Azerbaidžano sostinė Baku
Baku, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė norintis, kad etniniai armėnai liktų Karabache, ten Baku surengtam puolimui sužlugdžius atsiskyrusio regiono puoselėtas nepriklausomybės ambicijas.
„Raginame armėnus gyventojus nepalikti savo namų ir tapti daugiatautės Azerbaidžano visuomenės dalimi“, – teigė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, kurios pastabos buvo paskelbtos po to, kai vos per kelias dienas į Armėniją persikėlė daugiau kaip pusė anklavo populiacijos.
Jerevano duomenimis, nuo sekmadienio, kai Azerbaidžanas atšaukė devynis mėnesius trukusią blokadą, į Armėniją atvyko 70 tūkst. iš 120 tūkst. Karabacho gyventojų.
Regiono separatistai ketvirtadienį sutiko išformuoti savo vyriausybę ir pranešė, kad nuo kitų metų pradžios nepripažinta Karabacho respublika nustos egzistuoti. Azerbaidžano sostinė Baku naktį
Baku pranešimas taip pat buvo paskelbtas po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną regione vykdant „etninio valymo“ kampaniją. „Nikolas Pašinianas puikiai žino, kad armėnai gyventojai palieka Karabachą savo noru, – tvirtino užsienio reikalų ministerija. – Tai yra jų asmeninis sprendimas, kuris neturi nieko bendra su priverstine migracija.“
Dpa-ELTA informacinės agentūros sausio 30-ąją pranešė, kad Armėnija kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), prašydama pagalbos padedant nutraukti Azerbaidžano šiuo metu vykdomą ginčijamo Karabacho blokadą.
Ko iš tiesų siekia Jerevanas? Armėnija trokšta, kad TTT oficialiai lieptų Azerbaidžanui nutraukti blokadą, dėl kurios, pasak Jerevano, į Karabachą nepatenka gyvybiškai svarbios atsargos, įskaitant maistą, vaistus ir degalus. Armėnijos teigimu, taip Azerbaidžanas šiame regione, kuriame gyvena apie 120 tūkst. etninių armėnų, vykdo „etninį valymą“.
TTT nuosprendžio šiuo klausimu tikimasi per kelias savaites.
Azerbaidžanas savo ruožtu kaltina Armėniją mėginant į Karabachą perkelti įvairios ginkluotės, tvirtina, jog civilių prekėms nėra jokios blokados. Baku sako, kad azerbaidžaniečiai nedaro nieko tokio, kas pažeistų dabartinių paliaubų sąlygas.
Azerbaidžaniečiai protestuoja Lačino kelyje
Ši nedidelė informacija byloja, kad Nikolas Pašinianas vėl begėdiškai meluoja. Pirma, Karabachas, remiantis tarptautine teise, priklauso Azerbaidžanui. Tad oficialusis Baku niekaip negali blokuoti jokių kelių ir keliukų Karabacho regione. Tie keliai ir keliukai – tai Azerbaidžano teritorija. Antra, Baku nevykdo jokio etninio valymo. Azerbaidžaniečiai neišvijo iš Karabacho lauk nė vieno taikiai nusiteikusio civilio armėno: gyvenkite, bet privalote susitaikyti, jog Karabachas yra Azerbaidžano teritorija. Tik tiek. Trečia, civiliams žmonėms gyvybiškai svarbios prekės, įskaitant maistą, vaistus ir degalus, tikrai įvežamos bei išvežamos be trukdžių. Azerbaidžanas neleidžia įvežti tik draudžiamų daiktų – ginklų, šaudmenų, minų, narkotikų. Azerbaidžanui rūpi, kad slapta nepatektų įvairiausio plauko šnipai ir teroristai. Azerbaidžanas stebi, jog iš Karabacho be jo leidimo nebūtų išvežamos naudingosios iškasenos.
Tačiau Armėnijos premjeras svaidosi nepagrįstais kaltinimais šiandien ne tik į kairę, bet ir dešinę. Jam jau neužtenka Tarptautinio Teisingumo Teismo. Kaip skelbia AFP-ELTA, N. Pašinianas sausio 31-ąją paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną imtis „būtinų“ veiksmų, kad šis padėtų atidaryti svarbų koridorių į Karabachą. Antradienį per pokalbį telefonu su V. Putinu ponas N. Pašinianas „pabrėžė, kaip svarbu, kad Rusija imtųsi būtinų veiksmų“ krizei įveikti.
Ką reiškia toks prašymas? N. Pašinianas norėtų, kad Rusija savo tankais pultų azerbaidžaniečių protestuotojus, prižiūrinčius vienintelį kelią į Karabachą iš Armėnijos pusės? Žvelgiant pro demokratijos akinius, azerbaidžaniečiai nedaro nieko blogo: jie protestuoja prieš neteisėtas armėnų verslininkų kasybas Karabache (per tris dešimtmečius, kol Karabachas buvo armėnų separatistų rankose, armėnų verslininkai darė, ką norėjo: pelnėsi išveždami naudingąsias iškasenas, įskaitant auksą, masiškai kirto miškus, puoselėjo taršias gamybas).
Azerbaidžaniečiai pasipiktinę vadinamaisiais rusų taikdariais, neleidžiančiais patikrinti, kas dedasi kasyklose
Taigi akivaizdu, kad N. Pašinianas tiesiog primityviai meluoja, skelbdamas pavojus dėl „humanitarinės katastrofos“ Karabache. Ar Vakarai patikės šiais melais? Vienintelė išeitis: Jerevanui reikia susitaikyti su karčia tiesa – Karabachas niekad nebuvo armėnų, Karabachas visuomet priklausė Azerbaidžanui. Šiandien Karabachas po trijų dešimtmečių neteisėtos okupacijos grįžta tikriesiems šeimininkams. Tvirtinti, esą azerbaidžaniečiai vykdo „etninį valymą“, – didžiausia niekšybė. Tai Jerevanas per pastaruosius dešimtmečius pačiais žiauriausiais būdais vijo azerbaidžaniečius – vijo ne tik iš Karabacho, bet ir iš Jerevano.
Vakarams būtina įsidėmėti visiems laikams: reikalaudamas pagalbos iš karinio nusikaltėlio V. Putino ponas N. Pašinianas atskleidė savo tikrąjį veidą.
Ar po šių pareiškimų NATO ir Europos Sąjunga turi bent menkiausią teisę pasitikėti N. Pašinianu? Taip, Maskvos interesai akivaizdūs – siekia išlaikyti savo kaip tarpininkės tarp buvusių sovietinių respublikų vaidmenį. Bet kur atvedė Maskvos politika, puikiai pamatėme praėjusių metų vasario mėnesį, kuomet Kremlius pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.
Kur gali atvesti paskutinieji N. Pašiniano maldavimai – taip pat akivaizdu. Vardan galimybės išlaikyti savo rankose Armėnijai niekad nepriklausiusį Karabachą ponas N. Pašinianas kursto naują karą?
Ne vienas analitikas prognozuoja, kad geriausiu atveju konfliktas Kryme, kurį organizavo Kremlius, bus ilgiems metams užšaldytas, panašiai, kaip Padnestrėje, ir Ukraina su tokiu konfliktu gali ilgam laikui palaidoti viltis būti priimtai į NATO.
Ypač, jei konfliktą stebės ir išvadas darys liūdnai pagarsėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), labai nedaug kur pasiekusi teigiamų rezultatų. Beje, dar klausimas ar Rusija leis jai iš viso atvykti į Krymą.
Pažymėtina, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė staigiai kuriantis kompaniją, pastatysiančią tiltą per Kerčės sąsiaurį. Be Ukrainos vyriausybės žinios. Matyt, jis Kryme jau šeimininkas.
Blogiausias variantas – etninis išvalymas. Kaip tai įvyko Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kol kas tokios pabaigos grėsmė Kryme labai didelė.
