Viceministras Arnoldas Pranckevičius Strasbūre dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. URM nuotr.
Vilnius/Strasbūras, sausio 22 d. (ELTA). Viceministras Arnoldas Pranckevičius šeštadienį Strasbūre, Prancūzijoje, dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. Joje, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, aptariamos Europos Sąjungos (ES) piliečių ir nacionalinių forumų metu europiečių pateiktos idėjos demokratijos, vertybių, saugumo, klimato kaitos, sveikatos apsaugos temomis.
Viceministras A. Pranckevičius kalbėdamas sesijoje akcentavo, kad Europos ateities vizijos pagrindas yra demokratijos vertybių apsauga ir puoselėjimas. ,,Iš piliečių rekomendacijų matome, kad piliečiams ypač svarbu apsaugoti mūsų demokratines vertybes, o tai neįmanoma padaryti be geros švietimo sistemos, pagarbos teisinės valstybės principams ir atsparumo dezinformacijos grėsmėms didinimo“, – sakė viceministras.
Diskusijų metu piliečiai daug dėmesio skyrė demokratijos apsaugai. Būtinybei tai užtikrinti pritarė ir viceministras. ,,Gindami ir stiprindami demokratiją, mes giname ir stipriname Europos tapatybę. Nes jei mes prarasime demokratiją, mes galime prarasti ir visa kita“, – savo kalboje pažymėjo A. Pranckevičius.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad demokratijos apsaugai būtinas ES pajėgumas greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir didinti visuomenės pasitikėjimą. ,,Europos Sąjunga turi veikti greičiau, efektyviau, lanksčiau ir ryžtingiau. Pasitikėjimas jos demokratiniais procesais įmanomas tik tuomet, kai Sąjunga gali efektyviai atsakyti į kylančius iššūkius – nuo COVID-19 pandemijos ir energijos kainų augimo, iki migracijos ir autoritarinių jėgų keliamų grėsmių“, – sakė A. Pranckevičius. Konferencija dėl Europos ateities plenarinė sesija. URM nuotr.
Plenarinės sesijos paraštėse viceministras A. Pranckevičius susitiko su didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – vadovu Manfredu Weberiu. Susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie Konferencijos dėl Europos ateities procesą, aptarti Lietuvai aktualūs užsienio politikos klausimai.
Tai, kaip nurodoma URM pranešime, jau antroji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija. Dar planuojamos trys plenarinės sesijos, o šių metų gegužės 9 dieną vyks oficialus Konferencijos uždarymas, kurio metu bus pristatyti visus metus vykusios iniciatyvos rezultatai.
Konferencijoje, be viceministro A. Pranckevičiaus, iš Lietuvos dalyvauja vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arminas Lydeka, Rūta Miliūtė, Lukas Savickas, europarlamentaras Andrius Kubilius bei jaunimo atstovas Vidmantas Mitkus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vieši Vokietijoje, Achene
Prezidentė dalyvavo konferencijoje apie Europos ateitį ir Karolio Didžiojo apdovanojimo ceremonijoje, kurioje Politikos Oskaru vadinamas prizas įteiktas Rumunijos Prezidentui Klausui Iohanniui.
Tarptautiniu Karolio Didžiojo apdovanojimu, seniausiu ir žinomiausiu, už darbą, atliktą Europos vienijimosi labui, Prezidentė D. Grybauskaitė buvo apdovanota prieš aštuonerius metus.
Informacijos šaltinis – Prezidentės Dalios grybauskaitės biuras
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos dieną ES pirmininkaujančios Rumunijos mieste Sibiu Europos lyderiai diskutuoja dėl pagrindinių Europos Sąjungos ateities politinių gairių 2019-2024 m. Dvidešimt septynių šalių vadovai taip pat patvirtino bendrą politinę deklaraciją, kurioje prieš Europos Parlamento rinkimus pabrėžė ES vienybės svarbą.
Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad vidinius ir išorinius iššūkius patiriančiai Europai reikalinga aiški ateities raidos vizija.
Pasak šalies vadovės, tik inovatyvi, socialiai jautri ir saugi Europa gali paskatinti sparčią ekonominę raidą, sėkmingai atlaikyti konkurencinę kovą su kitomis globaliomis ekonomikomis ir užtikrinti savo žmonių gerovę.
Prezidentės teigimu, inovacijų plėtra yra sėkmingos ateities variklis. Kad ES taptų matoma globaliame inovacijų žemėlapyje, būtina sutelkti tiek finansinius išteklius, tiek gabiausius protus ir talentus, sudaryti jiems tinkamas mokslo bei kūrybos sąlygas, parengti pažangias studijų programas.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad socialiai jautri Europa yra tvirtos demokratijos pamatas. Atskirtis, nedarbas ir skurdas didina žmonių nusivylimą politikais, skatina visuomenės susipriešinimą ir kelia grėsmę pamatinėms vertybėms. Todėl ES turi sukurti priemones, kurios pagelbėtų šalims narėms įveikti socialines problemas, padėtų piliečiams persikvalifikuoti darbo rinkoje ir prisitaikyti prie pokyčių.
Trečiasis prioritetas yra ES atsparumo išorės grėsmėms didinimas. Europos potencialo stiprinimas atremiant kibernetines grėsmes ir melagingas naujienas, energijos šaltinių diversifikavimas ir priklausomybės nuo išorės tiekėjų mažinimas bei saugi ES supanti kaimynystė privalo tapti bendru tikslu artimiausiems penkeriems metams.
ES šalių lyderiai taip pat ketina priimti bendrą deklaraciją, kurioje sutariama dėl dešimties pagrindinių įsipareigojimų pabrėžiant Europos vienybę, solidarumą ir bendrų sprendimų būtinybę, ginant pamatines demokratines vertybes, įstatymo viršenybę ir europietišką gyvenimo būdą, atliepiant ES piliečių poreikius bei problemas, mažinant atskirtį, ugdant progresyvią jaunąją kartą ir stiprinant ES kaip atsakingo globalaus lyderio vaidmenį pasaulyje.
Vis dažniau pasitaikantys politiniai įvykiai bei kai kurių valstybių NATO narių vyriausybių pavojingi sandėriai ginkluotės bei ekonominėse srityse ir Kremliaus augantys grasinimai kaimyninėms valstybėms, Europos Sąjungos (ES) Parlamento dalies lyderių politinis abejingumas mažų tautų laisvei, mums kelia nerimą dėl Europos Sąjungos ateities.
Juk negalima užmiršti, kad pavergtos Rytų ir Vidurio Europos tautos savo kančia ir kova sugriovė Sovietų Sąjungą, tuo pačiu išvaduodamos ir Vakarų Europą nuo gresiančios invazijos. Dabar senosios Europos valstybės gali nebeskirti tiek lėšų ginklavimuisi ir kurti bendrą nacionalinę gerovę. Europos tautų jungimasis į ES yra didelis pačių žmonių laimėjimas, įnešantis ekonominį bei politinį stabilumą.
