Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl jos pirmininko konservatoriaus Antano Matulo pasisakymų, kuriais jis, kaip šios komisijos pirmininkas, „diskredituoja komisijos darbą, reikšdamas išankstinę nuomonę ir demonstruodamas šališkumą“.
 
LVŽS lyderis reikalauja nušalinti šios komisijos pirmininką, teigdamas, kad komisijos nariai, tarp jų ir jos pirmininkas, Lietuvos valstybės interesus turi laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai siekiai.
 
„Etikos ir procedūrų komisijos nariai, o ypač vadovai, anksčiau visada vengdavo reikšti išankstinę nuomonę nagrinėjamu klausimu, nedemonstruodavo savo simpatijų ar antipatijų subjektui, kurio atžvilgiu tyrimas atliekamas. Gaila, kad, pasikeitus komisijos vadovui, šios parlamentinės tradicijos keičiasi. Tokie komisijos pirmininko pasisakymai, kad „antradienį kokių nors teisinių statuto pažeidimų, mano manymu, nelabai ir buvo” dar Etikos ir procedūrų komisijai net nepradėjus tyrimo, rodo, kad A. Matulas yra susiformavęs išankstinę nuomonę, turi aiškų nusistatymą ir dėl to negali objektyviai nagrinėti galimų Statuto pažeidimų, padarytų svarstant nepasitikėjimo V. Pranckiečiu klausimus,“ – teigia LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Antanas Matulas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Etikos ir procedūrų komisijai išsiųstame rašte reikalaujama, kad, siekiant objektyvaus ir nešališko komisijos tyrimo, komisijos pirmininkas A. Matulas būtų nušalintas nuo skundų dėl šių metų spalio 15 d. Seime vykusio Seimo valdybos posėdžio teisėtumo ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio elgesio sušaukiant Valdybos posėdžius bei galimo interesų konflikto tyrimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.21; 10:00

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs žurnalisto Andriaus Tapino skundą Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai dėl sprendimo, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtu jo skundas dėl premjero Sauliaus Skvernelio viešų pasisakymų apie jį, žurnalistą A. Tapiną, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: įpareigojo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą ir priteisė iš Seimo kanceliarijos jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
 
A. Tapinas prašė teismo panaikinti kaip nemotyvuotą ir neteisėtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vasario 8-osios sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pagal jo sausio 22  d. pateiktą skundą. Kaip rašoma skunde teismui, gruodžio mėnesį ministras pirmininkas S. Skvernelis susitikime su Seimo liberalų frakcija paskelbė A. Tapino garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias.
 
A. Tapinas viešu pranešimu kreipėsi į politiką premjerą S. Skvernelį, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančias, žurnalisto garbę ir orumą žeminančias žinias. Ministras pirmininkas atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas kreipėsi į Seimo Etikos iTeismas panaikino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl A.Tapino skundor procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų yra rekomenduoti premjerui viešai atsiprašyti A. Tapino. Seimo etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą.
 
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, padarė išvadą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turi teisę nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo pateiktą skundą, bet ši komisijos diskrecija nėra absoliuti.
 
A. Tapino prašymą įpareigoti Komisiją pradėti tyrimą teismas atmetė, nes administracinis teismas negali priimti sprendimų, priskirtinų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai.
 
Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės teigimu, šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:30

Dėl pasisakymų apie teismus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje atsidūrusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui etikos sargai rekomendavo korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys.

„Atsižvelgiant į tai, kad Vytautas Bakas eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas, ir jo pareikšta nuomonė gali turėti įtakos visuomenei, rekomenduoti jam korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys“, – sakoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtame sprendime. 

Ketvirtadienį už jį balsavo 6 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 3 susilaikė. 

„V. Bako išsakyti žodžiai, etikos sargų vertinimu, nebuvo įžeidžiantys, pabrėžiama, kad tai jo asmeninė nuomonė. Politikas kartojo žodžius – mano manymu, mano įsitikinimu. Komiteto pirmininkas turi gal būt daugiau informacijos, jis buvo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, tačiau manytume, kad vis dėlto reikėtų tuos pasisakymus pateikti taip, kad kaip abejonė būtų keliama, kaip prielaida, o ne kaip tvirtinimas“, – komentuodama sprendimą žurnalistams sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. 

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Teisėjų tarybą, kuri prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema. 

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 09:14

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienio rytą savo feisbuko paskyroje paviešino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių pokalbio išklotinę. Pasak R. Karbauskio, tai visiškai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Frakcijos seniūnas ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti P. Urbšio apkaltos procesą.

„Dalinuosi garso įrašo išklotine, kuri atsako į klausimus, kodėl neįsivaizduojamas tolesnis dabartinės sudėties Valstybinės tarnybinės etikos komisijos darbas. Paaiškina, kodėl Seimo narys Povilas Urbšys kaltina mane kerštu, o ne bando neigti ar interpretuoti įvykių aplinkybes. Tampa aišku, kodėl Seimo nariai norės gauti atsakymus iš Seimo pirmininko“, – feisbuke rašo frakcijos seniūnas.

Pasak R. Karbauskio, yra būtinas ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiaiškinimas dėl jo galimo poveikio VTEK veiklai. Tada taps aiški ir jo atsakomybė. 

„Pokalbio tarp VTEK narių išklotinė pilnai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Manytina, jog tokia veikla yra nusikalstama, traktuotina kaip priesaikos sulaužymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Po Seimo pirmininko pasiaiškinimo dėl jo galimo dalyvavimo darant poveikį VTEK veiklai taps aiški jo galima atsakomybė.

Mane galima kaltinti viskuo, kurti įvairias istorijas, kurias bandoma pateikti kaip tikras, bet tai nepakeis fakto, fiksuoto garso įrašuose, kuris tampa nepasitikėjimo VTEK ir apkaltos Seimo nariui Povilui Urbšiui pagrindu“, – rašo R. Karbauskis. R. Karbauskis ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti apkaltos procesą P. Urbšiui bei prieduose pateikia visas VTEK narių pokalbių išklotines. V. Pranckietis ketvirtadienį po pietų ketina dalyvauti Seimo vakariniame plenariniame posėdyje.

Kaip ELTA jau skelbė, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie VTEK darbo užkulisius, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis prakalbo apie galimą apkaltą Seimo nariui P. Urbšiui, Seimo pirmininko V. Pranckiečio atsakomybę, o VTEK narius paragino pasitraukti.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18

Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai desperatiška iniciatyva mane užtildyti, sako konservatorius Mykolas Majauskas, komentuodamas „valstiečio“ Stasio Jakeliūno iniciatyvą kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertinti į skandalą dėl galimai nederamų santykių su moksleivėmis įsivėlusio M. Majausko veiksmai.

„Absurdiški kaltinimai. Elementari pono Jakeliūno keršto akcija už mano veiklą Biudžeto ir finansų komitete ir, sakyčiau, desperatiška iniciatyva užtildyti. Tokie metodai tikrai neišgąsdins ir kritikos „valstiečiams“ nesustabdys“, – Eltai siųstame komentare teigia M. Majauskas.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus S. Jakeliūno, abejonės dėl nederamo Seimo nario elgesio nėra išsklaidytos. Politikas tvirtina, kad šiuo metu turima informacija leidžia pagrįstai manyti, kad M. Majauskas ne tik savo autoritetą ir įtaką naudojo siekdamas savanaudiškų ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, bet ir savo elgesiu darė spaudimą bei netiesiogiai grasino merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute. TS-LKD partijos lyderių pozicija leidžia manyti, kad situacija buvo žinoma ir partijos vadovybei.

„Šmeižto bylose yra aiškus įrodinėjimo naštos paskirstymas, todėl nesuprantama – kodėl teisėsaugai sustabdžius tyrimus dėl galimo priekabiavimo M. Majauskas visomis išgalėmis negina savo reputacijos? Nesuprantama, kaip tokius įtarimų šešėlius nešantis politikas gali toliau dirbti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje“, – antradienį kėlė klausimus S. Jakeliūnas.

Vadinamasis „#meToo“ skandalas kilo, kai šių metų kovo mėnesį viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Seimo nario M. Majausko seksualinį priekabiavimą prie moksleivių.

M. Majauskas po kilusio viešo skandalo kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto. Tačiau, žiniasklaidai nesutikus atskleisti merginos, kalbėjusios apie konservatoriaus elgesį, tapatybės, tyrimas buvo nutrauktas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:33

Mišrios Seimo narių grupės narys Justas Džiugelis dėl neleistino Seimo nario Mindaugo Puidoko elgesio kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Seimo narys J. Džiugelis prašo įvertinti Seimo nario M. Puidoko elgesį, kuris „akivaizdžiai prasilenkia su bet kokia politiko etika ir pažeidžia J. Džiugelio garbę bei orumą“.

Taip pat prašoma, kad Etikos ir procedūrų komisija įpareigotų Seimo narį M. Puidoką pašalinti iš savo socialinio tinklo paskyros įžeidžiantį įrašą ir neteisėtai slapta fotografuotą nuotrauką.

Šių metų rugsėjo 10 d., uždaro Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdžio metu, J. Džiugelis išdėstė motyvus, kurie paskatino jį trauktis iš minėtos frakcijos.

„Kadangi J. Džiugeliui yra sunkiau kalbėti nepasirengus, juo labiau tokiu svarbiu klausimu, jis buvo iš anksto parengęs trumpą argumentų sąrašą ir pagal jį kalbėjo. J. Džiugelio judesiai yra riboti, jis negali gręžiotis atgal ir negali matyti, kas vyksta už jo nugaros. Tuo pasinaudojo Seimo narys M. Puidokas, kuris prisėlino ir per petį nufotografavo J. Džiugelio iš anksto pasirengtą kalbėjimo planą. Tada sąmoningai savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė tuos asmeninio pobūdžio užrašus ir viešai išsityčiojo tokiu prierašu: „Vakar mano kolega kalbėjo iš paruoštuko Gabrieliaus žodžiais. Papildau „Skaldyk ir valdyk“ postą nuotrauka iš vakarykščio LVŽS frakcijos posėdžio“, – situaciją paaiškino Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Pasak jo, kiekvieno uždaro posėdžio esmė yra jo turinio slaptumas, tokie posėdžio protokolai paprastai nebūna viešinami. Tai įtvirtinta Seimo statute, kuris numato, kad uždarų posėdžių protokolai, garso įrašai ir stenogramos neskelbiami. „Vadinasi, visa uždarų posėdžių medžiaga, asmenų pasisakymai ir jų detalės negali būti viešinami. J. Džiugelio šiame posėdyje naudoti užrašai netgi yra asmeninio pobūdžio, skirti konkrečiam tikslui, kad būtų lengviau reikšti mintis pasisakant“, – sako B. Matelis.

Jo nuomone, Seimo narys M. Puidokas, be J. Džiugelio sutikimo ir jam nematant fotografuodamas bei pašiepiamai ir iškraipydamas esmę bei faktus viešindamas asmeninius kito Seimo nario užrašus, galimai nesilaikė politiko elgesio kodekse Seimo nariui numatytų principų. Kaip pažymi B. Matelis, politiko etikos kodeksas reikalauja visuomet elgtis sąžiningai ir padoriai, laikytis aukščiausių elgesio standartų, tačiau šiuo konkrečiu atveju M. Puidokas šių principų J. Džiugelio atžvilgiu nesilaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:35

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti parlamentaro M. Mackevičiaus elgesį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Michalo Mackevičiaus elgesį, kuomet jis, anot žiniasklaidos, įsivėlė į konfliktą su aukšto rango Lenkijos politikais ir teisėsauga.

„Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos ambasada Lietuvoje, palaiko diplomatinius ryšius su Lenkija. Tokią Seimo nario ir vienos iš lenkų tautinių mažumų organizacijos vadovo retoriką ir galimai neskaidrią veiklą Lietuvoje derėtų vertinti ne tik kaip neetišką, bet ir kurstančią tautinę nesantaiką“, – teigė vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Kreipimesi TS-LKD nariai klausia, ar tokie Seimo nario M. Mackevičius pasisakymai apie mūsų strateginės partnerės Lenkijos atstovę Lietuvoje, ambasadorę Urszulą Doroszewską dera su Seimo nariams keliamais etikos standartais. Taip pat domimasi, ar M. Mackevičiaus pirmininkavimas paramą iš užsienio gaunančios ir galimai neskaidriai ją naudojančios daugiatūkstantinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungai yra suderinamas su Seimo nario statusu ir pareigomis.

Kreipimosi į etikos sargus autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje portale „Delfi“ pasirodė informacija apie tai, kad parlamentarui M. Mackevičiui, kuris yra ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjunga pirmininkas, Lenkijos prokuratūra yra pateikusi įtarimus dėl finansinės paramos, kurią Lenkijos Vyriausybė skyrė lenkų bendruomenės palaikymui Lietuvoje, naudojimo ne pagal paskirtį.

Pasak konservatorių, taip pat žiniasklaidoje buvo teigiama, kad M. Mackevičius, kuris per 2018 m. gegužės 2 d. vykusį Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimą perrinktas šios organizacijos pirmininku, dar iki perrinkimo buvo informuotas apie jam pateiktus įtarimus, dėl ko Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska jam pranešė, jog jis negali kandidatuoti į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko postą. Portale www.zw.lt 2018 m. gegužės 29 d. pasirodė informacija, kurioje nurodoma, kad M. Mackevičius yra gavęs šaukimą iš Lenkijos prokuratūros atvykti į apklausą įtariamojo statusu. Kartu viešojoje erdvėje pažymima, jog atsakydamas į žiniasklaidos atstovų klausimus M. Mackevičius nevengė neetiškų pasisakymų Lenkijos ambasadorei Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.01; 12:12

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sako, kad asmenų vadinimas „idiotais“ nedera su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis.

Tai nutarta trečiadienio posėdyje, įvertinus Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymus Seimo narės Agnės Širinskienės bei piliečio atžvilgiu. Juos Seimo narė A. Maldeikienė viešai vadino „idiotais“.

Komisija pripažino, kad žodis „idiotas“ visuomenėje suprantamas niekinamąja, žeminama prasme, o tokie Seimo narės A. Maldeikienės pasisakymai yra laikomi neetiškais ir nepagarbiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 03:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis ne vieną kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija prakalbo apie galimą apkaltą R. Karbauskiui.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad pro pirštus R. Karbauskio pažeidimų negalima pražiūrėti, nes pažeidimai, pasak politiko, jau tampa sistema.

„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – kalbėjo J. Olekas.

Trečiadienį VTEK nusprendė, kad R. Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius. Sprendimas priimtas vienbalsiai.

Tyrimo duomenimis, politikas numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš „Agrokoncerno“ – R. Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, tačiau deklaravo tik šiemet sausį.

Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Po trečiadienį paskelbtos išvados R. Karbauskis sakė neketinantis skųsti VTEK sprendimo, nes žino, kad pavėlavo deklaruoti ir dėl to atsiprašo.

„Tikrai neskųsiu, aš žinau, kad pavėlavau deklaruoti. (…) Mano interesai visi deklaruoti, šiuo atveju deklaruotos ir įmonės, ir mano vaikai. Yra tik klausimas, kad ne laiku. Tai atsiprašau (…)“, – trečiadienį komentuodamas VTEK sprendimą žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 02:00

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio viešus pasisakymus bei jų atitikimą parlamento nariams keliamiems etikos reikalavimams.

Išplatintu pranešimu STT atkreipia dėmesį, kad viešai skelbiama informacija, kuri, kaip nurodo viešosios informacijos skleidėjas, yra parengta remiantis R. Žemaitaičio teiginiais, jog neva „įrašą, kuriame žemės ūkio ministras kartu su viceministru spaudžia tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos vadovą pasitraukti iš pareigų paviešino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, nes jų vadovybė nereagavo“, neatitinka tikrovės.

Minėtas garso įrašas nėra užfiksuotas STT pareigūnų, taip pat jis nėra paviešintas STT ar STT pareigūnų iniciatyva ar pastangomis.

Atsižvelgdami į tai, kad pasisakymai apie neteisėtą garso įrašo paviešinimą, tariamą STT vadovybės neveiklumą bei šio neveiklumo neva sąlygotus STT pareigūnų veiksmus, neatitinka tikrovės, nepagrįstai menkina STT dalykinę reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija. Tai gali turėti neigiamos įtakos STT tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti R. Žemaitaičio elgesį ir priimti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Portalas tv3.lt paviešino žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ir jo pavaduotojo viceministro Artūro Bogdanovo pokalbio įrašą su tuometiniu Nacionalinės žemės tarnybos vadovu Danieliumi Kupriu, kuriame pastarasis įkalbinėjamas savo valia trauktis iš pareigų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.13; 00:30

Ankstyvas 2013 metų liepos 27-osios rytas. Vilnius. Virš miesto suka ratus sraigtasparnis, gąsdindamas kregždes, kurios kaip paklaikusios šaudo po Senamiesčio erdves. Prieigos prie Gedimino prospekto atitvertos, ties jomis budi policijos ir specialiųjų kovinių padalinių ekipažai, raitoji policija mankština žirgus.

Prie Vinco Kudirkos aikštės būriuojasi eitynių „Baltic Pride“ dalyviai, virš jų galvų plevėsuoja vaivorykštinės vėliavos, balionai ir plakatai. Nuo Kudirkos aikštės iki prospekto galo ties arkikatedra, kur telkiasi kitaip nusiteikę miestelėnai su savo vėliavomis ir plakatais („Vagys, grąžinkite vaikams vaivorykštę“), su dujokaukėmis ir apsauginiais lietpalčiais, ant nugarų prisiklijavę šūkį „Stop AIDS“ šeimos vertybių entuziastai, monsinjoras Alfonsas Svarinskas su trispalve ir šv. Kryžiumi, kelias užvertas neregėtai gausaus policijos kordono.

Continue reading „Tikrasis Europos Sąjungos veidas“

bucinys-karaliskas-scanpix_px250

Kada matome, kaip du itin mandagūs žmonės varžosi, kuris eis pirmas pro duris, nemanykite, kad jie mėgdžioja tik Čičikovą su Manilovu.

Pirmieji etikos postulatai buvo parašyti du su puse šimtmečio prieš įžymųjį graikų filosofą Aristotelį /apie 384-apie 322 pr.m.e./.

Terminas „etika“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „ethos“, kuris pradžioje reiškė buveinę, bendrą gyvenimą. Ilgainiui tas žodis įgijo naują prasmę: paprotys, temperamentas, charakteris, galvosena.

Continue reading „Etiketo išvados“