Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje darbo vizito lankysis Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
 
Estijos vadovės vizitas skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti.
 
Viešnia oficialiai bus pasitikta Prezidentūros vidiniame kieme. Vėliau Estijos prezidentė kalbėsis su prezidentu Gitanu Nausėda, pasirašys Lietuvos prezidento Garbės svečių knygoje.
 
Kaip praneša Prezidentūra, uždarame dvišaliame prezidentų ir išplėstiniu formatu vyksiančiame šalių delegacijų susitikimuose bus kalbama apie kovą su pandemija ir priemones jos padariniams įveikti, dvišalį, Baltijos, Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimą, saugumo ir gynybos klausimus, NATO.
 
Taip pat bus aptariama padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, Rytų partnerystės darbotvarkė, elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės klausimas, taip pat galimybės paspartinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.
 
Apie tai žiniasklaida ir visuomenė bus informuota nuotolinėje prezidentų spaudos konferencijoje.
 
Po susitikimo su prezidentu G. Nausėda Estijos vadovė padės gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojams, lankysis Europos humanitariniame universitete, susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 07:00

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šalies žmonių vardu pasveikino Estiją 103-iųjų Nepriklausomybės metinių proga.
 
Sveikinime Estijos Respublikos prezidentei Kersti Kaljulaid ir Estijos žmonėms šalies vadovas linki ilgų klestėjimo metų, sveikatos ir visokeriopos sėkmės.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja pagrindinės laisvės ir demokratijos vertybės bei teisinės valstybės principai. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja, siekdamos stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą ir klestėjimą. Lietuva ir Estija buvo, yra ir bus artimiausios politinės ir ekonominės partnerės. Būdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis, pastarąjį šimtmetį kartu žengiame laisvės ir nepriklausomybės keliu, siekdamos įveikti dabartinius ir ateities iššūkius bei užsitikrinti ir kuo geriau panaudoti esamas ir naujas galimybes. Taip pat džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių“, – rašoma prezidento sveikinime.
 
Šalies vadovas pareiškė pasiryžimą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, kovos su klimato kaita, ES vidaus rinkos stiprinimo, energetinio saugumo ir kitose srityse.
 
Ministrė pirmininkė I.Šimonytė Vyriausybės ir Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai sveikina Estiją Nepriklausomybės dienos proga.
 
„Mūsų šalis jungia bendra praeitis, dabartis ir ateitis. Turime bendrus interesus daugybėje sričių ir esame tvirtai įsipareigoję Europos bei transatlantinei vienybei. Tvirtai tikiu, kad veiksminga partnerystė, paremta abipusėmis vertybėmis ir supratimu, kurių siekiame kiekvieną dieną, ir toliau bus nepajudinamas pagrindas mūsų bendradarbiavimui“, – sakoma premjerės sveikinime.
Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
 
 Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pasveikino Estijos Respublikos Rygikogo pirmininką Henną Põlluaasą ir visus Estijos gyventojus Nepriklausomybės dienos proga.
 
„Šiais metais, kai minime oficialių dvišalių Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos santykių 100-metį, man ypač malonu palinkėti Estijos Respublikos Rygikogui sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities visiems Estijos gyventojams“, – teigiama Seimo pirmininkės sveikinime.
 
Lietuvos parlamento vadovė savo sveikinime taip pat pabrėžia Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo svarbą.
 
„Mūsų šalys dalijasi patirtimi skirtingais lygmenimis, siekdamos to paties tikslo – kurti modernią valstybę, užtikrinančią piliečių gerovę. Sveikinu Estijos žmones visame pasaulyje ir džiaugiuosi seseriško mūsų ryšio tvirtumu“, – sako parlamento vadovė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 13:00

Augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, Estijos vyriausybė apsisprendė dėl naujų ribojimų pandemijai suvaldyti.
 
Šalyje viešojo maitinimo įstaigos, teatrai, kino teatrai, koncertų salės ir bažnyčios, kaip iki šiol, liks atviros. Tačiau nuo pirmadienio jose galės būti užimta ne daugiau kaip pusė esamų vietų. Be to, vyriausybė ketvirtadienį nusprendė renginių dalyvių skaičių sumažinti iki 200 viduje ir iki 250 lauke.
 
Paraleliai kitą savaitę prasidėsiančioms atostogoms, saunos, SPA centrai ir baseinai dviem savaitėms nutrauks savo veiklą plačiajai publikai. Pasibaigus atostogoms, kovo pradžioje vieną savaitę pamokos mokiniams pradžioje vyks nuotoliniu būdu.
 
Sveikatos ekspertai prieš tai įspėjo, kad dėl augančių infekcijų skaičiaus Estijos laukia liūdnas kovas ir balandis. 1,3 mln. gyventojų turinti šalis nuo rudens kovoja su didėjančiais užsikrėtimų koronavirusu rodikliais. Nuo pandemijos pradžios čia registruota per 55 000 atvejų, 514 žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:35

Žvalgyba – sudėtingas užsiėmimas. Slaptai.lt nuotr.

Tartu apskrities teismas vasario 10 d. svarstys 43 metų Estijos piliečio Iljos Tichanovskio prašymą paleisti jį į laisvę pirma laiko, praneša portalas ERR. Vyras 2018 metų pavasarį buvo nuteistas ketverius metus kalėti už tai, kad dirbo Rusijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU).
 
Pernai teismas atsisakė paleisti I. Tichanovskį pirma laiko, nors nei Tartu kalėjimo administracija, nei prokuroras tam neprieštaravo, jeigu jis bus sekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vykdys kitus įpareigojimus.
 
I. Tichanovskis buvo sulaikytas 2017 metų gruodžio 10 d. Po dviejų dienų jis buvo suimtas.
 
Kaip sakoma prokuratūros kaltinime, I. Tichanovskis veikė GRU naudai, rinkdamas informaciją apie objektus, svarbius valstybės gynybos ir funkcionavimo požiūriu. Be to, jis vykdė ir kitas užduotis.
 
2018 metų balandžio 3 d. Tartu apskrities teismas jį nuteisė ketverius metus kalėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 05:00

„Moderna“ vakcinos siunta. EPA-ELTA nuotr.

Estiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta, kurią sudaro 1 200 dozių. Tai trečiadienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.
 
„Atnaujintais duomenimis, sausio mėnesį mes gausime 2 400 „Moderna“ vakcinos dozių, – pareiškė Socialinių reikalų ministerijos vicekanclerė Maris Jesse. – Dar 14 400 dozrių turėtų būti atgabenta į Estiją vasario mėnesį, bet mes būsime tikri dėl siuntų apimties tada, kai jos bus išsiųstos“.
 
Iš viso Estija turi gauti 234 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, kurių pakaks 117 tūkst. žmonių paskiepyti. Anksčiau Estija užsisakė 1,33 mln.
 
Didžiosios Britanijos ir Švedijos kompanijos „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, 300 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių ir 603 876 „Pfizer“ ir „BioNTech“ kompanijų vakcinos dozes.
 
Nuo gruodžio 27 d. Estijoje „Pfizer“ vakcina paskiepytas 13 481 gyventojas.
 
Šalyje nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatytas 34 991 žmogui, mirė 301 infekuotasis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:10

Estijoje per praėjusias 24 valandas patvirtinta 417 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, mirė penki žmonės, praneša Sveikatos taryba.
 
Per parą buvo atlikti 3 508 koronaviruso testai, 11,9 proc. jų rezultatai buvo teigiami.
 
Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 582,78.
 
Šiuo metu Estijos ligoninėse gydomas 381 COVID-19 sergantis pacientas.
 
Nuo pandemijos pradžios Estija iš viso patvirtino 28 506 užsikrėtimo atvejus ir 234 mirtis. Šalyje nuo COVID-19 jau paskiepyti 2 487 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.01; 00:01

Miuirivachės gatvelė

Gintaras Visockas

Miurivachės gatvė

Miuirivachės gatvelė vingiuoja pačiame Talino senamiestyje. Siaura, iš visų pusių suspausta senoviškų namų, grįsta akmenimis. Tokių senąjame Taline – gausu. Visos jos labai panašios – gražios, jaukios, mielos. Taip ir knieti dairytis, grožėtis.

Tačiau Mikis būtent Miuirivachę įsiminė. Įsidėmėjo visam gyvenimui. Kai 1984 metų rudenį atsibeldė į Taliną paūžauti garsiuosiuose estiškuose baruose, kelionės krepšį numetė būtent Miuirivachėje. Viename iš trečiojo aukšto butų dideliame specifinės estiškos architektūros name.

Už estišką stogą virš galvos vaikinas dėkojo mamai. Erdvus kambarys aukštomis lubomis priklausė institutui, kuriame darbavosi mama. Tik ne lietuviškąjam, o estiškąjam filialui. Miuirivachėje sustodavo į Taliną komandiruojami instituto darbuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano. Kadangi rudenį niekas neplanavo vizitų į Estijos sostinę, mama parūpino sūnui nuo to buto raktus. Paties skyriaus vadovui teko pašnibždomis prisipažinti, kad tai sūnus prieš kariuomenę norįs prasiblaškyti. Raktai nuo kambario tapo rimta pagalba. Anuomet ieškoti laisvų lovų Talino viešbučiuose – bergždžios pastangos. Jei ne mamos protekcija, Mikis nė nebūtų trenkęsis į Taliną. Kur ištiesi pailsusias kojas? Prišnerkštoje traukinių stoties laukiamojoje salėje, iš kurios ant kietų kėdžių sumigusius anksti ryte išvaiko milicininkai?

Numetęs kelionės krepšį Mikis nė neapsidairė. Vėliau, grįžęs apsižvalgys, kur vonia, lova, virtuvė. Vaikinas išsyk patraukė į miestą. Skubėjo susirast linksmybių. Slapta kurpė planus, kaip patogu nakčiai būtų parsivesti merginą. Čia niekas jo nepažįsta, niekas netrukdytų, nemaišytų.

Nuodėmingos mintys tikrai sukosi jaunuolio galvoje, negi slėpsi, kas nepaslepiama? Bet smerkti Mikio neskubėkite. Jis – ne toks lengvabūdiškas, kaip galbūt atrodo. Ir amžius – ne didžiausias kaltininkas, nors, tiesą sakant, vasarą vaikinas atšventęs aštuonioliktąjį gimtadienį, tad kraujas – tikrai karštas, tikrai kunkuliuoja.

Pretekstas, kodėl jis susiruošė pasilinksminti Taline, – visai kitas. Laisve jam mėgautis likę vos kelias paras. Trečiosios vakarą privalės vėl sėdėti Lietuvos pusėn bildančiame traukinyje. Sugrįšiąs namo tik tam, kad dar po dviejų parų pravertų raudona žvaigžde paženklintas karinio komisariato duris tuometinėje Gorkio gatvėje ir rusų kariškiai velniai žino kur jį išvežtų. Sklandę gandai, kad gruodžio 5-ąją šaukiamus lietuvius gabens arba Archangelsko pusėn, arba nutrenks kažkur už Uralo kalnų. Mikio žinioje – tik tos kelios paros, kada jis dar galįs siurbčioti alų ir diskotekose šokdinti paneles. Nepakvailios, kita proga pasitaikys ne anksčiau nei po dviejų metų.

Bet, jei iki galo atvirai, ir tai – ne svarbiausioji priežastis, kodėl Mikis trenkėsi į Taliną. Taip susiklostė, kad į kariuomenę išeiti jam buvo lemta paskutiniam. Visus savo klasiokus jau išlydėjęs. Vienus rugsėjo pabaigoje, kitus – spalį, trečius – lapkritį. Jie jau vargsta rusiškuose kariniuose daliniuose. Apie jų likimus kol kas dar nieko nežinąs.

Mikiui gi numatyta prisistatyti į karinį komisariatą gruodžio 5-osios rytą. Dabar – pati lapkričio pabaiga. Jis likęs vienui vienas kaip šuo, kaime pririštas prie būdos. Su tais, su kuriais drauge Universitetan įstojo, jis beveik nebendravo. Skyrė juos nepramušama, neperlipama siena. Per daug skirtingi interesai. Aniems – mokslai, nerūpestingas gyvenimas studentiškame bendrabutyje, pirmosios simpatijos. Jam – du metus kerzavus batus plėšyti. Suvokė, kad kai po dviejų metų sugrįšiąs, jie vienas kito greičiausiai nė nepažinsią. O jei sveikinsis, tai neišmanys, dėl ko šnekučiuotis. Jie jau būsią trečiakursiai, o jis – vis dar pirmakursis. Ir jie, ir jis – šalto bei karšto pačiupinėję, bet per daug skirtinga bus toji patirtis. Jiems nė per nago juodymą nerūpės, ką Mikis patyręs kareiviškuose kazarmuose. O Mikis jausis svetimas Saulėtekio bendrabučiuose, kur triukšmingi vakarėliai, laisvai besiliejantis vynas.

Tad ar sunku suprasti, koks bjaurus liūdesys kankino Mikį? Vaikinų, su kuriais snaplioti spardė kamuolį, žaidė indėnus, meškeriojo Neryje, vaikščiojo į mokyklą Žirmūnuose, – nė vieno. Netekęs paskutinio artimo draugužio, pirmą sykį skausmingai pajuto, kas yra tikroji vienatvė. Mikis nuoširdžiai nesuprato, kaip gimtąjame mieste, kur, regis, iki skausmo pažįstamas kiekvienas kiemas, įmanoma jaustis vienišu. Bet buvo būtent taip. Visi aplink gyveno ne tuo, dėl ko Mikiui neramu, baugu. Sumetė, kad nepažįstamame Taline galbūt prasiblaškysiąs. Mama pasakojusi, kad Talinas – gražus miestas.

XXX

Nubildėjęs laiptais žemyn jis iškart patraukė į senamiesčio centrą, kur, įtarė, įsikūrę populiariausi naktiniai barai.

Bet pamiršo įsidėmėti gatvės pavadinimą. Susigriebė tuomet, kai po kelias valandas trukusių sėkmingų apsidairymų, kur vertėtų pavakaroti, nutarė grįžti į butą trumpam numigti. Kad paskui turėtų jėgų iki paryčių trypti nusižiūrėtoje diskotekoje. Deja, gatvės pavadinimas išgaravo iš atminties tarsi niekad jo nebūtų girdėjęs. Suprato apsižioplinęs – nežinojo, net ko ieškoti. Mu, miau, mo – galvoje pynėsi tik tokios raidžių santraukos.

Iš pradžių tikėjosi surasiąs ją tiesiog aklai klaidžiodamas – kiek gi to senamiesčio Taline? Bet sukte suko ratus, kyšteldamas galvą į pačius atokiausius skersgatvius, o reikalingos – kaip nėra, taip nėra. Regis, jau prisimins, kur ji driekiasi, bet atskubėjęs mato, kad tai – ne toji. Mikis nusikalė taip, kad vos pavilko kojas. Neišmanė, ko griebtis. Negi trauksiąs į paštą skambint mamai, koks gatvės, kad ją kur Perkūnas griebtų, užrašas?

Mažumėlę pailsino kojas užkrimsdamas pirmoje pasitaikiusioje valgykloje ir vėl leidosi ieškoti. Aptiko ją atsitiktinai. Pasirodo, vingiavo čia pat, ten, kur mažiausiai tikėtasi. Anksti ryte, kai išlipo iš traukinio, virš Talino tvyrojo prietema, tad Miuirivachė atrodžiusi vienaip, o kai prašvito, sumirgėjo visai kitomis, optimistiškesnėmis, spalvomis.

Tos gatvės pavadinimo Mikis dabar kaip gyvas nepamirš. Miuirivachė !

XXX

Mikis saldžiai numigo. Išsimaudė dušo kabinoje. Užsitempė naujausius, ypač madingus džinsus, užsimetė odinę striukę, taip pat pasiųtą pagal paskutinį mados šauksmą. Apsitaisė būtent taip, kaip anuomet priklausė.

Tada nusileido žemyn. Jau vakarėjo. Miuirivachėje – tik vienas kitas praeivis. Jau buvo pasiruošęs lėkt naktinio baro link. Bet, nesuvokdamas tikrosios priežasties, liko stovėti kaip įbestas. Pats nesuprato, kodėl lipte prilipo prie senoviško pastato durų. Lyg tikėtųsi sutiksiąs seną pažįstamą, kuris apversiąs jo planus aukštyn kojomis. Tarsi kažkas paslaptingai šnibždėtų į ausį: neskubėk, ir neteks gailėtis…

Mikis nesipriešino nuojautai: jei liepia pastoviniuoti – luktels, didelės čia bėdos. Jam pačiam tapo smalsu, ar išties nutiks kažkas netikėta, nenumatyta. Tuomet išgirdo, kaip gatve atkulniuoja triukšmingas būrys jaunuolių. „Štai jų man ir betrūko, dar susimušime, ir į diskoteką teks minti pramušta lūpa ar ištinusiu paakiu“, – mintyse ironiškai nusijuokė.

Miuirivache kulniavo į kariuomenę šaukiami estai. Gal koks trisdešimt vaikinų. Kad tai – naujokai, išdavė plikai nuskustos jų galvos, ant nugarų pūpsinčios senos, nudrengtos kuprinės. Naujokų su niekuo nesumaišysi, juolab kad juos lydėjo du vyrai sovietinės armijos karininkų uniformomis. Būrys žygiavo lėtai. Netoli Mikio jie trumpam stabtelėjo, karininkui rusiškai sušukus „perekur“. Vieni jaunuoliai užsirūkė, kiti – šnekučiavosi.

Miurivachė – google.com paieškose

Mikis prisiminė draugų palydas Vilniuje. Akyse stovėjo anksti ryte virtuvėje verkianti Gitano mama, prašanti sūnaus būti atsargiam. Panašiai nutiko ir tuomet, kai į karinį komisariatą buvo išlydėtas Aidas, Raimundas, Giedrius, Saulius. Koridoriuje verkia mamos, tetos, močiutės. Tėvai ir dėdės santūriai kramto lūpas. Tik jie, šaukiamieji, drąsūs, žvalūs, pasitikintys savomis jėgomis. Tikri optimistai. Jie grįšią, būtinai sugrįšiantys. Sveiki ir gyvi. Ne cinkuotuose karstuose.

Prisimindamas šias į atmintį įsirėžusias akimirkas Mikis pagaudavo save vis dažniau svarstant, o kaip nutiksią, kai jį lydės? Mama tikrai susigraudinsianti. Bet nejaugi ašarą išspaus ir niekad neverkiantis tėvas? Mikis nenorėjo pamatyti susigraudinusio tėvo. Tėvas jam buvęs stiprybės, ištvermės, drąsos etalonas. Tėvui ašaros būtų labai netikusios. Bet Mikis nujautė, kad pačią paskutinę akimirką tėvas vis tik susijaudinsiąs. Tai greičiausiai nutiks virtuvėje, kur mažiau akių.

Iš prisiminimų Mikį pažadino netikėtai iš naujokų būrio priėjęs vaikinas. Prisiartinęs aukštas, stambus plikis prabilo estiškai. Kai Mikis atsakė esąs lietuvis, šis rusiškai su ryškiu estišku akcentu paklausė, ar jis nenuvažiuotų į Talino priemiestį Piritą pas jo tėvus ir nepasakytų, kad jis, Rainis, dabar vežamas į aerouostą, bet išskris tik ryte. Jei tėvai galį, tegul atvažiuoja į oro uostą. Jų žinioje dar būtų apie dešimt valandų.

Mikis pasimetė užkluptas keistoko prašymo. Nenorėjo belstis kažkur į Talino pakraščius. Bijojo pražiopsosiąs diskotekos pradžią. Bet šauktinio prašymas buvo tarsi šventas reikalas. Juk po penkių parų jis pats patirsiąs, ką dabar jaučiąs Rainis.

Mikis užsirašė Rainio tėvų adresą, susirado taksi. Volga ilgokai nardė blausių kelio žibintų nušviestomis nepažįstamo miesto gatvėmis. Galų gale įsuko į kažin kokį privačių gyvenamųjų namų kvartalą. Taksistas sustojo prie tvora aptverto dviejų aukštų namo. Mikis paprašė palaukti. Jis – trumpam. Tik ištaria kelis žodžius ir – atgal. Į Taliną, vandravoti naktiniame bare.

Kiemo vartus pravėrė pagyvenęs vyriškis. Nustebęs žvelgė į Mikį. Jo akys buvo tokios pat liūdnos, susikrimtusios, skausmo paženklintos, kaip ir savo sūnus į kariuomenę lydėjusių Gitano, Giedriaus, Aido tėvų akys. Mikiui atrodė, kad jis jau mokąs atskirti, kada tėvai liūdi svetimon kariuomenėn atiduotų sūnų.

Vos tik Mikis ištarė Rainio vardą, vyriškis sukluso. Pakvietė vidun. Pašaukė iš viršaus žmoną. Atskubėjo pagyvenusi moteriškė, dvi jaunos merginos, dar kažin koks senolis. Vartus atidaręs vyriškis greit apsirengė, paltus užsimetė ir dvi jaunos merginos – Rainio mergina ir sesuo. Taksi pasuko Talino pusėn. Mikį išlaipino Miuirivahėje, vyriškis dar pasidomėjo, kokiame bute Mikis įsikūręs. Ir su dukra bei sūnaus mergina nuskubėjo į oro uostą. Tos kelios papildomos valandėlės, kurias praleis drauge su sūnumi, pagyvenusiam vyriškiui, regis, buvo svarbesnės už viską gyvenime. O Mikis džiūgavo, kad viskas tvarkingai susiklostė: ir estų vaikinui padėjęs, ir diskotekon nesusivėlino.

XXX

Į Miuirivachės gatvę parsirado paryčiais. Jautėsi išvargęs tarsi po sunkiausių treniruočių. Ne juokas kiaurą naktį šokti temperamentingus bugi vugi ir gurkšnoti degtinės kokteilius. Nepadaugino, tačiau išseko. Ar jautėsi laimingas? Taip, paūžta į valias. Susipažino su dviem žaviomis blondinėmis. Tiesa, atsivilioti į Miurivachę nepavyko nė vienos. Užtat prisijuokė, priskaldė anekdotų. Tikrai atsikratė slogių minčių. Bus ką prisiminti.

Grįžęs iškart krito lovon. Užmigo kaip užmuštas.

Kai išgirdo cvaksant durų skambutį, nustebo. Kas gi čia? Gal kažkas iš instituto atėjęs pranešti, kad atvažiavusi delegacija, ir jis privalėsiantis persikraustyti kur nors kitur? Atidarė duris. Išvydo Rainio tėvą. Mikis nustebo. Gal kažkas nutikę Rainiui? Ne, tėvas atvykęs padėkoti už tai, kad Mikis jam padovanojęs galimybę keletą papildomų valandų pabūti drauge su sūnumi. Jis šito niekad nepamiršiąs. Norėdamas atsidėkoti jis kviečiąs Mikį pietums. O po pietų pavežiotų po Taliną. Būtų šaunesnis už patį iškalbingiausią gidą. Jis juk – istorinių romanų rašytojas.

Mikis suprato: tai būtent tas atejis, kai atsisakyti – nevalia. Mikiui į atmintį įsirėžė pagyvenusio vyro veidas: toks laimingas, kad dar keletą valandų galėjęs pasiškekučiuoti sūnumi, ir tuo pačiu – toks liūdnas, susikrimtęs, nes dveji išsiskyrimo, nežinios metai – ne juokas.

Kol Mikis pietavo pas estų rašytoją, šis jam rodė savo knygas, straipsnius, sūnaus nuotraukas, pasakojo savo giminės istoriją. Padovanojo savųjų romanų ir estų kalba, ir išverstų į rusų. Paskui nuvežė į Kik In Di Kiok pilies bokštą, aprodė Rotušę, Ilgojo Hermano bokštą. Anksčiau virš Ilgojo Hermano, kai Estija buvo nepriklausoma, kasryt iškilmingai grojant estiškam himnui, buvo iškeliama estiška trispalvė. Paskui jie svečiavosi vyno bare, kur Mikį vaišino ypač gardžiu karštu vynu. Paskui nukeliavo prie jūros, kur vaikštinėjo paplūdimiu ir grožėjosi Baltijos jūra…

Mikį grąžino į Miurivahės gatvę tik vakarėjant. Atsisveikindamas Rainio tėvas susigraudino. Prisipažino, kad jam baugu grįžti į namus, kuriuose nebėra sūnaus. Bet reikia važiuoti, nes žmona vienui viena. Dar užsiverks.

XXX

Vakare Mikis patraukė ton pačion diskotekon. Vėl – naujos pažintys, vėl – degtinė su sultimis. Mikiui atrodė, kad pasiautėjimai naktiniuose Talino baruose – tai svarbiausia. Bus rimta paguoda, kai neš savąjį kryžių kažin kur prie Archangelsko ar anapus Uralo kalnų. Tai bus tarsi stiprybės eleksyras, kad tereikia iškentėti 730 parų, ir vėl atsirasianti proga sugrįšt į požemiuose įrengtą naktinį „Vana Tallinn“ barą.

Miurivachės gatvės vaizdai internete

Bet štai kaip keistai nutiko: maždaug po pusmetį kilusių muštynių su vadinamaisiais „seniais“ gulėdamas karinio dalinio ligoninėje Mikis neprisiminė nei tos estiškos diskotekos, nei tų panelių, kurias atsargiai glamonėjo šokdamas lėtą šokį. Nė trupučiuko. Jų tarsi niekad nė nebūta. O štai Rainio tėvą, solidų, pagyvenusį, susikrimtusį estų rašytoją, – prisiminė. Atsiminė labai ryškiai, aiškiai. Kiekvieną smulkmeną, kiekvieną niuansą.

Besivoliodamas aitriais vaistų kvapais persisunkusioje karinės ligoninės palatoje Mikis kūrė planus, kaip po dviejų metų sugrįšiąs į Taliną, kad vėl pasivaikščiotų po Miurivachę ir, žinoma, užsuktų į svečius pas Rainio tėvą. Jis tuomet dar nežinojo, kad po Rainio išleistuvių neprabėgus nė kelioms savaitėms senasis rašytojas pasimirė. Sustojo širdis. Matyt, neišlaikė pergyvenimų.

Tas tėvo ir sūnaus susitikimas oro uoste buvęs paskutinis…

2021.01.01; 00:30

Estijoje per praėjusias 24 valandas patvirtinti 567 nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai, mirė penki žmonės, praneša Sveikatos taryba.
 
Per parą buvo atlikti 5 687 koronaviruso testai, 10 proc. jų rezultatai buvo teigiami.
 
Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 537,18.
 
Šiuo metu Estijos ligoninėse gydomi 362 COVID-19 sergantys pacientai – 12 mažiau nei praėjusią dieną. 18 jų reikalingas plaučių ventiliavimas, o 28 yra intensyvios terapijos skyriuose.
 
Nuo pandemijos pradžios Estija iš viso patvirtino 22 647 užsikrėtimo atvejus ir 186 mirtis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 15:54

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Latvija nesutiko taikyti didesnio – 25 atvejų rodiklio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kuriuo remiantis sudaromas paveiktų šalių sąrašas.
 
„Latviai nesutiko dėl 25 atvejų kriterijaus, dėl to Baltijos šalių burbulas išnyko. (…) Estija, jei gerai prisimenu, viršijo 20, tai juos latviai įtraukė į paveiktų šalių sąrašą ir iš ten atvykusiems į Latviją reikėtų izoliuotis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
 
Paklaustas, kodėl Latvijoje susirgimų koronavirusu skaičius žymiai mažesnis nei Lietuvoje, A. Veryga sakė, kad šalys turi tam tikrų skirtumų.
 
„Jie neturi tokio gyventojų tankumo, tokių renginių kaip mes, yra nusistatę dviejų metrų atstumą. Kitos priemonės pas juos galioja, kurios yra griežtesnės nei pas mus. Bet čia interpretacijos klausimas, aš tikrai negalėčiau dabar teigti, kad būtent šitos priemonės ir duoda tokį rezultatą, koks yra Latvijoje“, – sakė A. Veryga.
 
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, pirmadienį Lietuvos sergamumo COVID–19 infekcija rodiklis pasiekė 16,5 per paskutines 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
 
Tačiau, A. Veygos teigimu, reikia sulaukti penktadienio, kad paaiškėtų, ar atvykus į Latviją iš Lietuvos bus privaloma izoliacija. Ministro teigimu, išlieka tikimybė, kad Latvija į šį reikalavimą pasižiūrės lanksčiau.
 
„Turime sulaukti penktadienio, nes penktadienį bus žiūrima. Per savaitę visko gali įvykti, jis (rodiklis – ELTA) gali ir didesnis būti. Tik nepamirškime, kad bent jau pagal ankstesnį susitarimą, jei latviai jį nuspręstų pritaikyti, gali būti 10 proc. svyravimas į didžiąją pusę. Tai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tas 10 proc. būtų virš 16. 16,5 kaip ir patektų į tą ribą, kai lankstumą galima taikyti.
 
ELTA primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje padidintas rodiklis, pagal kurį nustatomas ir tvirtinamas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas. Saviizoliacija bus privaloma grįžus tik iš šalių, viršijančių 25 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 06:00

Ketvirtadienį Baltarusijos valdžia neįsileido į Minsko oro uostą atskridusių Estijos televizijos ir radijo korporacijos (ERR) žurnalistų Vahuro Laurio ir Antono Aleksejevo.
 
„Regis, jie nusprendė dabar neįsileisti užsienio žurnalistų“, – sakė „Aktualiosios kameros“ reporteris V. Lauris.
 
Pasak V. Laurio, jis ir jo kolega A. Aleksejevas pateikė akreditacijos prašymus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, bet, skirtingai negu anksčiau, šįsyk jų svarstymas užtruko.
 
„Baltarusijos URM iki šiol svarsto mūsų prašymus“, – sakė V. Lauris. Esą jų todėl ir neįleido į Baltarusiją, kad jie neturėjo akreditacijos.
Minsko oro uosto patalpoje, kurioje laikomi į šalį neįleisti asmenys, su ERR žurnalistais buvo lenkų ir serbų, taip pat vokietis ir kartvelas.
„Nežinau, ar jie visi buvo žurnalistai, bet tai buvo tie, kurių neįleido į šalį ir kurie mėgino iš ten išvykti“, – paaiškino V. Lauris.
 
ERR reporteriai atskrido į Minską rugpjūčio 20-ąją vidurdienį ir po Baltarusijos valdžios sprendimo grįžo atgal.
 
ERR korespodentas Maskvoje A. Aleksejevas dirbo Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. per prezidento rinkimus, nušviesdamas rinkėjų nuotaikas ir pirmuosius protestus prieš balsavimo rezultatų klastojimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Estijos vadovė Kersti Kaljulaid. Prezidentūros nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
 
„Estija ir Lietuva visuomet buvo vienmintės, vertybių – laisvės, demokratijos, žmogaus teisių – gynėjos. Baltijos šalių kova už nepriklausomybės atkūrimą – pavyzdys visoms valstybėms, siekiančioms laisvės“, – rašoma prezidento sveikinime.
 
Estijos nepriklausomybės komitetas šalies nepriklausomybė atkūrimą ir atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos paskelbė 1991 m. Vėlų rugpjūčio 20-osios vakarą dėl Estijos nepriklausomybės atkūrimo balsavo 70 Estijos delegatų.
 
Kaip ir Lietuva, pirmą kartą nepriklausomybę Estija paskelbė 1918 m. (vasario 24 d.), tačiau nuo1940 m. šalis vėl buvo okupuota iki 1991 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 12:26

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Roberto Dačkaus (LR Prezidento Kanceliarija) nuotr.

Susirūpinimą kelianti politinė situacija Baltarusijoje ir savaitę vykstantys susirėmimai bei neramumai tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų – šioms temoms daugiausia dėmesio skirta penktadienį vykusiame prezidento Gitano Nausėdos ir į Lietuvą su darbo vizitu atvykusios Estijos vadovės Kersti Kaljulaid susitikime.
 
Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą šiam klausimui aptarti.
 
Taip pat Estija prisideda prie Lietuvos prezidento iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens, siekiant situacijos deeskalacijos Baltarusijoje. Šalies vadovo trijų žingsnių planą Baltarusijai jau palaiko Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovai. Lietuva ir Estija sutarė pasisakančios už sankcijų Baltarusijai nustatymą, nesikeičiant situacijai šalies viduje.
 
Estijos prezidentė išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos aktyvios pozicijos, siekiant taikiai sureguliuoti krizę Baltarusijoje.
 
Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas. Šalių vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti vieningo visų Baltijos šalių sutarimo dėl nuostatos nepirkti elektros iš Astravo AE. G. Nausėda padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką.
 
Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.
 
Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 08:05

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
 
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
 
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
 
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:30

Estija švelnina priemones, paskelbtas kovoje su koronavirusu, ir gegužės 11-ąją vėl atveria prekybos centrus bei kultūros įstaigas. Klientus vėl galės aptarnauti kavinės bei restoranai. Nuo gegužės 15 dienos atnaujinamos pamokos mokyklose.
 
Prekybos centruose ne tik veiks parduotuvės, bet ir bus teikiamos paslaugos, žmonės galės prisėsti vietos kavinėse. Tačiau kino teatrai, boulingo takai ar žaidimų zonos liks uždarytos.
 
Prekybos centrų lankytojams nurodyta dėvėti kaukes ar prisidengti nosį bei burną. Ir toliau galios vadinamoji 2+2 taisyklė – kartu būti galės ne daugiau kaip du asmenys, jie turės laikytis dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų.
 
Prekybos centrai Estijoje buvo uždaryti kovo pabaigoje. „Ribojimų švelninimas padės užtikrinti pajamas prekybos centrų darbuotojams ir su tuo susijusioms sritimis – didmeninei prekybai, paslaugų bei transporto įmonėms“, – sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas.
 
Nuo gegužės 15 dienos, laikantis griežtų reikalavimų, į mokyklas sugrįš pirmieji moksleiviai ir studentai. Ši nuostata taikoma bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms, universitetams ir kitoms švietimo įstaigoms. „Mokslininkai leido palaipsniui atnaujinti kontaktines pamokas“, – sakė švietimo ministras Mailis Repsas. Pamokos galės vykti mokyklų patalpose mažose iki 10 žmonių grupėse. Išimtis taikoma egzaminams, kurie gali būti laikomi didesnėse erdvėse.
 
Nu gegužės 11 dienos lankytojams duris atvers muziejai ir parodos. Bus leidžiamos iki 10 žmonių grupės. Nuo gegužės 10-osios bus galima lankytis ir pamaldose. Tačiau visas atvejais ir čia galios 2+2 taisyklė.
 
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje iki šiol patvirtinta 1 711 koronainfekcijos atvejai, 55 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 10:35

Oskaras Koršunovas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Režisierius Oskaras Koršunovas sako, kad menininkams, dirbusiems pagal darbo sutartis, šis karantino laikotarpis yra katastrofa.
 
„Tai yra visiškas kolapsas (griūtis – ELTA). (…) Daug važinėjame po festivalius, daug rodome spektaklių Lietuvoje, ir vis tiek mūsų situacija labai prasta. Manau, kad kitiems ji yra dar blogesnė. Apskritai, visiems dirbantiems laisvai samdomiems darbuotojamsmenininkams, kurie dirbo pagal sutartis, yra tiesiog katastrofiška situacija“, – LRT laidoje „Dienos tema“ sakė O. Koršunovas.
 
Anot režisieriaus, valstybės pagalba yra nukreipta daugiausia į valstybinius teatrus.
Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.
 
„Estija, būdama tris kartus mažesnė už Lietuvą pagal gyventojų skaičių, kultūrai skyrė 25 mln. eurų. Tuo metu Lietuva kultūrai skyrė (…) tik 7 mln. eurų. Ir paskirstymas tų pinigų, kaip matome, yra visiškai daugiau kreipiamas dėmesys į valstybinius teatrus. O į nepriklausomus laisvus teatrus, kurie irgi yra kaip mažesnis verslas, nešė pelną ir visa kita, į juos beveik nekreipiama dėmesio“, – teigė O. Koršunovas.
„Laisvieji teatrai tiesiog išmirs, ir tie menininkai, kurie dirbo pagal sutartis, jie tiesiog neišsilaikys“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 00:30

Latvijos teritorijoje per pastarąją parą patvirtinta 13 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius trečiadienį išaugo iki 761, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM, remdamasis Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis.
 
Latvijoje nuo infekcijos mirusių žmonių skaičius per pastarąją parą išaugo nuo 5 iki 11.
 
Per pastarąsias 24 valandas šalyje atlikti 1 364 testai dėl koronaviruso, o nuo vasario 29 d. tyrimai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu atlikti jau 39 336 asmenims.
 
Ligoninėse gydomi 42 pacientai, penkių iš jų būklė yra sunki. Nuo ligos iš viso pasveiko 133 pacientai.
 
Kaimyninėje Estijoje per parą patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai ir vienas naujas mirties atvejis.
 
Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1 559, aukų skaičius padidėjo iki 44. Naujausius duomenis pranešė Estijos portalas err.ee, remdamasis Sveikatos tarybos duomenimis.
 
Naujausia koronaviruso auka – Talino ligoninėje gydyta koronavirusu užsikrėtusi 82 metų moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30

Per pastarąją parą Estijoje koronavirusinė infekcija (COVID-19) patvirtinta dar 34 žmonėms, o Šiaurės Estijos regioninėje ligoninėje nuo COVID-19 mirė 71-erių vyras. Bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 36, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
Per parą buvo atlikti 2 058 tyrimai dėl koronaviruso, iš kurių 34 buvo teigiami, skelbia Sveikatos apsaugos departamentas.
 
Ketvirtadienio ryto duomenimis, Estijos ligoninėse gydomi 137 COVID-19 pacientai, iš jų dešimčiai reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Nuo epidemijos pradžios Estijoje atlikti 36 024 tyrimai dėl koronaviruso, iš kurių 1 434, arba 4 proc., buvo teigiami.
 
Šalyje nuo COVID-19 pasveiko 133 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 12:00

Estijoje sekmadienio rytą oficialiai patvirtinta dar vieno paciento mirtis nuo COVID-19 infekcijos, praneša Estijos portalas err.ee. Šalyje bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 25.
 
Estijos sveikatos departamentas portalui err.ee patvirtino, kad Alutagusės slaugos centre mirė 83-ejų moteris.
 
Anksčiau šiame slaugos centre mirė dar du koronavirusu užsikrėtę pacientai. Alutagusės slaugos namuose kovo pabaigoje buvo užfiksuotas COVID-19 infekcijos protrūkis.
 
Per pastarąją parą Estijoje ištirti 899 mėginiai, 5 iš jų buvo teigiami.
 
Ligoninėse, balandžio 12-osios duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos gydomi 153 žmonės, 11 jų prireikė plaučių ventiliavimo. Pasveiko ir iš ligoninių išrašyti 98 žmonės.
 
Iš viso Estijoje nuo epidemijos pradžios atlikta 30 349 testai, iš jų 1 309 buvo teigiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda visos šalies vardu pasveikino Baltijos šalių kaimynę Estiją 102-ųjų Nepriklausomybės metinių proga.
 
Sveikinime, adresuotame Estijos Respublikos Prezidentei Kersti Kaljulaid ir visos Estijos žmonėms, linkima visokeriopos sėkmės, gerovės ir klestėjimo.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja bendra istorinė patirtis ir kova už nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Estija, dvi Baltijos sesės, netrukus minės nepriklausomų valstybių atkūrimo 30-mečius. Estija tapo svarbia Lietuvos partnere Europos Sąjungoje, taip pat sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Esu tikras, kad veikdami išvien sėkmingai spręsime aktualius žemyno darbotvarkės klausimus, taip pat prisidėsime prie saugumo mūsų valstybėse ir visame regione užtikrinimo“, – rašoma Prezidento sveikinime.
 
Šalies vadovas išreiškė lūkestį tęsti atvirą, tarpusavio supratimu grįstą dialogą Baltijos valstybių vadovų susitikimo formatu ir pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2020–2021 metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.02.24; 00:50

Estijos žemėlapis

Politinį pareiškimą, smerkiantį Rusijos mėginimus interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją taip, kaip jai naudinga, iki ketvirtadienio ryto pasirašė 73 Estijos parlamento nariai, praneša portalas ERR.
 
Jo žiniomis, tarp pasirašiusiųjų dokumentą nėra nė vieno deputato ruso iš Centro partijos. Anksčiau šiai partijai atstovaujanti Užsienio reikalų komisijos narė Marija Jufereva-Skuratovski sakė, jog Centro partijos frakcija nepritaria pareiškimui, bet kiekvienas deputatas „savo nuožiūra“ spręs, ar jį pasirašyti.
 
„Mūsų pareiškimo projektą pasirašė 73 deputatai iš visų penkių parlamento frakcijų. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiektas patikimas konsensusas“, – pareiškė žurnalistams Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Markas Mihkelsonas.
 
Jis pranešė, kad komisija ketina apsvarstyti pareiškimo projektą savo posėdyje, kuris įvyks greičiausiai vasario 11 d. „Kaip šio pareiškimo iniciatorių atstovas aš norėčiau, jog į posėdį taip pat būtų pakviesti ne tik Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, bet ir Atminties instituto atstovai, kad šios temos svarstymas būtų kuo platesnis“, – pabrėžė M. Mihkelsonas.
 
„O balsavimas dėl pareiškimo projekto Riigikogu didžiojoje salėje tikriausiai bus surengtas dar iki Estijos Respublikos nepriklausomybės metinių, vasario 19-ąją ar 20-ąją“, – pridūrė parlamentaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:45