Trečiadienį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdžiusius portugalų ir rumunų karius pakeitė Italijos karinės oro pajėgos, atvykusios su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), vadovavimą misijai perėmę Italijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Lietuvoje dalyvauja jau penktą kartą. Įskaitant dislokavimus Estijos karinių oro pajėgų bazę Amaryje, tai yra jau aštunta italų misija. Dabartinę italų pamainą sudaro apie 200 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
„Dabartinėje saugumo situacijoje NATO oro policija turi ypatingą reikšmę. Sąjungininkų pastangos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų oro erdvės saugumą ir įrodo NATO pasirengimą atgrasyti bei esant reikalui ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Sąjungininkų įsipareigojimas kolektyvinei gynybai yra tvirtas ir nepalaužiamas“, – oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.
Misiją Lietuvoje baigę Portugalijos ir Rumunijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su aštuoniais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo maždaug 200 karių.
Lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Tris mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Danijos karius su jų misiją sustiprinusiais Portugalijos kariais pakeis Lenkijos kariai, vadovausiantys misijai ir patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
Aktyviai prie regiono saugumo ir atgrasymo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau dešimtą kartą. Dabartinę lenkų pamainą sudarys iki 150 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, NATO Jungtinių oro operacijų centro Uedeme vado pavaduotojas brigados generolas Slavomiras Žakovskis, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje štabo karininkas majoras Martinas Canuelis, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, Danijos gynybos atašė Lietuvoje pulkininkas Nielsas Henrikas Johansenas, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.
Misiją baigiantys Danijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 70 danų karių. Danijos kariai taip pat bendravo su Šiaulių miesto visuomene, kiek buvo leidžiama pagal COVID-19 apribojimus. Portugalijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 80 karių. Oro policijos misiją vykdantys kontingentai tarnaudami Lietuvoje ne tik kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius, bet ir treniravosi kartu su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kariais.
NATO oro policijos misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės Amaryje sustiprins Belgijos kariai su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Jie Amaryje pakeis su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais iki šiol misiją stiprinusius Italijos karius.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 14-os sąjungininkių kariai. Lenkijos kontingento misija bus 58-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 m.
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Ispanijos karius pakeitė Danijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16, ir jų misiją sustiprinsiantys Portugalijos kariai su dar keturiais naikintuvais F-16.
„Nenutrūkstanti oro policijos misija siunčia stiprią žinutę apie NATO solidarumą ir svariai prisideda prie atgrasymo bei taikos palaikymo mūsų regione. Esame labai dėkingi Ispanijos kariams už nuostabų darbą ir sėkmingai įvykdytą misiją, o atvykusiems Danijos ir Portugalijos kariams linkime sėkmės ir tikimės, kad jie Lietuvoje jausis kaip namuose. Tegul Baltijos dangus būna giedras ir saugus“, – karinių kontingentų pasikeitimo ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas, NATO vyriausiosios karinių oro pajėgų vadavietės štabo viršininko pavaduotojas paramai komandoras Adrianas Hillas, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Peteris Nielsenas ir kiti svečiai.
Danijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau aštuntą kartą, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Dabartinę danų pamainą sudaro iki 100 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Portugalija, sustiprinanti NATO oro policijos misiją su dar šimtu karių, mūsų regiono oro erdvę saugo penktą kartą.
Misiją baigę Ispanijos kariai NATO rytinės oro erdvės apsaugą Baltijos šalyse vykdė su aštuoniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais, o jų misiją iš Estijos bazės Amaryje sustiprino Italija su penktos kartos moderniausiais naikintuvais F35. Italijos kariai Amaryje misiją stiprins ir toliau – artėjančius keturis mėnesius jie patruliuos su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams tenka kilti atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivius. Dažnu atveju tokie orlaiviai, ignoruodami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas, skrenda be skrydžio planų ar radiolokacinių atsakiklių ir radijo ryšio nepalaiko.
Šiauliuose pastaruosius keturis mėnesius tarnavę maždaug 150 Ispanijos karių ne tik patruliavo, bet ir skyrė laiko bendravimui su Šiaulių miesto visuomene, labdara rėmė Šiaulių kompleksinių paslaugų namus „Alka“ bei Motinos Teresės šeimų namus, priiminėjo moksleivių ir studentų ekskursijas.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policiją Baltijos valstybėse nepertraukiamai vykdė 14 šalių sąjungininkių.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys penktadienį susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. Krašto apsaugos ministerijoje su svečiu iš Ispanijos buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, saugumo situacija regione ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimai.
„Dėkojame Ispanijai už aktyvų indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, sąjungininkų parama prisideda prie karinės agresijos atgrasymo ir padeda apginti Aljanso teritoriją. Todėl Lietuva siekia užtikrinti NATO pajėgų buvimą čia, efektyvų ir greitą NATO pastiprinimą bei užtikrintą oro gynybą krizės ar konflikto atveju“, – Ispanijos kariuomenės vadui sakė ministras A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys irgi padėkojo už Ispanijos indėlį į mūsų šalies saugumą.
„Siųsdama savo karius iš taip toli, Ispanija parodo, kad mūsų regionui kylančios grėsmes jiems suprantamos ir jie pasiruošę prisidėti prie atgrasymo ir, prireikus, Lietuvos gynybos. Tai vertina tiek Lietuvos kariai, tiek visuomenė“, – susitikimo metu sakė gen. ltn. V. Rupšys.
Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad admirolas generolas T. E. Lopezas Calderonas Lietuvoje lankosi kartu su Ispanijos kariuomenės Jungtinio štabo viršininku generolu leitenantu Fernandu García Gonzalez-Valerio bei operacijų vadu generolu leitenantu Franciscu Braco Carbo.
Planuojama, kad penktadienį Ispanijos delegacija vyks į Šiaulius, kur aplankys aštuntą kartą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Ispanijos karius. Ispanijos karinės oro pajėgos su septyniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais Lietuvoje misijai vadovauja nuo gegužės pradžios. Planuojama, kad misiją iš Šiaulių ispanai vėl vykdys 2022 metais.
Italija ir Vokietija 2021 metais tęs dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Nuo rugsėjo pradėję patruliavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, italų ir vokiečių kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ nuo sausio 1 d. toliau vykdys NATO oro policijos Baltijos šalyse užduotis, saugos oro erdvę ir demonstruos Aljanso solidarumą regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
55-ajai misijos rotacijai toliau iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadovaus Italija, o sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje teiks Vokietija.
Gruodžio viduryje Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta simbolinė Italijos kontingentų pasikeitimo ceremonija, kurioje Italijos karinių oro pajėgų kontingento Šiauliuose vadas pulkininkas Antonio Di Matteo pabrėžė, kad saugodami Baltijos šalių oro erdvę kartu su Vokietijos pilotais sėkmingai prisideda prie kolektyvinės gynybos ir atgrasymo Baltijos regione.
Italijos karinių pajėgų pilotų skrydžius kontroliuoja NATO šiaurinis Jungtinis oro operacijų centras Uedeme, o taktiniu lygmeniu – trys Baltijos šalyse (Vilniuje, Taline ir Lielvardėje) veikiantys Valdymo ir pranešimų centrai, kurie nuolat perduoda radarų duomenis, o iš jų sudaromas atpažintas oro erdvės paveikslas – tai padeda užtikrinti nuolatinį oro situacijos regione stebėjimą.
Tuo metu Aviacijos bazėje Šiauliuose Italijos antžeminės priežiūros personalas, operatoriai ir paramos paslaugų specialistai nepertraukiamu 24/7 ritmu užtikrina, kad naikintuvai būtų parengti kilti, o priimančioji šalis Lietuva rūpinasi gyvenimiškais dislokuoto dalinio poreikiais.
Be NATO oro policijos funkcijų, italų ir vokiečių kariai taip pat dalyvauja bendrose treniruotėse su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitais sąjungininkais regione.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse nenutrūkstamai vyksta nuo 2004 m. Lietuvai, Estijai ir Latvijai tapus NATO narėmis.
Tęstinį ir efektyvų oro policijos koordinavimą ir valdymą virš Baltijos valstybių užtikrina NATO vadavietės Ramšteine ir Monse, o pajėgumus skiria sąjungininkės.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pirmadienio popietę nusileido šeši Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-18 „Hornet”.
Gegužės-rugpjūčio mėnesiais jie kartu su misiją sustiprinsiančių Jungtinės Karalystės karališkųjų karinių oro pajėgų keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon” saugos Baltijos šalių oro erdvę.
Ispanijos karinėms oro pajėgoms tai jau penktoji misija Lietuvoje, o Jungtinės Karalystės karališkosios oro pajėgos Baltijos šalių oro erdvę saugos šeštą kartą.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis, primena Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Balandžio 30-ąją Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks Baltijos oro policijos kontingentų pasikeitimo ceremonija. Misiją Ispanijai ir Jungtinei Karalystei perduos dvi rotacijas iš eilės aštuonis mėnesius Baltijos oro erdvę saugoję Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų kariai.
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, kontingentų pasikeitimo ceremonija Aviacijos bazėje bus organizuojama laikantis visų saugumo priemonių.