Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda visos šalies vardu pasveikino Baltijos šalių kaimynę Estiją 102-ųjų Nepriklausomybės metinių proga.
 
Sveikinime, adresuotame Estijos Respublikos Prezidentei Kersti Kaljulaid ir visos Estijos žmonėms, linkima visokeriopos sėkmės, gerovės ir klestėjimo.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja bendra istorinė patirtis ir kova už nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Estija, dvi Baltijos sesės, netrukus minės nepriklausomų valstybių atkūrimo 30-mečius. Estija tapo svarbia Lietuvos partnere Europos Sąjungoje, taip pat sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Esu tikras, kad veikdami išvien sėkmingai spręsime aktualius žemyno darbotvarkės klausimus, taip pat prisidėsime prie saugumo mūsų valstybėse ir visame regione užtikrinimo“, – rašoma Prezidento sveikinime.
 
Šalies vadovas išreiškė lūkestį tęsti atvirą, tarpusavio supratimu grįstą dialogą Baltijos valstybių vadovų susitikimo formatu ir pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2020–2021 metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.02.24; 00:50

Estijos žemėlapis

Politinį pareiškimą, smerkiantį Rusijos mėginimus interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją taip, kaip jai naudinga, iki ketvirtadienio ryto pasirašė 73 Estijos parlamento nariai, praneša portalas ERR.
 
Jo žiniomis, tarp pasirašiusiųjų dokumentą nėra nė vieno deputato ruso iš Centro partijos. Anksčiau šiai partijai atstovaujanti Užsienio reikalų komisijos narė Marija Jufereva-Skuratovski sakė, jog Centro partijos frakcija nepritaria pareiškimui, bet kiekvienas deputatas „savo nuožiūra“ spręs, ar jį pasirašyti.
 
„Mūsų pareiškimo projektą pasirašė 73 deputatai iš visų penkių parlamento frakcijų. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiektas patikimas konsensusas“, – pareiškė žurnalistams Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Markas Mihkelsonas.
 
Jis pranešė, kad komisija ketina apsvarstyti pareiškimo projektą savo posėdyje, kuris įvyks greičiausiai vasario 11 d. „Kaip šio pareiškimo iniciatorių atstovas aš norėčiau, jog į posėdį taip pat būtų pakviesti ne tik Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, bet ir Atminties instituto atstovai, kad šios temos svarstymas būtų kuo platesnis“, – pabrėžė M. Mihkelsonas.
 
„O balsavimas dėl pareiškimo projekto Riigikogu didžiojoje salėje tikriausiai bus surengtas dar iki Estijos Respublikos nepriklausomybės metinių, vasario 19-ąją ar 20-ąją“, – pridūrė parlamentaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:45

Estijos ministras Juris Ratas mano, jog valstybinės sienos sutarties su Rusija ratifikavimas artimiausiais metais yra mažai tikėtinas, bet svarbu palaikyti dialogą su Maskva.
 
Kaip pranešė trečiadienį portalas ERR, J. Ratas tai pareiškė antradienį interviu Estijos televizijos laidai „Esimene Stuudio“, komentuodamas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nusiųstą kvietimą apsilankyti šių metų vasarą Tartu mieste vyksiančiame finougrų tautų kongrese.
 
„Šiaip ar taip, aš esu už tai, kad mes ne sėdėtume priešinguose kambario kampuose it susipykę kaimynai, bet mėgintume palaikyti dialogą. Suprantama, mes palaikysime šį dialogą, remdamiesi tomis vertybėmis, kurios yra svarbios Estijai ir jos sąjungininkams“, – sakė ministras pirmininkas.
 
Anot jo, artimiausiais metais sienos sutartis su Rusija kažin ar bus ratifikuota, nes Valstybės Dūma nesuinteresuota to daryti.
 
Estijos premjero nuomone, sutartį vis dėlto reikėtų ratifikuoti.
 
J. Ratas taip pat pažymėjo, kad Estijos valdančioji koalicija neturi vieningos pozicijos šiuo klausimu. Jis pabrėžė, kad, kalbant apie sienos sutartį, negalima pamiršti ir 1920 metų Tartu taikos sutarties principų.
 
Antradienį paskelbtame interviu portalui ERR Estijos parlamento pirmininkas Hennas Põlluaas pareiškė, kad valdančioji koalicija neketina ratifikuoti valstybinės sienos sutarties su Rusija, pasirašytos 2014 metais.
 
„Valdančiosios koalicijos pozicija tokia: mes nesiimsime žygių sienos sutarčiai ratifikuoti“, – sakė Riigikogu vadovas.
 
Paklaustas, kaip turėtų elgtis Estija, jei Rusija pirmoji ratifikuotų sienos sutartį, H. Põlluaas pareiškė, jog tokiu atveju nieko nereikia daryti.
 
„Nieko daryti nereikia. Mes tikrai neturėtume jos ratifikuoti. Jeigu mes sudarysime naują sienos sutartį ir atsisakysime tų teritorijų (dalies Pečiorų rajono ir Janilino miesto, kurie pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį priklausė Estijai), tai turės didžiulių juridinių padarinių. Pirmiausia, mes anuliuotume Tartu taikos sutartį. Kartu būtų anuliuotas ir mūsų teisių perimamumas, kas reikštų mūsų piliečių sudėties pasikeitimą ir t. t. Šis kelias – nepaprastai pavojingas“, – mano Estijos parlamento pirmininkas.
 
Estijos ir Rusijos sienos sutartis buvo pasirašyta 2014 metų vasario 18 d. Estijos vardu ją pasirašė užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, Rusijos – URM vadovas Sergejus Lavrovas.
 
Pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį, kurią sudarė Estija ir Rusija, dalis Pečiorų rajono ir Janilino miestas (Ivangorodas) priklausė Estijai, bet po jos aneksijos 1940 metais šios teritorijos atiteko Rusijai.
 
Rusijos URM ne kartą pareiškė, kad Estijai „prisijungus“ prie SSRS, Tartu taikos sutartis neteko galios.
Juridiniu požiūriu Estijos ir Rusijos siena kol kas nenustatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:50

hermanas_simmas
Hermanas Simmas
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Po 11 kalėjime praleistų metų laisvę atgavo už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą nuteistas estų šnipas Hermanas Simmas. 72-ejų vyras pirmadienį pirma laiko lygtinai paleistas iš Tartu kalinimo įstaigos.
 
Tai agentūrai dpa patvirtino antrojo pagal dydį Estijos miesto teismo atstovė.
 
H. Simmas 2009-aisiais buvo nuteistas dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme. Be to, jis turėjo sumokėti 1,3 mln. eurų kompensaciją.
 
H. Simmas, būdamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vadas, daugiau kaip dešimtmetį iš NATO šalies teikė karinius duomenimis Rusijos užsienio žvalgybai.
 
Anot estų žiniasklaidos, H. Simmą ryte iš kalėjimo pasiėmė jo žmona. Laukiantiems žurnalistams jis tik palinkėjo „Linksmų Kalėdų“ ir daugiau nieko nekomentavo.
 
H. Simmas kalėjime praleido 11 metų ir 2 mėnesius – likęs bausmės laikas pakeistas lygtine bausme su sąlygomis. Jei joms nusižengs, jam teks grįžti į kalėjimą.
 
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 metais ir tada galėjo atskleisti Rusijai svarbią NATO kodavimo techniką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.24; 06:53

Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius iš Estijos sulaukė prašymo sostinės centre, miesto Rotušės aikštėje leisti suorganizuoti nemokamą “Unity Songs” koncertą. Visgi pasiūlymo netrukus buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad tai buvo Kremliaus bandymas įbrukti propagandinį projektą.
 
Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Šimašius skelbia, kad iš Estijos atkeliavusiame koncertinės agentūros „Artmusic” prašyme nebuvo nurodoma, nei kokios šalies grupės planavo pasirodyti koncerte, nei projekto organizatoriai ar finansuotojai. Prašyme akcentuota tik tai, kad tai yra tarptautinis projektas.
 
Visgi, anot Vilniaus mero, buvo surasta oficiali projekto svetainė, kurioje pateikiami Maskvos valdžios bei Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos logotipai, sovietinė raudona žvaigždė, o taip pat nurodoma, kad tai yra Maskvos valdžios projektas. Svetainės nuotraukose taip pat aiškiai galima matyti vieno iš tų koncertų metu pateikiamą Antrojo pasaulinio karo vaizdą, kai sovietų kariai okupuotame Berlyne iškelia Sovietų Sąjungos vėliavą, o visi koncertai rengiami gegužės mėnesį, kai Rusija švenčia sovietų pergalės dieną.
 
„Taigi, čia estiškoje pakuotėje būtume gavę tikrų tikriausią sovietinės propagandos dozę – pergalės dienos minėjimą su Georgijaus juostelėmis, sovietų karių uniforma, sovietiniais vaizdais“, – rašoma R. Šimašiaus įraše.
 
Socialiniame tinkle „Facebook“ pateiktame įraše R. Šimašius skelbia, jog Estijos koncertinei agentūrai „Artmusic” buvo pateiktas atsakymas, kad laisvam Vilniui nereikia rusiškos propagandos.
 
„Laisvam Vilniui nereikia nei rusiškos propagandos, nei sovietinės simbolikos, kuriai nejaučiame jokios nostalgijos. Todėl nei Rotušės aikštėje, nei bet kurioje kitoje viešoje Vilniaus vietoje jūsų koncertas neįvyks. Nei 2020-aisiais, nei vėliau.
 
O jei bandysite šį koncertą organizuoti uždarose privačiose erdvėse, primenu, kad nusikalstamos sovietinės simbolikos, naudojimas Lietuvoje užtraukia atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą, nes ja mojuojant Lietuvoje, Europoje ir pačioje Rusijoje padaryti baisūs nusikaltimai žmogiškumui“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame R. Šimašiaus įraše.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 03:00

Privati geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest“ Europos Komisijai (EK) apskundė Lietuvos institucijų veiksmus, pasak jų, paralyžiavusius antrinių „Skinest“ įmonių „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ veiklą.
 
Kaip skelbiama pranešime, EK pradėjus tyrimą ir nustačius, kad skundai pagrįsti, Komisija gali įpareigoti Lietuvą nutraukti neteisėtus veiksmus, iškelti bylą prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o Lietuvai toliau nevykdant įpareigojimų, šaliai gali būti skiriama solidi bauda.
 
„Skinest“ grupės įmonių vertinimu, Lietuvos institucijų veiksmai, atliekami prisidengiant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra ne kas kita, kaip siekis eliminuoti „Skinest“ įmones iš viešųjų pirkimų procedūrų ir Lietuvos rinkos, ir grubiai pažeidžia pamatines ES teisės normas ir principus.
 
„Faktinės aplinkybės, susijusios su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijos sprendimais, leidžia teigti, jog tokiomis priemonėmis yra vykdomas protekcionizmas nacionalinių subjektų naudai, kadangi kiekvienu atveju „Skinest“ įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų įprastai yra naudingas nacionaliniams viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms įmonėms“, – pranešime cituojamas „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.
 
„Pati minėtos komisijos atliekama sandorių patikros procedūra turi atitikti itin griežtus ES teisėje įtvirtintus kriterijus, būti pagrįsta objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinti, kad atsisakymai išduoti leidimą būtų motyvuoti, o atsisakymą išduoti leidimą būtų galima efektyviai apskųsti. Lietuvoje įtvirtinta procedūra šių privalomų kriterijų akivaizdžiai neatitinka“, – teigia V. Rasimas.
 
Pasak jo, Lietuvoje įtvirtinta nacionalinė išankstinio patikrinimo sistema dar 2012 metais buvo susilaukusi EK dėmesio kaip galimai pažeidžianti kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisves.
 
„Skinest“ komisijos sprendimus yra apskundusi ir Lietuvos teismui, tačiau skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė taikyti ES teisę ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl bylos išnagrinėjimui būtinų klausimų išaiškinimo. „Skinest“ manymu, tokiu būdu ir nacionalinis teismas grubiai pažeidė savo pareigą tinkamai taikyti ES teisę ir užtikrinti ES teisės garantuojamų laisvų tinkamą gynybą.
 
„Skinest“ žiniomis, EK šių metų spalį jau yra pradėjusi kitą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo ES viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 05:00

Estijos URM vadovas Urmas Reinsalu antradienį pareiškė, jog šiuo metu nėra perspektyvų ratifikuoti sienos sutartį su Rusija, kadangi su ja nesutariama dėl Tartu taikos sutarties.
 
„Dėl sienos sutarties su Rusija ratifikavimo Estija neturi atsisakyti Tartu taikos sutarties principų“, – sakė jis radijo stočiai „Vikerraadio“.
 
„Su ja (sutartimi) susijęs mūsų neteisėtos aneksijos, valstybės nepriklausomybės atkūrimo, o ne naujos valstybės kūrimo suvokimas, – pabrėžė ministras. – Mums valstybingumo požiūriu tai konceptualus savo valstybės, savo praeities suvokimas“.
 
„Rusija saisto sienos sutartį politinėmis sąlygomis, todėl Estijos parlamentas nemato perspektyvų ją ratifikuoti“, – pabrėžė URM vadovas.
 
Gegužės mėnesį Estijos premjeras Juris Ratas TASS`o korespondentui pareiškė, kad Estija pripažįsta dabartines sienas su Rusija. Jis pridūrė, jog nors Tartu taikos sutartis „labai svarbi Estijai, mes gyvename 2019 metais ir turime suprasti realijas ir mūsų prioritetus šiandien“.
 
Anksčiau Estijos VRM vadovas Martas Helmė pareiškė, kad Rusija iki šiol negrąžino Estijai 5,2 procento teritorijos. Ministras pabrėžė, kad Estija pasirengusi laukti, kol šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės pagrindu.
 
Pagal 1920 metų Tartu sutartį, kurią sudarė Estija ir Rusija, dalis Pečiorų rajono ir Janilino miestas (Ivangorodas) priklausė Estijai, bet po jos aneksijos 1940 metais šios teritorijos atiteko Rusijai.
 
Rusijos URM ne kartą pareiškė, kad Estijai „prisijungus“ prie SSRS, Tartu taikos sutartis neteko galios.
 
Juridiniu požiūriu Estijos ir Rusijos siena kol kas nenustatyta. Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai 2014 metų vasarį pasirašė atitinkamą sutartį, ji perduota ratifikuoti abiejų šalių parlamentams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.20; 04:00

Estijos vyriausybė neketina svarstyti, ar šalies prezidentei Kersti Kaljulaid tikslinga vykti į gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas.
 
„Vyriausybė tikrai nesvarstys šio klausimo“, – sakė jis interviu radijo stočiai „Radio 4“.
 
„Jei toks kvietimas apskritai bus gautas, jį gaus prezidentė“, – pridūrė J. Ratas. Jis priminė, kad šis klausimas nėra vyriausybės kompetencija.
 
„Jeigu oficialus kvietimas (Estijos prezidentei apsilankyti Maskvoje) bus gautas, tai reikia viską apsvarstyti, atsižvelgti į mūsų partnerių ir sąjungininkų pozicijas, taip pat į situaciją Estijos ir Rusijos Federacijos santykiuose, – pareiškė premjeras. – Aš jau esu sakęs, kad galiausiai šį sprendimą priims prezidentė. Mano pozicija tokia: jeigu prezidentė nuspręs važiuoti į Maskvą, aš ją palaikysiu“.
 
Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu pareiškė, kad jo žinyba nesiruošia šalies prezidentės vizitui į Maskvą.
 
Pasak ministro, URM vienareikšmiškai rekomenduoja prezidentei nevykti su tokiu vizitu. Prieš kelionę į Maskvą taip pat pasisakė parlamento pirmininkas Hennas Põlluaas.
 
Kaip sakė portalui ERR pati K. Kaljulaid, kvietimo iš Maskvos ji kol kas negavo. Jeigu jis bus atsiųstas, prezidentė jį apsvarstys „su partneriais ir sąjungininkais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.15; 17:02

Šeštadienį Estija pažymi kelto „Estonia“ katastrofos 25-ąsias metines, praneša portalas ERR.
 
Katastrofos aukų artimieji padėjo vainikus prie paminklo „Nutrūkusi linija“ Taline. Vėliau Estijos sostinės Šv. Jono bažnyčioje įvyks atminimo koncertas „Ten, kur kelias baigiasi, ten jis ir prasideda“. Memorialiniai renginiai vyksta ir kituose šalies miestuose.
 
Keltas „Estonia“ nuskendo naktį iš 1994 metų rugsėjo 27-osios į 28-ąją Baltijos jūroje, už 35 kilometrų į pietryčius nuo Suomijai priklausančios Utės salos. Laivas plaukė iš Talino į Stokholmą. Iš 989 jame buvusių žmonių žuvo 852.
 
Tai buvo viena didžiausių XX amžiuje laivų katastrofų taikos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:30

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. LR Prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotr.

Viešėdamas Estijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru Pirmininku Jüriu Ratu, Parlamento Pirmininku Hennu Polluaasu.

Su valstybės vadove aptarti dvišaliai politiniai ir ekonominiai santykiai, Baltijos šalių trišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, saugumo situacija Baltijos regione, NATO ir Europos Sąjungos darbotvarkė, įskaitant ir derybas dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos.

Kalbėdamasis su Prezidente Kersti Kaljulaid valstybės vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Lietuvos norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą. „Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant sustiprinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose. Manome, kad Baltijos šalių Prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek prie tolesnės eurotransatlantinės integracijos stiprinimo“, – teigė Lietuvos vadovas.

Prezidentai aptarė svarbiausius energetinio saugumo klausimus, bendrų projektų ir iniciatyvų eigą, ypač Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais bei bendros ES dujų rinkos sukūrimo temas. Lietuvos Prezidentas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos šalių saugumui grėsmę keliančią Astravo atominę elektrinę, kuri statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, bei pažymėjo, jog su saugumu susijusios elektrinės projekto problemos turi būti sprendžiamos ES lygiu ir negali būti daromi kompromisai saugos sąskaita.

Susitikimo su Estijos Prezidente metu skirta laiko pasidalyti mintimis apie Šiaurės ir Baltijos šalių formato (Nordic Baltic 8) šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Prezidentai pažymėjo šio formato reikšmę diskutuojant apie visam regionui aktualius klausimus, tokius kaip tvarus augimas, klimato kaita, inovacijų vystymas, finansų rinkų plėtra, skurdo ir nelygybės mažinimas.

Lietuva pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2020–2021 m. „Tai liudija pripažinimą, pagarbą ir galimybę atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į saugumo klausimus mūsų regione. Tai – didelė atsakomybė, kurią neseniai jautė ir Lietuva, tad esame pasirengę dalytis su Estija savo patirtimi“, – pabrėžė Prezidentas.

Prezidentai aptarė šalių santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, taip pat kovos priemones su hibridinėmis grėsmėmis, propaganda ir dezinformacija. Šalių vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai. „Itin svarbu konsoliduoti tarptautinę paramą Ukrainai ir joje vykdomoms reformos“, – sakė Prezidentas.

Sparčiai plėtojami Lietuvos ir Estijos prekybiniai ir ekonominiai ryšiai, institucijų bendradarbiavimas. Šiame kontekste svarbi finansų sektoriaus reguliuotojų bendra veikla užtikrinant finansinį stabilumą ir valdant rizikas, Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo iniciatyva. Prezidentas pakvietė Estijos kompanijas ir išradėjus jungtis prie Lietuvoje steigiamo vienintelio regione CERN verslo inkubatoriaus, o finansinių technologijų įmones ir startuolius dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse „Fintech“ konferencijoje š. m. lapkričio mėn. 27 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento vizitas Estijoje vyksta minint Estijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, kuris paskelbtas 1991 m. rugpjūčio 20 d. Vizitas sutampa su Baltijos kelio 30-mečio minėjimu ir Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi.

Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.08.20; 13:06

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį darbo vizito vyksta į Estiją, kuri mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
 
G. Nausėda susitiks su šalies prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene.
 
G. Nausėdos vizitas Estijoje sutampa su reikšmingomis istorinėmis datomis – Baltijos kelio 30 metų minėjimu ir keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Vizito metu susitikę valstybių vadovai aptars dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Baltijos regione, NATO gynybos planus, Europos Sąjungos darbotvarkės, įskaitant ir derybas dėl kitos ES finansinės perspektyvos, taip pat naujos Europos Komisijos formavimo klausimus.
 
Estijos ir Lietuvos lyderių susitikimų metu dėmesys taip pat bus skiriamas ir Baltijos valstybių trišalio bendradarbiavimo Prezidentų formatu sustiprinimo galimybėms, šalių bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei kuriant bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką. 
 
Prezidentas su Estijos vadovais kalbėsis ir energetikos klausimais: elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais elektros tinklais, bendros ES dujų rinkos sukūrimo bei Astravo atominės elektrinės saugumo temomis. Laiko planuojama skirti, informuoja Prezidentūra, ir susisiekimo klausimams – bendrų transporto infrastruktūros plėtros projektų: „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ aptarimui.
 
Taline G. Nausėda aplankys Marjamae komunizmo aukų muziejų, kur padės gėlių totalitarinio režimo aukoms pagerbti, vėliau Lietuvos ambasadoje susitiks su Estijos lietuvių bendruomene, o vakare Kadriorge vyksiančiame priėmime prezidentas sveikins Estijos gyventojus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
 
Tai bus ketvirtasis Lietuvos prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 08:00
 
 
 

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

„Bunda jau Baltija…“ Šie neįmantrios dainos žodžiai iki šiol skamba ausyse, žadina sielos virpesį, jaudina iki žmogiškųjų gelmių, o „Baltijos kelio“ vaizdai užgniaužia kvapą… Jau ne kartą ieškau atsakymo į nuolatinį klausimą: kas tuos du milijonus sujungė, kodėl jie plūdo į daugiau kaip 600 km grandinę nuo Vilniaus iki Talino? Kodėl jie grūdosi automobilių spūstyse, žmonių minioje, kad išsirikuotų kažkur nuo ramunių pabalusiuose Lietuvos laukuose, kad pademonstruotų galingą baltijiečių vienybę?

Man daug ko gaila šiame gyvenime: taip pat ir tos rugpjūčio 23-osios, kai ligos pakirstas tegalėjau per TV stebėti šį tautinio atgimimo virsmą, tą masinio protesto prieš okupaciją pasireiškimą, tą didingą žmonių valios išsiliejimą. Bet šiandien, žvelgdamas į istorius kadrus, negaliu sulaikyti jaudulio ir pasididžiavimo savo tauta, kuri per tris dešimtmečius savo egzistavimu paneigė nusikalstamą dviejų didžiųjų valstybių suokalbį – Molotovo-Ribentropo paktą, kuris dar po mėnesio – rugsėjo 28 d. – virto faktinės Lietuvos okupacijos pradžia.

Baltijos kelias. Albumas. Mintis, Vilnius, 2000 metai. Sudarytojas – Vytautas Visockas

Į Lietuvos okupacijos ištakas buvo pažvelgta kiek anksčiau. 1987-aisiais, dar nesusikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, maždaug 3000 žmonių susirinko tyliai pasmerkti Molotovo–Ribentropo pakto. Tuomet šis pirmasis viešas okupacijos pasmerkimas sulaukė didelio KGB dėmesio. Po mitingo, kuriame buvo sakomos kalbos apie Lietuvos siekį tapti nepriklausoma valstybe, jo organizatoriams teko patirti daugybę sovietų saugumiečių bauginimų ir grasinimų.

Tragiškos Baltijos šalių lemties scenarijumi tapę slaptieji pakto protokolai buvo prisiminti ir po metų. Tuomet jau trečią mėnesį veikiančio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovai suorganizavo didžiulį mitingą Vingio parke. Jame, remiantis įvairiais duomenimis, susirinko 100–200 tūkstančių žmonių. Kaip ir spėjo 1987 metų akcijos organizatoriai, šis mitingas sulaukė mažiau sovietų valdžios ir teisėsaugos spaudimo. Apie mitingą buvo leista pranešti per visuomenės informavimo priemones. Komunistiniai lyderiai, supratę, kad laikas šlietis prie Atgimimo bangos, sušvelnino represijas prieš tautinio pakilimo organizatorius.

baltijos_kelias
Baltijos kelias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vis dėlto įsimintiniausiu pakto paminėjimu tapo jo 50-mečio proga surengta masinė akcija, suvienijusi trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną, 19 val., daugiau 2 mln. žmonių, iš kurių maždaug milijonas buvo Lietuvos gyventojų, sustojo į gyvą apie 600 km ilgio grandinę, kuri nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino. Taip trys Baltijos valstybės buvo simboliškai atskirtos nuo SSRS. Iki teisinio atsiskyrimo buvo likęs daugiau kaip pusmetis. Dauguma akcijos dalyvių, išreikšdami požiūrį į Molotovo–Ribentropo paktą, kaip tragišką įvykį, prie drabužių buvo prisisegę juodus kaspinus ir laikė uždegtas žvakes.

2009 metais, minint „Baltijos kelio“ dvidešimtmetį, UNESCO šį įvykį įtraukė į „Pasaulio atminties“ sąrašą. Į Lietuvos kultūros vertybių registrą yra įtrauktos 37 „Baltijos kelią“ žyminčių ženklų vietos. „Baltijos keliui“ įamžinti 2010 m. Vilniuje buvo atidengta skulptūra „Laisvės kelias“.

Iniciatyva surengti tokį Baltijos šalis vienijantį renginį kilo 1989 m. gegužės 13-14 d. Taline įvykusiame trijų šalių tautinių judėjimų atstovų suvažiavime – Baltijos Asamblėjoje. Asambėjos metu susitarta dėl bendrų tikslų ir bendradarbiavimo krypčių bei įsteigta Baltijos Taryba – nuolatinė institucija politiniams veiksmams koordinuoti. Buvo nutarta Molotovo–Ribentropo pakto 50-ųjų metinių dieną sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines gyvąja žmonių grandine.

Baltijos keliu. Vytauto Visocko nuotrauka (Slaptai.lt)

Netrukus 1989 m. rugpjūčio 12 d. Baltijos Tarybos posėdyje Cėsiuose (Latvija) Lietuvos Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų vadovai pasirašė dokumentą dėl masinės politinės akcijos, pavadintos „Baltijos keliu“, organizavimo. Taigi, laisvės trokštančių šalių vienijimosi procesas vyko labai greitai, ir sovietinė valdžia nespėjo reaguoti į šias masines iniciatyvas. Ji brandino planus, kaip prisiderinti prie Sąjūdžio ir Liaudies frontų rengiamų akcijų ir visuomeninės nuotaikos. Todėl po šios akcijos plintanti tarptautinė parama Baltijos šalims privertė 1989 m. gruodžio mėn. SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, nors su tam tikromis išlygomis, pripažinti, kad Molotovo–Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Balstijos valstybių suverenitatas buvo neteisėtai sutryptas.

Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse bei pačioje Sovietų Sąjungoje. Iš tiesų, laukti liko neilgai…

Tado Gutausko „Laisvės kelio“ skulptūra, pastatyta Baltijos kelio atminimui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau būtų naivu manyti, kad Maskva lengvai susitaikė su tautiniu pakilimu. Ypač kietai laikėsi kariškiai. Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo vienas iš akcijos organizatorių Zigmas Vaišvila, sovietų karinė vadovybė Lietuvoje griežtai uždraudė savavališkai kilti į orą gėles mėčiusiems lėktuvams. Už savavališką skrydį buvo grasinama 25 metais nelaisvės. Tačiau kariškius pavyko pergudrauti. Buvo laukiama, kad lėktuvas pakils iš Karmėlavos oro uosto, bet jis pakilo iš Aleksoto (dabar S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas), kuris buvo tiesiogiai pavaldus okupacinei kariuomenei. Kai į lėktuvą buvo kraunamos gėlės, kariškiai nelabai susigaudė, kas vyksta, ir net padėjo sukrauti gėles į kabiną.

„Viskas buvo gerai, buvo gražu“, – taip Baltijos kelią iš karto po akcijos įvertino vienas artimiausių to meto sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo bendražygių, SSRS vidaus reikalų ministras V. Bakatinas. Bet labai greitai M.Gorbačiovas, spaudžiamas konservatyvių sovietų komunistų partijos (SSKP) vadų, viešai pasmerkė Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. „Perestroikos“ lyderis ir vėliau, jau tragiškojo Sausio dienomis, liko kurčias Vilniaus žudynėms…

Reikia sutikti, kad susikibti rankomis kelyje buvo tik simbolinė akcija, bet jos pasekmės – konkrečiai juntamos. Po garsiojo SSKP nutarimo „Dėl padėties Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietų respublikose“ buvo suvaržyta tautinių sąjūdžių veikla, iš TV ekranų laikinai dingo „Atgimimo banga“. Tarp LTV žurnalistų, pamenu, buvo kalamas pleištas: kas rengs reportažus, priešiškus tautiniam išsivadavimui, tas gaus didesnius honorarus, pateks į eterio „elito“ sąrašus. Kiti gi – bus priversti pasitraukti…

Baltijos kelias. Slaptai.lt nuotr.

Vėliau, jau po Baltijos kelio ir mitingo Vingio parke, artėjant Sausio 13 – ajai, likusioje „ant platformos“ kompartijoje burokevičininkai sudarė sąrašus nepalankių jiems žurnalistų, kuriuos reikia „neutralizuoti“. Juose buvau atsidūręs ir šių eilučių autorius, nes Sąjūdžio organizavimo metu įėjo į TVR kūrybinių darbuotojų Persitvarkymo Sąjūdžio skyrių, vadovaujamą žurnalisto Beno Rupeikos. 

Baltijos kelias buvo ne tik galinga paraiška trijų šalių, o gal visos SSRS, laisvei, bet ir jų vienybei sutvirtinti. Bet per prabėgusius tris dešimtmnečius šios vienybės liko ne per daug. Kalbininkas ir baltistas Alvydas Butkus rašė, kad dar 1934 m. rugsėjo 12 d., įkūrus Mažąją Baltijos Antantę, buvo bandyta sujungti šias šalis, tačiau popierinė vienybė egzistavo tik šešerius metus – iki nepriklausomybės netekties. Ypač jai pakenkė pilsudskinės Lenkijos ekspansinė politika.

Prof. Alvydas Butkus, Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas. Slaptai.lt nuotr.

„Baltijos kelias“ tapo neformalia „gyvąja grandine“, sujungusia tris valstybes laisvei atgauti ir vienybei konstatuoti. Tai tapo kartu ir perspėjimu, kad šią grandinę pertraukti, reiškia, susilaukti naujo beveik 8 mln. žmonių triuškinančio pakilimo.

2019.08.12; 06:00

Estija tiesiogiai neperka elektros energijos iš Baltarusijos, tačiau, jei elektra iš šios šalies, taip pat ir iš statomos Astravo atominės elektrinės (AE), pateks į Baltijos šalių rinką per kitas valstybes, ji taip pat gali patekti ir į Estiją, visuomeniniam transliuotojui ERR sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris Timo Tataras.
 
„Jei prekyba su trečiosiomis šalimis vyksta per Latviją ar Lietuvą, tuomet į Baltijos šalių rinką patenka elektros energija iš trečiųjų šalių. Dėl rinkos struktūros neįmanoma žinoti, iš kokios konkrečiai jėgainės. Kadangi Astravo AE yra labai glaudžiai susijusi su Baltijos šalių sistema, tikėtina, kad į šią rinką pateks ir joje pagaminta elektra“, – sakė T. Tataras.
 
Pasak jo, Lietuva oficialiai dar nėra paprašiusi Estijos boikotuoti Astravo AE pagamintą elektros energiją, tačiau pareigūnų lygyje pokalbiai apie tai vyko.
 
T. Tataras taip pat pabrėžė, kad už tokius sprendimus yra atsakinga Europos Komisija (EK) ir, jei Komisija pateiks siūlymus dėl statomos Astravo AE, Estija yra pasirengusi juos palaikyti.
 
Penktadienį Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pakomentavo prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą Latvijos sprendimas pirkti elektros energiją iš Baltarusijos yra nulemtas politinių priežasčių.
 
„Bijau, jis (G. Nausėda. – ELTA), gali būti, ne visai supažindintas su tuo, kas vyksta. Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energiją iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – K. Karinį citavo Latvijos naujienų portalas skaties.lv.
 
Kaip ELTA rašė jau anksčiau, Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 00:30

Estijos užsienio reikalų ministerija (URM) priėmė sprendimą nepripažinti Rusijos Federacijos pasų, išduotų pasiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams po šių metų balandžio 24 d., skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
Pirmadienį URM priimtas sprendimas įsigalioja nedelsiant, pranešė Estijos URM spaudos tarnyba.
 
Pasak užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, šis Estijos žingsnis – atsakymas į Vladimiro Putino balandį pasirašytą dekretą, kuriuo Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams supaprastinta tvarka išduodami rusiški pasai.
 
„Tai yra dar vienas bandymas sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir įtvirtinti nestabilią saugumo situaciją Rytų Ukrainoje. Toks Rusijos sprendimas visiškai prieštarauja Minsko susitarimų dvasiai. Mes šiuo sprendimu smerkiame tokius Rusijos bandymus“, – tvirtino U. Reinsalu.
 
Europos Taryba birželio 20 d. išreiškė gilų susirūpinimą dėl Rusijos vykdomos Donbaso „pasportizacijos“ ir pareiškė esanti pasiruošusi nepripažinti tokiu būdu gautų rusiškų pasų.
 
Estija po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos atsisakė pripažinti rusiškus pasus, išduotus Krymo gyventojams.
 
Rusijos prezidentas V. Putinas balandžio pabaigoje pasirašė dekretą, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose, Donbaso regione gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose gyvenantys žmonės turi teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.
 
Ukraina separatistinių respublikų gyventojams išduotus rusiškus pasus laiko negaliojančiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.05; 02:00

Maskvoje veikė Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.

Kai pas mus nuteisia šnipinėjimu Rusijai apkaltintą asmenį, kai kurie rusiškai rašantys leidiniai, tarp jų ir Kremliui tarnaujančios federalinės naujienų tarnybos, atsako miglotomis abejonėmis, ar nuteistieji tikrai yra Rusijos specialiųjų tarnybų agentai. Kiti pradeda trimituoti: Baltijos šalyse sergama šnipų manija! 

Kaip Bilas Klintonas neatsidūrė kalėjime

Viena rusų autorė, patyrinėjusi „šnipų maniją Lietuvoje“ (citata iš straipsnio), nustatė jį, šį jos nustatytą pamišimą, reiškiantis trimis teatro žanrais (Три жанра шпиономании в Литве: комедия, драма, трагедия). Gal ji neskaitė 2014 metų lapkričio pabaigoje leidinyje „Svobodnaja presa“ (vienas redaktorių – rašytojas Zacharas Prilepinas, liaupsinantis Donbaso separatistus) įdėto teksto apie tai, „kaip Baltijos valstybės rengia agentus politinei padėčiai Rusijoje destabilizuoti“ (citata).

Pastarojo autorė papasakojo apie automobilį su estų filmavimo įranga, pastatytą Pskove prie įėjimo į Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vietos padalinio pastatą, ir priminė „dar juokingesnį atvejį“ (ещё более смехотворный случай): Pskovo srityje sučiupo Estoną Kochverį, mėginusi užverbuoti Rusijos pasienietį. Estų pusė, rašoma, tada pateikė groteskinę versiją apie jų darbuotojo pagrobimą iš jų teritorijos… Pirmoji autorė praleido groteską!

Estonas Kohveras

„Na kam Rusijai reikalingi šnipai Estijoje?“ – šio labai juokingo retorinio klausimo autorius, KGB atsargos pulkininkas Sergejus Šestovas, yra ne toks retas paukštis Rusijos federaliniuose bei Baltijos šalims skirtuose rusiškuose leidiniuose (neišskiriant „Sputnik Литва“). Praėjusių metų rudenį Šestovas, buvęs sovietinis diversantas, leidinyje „Komsomolskaja pravda“ kalbėjo apie pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos GRU pulkininką Sergejų Skripalį. Kaip būna įstrigus patefono adatai plokštelėje: anglosaksų žvalgybos bendruomenė prieš penkerius metus Rusijos šmeižimui pasitelkė „absurdo technologiją“. Jis, Šestovas, seniai stebintis šį nesibaigiantį marazmą: patys ką nors iškrečia, o pavymui užleidžia visiškai absurdišką, idiotišką informacinę miglą. Ir kuo didesnis absurdas – tuo geriau (suprask: patys nuodijo buvusį pulkininką, o viską suvertė ant Rusijos); toliau tas informacinis virusas plinta pats. 

Absurdo technologija. O kokius gi žanrus pasitelkia pati rusiškoji žiniasklaida, pranešdama apie įkliuvusius Rusijos šnipus, pirmiausia iš SSRS sudėties išsivadavusiose ar sovietinės įtakos atsikračiusiose šalyse? Juk plika akimi matyti, kad apie žlugusius agentus rašo ne taip, kaip apie, pavyzdžiui, pralaimėjusius sportininkus. Kai kada nežinai, ar juoktis, ar verkti.

Antai vienam rusiško leidinio autoriui nedavė ramybės klausimas, kodėl Latvijoje, kur už šnipinėjimą baudžia itin griežtai, tuo kaltintą ūkininką nuteisė labai greitai ir skyrė lygtinę bausmę. Kaip gi taip? O akys jam atsivėrė, rašo, kai perskaitė ūkininko artimųjų atsakymus leidinio „Latvijas Avīze“ žurnalistui. Sesuo tiesiai pasakė: „Jurijus – joks šnipas. Pasiųsti į Rusiją kokią nuotrauką dar nieko nereiškia! Saugumo policija, matyt, neturi ką veikti.“ Uošvė ir sutuoktinė taip pat deda galvas, kad Jurijus nenusikalto, tiesiog Latvijos specialiosioms tarnyboms reikėję vykdyti „planą“. Jeigu Estijoje pagavo rusų šnipą, tai ir Latvijoje reikia pagauti! Taip, atsidūsta autorius, tenka sutikti, kad ūkininkas savo kaltę pripažino ir apgailestavo, – tačiau gal tik šitaip galėjo palengvinti jam gresiančią bausmę?

Latvijos saugumo emblema

Visą Euraziją užsimojusi apžvelgti naujienų tarnyba „EADaily“ perspėja ir Lenkijoje stiprėjant Rusijos šnipų maniją (антироссийская шпиономания набирает обороты): net jeigu ten šnipinėtų kurios tolimos galaktikos gyventojai, tai jų intrigose lenkų politikai vis viena aptiktų „Rusijos pėdsaką“ (jų kabutės). Puiki ironija! Gal net sarkazmas.

Praėjusiais metais, po to, kai Lietuvoje sulaikė tris šnipinėjimu įtariamus asmenis, Rusijos naujienų tarnyba „Regnum“ (aprėpia kaimynines Europos valstybes, taip pat Vidurio Aziją, Pietų Kaukazą) įdėjo tekstą, kurį galima pavadinti politiniu pamfletu (vertinimas pasitelkus sarkazmą, groteską, hiperbolę, ironiją). Kada Lietuvoje, rašoma, ir kompaniją „Google“ apkaltins šnipinėjimu, o visus fotografuojančius turistus pasodins į kalėjimą (Когда в Литве Google обвинят в шпионаже, а всех туристов посадят?) – žiūrėkite, kas ten dedasi. „Google“ prieš kelerius metus nufilmavo visą Lietuvą ir nieko, o štai dabar suėmė tris asmenis, kurie rinko duomenis iš atvirų šaltinių, fotografavo viešus objektus ir paskelbė juos „šnipais“ (jų kabutės). Autorius ironizuoja: jeigu važiuojant greitkeliu Klaipėda-Kaunas-Vilnius tavo automobilio vaizdo registratorius nufilmuos pasitaikiusią NATO pajėgų koloną, tai baigta – tu būsi šnipas, 15 metų kalėjimo!

 Ne tokia žinoma Rusijos naujienų tarnyba praėjusį rudenį pranešė apie „triuškinamą smūgį Rusijos žvalgybos tarnyboms Baltijos šalyse“ (Жуткий удар по разведслужбам России в Прибалтике). Latvijoje paskelbti du nuosprendžiai dėl šnipinėjimo. Geležinkelio meistrą nuteisė už tai, kad fotografavo gabenamą NATO techniką ir nusiuntė nuotrauką pažįstamam į Rusiją. Baisus šnipas! Kitas pilietis rinko ir perdavinėjo duomenis apie Latvijos ginkluotąsias pajėgas. Tai yra apie tai, ko nėra. Koks užmojis! Rusijos žvalgybai užvožė kaip reikiant – ilgai atsimins!

Nuotraukoje: seksualioji Ana Čapman, demaskuota Niujorke rusų šnipė

2010-aisiais, kai JAV buvo sužlugdyta 11-a Maskvos nelegalų, amerikiečių „The Wall Street Journal“ atkreipė dėmesį, kad Kremliui pavaldi žiniasklaida apie tai pranešė labai šykščiai ir greitai nutilo. O jeigu kas rašė, tai daugiausia ironišku tonu, tuomečio Rusijos vyriausybės vadovo Vladimiro Putino pavyzdžiu. Kaip neprisiminus, ką Putinas kalbėjo tomis dienomis pas jį viešėjusiam buvusiam JAV prezidentui Bilui Klintonui. „Tu į Maskvą atvykai pačiu laiku, – pasakė. – Pas jus ten policija įsismarkavo, žmones į kalėjimą sodina“. Bilas turėjo plačiai nusišypsoti… (Tarp savųjų Putinas apšaukė šnipus išdavusį neįvardytą perbėgėlį „kiaule“ ir „galviju“, o demaskuotus Maskvos agentus pavadino žmonėmis, kurie padėjo galvą ant tėvynės altoriaus.)

Išteisinimas dviem klavišo paspaudimais

Apie Baltijos šalyse pagaunamus šnipus Rusijos federalinės naujienų tarnybos rašo, rodos, tą patį, ką ir lietuviai, latviai, estai, neretai iš jų leidinių ir sužino naujieną. Apskritai, naujienos yra toks žanras, kur emocijos ir vertinimas nepageidautini. Tačiau rusai kokį žodį paima į kabutes, prirašo kelis žodžius, net vieną jungtuką – ir randasi kitokia prasmė.

Antai „Regnum“ praneša, kad Klaipėdos apygardos teismas nuteisė klaipėdietį 7 metams kalėjimo už „šnipinėjimą Rusijos naudai“ (за «шпионаж в пользу России»); kabutėse rašoma ir „Rusijos šnipas“ (В Литве на семь лет посадили «шпиона РФ»). Tas pats dėl teismo Latvijoje: 20 metų kalėjimo gresia „Rusijos šnipui pensininkui“ (В Латвии «российскому шпиону-пенсионеру» грозит 20 лет тюрьмы); Baltijos šalyse toliau ieškoma „Rusijos šnipų“ (В Прибалтике продолжают искать «российских шпионов»).

Kabutės vartojamos, kai cituojama, taip pat rašomos ironizuojant – norint parodyti kieno nors kito pasakytus ar parašytus žodžius neatitinkant jų tiesioginės reikšmės. Teismo dokumentuose teisiamieji nevadinami Rusijos šnipais. Taigi „Rusijos šnipu“ perkeltine prasme (prk.) norima pasakyti: gal ir šnipas, bet ne Rusijos, o jeigu Rusijos pilietis  – tai ne šnipas.

FSB jus seka

Tiesiog kažin kokia kabučių (ir neigimo) manija rusiškoje žiniasklaidoje, ypač skirtoje Baltijos šalių rusakalbiams gyventojams. „Sputnik Эстония“ pateikė 16 tekstų minėto 20-mečio studento suėmimo tema (Арест двадцатилетнего „агента ФСБ“). Tyrėjai pareiškę, kad jis yra užsienio valstybės agentas. Rusijos pasiuntinys: žiniasklaidoje išplatinta versija apie jo ryšį su FSB – tai tik Estijos pusės oficiali versija. Advokatas, tarptautinės teisės žinovas, paaiškino, kad pavadinti asmenį FSB agentu iki teismo nuosprendžio yra civilizuotame pasaulyje veikiančios nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (pagrindinis Estijos leidinys „Postimees“ suimtąjį pavadino „galimu FSB agentu“ – kuris mūsų šalių žurnalistas nežino, kad kaltu žmogus laikomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui – red.). Tai pasakęs, advokatas pridūrė (добавил): „Europoje kiti prekiauja vynu ar sūriais, o Estija prekiauja rusofobija.“ Taškas.

Neteko girdėti šį tarptautinės teisės žinovą atsiprašius už „rusofobiją“ nei po to, kai studentą nuteisė, nei vėliau, kai nuteistasis pasiskundė, kad FSB nuo jo atsižegnojo. Paskelbus nuosprendį, „Sputnik Эстония“ pranešė, kad „FSB agentas“ nuteistas 4 metus kalėti („Агент ФСБ“ Васильев получил в Эстонии четыре года тюрьмы). Kabutėse. Skaitome toliau: Estijos saugumo policijos (KaPo) duomenimis, jis neva buvo FSB agentas (якобы работал на ФСБ).  Leidinys tame pačiame tekste pranešė išsiaiškinęs (выяснил), kad profesinės mokyklos bendramoksliai netiki Vasiljevą buvus FSB darbuotoju, o šios mokyklos ir dar kitos, kur jis pastaruoju metu studijavo, dėstytojai sakė jį buvus ne ypatingų gabumų studentu ir vargu ar jis būtų įstengęs atlikti tai, kuo jį apkaltino KaPo (Estijos saugumo policija)…

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

TV kanalas „Cargrad“ (Царьград TB; pristatomas kaip vienintelis Rusijoje, kuris visuomeninius politinius įvykius vertina rusų konservatyviosios daugumos požiūriu) pranešime apie Vasiljevo nuteisimą nurodė, kad „Estijos valdžia apkaltino jį esant Rusijos specialiųjų tarnybų agentu“ – taigi ne teismas, ne prokuratūra, ne KaPo, ne „Estijoje“, o „Estijos valdžia“; nurodė ir specialiąją tarnybą – FSB. Pranešimo antraštėje sakoma: Estija pasodino studentą iš Rusijos už tai, kad jis „Putino agentas“ (Эстония посадила на четыре года студента из России за то, что он „агент Путина“). Išeitų, ne KaPo stoja prieš Rusijos specialiąsias tarnybas, o Estijos valstybė – prieš Putiną.

Atidžiausiai laikraščius skaito šnipai

„Regnum“ ne kartą rašė ir apie Latvijoje 2017-ųjų vasarą pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvusį bendrovės „Latvijas dzelzceļš“ darbuotoją kaltino „šnipinėjimu Rusijos naudai“ (jų kabutės). Net suteikė žodį, pasak jų, Latvijoje žinomam visuomenės ir politikos veikėjui Vladimirui Lindermanui (dar ir kitaip žinomam – red.) žmogus viso labo nufotografavo sąstatą su NATO karine technika ir pasiuntė nuotraukas pažįstamam į Rusiją. Šnipinėjimu, girdi, čia ir nekvepia, tiesiog Saugumo policija stengiasi žūtbūt sučiupti bent vieną šnipą iš vietinių gyventojų. Prie šio komentaro „Regnum“ pridūrė: NATO karinės technikos judėjimas Latvijoje nėra saugoma paslaptis, aljanso karių atvykimas ar technikos atgabenimas išsamiai aprašomas žiniasklaidoje.

Keista skaityti: juk patys rašo, kad geležinkelietį kaltino rinkus duomenis „Rusijos užsakymu“ (по заданию России). O pagal Latvijos baudžiamojo kodekso straipsnį „Šnipinėjimas“ nusikaltimu laikomas ne tik neskelbtinos, bet ir kitos informacijos rinkimas – jeigu tai buvo daroma vykdant užsienio specialiosios tarnybos užduotį (bausmė – iki 10 metų laisvės atėmimo; ruožo meistrą galiausiai nuteisė kalėti 3 metus ir 2 mėnesius).

„Regnum“ dar iki Klaipėdos apygardos teismui nuteisiant klaipėdietį paskelbė ne vieną tekstą apie jam iškeltą bylą. Esą norima įkalinti Lietuvos pilietį, kuris rinko duomenis iš atvirų šaltinių, ko neslepianti ir Lietuvos generalinė prokuratūra. Tokia byla, kur kalbama ne apie slaptus, o apie viešus duomenis, yra pirmoji Lietuvoje… „Regnum“ autoriai nutylėjo kaltinimo išvadoje sakoma, kad šis asmuo, vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotį, atliko konkrečius šnipinėjimo veiksmus. Tai aiškiai nurodė jų kolegos, pavyzdžiui, iš naujienų tarnybos „Interfax“.

Mūsų baudžiamojo kodekso straipsnio „Šnipinėjimas“ 1 dalyje nurodomas slaptų duomenų rinkimas norint juos perduoti užsienio valstybei (laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė), o 2 dalyje kalbama apie kitos valstybės ar jos organizacijos užduoties vykdymą – baudžiant už šį nusikaltimą reikia įrodyti buvus susitarimą su svetimos valstybės žvalgybos organizacija teikti jai tam tikrus duomenis, nebūtinai slaptus (bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų). 

Rusijoje pagal straipsnį „Šnipinėjimas“ gali būti apkaltintas tik užsienio pilietis arba asmuo be pilietybės – jeigu nustatoma jį vykdžius užsienio žvalgybos užduotį rinkti duomenis Rusijos saugumui pakenkti. O tie duomenys gali būti ir valstybės paslaptis, ir bet kuri kita informacija iš atvirų šaltinių, pavyzdžiui, iš laikraščių (Rusijos piliečiai už šnipinėjimą atsako pagal straipsnį „Valstybės išdavimas“). Kas patikės „Regnum“ redaktorius nežinant tokių dalykų?

Mūsų dienomis, kaip rašoma 2015 metais Maskvoje išleistoje monografijoje, žvalgybininkas (разведчик) daugiau kaip 60 proc.  karinio pobūdžio duomenų jo vadovus dominančiomis temomis randa atviruose šaltiniuose. Ir iš viso: šnipai (dėdamiesi diplomatais, prekybos atstovais, žurnalistais) viešoje informacijoje, toje pačioje žiniasklaidoje, specialiojoje literatūroje, randa apie 90 proc. reikalingų duomenų.

Vienas žodelytis verčia aukštyn kojomis

Tarp tyrėjų nurodomų Kremliui tarnaujančių leidinių (РИА Новости, ИноСМИ, ТАСС, Лента, Regnum) TASS – pagrindinė Rusijos valstybinė naujienų tarnyba, taip pavadinta Sovietų Sąjungoje dar 1925 metais, jos pranešimus skelbia ir užsienio žiniasklaida („Regnum“ – vengia). TASS autoriams nesolidu klausti, kada Lietuvoje visus turistus pasodins.

Antai prieš dvejus metus TASS pranešė, kad Estijoje gyvenantį Rusijos pilietį nuteisė 5 metams kalėjimo už šnipinėjimą Rusijos naudai (be kabučių). Anot kaltinimo versijos, rašoma, jį 2009 metais užverbavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausioji valdyba (tebevadinama GRU). Jis neva (якобы) rinko duomenis apie valstybės gynybos objektus… Jis taip pat neva (якобы) sekė karinės technikos judėjimą…

Arba praėjusių metų pavasarį TASS paskelbta žinia apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino Rusijos piliečio bei buvusio Lietuvos kariuomenės karininko skundų dėl nuosprendžio neva šnipinėjus Maskvos naudai (за якобы шпионаж в пользу Москвы). Taip pat pranešama, kad 2017-ųjų liepą Vilniaus apygardos teismas nuteisė 10 metų kalėti Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką. Lietuvos pusė teigia, kad jis neva yra FSB darbuotojas (якобы являющийся сотрудником ФСБ).

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Praėjusių metų gruodyje TASS paskelbė naujieną: Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis pareiškė, kad išaiškinta asmenų grupė, neva rinkusi duomenis Rusijos specialiosios tarnybos pavedimu (якобы занимавшейся сбором). Prieš daugiau kaip mėnesį buvo sulaikytas neva su tuo susijęs (якобы причастный к этому) opozicijos politikas Algirdas Paleckis. TASS supažindina skaitytojus ir su minėtam klaipėdiečiui pateiktu kaltinimu: jis neva rinko ir teikė (якобы собирал и передавал) duomenis jį užverbavusiai Rusijos specialiajai tarnybai. Anot prokuratūros, rašo TASS, įtariamasis rinko neslaptą informaciją, tačiau jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami, nes neva buvo vykdomi užsienio žvalgybos pavedimu (поскольку якобы осуществлялись по заданию иностранной разведки)…

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Itin keistai atrodo Rusijos valstybinės naujienų tarnybos (ir ne tik jos) stilistika: autoriaus požiūris (vertinimas) brukamas jam nebaigus iki galo išdėstyti pranešamo dalyko (oficialaus pareiškimo, kaltinamosios išvados, nuosprendžio). Suprantama, ne mums mokyti maskviečius rusiškai rašyti. Tačiau nereikia būti profesoriumi, kad pamatytum rusų literatūrinės kalbos kūrėją Aleksandrą Puškiną ar Ivaną Turgenevą su visais kitais rašytojais vartojus TASS tekstuose taip dažną kalbos dalelytę, kitais atvejais – jungtuką (якобы), norint parodyti nesant tikrumo, abejojant dėl kitų pasakyta, ką nors neatitinkant tikrovės. Tas pats daroma ir įtariant apgaulę, antai apie tą patį Puškiną pateikiama tokia versija: „Ištrėmimas į Besarabiją (neva už laisvės apdainavimą) iš tikrųjų buvo žvalgybinė misija.“

Visiems aišku, kad praėjusių metų gruodį Lietuvoje sulaikytieji prokuratūros „įtariami šnipinėjimu“, vykdomas ikiteisminis tyrimas „dėl galimo šnipinėjimo Rusijai“ (citata iš Delfi.lt). Paskelbiant įtarimus kai kada priduriama, kad asmuo pripažįstamas kaltu įsiteisėjus nuosprendžiui, tačiau ir be to savaime suprantama įtariamiesiems galiojant nekaltumo prezumpciją. Ne visiems Rusijos leidiniams prireikė knygine ir pasenusia laikomos dalelytės якобы pateikiant Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimą, kaip antai: yra sulaikytas etatinis Rusijos federalinės saugumo tarnybos darbuotojas, jis įtariamas šnipinėjimu. Kai Estijoje nuteisė jau ne kartą čia minėtą studentą, Rusijos naujienų tarnyba „Interfax“ parašė: prokuratūros duomenimis, jis yra FSB agentas. 

Aišku, TASS ir kai kurių kitų redakcijų žurnalistai rašo якобы ne tam, kad skaitytojai pamanytų: esama kažin kokio „neva šnipinėjimo“ ir teisėjai skyrė bausmę už apsimetimą šnipu; prokurorai teigė, kad vienas kaltinamasis neva rinko ir neva sekė, o kiti du – neva šnipinėjo (dėjosi šnipinėjantys ir tai yra blogai?), arba tvirtino, kad asmuo yra neva FSB darbuotojas (beprasmybė).  Kodėl taip daroma, galima numanyti iš minėto „Regnum“ pamfleto (kada Lietuvoje visus fotografuojančius turistus sodins į kalėjimą) autoriaus replikos. Jis, priminęs, kad anksčiau Lietuvoje būta atvejo, kai suėmė ir nuteisė apkaltinę neva mėginimu (якобы попытках) verbuoti prezidentės apsaugą ir neva mėginimu įtaisyti pasiklausymą jos kabinete, čia pat skliaustuose pastebi: ar taip iš tikrųjų buvo, ar tai dar viena lietuviška paranoja, sunku pasakyti (так это или очередная литовская паранойя, утверждать невозможно).

FSB tave stebi dieną naktį

Greičiausiai paranoja, pamanys skaitytojas, perskaitęs pamfleto autorių tvirtinant: šnipų skandalai, raganų medžioklė, penktosios kolonos paieškos – visa tai Lietuvoje jau seniai yra ne naujiena, o greičiau kasdienybė (Шпионские скандалы, охота на ведьм, поиски пятой колонны, всё это уже давно не новость, а скорее будни Литвы). Kai tam pačiam klaipėdiečiui teisme pateikė kaltinimą, “Regnum“ parašė, kad Lietuvoje pamišimas dėl šnipų: už gatvių fotografavimą gali skirti 8 metus kalėjimo (Шпиономания в Литве: за фотографирование улиц – восемь лет тюрьмы). Paranoja!

Kada apgaulė laikoma šaunumu?

Galima rusų kalbos dalelytę якобы laikyti knyginiu žodžiu, tačiau pasenusiu – nieku gyvu. Antai skaitome rusų kalbininkės parašyta (2014): tekste vertinimui gali būti pasitelktas subjektyvusis modalumas, reiškiamas žodžiais „galbūt“, „neva“, „tikėtina“ (будто, якобы, по всей вероятности). Tai sakoma straipsnyje tema „Informaciniai karai – politinio komunikavimo sudėtinė dalis“ (Информационные войны составная часть политических коммуникаций). Politinės lingvistikos tyrėja rašo, kaip Rusijos-Ukrainos informaciniame kare abi pusės tam tikrų prasmių (negatyvaus konteksto) skleidimu stengiasi suformuoti priešo vaizdinį. 

Sužinome, kad tekste politiniu žymikliu (angl. marker) yra ir kabutės. Galima pridurti, kad tokias kabutes vokiečių kalbininkas Viktoras Klempereris savo knygoje apie nacistinės Vokietijos viešąją kalbą (LTI. Notizbuch eines Philologen, 1947) pavadino ironijos kabutėmis ir tikino jų knibždėjus laikraščius, buvus net nuosaikiuose mokslo veikaluose. Kabutės reiškė, pavyzdžiui, kad Čemberlenas, Čerčilis, Ruzveltas yra neverti politikų vardo („Staatsmänner“) , Einšteinas – netikras mokslininkas („Forscher“), Heinė – poetas, bet ne vokiečių („deutscher“ Dichter).

Negatyviam kontekstui kurti taip pat gali būti panaudota invektyva (lot. invectiva)  – aštrus, piktas, pašiepiantis kaltinimas (stilius, būdingas ir tam pačiam pamfletui). 2007 metais Miuncheno saugumo konferencijoje Putino pareikštus kaltinimus Vakarų pasauliui ne vienas autorius pavadino invektyvomis, reiškiančiomis Šaltojo karo atnaujinimą. Rusijos valdžios atstovui ar žurnalistui apie ką nors pašaipiai, sarkastiškai atsiliepus, žiniasklaidoje parašoma: pašiepė (Российский сенатор Алексей Пушков высмеял резолюциюPоссийский журналист высмеял представителя Госдепа…). Dažnai įgelia Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialioji atstovė (Захарова высмеяла). Gali pasirodyti, kad kiti išjuokė ne itin draugišką Kremliui veikėją, pavyzdžiui, naująjį Ukrainos prezidentą (Зеленского высмеяли во время выступления в Канаде). Tiesa, mėginimai pasišaipyti iš Putino baigiasi labai gėdingai (Британцы жестоко опозорились при попытке высмеять Путина).

Iš kitų rusų autorių sužinome, kad informaciniame-psichologiniame kare (totalinė propaganda ir dezinformacija) vienas būdų visuomenės nuomonei paveikti yra didelis viena tema skelbiamų panešimų dažnis (коммуникационная кампания высокой интенсивности)  – kaip reklamos ar PR kampanijos metu. Griebiamasi spalvų sutirštinimo, menkinimo, faktų iškraipymo, kartojimo, retorinių klausimų ir kt. Dar vienas dezinformacijos žymiklis – reikšmingos informacijos kalbamąja tema nuslėpimas (выборочное замалчивание). Šiaip nutylėjimas atrodo tarsi ir nekaltas dalykas – nes „niekas neaprėps neaprėpiama“ (iš Rusijoje 1854 metais išleisto Kozmos Prutkovo aforizmų rinkinio). Tačiau prieš dvejus metus „Regnum“ apkaltino valstybinę naujienų tarnybą „Novosti“, esą ši viename pranešimų svarbiausią aplinkybę „sąmoningai nutylėjo“ (citata). Taigi „Regnum“ redaktoriai supranta, kas tai yra.

Paprasčiausias būdas, kurį dar Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nurodė amerikiečių tyrėjas Klaidas Mileris, vienas Propagandos tyrimo instituto (Institute for Propaganda Analysis) kūrėjų – tai „etikečių klijavimas“ (name-calling). Ukrainoje „chunta“, „fašistai“, Baltijos šalyse – „rusofobai“ ir pan. Dar, žinoma, logikos klaidos, arba logikos suktybės. Vieną pastarųjų (Tu quoque) iliustruoja sovietinis anekdotas: „Amerikos balsas“ klausia „Armėnų radijo“, kiek uždirba sovietinis darbininkas, ir ilgokai patylėję klausiamieji atsako: „O pas jus negrus karia!“

Rusiška agresija

Gali būti pasitelktas „anekdotinis liudijimas“ (анекдотическое свидетельство) – gal „uošvė neigia“ ar „bendramoksliai netiki“ ir laikytinas tokiu liudijimu? Svarbių dalykų suplakimą su šalutiniais ar visai nesusijusiais iliustruoja dar vienas anekdotas: kai padavėjas paklausia papietavusiojo, ar patiko, tas atsako, kad nesiskundžia, tik kitą kartą pageidautų atskirai kotletų ir atskirai musių… Kaip galima reikšti nuomonę dėl teismo sprendimų pagrįstumo, kai šnipinėjimu kaltinamų asmenų procesai dažniausiai būna uždari ir bylos aplinkybės įslaptinamos ilgiems dešimtmečiams?

Labiau įtikinama, kai „tam tikrų prasmių“ sakiniai nuskamba iš ekspertais pristatomų žmonių lūpų: jais skaitytojai pasitiki labiau nei žurnalistais, manydami tuos žinant kažin ką daugiau negu paprasti mirtingieji. Minėtas ekspertas Sergejus Šestovas yra, be kita ko, Tarptautinės visuomeninės saugumo organų veteranų organizacijos prezidentas – jis žino, skaitome, „tai, apie ką nespecialistai gali tik spėlioti“. Tai, kad vykdoma informacinė-psichologinė aggresija, parodo ir tarptautinių teisės normų, žurnalistų profesinės etikos pamynimas. Tačiau, kaip žinome, kare apgaulė nevadinama apgaule, tai – karinė  gudrybė, pavykusi dezinformacija. Kaip sako prancūzai, kare visos priemonės pateisinamos (à la guerre comme à la guerre).

Sustabdykime Kremliaus agresorių. AFP nuotr.

Beje, auksaburnis Šestovas prieš penkerius metus leidiniui „Komsomolskaja pravda“ (vadinamas ir „mėgstamiausiu Vladimiro Putino laikraščiu“), ginčijantis dėl viešumon išplukdytos KGB instrukcijos, prasitarė, kaip galima atsakyti į kompromituojančias žinias: arba kalbėti rimtai, arba viską paversti humoru, marazmatiniu kliedesiu. Absurdo technologija? Ar tik kitus tepa ne tuo, kuo pats kvepia? Baltijos šalims skirto leidinio „Baltnews“ (jau neslepia, kad priklauso tarptautinei naujienų tarnybai „Rosija Segodnia“, RT) autorius itin vaizdingai aprašo, kaip labai nemėgstama pas juos, Estijoje, protestuojančių prieš vietinių rusų diskriminavimą: Estijoje kaltina ne tą, kuris orą patalpoje pagadino, o tą, kuris pasiūlė atidaryti langą. Tuo tarpu susidaro įspūdis, kad kai kurie patys gadina orą, o kaltę verčia kitiems.

Garsiausiai  „Čiupk vagį!“ šaukia pats vagis?

2019.07.11; 09:00

Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyksta dviejų dienų darbo vizito į Estiją. Parlamento vadovas dalyvaus Baltijos gynybos koledžo 20-mečio renginiuose, susitiks su Baltijos gynybos koledžo komendantu generolu majoru Andžiu Dilanu.
 
Tartu mieste įsikūrusio Baltijos gynybos koledžo jubiliejiniuose renginiuose taip pat dalyvaus Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis.
 
Seimo pirmininkas V. Pranckietis dalyvaus vėliavos, skirtos Tartu miestui ir simbolizuojančios ilgą kelionę, inauguracijos iškilmėse.
 
1999 m. Tartu įsteigtas Baltijos gynybos koledžas – bendra Baltijos valstybių aukštoji karo mokykla, rengianti Estijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų valstybių štabų karininkus ir civilius. Koledže studijuoja Baltijos šalių karininkai, taip pat karininkai iš Vakarų ir Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 03:00

Estijos verslas nori dirbti su Rusija, o politinio ryšio tarp šalių nebuvimas tam trukdo, po susitikimo su Rusijos susisiekimo ministru Jevgenijumi Ditrichu sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Taavi Aasas.
 
T. Aasas ir J. Ditrichas susitiko Sankt Peterburgo ekonomikos forume, kur aptarė dvišalius verslo ryšius ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.
 
„Svarbiausia, kad šis susitikimas išvis įvyko. Gerai, kad abi šalys rado laiko bendravimui. Kalbėjome apie tai, kad tokio aukšto lygio susitikimai yra išties svarbūs. Svarbiausias susitarimas – nusprendėme atnaujinti tarpvyriausybinės transporto komisijos darbą, be jos sprendimų priimti neįmanoma“, – interviu Estijos laikraščiui „Postimees“ kalbėjo iš Sankt Peterburgo sugrįžęs T. Aasas.
 
Paklaustas, ar mato pokyčių iš Rusijos pusės, ministras tikino, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Estija, o verslas esą visada norėjo bendradarbiauti, tik tam anksčiau trukdė politikų nenoras bendrauti.
 
„Man atrodo, kad Rusijos pusė yra pasiruošusi bendradarbiavimui su Estija. Žinoma, jie nori matyti, kad ir mes esame linkę bendradarbiauti. Noriu pabrėžti, kad verslo noras dirbti kartu visada buvo ir tebėra, tačiau ryšių vyriausybiniu lygiu nebuvimas keletą metų neigiamai paveikė mūsų santykių būklę ir tarpvyriausybinės komisijos darbą. Dabar ryšiai atnaujinti, o komisijos darbui kliūčių nebeliko“, – sakė T. Aasas.
 
Pasak ekonomikos ministro, itin svarbų signalą pasiuntė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, balandį Maskvoje susitikusi su Vladimiru Putinu.
 
„Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje atvėrė labai daug durų Estijos įmonėms. Taip pat reikėtų pasižiūrėti į Latviją ir Suomiją, kurios jau seniai normalizavo santykius su Rusija ir sėkmingai bendradarbiauja. Manau, dirbant su Rusija turime sekti kaimynų pavyzdžiu“, – pažymėjo T. Aasas.
 
Ministro teigimu, ES sankcijų Rusijai politika nesutrukdytų Estijai palaikyti glaudesnius ryšius su Rusijos verslu.
 
„Žinoma, sankcijos veikia, tačiau Latvijai ir Suomijai sankcijų politika netrukdo palaikyti ryšių su Rusija, dėl kurių jie turi galimybes bendradarbiauti, sulaukia tranzito užsakymų. Be to, yra nemažai krypčių, kurių sankcijos neveikia“, – teigė T. Aasas, pabrėždamas, kad „dabar situacija pasikeitė“, o aukštų Estijos valstybės pareigūnų vizitai Rusijoje „padės mūsų verslui“.
 
Paklaustas, kokios naudos Estija gali tikėtis iš bendradarbiavimo su Rusija, T. Aasas tikino, kad taip abi šalys gaus naudos, o Estija esą taps labiau matoma Rusijos rinkoje.
 
„Verslas vystosi tik tada, kai abi pusės gauna naudos iš to. Rusija gali gauti naudos iš mūsų uostų, jiems tai kelias į Skandinaviją. Mes pademonstravome, kad mes esame, niekur nedingome. Estija nori bendradarbiauti su Rusija. Jei nepalaikysime ryšių, galimybe bendradarbiauti pasinaudos kiti. Ministro lygio vizitas – aiškus signalas, kad mes norime kartu dirbti su Rusija. Politiniai ryšiai padės atverti duris verslininkams“, – interviu „Postimees“ sakė T. Aasas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:11
 
 

Dvišalio bendradarbiavimo politikos, ekonomikos ir kitose srityse klausimai ketvirtadienį aptarti ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Estijos premjero Jürio Rato susitikime.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja bendri interesai Europos Sąjungoje, saugumo ir strateginės infrastruktūros vystymo srityse. Pasiekėme nemažai, bet privalome tęsti pradėtus darbus, ypač plėtojant energetikos ir transporto jungtis, kurios tebėra gilesnės mūsų regiono integracijos Europoje prielaida“, – sakė S. Skvernelis.
 
Susitikime, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, pabrėžta, kad Lietuva remia Estijos siekį tapti JTO Saugumo Tarybos nare ir linki sėkmės balsavime penktadienį.
 
Vyriausybės vadovas nurodė, kad regimos trečiųjų šalių pastangos paveikti sinchronizacijos ir desinchronizacijos procesų įgyvendinimą, siekiant juos politizuoti, įtraukti Baltijos šalis į vilkinamas diskusijas. Todėl Baltijos šalių atsparumas bandymams „skaldyti ir valdyti“ ypač svarbus. Pasak premjero, reikėtų suplanuoti izoliuoto veikimo bandymą ir visoms trims Baltijos valstybėms.
 
Ypač svarbu, pasak S. Skvernelio, užsitikrinti, kad ES elektros rinkoje nebūtų galima prekiauti elektra iš trečiųjų šalių, kuri pagaminta nesilaikant skaidrių konkurencijos sąlygų, tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų. Lietuva tikisi Estijos palaikymo šiuo klausimu.
 
Susitikime pabrėžta, kad įgyvendintas projektas „Rail Baltica“ taps svarbia Baltijos šalių strateginės infrastruktūros dalimi, būtina ekonominiam ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Sklandus Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat ir Lenkijos bendradarbiavimas yra pagrindinė sėkmingo šio projekto įgyvendinimo sąlyga. Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, „Rail Baltica“ labai vertinamas kaip sostines jungiantis projektas.
 
Lietuva palaiko idėją dėl tunelio tarp Talino ir Helsinkio įgyvendinimo. Tai gali suteikti naujų galimybių, padidinti projekto konkurencingumą ir suteikti didesnio efektyvumo Šiaurės jūros ir Baltijos jūros TEN-T koridoriui.
 
Pabrėžtas energetinio dialogo su JAV vystymas. Lietuva suinteresuota glaudžiai bendradarbiauti su Estija ir Latvija įgyvendinant JAV energetikos sekretoriaus R. Perry’io Transatlantic Energy Cooperation (P-TEC) iniciatyvą.
 
S. Skvernelio manymu, nors Europos valdymo struktūrose ir nevyraus populistinės jėgos, tradicinių partijų silpnesni rezultatai Europos Parlamento rinkimuose parodė, kad piliečiai tikisi pokyčių ES. Lietuvos ir Estijos prioritetai dėl ES strateginės darbotvarkės sutampa.
 
Esminiai klausimai – būsimas Sanglaudos politikos ir Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas. Svarbu išlikti vieningiems ir toliau kovoti dėl šių sričių pakankamo finansavimo užsitikrinimo. Būtinos vienodos konkurencinės sąlygos žemės ūkyje, Lietuva pritars tik visiškam tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimui. Taip pat labai svarbu užsitikrinti pakankamą projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacijos finansavimą; Lietuvai vis dar aktualus kibernetinis saugumas, išorės sienų apsauga ir karinis mobilumas, pabrėžta susitikime.
Vyriausybės vadovas paprašė aktyvios Estijos paramos derybose dėl ES mobilumo paketo. Aktualiausi klausimai Lietuvos ir Estijos vežėjams – perteklinis vilkikų grąžinimas ir galimybės vairuotojams nakvoti kabinoje išlaikymas.
 
Kalbant apie saugumo sritį pabrėžta, kad reikėtų siekti tolesnio NATO prisitaikymo prie besikeičiančios saugumo aplinkos. Svarbu, kad Baltijos šalys būtų įvardytos kaip vienas iš pažeidžiamiausių regionų ir NATO parengtų sprendimus, kaip pašalinti šį trūkumą. Siekiama, kad regione nuolat būtų JAV pajėgos – kaip reikšmingas atgrasymo elementas. Lietuva taip pat remia Lenkijos iniciatyvą jos teritorijoje įkurdinti JAV divizijos lygio bazę.
 
S. Skvernelis palinkėjo naujajai Estijos Vyriausybei sėkmingo darbo ir padėkojo už kvietimus atvykti į Dainų šventę ir skaitmeninėms technologijoms skirtą pasaulinį forumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:33

Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje susilaukė kritikos iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau ji pati atmetė tokius priekaištus, sakydama, kad lengviausia yra boikotuoti bet kokius susitikimus.

„Kalbėtis su visais kaimynais yra natūralu. Kiek nenatūralu yra tai, kad aš turiu šitą dalyką paaiškinti“, – interviu britų laikraščiui „The Guardian“ sakė Estijos lyderė.

Balandį K. Kaljulaid Maskvoje atidarė renovuotą Estijos ambasadą ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmasis Estijos ir Rusijos vadovų susitikimas per 10 metų. Visgi K. Kaljulaid pabrėžė, kad boikoto politika nebuvo pats geriausias sprendimas.

„Gerai pasikalbėjome, aš laikiausi savo principų. Kalbėjome apie Sakartvelą ir Ukrainą, bet taip pat kalbėjome ir apie dvišalius klausimus. Turime dvišalių ryšių, ne visai prekybai yra įvestos sankcijos, mūsų žmonės artimai bendrauja“, – sakė K. Kaljulaid.

Estijos prezidentė atskleidė, kad susitikimą ji V. Putinui pasiūlė pernai lapkritį Paryžiuje, vykstant Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, o pats Rusijos lyderis sutiko.

Visgi šis K. Kaljulaid susitikimas su V. Putinu sukėlė kritikos audrą Lietuvoje ir Latvijoje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tuo metu pareiškė, kad Estija turėjo pasikonsultuoti dėl susitikimo su Lietuva ir Latvija.

Latvijoje taip pat esą būta abejonių dėl tokio susitikimo tikslingumo.

„Dialogą jau bandėme. Dievas žino, kiek kartu vien Vokietijos kanclerė Angela Merkel bandė kalbėtis su Putinu. Jis gali būti gana žavingas ir galima neblogai pasikalbėti su juo, jei jis gero nuotaikos, tačiau tai prie nieko nepriveda“, – telefonu „The Guardian“ sakė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga.

Vis dėlto K. Kaljulaid laikėsi savo ir tikino, kad boikoto politika dažnai buvo tik patogi priežastis išsisukti nuo nepatogaus pokalbio.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

„Sunku kalbėtis su tuo, kurio vertybės nuo tavųjų labai skiriasi. Visada lengva sakyti, kad yra tie kiti, kurie nenori kalbėtis su tavimi“, – teigė Estijos vadovė. Ji taip pat sakė, kad yra kilęs nerimas dėl to, kad Baltijos šalių saugumas yra aptariamas nedalyvaujant pačioms Baltijos šalims.

„Nenorių būti įtraukta į meniu, noriu sėdėti prie stalo“, – sakė K. Kaljulaid.

Pasak jos, susitikimo metu V. Putinas buvo mandagus ir elgėsi pagarbiai. Jis esą nebandė pamokslauti K. Kaljulaid dėl įvairių klausimų, susijusių su Estijos įsipareigojimais NATO ar šalyje gyvenančios rusakalbių mažumos padėtimi. „Abu pagarbiai vienas kitą išklausėme“, – sakė ji.

Tačiau, paklausta, ar susitikimas leido atrasti bendrų sąlyčio taškų tarp lyderių, K. Kaljulaid atsakė trumpai drūtai: „Ne.“
 
2019.05.15; 05:46

Praėjus kelioms dienoms po parlamento rinkimų Estijoje jų laimėtoja Reformų partija pradėjo koalicijos dėlionę. Liberalios partijos valdyba trečiadienį nusprendė pradėti derybas su kairės pakraipos Centro partija dėl koalicijos sudarymo.

„Mes norime kuo greičiau pradėti derybas dėl koalicijos“, – pranešime cituojama partijos pirmininkė Kaja Kallas. Nepaisant skirtingų pažiūrų, abi partijos esą galėtų sudaryti „stabilią vyriausybę“, kuri galėtų išspręsti dideles šalies problemas. „Mes atstovaujame didelei Estijos rinkėjų daliai, o tai neabejotinai yra svarbu socialinei sanglaudai“, – teigė K. Kallas. Centro partija, atstovo teigimu, svarstys pasiūlymą. Partijos pirmininkas Juris Ratas dar rinkimų vakarą davė suprasti, kad jo partija sutiktų būti koalicijos partnerė.

Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose Reformų partija iškovojo daugiausiai mandatų – 34 iš 101. Centro partija gavo 26 vietas. Toliau eina dešinioji populistinė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) su 19 vietų, konservatyvi „Isamaa“ partija (12) ir socialdemokratai (10). Visų penkių parlamentinių partijų atstovai trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulad, kuri turi pavesti sudaryti vyriausybę. 

Reformų partija ir Centro partija yra abi lyderiaujančios politinė jėgos nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Abi jos atmetė bendradarbiavimo su EKRE galimybę. Politologai mano, kad be Reformų ir Centro partijų koalicijos galimas būtų ir Reformų partijos aljansas su „Isamaa“ bei socialdemokratais.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.07; 01:30