Dvišalio bendradarbiavimo politikos, ekonomikos ir kitose srityse klausimai ketvirtadienį aptarti ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Estijos premjero Jürio Rato susitikime.
„Lietuvą ir Estiją sieja bendri interesai Europos Sąjungoje, saugumo ir strateginės infrastruktūros vystymo srityse. Pasiekėme nemažai, bet privalome tęsti pradėtus darbus, ypač plėtojant energetikos ir transporto jungtis, kurios tebėra gilesnės mūsų regiono integracijos Europoje prielaida“, – sakė S. Skvernelis.
Susitikime, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, pabrėžta, kad Lietuva remia Estijos siekį tapti JTO Saugumo Tarybos nare ir linki sėkmės balsavime penktadienį.
Vyriausybės vadovas nurodė, kad regimos trečiųjų šalių pastangos paveikti sinchronizacijos ir desinchronizacijos procesų įgyvendinimą, siekiant juos politizuoti, įtraukti Baltijos šalis į vilkinamas diskusijas. Todėl Baltijos šalių atsparumas bandymams „skaldyti ir valdyti“ ypač svarbus. Pasak premjero, reikėtų suplanuoti izoliuoto veikimo bandymą ir visoms trims Baltijos valstybėms.
Ypač svarbu, pasak S. Skvernelio, užsitikrinti, kad ES elektros rinkoje nebūtų galima prekiauti elektra iš trečiųjų šalių, kuri pagaminta nesilaikant skaidrių konkurencijos sąlygų, tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų. Lietuva tikisi Estijos palaikymo šiuo klausimu.
Susitikime pabrėžta, kad įgyvendintas projektas „Rail Baltica“ taps svarbia Baltijos šalių strateginės infrastruktūros dalimi, būtina ekonominiam ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Sklandus Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat ir Lenkijos bendradarbiavimas yra pagrindinė sėkmingo šio projekto įgyvendinimo sąlyga. Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, „Rail Baltica“ labai vertinamas kaip sostines jungiantis projektas.
Lietuva palaiko idėją dėl tunelio tarp Talino ir Helsinkio įgyvendinimo. Tai gali suteikti naujų galimybių, padidinti projekto konkurencingumą ir suteikti didesnio efektyvumo Šiaurės jūros ir Baltijos jūros TEN-T koridoriui.
Pabrėžtas energetinio dialogo su JAV vystymas. Lietuva suinteresuota glaudžiai bendradarbiauti su Estija ir Latvija įgyvendinant JAV energetikos sekretoriaus R. Perry’io Transatlantic Energy Cooperation (P-TEC) iniciatyvą.
S. Skvernelio manymu, nors Europos valdymo struktūrose ir nevyraus populistinės jėgos, tradicinių partijų silpnesni rezultatai Europos Parlamento rinkimuose parodė, kad piliečiai tikisi pokyčių ES. Lietuvos ir Estijos prioritetai dėl ES strateginės darbotvarkės sutampa.
Esminiai klausimai – būsimas Sanglaudos politikos ir Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas. Svarbu išlikti vieningiems ir toliau kovoti dėl šių sričių pakankamo finansavimo užsitikrinimo. Būtinos vienodos konkurencinės sąlygos žemės ūkyje, Lietuva pritars tik visiškam tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimui. Taip pat labai svarbu užsitikrinti pakankamą projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacijos finansavimą; Lietuvai vis dar aktualus kibernetinis saugumas, išorės sienų apsauga ir karinis mobilumas, pabrėžta susitikime.
Vyriausybės vadovas paprašė aktyvios Estijos paramos derybose dėl ES mobilumo paketo. Aktualiausi klausimai Lietuvos ir Estijos vežėjams – perteklinis vilkikų grąžinimas ir galimybės vairuotojams nakvoti kabinoje išlaikymas.
Kalbant apie saugumo sritį pabrėžta, kad reikėtų siekti tolesnio NATO prisitaikymo prie besikeičiančios saugumo aplinkos. Svarbu, kad Baltijos šalys būtų įvardytos kaip vienas iš pažeidžiamiausių regionų ir NATO parengtų sprendimus, kaip pašalinti šį trūkumą. Siekiama, kad regione nuolat būtų JAV pajėgos – kaip reikšmingas atgrasymo elementas. Lietuva taip pat remia Lenkijos iniciatyvą jos teritorijoje įkurdinti JAV divizijos lygio bazę.
S. Skvernelis palinkėjo naujajai Estijos Vyriausybei sėkmingo darbo ir padėkojo už kvietimus atvykti į Dainų šventę ir skaitmeninėms technologijoms skirtą pasaulinį forumą.
Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje susilaukė kritikos iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau ji pati atmetė tokius priekaištus, sakydama, kad lengviausia yra boikotuoti bet kokius susitikimus.
„Kalbėtis su visais kaimynais yra natūralu. Kiek nenatūralu yra tai, kad aš turiu šitą dalyką paaiškinti“, – interviu britų laikraščiui „The Guardian“ sakė Estijos lyderė.
Balandį K. Kaljulaid Maskvoje atidarė renovuotą Estijos ambasadą ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmasis Estijos ir Rusijos vadovų susitikimas per 10 metų. Visgi K. Kaljulaid pabrėžė, kad boikoto politika nebuvo pats geriausias sprendimas.
„Gerai pasikalbėjome, aš laikiausi savo principų. Kalbėjome apie Sakartvelą ir Ukrainą, bet taip pat kalbėjome ir apie dvišalius klausimus. Turime dvišalių ryšių, ne visai prekybai yra įvestos sankcijos, mūsų žmonės artimai bendrauja“, – sakė K. Kaljulaid.
Estijos prezidentė atskleidė, kad susitikimą ji V. Putinui pasiūlė pernai lapkritį Paryžiuje, vykstant Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, o pats Rusijos lyderis sutiko.
Visgi šis K. Kaljulaid susitikimas su V. Putinu sukėlė kritikos audrą Lietuvoje ir Latvijoje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tuo metu pareiškė, kad Estija turėjo pasikonsultuoti dėl susitikimo su Lietuva ir Latvija.
Latvijoje taip pat esą būta abejonių dėl tokio susitikimo tikslingumo.
„Dialogą jau bandėme. Dievas žino, kiek kartu vien Vokietijos kanclerė Angela Merkel bandė kalbėtis su Putinu. Jis gali būti gana žavingas ir galima neblogai pasikalbėti su juo, jei jis gero nuotaikos, tačiau tai prie nieko nepriveda“, – telefonu „The Guardian“ sakė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga.
Vis dėlto K. Kaljulaid laikėsi savo ir tikino, kad boikoto politika dažnai buvo tik patogi priežastis išsisukti nuo nepatogaus pokalbio.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Sunku kalbėtis su tuo, kurio vertybės nuo tavųjų labai skiriasi. Visada lengva sakyti, kad yra tie kiti, kurie nenori kalbėtis su tavimi“, – teigė Estijos vadovė. Ji taip pat sakė, kad yra kilęs nerimas dėl to, kad Baltijos šalių saugumas yra aptariamas nedalyvaujant pačioms Baltijos šalims.
„Nenorių būti įtraukta į meniu, noriu sėdėti prie stalo“, – sakė K. Kaljulaid.
Pasak jos, susitikimo metu V. Putinas buvo mandagus ir elgėsi pagarbiai. Jis esą nebandė pamokslauti K. Kaljulaid dėl įvairių klausimų, susijusių su Estijos įsipareigojimais NATO ar šalyje gyvenančios rusakalbių mažumos padėtimi. „Abu pagarbiai vienas kitą išklausėme“, – sakė ji.
Tačiau, paklausta, ar susitikimas leido atrasti bendrų sąlyčio taškų tarp lyderių, K. Kaljulaid atsakė trumpai drūtai: „Ne.”
Praėjus kelioms dienoms po parlamento rinkimų Estijoje jų laimėtoja Reformų partija pradėjo koalicijos dėlionę. Liberalios partijos valdyba trečiadienį nusprendė pradėti derybas su kairės pakraipos Centro partija dėl koalicijos sudarymo.
„Mes norime kuo greičiau pradėti derybas dėl koalicijos“, – pranešime cituojama partijos pirmininkė Kaja Kallas. Nepaisant skirtingų pažiūrų, abi partijos esą galėtų sudaryti „stabilią vyriausybę“, kuri galėtų išspręsti dideles šalies problemas. „Mes atstovaujame didelei Estijos rinkėjų daliai, o tai neabejotinai yra svarbu socialinei sanglaudai“, – teigė K. Kallas. Centro partija, atstovo teigimu, svarstys pasiūlymą. Partijos pirmininkas Juris Ratas dar rinkimų vakarą davė suprasti, kad jo partija sutiktų būti koalicijos partnerė.
Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose Reformų partija iškovojo daugiausiai mandatų – 34 iš 101. Centro partija gavo 26 vietas. Toliau eina dešinioji populistinė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) su 19 vietų, konservatyvi „Isamaa“ partija (12) ir socialdemokratai (10). Visų penkių parlamentinių partijų atstovai trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulad, kuri turi pavesti sudaryti vyriausybę.
Reformų partija ir Centro partija yra abi lyderiaujančios politinė jėgos nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Abi jos atmetė bendradarbiavimo su EKRE galimybę. Politologai mano, kad be Reformų ir Centro partijų koalicijos galimas būtų ir Reformų partijos aljansas su „Isamaa“ bei socialdemokratais.
NATO kovinių grupių dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – tiesioginis atsakymas Rusijai į jos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Pirmą kartą istorijoje šioje Europos dalyje dislokuota NATO kovinių grupių, kurios yra kovinėje parengtyje. Niekas nekalbėjo apie tokią galimybę iki Krymo. Tai tiesioginis atsakymas į agresyvius Rusijos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą“, – pabrėžė jis antradienį paskelbtame interviu Estijos laikraščiui „Postimees“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Aljanso vadovas priminė, kad kovinės grupės – daugiatautės, Baltijos regione yra ir JAV kariškių.
„Tai siunčia aiškią žinią, kad sąjungininkai yra vieningi. Jeigu bus užpultas vienas, atsakys visas Aljansas“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Anot jo, NATO pasirengimą ryžtingiems veiksmams patvirtino spalio-lapkričio mėnesiais Norvegijoje vykusios didžiausios po šaltojo karo pratybos „Trident Junkture“.
Pratybos pademonstravo NATO galią, jos parodė, jog 29 Aljanso šalys ir dvi partnerės – Švedija ir Suomija – gali veikti išvien ir prireikus permesti papildomas pajėgas, kad būtų užkirstas kelias konfliktui, sakė J. Stoltenbergas.
„Danske“ bankas, esantis pačiame pinigų plovimo skandalo Estijoje centre, vykdė didžiąją dalį užsienio mokėjimų tarp 2008 ir 2015 m., cituodama Estijos centrinio banko pranešimą, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Estiją krečia skandalas dėl įtarimų, kad bankai, tarp jų – „Danske“ bankas, plovė pinigus iš Rusijos, Moldovos ir Azerbaidžano per žmonių, negyvenančių Estijoje, banko sąskaitas. Iš viso, įtariama, galimai pinigų plovimo tikslais vykdyti Estijos užsienio mokėjimai 2008-2015 m. laikotarpiu sudarė apie 200 mlrd. eurų.
„Statistika akivaizdžiai rodo, kad didžiąją dalį šalyje vykdytų užsienio mokėjimų vykdė būtent „Danske“ bankas“, – teigiama centrinio banko pranešime.
Pasak centrinio banko, daugiausia užsienio mokėjimų Estijoje „Danske“ bankas įvykdė 2013 m. Šie mokėjimai sudarė 29,8 mlrd. eurų, arba 41,3 proc. visų užsienio mokėjimų tais metais.
Anksčiau spalį Estijos centrinis bankas skelbė, kad iš viso tarp 2008 ir 2017 m. bankai Estijoje įvykdė užsienio mokėjimų už daugiau nei 1 trln. dolerių.
2006 metų vasarą RF Centrinio banko (CB) pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas nuvyko į Estiją, kad perspėtų jos valdžią apie ten suorganizuotą neregėtą pinigų plovimo schemą, rašo The Daily Beast žurnalistė Niko Hains.
„Jo atskleista afera tęsėsi ir tapo didžiausia istorijoje nešvarių pinigų operacija – 200 mlrd. dolerių skandalu Danske Bank‘e“, – tvirtina leidinys ir primena: praėjus trims savaitėms po bandymo paskelbti pavojų Estijoje Kozlovas buvo nužudytas.
Leidinys mano: „Kozlovas yra trečias dabar velionis rusas, kurį galima susieti su skandalu Danske Bank‘e; Aleksandras Perepeličnas, kurio kompanija naudojosi banko Estijos skyriaus paslaugomis, mirė įtartinomis aplinkybėmis Britanijoje, o rusų teisininkas Sergejus Magnickis, tyręs 230 mln. dolerių grobstymą, mirė kalėjime Rusijoje. Tvirtinama, kad didžioji to išgrobstymo pajamų dalis buvo išplauta per Danske Bank‘ą“.
2006 metų rugsėjo 13 trys žmonės apšaudė Kozlovą ir jo vairuotoją Aleksandrą Semionovą. Vairuotojas mirė vietoje, Kozlovas – kitą rytą ligoninėje.
„Praėjus kelioms valandoms po Kozlovo mirties Rusijos oficialūs asmenys išdėstė viešą prielaidą, kad, tikriausiai, jį nužudė už keliems nedideliems bankams atšauktas licencijas“, – rašo leidinys.
Samdomas žudikas
Autorė rašo: „Ta šiek tiek absurdiška teorija netrukus tiksliai „pasitvirtino“: Rusijos valdžia surado būtent tokios finansinės įstaigos valdytoją ir apkaltino jį užsakius žmogžudystę. Aleksejus Frenkelis, kurio VIP-bank‘ą buvo uždaręs Centrinis bankas, buvo suimtas už tai, kad pasamdė tris žudikus ukrainiečius Kozlovui sušaudyti“.
Leidinys pabrėžia, kad Frenkelis primygtinai tvirtino ir tebetvirtina esąs nekaltas, bet jį nuteisė 19 metų kalėti.
Autorė rašo: „Dabar mes galime tvirtinti, kad tuo metu Kozlovas turėjo žymiai pavojingesnių priešų. 2006 metų birželį CB valdininkas specialiai nuvažiavo į Estiją, kad asmeniškai perspėtų vietinę valdžią apie neteisėtai pervestus milijardus rublių doleriais bei eurais į Vakarus per Sampo Bank‘o Estijos skyrių. Sampo, kurio būstinė buvo Suomijoje, vėliau tais pačiais metais, perėmė Danske – didžiausias Danijos bankas.
Atvykęs į Taliną Kozlovas pasakė Estijos Finansų priežiūros valdybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovui Andresui Palumaai, kad per jo prižiūrimą finansų sistemą eina pajamos, gaunamos iš vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo Rusijoje. Kozlovas paprašė uždaryti keletą konkrečių sąskaitų“.
Leidinio duomenimis, pirmą kartą apie tą kelionę pranešė Estijos laikraštis Eesti Ekspress praėjus mėnesiui po Kozlovo nužudymo.
Praėjo dar 12 metų, kol Danske Bank‘as pripažino, kad per jo skyrių Estijoje iškeliavo nevietinių gyventojų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų pinigai, iš viso 234 mlrd. dolerių. Vieno demaskuotojo tvirtinimais, kurie prasiskverbė į Danijos laikraštį Berlingske, buvo aptikta, kad kai kurias įtartinas sąskaitas valdė „Putino šeima ir FSB“, – sakoma straipsnyje.
FSB emblema
Į žinutę Estijos spaudoje atkreipė dėmesį JAV ambasada Taline. Leidinys perpasakoja tų Amerikos diplomatų, kurie 2010 metais buvo nesankcionuotai paviešinti WikiLeaks portale, depešą: „Amerikos oficialieji asmenys pasikalbėjo su Palumaa. Estijos reguliuotojas sumenkino Kozlovo perspėjimo reikšmę, lyginant su depeša, kuri buvo pasiųsta iš ambasados Taline į JAV ambasadą Maskvoje, o paskui į Valstybės departamentą Vašingtone. Jis pripažino, kad su sąskaitomis galėjo būti kokių nors juridinių ar teisinių problemų, bet sakė, kad ne neįžvelgė jokių teisės pažeidimo požymių“.
„Palumaa sakė, kad po Kozlovo perspėjimo Finansų priežiūros valdyba tęsė pokalbį ta tema su savo kolegomis rusais Maskvoje, bet rusai sakė, kad jie neturi informacijos, kuri patvirtintų Kozlovo keliamus kaltinimus“, – sakoma depešoje.
Autorė komentuoja: „Kitaip sakant, netrukus po susitikimo birželį Palumaa pranešė valdžiai Maskvoje apie Kozlovo antikorupcinę operaciją. Galimas dalykas, Rusijos oficialieji asmenys jau žinojo apie jo bandymus padaryti galą už jį politinėje hierarchijoje aukštesnių asmenų piktybiškai korupcijai. Šiaip ar taip, anot vedančiajame Rusijos laikraštyje Kommersant paskelbtos publikacijos, liepą žudikai ukrainiečiai pradėjo sekti Kozlovą“.
„Sampo banko Estijos skyrius, kurį įsigijo Danske bankas, buvo, kaip tvirtinta, vienas iš centrinių mazgų kriminalinių įmonių tinkle, kuris buvo valdomas iš Rusijos. Kaip išaiškėjo rugsėjį, kai pats Danijos bankas atliko tarnybinį tyrimą, po to, kai Kozlovas signalizavo apie pavojų, per jų sąskaitas buvo perpumpuota daugiau kaip 200 mlrd. dolerių užsienio lėšų“, – sakoma straipsnyje.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma
Leidinys patikslina: „Tarnybiniame Danske pranešime, kurį surašė Danijos juridinė firma Bruun and Hjejle ir kuris buvo paskelbtas rugsėjį, neišnagrinėtas visos atskleistos sumos – 234 mlrd. dolerių – statusas, bet padaryta išvada, kad jos „žymią dalį“, gali tekti laikyti įtartina“.
Autorė pažymi, kad oficialia Kozlovo nužudymo versija abejojo kai kurie rusai, o taip pat Austrijos, su kurios reguliatoriais Kozlovas irgi bendradarbiavo, vyriausybė“.
Nepartinė Riigikogu deputatė Tiina Kangro pirmadienį pareiškė, kad traukiasi iš „Tėvynės“ partijos frakcijos, praneša portalas ERR. Po šio jos žingsnio valdančioji koalicija, kurią sudaro Centro, Socialdemokratų ir Tėvynės partijos, Estijos parlamente turės 50 mandatų iš 101.
Pasak T. Kangro, pasitraukimo priežastis – „nusivylimas partijos socialine politika“.
„Žinoma, mane nuliūdino jos sprendimas. Bet aš tikiu kad tai buvo apgalvotas žingsnis, kurį reikia gerbti“, – pareiškė žurnalistams Estijos premjeras, Centro partijos pirmininkas Juris Ratas.
„Net jei supaprastinta matematika gali suteikti opozicijai daugumą parlamente, ją dar reikia realizuoti“, – sakė ministras pirmininkas.
Anksčiau žurnalistė T. Kangro buvo nemokamo laikraščio „Linnaleht“ vyriausioji redaktorė, aktyviai rūpinosi ribotų galimybių žmonėmis.
Riigikogu balsų dauguma atmetė Reformų partijos inicijuotą įstatymo projektą, leidžiantį Estijos piliečiams tuo pat metu turėti ES šalių, JAV, Australijos, Kanados, Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos pilietybę, praneša ERR.
Už įstatymo projekto atmetimą balsavo 50 parlamento deputatų, prieš – 35, 12 nebalsavo, o keturi nedalyvavo posėdyje.
Svarbiausias gegužę pasiūlyto įstatymo projekto tikslas buvo suteikti galimybę atgauti Estijos pilietybę žmonėms, kurie anksčiau gavo šalių, kuriose gyvena, pilietybę ir dėl šios priežasties prarado Estijos pilietybę, taip pat išsaugoti šių žmonių ryšius su istorine tėvyne.
Reformų partijos atstovai pavadino balsavimo rezultatus amoraliais ir prieštaraujančiais konstitucijai.
Vadinamasis Memorialo koridorius, ant kurio sienų išgraviruoti žuvusiųjų vardai
Bronius Puzinavičius
Šių metų rugpjūčio 31 dieną Lukiškių aikštėje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti.
Lukiškių aikštė – vis dar be didingo Lietuvos laisvės paminklo. Ir, atrodo, didingas paminklas Laisvei nebebus statomas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Bet ar tokiems dalykams ši aikštė yra tinkamiausia vieta? Juk joje, ar prie pat jos kažkada stovėjo Muravjovo-Koriko kartuvės, buvo NKVD-KGB kalėjimo rūsiai, kuriuose buvo kalinti, kankinti Lietuvos patriotai, vien tik 1944-1947 m. nužudyta beveik 800 žmonių. Ar turėtume pamiršti šiuos istorinius faktus ir jų nepaisyti, nepagarbiai, nerūpestingai ir triukšmingai elgtis, linksmintis būtent tuos įvykius menančiose vietose ar visai šalia jų, po buvusio kankinimo ir žudymo kalėjimo rūsių langais?
Ir kur tada Lietuvos sostinėje tinkamiausia vieta kovotojus už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę menančiam, pagarbą jiems išreiškiančiam bei Lietuvos valstybingumą simbolizuojančiam ir įtvirtinančiam monumentui, kurio jau daugelį metų visai pagrįstai reikalauja Lietuvos rezistentus, laisvės kovotojus, politinius kalinius ir tremtinius atstovaujančios organizacijos, visos Lietuvos patriotinės jėgos?
Lukiškių aikštėje – šiaudinė skulptūra. Slaptai.lt nuotr.Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento
Senovės romėnai sakydavo, kad žmonės, nežinantys istorijos, visą gyvenimą lieka vaikais, o praeitis yra pamatas, ant kurio yra statoma ateitis. Ar mes norime būti savo istorijos nežinančiais, į praeitį nežvelgiančiais vaikais ir, praeities nežinodami, jos negerbdami, neturėti tvirtų pamatų ateičiai? Kaip medis gali gyvuoti, augti tik giliai įsišaknijęs žemėje, taip ir tauta savo gyvybės syvus traukia iš praeities, iš savo tėvų, senelių ir prosenelių. Turbūt ne šiaip sau – vien tik dėl žodžių dermės, o ne dėl jų prasmės ir Tautiškoje giesmėje, tapusioje Lietuvos valstybės himnu, skamba žodžiai – „iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“.
Prisiminti savo istorinę praeitį, iš jos pasimokyti, ją įamžinti šiemet turime išskirtinę progą – minime savo valstybės atkūrimo šimtmetį. Šimtmetinį jubiliejų švenčiame ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai. Manau, tai gera proga pasidairyti ir pas juos, pažvelgti, kaip jie pažymi savo valstybių jubiliejų, ką jubiliejaus proga nuveikė savo istorinės atminties puoselėjimo ir įamžinimo srityje. Šį kartą siūlau bent kiek plačiau pasidairyti po Estiją, kuri, kaip žinia, dažnai pristatoma kaip viena sėkmingiausiai besivystanti posovietinė valstybė.
Garbingam šimtmečio jubiliejui Estijoje pradėta rengtis gerokai iš anksto. Kai kurie jubiliejaus verti projektai buvo įgyvendinti iki jubiliejinių metų likus keliems, ar net keliolikai metų. Antai jau 2009 m. Talino centre suformuotoje Laisvės aikštėje buvo pastatytas ir atidengtas Estijos kovų už Nepriklausomybę monumentas – stela, kurią vainikuoja Estijos Laisvės kryžiaus ordino atvaizdas. Būtent čia, šioje aikštėje prie Nepriklausomybės atkūrimą menančio paminklo šių metų vasario 24 d. įvyko pagrindinės Estijos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimo iškilmės (neskaitant anksti rytą kiek atokiau rengiamos ir gražia tradicija tapusios Estijos valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonijos virš Tompea pilies bokšto Saulei tekant).
Estijos premjeras deda vainiką prie Nepriklausomybės paminklo Taline
Iškilmės Laisvės aikštėje prasidėjo kovotojų už Estijos Nepriklausomybę pagerbimu ir vainikų bei gėlių padėjimo ceremonija prie Nepriklausomybės paminklo. Ceremoniją pradėjo Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid. Po jos kovotojų atminimą pagerbė Estijos parlamento vadovas Eikis Nestoras (Eiki Nestor), ministras pirmininkas Juris Ratas (Jüri Ratas), Kariuomenės vadas generolas Rihas Teras (Riho Terras), Talino meras Tavis Asas (Taavi Aas) ir kiti valstybės pareigūnai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Lukiškių aikštėje iki šiol nėra Lietuvos valstybingumą ir kovas už laisvę menančio didingo paminklo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiek vėliau, po vainikų ir gėlių padėjimo ceremonijos, Estijos Prezidentė pagerbė ir pasveikino aikštėje išsirikiavusius Estijos ir jos sąjungininkų karius, jų vėliavas, priėmė aikštėje priešais Nepriklausomybės paminklą surengtą didelį karinį paradą su karinės technikos, taip pat ir sunkiosios, demonstravimu. O Estijos ir kitų Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai Estijos ir Talino padangėje suko ratus visą karinio parado laiką ir virš iškilmių vietos praskrido ne vieną kartą, kaip kad būna pas mus, bet gal kokius 5 kartus, tiksliai net ir nesuskaičiavau. Pas mus Vasario 16 dienos pagrindinių iškilmių Daukanto aikštėje programoje, deja, nebuvo nei deramo kovotojų už Tėvynės Laisvę ir Nepriklausomybę pagerbimo, nei karinio parado.
Istorinės atminties įamžinimo prasme labai simboliška ir tai, kad Nepriklausomybės šventės ir Estijos valstybingumo šimtmečio iškilmės buvo pratęstos 2016 metais atidarytame didžiuliame 350 m. ilgio ir 34 tūkst. kvadratinių metrų ploto modernios, gal net futuristinės architektūros pastate – naujajame Estijos Nacionaliniame muziejuje, pastatytame visai šalia kito labai svarbaus Estijos kultūros ir mokslo centro – Tartu miesto, buvusioje sovietų karinio aerodromo teritorijoje.
Naujasis Estijos Nacionalinis muziejus – dar viena labai graži, tvari ir ilgalaikė estų tautos ir valstybės dovana Estijos Nepriklausomybės šimtmečiui, bene didžiausia Estijos valstybės investicija kultūros srityje po Nepriklausomybės atkūrimo. Nors muziejaus architektūriniai sprendimai labai modernūs ir šiuolaikiški, bet jo, kaip ir daugelio kitų muziejų ekspozicijos, paprastai koncentruojasi į istorinę praeitį, siekia atskleisti tautų ir kultūrų istorines šaknis, kuriomis maitinasi jų dabartis ir ateitis. Šis muziejus tarsi įkūnija praeities ir dabarties simbiozę, yra ypatingas dar ir tuo, kad jo ekspozicijose siekiama parodyti ne tik estų , bet ir visų ugro-finų nueitą istorinį kelią.
Čia, šio muziejaus konferencijų salėje, 2018 m. vasario 24 d. vakarą, buvo surengtas Estijos valstybės Nepriklausomybės šventei ir Šimtmečio jubiliejui skirtas iškilmingas priėmimas, kuriame dalyvavo apie 1,5 tūkst. svečių iš Estijos ir užsienio. (Lietuvoje, kiek žinau, tokio, ar panašaus priėmimo šių metų Vasario 16 d. visai nebuvo). Svarbiausioji šių iškilmių viešnia, o kartu ir šeimininkė buvo Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, į muziejų atvykusi kartu su savo sutuoktiniu Georgijumi-Rene Maksimovskiu (Georgi-Rene Maksimovski).
Karinės technikos paradas Taline 2018 m. vasrio 24 dieną
Priėmime pasakytoje kalboje Prezidentė apžvelgė estų tautos istorinį kelią, jos kovą už laisvę ir nepriklausomybę, ragino savo tautiečius ir toliau saugoti savo estiškąją tapatybę dabartinėje iššūkių kupinoje pasaulio globalizacijos tikrovėje. Ji sakė, kad mažos tautos išlikimo kovoje ypač svarbus vaidmuo tenka mokyklai ir jaunosios kartos ugdymui. Mokykla turi ugdyti veiklius, mąstančius (ir mąstančius estiškai!) Tėvynės patriotus, kurie būtų pasirengę ne tik būti konkurencingi darbo rinkoje, bet ir apginti bei išsaugoti estiškąją tapatybę bei savo tautos egzistenciją ir valstybingumą. Anot Estijos Prezidentės, didelės tautos gali sau leisti, kad visuomeniškai aktyvi ir veikliu patriotizmu pasižyminti būtų tik nedidelė tautos dalis, o mums, mažai tautai, labai svarbu, kad patriotiškai mąstytų ir aktyviai, konstruktyviai veiktų visa tauta. Prezidentė Kersti Kaljulaid savo kalbą baigė kviesdama susitelkti ir dėti visas pastangas, kad Estija būtų išsaugota, paskelbė šūkį „Išsaugokime Estiją“!
Remonto darbai Lukiškių aikštė. Vyčio čia nebus, todėl aikštė – nyki, atgrasi, svetima. Slaptai.lt nuotr.
Visai neseniai, šių metų rugpjūčio 23 – Juodojo kaspino bei Tarptautinę totalitarinių režimų atminties dieną visa Estija ir jos sostinė praturtėjo dar vienu labai svarbiu istorinės atminties įamžinimo objektu. Taline, ant Marjamiagi (Maarjamäe) kalvos buvo atidengtas Komunistinio teroro aukų memorialas, kurio plokštėse lazeriu išgraviruoti daugiau kai 22 tūkstančių komunistinio teroro aukų vardai, palikta vietos ir kitų aukų vardams, jei jie bus atskleisti ir prikelti iš užmaršties. Šį Komunizmo aukų memorialą bendromis pastangomis kūrė Estijos istorinės atminties institutas, Estijos Respublikos Teisingumo ministerija bei renginių ciklo „Estijos Respublikai 100 metų“ organizacinis komitetas. (O kad taip ir pas mus būtų – ne nuolatiniai, neretai tarpusavio rietenomis ir abipusiais kaltinimais virstantys bevaisiai ir nesibaigiantys ginčai, bet darnus ir sutelktas veikimas!).
NATO naikintuvai Talino padangėje Estijos Nepriklausomybės dieną
Memorialą atidarė Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid ir, atrodo, joks alergijos priepuolis jos prie šio didelio memorialo neištiko, nes sugebėjo pasakyti netrumpą, turiningą ir progai pritaikytą kalbą, kurioje pasmerkė totalitarizmą, pabrėžė, kokios baisios buvo totalitarinių režimų pasekmės, apie kurias gerai žino estai ir kitos komunistinių režimų jungą patyrusios tautos. Ji sakė, kad ir šiandien dar pasitaiko tokių, kurie teigia, jog vienas ar kitas diktatorius, esą, siekė kilnių tikslų, tik jam nepavyko jų įgyvendinti. Bet mes turime suprasti, kad kiekviena totalitarinė ideologija yra nesutaikomas laisvės priešas, o šia ideologija grindžiamų politinių režimų kainą mes žinome iš savo istorinės patirties. Todėl ir šiandien turime budėti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių sargyboje, neleisti, kad politiniai sprendimai būtų priimami vadovaujantis neapykanta ir smurtu. Tik tada galėsime būti ramūs dėl savo vaikų ir kitų būsimųjų kartų ateities.
Memorialo atidarymo iškilmėse dalyvavęs Estijos Teisingumo ministras Urmas Reinsalas (Reinsalu) padėkojo visiems, kurie vienu ar kitu būdu prisidėjo prie šio memorialo sukūrimo, o ypač tiems, kurie rinko medžiagą apie komunistinio teroro aukas. Jis sakė, kad Memorialo atidarymo iškilmių dieną atiduodame pagarbą Estijos žmonėms – vyrams, moterims, vaikams, kurie tapo teroro ir prievartos aukomis. Dėl nacių ir sovietų suokalbio nepriklausomybę praradusi Estija neteko penktadalio savo gyventojų. Čia, šiame memoriale, aukų artimieji ir visi mes galėsime pagerbti visus tuos, kurie buvo nužudyti, žuvo kovoje arba būdami tremtyje, toli nuo savo namų. Daugelio jų palaidojimo vieta nėra žinoma. Todėl memorialas su ant jo sienų išgraviruotais žuvusiųjų vardais bus jų atminimo ir pagarbos jiems teikimo vieta bei priminis dabartinei ir ateities kartoms apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus.
Estijos istorinės atminties instituto atstovė Sandra Vok (Vokk) savo kalboje pabrėžė, jog nacizmo nusikaltimai yra jau gana gerai žinomi pasaulyje ir pasmerkti. To, deja, dar negalima pasakyti apie komunistinių režimų nusikaltimus. Dėl raudonojo teroro didžiulių nuostolių patyrė ir estų tauta bei kitų tautybių Estijos gyventojai. Todėl Estijai tenka ypatingai svarbus vaidmuo skelbiant pasauliui tiesą apie komunizmo nusikaltimus. Tikriausiai ir mes, lietuviai, sekdami estų pavyzdžiu, turėtume dar aktyviau ir išraiškingiau prie to svarbaus ir prasmingo darbo prisidėti.
Estijos Prezidentė kalba Komunizmo aukų memorialo atidarymo iškilmėse
Estijos Respublikos Nepriklausomybės šimtmečio proga sukurtą ir Taline, ant Marjamiagi kalvos atidarytą Komunistinio teroro aukų memorialą sudaro dvi dalys – „Kelias“ ir „Tėviškės sodas“. Kelią sudaro memorialinis koridorius, ant kurio sienų, kai jau minėta, išgraviruoti daugiau kaip 22 tūkstančių žuvusiųjų vardai, daugelio kurių palaidojimo vietos nėra žinomos. Šis koridorius simbolizuoja totalitarinio režimo žiaurumą ir nežmoniškumą. Ramybę ir saugumą teikia „Tėviškės sodas“, pasodintas priešais memorialo sieną, kurios plokštumą iš sodo pusės puošia darbščiųjų bitelių atvaizdai.
Priminę ir glaustai aptarę tik kai kuriuos labai svarbius ir reikšmingus pastarojo laikotarpio ir ankstesnių metų Estijos veiksmus istorinės atminties įamžinimo bei kultūros puoselėjimo srityje, prisiminę tik mažą dalelę Estijos Prezidentės ir kitų valstybės pareigūnų pasakytų kalbų, labai svarbių tautos savivokai ir jos išlikimui, manau, galime konstatuoti, jog Estija, jos aukščiausio rango valstybės pareigūnai, visa estų tauta, pasitikdami savo valstybės Nepriklausomybės šimtmetį, ir šiais, jubiliejiniais metais, nuveikė daugiau ir reikšmingesnių, išliekamąją vertę turinčių darbų negu mes, gražiau ir prasmingiau paminėjo savo valstybės jubiliejų.
Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.Estijos pirmoji pora atvyksta į priėmimą, surengtą Estijos Nepriklausomybės šimtmečio proga
Kodėl taip yra? Priežasčių matyt tiek daug, kad ir ant jaučio odos dydžio lapo jų nesurašysi. Pasakysiu tik tiek, kad gal ir mes visi, mūsų visuomeninės organizacijos, judėjimai, kiti piliečių sambūriai dėl to esame kalti, nes nesugebame susitelkti, vieningai ir tvirtai pareikalauti, kad mūsų aukščiausio lygio rinktieji, ar paskirtieji valstybės pareigūnai nesibodėtų paminklais ir kitais istorinės atminties įamžinimo projektais, nesityčiotų iš „praeities šešėlių“, nebijotų „galvoti apie praeitį“, girdėtų patriotinių jėgų balsą, nestrigtų bevaisių ir beprasmiškų, dirbtinai konstruojamų diskusijų, „švogerysčių“ ir korupcijos voratinkliuose, bet laiku priimtų reikalingus sprendimus ir, dirbtinai nevilkindami, juos įgyvendintų, o neatidėliotų iki kitų jubiliejų, kuriuos vėl pasitiks visiškai nepasiruošę.
XXX
Parengta pagal: 1) 100th Anniversary of the Estonian Republic; 2) Independence Day Parade on Tallinn‘s Freedom square; 3) The President of the Republic at the Republic of Estonia Independence Day celebration at the Estonian National Museum; 4) A Memorial for the Estonian Victims of communism in Maarjamae is open; 5) Estonia opens Memorial in remembrance of 22000 victims of communism; 6) A Memorial to the victims of communism opens in Estonia; 7) The Estonian National Museum (Eesti Rahva Muuseum) opens in Tartu; 8) 5 Reasons You should visit the Estonian National Museum in Tartu.
Nuotraukos iš Vikipedijos anglų kalba: 1) War of Independence Column in Tallinn; 2) Freedom Square in Tallinn; 3) Independence Day Parade on Tallinn‘s Freedom square; 4) The Estonian National Museum (Eesti Rahva Muuseum) in Tartu; 5) A Memorial to the victims of communism opens in Estonia – vaizdai.
Estijos karinių oro pajėgų vadas Riivas Valgė pareiškė, kad antradienį Ispanijos naikintuvo per klaidą paleista „oras-oras“ klasės raketa buvo kovinės parengties, ji tikriausiai sprogo, praneša ERR.
„Jeigu žmonės ras raketą ar kažką į ją panašaus, jie turi pranešti gynybos pajėgoms. Mūsų duomenimis, ji yra Estijos teritorijoje. Raketa buvo paleista Otepės rajone 6 kilometrų aukštyje šiaurės vakarų kryptimi. Ji kažkur į šiaurę nuo Tartu. Matyt, ši raketa sprogo“, – citavo kariškį Estijos televizijos naujienų laida „Aktuali kamera“.
R. Valgė pripažino, jog tai pirmas toks incidentas Baltijos šalių oro gynybos istorijoje.
Antradienį 15 valandą 44 minutės virš Pietų Estijos skrydžio metu Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Eurofighte“ per klaidą paleido kovinę „oras-oras“ klasės raketą.
Kaip pranešė Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba, raketos skrydžio trajektorija, jos buvimo vieta ir būklė dabar tikslinamos, kariškiai jos ieško.
Raketos susinaikinimo režimas suaktyvintas, tai užtikrina, kad klaidingo paleidimo atveju ji bus likviduota ore, bet negalima atmesti, kad raketa vis dėlto pasiekė žemę.
Žmones, kurie ras raketą arba jos komponentus, Estijos gynybos pajėgos prašo jokiu būdu neliesti pavojingo radinio ir tučtuojau pranešti šalies karinių oro pajėgų telefonu 717 1900 arba numeriu 112.
Paskutinė spėjama raketos buvimo vieta – 40 kilometrų į šiaurę nuo Tartu.
Raketos AMRAAM, kurią ispanų įgula paleido mokomojo skrydžio metu netoli Otepės, ilgis – 3,7 metro, skersmuo – 18 centimetrų.
Skirtingai nuo Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Estijos tarnybų atstovai kur kas atlaidžiau žiūri į pavėžėjimo paslaugų programėlę „Yandex. Taksi“ ir neketina drausti ja naudotis, rašo Estijos laikraštis „Postimees“.
„Valstybinių informacijos sistemų departamentas nėra toks kategoriškas, kaip mūsų kolegos lietuviai, ir niekam nedraudžia naudotis programėle taksi iškviesti, taip pat ir valstybinių įstaigų tarnautojams. Suprantama, naudojantis ta ar kita programėle reikia apdairiai elgtis su savo asmens duomenimis“, – sakė leidiniui departamento kibernetinio saugumo padalinio CERT-EE vadovas Tonu Tammeris.
Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pirmadienį pareiškė, kad rekomenduoja nenaudoti pavėžėjimo programėlės „Yandex. Taxi“, kol bus atliktas išsamus jos tyrimas.
Rusijos kapitalo bendrovė „Yandex. Taxi“ pradėjo savo veiklą Estijoje šiais metais.
Apie atsistatydinimą paskelbė JAV ambasadorius Estijoje. Pranešama, kad tokį jo žingsnį paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie sąjungininkus Europoje, informuoja BBC.
JAV prezidentas neseniai nurodė įvesti muitus kai kurioms prekėms iš Europos Sąjungos ir griežtai kritikavo NATO partnerius.
„Prezidento pareiškimai apie tai, kad Europos Sąjunga siekia pasinaudoti JAV kaip kiaule taupykle arba kad NATO yra lygiai tokia pat bloga kaip NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis), yra ne tik faktiškai klaidingi, bet ir įrodo, kad man atėjo metas trauktis“, – JAV ambasadorius Estijoje James’as Melville’is rašė draugams feisbuke.
J. Melville’į ambasadoriumi Estijoje paskyrė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2015 m.
Kai kurie kiti JAV diplomatai pastaraisiais mėnesiais taip pat pasitraukė iš einamų pareigų. Sausį atsistatydino JAV ambasadorius Panamoje Johnas Feeley, kuris sakė nebegalėjęs likti poste dėl prezidento D. Trumpo.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį turėjusi dalyvauti Tartu mieste vykstančioje studentų dainų šventėje „Gaudeamus“ ir pasveikinti šios šalies žmones su garbingu valstybės 100-mečiu, dėl blogų oro sąlygų neišvyko į Estiją.
„Dėl skrydžiui netinkamų oro sąlygų Lietuvoje ir Estijoje prezidentė negalės šį vakarą dalyvauti festivalio „Gaudeamus” atidarymo koncerte Tartu. Šalies vadovė Estijos žmonėms palinkėjo gražios šventės ir perdavė sveikinimo įrašą estų kalba“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., tačiau oficialios iškilmės surengtos kartu su didžiausiu visų trijų Baltijos valstybių studentų festivaliu „Gaudeamus“, kurio namai šiemet – antrasis Estijos miestas Tartu.
Festivalio pradžioje Lietuvos vadovė turėjo sakyti sveikinimo kalbą Estijos žmonėms ir stebėti valstybės 100-mečiui skirtą iškilmingą Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų chorų bei folkloro ansamblių koncertą. Šventiniame renginyje dalyvauja Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Islandijos ir Sakartvelo prezidentai.
Šiemet „Gaudeamus“ dalyvauja 53 chorai ir folkloro kolektyvai iš Lietuvos. Vienas svarbiausių festivalio renginių – specialus lietuvių folkloro koncertas, skirtas Estijos 100-mečiui, kuris vyks šeštadienį.
Baltijos šalių studentų festivalis „Gaudeamus“ rengiamas nuo 1956 metų. Šiemet jis vyksta 18 kartą. Kitas „Gaudeamus“ vyks 2021 m. Lietuvoje.
Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijų spaudos konferencija. Gintaras Karosas, Ilona Kalnina ir Riin Alatalu.
Š. m. gegužės 17 d. Latvijos 100-mečio informacijos centre Nacionalinėje Latvijos bibliotekoje įvyko bendra visų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijų spaudos konferencija. Pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams ir Europos kultūros paveldo metams.
Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo organizuodamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Lankytojai laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d.
Projektą organizuoja Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Latvijos pilių, rūmų ir dvarų asociacija, Estijos dvarų asociacija ir Estijos dvarų mokyklų asociacija.
Švęsdamos Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius, trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos sujungė savo jėgas, taip parodydamos simbolinę Baltijos kelio tąsą.
Baltijos šalių praeitis, taip pat ir dabartis, pilna iššūkius keliančių palikimo ir tarpkultūrinių dialogų prieštaravimų. Viena iš įdomių temų yra dvarų likimas XX amžiuje. Buvę politinės galios, architektūrinės ir kultūrinės didybės nešėjai, – žinomų pasaulio tyrinėtojų, menininkų, rašytojų, mokslininkų ir pan. gimimo ir gyvenimo vietos, – dvarai įgavo naujas funkcijas, o kai kurie buvo apleisti ir nyko (jau nuo 3-iojo dešimtmečio, o dramatiškai – sovietų okupacijos laikotarpiu). Dvarų palikimas labai iš lėto atgimė 9-ajame dešimtmetyje – pirmieji tyrimai ir išsaugojimo darbai 1991 metais nutiesė kelią Baltijos šalių kultūros paveldo aktualizavimui Europos kontekste.
Nuo tada valstybės, savivaldybės, paveldo institucijos, o labiausiai šimtai privačių savininkų ir entuziastų paskyrė savo laiką, išteklius ir jėgas buvusiai dvarų didybei išsaugoti ir atgaivinti. Šiandienos iššūkis yra atkurti dvarų, kaip kaimiškų vietovių ekonominės ir kultūrinės raidos variklių šiuolaikinėje visuomenėje, poziciją.
Nuotraukų koliažas, pasakojantis apie Baltijos šalių pilis ir dvarus
XXI amžiaus pradžioje dvarų savininkai ir valdytojai susibūrė į nacionalines asociacijas, siekdami dalintis žiniomis, patirtimi ir remti vienas kitą. Šiemet pirmą kartą trijų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad sukurtų bendrą kelionių „žaidimą“, leisiantį pažinti dvarų tinklo tankumą, atrasti panašumus ir skirtumus, paliudyti pastangas žmonių, sunkiai dirbančių, kad išsaugotų mūsų bendrą kultūros paveldą.
2018-aisiais lankytojams duris atvers daugybė dvarų. Keliautojai kviečiami į dvarus, jau gerai žinomus dėl savo kruopščios restauracijos, dėl įdomių muziejų, puikių paslaugų ar aukšto lygio kultūrinių veiklų. Tačiau verta pažinti ir daugybę kitų – mažų ar didelių, geresnės ar prastesnės būklės dvarų. Visi ir kiekvienas iš jų yra praėjusių laikų liudytojas ir daro įtaką kultūrinei ir ekonominei vietovės raidai.
Pažinimo ir kelionių projekto simbolis yra raktas kaip užuomina į atveriamas pilies ar dvaro duris. Lankytojai rinks simbolinius pilių ir dvarų raktus kaip patirčių ir įspūdžių prisiminimą.
Šis projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos valstybių paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams paminėti, taip pat ir daugybei asmenų bei institucijų, kurie dirba turėdami svarbią misiją – išsaugoti šį unikalų kultūros paveldą.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas spaudos konferencijoje Rygoje pasakė: „Džiaugiamės, kartu su Latvija ir Estija, švęsdami savo tūkstantmetės Lietuvos valstybingumo atstatymo šimtmetį ir tiesdami Baltijos pilių ir dvarų kelią. Kiekviena pilis ar dvaras pasakoja atskirą legendą, o kraštovaizdžio ir architektūrinis paveldas teikia nepakartojamą galimybę grįžti šimtmečius atgal ir pajusti praeities auros dvelksmą“ ir pakvietė keliautojus patirti nepakartojamų įspūdžių Baltijos šalių lobyne – pilyse ir dvaruose.
Lankytojai pilyse ir dvaruose laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d.
Gegužės 24 d. 12.00 val. Alantos dvare – kelionių po Lietuvos dvarus pradžios renginys. Simbolinio rakto perdavimas pirmam lankytojui, atversime dvarų duris ir pakviesime domėtis ir keliauti po dvarus visuomenę.
Gegužės 24–25 d. – atvirų durų dienos 26-iuose Latvijos dvaruose.
Buvęs Rusijos GRU pulkininkas Sergejus Skripalis 2016 metais lankėsi Estijoje ir ten slapta susitiko su šios šalies specialiųjų tarnybų darbuotojais. Tai pirmadienį pranešė JAV laikraštis „The New York Times“, remdamasis aukštu vienos iš ES šalių pareigūnu.
„Vienas iš aukštų ES atstovų, kuriam žinoma apie kelionę, patvirtino, kad buvęs Rusijos agentas 2016 metų birželį slapta susitiko su grupe žvalgybos darbuotojų. Bet tebėra neaišku, ką jie svarstė“, – rašo leidinys. Jis taip pat pažymi, jog šaltiniai žinias apie S. Skripalio kelionę į Estiją pavadino „labai konfidencialia informacija“.
Pasak leidinio, surengti susitikimą padėjo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos.
Sekmadienį Čekijos interneto leidinys „Respekt“ pranešė, kad buvęs Rusijos GRU pulkininkas 2012 metais slapta lankėsi Prahoje ir ten susitiko su Čekijos specialiųjų tarnybų atstovais, o paskui jie patys mažiausiai vieną kartą susitiko su juo Didžiojoje Britanijoje.
Kovo 4 d. S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono.
Didžioji Britanija apkaltino Rusiją prisidėjus prie S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo. Maskva neigia turinti ką nors bendra su šiuo incidentu.
Trečiadienį Estijoje prasideda didžiausios šalies istorijoje karinės pratybos „Siil 2018“, kurios truks iki gegužės 14 d., praneša portalas ERR. Jose dalyvaus daugiau kaip 15 tūkstančių kariškių ir jėgos tarnybų pareigūnų.
Pagal pratybų scenarijų, priešininkė yra išgalvota valstybė Murinus, kuris mėgina destabilizuoti padėtį Estijoje ir suskaldyti NATO šalis.
Pratybose dalyvaus sąjungininkai iš Didžiosios Britanijos, JAV, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Belgijos, Kanados, Suomijos, Švedijos, Gruzijos, Ukrainos ir Airijos.
Šiltas ir švelnus debesuotas liepos rytas. Naktį nulijo, o dabar oras tarsi įniko mąstyti – vėl grąžinti lietų ar atverti saulę?Tarpais kur nors gatvės kertėje vėjas pūstelėdavo it kokią šutrą, tačiau jau kitą mirksnį ji nuslūgdavo, sudaryta iš garų ir priemiesčio tvaiko, buvo per sunki judėti. O aukštumoj turėjo būti vėjo, nes fabriko kaminų leidžiami dūmų srautai driekėsi lyg baisingo padaro kibios rankos ar virš dulsvo miesto grėsmingai išmestos juodos svirtys, ketinančios jį sugriebti su visais jo džiaugsmais ir rūpesčiais.
Tokia lyrine gaida prasideda kelionė. Kerinti, įtraukianti bei atverianti žmogaus ir jį supančio pasaulio gelmę, žadinanti vaizduotę.
Portale slaptai.lt jau esame pristatę dvi estų literatūros klasiko, rašytojo Antono Hanseno Tammsaare‘s (1878 – 1940) penkiatomio epinio romano „Tiesa ir teisingumas“ knygas.
Pirmoji knyga 2009 metais buvo išleista „Vagos“ leidyklos serijoje Pasaulinė literatūros biblioteka. Antrąją 2017-aisiais išleido „Krantų“ redakcija.
Ir štai dienos šviesą išvydo trečiasis tomas. Simboliška – Estijos Nepriklausomybės šimtmečio proga, tokiu būdu pagerbiant ne tik estų tautą, bet ir suteikiant galimybę mūsų skaitytojui geriau pažinti kaimynų gyvenimo epopėją. Trečiojo tomo atsiradimas – taip pat kilnaus „Krantų“ redakcijos žmonių darbo dėka.
Ši knyga buvo pristatyta Knygų mugėje šeštadienį. Jos pristatyme dalyvavo vertėja Danutė Sirijos Giraitė, knygos redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, meninis redaktorius Helmutas Šabasevičius.
Man regis, tai yra būtent tie žmonės, kurie kuria šiandieninę Lietuvą per amžinųjų mums artimų tautų vertybių sklaidą.
Estų literatūros klasiko, rašytojo Antono Hanseno Tammsaare‘s (1878 – 1940) penkiatomis epinis romanas „Tiesa ir teisingumas“
Šios, trečiosios, knygos pagrindinis leitmotyvas – žmogaus kova už geresnį gyvenimą. Joje piešiami paveikslai iš 1905 metų carinės Rusijos imperijos, kuriai tuo metu priklausė ir estų tauta, revoliucijos. Knygoje atspindėti tikroviški istoriniai įvykiai: tų metų spalio 16 dieną Taline vykusios darbininkų demonstracijos metu buvo sušaudyta devyniasdešimt žmonių. Sužeista per du šimtus. Turgaus aikštėje pašarvotų aukų laidotuvėse dalyvavo keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Gruodžio pradžioje darbininkai pradėjo visuotinį streiką, o gruodžio 10-ąją caro valdžia paskelbė karo padėtį Taline ir Šiaurės Estijoje.
Kaip teigia romano vertėja, 1905-ųjų revoliucijos metu Estijoje buvo sugriauta ir sudeginta šimtas dvidešimt dvarų, per keturiasdešimt degtinės varyklų, nusiaubtos smuklės, degtinės monopoliai. Šiaurės Estijon atsiųsti caro baudėjai nužudė apie tris šimtus gyventojų, daugiau kaip šešiems šimtams pritaikė fizines bausmes, šimtus įkalino.
Ir štai tokiu metu pagrindiniam romano herojui Indrekui iškyla dilema: kaip gyventi toliau, kokiomis vertybėmis vadovautis?
Būtent tuo metu formuojasi ne tik Indreko pasaulėjauta, bet ir pasiekiama visos estų tautos dramatinė kulminacija. O svarbiausias psichologinis Indreko lūžis – kai jo nepagydomai serganti motina paprašo jai sugirdyti mirtiną vaistų dozę:
Motina nutilo. Indrekas taip pat nepratarė nė žodžio, nelygu kaupdamas visas savo jėgas atlikti tam, kas priešingu atveju galėtų likti nepadaryta. Tik tada, kai pajėgė dešinę ranką pakišti po motinos pagalve, laikydamas kairiąja parengtus miltelius, jis tarstelėjo:
Estija mini Nepriklausomybės šimtmetį. Ta proga šeštadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje, vyko vėliavų pakėlimo ceremonija. Lietuvos ir Estijos vėliavas iškilmingai pakėlė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, skambėjo abiejų valstybių himnai.
Nepriklausomybės diena vasario 24-ąją – svarbiausia Estijos valstybinė šventė, kai minimas šalies Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas.
„Labiau nei geografinis atstumas mus sieja panaši istorija ir kovos už nepriklausomybę, o šiandien – ir tie patys saugumo iššūkiai, – šeštadienį minint Estijos nepriklausomybės šimtmetį sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Linkiu visiems estams dar daug šimtmečių gyventi stiprioje ir saugioje valstybėje, o Estijai – išauginti laisvas, išsilavinusias, patriotiškas ir okupacijos nepažįstančias naujas kartas.“
Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė penktadienį atvyko į Estiją, kuri yra pirmoji jo turo po Baltijos valstybes ir kitas Europos šalis stotelė.
Estijos sostinėje Taline Japonijos premjeras susitiks su prezidente Kersti Kaljulaid ir ministru pirmininku Juriu Ratasu. Politikai visų pirma aptars dvišalį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.
„Sh. Abės vizitas aiškiai parodo naują Estijos ir Japonijos santykių lygį“, – sakė Estijos premjeras.
Vizitą Japonijos premjeras pratęs kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje, o dar vėliau vyks į Bulgariją, Serbiją ir Rumuniją.
Be kita ko, tebetvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos, šio turo metu Sh. Abė sieks palaikymo griežtai savo pozicijai Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Sh. Abė primygtiniai reikalauja didinti įtampą Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų ir raketų programų.
Premjeras taip pat turi verslo interesų ir nori didinti Japonijos svarbą šiame regione. Į Japoniją premjeras sugrįš trečiadienį.
Estijos Harju apskrities teismas penktadienį pripažino kaltu 20 metų pabėgėlį iš Sirijos dėl mėginimo sudeginti žmoną ir nuteisė jį 10 metų kalėti, praneša naujienų portalas ERR.
Gautomis žiniomis, byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, bet nuosprendis paskelbtas viešai.
Siras Kovanas Mohamadas (Kovan Mohammad) buvo kaltinamas sunkiu savo žmonos sužalojimu ir fiziniu smurtu prieš ją.
Šių metų kovo 7 d. sunkios būklės 22 metų sirė buvo atgabenta į ligoninę iš buto Taline. Buvo nudegę 70 procentų jos kūno. Medikams pavyko išgelbėti moters gyvybę.
Incidento metu bute buvo jos sutuoktinis ir jų pustrečių metų amžiaus vaikas. Kaltinamasis buvo suimtas nuo kovo 10 d.
Sirų šeima atvyko į Estiją iš Graikijos praėjusių metų birželio mėnesį pagal pabėgėlių paskirstymo Europos Sąjungoje kvotų sistemą.
Estija iki šiol priėmė 161 pabėgėlį. Iš viso iki metų pabaigos šalis pagal ES kvotas turi įkurdinti 550 pabėgėlių.
