Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
 
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
 
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
 
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:30

Estija švelnina priemones, paskelbtas kovoje su koronavirusu, ir gegužės 11-ąją vėl atveria prekybos centrus bei kultūros įstaigas. Klientus vėl galės aptarnauti kavinės bei restoranai. Nuo gegužės 15 dienos atnaujinamos pamokos mokyklose.
 
Prekybos centruose ne tik veiks parduotuvės, bet ir bus teikiamos paslaugos, žmonės galės prisėsti vietos kavinėse. Tačiau kino teatrai, boulingo takai ar žaidimų zonos liks uždarytos.
 
Prekybos centrų lankytojams nurodyta dėvėti kaukes ar prisidengti nosį bei burną. Ir toliau galios vadinamoji 2+2 taisyklė – kartu būti galės ne daugiau kaip du asmenys, jie turės laikytis dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų.
 
Prekybos centrai Estijoje buvo uždaryti kovo pabaigoje. „Ribojimų švelninimas padės užtikrinti pajamas prekybos centrų darbuotojams ir su tuo susijusioms sritimis – didmeninei prekybai, paslaugų bei transporto įmonėms“, – sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas.
 
Nuo gegužės 15 dienos, laikantis griežtų reikalavimų, į mokyklas sugrįš pirmieji moksleiviai ir studentai. Ši nuostata taikoma bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms, universitetams ir kitoms švietimo įstaigoms. „Mokslininkai leido palaipsniui atnaujinti kontaktines pamokas“, – sakė švietimo ministras Mailis Repsas. Pamokos galės vykti mokyklų patalpose mažose iki 10 žmonių grupėse. Išimtis taikoma egzaminams, kurie gali būti laikomi didesnėse erdvėse.
 
Nu gegužės 11 dienos lankytojams duris atvers muziejai ir parodos. Bus leidžiamos iki 10 žmonių grupės. Nuo gegužės 10-osios bus galima lankytis ir pamaldose. Tačiau visas atvejais ir čia galios 2+2 taisyklė.
 
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje iki šiol patvirtinta 1 711 koronainfekcijos atvejai, 55 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 10:35

Oskaras Koršunovas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Režisierius Oskaras Koršunovas sako, kad menininkams, dirbusiems pagal darbo sutartis, šis karantino laikotarpis yra katastrofa.
 
„Tai yra visiškas kolapsas (griūtis – ELTA). (…) Daug važinėjame po festivalius, daug rodome spektaklių Lietuvoje, ir vis tiek mūsų situacija labai prasta. Manau, kad kitiems ji yra dar blogesnė. Apskritai, visiems dirbantiems laisvai samdomiems darbuotojamsmenininkams, kurie dirbo pagal sutartis, yra tiesiog katastrofiška situacija“, – LRT laidoje „Dienos tema“ sakė O. Koršunovas.
 
Anot režisieriaus, valstybės pagalba yra nukreipta daugiausia į valstybinius teatrus.
Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.
 
„Estija, būdama tris kartus mažesnė už Lietuvą pagal gyventojų skaičių, kultūrai skyrė 25 mln. eurų. Tuo metu Lietuva kultūrai skyrė (…) tik 7 mln. eurų. Ir paskirstymas tų pinigų, kaip matome, yra visiškai daugiau kreipiamas dėmesys į valstybinius teatrus. O į nepriklausomus laisvus teatrus, kurie irgi yra kaip mažesnis verslas, nešė pelną ir visa kita, į juos beveik nekreipiama dėmesio“, – teigė O. Koršunovas.
„Laisvieji teatrai tiesiog išmirs, ir tie menininkai, kurie dirbo pagal sutartis, jie tiesiog neišsilaikys“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 00:30

Latvijos teritorijoje per pastarąją parą patvirtinta 13 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius trečiadienį išaugo iki 761, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM, remdamasis Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis.
 
Latvijoje nuo infekcijos mirusių žmonių skaičius per pastarąją parą išaugo nuo 5 iki 11.
 
Per pastarąsias 24 valandas šalyje atlikti 1 364 testai dėl koronaviruso, o nuo vasario 29 d. tyrimai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu atlikti jau 39 336 asmenims.
 
Ligoninėse gydomi 42 pacientai, penkių iš jų būklė yra sunki. Nuo ligos iš viso pasveiko 133 pacientai.
 
Kaimyninėje Estijoje per parą patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai ir vienas naujas mirties atvejis.
 
Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1 559, aukų skaičius padidėjo iki 44. Naujausius duomenis pranešė Estijos portalas err.ee, remdamasis Sveikatos tarybos duomenimis.
 
Naujausia koronaviruso auka – Talino ligoninėje gydyta koronavirusu užsikrėtusi 82 metų moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30

Per pastarąją parą Estijoje koronavirusinė infekcija (COVID-19) patvirtinta dar 34 žmonėms, o Šiaurės Estijos regioninėje ligoninėje nuo COVID-19 mirė 71-erių vyras. Bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 36, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
Per parą buvo atlikti 2 058 tyrimai dėl koronaviruso, iš kurių 34 buvo teigiami, skelbia Sveikatos apsaugos departamentas.
 
Ketvirtadienio ryto duomenimis, Estijos ligoninėse gydomi 137 COVID-19 pacientai, iš jų dešimčiai reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Nuo epidemijos pradžios Estijoje atlikti 36 024 tyrimai dėl koronaviruso, iš kurių 1 434, arba 4 proc., buvo teigiami.
 
Šalyje nuo COVID-19 pasveiko 133 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 12:00

Estijoje sekmadienio rytą oficialiai patvirtinta dar vieno paciento mirtis nuo COVID-19 infekcijos, praneša Estijos portalas err.ee. Šalyje bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 25.
 
Estijos sveikatos departamentas portalui err.ee patvirtino, kad Alutagusės slaugos centre mirė 83-ejų moteris.
 
Anksčiau šiame slaugos centre mirė dar du koronavirusu užsikrėtę pacientai. Alutagusės slaugos namuose kovo pabaigoje buvo užfiksuotas COVID-19 infekcijos protrūkis.
 
Per pastarąją parą Estijoje ištirti 899 mėginiai, 5 iš jų buvo teigiami.
 
Ligoninėse, balandžio 12-osios duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos gydomi 153 žmonės, 11 jų prireikė plaučių ventiliavimo. Pasveiko ir iš ligoninių išrašyti 98 žmonės.
 
Iš viso Estijoje nuo epidemijos pradžios atlikta 30 349 testai, iš jų 1 309 buvo teigiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda visos šalies vardu pasveikino Baltijos šalių kaimynę Estiją 102-ųjų Nepriklausomybės metinių proga.
 
Sveikinime, adresuotame Estijos Respublikos Prezidentei Kersti Kaljulaid ir visos Estijos žmonėms, linkima visokeriopos sėkmės, gerovės ir klestėjimo.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja bendra istorinė patirtis ir kova už nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Estija, dvi Baltijos sesės, netrukus minės nepriklausomų valstybių atkūrimo 30-mečius. Estija tapo svarbia Lietuvos partnere Europos Sąjungoje, taip pat sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Esu tikras, kad veikdami išvien sėkmingai spręsime aktualius žemyno darbotvarkės klausimus, taip pat prisidėsime prie saugumo mūsų valstybėse ir visame regione užtikrinimo“, – rašoma Prezidento sveikinime.
 
Šalies vadovas išreiškė lūkestį tęsti atvirą, tarpusavio supratimu grįstą dialogą Baltijos valstybių vadovų susitikimo formatu ir pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2020–2021 metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.02.24; 00:50

Estijos žemėlapis

Politinį pareiškimą, smerkiantį Rusijos mėginimus interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją taip, kaip jai naudinga, iki ketvirtadienio ryto pasirašė 73 Estijos parlamento nariai, praneša portalas ERR.
 
Jo žiniomis, tarp pasirašiusiųjų dokumentą nėra nė vieno deputato ruso iš Centro partijos. Anksčiau šiai partijai atstovaujanti Užsienio reikalų komisijos narė Marija Jufereva-Skuratovski sakė, jog Centro partijos frakcija nepritaria pareiškimui, bet kiekvienas deputatas „savo nuožiūra“ spręs, ar jį pasirašyti.
 
„Mūsų pareiškimo projektą pasirašė 73 deputatai iš visų penkių parlamento frakcijų. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiektas patikimas konsensusas“, – pareiškė žurnalistams Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Markas Mihkelsonas.
 
Jis pranešė, kad komisija ketina apsvarstyti pareiškimo projektą savo posėdyje, kuris įvyks greičiausiai vasario 11 d. „Kaip šio pareiškimo iniciatorių atstovas aš norėčiau, jog į posėdį taip pat būtų pakviesti ne tik Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, bet ir Atminties instituto atstovai, kad šios temos svarstymas būtų kuo platesnis“, – pabrėžė M. Mihkelsonas.
 
„O balsavimas dėl pareiškimo projekto Riigikogu didžiojoje salėje tikriausiai bus surengtas dar iki Estijos Respublikos nepriklausomybės metinių, vasario 19-ąją ar 20-ąją“, – pridūrė parlamentaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:45

Estijos ministras Juris Ratas mano, jog valstybinės sienos sutarties su Rusija ratifikavimas artimiausiais metais yra mažai tikėtinas, bet svarbu palaikyti dialogą su Maskva.
 
Kaip pranešė trečiadienį portalas ERR, J. Ratas tai pareiškė antradienį interviu Estijos televizijos laidai „Esimene Stuudio“, komentuodamas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nusiųstą kvietimą apsilankyti šių metų vasarą Tartu mieste vyksiančiame finougrų tautų kongrese.
 
„Šiaip ar taip, aš esu už tai, kad mes ne sėdėtume priešinguose kambario kampuose it susipykę kaimynai, bet mėgintume palaikyti dialogą. Suprantama, mes palaikysime šį dialogą, remdamiesi tomis vertybėmis, kurios yra svarbios Estijai ir jos sąjungininkams“, – sakė ministras pirmininkas.
 
Anot jo, artimiausiais metais sienos sutartis su Rusija kažin ar bus ratifikuota, nes Valstybės Dūma nesuinteresuota to daryti.
 
Estijos premjero nuomone, sutartį vis dėlto reikėtų ratifikuoti.
 
J. Ratas taip pat pažymėjo, kad Estijos valdančioji koalicija neturi vieningos pozicijos šiuo klausimu. Jis pabrėžė, kad, kalbant apie sienos sutartį, negalima pamiršti ir 1920 metų Tartu taikos sutarties principų.
 
Antradienį paskelbtame interviu portalui ERR Estijos parlamento pirmininkas Hennas Põlluaas pareiškė, kad valdančioji koalicija neketina ratifikuoti valstybinės sienos sutarties su Rusija, pasirašytos 2014 metais.
 
„Valdančiosios koalicijos pozicija tokia: mes nesiimsime žygių sienos sutarčiai ratifikuoti“, – sakė Riigikogu vadovas.
 
Paklaustas, kaip turėtų elgtis Estija, jei Rusija pirmoji ratifikuotų sienos sutartį, H. Põlluaas pareiškė, jog tokiu atveju nieko nereikia daryti.
 
„Nieko daryti nereikia. Mes tikrai neturėtume jos ratifikuoti. Jeigu mes sudarysime naują sienos sutartį ir atsisakysime tų teritorijų (dalies Pečiorų rajono ir Janilino miesto, kurie pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį priklausė Estijai), tai turės didžiulių juridinių padarinių. Pirmiausia, mes anuliuotume Tartu taikos sutartį. Kartu būtų anuliuotas ir mūsų teisių perimamumas, kas reikštų mūsų piliečių sudėties pasikeitimą ir t. t. Šis kelias – nepaprastai pavojingas“, – mano Estijos parlamento pirmininkas.
 
Estijos ir Rusijos sienos sutartis buvo pasirašyta 2014 metų vasario 18 d. Estijos vardu ją pasirašė užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, Rusijos – URM vadovas Sergejus Lavrovas.
 
Pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį, kurią sudarė Estija ir Rusija, dalis Pečiorų rajono ir Janilino miestas (Ivangorodas) priklausė Estijai, bet po jos aneksijos 1940 metais šios teritorijos atiteko Rusijai.
 
Rusijos URM ne kartą pareiškė, kad Estijai „prisijungus“ prie SSRS, Tartu taikos sutartis neteko galios.
Juridiniu požiūriu Estijos ir Rusijos siena kol kas nenustatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:50

hermanas_simmas
Hermanas Simmas
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Po 11 kalėjime praleistų metų laisvę atgavo už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą nuteistas estų šnipas Hermanas Simmas. 72-ejų vyras pirmadienį pirma laiko lygtinai paleistas iš Tartu kalinimo įstaigos.
 
Tai agentūrai dpa patvirtino antrojo pagal dydį Estijos miesto teismo atstovė.
 
H. Simmas 2009-aisiais buvo nuteistas dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme. Be to, jis turėjo sumokėti 1,3 mln. eurų kompensaciją.
 
H. Simmas, būdamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vadas, daugiau kaip dešimtmetį iš NATO šalies teikė karinius duomenimis Rusijos užsienio žvalgybai.
 
Anot estų žiniasklaidos, H. Simmą ryte iš kalėjimo pasiėmė jo žmona. Laukiantiems žurnalistams jis tik palinkėjo „Linksmų Kalėdų“ ir daugiau nieko nekomentavo.
 
H. Simmas kalėjime praleido 11 metų ir 2 mėnesius – likęs bausmės laikas pakeistas lygtine bausme su sąlygomis. Jei joms nusižengs, jam teks grįžti į kalėjimą.
 
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 metais ir tada galėjo atskleisti Rusijai svarbią NATO kodavimo techniką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.24; 06:53

Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius iš Estijos sulaukė prašymo sostinės centre, miesto Rotušės aikštėje leisti suorganizuoti nemokamą “Unity Songs” koncertą. Visgi pasiūlymo netrukus buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad tai buvo Kremliaus bandymas įbrukti propagandinį projektą.
 
Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Šimašius skelbia, kad iš Estijos atkeliavusiame koncertinės agentūros „Artmusic” prašyme nebuvo nurodoma, nei kokios šalies grupės planavo pasirodyti koncerte, nei projekto organizatoriai ar finansuotojai. Prašyme akcentuota tik tai, kad tai yra tarptautinis projektas.
 
Visgi, anot Vilniaus mero, buvo surasta oficiali projekto svetainė, kurioje pateikiami Maskvos valdžios bei Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos logotipai, sovietinė raudona žvaigždė, o taip pat nurodoma, kad tai yra Maskvos valdžios projektas. Svetainės nuotraukose taip pat aiškiai galima matyti vieno iš tų koncertų metu pateikiamą Antrojo pasaulinio karo vaizdą, kai sovietų kariai okupuotame Berlyne iškelia Sovietų Sąjungos vėliavą, o visi koncertai rengiami gegužės mėnesį, kai Rusija švenčia sovietų pergalės dieną.
 
„Taigi, čia estiškoje pakuotėje būtume gavę tikrų tikriausią sovietinės propagandos dozę – pergalės dienos minėjimą su Georgijaus juostelėmis, sovietų karių uniforma, sovietiniais vaizdais“, – rašoma R. Šimašiaus įraše.
 
Socialiniame tinkle „Facebook“ pateiktame įraše R. Šimašius skelbia, jog Estijos koncertinei agentūrai „Artmusic” buvo pateiktas atsakymas, kad laisvam Vilniui nereikia rusiškos propagandos.
 
„Laisvam Vilniui nereikia nei rusiškos propagandos, nei sovietinės simbolikos, kuriai nejaučiame jokios nostalgijos. Todėl nei Rotušės aikštėje, nei bet kurioje kitoje viešoje Vilniaus vietoje jūsų koncertas neįvyks. Nei 2020-aisiais, nei vėliau.
 
O jei bandysite šį koncertą organizuoti uždarose privačiose erdvėse, primenu, kad nusikalstamos sovietinės simbolikos, naudojimas Lietuvoje užtraukia atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą, nes ja mojuojant Lietuvoje, Europoje ir pačioje Rusijoje padaryti baisūs nusikaltimai žmogiškumui“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame R. Šimašiaus įraše.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 03:00

Privati geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest“ Europos Komisijai (EK) apskundė Lietuvos institucijų veiksmus, pasak jų, paralyžiavusius antrinių „Skinest“ įmonių „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ veiklą.
 
Kaip skelbiama pranešime, EK pradėjus tyrimą ir nustačius, kad skundai pagrįsti, Komisija gali įpareigoti Lietuvą nutraukti neteisėtus veiksmus, iškelti bylą prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o Lietuvai toliau nevykdant įpareigojimų, šaliai gali būti skiriama solidi bauda.
 
„Skinest“ grupės įmonių vertinimu, Lietuvos institucijų veiksmai, atliekami prisidengiant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra ne kas kita, kaip siekis eliminuoti „Skinest“ įmones iš viešųjų pirkimų procedūrų ir Lietuvos rinkos, ir grubiai pažeidžia pamatines ES teisės normas ir principus.
 
„Faktinės aplinkybės, susijusios su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijos sprendimais, leidžia teigti, jog tokiomis priemonėmis yra vykdomas protekcionizmas nacionalinių subjektų naudai, kadangi kiekvienu atveju „Skinest“ įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų įprastai yra naudingas nacionaliniams viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms įmonėms“, – pranešime cituojamas „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.
 
„Pati minėtos komisijos atliekama sandorių patikros procedūra turi atitikti itin griežtus ES teisėje įtvirtintus kriterijus, būti pagrįsta objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinti, kad atsisakymai išduoti leidimą būtų motyvuoti, o atsisakymą išduoti leidimą būtų galima efektyviai apskųsti. Lietuvoje įtvirtinta procedūra šių privalomų kriterijų akivaizdžiai neatitinka“, – teigia V. Rasimas.
 
Pasak jo, Lietuvoje įtvirtinta nacionalinė išankstinio patikrinimo sistema dar 2012 metais buvo susilaukusi EK dėmesio kaip galimai pažeidžianti kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisves.
 
„Skinest“ komisijos sprendimus yra apskundusi ir Lietuvos teismui, tačiau skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė taikyti ES teisę ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl bylos išnagrinėjimui būtinų klausimų išaiškinimo. „Skinest“ manymu, tokiu būdu ir nacionalinis teismas grubiai pažeidė savo pareigą tinkamai taikyti ES teisę ir užtikrinti ES teisės garantuojamų laisvų tinkamą gynybą.
 
„Skinest“ žiniomis, EK šių metų spalį jau yra pradėjusi kitą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo ES viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 05:00

Estijos URM vadovas Urmas Reinsalu antradienį pareiškė, jog šiuo metu nėra perspektyvų ratifikuoti sienos sutartį su Rusija, kadangi su ja nesutariama dėl Tartu taikos sutarties.
 
„Dėl sienos sutarties su Rusija ratifikavimo Estija neturi atsisakyti Tartu taikos sutarties principų“, – sakė jis radijo stočiai „Vikerraadio“.
 
„Su ja (sutartimi) susijęs mūsų neteisėtos aneksijos, valstybės nepriklausomybės atkūrimo, o ne naujos valstybės kūrimo suvokimas, – pabrėžė ministras. – Mums valstybingumo požiūriu tai konceptualus savo valstybės, savo praeities suvokimas“.
 
„Rusija saisto sienos sutartį politinėmis sąlygomis, todėl Estijos parlamentas nemato perspektyvų ją ratifikuoti“, – pabrėžė URM vadovas.
 
Gegužės mėnesį Estijos premjeras Juris Ratas TASS`o korespondentui pareiškė, kad Estija pripažįsta dabartines sienas su Rusija. Jis pridūrė, jog nors Tartu taikos sutartis „labai svarbi Estijai, mes gyvename 2019 metais ir turime suprasti realijas ir mūsų prioritetus šiandien“.
 
Anksčiau Estijos VRM vadovas Martas Helmė pareiškė, kad Rusija iki šiol negrąžino Estijai 5,2 procento teritorijos. Ministras pabrėžė, kad Estija pasirengusi laukti, kol šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės pagrindu.
 
Pagal 1920 metų Tartu sutartį, kurią sudarė Estija ir Rusija, dalis Pečiorų rajono ir Janilino miestas (Ivangorodas) priklausė Estijai, bet po jos aneksijos 1940 metais šios teritorijos atiteko Rusijai.
 
Rusijos URM ne kartą pareiškė, kad Estijai „prisijungus“ prie SSRS, Tartu taikos sutartis neteko galios.
 
Juridiniu požiūriu Estijos ir Rusijos siena kol kas nenustatyta. Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai 2014 metų vasarį pasirašė atitinkamą sutartį, ji perduota ratifikuoti abiejų šalių parlamentams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.20; 04:00

Estijos vyriausybė neketina svarstyti, ar šalies prezidentei Kersti Kaljulaid tikslinga vykti į gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas.
 
„Vyriausybė tikrai nesvarstys šio klausimo“, – sakė jis interviu radijo stočiai „Radio 4“.
 
„Jei toks kvietimas apskritai bus gautas, jį gaus prezidentė“, – pridūrė J. Ratas. Jis priminė, kad šis klausimas nėra vyriausybės kompetencija.
 
„Jeigu oficialus kvietimas (Estijos prezidentei apsilankyti Maskvoje) bus gautas, tai reikia viską apsvarstyti, atsižvelgti į mūsų partnerių ir sąjungininkų pozicijas, taip pat į situaciją Estijos ir Rusijos Federacijos santykiuose, – pareiškė premjeras. – Aš jau esu sakęs, kad galiausiai šį sprendimą priims prezidentė. Mano pozicija tokia: jeigu prezidentė nuspręs važiuoti į Maskvą, aš ją palaikysiu“.
 
Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu pareiškė, kad jo žinyba nesiruošia šalies prezidentės vizitui į Maskvą.
 
Pasak ministro, URM vienareikšmiškai rekomenduoja prezidentei nevykti su tokiu vizitu. Prieš kelionę į Maskvą taip pat pasisakė parlamento pirmininkas Hennas Põlluaas.
 
Kaip sakė portalui ERR pati K. Kaljulaid, kvietimo iš Maskvos ji kol kas negavo. Jeigu jis bus atsiųstas, prezidentė jį apsvarstys „su partneriais ir sąjungininkais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.15; 17:02

Šeštadienį Estija pažymi kelto „Estonia“ katastrofos 25-ąsias metines, praneša portalas ERR.
 
Katastrofos aukų artimieji padėjo vainikus prie paminklo „Nutrūkusi linija“ Taline. Vėliau Estijos sostinės Šv. Jono bažnyčioje įvyks atminimo koncertas „Ten, kur kelias baigiasi, ten jis ir prasideda“. Memorialiniai renginiai vyksta ir kituose šalies miestuose.
 
Keltas „Estonia“ nuskendo naktį iš 1994 metų rugsėjo 27-osios į 28-ąją Baltijos jūroje, už 35 kilometrų į pietryčius nuo Suomijai priklausančios Utės salos. Laivas plaukė iš Talino į Stokholmą. Iš 989 jame buvusių žmonių žuvo 852.
 
Tai buvo viena didžiausių XX amžiuje laivų katastrofų taikos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:30

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. LR Prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotr.

Viešėdamas Estijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru Pirmininku Jüriu Ratu, Parlamento Pirmininku Hennu Polluaasu.

Su valstybės vadove aptarti dvišaliai politiniai ir ekonominiai santykiai, Baltijos šalių trišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, saugumo situacija Baltijos regione, NATO ir Europos Sąjungos darbotvarkė, įskaitant ir derybas dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos.

Kalbėdamasis su Prezidente Kersti Kaljulaid valstybės vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Lietuvos norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą. „Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant sustiprinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose. Manome, kad Baltijos šalių Prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek prie tolesnės eurotransatlantinės integracijos stiprinimo“, – teigė Lietuvos vadovas.

Prezidentai aptarė svarbiausius energetinio saugumo klausimus, bendrų projektų ir iniciatyvų eigą, ypač Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais bei bendros ES dujų rinkos sukūrimo temas. Lietuvos Prezidentas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos šalių saugumui grėsmę keliančią Astravo atominę elektrinę, kuri statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, bei pažymėjo, jog su saugumu susijusios elektrinės projekto problemos turi būti sprendžiamos ES lygiu ir negali būti daromi kompromisai saugos sąskaita.

Susitikimo su Estijos Prezidente metu skirta laiko pasidalyti mintimis apie Šiaurės ir Baltijos šalių formato (Nordic Baltic 8) šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Prezidentai pažymėjo šio formato reikšmę diskutuojant apie visam regionui aktualius klausimus, tokius kaip tvarus augimas, klimato kaita, inovacijų vystymas, finansų rinkų plėtra, skurdo ir nelygybės mažinimas.

Lietuva pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2020–2021 m. „Tai liudija pripažinimą, pagarbą ir galimybę atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į saugumo klausimus mūsų regione. Tai – didelė atsakomybė, kurią neseniai jautė ir Lietuva, tad esame pasirengę dalytis su Estija savo patirtimi“, – pabrėžė Prezidentas.

Prezidentai aptarė šalių santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, taip pat kovos priemones su hibridinėmis grėsmėmis, propaganda ir dezinformacija. Šalių vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai. „Itin svarbu konsoliduoti tarptautinę paramą Ukrainai ir joje vykdomoms reformos“, – sakė Prezidentas.

Sparčiai plėtojami Lietuvos ir Estijos prekybiniai ir ekonominiai ryšiai, institucijų bendradarbiavimas. Šiame kontekste svarbi finansų sektoriaus reguliuotojų bendra veikla užtikrinant finansinį stabilumą ir valdant rizikas, Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo iniciatyva. Prezidentas pakvietė Estijos kompanijas ir išradėjus jungtis prie Lietuvoje steigiamo vienintelio regione CERN verslo inkubatoriaus, o finansinių technologijų įmones ir startuolius dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse „Fintech“ konferencijoje š. m. lapkričio mėn. 27 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento vizitas Estijoje vyksta minint Estijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, kuris paskelbtas 1991 m. rugpjūčio 20 d. Vizitas sutampa su Baltijos kelio 30-mečio minėjimu ir Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi.

Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.08.20; 13:06

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį darbo vizito vyksta į Estiją, kuri mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
 
G. Nausėda susitiks su šalies prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene.
 
G. Nausėdos vizitas Estijoje sutampa su reikšmingomis istorinėmis datomis – Baltijos kelio 30 metų minėjimu ir keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Vizito metu susitikę valstybių vadovai aptars dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Baltijos regione, NATO gynybos planus, Europos Sąjungos darbotvarkės, įskaitant ir derybas dėl kitos ES finansinės perspektyvos, taip pat naujos Europos Komisijos formavimo klausimus.
 
Estijos ir Lietuvos lyderių susitikimų metu dėmesys taip pat bus skiriamas ir Baltijos valstybių trišalio bendradarbiavimo Prezidentų formatu sustiprinimo galimybėms, šalių bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei kuriant bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką. 
 
Prezidentas su Estijos vadovais kalbėsis ir energetikos klausimais: elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais elektros tinklais, bendros ES dujų rinkos sukūrimo bei Astravo atominės elektrinės saugumo temomis. Laiko planuojama skirti, informuoja Prezidentūra, ir susisiekimo klausimams – bendrų transporto infrastruktūros plėtros projektų: „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ aptarimui.
 
Taline G. Nausėda aplankys Marjamae komunizmo aukų muziejų, kur padės gėlių totalitarinio režimo aukoms pagerbti, vėliau Lietuvos ambasadoje susitiks su Estijos lietuvių bendruomene, o vakare Kadriorge vyksiančiame priėmime prezidentas sveikins Estijos gyventojus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
 
Tai bus ketvirtasis Lietuvos prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 08:00
 
 
 

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

„Bunda jau Baltija…“ Šie neįmantrios dainos žodžiai iki šiol skamba ausyse, žadina sielos virpesį, jaudina iki žmogiškųjų gelmių, o „Baltijos kelio“ vaizdai užgniaužia kvapą… Jau ne kartą ieškau atsakymo į nuolatinį klausimą: kas tuos du milijonus sujungė, kodėl jie plūdo į daugiau kaip 600 km grandinę nuo Vilniaus iki Talino? Kodėl jie grūdosi automobilių spūstyse, žmonių minioje, kad išsirikuotų kažkur nuo ramunių pabalusiuose Lietuvos laukuose, kad pademonstruotų galingą baltijiečių vienybę?

Man daug ko gaila šiame gyvenime: taip pat ir tos rugpjūčio 23-osios, kai ligos pakirstas tegalėjau per TV stebėti šį tautinio atgimimo virsmą, tą masinio protesto prieš okupaciją pasireiškimą, tą didingą žmonių valios išsiliejimą. Bet šiandien, žvelgdamas į istorius kadrus, negaliu sulaikyti jaudulio ir pasididžiavimo savo tauta, kuri per tris dešimtmečius savo egzistavimu paneigė nusikalstamą dviejų didžiųjų valstybių suokalbį – Molotovo-Ribentropo paktą, kuris dar po mėnesio – rugsėjo 28 d. – virto faktinės Lietuvos okupacijos pradžia.

Baltijos kelias. Albumas. Mintis, Vilnius, 2000 metai. Sudarytojas – Vytautas Visockas

Į Lietuvos okupacijos ištakas buvo pažvelgta kiek anksčiau. 1987-aisiais, dar nesusikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, maždaug 3000 žmonių susirinko tyliai pasmerkti Molotovo–Ribentropo pakto. Tuomet šis pirmasis viešas okupacijos pasmerkimas sulaukė didelio KGB dėmesio. Po mitingo, kuriame buvo sakomos kalbos apie Lietuvos siekį tapti nepriklausoma valstybe, jo organizatoriams teko patirti daugybę sovietų saugumiečių bauginimų ir grasinimų.

Tragiškos Baltijos šalių lemties scenarijumi tapę slaptieji pakto protokolai buvo prisiminti ir po metų. Tuomet jau trečią mėnesį veikiančio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovai suorganizavo didžiulį mitingą Vingio parke. Jame, remiantis įvairiais duomenimis, susirinko 100–200 tūkstančių žmonių. Kaip ir spėjo 1987 metų akcijos organizatoriai, šis mitingas sulaukė mažiau sovietų valdžios ir teisėsaugos spaudimo. Apie mitingą buvo leista pranešti per visuomenės informavimo priemones. Komunistiniai lyderiai, supratę, kad laikas šlietis prie Atgimimo bangos, sušvelnino represijas prieš tautinio pakilimo organizatorius.

baltijos_kelias
Baltijos kelias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vis dėlto įsimintiniausiu pakto paminėjimu tapo jo 50-mečio proga surengta masinė akcija, suvienijusi trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną, 19 val., daugiau 2 mln. žmonių, iš kurių maždaug milijonas buvo Lietuvos gyventojų, sustojo į gyvą apie 600 km ilgio grandinę, kuri nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino. Taip trys Baltijos valstybės buvo simboliškai atskirtos nuo SSRS. Iki teisinio atsiskyrimo buvo likęs daugiau kaip pusmetis. Dauguma akcijos dalyvių, išreikšdami požiūrį į Molotovo–Ribentropo paktą, kaip tragišką įvykį, prie drabužių buvo prisisegę juodus kaspinus ir laikė uždegtas žvakes.

2009 metais, minint „Baltijos kelio“ dvidešimtmetį, UNESCO šį įvykį įtraukė į „Pasaulio atminties“ sąrašą. Į Lietuvos kultūros vertybių registrą yra įtrauktos 37 „Baltijos kelią“ žyminčių ženklų vietos. „Baltijos keliui“ įamžinti 2010 m. Vilniuje buvo atidengta skulptūra „Laisvės kelias“.

Iniciatyva surengti tokį Baltijos šalis vienijantį renginį kilo 1989 m. gegužės 13-14 d. Taline įvykusiame trijų šalių tautinių judėjimų atstovų suvažiavime – Baltijos Asamblėjoje. Asambėjos metu susitarta dėl bendrų tikslų ir bendradarbiavimo krypčių bei įsteigta Baltijos Taryba – nuolatinė institucija politiniams veiksmams koordinuoti. Buvo nutarta Molotovo–Ribentropo pakto 50-ųjų metinių dieną sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines gyvąja žmonių grandine.

Baltijos keliu. Vytauto Visocko nuotrauka (Slaptai.lt)

Netrukus 1989 m. rugpjūčio 12 d. Baltijos Tarybos posėdyje Cėsiuose (Latvija) Lietuvos Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų vadovai pasirašė dokumentą dėl masinės politinės akcijos, pavadintos „Baltijos keliu“, organizavimo. Taigi, laisvės trokštančių šalių vienijimosi procesas vyko labai greitai, ir sovietinė valdžia nespėjo reaguoti į šias masines iniciatyvas. Ji brandino planus, kaip prisiderinti prie Sąjūdžio ir Liaudies frontų rengiamų akcijų ir visuomeninės nuotaikos. Todėl po šios akcijos plintanti tarptautinė parama Baltijos šalims privertė 1989 m. gruodžio mėn. SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, nors su tam tikromis išlygomis, pripažinti, kad Molotovo–Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Balstijos valstybių suverenitatas buvo neteisėtai sutryptas.

Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse bei pačioje Sovietų Sąjungoje. Iš tiesų, laukti liko neilgai…

Tado Gutausko „Laisvės kelio“ skulptūra, pastatyta Baltijos kelio atminimui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau būtų naivu manyti, kad Maskva lengvai susitaikė su tautiniu pakilimu. Ypač kietai laikėsi kariškiai. Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo vienas iš akcijos organizatorių Zigmas Vaišvila, sovietų karinė vadovybė Lietuvoje griežtai uždraudė savavališkai kilti į orą gėles mėčiusiems lėktuvams. Už savavališką skrydį buvo grasinama 25 metais nelaisvės. Tačiau kariškius pavyko pergudrauti. Buvo laukiama, kad lėktuvas pakils iš Karmėlavos oro uosto, bet jis pakilo iš Aleksoto (dabar S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas), kuris buvo tiesiogiai pavaldus okupacinei kariuomenei. Kai į lėktuvą buvo kraunamos gėlės, kariškiai nelabai susigaudė, kas vyksta, ir net padėjo sukrauti gėles į kabiną.

„Viskas buvo gerai, buvo gražu“, – taip Baltijos kelią iš karto po akcijos įvertino vienas artimiausių to meto sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo bendražygių, SSRS vidaus reikalų ministras V. Bakatinas. Bet labai greitai M.Gorbačiovas, spaudžiamas konservatyvių sovietų komunistų partijos (SSKP) vadų, viešai pasmerkė Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. „Perestroikos“ lyderis ir vėliau, jau tragiškojo Sausio dienomis, liko kurčias Vilniaus žudynėms…

Reikia sutikti, kad susikibti rankomis kelyje buvo tik simbolinė akcija, bet jos pasekmės – konkrečiai juntamos. Po garsiojo SSKP nutarimo „Dėl padėties Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietų respublikose“ buvo suvaržyta tautinių sąjūdžių veikla, iš TV ekranų laikinai dingo „Atgimimo banga“. Tarp LTV žurnalistų, pamenu, buvo kalamas pleištas: kas rengs reportažus, priešiškus tautiniam išsivadavimui, tas gaus didesnius honorarus, pateks į eterio „elito“ sąrašus. Kiti gi – bus priversti pasitraukti…

Baltijos kelias. Slaptai.lt nuotr.

Vėliau, jau po Baltijos kelio ir mitingo Vingio parke, artėjant Sausio 13 – ajai, likusioje „ant platformos“ kompartijoje burokevičininkai sudarė sąrašus nepalankių jiems žurnalistų, kuriuos reikia „neutralizuoti“. Juose buvau atsidūręs ir šių eilučių autorius, nes Sąjūdžio organizavimo metu įėjo į TVR kūrybinių darbuotojų Persitvarkymo Sąjūdžio skyrių, vadovaujamą žurnalisto Beno Rupeikos. 

Baltijos kelias buvo ne tik galinga paraiška trijų šalių, o gal visos SSRS, laisvei, bet ir jų vienybei sutvirtinti. Bet per prabėgusius tris dešimtmnečius šios vienybės liko ne per daug. Kalbininkas ir baltistas Alvydas Butkus rašė, kad dar 1934 m. rugsėjo 12 d., įkūrus Mažąją Baltijos Antantę, buvo bandyta sujungti šias šalis, tačiau popierinė vienybė egzistavo tik šešerius metus – iki nepriklausomybės netekties. Ypač jai pakenkė pilsudskinės Lenkijos ekspansinė politika.

Prof. Alvydas Butkus, Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas. Slaptai.lt nuotr.

„Baltijos kelias“ tapo neformalia „gyvąja grandine“, sujungusia tris valstybes laisvei atgauti ir vienybei konstatuoti. Tai tapo kartu ir perspėjimu, kad šią grandinę pertraukti, reiškia, susilaukti naujo beveik 8 mln. žmonių triuškinančio pakilimo.

2019.08.12; 06:00

Estija tiesiogiai neperka elektros energijos iš Baltarusijos, tačiau, jei elektra iš šios šalies, taip pat ir iš statomos Astravo atominės elektrinės (AE), pateks į Baltijos šalių rinką per kitas valstybes, ji taip pat gali patekti ir į Estiją, visuomeniniam transliuotojui ERR sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris Timo Tataras.
 
„Jei prekyba su trečiosiomis šalimis vyksta per Latviją ar Lietuvą, tuomet į Baltijos šalių rinką patenka elektros energija iš trečiųjų šalių. Dėl rinkos struktūros neįmanoma žinoti, iš kokios konkrečiai jėgainės. Kadangi Astravo AE yra labai glaudžiai susijusi su Baltijos šalių sistema, tikėtina, kad į šią rinką pateks ir joje pagaminta elektra“, – sakė T. Tataras.
 
Pasak jo, Lietuva oficialiai dar nėra paprašiusi Estijos boikotuoti Astravo AE pagamintą elektros energiją, tačiau pareigūnų lygyje pokalbiai apie tai vyko.
 
T. Tataras taip pat pabrėžė, kad už tokius sprendimus yra atsakinga Europos Komisija (EK) ir, jei Komisija pateiks siūlymus dėl statomos Astravo AE, Estija yra pasirengusi juos palaikyti.
 
Penktadienį Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pakomentavo prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą Latvijos sprendimas pirkti elektros energiją iš Baltarusijos yra nulemtas politinių priežasčių.
 
„Bijau, jis (G. Nausėda. – ELTA), gali būti, ne visai supažindintas su tuo, kas vyksta. Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energiją iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – K. Karinį citavo Latvijos naujienų portalas skaties.lv.
 
Kaip ELTA rašė jau anksčiau, Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 00:30

Estijos užsienio reikalų ministerija (URM) priėmė sprendimą nepripažinti Rusijos Federacijos pasų, išduotų pasiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams po šių metų balandžio 24 d., skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
Pirmadienį URM priimtas sprendimas įsigalioja nedelsiant, pranešė Estijos URM spaudos tarnyba.
 
Pasak užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, šis Estijos žingsnis – atsakymas į Vladimiro Putino balandį pasirašytą dekretą, kuriuo Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams supaprastinta tvarka išduodami rusiški pasai.
 
„Tai yra dar vienas bandymas sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir įtvirtinti nestabilią saugumo situaciją Rytų Ukrainoje. Toks Rusijos sprendimas visiškai prieštarauja Minsko susitarimų dvasiai. Mes šiuo sprendimu smerkiame tokius Rusijos bandymus“, – tvirtino U. Reinsalu.
 
Europos Taryba birželio 20 d. išreiškė gilų susirūpinimą dėl Rusijos vykdomos Donbaso „pasportizacijos“ ir pareiškė esanti pasiruošusi nepripažinti tokiu būdu gautų rusiškų pasų.
 
Estija po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos atsisakė pripažinti rusiškus pasus, išduotus Krymo gyventojams.
 
Rusijos prezidentas V. Putinas balandžio pabaigoje pasirašė dekretą, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose, Donbaso regione gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose gyvenantys žmonės turi teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.
 
Ukraina separatistinių respublikų gyventojams išduotus rusiškus pasus laiko negaliojančiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.05; 02:00