Per šį pereinamąjį laikotarpį nuo 2019 m. kovo dar reikės pradėti derėtis dėl ateities santykių, todėl, anot prezidentės, priimama politinė deklaracija, kuri turėtų šiek tiek nuraminti skeptikus Jungtinėje Karalystėje, kurie kritikuoja šią išstojimo sutartį. Ateities santykiai bus koncentruojami į gilesnę ir artimesnę laisvą prekybą, saugumo bendradarbiavimą ir bevizį režimą, glaustai apibendrino Lietuvos vadovė, pridūrusi, kad deklaracija bus didesnė, ir čia tik trys dideli blokai klausimų. 

Prezidentė sakė esanti daugmaž įsitikinusi dėl sekmadienio susitarimo EVT, tačiau taip užtikrintai kalbėti apie tai, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje, negalinti, nes ten kol kas ji įžvelgianti „tam tikro politinio chaoso požymių“. „Tai ir yra didelė galimybė, kad ir šis išstojimo sutarties variantas, ir ateities politinė deklaracija gali būti nepakankama kai kuriems politikams, tad visko čia gali būti, nes balsavimas dėl išstojimo sutarties numatomas tik gruodžio mėnesį. To laiko vis mažiau, gali būti, kad ir gruodį, ir sausį dar grįšime prie išstojimo sutarties ir kalbėsime iš naujo. Bet mums svarbiausia, kad būtų užtikrinti Europos šalių interesai, mūsų piliečių interesai, todėl mūsų pozicija labai vieninga“, – pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė.

Politinė deklaracija, kurią sekmadienį taip pat ketina priimti ES šalių vadovai, nustatys esmines gaires, kuriomis remiantis bus tęsiamos derybos dėl būsimų Europos Bendrijos ir Jungtinės Karalystės santykių. 

Europos šalys nori apsidrausti, per daug nepažadėti, nes derybų procesas nebus lengvas, sudėtingas ir greičiausiai ilgesnis nei numatyti dveji metai, galbūt treji ketveri metai, sakė prezidentė. Išstojimo sutarties nereikia ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose, tereikia daugumos pritarimo Europos Taryboje, tuo tarpu dėl naujos sutarties, kuri bus sudaryta, turės pasisakyti visi parlamentai ir formali ratifikacinė procedūra taip pat turės būti. Todėl, prezidentės manymu, ateities santykių sutartis bus gerokai sunkesnė, sudėtingesnė ir užims daugiau laiko. Tad ir deklaracijoje yra tiek bendrų politinių intencijų, kurios kalba tiesiog apie tai, kokia kryptimi vyks derybos.

Išstojimo susitarime, tame, kuris veiks dvejus arba trejus ketverius metus, Lietuvos interesai atspindėti, tvirtino D. Grybauskaitė, o kaip pasiseks visų mūsų interesus suderėti po šio pereinamojo laikotarpio, tai yra, naujoje santykių tarp Europos Sąjungos šalių ir JK sutartyje, – jau čia bus rimtų derybų klausimas. Dabar išstojimo sutartis yra ir visas šalis tenkinanti, ir mūsų piliečių interesai yra apsaugoti, dar kartą pakartojo Lietuvos vadovė.

Pasak prezidentės, po sunkių derybų pasiektas susitarimas atitinka Lietuvos interesus, nes užtikrina, kad JK gyvenančių mūsų šalies piliečių statusas nepablogėtų. Jame įtvirtintos nuostatos, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) į JK atvykusiems ir ten gyvenantiems Lietuvos ir kitų ES valstybių piliečiams išlieka visos iki šiol galiojusios teisės bei socialinės garantijos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis (dešinėje) prašo prieglobsčio Vengrijoje. Kairėje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Buvusio Makedonijos vyriausybės vadovo Nikolos Gruevskio pabėgimas į Vengriją kelia bangas. Europos Komisijos Briuselyje atstovė penktadienį paragino „visas puses“ griežtai laikytis galiojančių teisės normų.

Teisinis valstybingumas yra „fundamentalus ES principas“, kuris galioja ir šalims narėms, ir šalims kandidatėms, sakė ji. Tačiau N. Gruevskio bylos atstovė dėl vykstančio proceso detaliau nekomentavo. Vis dėt to ji įspėjo „nepolitizuoti“ bylos.

Dešinysis N. Gruevskis iki 2016 metų buvo Makedonijos premjeras. Jis prieš kelias dienas pabėgo į Vengriją, kad išvengtų kalėjimo, yra paskelbtas tarptautinis jo arešto orderis.

Buvęs premjeras dėl piktnaudžiavimo valdžia gegužę buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Be to, gimtinėje jam gresia nauji kaltinimai dėl korupcijos, sukčiavimo per rinkimus ir piktnaudžiavimo valdžia. Vykstant tyrimui, iš jo buvo paimtas pasas.

Ypač ginčytinas yra ES narės Vengrijos vaidmuo dėl N. Gruevskio pabėgimo. Vyriausybė Budapešte ketvirtadienį paneigė padėjusi jam pabėgti. Tačiau bėgdamas per Albaniją, N. Gruevskis, albanų policijos duomenimis, sėdėjo Vengrijos diplomatiniame automobilyje.

N. Gruevskis praeityje yra užsiminęs, kad remia Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Jis esą pasiprašė prieglobsčio Vengrijoje dėl politinių priežasčių.

Valdančioji V. Orbano partija „Fidesz“ trečiadienį pareiškė, kad N. Gruevskį „persekioja“ ir jam grasina“ kairioji vyriausybė.

Budapeštas šiaip laikosi itin griežtos pozicijos prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-17

Du trečdaliai europiečių su nostalgija žvelgia į praeitį, rodo Vokietijos „Bertelsmann“ fondo atlikta apklausa. Jos metu 67 proc. respondentų buvo nuomonės, kad pasaulis anksčiau buvo geresnis. Nostalgija, be kita ko, rodo didelį netikrumą visuomenėje, sakė viena tyrimo autorių Isabell Hoffmann. Apklausa taip pat atskleidė, kad nostalgiją jaučiantys asmenys dažniau yra dešiniųjų partijų rėmėjai.

Tyrimo metu birželį ES šalyse buvo apklausta beveik 11 000 žmonių. Apklausa, anot fondo, yra reprezentatyvi ES ir penkioms didžiausioms Bendrijos šalims – Vokietijai, Prancūzijai, Italijai, Lenkijai ir Ispanijai.

Labiausiai nostalgija išreikšta Italijoje. Čia 77 proc. piliečių nurodė, kad pasaulis anksčiau buvo geresnis. Atitinkamas rodiklis mažiausiais yra Lenkijoje – 59 proc. Daugiau kaip pusė nostalgiją praeičiai jaučiančių europiečių – 53 proc. – laiko save veikiau dešiniųjų rėmėjais.

Kam praeitis atrodo geresnė nei dabartis, dažnai, anot studijos, skeptiškai vertina ir imigraciją. Daugiau kaip pusė nostalgikų – 53 proc. – yra įsitikinę, kad imigrantai iš vietinių „atima darbą“. Trys ketvirtadaliai – 78 proc. – netgi pritaria teiginiui, kad „imigrantai nenori integruotis į visuomenę“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

Pasibaigus dabartiniam Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parlamento narės mandatui, naujuose rinkimuose ji nedalyvaus. Be to, kanclerė neketina pretenduoti ir į postus Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, pirmadienį naujienų agentūrą dpa informavo šaltiniai kanclerės partijoje.

Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai per susitikimą su savo partijos -Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – nariais A. Merkel paskelbė nesieksianti būti dar kartą perrinkta partijos vadove.

Per posėdį, kurio metu aptarti CSU praradimai per pastaruosius vietos valdžios rinkimus, A. Merkel pridūrė norinti eiti kanclerės pareigas iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais.

Nuo 2000-ųjų konservatyvių pažiūrų partijai vadovaujanti politikė anksčiau teigdavo, kad pirmininkavimas CSU ir vadovavimas šalies vyriausybei – neatsiejami.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-29

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino Europos Sąjungą bendradarbiavimą Bendrijoje grįsti teisingumo ir lygiateisiškumo pagrindu. „Mes nenorime būti vasalai“, – pareiškė jis renginyje Vokietijoje, kuriame lankėsi kartu su federaliniu prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Lenkija, anot A. Dudos, nenori, kad jai būtų primetamos kitų, didesnių valstybių pozicijos. Esą būtina abipusis dėmesys ir abipusė pagarba.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nedelsiant stabdyti įstatymo, paankstinančio Aukščiausiojo teismo teisėjų išėjimo į pensiją amžių, taikymą ir grąžinti į pareigas jas jau palikusius teisėjus. ETT patenkino atitinkamą Europos Komisijos skundą.

A. Duda ginčytiną teisėsaugos reformą Lenkijoje vėl teisino dideliu gyventojų nepasitenkinimu prastu teisėsaugos funkcionavimu. Be to, pokyčiai esą reikalingi, kad pasikeistų kartos, nes daugelis dabartinių Aukščiausiojo teismo teisėjų dirbo jau komunistiniais metais.

F. W. Steinmeieris per diskusiją atkirto, kad ES nėra savininkiška galia, „esanti aukščiau mūsų“. Priešingai, ji yra viena iš nedaugelio valstybių sąjungų, kuriose visos narės turi vienodą balso teisę. Ir sprendimus priimta visos šalys. Todėl, anot Vokietijos prezidento, negalima nuolat įsijausti į aukos vaidmenį. Tai kiekvienam buvo aišku jau stojant į ES.

Bendroje spaudos konferencijoje F. W. Steinmeieris paragino Lenkiją laikytis ES teisinių pagrindų. Kartu jis, nepaisydamas įtampos tarp Vokietijos ir Lenkijos, pabrėžė abiejų valstybių draugystę. „Mus jungia daug daugiau dalykų nei mus skiria“, – sakė jis.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

Europos Parlamentas

JAV sprendimas pasitraukti iš įvairių tarptautinių susitarimų ir pradėti prekybos karą kenkia ES ir JAV santykiams, tačiau ES neturi prarasti vilties juos puoselėti, trečiadienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Jo nariai taip pat ragina ES ir JAV „teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu“.

ES ir JAV santykiai yra tarptautinio stabilumo užtikrinimo pagrindas, todėl EP apgailestauja, kad vienpusiška JAV administracijos politika „visų pirma – Amerika“ kenkia abiejų pusių interesams bei pasitikėjimui. „Vienašaliai veiksmai tik silpnina transatlantinę partnerystę”, – pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai susirūpinę, kad naujausi JAV sprendimai pasitraukti iš tarptautinių susitarimų ir forumų, taip pat įtampos diplomatijos ir prekybos srityse kurstymas gali pakenkti bendrų vertybių puoselėjimui.

Jie kritikuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, taip pat iš branduolinio susitarimo su Iranu, o šioje šalyje veikiančioms ES įmonėms taikyti sankcijas. Savo ruožtu europarlamentarai ragina JAV atšaukti „nesuprantamus“ importo muitus ES plienui ir aliuminiui, o visus kylančius prekybinius nesutarimus spręsti Pasaulio prekybos organizacijoje.

EP „laikosi nuomonės, kad D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimai, kuriuose reiškiama panieka ES bei remiamos ksenofobiškos ir populistinės jėgos, siekiančios sunaikinti Europos projektą, yra priešiški ir nesuderinami su transatlantinės partnerystės dvasia“.

Parlamento nuomone, „reikia bendro transatlantinio atsako į Rusijos mėginimus daryti spaudimą ir įtaką Vakarų šalių visuomenių demokratiniams sprendimams, jas destabilizuoti ir pasinaudoti jų silpnybėmis“. Europarlamentarai ragina ES ir JAV „teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu, atitinkamais atvejais įtraukiant NATO“. Jie taip pat „primena apie akivaizdų pavojų mūsų demokratijai, kurį kelia melagingos naujienos, dezinformacija ir visų pirma piktybiškas Rusijos šaltinių kišimasis“.

Nepaisant šiuo metu įtemptų santykių, EP ragina juos toliau puoselėti, nes kitų didžiųjų pasaulio valstybių, tokių kaip Rusija ir Kinija, taikomos politinės ir ekonominės strategijos kelia pavojų ES ir JAV bendroms vertybėms, tarptautiniams įsipareigojimams ir transatlantinei partnerystei.

Rezoliucijoje siūloma stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą mažiau prieštaringose srityse, tokiose kaip kova su terorizmu ar kibernetiniais nusikaltimais, energetika ar kultūra. EP primena siūlymą sukurti Transatlantinę politikos tarybą, skirtą konsultacijoms užsienio politikos ir saugumo klausimais, kuriai vadovautų ES diplomatijos vadovė ir JAV valstybės sekretorius.

Rezoliucijai pritarė 490 EP narių, nepritarė 148, o susilaikė 51.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.16: 03:00

Europos Komisijos vadovas Jean`as Claude`as Junckeris ir kiti Europos Sąjungos delegacijos nariai trečiadienį Vašingtone per susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu sutiko padaryti nuolaidų, kad būtų išvengta plataus masto prekybos karo tarp ES ir JAV.

Tai pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniu ES delegacijoje, dalyvavusiu derybose.

Leidinio žiniomis, EK vadovas J. C. Junckeris ir ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem susitarė tęsti darbą su JAV administracija, kad būtų mažinami muitai abiejų šalių pramonės produkcijai, didinamas suskystintųjų gamtinių dujų ir sojos pupelių eksportas į ES šalis. Be to, šalys susitarė pakoreguoti normatyvinę bazę, kad medicinos įranga lengviau patektų į Europos vidaus rinką.

Leidinio šaltinio duomenimis, šalys dar neparengė bendro pareiškimo dėl muitų automobiliams.

Anksčiau antradienį D. Trumpas pasiūlė ES vadovams kartu su JAV atsisakyti muitų, prekybos barjerų ir subsidijų. Prezidento manymu, tai užtikrintų „laisvąją rinką ir teisingą prekybą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 04:00

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Socialinės atskirties Lietuvoje mažinimas, išskirtinis šalies aktyvumas ir lyderystė regione, prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės užsienio politikos krypčių sujungimas, griežta pozicija Rusijos atžvilgiu – tokių tikslų būdamas šalies vadovu užsienio politikoje siektų konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Pasak Ž. Pavilionio, socialinės atskirties mažinimas turi tapti Lietuvos užsienio politikos prioritetu, nes, tvirtino konservatorius, pagrindinės šiuo metu Lietuvai kylančios grėsmės yra šalies viduje, o ne išorėje.

„Pagrindinės grėsmės nėra išorinės. Tai yra skurdas, atskirtis tarp turtingų ir neturtingų, „lotinizacija“, kuri yra milžiniška, ir atskirtis regionuose. Žmogaus pažeminimas, nesugebėjimas suprasti, kad žmogus yra didžiausia vertybė. Pas mus taip pat yra milžiniška gilėjanti atskirtis tarp turtingų ir neturtingų bei tarp regionų – tarp Vilniaus ir ne Vilniaus“, – aiškino Ž. Pavilionis, pridurdamas, kad dabartinė Vyriausybė nededa daug pastangų atskirtims įveikti.

„Įgalinus ir sustiprinus pilietį ir demokratija būtų kokybiškesnė, ir grėsmių būtų mažiau, ir „kolūkių“, ir oligarchų, kurie mus perka ir parduoda, būtų šiek tiek mažiau. Galiausiai Rusija taip pat nežaistų mūsų likimais, o mes pradėtume vis didesnę įtaką regione daryti“, – sakė Ž. Pavilionis.

Apie prezidento postą galvojantis Ž. Pavilionis sakė, kad Lietuva turėtų siekti pagal įvairius ekonominius ir socialinius parametrus priartėti prie labiausiai išsivysčiusių Šiaurės valstybių. Kad tai pasiektų, aiškino politikas, Lietuva turi išnaudoti pasaulio lietuvių tinklą ir vykdyti itin aktyvią ir matomą užsienio politiką regione, Europos Sąjungoje ir NATO.

Vieną iš saugios ir klestinčios Lietuvos kūrimo įrankių Ž. Pavilionis įvardina valstybės užsienio politikos aktyvumą.

Politiko nuomone, aktyvi, ambicinga užsienio politika geriausiai prisidėtų sprendžiant valstybei kylančius iššūkius. Drąsi Lietuvos politika užsienyje, sėdėjimas su pasaulio lyderiais prie vieno stalo, pabrėžė Ž. Pavilionis, turi tapti įrankiu spręsti Lietuvai grėsmę keliančias vidaus problemas.

Konservatorius iškėlė idėją sujungti prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės užsienio politikos strategijas.

Pasak jo, prezidentas V. Adamkus dvi kadencijas buvo itin aktyvus Rytų Europoje ir sustiprino Lietuvos santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Ž. Pavilionis gyrė ir teisingais vadino V. Adamkaus prezidentavimo laikais garsiai deklaruotus Lietuvos užsienio politikos tikslus tapti Rytų Europos regiono lyderiais ir vaidinti vieną svarbiausių vaidmenų demokratizuojant ir prie integracijos į ES artinant Ukrainą, Moldovą, Gruziją, Baltarusiją. Tačiau, pripažino Ž. Pavilionis, ambicingi tikslai Lietuvą įtvirtinti kaip regiono lyderę nebuvo visiškai pamatuoti. Pasak jo, Lietuva tuomet neturėjo pakankamai tvirto ES didžiųjų valstybių užnugario.

Šią situaciją, aiškino konservatorius, ištaisė D. Grybauskaitės vykdytas užsienio politikos kursas glaudinti Lietuvos santykius su įtakingomis ES valstybėmis.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Grybauskaitė mus įtvirtino Europoje, prezidentas Adamkus mus įtvirtino Rytų Europoje ir Amerikoje. Viskam ateina savo laikas. Dabar mes tą užnugarį turime, palaikome gerus santykius su Vokietija ir Prancūzija. Aš manau, kad dabar laikas suvienyti Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus dimensijas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis, pabrėždamas, kad lyderystės idėją Lietuva jau yra pasiruošusi įgyvendinti.

Politikas taip pat akcentavo, kad Lietuva turėtų aktyviai veikti sujungiant Šiaurės ir Vidurio Europos regionus. Pasak jo, Lietuvai tai sukurtų milžinišką naudą. Be to, Ž. Pavilionio nuomone, niekas kitas, tik Lietuva gali imtis vienytojos vaidmens.

„Be mūsų niekas šio neužbaigto kurti regiono nesuvienys. Tik mes. Tai išskirtinis Lietuvos vaidmuo“, – apie Lietuvos naujas ambicijas užsienio politikoje kalbėjo Ž. Pavilionis.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Rusija Ž. Pavilionis buvo griežtas. Jo nuomone, tiek Lietuva, tiek Vakarai neturi ir ateityje neturėtų vystyti dialogo su dabartiniu Rusijos režimu. Pasak jo, dialogo su Kremliumi iniciatyvos tik gesina visas reformas Rusijos viduje.

„Man tai yra žudikų ir mafijos gauja, kuri žudo savo valstybę ir savo tautą, nekalbant, kad žudo savo kaimynus“, – apie dabartinį Rusijos režimą kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Mes neturime palaikyti dialogo su Kremliumi. Mes turime kurti ateitį ir ieškoti visokių galimybių, gal net sukurti visų Vakarų strategiją Rusijos atžvilgiu, kuri tą šalį gal po 50 ar 100 metų padarytų europietišką. Aš tikrai tikiu, kad Rusija ir rusai yra europiečiai, tačiau jiems reikia dar daug pastangų, kad įveiktų savo instinktus, kurie yra sustiprinti KGB sistemos“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Ši Ž. Pavilionio pozicija Rusijos klausimu atspindi daugelio jo atstovaujamos konservatorių partijos nuostatas. Jis ne kartą viešai ir aštriai kritikavo premjerą Saulių Skvernelį, šių metų pradžioje prakalbusį apie būtinybę atnaujinti dialogą su Maskva. Nemažai kritikos iš Ž. Pavilionio susilaukė ir jo bendrapartietis Vygaudas Ušackas, akcentuojantis, kad Lietuvos ir Rusijos dialogas yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas, jei vadovaujamasi ES nustatytais bendravimo su Rusija principais. Abu politikus Ž. Pavilionis pavadino „prorusiškais kandidatais“.

Tačiau, politiko nuomone, Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu neturėtų būti pasyvi. Ž. Pavilionio tvirtinimu, Lietuva turi reikiamų ir kol kas neišnaudojamų svertų demokratizuojant Rusiją.

„Mes turime daug priemonių kaip euroatlantinio aljanso nariai, tačiau mes jų nenaudojame, mes juos atitraukiame bijodami Kremliaus. Spausdami jiems rankas, mes nepadedame Rusijai kurti ateities, o mes tą galime padaryti. Vilnius tą gali padaryti“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Komentuodamas Lietuvai itin aktualų šalies pasienyje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės klausimą jis pabrėžė, kad Lietuva turi užimti labai griežtą poziciją. Pasak jo, kol kas Lietuvos valdžia nepakankamai rodė pastangų, kad nesaugiu laikomas projektas būtų sustabdytas. Ž. Pavilionis reiškė pretenzijas valdantiesiems „valstiečiams“ ir jų deleguotam premjerui S. Skverneliui, kad šie, kaip žaliesiems atstovaujanti partija, neišnaudoja visų savo kontaktų.

„Mes nedarome normalaus diplomatinio lobizmo prieš Astravą. Mes nedarome to, S. Skvernelis, nors ir yra „žaliasis“, nepanaudoja savo kontaktų šį monstrą sustabdyti“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Pasak jo, Lietuva, spręsdama Astravo AE klausimą, neturėtų leistis į derybas su Minsku. „Santykiai su Baltarusija yra tas pats, kas yra santykiai su Kremliumi. Jie privalo sustabdyti reaktorius. Turi būti iškelta esminė sąlyga Kremliaus statytiniams Baltarusijoje“, – apibendrino Ž. Pavilionis.

Euroatlantiniai santykiai

Save eurooptimistu ir agresyviu Lietuvos nacionalinių interesų Europos Sąjungoje gynėju laikantis Ž. Pavilionis tvirtino palaikąs giliau besiintegruojančios Europos Sąjungos viziją, kurią remia Vokietijos ir Prancūzijos vadovai. Tačiau, akcentavo politikas, Lietuva neturi išsižadėti savo nacionalinių interesų.

Politiko deklaruojamoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje veikdama su euroatlantiniais partneriais Lietuva privalo taip pat rodyti išskirtinį aktyvumą. Pasak jo, Vilnius turi būti itin aktyvus bendraujant su ES ir NATO lyderiais ir visada dalyvauti sprendžiant pačius svarbiausius klausimus. Kitu atveju, aiškina Ž. Pavilionis, ne tik nebus pasiekti Lietuvos interesai, tačiau šaliai iškils realūs, valstybę naikinantys pavojai.

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

„Mes turime siekti savo interesų visur ir visose srityse. Apie juos šnekėti turime prie „vipinio“ stalo. Jei mes nuspręsime sėdėti „galiorkoje“, tai mūsų niekas negirdės. Ir mes tapsime patrankų mėsa, kas istoriškai visada baigdavosi labai liūdnai. Mes turime būti su ES lyderiais, nes tokio buvimo su lyderiais mums reikia siekiant spręsti vidaus problemas. Turime aštriai kovoti dėl savo interesų, negalime parduoti jų“, – aiškino Ž. Pavilionis, pabrėždamas, kad šiuo metu bendradarbiavimui su Prancūzija, Vokietija, D. Britanija ir Lenkija yra skiriama per mažai dėmesio ir pinigų. Konservatorius akcentavo, kad tapęs prezidentu ypač daug dėmesio skirtų santykių su D. Britanija ir Izraeliu intensyvinimui.

Kartu Ž. Pavilionis tvirtino, kad Lietuva kylančių JAV ir ES ginčų akivaizdoje negali rinktis palaikyti kurios nors vienos pusės. Politikas akcentavo, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo euroatlantinės vienybės, todėl ji ir turi išlikti šalies prioritetu.

„Mes negalime skaldytis. To nori tokios galybės kaip Rusija ir Kinija. Mes (Vakarai.- ELTA) turime įsitvirtinti kaip esminiai, pasauliniai lyderiai, su savo standartais, su savo gyvenimo būdu, investicijomis ir technologijomis. Ir būtent lietuviai, kurių egzistencija priklauso nuo tos vienybės, privalo ją kurti ir būti kartu su lyderiais“, – pabrėžė Ž. Pavilionis. 

Jo nuomone, ir taip tvirti Lietuvos ir JAV santykiai turi dar labiau stiprėti. Politikas akcentavo, kad didesnis JAV karių buvimas Lietuvoje prisidėtų ir prie ekonomikos plėtros ir investicijų pritraukimo.

D. Grybauskaitės užsienio politikos vertinimas

Ž. Pavilionis teigimai įvertino D. Grybauskaitės vykdytą užsienio politiką. Politikas išskyrė prezidentės suformuotus gerus santykius su Vokietijos lydere Angela Merkel bei aktyvų vaidmenį Europos Sąjungoje.

Tačiau, anot jo, D. Grybauskaitė nepakankamai dirbo dėl to, kad Lietuvos santykiai su Lenkija būtų tinkami.

„Aš aktyviau stengčiausi atkurti buvusią strateginę partnerystę“, – pabrėžė Ž. Pavilionis ir sakė pasigendąs asmeninio D. Grybauskaitės vaidmens šioje srityje.

Jis taip pat sukritikavo prezidentės santykius su buvusiu JAV prezidentu Baraku Obama. Kita vertus, Ž. Pavilionis teisino D. Grybauskaitės kritikos sulaukusį sprendimą. Pasak jo, 2010 m. pati atsisakiusi ir tuometį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių delegavusi vykti į Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimą su JAV prezidentu, D. Grybauskaitė turėjo užtektinai priežasčių. Politikas tvirtino, kad B. Obama tuomet nevienareikšmiškai investavo į santykius su Kremliumi.

*****
Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.07.19; 08:50

Po mėnesius trukusių audringų debatų Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo „Brexit“ įstatymas, reguliuojantis šalies išstojimą iš ES. Džiūgaujant „Brexit“ šalininkams, parlamento spikeris Johnas Bercow’as antradienį Londone paskelbė, kad karalienė Elžbieta II pritarė įstatymui ir jį pasirašė.

Įstatyme teigiama, kad Didžioji Britanija 2019 metų kovo 29-ąją vidurnaktį Briuselio laiku išstoja iš ES. Kartu tada netenka galios 1972-ųjų įstatymas, suteikęs ES teisės viršenybę prieš britų teisę.

Dėl įstatymo, kurį 2017 metų liepą parlamentui pateikė ministrė pirmininkė Theresa May, buvo diskutuojama daugiau kaip 250 valandų. Praėjusią savaitę jį priėmė parlamentas. Prieš tai T. May sutiko su galimybe parlamentarams teikti pataisas dėl būsimo „Brexit“ susitarimo su ES. Karalienės parašas buvo paskutinysis žingsnis teisėkūros procedūroje.

Prekybos sekretorius Liamas Foxas pabrėžė, kad įstatymas „neatšaukiamai“ atveria kelią „Brexit“. Šansas, kad Jungtinė Karalystė liks ES, dabar esą „lygi nuliui“.

Britų vyriausybė 2017 metų kovo gale Briuselyje pateikė išstojimo prašymą. Tada prasidėjo dvejų metų terminas, per kurį turi būti susitarta dėl būsimų santykių tarp Didžiosios Britanijos ir ES. Pagrindinės kliūtys yra sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos ateitis bei prekybos klausimai, kai Didžioji Britanija paliks ES vidaus rinką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27

Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir dar šešios šalys pirmadienį davė starto šūvį Europos intervencinėms pajėgoms, praneša agentūra „Reuters“.

„Mes esame įsitikinę, kad europiečiai turi būti stiprūs, veiksnūs ir gebėti apginti save pačius ir savo suverenumą“, – po ketinimų protokolo dėl vadinamosios Europos intervencijos iniciatyvos pasirašymo Liuksemburge pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly. Tai yra Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva, kurią jis pateikė rugsėjį. Vyriausybė Paryžiuje nori suburti aplink save grupę šalių, kuri krizės, kaip 2012-aisiais Malyje, atveju ir be JAV būtų greitai pasiruošusi greitam kariniam įsikišimui.

Iniciatyvą parėmė ir Belgija, Danija, Estija, Nyderlandai, Ispanija ir Portugalija.

Tikslas, pasak F. Parly, kol kas yra bendros pratybos ir pasikeitimas informacija tarp generalinių štabų, „kad mūsų pajėgos išmoktų kartu veikti“. Ji kaip galimybę įvardijo ir civilines krizių operacijas, kokioje, pavyzdžiui, po uragano Irma siautėjimo pernai Karibuose dalyvavo Didžioji Britanija ir Nyderlandai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-26

Lietuvos padangėje – Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aš matau Lietuvą kaip BALTIJOS GELEŽINĮ VILKĄ, matau šalį, kurioje gyvena daugiau kaip 4 milijonai lietuvių. Aš matau Lietuvą, kur lengva rasti patinkantį, gerai apmokamą darbą visiems, norintiems dirbti. Aš matau šalį, kurioje žmonės tinkamai gali panaudoti įsigytą išsilavinimą savo darbe. Aš matau Lietuvą, kurioje vyriausybė yra skaidri ir sąžininga.

Aš matau šalį, kurioje valstybė sukuria tinkamas sąlygas visiems tinkamai gyventi. Aš matau vietą, kurioje ūkininkai augina natūralius ekologiškus produktus, kurie ne tik yra vartojami vietoje, bet ir turi didelę paklausą visame pasaulyje. Aš matau šalį, kurioje darbdaviai, įskaitant vyriausybę, vertina ir gerbia savo darbuotojus. Aš matau ir švietimo sistemą, kurioje mokytojai gerbiami ir gerai apmokami. Aš matau nuostabią šalį, su sveikatos priežiūros sistema, kuriai nėra lygių, kur gydytojai ir slaugytojai neprivalo imti kyšių, kad išgyventų.

Aš matau gražią šalį, kurioje pensininkai yra gerbiami ir gali gyventi savo sidabrinius metus be būtinybės raustis šiukšlėse ar rinkti butelius. Aš matau tvirtą gynybą turinčią šalį, kurioje kariuomenei reiškiama didelė pagarba ir su kuria kitomis šalimis geriau nesipykti. Aš matau šalį, kurioje politinės partijos dirba šalies gerovei ir nevalkioja viena kitos po purvą. 

Lietuvos vėliava – motociklininkų rankose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aš matau šalį, kurioje žmonės yra patriotai, gerbia vienas kitą, kur toleruojamos skirtingos nuomonės, kurioje žmonės gyvena moralia ir patriotine dvasia. Paprastai tariant,  aš matau šalį, už kurią kovojo ir žuvo partizanai, kentėjo Sibiro tremtiniai ir politiniai kaliniai. Jei sutinkate – tada mes visi turime vienytis ir atlikti eilę būtinų darbų.

Lietuvos ekonominis planas

Būtini esminiai pokyčiai gyventojų emigracijos sustabdymui iš Lietuvos ir jų sugrįžimo skatinimui. Tam reikalinga Vyriausybės vienybė ir tvirta politinė valia. Šio straipsnio rekomendacijos apima tik ekonomiką. Kiti dalykai, tokie kaip informaciniai karai, teisingumo sistema ir požiūris į darbuotojus, taip pat moralinės, patriotinės ir dvasinės vertybės, bus atskiro straipsnio tema. Lietuvos seimo nariai TURI sutelkti dėmesį į kursą, skirtą valstybės laivui. Tvirtai stabdyti visus smulkmeniškus skandalus, įžeidinėjimus ir kačių kovas. Laikas Veiksmui yra čia ir dabar. Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja šimtas „Boeing 747“ lėktuvų, toks išvykstančiųjų mastas. Ar ne laikas labai susirūpinti? Toliau pateiktas dalykų sąrašas nėra baigtinis, tačiau tai strateginio plano pagrindas.

Išlaidų mažinimas

Lietuvos vėliavos spavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
  1. Siekiant skatinti verslą ir turizmą – reikėtų parduoti daugumą ar visus senus ir gražius vyriausybės pastatus, esančius senamiestyje, ir perkelti šias įstaigas į naujus modernius. Padaryti tai, konsultuojantis su Vilniaus miesto žinovais – tai pagrindinis planas turizmui. Gražus, istorinis senamiestis turi atlaisvinti šį nekilnojamąjį turtą įmonėms – mokesčių mokėtojams. Tai sumažintų eismo srautą, kurį senamiestyje sukelia vyriausybės darbuotojai, vairuojantys automobilius. Senamiestis be automobilių galėtų būti atlygis.
  2. Pilnai privatizuoti „Lietuvos Geležinkelių“ ir „Mažeikių Naftos“ įmones.
  3. Sumažinti Seimo narių skaičių. Tai būtų geras pasiaukojimo pavyzdys, kaip ir simbolinis darbo užmokesčio sumažinimas. Kelionių ir biuro išlaidų sumažinimas pakeltų visuomenės pasitikėjimą.
  4. Peržiūrėkite visas Vyriausybės įstaigas iš nulinės biudžeto sudarymo pozicijos. Tegul jos pateisina savo egzistavimą ir išlaidas. Pašalinkite besidubliuojančius ir nereikalingus skyrius bei personalą. Suteikite pagrįstą darbo užmokesčio padidinimą ir premijas likusiems žmonėms už jų nuopelnus, skirdami tam iš anksto nustatytą taupymo procentą. Vyriausybės poreikis turi būti sumažintas 25% ar daugiau, tuo pačiu didinamas likusių valstybės tarnautojų darbo užmokestis.
  5. Aš skatinu vyriausybę toliau stiprinti mokyklas ir universitetus – sumažinti administracines išlaidas. Padidinti mokytojų atlyginimus procentine dalimi iš sutaupytų lėšų.
  6. Atlikti mokestinę amnestiją, siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką, paskelbti ribotą laikotarpį įmonėms ir asmenims išeiti iš šešėlių. Nustatyti atgalinių mokesčių terminus iki metų ar dvejų. Mokėjimo terminai ir sąlygos turi būti išbandomi, probacija turi būti šio proceso dalis.
  7. Persvarstykite ir derėkitės dėl Lietuvos Vyriausybės skolos, kad gautumėte gauti geresnes sąlygas.
Vilnius, Katedros aikštė. Švenčiama Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Su šiomis santaupomis Lietuvos Vyriausybė galėtų puikiai prisidėti prie Lietuvos fiskalinio skatinimo. Kaip žino bet koks geras ne sovietinis ekonomistas – privataus sektoriaus pinigai yra didesni nei vyriausybės stimulai, taigi jie grįžta į ekonomiką. Paradoksalu tai, kad taip pat padidėja mokesčių pajamos. Tai paskatina mūsų kitą žingsnį.

Mokesčių lengvatos

  1. Pašalinkite visus PVM mokesčius maisto produktams ir sumažinkite šilumos mokesčius.
  2. Pajamų mokesčio atostogos visiems lietuviams, verslo savininkams, kurių pajamos nesiekia Europos Sąjungos nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Siūlykite dvejų ar daugiau metų pajamų mokesčio atostogas!
  3. Mokesčių atidėjimas į ateitį, siekiant sukurti darbo vietas didelėse įmonėse. Bendrovės turi galimybę panaudoti banko kreditų dalį naujų darbuotojų samdymo išlaidoms.
  4. Sumažinti socialinio draudimo mokesčius iki Europos standartų. JAV šis skaičius yra 127 200 USD.
  5. Mokesčių sumažinimas turi papildomos naudos iš faktiškai didėjančių mokestinių pajamų, nes atlaisvintos lėšos sukuria naujų darbo vietų ir plečia ekonomiką. Tai buvo išbandyta ir tai veikia. Taip padarė J. F. Kenedis, taip pat Ronaldas Reiganas. Deja, pasireiškė viena iš Merfio taisyklių „Vyriausybės pajamų padidėjimas paskatino vienodą ir dar didesnį išlaidų augimą toje pačioje vyriausybėje“. Reikia vengti šio neigiamo elemento.

Kiti žingsniai ekonomikos tobulinimui

Kovo 11-oji – Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotografijose
  1. Plėtoti Lietuvos produktų ir paslaugų pardavimo rinkodaros planus užsieniui, rengti Lietuvos diplomatus ir išeivius, kad jie mokėtų parduoti lietuviškus produktus. Šiam tikslui reikia nusipirkti dalį TV, laikraščių, žurnalų rinkos Lietuvos įvaizdžiui formuoti. Užsienio reikalų ministerija turi koordinuoti ir padėti privačiam sektoriui. Surenkite konkursą geriausiai rinkodaros įmonei nustatyti, kuri sukurtų stiprų prekės ženklų planą Lietuvai. Investuokime į tai, kad Lietuvoje būtų atliekami reikalingi darbai šioje srityje. Tam reikia gauti lėšų – žiūrėkite, kokią nuolatinę pridėtinę vertę CNN ir BBC sukuria Makedonijai, Singapūrui, „Emiratams“, bet niekada ten nesimato Lietuvos prekių ženklų ir jos nuostabių produktų bei žmonių.
  2. Ekologiniai žemės ūkio produktai – sūris, sviestas, grūdai, grybai, mėsa, dešrelės ir t.t. Reikia, kad šiems produktams būtų suteiktos vyriausybės garantijos dėl kokybės ir grynumo.
  3. Parduokite Lietuvos švietimo paslaugas, medicinos, aviacijos – kaip ES centro.
  4. Turizmas.
  5. Paslaugų ekonomika – verslumo galimybės.
  6. Administraciniai centrai.
  7. Užbaikite sėkmingų verslininkų niekinimą. Jie yra darbo kūrėjai, todėl turėtume jais didžiuotis, o ne pavydėti ir juos naikinti. Juokinga ir liūdna, kaip mes mylime užsieniečius – Bransoną, Geitsą ir kitus, bet nematome savopačių. Pakanka kalbėti apie Spekuliantus ir pajamų nelygybę. Jūs nepagerinsite šalies ekonomikos ir gerovės, paimdami pinigus iš tų, kurie juos turi, ir atiduodami tiems, kurie jų
    Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

    neturi. Pinigai plaukia į svetingą šalį, kurioje sukurtos sąlygos jų augimui. Ir pinigai išeina, jei nėra pasitikėjimo šalimi ir jos vyriausybe.

Vietoj to, kad keiktumėte tuos, kurie išvyksta, sudarykime tinkamas sąlygas, kad jie pasiliktų ir savo pinigus investuotų.

Istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas Kęstutis Eidukonis. Kęstučio Kazlausko nuotr.
  1. Atlikite visus išpuolius prieš rinkodarą finansinėms ir kitoms paslaugoms bei apdirbamojoje pramonėje, kad jos įtrauktume į ES per Lietuvą. BREXIT yra puiki galimybė Lietuvai. Kiti jau yra ten, ir mes turime juos įveikti.
  2. Skatinti verslininkus įsteigti Lietuvos aviakompaniją – privačią ne vyriausybinę – apsvarstykite ilgesnes mokesčių atostogas.
  3. Apsvarstykite privataus laivo registro planą. Tai iš tikrųjų yra partnerystė tarp vyriausybės ir privačios įmonės.
  4. Nedrauskite alaus ir vyno pardavimų nuo šaligatvio – prarastumėte daug turistų ir pajamų. Alkoholikai ten paprastai negeria. Daugelis Seimo narių man teigė, kad nėra plano uždrausti alkoholio pardavimo šaligatvių kavinėms, tačiau žiniasklaida skelbia kažką kita. Dėl besaikio alkoholio vartojimo turime imtis kitokių teigiamų žingsnių: gydymo, vilties į ateitį sukūrimo, švietimona, o jei reikia, tai ir priverstinio įsikišimo, sudarant sąlygas  žmonėms gydytis.
  5. Sustabdyti kalbas apie naujus mokesčius – visuomet, kai Lietuvos vyriausybės pareigūnas atneša naują mokestį. JAV investuotojai arba pabėga, arba atsisako investuoti į Lietuvą. Lietuvai pavyko sukurti tam tikrą JAV administracijai atitinkantį padalinį, tačiau to neužtenka, kad visa bendrovė deklaruotų, jog ji yra kaip namuose Lietuvoje. Pažvelkime į Airiją. Airija visoms įmonėms sudaro tokias sąlygas, kad jos deklaruoja savo namus tenai, ne tik kai kurias jų dalis. Tai iš tikrųjų atneša pajamas.

Paprastai tariant, mums visiems reikia imtis darbų, kad būtų sukurtas BALTIJOS GELEŽINIS VILKAS .

Teksto autorius yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos ilgametis narys, istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas, plk. lt. Kęstutis Eidukonis.

2018.05.10; 07:39

Aistros dėl TSPMI: mitinguotojų pusė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Trečiadienį prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vienu metu vyko mitingas ir antimitingas, saugų atstumą tarp skirtingai mąstančiųjų palaikė policijos pareigūnai.

Reaguodami į trečiadienį judėjimo „Vilniaus forumas“ organizuojamus mitingus „Grąžinkite Vilniaus universitetą Tautai ir Lietuvos Valstybei!“ bei „VU TSPMI – ne vienos „partinės“ tiesos institutas!“ VU TSPMI ir kitų VU fakultetų studentai organizavo idėjinį antimitingą.

Kaip Eltai sakė vienas iš antimitingo organizatorių, TSPMI pirmo kurso studentas Vytenis Fuks, įtampa TSPMI prasidėjo dėl prof. Vytauto Radžvilo. „Bet mes atėjome ne ginti TSPMI direktoriaus Ramūno Vilpišausko, kurio atsistatydinimo reikalauja mitinguotojai, o dėl to, kad „Vilniaus forumo“ išsakytos mintys apie Vilniaus universitetą ir TSPMI – įžeidžios. Manome, buvo peržengta riba, tad nebegalėjome nekreipti dėmesio – susirinkome pademonstruoti nesutikimo ir solidarumo su universiteto bendruomene“, – sakė studentas.

Socialiniais tinklais prisijungti prie antimitingo kvietę studentai sulaukė ne tik šiuo metu studijuojančiųjų, bet ir TSPMI absolventų, dėstytojų palaikymo.

Mitinguotojų pusėje ELTA pakalbino filosofą, kultūrologą Vytautą Rubavičių.

Mitingą ir antmitingą V. Rubavičius prilygino ne tik ideologijų, bet ir esminės pasaulėžiūros bei žmogaus savipratos išsiskyrimui.

„Vieniems labai svarbi Lietuvos valstybė, Lietuvos tauta, Lietuvos visuomenė, kitiems pirmiausia svarbu tarptautiškumas, europietiškumas ir visi kiti pažangiais laikomi dalykai. Ta visuomenės ir tautos dalis, kuriai valstybė iki šiol svarbi, o kai kam net šventa, laikoma greitos pažangos trukdžiais“, – sakė V. Rubavičius.

Filosofo matymu, išsiskyrimas reiškiasi per akademinio jaunimo nuotaikas, tam tikrą santykį su dėstytojais, per institucijų santykius su savo dėstytojais taip pat.

„Šiuo atveju esmine figūra tapęs V. Radžvilas, kuriam Lietuvos valstybė iš tiesų yra svarbi, ir jis jaunimą auklėjo visų pirma meilės Lietuvai pagrindu, diegė plačias politinės filosofijos pažiūras. Jis šiuo metu nelabai reikalingas, nes auklėja per daug savarankišką ir plačiai mąstantį jaunimą“, – mano filosofas.

Filosofas, kultūrologas Vytautas Rubavičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

V. Rubavičiaus nuomone, skirtingų ideologijų susitikimas ir susikalbėjimas vis dėlto gali būti įmanomas, jeigu Lietuvos politikoje ir švietimo sistemoje rūpestis nacionaline valstybe, kultūra ir kalba būtų pagrindinis dalykas. Tada jaunimas tarsi savaime auklėtųsi meilės savam kraštui jausenoje.

Pasak filosofo, švietimo sistemoje, kaip ir aukštojoje politikoje, turėtų būti vadovaujamasi principu, kad lietuvių tautai šitas žemės lopinėlis yra Dievo dovanotas ir valstybė yra didelė dovana, leidžianti savarankiškai tvarkytis. „Jeigu mes patys tuo vadovautumės ir taip auklėtume jaunimą, susipriešinimo nebūtų, nes ir institucijose būtų tokia pat dvasia“, – pridūrė „Tautos forumo“ organizuotame mitinge prie TSPMI dalyvavęs V. Rubavičius.

Kaip skelbė ELTA, į „Tautos forumą” susivienijusios visuomeninės organizacijos trečiadienį Vilniuje rengė šventinę eiseną su Trispalvėmis ir mitingus prie Vilniaus universiteto (VU) bei šios aukštosios mokyklos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI).

Mitingo dalyviai protestavo prieš VU rektoriaus įgyvendinamą neoliberalizmo ideologija ir pseudomoksline „naująja viešąja vadyba“ grindžiamas pertvarkas, dėl kurių, pasak visuomenininkų, VU vis labiau atsaistomas nuo įsipareigojimų bei atsakomybės visuomenei ir valstybei, o universitetas verčiamas „ištautinta ir išvalstybinta globalaus akademinio verslo įmone“.

Prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyko protesto akcija „VU TSPMI – ne vienos „partinės“ tiesos institutas!“ Mitinge reikalauta esminių VU TSPMI pertvarkų ir instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko atstatydinimo.

Vienas iš antimitingo organizatorių, TSPMI pirmo kurso studentas Vytenis Fuks. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kaip komentare Eltai teigė VU Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys, akivaizdu, kad „Vilniaus forumo“ išplatintas pranešimas yra tiesiogiai susijęs su profesoriaus V. Radžvilo atveju, kuris šiuo metu nagrinėjamas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos.

„Vis dėlto neaiškūs išankstiniai reikalavimai ir jų motyvai verčia abejoti išsakomų problemų pagrįstumu, didelė dalis pateikiamos informacijos apskritai prasilenkia su realybe – išsakyti neaiškūs kaltinimai ir lozungai, gausu dogmatiškų, bet ne duomenimis ar įrodymais paremtų teiginių, kaip, pavyzdžiui, kaltinimai dėl menkinamos lituanistikos svarbos. Tiesa yra tokia, kad VU lituanistikos studijos užima itin svarbią vietą ir yra sudaromos visos sąlygos stiprinti šios srities mokslinius tyrimus bei studijų kokybę“, – pabrėžė E. Spūdys.

Aistros dėl TSPMI: atstumą tarp mitingo ir antimitingo dalyvių saugojo pareigūnai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

VU komunikacijos vadovas dėl vieno dalyko tikrai pritaria mitingo organizatoriams – universitetas iš tiesų siekia būti tarptautinis, modernus, globalus ir konkuruojantis ne tik regione, bet ir pasaulyje. „Šiandien kalbėti apie modernų tautinį universitetą neturime jokių prielaidų, o aukščiausio lygio moksliniai pasiekimai apskritai yra įmanomi tik bendradarbiaujant globaliu mastu“, – pridūrė jis.

E. Spūdys pabrėžė, kad VU, įgyvendinantis itin daug struktūrinių pokyčių ir perimantis vis daugiau gerųjų pasaulinių praktikų, stabiliai gerina veiklos rezultatus visosejo veiklos srityse.

„VU TSPMI, kaip struktūrinis padalinys, universitete yra pavyzdinis. Jame sudaromos sąlygos pažinti visų krypčių politinę mintį, o pozityvius instituto rezultatus galima matyti vien pažvelgus į VU TSPMI studentų atsiliepimus apie studijas, absolventų įsidarbinamumo ir uždarbio rodiklius, puikiai vertinamą šalies diplomatinio korpuso veiklą, kurio didelę dalį sudaro VU TSPMI absolventai. Įvertinus šias ir kitas aplinkybes, nematome pagrindo svarstyti instituto valdymo pokyčių“, – Eltai komentavo VU komunikacijos vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 18:40

Dešimties Europos Sąjungos šalių narių atstovai pirmadienį Vilniuje pradėjo diskusijas dėl galimybės įkurti bendras ES kibernetines pajėgas.

Pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, Europos Sąjungos kibernetinės greito reagavimo pajėgos – be galo ambicingas projektas, tačiau visos šalys veikia bendroje kibernetinėje erdvėje, patiria panašių kibernetinio saugumo grėsmių.

„Todėl bendros greito reagavimo pajėgos – esminis visų šalių kibernetinio saugumo stiprinimo elementas, kuris padėtų užkardyti ir atremti įvairaus pobūdžio atakas, ypač ardomojo“, – po pirmojo ES kibernetinių greito reagavimo pajėgų iniciatyvos dalyvių ir stebėtojų susitikimo pabrėžė krašto apsaugos viceministras.

Lietuvos pasiūlyta kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra viena iš 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 m. pabaigoje pritarė ES šalys narės. ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, šešios ES šalys narės – Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija yra projekto dalyvės, dar penkios šalys – Belgija, Estija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtose diskusijose ES šalių narių atstovai apsikeitė nuomonėmis dėl bendrų kibernetinių pajėgų formos ir galimų užduočių apimties, aptarė teisinius ir kitus klausimus. Pasak viceministro E. Kerzos, Lietuvos pagrindinis tikslas yra suburti šalis ir dalintis ne tik informacija, bet ir žmogiškaisiais ištekliais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, šalims narėms ir partneriams.

Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai. Toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kuomet nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis.

Vystant šį projektą, numatyta įvertinti teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, rengti bendrus mokymus ir susitarti dėl galimybės ateityje kurti bendrus kibernetinės gynybos įrankius.

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.20; 05:00

Su oficialiu vizitu Lenkijoje viešintis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) pažadėjo šaliai savo solidarumą konflikte su Europos Sąjunga (ES).

Po susitikimo su Lenkijos vyriausybės vadove Beata Šydlo (Beata Szydlo) jis penktadienį Varšuvoje sakė, kad ES elgesys Lenkijos atžvilgiu prilygsta „inkvizicijai“ ir rodo „pagarbos stoką“, praneša agentūra AFP.

Europos Komisija pernai pradėjo teisinės valstybės principų vertinimo Lenkijoje procedūrą. „Vengrija niekuomet nerems tokios elgesio“, – pabrėžė V. Orbanas.

Lenkijos premjerė B. Šydlo pažymėjo vienybę su Vengrija ES politikos klausimais. Šalys esą turi bendrą poziciją dėl „imigracijos krizės“ bei saugumo klausimais. „Kelias, kurį mes pasirinkome dėl nelegalios imigracijos, pasirodė esąs teisingas“, – kalbėjo premjerė.

V. Orbanas sakė, kad ES yra dvi grupės: viena yra už imigraciją, kita mieliau nori savo demografines problemas spręsti šeimai palankia politika. ES ateitis esą priklauso nuo to, kaip šios grupės susitars. Vengrija, pasak V. Orbano nenori tapti imigracijos šalimi, kurioje greta gyvena „įvairios gyventojų grupės“ ir „įvairios civilizacijos“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.23; 00:05

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį oficialiai pratęsė Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. 

Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Europos verslo ryšių su Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektoriais ribojimas pratęstas iki 2018 metų sausio 31 dienos.

Slaptai.lt portalui belieka pabrėžti – labai protingai ir teisingai šį sykį pasielgė ES vadovybė.

2017.06.29; 05:00

Toli siekianti dezintegruojanti jėga iš Rytų, atsirandanti iš komunizmo susinaikinimo, skleidžia susiskaidymo fermentą Vakaruose. (Roberto de Mattei)

Rašytoja Daiva Tamošaitytė, šio teksto autorė.
Rašytoja Daiva Tamošaitytė, šio teksto autorė.

Šią konservatyvaus italų istoriko citatą išeities teiginiu straipsniui pasirinkau dėl to, kad ji nuostabiai tiksliai atskleidžia pastarojo ketvirčio amžiaus socialinių pokyčių problematiką ir patvirtina esminį Vakarų požiūrį į juos nepaisant stiprėjančios Europos šalių integracijos, o gal kaip tik dėl jos. Kad ir kokios skirtingos jėgos dalyvauja valstybių ir kultūrų dialoge, išoriniai pokyčiai nepajėgia užtušuoti tipiško vakarietiško esencializmo ir eurocentrizmo recidyvo, kuris greitai išryškėjo kilus Sirijos krizei, pabėgėlių antplūdžiui bei Rusijai pradėjus aktyvius karo veiksmus tiek europinėje kontinento dalyje (Ukrainoje), tiek Azijoje (Sirijoje).

„Dezintegruojanti jėga iš Rytų“ – tai ne tik Rusija. Tai ir Rytų bei Vidurio Europos šalys, kurios Vakaruose  nebuvo laukiamos išskėstomis rankomis, veikiau jos buvo priimtos nenoriai, palankiai sukritus pažangiems tarptautinės opinijos balsams. Tačiau daugeliui Vakaruose iki šiol atrodo, jog tai buvo klaida, ir ne tik dėl to, kad šaltasis karas kažkam ekonomiškai buvo naudingas. Komunizmo žlugimas, kaip paaiškėjo, Rusijos nesusilpnino, o tik sukėlė papildomus rūpesčius, nes buvusio komunistinio bloko šalių prisijungimas prie Vakarų ekonominės zonos klasikinį antagonizmą sustiprino (trumpas diplomatinis atlydys tebuvo atokvėpis prieš naujus ambicingo dabartinio Rusijos prezidento siekius), atitirpdė įšaldytus klausimus dėl to, ar teisingai po Antrojo pasaulinio karo buvo padalintas pasaulis, ir kaip ilgai tokį status quo pavyks išlaikyti. Kartu dorotis su pakitusiu, vėluojančiu neokomunistinių šalių mentalitetu, kaip paaiškėjo, nėra paprasta.

Užsispyrę „rytiečiai“ tapo kalti dėl to, kad juos kažkada okupavo, prievarta įdiegė svetimą pasaulėžiūrą, vykdė genocidą, todėl trauminės patirtys yra tokios gyvos, kad jie nori išsaugoti ir atkurti kad ir menką savarankiškumą, kurį Vakarai visada turėjo, bet, pasirodo, nenori jo pripažinti čekams ar vengrams, ką jau kalbėti apie ukrainiečius ar gruzinus. Nepadeda net paklusnių naujokių pastangos kuo greičiau įsilieti į Europos Sąjungą, o Vokietijai, regis, daug maloniau bendrauti su imigrantais iš Azijos, nei savo tautiečiais iš buvusios Rytų Vokietijos. Psichologinė siena tarp abiejų Vokietijų dar stūkso.

Ar tai paradoksas? Ne, jei manytume, jog vakarinei Europos daliai iš tiesų nesinori spręsti  bruzdančių tautų klausimo, nes tai „skleidžia susiskaidymo fermentą“, destabilizuoja, priverčia imtis atsakomybės. Todėl geriau koks nors Kadyrovo arba Lukašenkos tipo diktatorius tose šalyse, nei jų gyventojų teisė į demokratiją. Diktatoriai tampa neparankūs tada, kai ima demonstruoti per didelę karinę galią ar kelia terorizmo pavojų. O iki tol jie – puikūs „stabilizatoriai“, kuriems galima taikyti sankcijas, kontroliuoti ir jausti civilizacinę viršenybę.

Pabėgėliai išryškino daug nuoskaudų. Naujas smūgis lietuvių, vengrų, slovėnų ir kitų „rytiečių“ savivertei – tai, kad sirai, afganai, afrikiečiai nenori gyventi jų šalyse, net jei bėga nuo mirties, suirutės ir skurdo. Lietuviai, pamiršę pažeminimą dipukų stovyklose ir vėliau priverstinę tremtį bei jungą svetimų šalių fabrikuose dėl karo, kurio jie nesukėlė ir tapo aukomis, lygiuojasi į didžiąsias valstybes. Lietuva tapo jų politikos dalimi ir įrankiu, kartu prisiimdama ir istorinę atsakomybę už veiksmus, kurių nepadarė, ir dabar yra priversta labiau rūpintis atvykėliais, nei savo piliečių gerove. 

Šios pastangos atrodytų ne taip liūdnai, jei Baltijos valstybės priverstų Vakarus iš esmės peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo padarinius. Net ir veikiant Jungtinėms Tautoms, atsikratyti primesto antrarūšiškumo pavyks tik tada, kai jose bus laimėtas mūšis dėl vienodai garbingo ir veiksmingo statuso nepaisant šalies dydžio ar karinių pajėgumų. Tokia yra demokratijos esmė, skelbiama kaip pasaulinės taikos garantas. Tikėtina, kad neseniai atsiradęs iškreipiantis faktorius, kada vienintelio individo teisė pradeda konkuruoti su visa žmogiškomis normomis ir kokio nors teisėjo paskelbtas nuosprendis įgyja galią laužyti net tarptautiniu lygmeniu pripažintas konvencijas, ilgai netvers.

Prieš dvidešimt metų numatęs Mastrichto sutarties padarinius, ūkinio ir piniginio suverenumo praradimą ir slinktį į bendrą europinę tapatybę bei pilietybę – politinio savarankiškumo netektį, konstatavęs, jog „šio proceso rezultatas yra tribalistinis naujosios kairės anarchizmas“, R. De Mattei yra ne vienintelis, kuris Bakunino modelio, liberalaus leftistinio viršvalstybinio ES elito dekonstrukciją mato kaip protingą išeitį. Tačiau grįžimas prie buvusių vertybių nesiūlo išsigelbėjimo mažosioms tautoms, nes, kaip ir daugelis reakcionierių, jis naudoja posakius, kuriuose didžiuojasi Šventąja Romos imperija arba teigia, kad „1992-aisiais sukanka 500 metų, kai europiečiai atrado ir civilizavo Ameriką“. Turbūt tai turėtų reikšti, kad Amerikos čiabuviai turėtų didžiuotis savo žemių, kultūros bei genofondo praradimu ir švęsti raudonosios rasės genocido pusės tūkstančio metų jubiliejų? Praslystanti anachronistinė retorika atidengia labai gajų ir tarsi atgimstantį  prieškarinį mentalitetą ir rodo, jog kalbėti apie pokolonialinę epochą ir kurio nors imperializmo pabaigą – gerokai per anksti.

Britai kovoja su pernelyg didele centralizacija, vykdoma iš Briuselio, tačiau suvokia ir galimo ekonominio atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos padarinius, kurie, pasak ministro pirmininko Davido Camerono, prilygtų „žengimui į tamsą“. Jeigu tai gresia tokioms stiprioms valstybėms, kaip Jungtinė Karalystė, tai ką galėtų rinktis Lietuva? Kito pasirinkimo, nei ES, nėra, nors būtent tokios šalys, kaip Lietuva ar Lenkija, geriau nei Vakarų valstybės atpažįsta totalitarinio valdymo modelius, kai maksimalios kontrolės, unifikavimo, kišimosi į visuomeninę ir asmeninę piliečių erdvę masteliai didėja, tuo pačiu metu visa tai dangstant demokratijos arba „gerovės kiekvienam“ ir ypač diskriminuojamiesiems siekiais.

Rinktis arba šaltojo karo uždaras sienas, sumažėjusį žmonių bei kapitalo judėjimą, arba prievartinį ištirpimą federalizuotoje Europoje nėra viliojanti perspektyva. Geriausia būtų tikėtis, jog Europos politikai neis lengviausiu keliu, o vis dėlto imsis iš esmės spręsti tautų gerovės klausimus. Šią užduotį labai apsunkino milijonai pabėgėlių, kurie privertė suabejoti, ar deklaruojama socialinė apsauga, visokeriopa parama nuo karo bėgantiems žmonėms yra nepažeidžiama nuostata?  Ir nors regime šimtus savanorių, neatlyginamai padedančių karo aukoms kuo tik gali, nors tiriamoji žurnalistika itin kritiškai vertina kraštutinių dešiniųjų pasisakymus, pavyzdžiui, Danijos žmonių partijos pirmininko Sǿreno Esperseno nuomonę, jog pabėgėlių krizė yra „pragaištinga Danijai“, nes sukėlė „kultūrinį pokytį“ ir sudavė „ekonominį smūgį“ – lygiagrečiai matome ir augantį Vakarų lobistų grupių suinteresuotumą tik savo kišene ir sukauptu kapitalu.

Pažvelkime, kaip lobizmas pasireiškia Lietuvoje. Daugelio politikų ir verslininkų optimizmas ir pažadai, nepaisant šiurkštaus neatitikimo tarp jų žodžių ir ūkinio gyvenimo faktų, kone 30 nuošimčių siekiančios šešėlinės ekonomikos (ekonomikos vadovėliuose rašoma, kad tokiu atveju reikia kalbėti apie grėsmę valstybei), su kuria tarsi susigyventa – lyg pasaka be galo, kurios nebesinori klausytis, nes jos sekimas nieko nekeičia. Po eilinio sukrėtimo greitai susigyvenama su iškreiptomis gyvenimo formomis, normalioje visuomenėje laikomomis anomalija: vaikžudyste, savižudybėmis, agresyviu elgesiu mokykloje ir kitais reiškiniais, kurių mūsų visuomenėje (arba jų kraštutinių pavidalų) iki šiol nebuvo.

Žinoma, mes dar nepasiekėme JAV lygio, kuriose šaudymai mokyklose yra tapę kasdienos norma, kai pastaraisiais metais žuvo nekaltų žmonių netoli keturių tūkstančių. Mat šios šalies lobistai kovoja už „žmogaus teises“ apsiginti ir turėti ginklus, ir jų žodis nusveria JAV prezidento Baracko Obamos žodį. Vakarų demokratija ir šiuo atveju veikia nors tiek, kad tokios žiniasklaidos žvaigždės, kaip CNN žurnalistė Christiane Amanpour iškelia faktus į viešumą. Tačiau Lietuvoje į neviltį įkritusių, apkvaišusių ar visiškai išeities nematančių, sunkia depresija sergančių žmonių veiksmus įmanoma bent suvokti ir jų gailėtis kaip nelaimės ar sisteminių trūkumų aukų, kurios vis tiek bus teisiamos ir įkalinamos arba perduodamos psichiatrinėms tarnyboms.

Tuo tarpu prieš kelias dienas per vieną TV šou Laisvosios rinkos instituto direktoriui Žilvinui Šilėnui išsprūdo frazė, kuri mane sukrėtė labiau, nei siaučiantis cunamis Tailande. „Skurdas yra natūrali žmogaus būsena“, – pasakė dailus brangiu kostiumu vilkintis jaunikaitis, kurio ilgos blakstienos dengė primerktose plieninėse akyse slypintį priešiškumą likimo (o kartais ar ne tų pačių LLRI ideologų ilgametės veiklos?) nuskriaustiesiems, ir kuris it šventasis lange kasdien pasirodo čia vienoje, čia kitoje televizijos laidoje su akivaizdžiu uždaviniu atremti žmonių skundus. Šį šūkį: „SKURDAS – NATŪRALI ŽMOGAUS BŪSENA!“ reikėtų aukso raidėmis iškalti ant Laisvosios rinkos instituto durų, užsienio bankų ir kitų „nematomajai rinkos rankai“ pavaldžių institucijų. Tada būtų aišku, kokia programa jau ketvirtį amžiaus vykdoma Lietuvoje. Panašiai, kaip ant koncentracijos stovyklų buvo iškaltas šūkis: „Darbas išlaisvina“ (Arbeit macht frei).

Reikėtų padėkoti už tokį liberalistinės ideologijos atvirumą, nes ji praneša, jog kartu su krikščionybe turi išnykti ir jos socialinio gailestingumo normos. Vienuoliams buvo siūloma atsisakyti pasaulio gėrybių ir pereiti prie neturto. Bet niekas nekalbėjo, kad tikras krikščionis turi gyventi skurde, nes neturtas, kaip pasirinkta santūraus gyvenimo nuostata, neturi nieko bendra su skurdu. Skurdas – tai negalia, apsileidimas ir atsinaujinančios ligos, neraštingumas ir vagystė, virvė arba kirvis po kaklu. Skurstantis žmogus dangaus virš galvos nemato. Todėl šis postulatas apibūdina metodišką lietuvio asmenybės skurdinimą – didžiausią įmanomą nusikaltimą savam žmogui.

Ž. Šilėnas nevalingai perdavė žinią, kuri išreiškia veikiausiai esamas, bet slepiamas Europos lobistų nuostatas Rytų tautų atžvilgiu. Tokiu atveju jis atstovauja ne Lietuvai, o tarptautinei finansinei grupei, dar daugiau – jos ideologijai, pagal kurią lietuviai yra matomi kaip pati skurdžiausia darbo jėga, dar skurdesnė už pabėgėlius iš Afganistano, Šiaurės Afrikos, Pakistano ir Sirijos, mat tie pabėgėliai kontrabandininkams sugeba sumokėti tūkstantinius kyšius.

Todėl Lietuvos darbdaviams jau suformuotas požiūris į pabėgėlius kaip vertesnius už vietinius gyventojus, jų laukiama kaip darbo jėgos. Reikia tik kelių trūkstamų įstatymų potvarkių, ir pabėgėliai plūstelės ir į mūsų kraštus. Galbūty jie negalės džiaugtis itin dideliu uždarbiu, bet jei Europos sąjunga ir įkandin Lietuva išimties tvarka užtikrins medicininę ir socialinę apsaugą jų gausioms šeimoms, teisę į darbą, būstą, darželius, mokyklas ir religinius namus, taps aišku: „Skurdas – natūrali lietuvio būsena“, nes pirmenybę įgaus atkeltieji, lytinės, religinės bei etninės mažumos. Galbūt todėl Ž. Šilėnas braižo grafikus, kuriais mėgina parodyti, jog minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas mažina darbo vietų skaičių (!), tuo tarpu ekonomisto Justo Mundeikio atlikta statistinė analizė teigia priešingai. Matyt, tai, kad MMA perkamoji galia bent tris kartus sumažėjo vien dėl euro įvedimo ir toliau mažėja dėl vykstančios infliacijos ir kitų faktorių, įeina į LLRI planus?

O tai reiškia, kad lietuviai privalės sudaryti atkeltiesiems darbo vietas ir geresnes sąlygas bei algas, nei sau, statyti mečetes ir namus. O kada 2020 metais baigsis Europos finansavimas, nežmoniškos skolos bus išskirstytos lietuviams mokesčių pavidalu. Tikėtina, kad norint išvengti susidūrimų su naujakuriais, karo pabėgėliai ir toliau liks privilegijuoti tautos atžvilgiu (saugomi įstatymų ir policijos), o stambūs kapitalistai jokių mokesčių iš viso nemokės. Sunku suvokti, kas Lietuvoje rašo tokius ir panašius tautai pragaištingus scenarijus, bet jie prastuminėjami pakopomis visur, pradedant įmonėmis ir prekybos centrais, ir baigiant švietimo, kultūros ir mokslo institucijomis. Kas iš tikrųjų vyksta? Lietuva, niekada neturėjusi kolonijų, perima didžiųjų kolonijinių Europos valstybių globėjišką požiūrį į karo pabėgėlius kaip į laukiamą darbo jėgą. Angelos Merkel pareiškimai sudaro įspūdį, kad kvalifikuoti specialistai iš Sirijos turės adekvatų darbą Vakaruose. O tikrovė sako ką kita: daug plūstančių emigrantų, neturinčių asmens dokumentų, nėra kvalifikuoti ir tik bėga nuo suirutės, jų stovyklose vyksta stichiški protestai, jei jie sustabdomi ties Austrijos siena.

Protesto mitingas prie Lietuvos Vyriausybės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Protesto mitingas prie Lietuvos Vyriausybės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Braška ne tik ES siūlės; svyruoja JAV ir Europos šalių bendradarbiavimas, kintant karinių veiksmų pasaulyje vertinimo akcentams. Ryškėja revizionistinės nuotaikos, kai vėl iš laisvės citadelės pasigirsta balsai, teigiantys, kad priimti Baltijos šalis į NATO buvo skubotas žingsnis. JAV vykstantys prezidento rinkimai pateikia visai netikėtų perspektyvų, o tendencija yra bendra: apsiriboti, užsidaryti, neplėsti pagalbos į kitas šalis, nepriimti pabėgėlių. Niekas nesitikėjo, kad milijardierius Donaldas Trumpas, atstovaujantis respublikonams, taip sėkmingai rinks balsus ir, nuogąstaujama, išeis į rinkimų finišo tiesiąją.  Stebina ne tik jo gatvinė retorika ir faktas, kad lobistų grupės turi akivaizdžiai per didelę įtaką politiniams procesams. 

Prisimena ir paskutiniajame XX a. dešimtmetyje Niujorką drebinusi dviejų turtingiausių verslo ryklių, Trumpų ir Hiltonų šeimų, skandalinga istorija pešantis dėl nejudamo turto. Matyti ir negeri kultūriniai poslinkiai, nes jį remia daugiausia aukštojo mokslo neturintys amerikiečiai, kuriems patinka „kieto kumščio“ politika ir populistiniai pažadai. Todėl Nevadoje Trumpas pareiškė, kad jam „neišsilavinę žmonės yra patys mieliausi, nes jie – patys gudriausi“. Pareiškė ir tai, kad su su Rusijos prezidentu ras bendrą kalbą. Įdomu, koks likimas laukia Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), pavyzdžiui, finansavimo požiūriu, jei Trumpas iš tikrųjų laimės. Bet kuriuo atveju, jei nesikeis Lietuvos užsienio politika, jei, pasak buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio, diplomatai nesieks kryptingai ir sutelktai megzti ryšius su šios šalies įtakingais asmenimis, pagalba Lietuvai iš Amerikos gali mažėti.

Kol užsienio ir vietos žiniasklaida perteikia trikdantį vaizdą –  senyvo amžiaus kanditatą į JAV prezidentus kiaušinio trynio spalva dažytais plaukais, tribūnoje aistringa gestikuliacija bei kurtinamais verslo šūkiais žadantį vesti naciją paskui save – vyksta ne tik spartus grėsmingas klimato atšilimas, bet ir didžiausia pasaulio humanitarinė katastrofa, kurios niekas nepajėgia sustabdyti. Norint suvokti jos mastą ir esmę, būtina žvelgti į ją ne dichotomiškai (savas–svetimas,  rusai–amerikiečiai, teroristai–aukos ir panašiai), bet filosofiškai, iš šalies. Nuo to politinis katastrofos lygmuo tik taps skaidresnis. Užtenka net ne gyvai, o televizoriaus ekrane išvysti tūkstančius Tėvynę palikusius ir nežinion, tremtin pasileidusius žmones – senolius ir moteris išgąstingomis akimis, verkiančius iš baimės vaikus, kumščiais mojuojančius jaunus vyrus – kad širdis suakmenėtų iš gailesčio ir siaubo. Jų – milijonai, ir jie nežino, kas jų laukia. Šimtai ir tūkstančiai nekaltų žmonių nuskendo Viduržemio jūroje. Ar tradicinėms vertybėms, savo religijai, šeimai ištikimi žmonės, atsidūrę už svetimų vandenų, yra verti getų, kurie natūraliai formuosis nepaisant kol kas palankios socialinės Vakarų politikos? Kodėl į juos žvelgiama tik kaip į išnaudotinus žmogiškuosius išteklius arba potencialią grėsmę, nematant esminės grėsmės – nesąžiningų politikų, kurie ir sukūrė tokią situaciją?

Tai – gėdingas požiūris. Nevalia pamiršti, jog senosios Azijos ar šiaurės Afrikos tautos kadaise turėjo klestinčią savitą kultūrą ir istoriją, kurios atgimimo, tikrojo politinio savarankiškumo vėl atkakliai siekia. Siekia savo istorinėse žemėse, o ne už jūrų marių, kur jiems viskas svetima. Svetima žemė niekada netaps Tėvyne. Taps gimtine ir siauru ruoželiu, atkirstu nuo galingo protėvių kvėpavimo, nuo dvasinių autentiškos civilizacijos syvų. Kiek išvietintų, nuskurdintų giliausia prasme žmonių, kuriems mainais į savą valstybę, pačių kuriamą gerovę, turinčią prasmę tik civilizaciniame ir kultūriniame kontekste, siūlomi pigūs stiklo karoliai, tuo nepasitenkins ir ims priešintis? Tėvynė nėra kilnojamas sklypas. Ar to lietuvis, ką tik taip sunkiai atkovojęs laisvę, turi linkėti panašaus likimo broliams? 

Prie Lietuvos Vyriausybės susirinkę lietuviai reikalauja orių gyvenimo sąlygų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prie Lietuvos Vyriausybės susirinkę lietuviai reikalauja orių gyvenimo sąlygų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prisiminkime keletą esminių istorinių momentų, kuriuos norima nutylėti ir sumenkinti. Rytų europiečiai gerai žino slapto Molotovo-Ribbentropo pakto padarinius, kurio šešėlyje tebegyvena. Vidurio Rytų žmonės – pasekmes slaptos Sykeso-Picot sutarties, pasirašytos 1916 metais. Jau 1915-aisiais prancūzai (François Georges-Picot) ir anglai (seras Markas Sykesas) perbraižė žemėlapį (nubrėžė garsiąją liniją), kuria pasidalino būsimas kolonijas pasibaigus I pasauliniam karui, nieko nežinant tose teritorijose gyvenančioms tautoms. Pasirašius sutartį, Prancūzijai atiteko Libanas, Sirija, pietų Turkija ir dalis šiaurės Irako, o Didžiajai Britanijai – likęs Irakas, Jordanas ir visiška Palestinos kontrolė įskaitant Jeruzalę. Pasinaudoję arabų sukilėlių korta verčiant Otomanų imperiją, savarankiško apsisprendimo jiems nesuteikė. Sykesas pasižymėjo ir tuo, kad arabams nupiešė „arabų sukilimo vėliavą“ iš juodos, žalios, raudonos ir baltos spalvų, kurias vėliau su variacijomis pritaikė  Irako, Sirijos ir Jordano valdžia. Regėti jas plevėsuojant jam turėjo būt smagu.

Pridėjus garsiąją lordo Balfouro deklaraciją (1917 m.), kuri, kaip teigia amerikiečių žurnalistas Reesas Erlichas, sukūrė papildomą įtampos zoną neatsižvelgiant į vietos Palestinos gyventojus, Vidurio Rytai ir turi koflikto židinius iki šių dienų, o nuo 2011-ųjų visomis prasmėmis reikšmingo Arabų Pavasario – nežmonišką, žiaurų civilinį karą. Savus naftos karus ten žaidžia ir Amerika, iš arabų valstybių pindama klientų tinklą. Noamas Chomsky parašė įžangą naujausiai R. Erlicho analitinei studijai „Sirijos viduje“ (Inside Syria, 2014), kurioje kritiškai vertina JAV (ypač Obamos administracijos) veiksmus, paaiškina „madingą humanitarinės intervencijos teisę“ ir  „atsakomybę ginti“ – koncepcijas, kurios priklausomai nuo tarptautinių jėgų išsidėstymo gali kam nors pasirodyti „kitu imperializmo veidu“. Ir ar kaltas Koranas, kuriame pasakyta: „78 (84). Ir štai sudarėme sutartį su jumis: „Nepraliesite kraujo, ir nevysite vieni kitų iš nuosavų būstų“. Paskui jūs patvirtinot liudydami. 79 (85). Paskui jūs pasirodėte esą, kurie žudė vieni kitus ir vijo vieni kitus iš jų būstų, padėdami vieni kitiems prieš juos nuodėme ir nesantarve.“ (vertė Sigitas Geda).

Naujausioji istorija mirgėta mirga ydingais susitarimais, kurie nuolat pamina žmonių teisę gyventi be užsienio intervencijos, tiek „minkštos“, tiek „kietos“. Pagal 1994 metais pasirašytą Budapešto memorandumą Rusija, JAV bei Didžioji Britanija įsipareigojo saugoti Ukrainos žemių vientisumą, jei ši šalis atsisakys branduolinio ginklo. Ar ne puikiai „saugo“? Kiekvienas, slaptas ar atviras paktas, sutartis, deklaracija ar memorandumas reiškia, kad kažkas jau atsiriekė pyrago gabalą, atėmė apmulkintam kaimynui ginklą, jau skaičiuoja marodieriaus pajamas, juosiasi juostas, ant kurių kabės užkariavimo medaliai. Pasidarbavę guli lyg tigrai, sausros metu užėmę visą girdyklą. Ir ko nepadarysi dėl gazelių! Kol tigrų apetitai auga, Atlanto chartija (1941 m. rugpjūčio 14 d.) lieka iki galo neįgyvendinta.

Taigi žmonės ir politikai. Politikai ir žmonės. Žmonės, tampą politikais. Kartais politikai, tampantys žmonėmis. Nesibaigiantis procesas, amžinai riedantis ratas.

Agresyvi retorika Azijos tautų ažtvilgiu, taip pat NATO šalies, moderniosios Vakarams palankios Turkijos, kuri šiame konflikte veikiausiai suvaidins raktinį vaidmenį, atžvilgiu iš kai kurių lietuvių lūpų skamba veidmainiškai ir nevykusiai. Priešo ieškojimas, „priešiškų rasių“ skaldymas ir pavergimas, kad ir koks švelnus palyginti su senove bebūtų, akla kova su islamu anksčiau ar vėliau sugrįš triuškinančiu bumerangu. Bet kodėl visame tame politikos purvyne turi skęsti ir kraujyje rankas mirkyti Lietuvos ainiai, kurie galėtų eiti savarankišku keliu, vadovaudamiesi išmintinga protėvių strategija? Ar ne teisingiau būtų pirmiausia susitvarkyti santykius su artimiausiais kaimynais?  

Jei Lietuva bent namuose sėkmingai išspręs pabėgėlių krizės problemą, ji parodys, kad yra politinė tauta, pajėgi apginti žmogų. Tai vienas svarbiausių klausimų, į kuriuos privalės atsakyti naujai išrinktasis Seimas, europarlamentarai ir atstovai prie Jungtinių Tautų.

Šis rašytojos Daivos Tamošaitytės tekstas skelbta Rašytojų sąjungos leidinyje „Metai“ (2016 gegužė-birželis, Nr. 5-6).

2016.09.22; 04:53

Strasbūre pasibaigė pirmoji jau paskutiniųjų 2009-2014 m. kadencijos metų Europos Parlamento sesija. Po rugpjūčio mėnesį tiek Europos Parlamentą, tiek kitas ES institucijas trumpam užmigdžiusios atostogų pertraukos europarlamentarai į Elzaso sostinę susirinko spręsti anaiptol ne su poilsiu ir vasara susijusių klausimų.

Tarp jų – reakcija į karščiausius pasaulinės politikos įvykius Sirijoje bei Egipte, itin išaugusio Rusijos spaudimo Rytų Partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms vertinimas, biodegalų gamybos taisyklės, kurios turėtų apriboti tradicinių biodegalų gamybą ir paspartinti perėjimą prie naujų šios kuro rūšies gamybos būdų, bankų priežiūros mechanizmo sukūrimas, skaitmeninis saugumas ir kita.

Continue reading „Rugsėjo sesijoje: atsakas Rusijos spaudimui ir naujų rinkimų laukimas“

londons

Nuo 2014 metų Didžioji Britanija planuoja nutraukti savo kooperaciją su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus politikos srityje, rašo Štefani Bolcen portale „Die Welt“.

Tokiu būdu Didžiosios Britanijos vyriausybė įvykdys savo vidaus politikos įsipareigojimus.

Kaip pareiškė Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei, „tokie sprendimai visiškai atitinka nacionalinius interesus“. Nutraukus bendradarbiavimą teks peržiūrėti apie 130-imt Europos Sąjungos įstatymų, liečiančių bendradarbiavimą Interpolo, Eurojusto ir Šengeno informacinės sistemos srityse.

Continue reading „Britai gręžiasi nuo Europos: Didžioji Britanija nebenori dalyvauti ES vidaus politikoje“

dirgla_1

KAIP IR PRIEŠ 300 METŲ

Mano akyse ir dabar štai stovi įstabus heraldinės grafikos darbas, pavadintas “Lietuva”. Jame taupia simbolių kalba pavaizduota Lietuvos valstybės istorinė raida.

Šiandien, man atrodo, niekas neapibūdintų nei Lietuvos valstybės praeities, nei jos ateities vizijų taip aiškiai, kaip tai padaryta šiame dailininko Vido Kazimiero Gibavičiaus darbe. Kūrinys nedidelis, gražus, nešk jį į mokyklas, dėk į vadovėlius, rodyk vaikams, kad jie nuo mažumės žinotų, kokią valstybę turi ir kokios reikia. Deja, daugiau kaip per dešimtį metų šiuo lengvai “skaitomu” heraldinės grafikos darbu taip niekas ir nesusidomėjo.

Continue reading „Improvizacija istorijos cimbolais ( 1 )“