Pavojingi sandėriai ginkluotės bei ekonominėse srityse


Print

Vis dažniau pasitaikantys politiniai įvykiai bei kai kurių valstybių NATO narių vyriausybių pavojingi sandėriai ginkluotės bei ekonominėse srityse ir Kremliaus augantys grasinimai kaimyninėms valstybėms, Europos Sąjungos (ES) Parlamento dalies lyderių politinis abejingumas  mažų tautų laisvei, mums kelia nerimą dėl Europos Sąjungos ateities.

Juk negalima užmiršti, kad pavergtos Rytų ir Vidurio Europos tautos savo kančia ir kova sugriovė Sovietų Sąjungą, tuo pačiu išvaduodamos ir Vakarų Europą nuo gresiančios invazijos. Dabar senosios Europos valstybės gali nebeskirti tiek lėšų ginklavimuisi ir kurti bendrą nacionalinę gerovę. Europos tautų jungimasis į ES yra didelis pačių žmonių laimėjimas, įnešantis ekonominį bei politinį stabilumą.

Tačiau ir to dar neužtenka, reikia ir pakankamo saugumo jausmo, vieningos energetinės politikos, vedančios į energetinę nepriklausomybę, pasitikėjimo vadovaujančiais ES lyderiais, kad drauge kurtume tvirtą, laisvą, išsaugančią tautinį tapatumą ir nacionalinį paveldą, tautų sąjungą.

Per didelis ir neleistinas kišimasis į Vengrijos vidaus reikalus, patiriamas nepelnytas spaudimas, kaltinant vyriausybę demokratinių nuostatų nesilaikymu, kai tą vyriausybę palaiko 75% Vengrijos gyventojų, yra visai nepagrįstas. Toks elgesys įmanomas tik suvokiant demokratiją kaip liberalių antikrikščioniškų pažiūrų su iškreiptos šeimos sampratos juridiniu įteisinimu, bankų veikla, iššaukiančia ekonominę krizę. Juk ES Pagrindinių teisių chartijos (2010/C 83/02) 22 str. įpareigoja ES architektus gerbti tautų kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.

Todėl drįstame kreiptis į Europos Parlamento narius ir į Europos Komisiją, tikėdami, kad istorijos pamokos nebus pamirštos. Palankiai ES raidai yra itin svarbūs politinis atsargumas, pagarba Europos tautų dviejų tūkstančių metų senumo krikščioniškoms tradicijoms, atvirumas judėjiškam kultūriniam kontekstui, strategija, o ne trumpalaikė nauda už parduotas aukštos kokybės technologijas, kurios kiekvienu metu gali būti panaudotos prieš Europos Sąjungos valstybes nares. Kita vertus, tokie sandoriai tarsi pridengia žmogaus teisių pažeidimus Rusijos valstybėje.

Tebūnie ES užsienio politika formuojama remiantis krikščioniškomis – humanistinėmis vertybėmis, kurios stiprina visų piliečių gerovę, tautų laisvę ir nepriklausomybę. To pasiekti galima tik, turint didįjį idealą Kristuje, tikėjime į visų tautų Dievą Tėvą, kuris įkvepia žmones aukotis ir ginti laisvę, teritorinį integralumą, solidarizuotis agresijos akivaizdoje, kad niekada daugiau nebepasikartotų tragedijos, panašios į karinius įvykius Gruzijoje. ES politika turi būti solidari tiek tarp Sąjungos narių, tiek su laisvę mylinčiomis tautomis, kurios dar nepriklauso ES, tiek su didžiąja sąjungininke ir laisvės gynėja JAV. Tokia ryžtingesnė pozicija sustiprintų ir pačią ES bei leistų jos piliečiams daugiau pasitikėti vadovų sąžine bei kilnumu, harmoningai kuriant laimingesnę Europos žemyno ateitį.

Telaimina Dievas Europos Sąjungą.

Nuotraukoje: bažnytinės ir civilinės teisės dr., italų civilinės teisės dr., teologijos lic. doc., kanauninkas Robertas Pukenis, šio laiško autorius.

Laisvės Kovotojų Sąjungos vardu  – Jonas Burokas.

Šis viešas laiškas oficialiai išsiųstas Europos Parlamento nariams ir Europos Komisijai: Europos Parlamento Pirmininkui Martin Schulz ir Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manuel Barroso.

2012.04.03


Prisijunkite prie diskusijos