Šį ketvirtadienį Europos Parlamente nuspręsta į plenarinio posėdžio, vyksiančio Strasbūre kitą savaitę, antradienį, darbotvarkę įtraukti debatus dėl rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos neteisėto persekiojimo veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respublikos teisėjus ir prokurorus, nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą. Rezoliuciją priimti planuojama kitos savaitės ketvirtadienį.
 
Rezoliucijos projekte reikalaujama, kad „Rusijos valdžios institucijas nutrauktų neteisėtus veiksmus prieš Lietuvos Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius prokurorus ir teisėjus”. Taip pat dokumente primenama, kad „neteisėtas prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų profesinės veiklos yra nepriimtinas išorinis spaudimas, besikertantis su teisės viršenybės principu“.
 
Tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos šalys narės gautų Rusijos federacijos abipusės pagalbos teisinius prašymus, susijusius su neteisėtu Rusijos persekiojimu, nukreiptu prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, dalyvavusius Sausio 13-osios byloje, kviečiama laikyti juos politiškai motyvuotais ir bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos institucijomis bei atsisakyti teikti teisinę pagalbą Rusijos Federacijai.
 
Be to, rezoliucijos projekte pažymima, kad Rusijos valdžios veiksmai, susiję su Lietuvos teisėjais ir prokurorais, pažeidžia teismų pareigūnų bei prokurorų nepriklausomumą.
 
Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „Rusijos Federacijos valstybės kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse vykdoma propagandos ir dezinformacijos kampanija, o oficialūs atstovai kuria konspiracijos teorijas, susijusias su Sausio 13-osios byla ir tai yra hibridinio karo prieš Europos Sąjungą ir demokratiją dalis“.  
 
EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė, Rasa Juknevičienė paragino matyti Sausio 13-osios bylą „platesniame Kremliaus vykdomo hibridinio karo kontekste“, kai neigiami sovietų nusikaltimai ir atsakomybė už juos. 
 
Pasak Europos Parlamento narės R. Juknevičienės, tai pirmasis kartas, kai Kremlius pasitelkia politiškai pagrįstą terorą prieš kitos šalies teisėjus ir kitus pareigūnus kerštaudamas už priimtą sprendimą. “Jei Rusijos valdžia negaus labai aiškaus ES atsako, jog tai nepriimtina, „saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kurioje Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – pridūrė EP narė.
 
Lapkričio 12 d. Parlamento LIBE komitetas aptarė Rusijos sprendimą iškelti bylas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams.
 
Informacijos šaltinis – Europos Parlamento narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biuras, Viešųjų ryšių grupė
 
2019.11.24; 00:30

Europos Parlamento politinių grupių lyderiai ketvirtadienį nusprendė įtraukti į kitos savaitės EP plenarinės sesijos diskusiją klausimą dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, tiriančius tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje.
 
Taip pat, kaip skelbiama europarlamentaro Bronio Ropės biuro pranešime, Europos Parlamentas ketina tvirtinti rezoliuciją šiuo klausimu.
„Didžiulėmis daugelio Europos Parlamento narių iš Lietuvos bei Lietuvos Vyriausybės pastangomis pavyko įtikinti politinių grupių lyderius, kad būtina reaguoti į Rusijos Federacijos veiksmus, juos įvertinti ir duoti tinkamą politinį atsaką“, – sako Europos Parlamento Žaliųjų grupės narys B. Ropė, pridūręs, kad „prie to prisidėjo ir stiprus teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pristatymas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete“.
 
Parlamentaras pažymi, kad rezoliucijoje tikimasi pažymėti, jog baudžiamasis prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų vykdomos profesinės veiklos yra neleistinas išorės poveikis, trukdantis užtikrinti teisės viršenybę.
 
„Taip pat sieksime, kad rezoliucija griežtai pasmerktų Rusijos institucijų daromus pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus bei pabrėžtų, kad tokių baudžiamųjų bylų prieš prokurorus ir teisėjus procesai negali būti laikomi teisėtais“, – sako B. Ropė.
 
Planuojama, kad po politinių grupių derybų Europos Parlamente dėl rezoliucijos bus balsuojama kitą ketvirtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 05:22

Europos Parlamento (EP) nario Andriaus Kubiliaus iniciatyva trečiadienį Strasbūre įsteigtas Lietuvoje išrinktų europarlamentarų klubas („Lietuvos klubas“), vienijantis įvairiose politinėse jėgose veikiančius politikus.
 
„Tokio susivienijimo, tokio Klubo iki šiol nėra buvę. Europos Parlamento nariai daugiausiai dirba savo partinėse grupėse ir komitetuose ar delegacijose. „Lietuvos klubas“ steigiamas tam, kad sustiprintume bendrą Lietuvos atstovų darbą. Klubo tikslas – sudaryti geresnes galimybes siekti svarbių Europos Sąjungai ir Lietuvai tikslų, efektyviau keistis reikalinga informacija pirmiausia tarpusavyje, taip pat su Lietuvos atstovybe prie ES, Lietuvos Vyriausybe, Seimu, Prezidentūra, kitomis šalies valdžios institucijomis bei interesų grupėmis, taip pat ir su Europos Sąjungos institucijomis bei organizacijomis“, – teigia europarlamentaras A.Kubilius. 
 
Be to, pasak jo, Klubas sieks užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kitų šalių parlamentarais, nepaisant to, kokiai politinei grupei jie priklauso.
„Ypatingas dėmesys bus skiriamas partnerystei su Baltijos šalių, Lenkijos, Šiaurės šalių parlamentarais“, – pažymi EP narys.
 
„Lietuvos klubui“ vadovaus pirmininkas, kuris pagal Klubo nuostatas bus skiriamas remiantis rotacijos principu. Kadangi TS-LKD delegacija Europos liaudies partijos grupėje parlamente yra didžiausia, pirmajam periodui vadovaus TS-LKD delegacijos vadovas europarlamentaras A. Kubilius.
 
Numatoma, kad Klubo susitikimai vyks reguliariai Europos Parlamento plenarinių sesijų Strasbūre metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.18; 17:25

Vilnius, gegužės 22 d. (ELTA). Politologai pateikė prognozes, ko sekmadienį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose galėtų tikėtis pretendentai atsisėsti į viršnacionalinio parlamento kėdę.
 
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad kai kurie pretendentai į EP narius pasiektais rezultatais gali gerokai nusivilti.
Pagal mandatų skaičių, sutarė politologai, stipriausias pozicijas turi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų lyderis Liudas Mažylis, pasak A. Krupavičiaus, yra gana patrauklus pasirinkimas ne tik konservatorių rinkėjui. Kandidatės Ingridos Šimonytės sėkmė pirmajame prezidento rinkimų ture, pridūrė V. Valentinavičius, taip pat mobilizuos TS-LKD elektoratą.
 
Kalbėdami apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) galimybes, abu politologai jas vertino skeptiškai. A. Krupavičius įvardijo dvi pagrindines partijos silpnybes: silpna ir neaiški rinkiminė partijos programa ir, kaip pats įvardijo, „lizinginis“ sąrašas – be dabartinio europarlamentaro Bronio Ropės, teigė ekspertas, rimtų politinių veidų sąraše tiesiog nėra.
 
„Tokia politika, ko gero, artimoje ateityje turėtų prieiti akligatvį. Negalima su rinkėjais juokauti, pasiūlant kandidatus, kurie nieko bendro su partija neturi“, – „valstiečių“ klaidas įvardijo VDU profesorius, LVŽS prognozuodamas du mandatus.
 
Mandatų dalybose, neabejojo A. Krupavičius, dalyvaus ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei Liberalų sąjūdis. Jų pagrindinis pliusas, išskyrė jis, yra stipriausios rinkimų programos.
 
„Šių partijų rinkiminės programos yra pačios išsamiausios ir adekvačiausios Europos Parlamento dienotvarkei“, – konstatavo VDU profesorius ir teigė, jog šios partijos turėtų gauti ne vieną mandatą. LSDP partijos potencialią sėkmę rinkimuose prognozavo ir V. Valentinavičius.
 
„Socialdemokratai yra atsigaunanti partija, o EP rinkimuose figūruojant populiariajai Vilijai Blinkevičiūtei, jų rezultatas turėtų būti neblogas“, – Eltai komentavo MRU docentas.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot politologų, euroskeptiškomis nuotaikomis pasižyminčiai „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicijai gali tekti gerokai pasistengti, kad įveiktų mandatui reikalingų balsų slenkstį – 5 proc. visų rinkėjų balsų. Tačiau, pažymi tiek V. Valentinavičius, tiek A. Krupavičius, V. Tomaševskio stiprybė yra mobilus ir ištikimas elektoratas.
 
„Lakmuso popierėlis Tomaševskiui buvo Prezidento rinkimų rezultatai (V. Tomaševskis surinko 3,96 proc. balsų. – ELTA), tai jam reikės gerokai padirbėti, kad EP rinkimų barjerą pavyktų įveikti. (…) Tačiau pranašumas yra tai, kad jo rinkėjai yra patys lojaliausi, jie dalyvauja rinkimuose ir balsuoja būtent už šį sąrašą“, – Eltai sakė A. Krupavičius. Anot politologų, vieno mandato prognozė V. Tomaševskiui yra pakankamai reali.
Intrigą dėl vieno mandato, atsižvelgus į ankstesnių EP rinkimų rezultatus, anot VDU profesoriaus, dar išlaiko ir Rolando Pakso judėjimas, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei, prognozuoja A. Krupavičius, matant euroskepsio pakilimą Lietuvoje, visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“. Visos šio politinės jėgos, teigė jis, gali pretenduoti į vieną mandatą.
 
Vis dėlto V. Valentinavičiaus manymu, bet kokia radikalaus antieuropinio V. Radžvilo sąrašo sėkmė EP rinkimuose būtų pavojaus signalas Lietuvos politinei sistemai, kurioje iki šiol nebuvo populiarių euroskeptikų.
 
Kalbėdami apie Darbo partijos potencialą EP rinkimuose, politologai teigė, kad vertinti reikėtų ne partijos, o jos lyderio Viktoro Uspaskicho galimybes iškovoti bent vieną mandatą. Tai, pasak ekspertų, lieka atviras klausimas.
Vis dėlto prognozuojant po vieną mandatą galinčius gauti sąrašus, A. Krupavičius pabrėžia, kad tai lieka spėjimas, bet intrigą šie sąrašai, pasak jo, išlaiko. Likusių kandidatų sąrašų galimybes abu ekspertai vertino skeptiškai.
 
Išankstinis balsavimas prezidento antrajame ture bei rinkimuose į EP prasidėjo pirmadienį ir tęsis iki gegužės 24 d. Pagrindinė rinkimų diena bus sekmadienį – gegužės 26 d.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12–26 atliktų apklausų duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėjo dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (21,1 proc.) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (20,5 proc.). Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4 proc.) rinkėjų, ketinančių dalyvauti EP rinkimuose, ketino balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).
 
Toliau į EP pretenduojančių politinių jėgų lentelėje rikiuojasi europarlamentaro Antano Guogos vedamas Lietuvos centro partijos sąrašas – jį remia 6,2 proc. rinkėjų, už Darbo partiją ketina balsuoti 5,9 proc. piliečių, partiją Tvarka ir teisingumas remia 4,7 proc., LR liberalų sąjūdį – 4,6 proc., „Valdemaro Tomaševskio bloką „Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją – 3,9 proc. ir Lietuvos socialdemokratų darbo partiją – 3,6 proc. rinkėjų.
 
Kitos partijos ar visuomeniniai rinkimų komitetai apklausos metu, likus mėnesiui iki rinkimų, turėjo trijų procentų ar mažesnį palaikymą.
 
Už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) ketino balsuoti 2,5 proc., už visuomeninį rinkimų komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“ – 2,1 proc., už Lietuvos žaliųjų partiją – lygiai 2 proc. rinkėjų. Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ susilaukė 1,6 proc. palaikymo.
 
Profesoriaus Vytauto Radžvilo rinkimų komitetas „Susigrąžinkime valstybę!“ susilaukė 0,6 proc. rinkėjų palaikymą. Apkaltos būdu nušalinto prezidento Rolando Pakso visuomeninis komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ su 0,4 proc. palaikymu yra priešpaskutinis. Jis lenkia tik nulį reitingų lentelėje rodantį visuomeninį komitetą „Lemiamas šuolis“.
 
2019.05.22; 18:23

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį palankiai įvertino Ukrainos vykdomas reformas, o kartu pasmerkė Rusijos agresiją ir paragino imtis sankcijų, jei Ukrainos jūreiviai nebus paleisti.

Rusijoje įkalinti Ukrainos jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.

Europos Parlamentas „griežtai smerkia tyčinį lapkričio 25 d. Rusijos Federacijos įvykdytą aktą prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje“ ir ragina ES ir jos valstybes taikyti tikslines sankcijas Rusijai, „jei Ukrainos kariai nebus paleisti ir jei bus vykdomas bet koks tolesnis karinis eskalavimas“. Europarlamentarai taip pat ragina uždaryti ES uostų prieigą iš Azovo jūros atvykstantiems Rusijos laivams, jei Rusija neatkurs navigacijos per Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūroje laisvės.

Savo ruožtu Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsiant paleistų šių metų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei kitus neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius.

EP giria Ukrainą už sėkmingą bendradarbiavimą energetikos srityje, taip pat atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo skatinimą, o kartu pažymi būtinybę tęsti pertvarką, ypač dujų ir elektros rinkoje. Savo ruožtu EP smerkia dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą Baltijos jūroje ir ragina nutraukti šį politinį projektą, keliantį grėsmę Europos energetiniam saugumui. Pajamos iš dujų tranzito sudaro reikšmingą dalį Ukrainos biudžeto, o įgyvendinus šį projektą valstybė jų netektų.

Už šią rezoliuciją balsavo 433 EP nariai, prieš buvo 105, o susilaikė 30.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 09:00

Europarlamentarė Eleni Teocharus (Eleni Theocharous)

Apie europarlamentarę Eleni Teocharus (Eleni Theocharous) nieko nežinotume, jei ne trys skandalai, į kuriuos ši politikė įsipainiojo.

Pirma, ji kaip stebėtoja dalyvavo vadinamuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose Kryme, tokiu savo elgesiu tarsi pripažindama, jog ginčija Ukrainos teisę į Krymą – palaiko Rusijos karinę pusiasalio aneksiją.

Antra, Azerbaidžane jai iškelta baudžiamoji byla. Azerbaidžane ji tapo persona non grata po to, kai nelegaliai nuvyko į Kalnų Karabachą (be oficialaus Azerbaidžano leidimo). Armėnų ir rusų ginkluotųjų pajėgų okupuotą azerbaidžanietiškąjį Kalnų Karabachą ji aplankė Vakaruose veikiančios armėnų diasporos prašymu.

Bet tai – ne paskutinis jos išsišokimas. Dabar nepageidaujamu asmeniu ji tapo ir Albanijoje, šalyje, kuri siekia narystės Europos Sąjungoje (Albanija – rimta kandidatė tapti ES nare). Ši politikė supykdė Albanijos vadovybę pareiškusi į ekstremistinius panašių pareiškimų apie šios šalies Konstituciją. Be kita ko, kiti jos pareiškimai priminė Albanijai reiškiamas teritorines pretenzijas dėl pietų Albanijos. Albanijos valdžiai pasirodė, kad ponia Eleni Teocharus kelia šalies saugumui grėsmę, todėl įtraukė ją į „juoduosius sąrašus“. Nuo šiol ji negalės patekti ne tik į Pietų Kaukaze esantį Azerbaidžaną (jos nepageidauja ir Ukraina), bet ir į Europos centre esančią Albaniją.

Armėnų lobistas Kasparas Karampetianas

Tai, kad E.Teocharus tapo nepageidaujama ir Azerbaidžane, ir Albanijoje, – smūgis Vakaruose veikiantiems Armėnijos lobistams. Minint su nuo Kipro išrinktos politikės pavardę dažniausiai prisimenamas ir briliantais prekiaujantis armėnų verslininkas Kasparas Karampetianas. K.Karampetianas prisimenamas ne atsitiktinai, ne šiaip sau. Tarp E.Teocharus ir K.Karampetiano greičiausiai esama ryšio. Mat briliantų verslu užsiimantis Kasparas kilęs iš Graikijos. Kaip praneša kai kurie Azerbaidžano leidiniai, sakykim, haqqin.az, būtent K.Karampetianas organizavo jos neteisėtą, prieš Azerbaidžano teritorinį vientisumą nukreiptą kelionę į Kalnų karabachą.

Svarbu įsidėmėti ir tai, kad Vokietijos teisėsauga, šiuo metu atliekanti plačią operaciją prieš šalyje veikiančias armėnų nusikalstamas grupuotes, pastarosiomis dienomis apklausė kaip liudytoją ir Bundestago deputatą, forumo Vokietija – Armėnija įkūrėją Albertą Veilerį. Prieš Vokietijoje veikiančią armėnų mafiją nukreiptoje baudžiamojje byloje – ir daugiau žinomų politikų pavardžių. Joje minima net Vokietijoje reziduojančio Armėnijos ambasadoriaus pavardė.

Vokietijos politikas Albertas Vaileris

Kai kurie Vokietijos leidiniai jau svarsto, ar tik Vakaruose veikiantys armėnų lobistai neturi slaptų ryšių su Vokietijos, Ispanijos, JAV teisėsaugos intensyviai persekiojamais armėnų mafijos atstovais. Vokietijos analitikai įtaria, kar Armėnijos lobistai ir armėnų mafija gali bendradarbiauti bent jau kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, siekiant armėnų rankose išlaikyti iš Azerbaidžano atplėštą Kalnų Karabachą.

Dar viena įdomi detalė: Vokietijos teisėsaugos apklaustas Bundestago narys A.Veileris (Vaileris) taip pat įtrauktas į Azerbaidžane nepageidaujamų asmenų sąrašus. Įtrauktas už tai, kad neinformavęs oficialiojo Baku lankėsi armėnų okupuotame Kalnų Karabache. Azerbaidžanas jo neįsileido net tąsyk, kai politikas turėjo atskristi į Baku ne kaip turistas, ne kaip privatus svečias, o kaip oficialios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel delegacijos narys. Nepaisant to, kad Vokietijos kanclerė A.Merkel norėjo skristi į Azerbaidžaną turėdama ir šį politiką kaip patarėją, Baku nenusileido savo principams ir A.Veileriui neišdavė vizos. A.Merkel į Baku buvo priversta skristi be A.Veilerio.

Žodžiu, E.Teocharus veikla leidžia spėti, jog Vakaruose veikiančios armėnų nusikalstamos grupuotės, dažnusyk vadinamos tiesiog mafija, gali turėti ryšių su kai kuriais Europos Parlamento ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariais. Ypač įtartini tie, kurie dalyvauja akivaizdžiai prieš Azerbaidžaną nukreiptoje veikloje – važinėja į Kalnų Karabachą be Azerbaidžano valdžios leidimo, tuo pačiu leisdami suprasti, kad tokiais konkrečiais veiksmais ginčija Azerbaidžano teritorinio vientisumo principus (tiek NATO, tiek Europos Sąjunga oficialiai pripažįsta, kad Kalnų Karabachas – ne armėniška teritorija, tai – Azerbaidžano žemės).

Informacijos šaltinis – http://sprotyv.info/ru/news/kiev/eleni-teoharus-edinstvennyy-deputat-evroparlamenta-uchastvovavshiy-v-shou-vybory

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Vengrija ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Parlamento (EP) balsavimo, kuriuo pasisakyta už iniciatyvą šalies atžvilgiu pradėti baudžiamąją procedūrą, rezultatai negalioja ir pažadėjo imtis teisinių veiksmų.

Trečiadienį Strasbūre už Vengrijai nepalankią iniciatyvą balsavo 448 europarlamentarai, prieš – 197, o 48 susilaikė. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos Sąjungos sutarties septintąjį straipsnį aktyvavo Europos Parlamentas. Lenkijos atžvilgiu anksčiau pradėtą analogišką procedūrą inicijavo Europos Komisija (EK).

Tačiau premjero Viktoro Orbano personalo vadovas Gergely’is Gulyasas tvirtino, kad iniciatyva nesulaukė reikiamo palaikymo, nes buvo skaičiuojami tik už ir prieš ją atiduoti balsai.

„Reikėjo įtraukti ir susilaikiusiųjų balsus, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl ataskaita nesulaukė dviejų trečdalių balsų, kurių reikėjo, kad ji būtų patvirtinta“, – Budapešte žurnalistams sakė G. Gulyasas.

„Todėl vyriausybė imsis reikiamų priemonių… Dėl konkrečių teisinių veiksmų bus apsispręsta pirmadienį“, – pridūrė jis.

Pasak G. Gulyaso, labiausiai tikėtina, kad rezultatai bus apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

Tolesnius veiksmus Vengrijos atžvilgiu gali sustabdyti ir bet kuri kita ES narė. Tai padaryti jau yra pažadėjusi Lenkija.

Baudžiamoji procedūra prieš Vengriją pradėta dėl jos vykdomų teisinės valstybės principų ir pagrindinių Europos vertybių pažeidinėjimo. Vengrijos premjeras V. Orbanas naudoja savo parlamentinę daugumą, kad darytų spaudimą žiniasklaidai, teismams ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.17; 09:27

Europos Parlamentas

JAV sprendimas pasitraukti iš įvairių tarptautinių susitarimų ir pradėti prekybos karą kenkia ES ir JAV santykiams, tačiau ES neturi prarasti vilties juos puoselėti, trečiadienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Jo nariai taip pat ragina ES ir JAV „teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu“.

ES ir JAV santykiai yra tarptautinio stabilumo užtikrinimo pagrindas, todėl EP apgailestauja, kad vienpusiška JAV administracijos politika „visų pirma – Amerika“ kenkia abiejų pusių interesams bei pasitikėjimui. „Vienašaliai veiksmai tik silpnina transatlantinę partnerystę”, – pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai susirūpinę, kad naujausi JAV sprendimai pasitraukti iš tarptautinių susitarimų ir forumų, taip pat įtampos diplomatijos ir prekybos srityse kurstymas gali pakenkti bendrų vertybių puoselėjimui.

Jie kritikuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, taip pat iš branduolinio susitarimo su Iranu, o šioje šalyje veikiančioms ES įmonėms taikyti sankcijas. Savo ruožtu europarlamentarai ragina JAV atšaukti „nesuprantamus“ importo muitus ES plienui ir aliuminiui, o visus kylančius prekybinius nesutarimus spręsti Pasaulio prekybos organizacijoje.

EP „laikosi nuomonės, kad D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimai, kuriuose reiškiama panieka ES bei remiamos ksenofobiškos ir populistinės jėgos, siekiančios sunaikinti Europos projektą, yra priešiški ir nesuderinami su transatlantinės partnerystės dvasia“.

Parlamento nuomone, „reikia bendro transatlantinio atsako į Rusijos mėginimus daryti spaudimą ir įtaką Vakarų šalių visuomenių demokratiniams sprendimams, jas destabilizuoti ir pasinaudoti jų silpnybėmis“. Europarlamentarai ragina ES ir JAV „teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu, atitinkamais atvejais įtraukiant NATO“. Jie taip pat „primena apie akivaizdų pavojų mūsų demokratijai, kurį kelia melagingos naujienos, dezinformacija ir visų pirma piktybiškas Rusijos šaltinių kišimasis“.

Nepaisant šiuo metu įtemptų santykių, EP ragina juos toliau puoselėti, nes kitų didžiųjų pasaulio valstybių, tokių kaip Rusija ir Kinija, taikomos politinės ir ekonominės strategijos kelia pavojų ES ir JAV bendroms vertybėms, tarptautiniams įsipareigojimams ir transatlantinei partnerystei.

Rezoliucijoje siūloma stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą mažiau prieštaringose srityse, tokiose kaip kova su terorizmu ar kibernetiniais nusikaltimais, energetika ar kultūra. EP primena siūlymą sukurti Transatlantinę politikos tarybą, skirtą konsultacijoms užsienio politikos ir saugumo klausimais, kuriai vadovautų ES diplomatijos vadovė ir JAV valstybės sekretorius.

Rezoliucijai pritarė 490 EP narių, nepritarė 148, o susilaikė 51.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.16: 03:00

Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.

Europos parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje balsavo dėl rezoliucijos, kuria raginama neleisti Kinijai perimti Europos strateginės infrastruktūros. EP Užsienio reikalų komitetas pažymi, kad Kinija sistemingai bando paversti savo ekonominę galią į politinę įtaką, daugiausiai per strategines infrastruktūros investicijas sukuriant naujas transporto linijas.

ELTA primena, kad EP kreipėsi į šalis, kurios priklauso 16+1 formatui (Kinijos iniciatyvai stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą transporto, finansų, investicijų bei kituose sektoriuose su 5 Balkanų ir 11 ES šalių (tarp kurių yra Lietuva), kad su jomis būtų sutarta dėl bendros ES pozicijos dėl Kinijos planuojamos infrastruktūros plėtros. 

Kinijos įsitraukimas į strateginius infrastruktūros projektus ir dėl to potencialiai išaugusi jos politinė įtaka, pasak EP Užsienio reikalų komiteto, pažeistų bendrąsias ES pozicijas su Kinija. Kartu šalys narės pakviestos stiprinti ES valstybinius diplomatinius santykius.

Kinijos skverbimasis į Lietuvos rinką taip pat pastebimas – Kinijos valdoma bendrovė „China Merchants Group“ (CMG), besispecializuojanti transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų sektoriuose, jau buvo prabilusi apie galimybę gabenti krovinius per Klaipėdos uostą. 

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus kiek anksčiau yra užsiminęs, kad CMG yra pareiškusi norą Klaipėdoje statyti naują konteinerių terminalą. 2016 m. ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau nesėkmingai.

Liepą Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1“ vyriausybių vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovavo finansų ministras Vilius Šapoka, sutarta Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 m. organizuoti aukšto lygio fintech konferenciją. 

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad Lietuva, nors ir turi palaikyti strateginius verslo santykius su Kinija, tačiau jie neturėtų būti susiję su šalies strateginiais objektais.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.09.15; 07:54

Viktoras Orbanas smerkia ES vykdomą jo šalies „šantažą“. EPA-ELTA nuotr.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pažadėjo nepasiduoti Europos Sąjungos spaudimui sušvelninti griežtą savo poziciją imigracijos klausimu ir pasmerkė tai, ką pavadino ES vykdomu savo šalies šantažu. Tai jis pareiškė Europos Parlamento (EP) balsavimo dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe išvakarėse.

Strasbūro Asamblėjoje pristatytą ataskaitą, kurioje jo vadovaujama vyriausybė kaltinama kelianti „sisteminį pavojų“ pamatinėms ES vertybėms, V. Orbanas pavadino įžeidžiama.

Trečiadienį europarlamentarai spręs, ar pradėti procedūrą, kuri gali lemti precedento neturinčių politinių sankcijų įvedimą Budapeštui. Manoma, kad toks žingsnis, be kita ko, Europoje galėtų padidinti susiskaldymą tarp proeuropietiškų pažiūrų centristinių partijų ir populistinių antiimigracinių jėgų.

„Kad ir koks būtų jūsų sprendimas, Vengrija nesitaikstys su tokiu šantažu“, – Strasbūre susirinkusiems Europos Parlamento (EP) nariams teigė Vengrijos vyriausybės vadovas. Jis pareiškė, esą europarlamentarai jau yra nusprendę aktyvuoti septintąjį ES sutarties straipsnį ir imtis priemonių, apribosiančių jo vyriausybės balso teisę.

„Vengrija saugos savo sienas, stabdys nelegalią migraciją ir gins savo teises“, – pridūrė V. Orbanas, teigdamas, kad ES elitas nori nubausti Budapeštą už jo antiimigracinę poziciją.

Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad jos taikomos prieš imigrantus nukreiptos priemonės ir šalies suverenumo gynimas atitinka Europos rinkėjų nuotaikas. Kitų metų gegužę šie rinkėjai rinks naują Europos Parlamentą.

Tačiau balsavimą dėl nepasitikėjimo Vengrijos vyriausybe inicijavusi Judith’a Sargentini likusius europarlamentarus įspėjo, kad, praėjus 8-eriems V. Orbano vadovavimo metams, jiems atėjo laikas priimti „svarbų sprendimą“.

„Ar leisite, kad vyriausybė, pažeidžianti šios sąjungos pamatines vertybes, išsisuktų be pasekmių?“ – europarlamentarų klausė žaliųjų partijos atstovė iš Nyderlandų.

„Ar vis dėlto užtikrinsite, kad šios sąjungos vertybės būtų daugiau nei vien popieriuje užrašyti žodžiai“, – sakė ji.

J. Sargentini parengtoje ataskaitoje, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, žodžio, akademinės ir religijos laisvių bei mažumų ir pabėgėlių teisių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:30

Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas, anot Europos Parlamento pirmininko Antonio Tajanio, yra pasiruošęs asmeniškai liudyti Europos Parlamentui dėl su „Cambridge Analytica“ susijusio duomenų skandalo.

M. Zuckerbergas kiek įmanoma greičiau – gal jau kitą savaitę – atvyks į Briuselį, trečiadienį tviteryje rašė A. Tajanis. „Mūsų piliečiai nusipelno visiško ir detalaus paaiškinimo“, – teigė jis. „Facebook“ vadovas, be kita ko, turėtų susitikti su Parlamento frakcijų pirmininkais.

Europos Parlamentas daug savaičių mėgino įtikinti M. Zuckerbergą liudyti. Šis pradžioje mėgino pasiųsti į Europą savo pavaduotoją Joelą Kaplaną.

Skandalas kilo paaiškėjus, kad „Cambridge Analytica“ galėjo neteisėtai pasinaudoti iki 87 mln. „Facebook“ vartotojų duomenimis, 2,7 mln. iš jų – ES piliečiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 02:30

Europos Parlamentas (EP) aptarė padėtį Rusijoje. Daugelis kalbėjusių europarlamentarų ragino netoleruoti agresyvių Vladimiro Putino režimo veiksmų ir taikyti jam griežtas sankcijas, praneša EP spaudos tarnyba.

„Neseniai panaudotas cheminis ginklas Europos žemėje ir Sirijoje, tęstinis karas prieš Ukrainą ir išpuoliai kibernetinėje erdvėje dar kartą patvirtino būtinybę atgrasyti Rusiją nuo tolesnių agresyvių veiksmų. (…) Turime priversti Kremlių sumokėti didesnę kainą už savo veiksmus, pritaikydami ir įgyvendindami išsamias priemones finansų, technologijų ir energetikos srityse. Taip pat turime ir toliau taikyti priemones asmenims, kurie atsakingi už tarptautinės teisės pažeidimus, bei tiems milijardieriams iš V. Putino vidinio rato, kurie dalyvauja, finansuoja ar valdo purvinas režimo intervencijas užsienyje“, – sakė Europos liaudies partijos vardu kalbėjusi Sandra Kalnietė (Latvija).

Socialistų ir demokratų atstovas Knutas Fleckensteinas (Vokietija) siūlė imtis ne tik sankcijų, bet ir daugiau pasitikėjimo stiprinimo priemonių – pratęsti tarptautines ginklų kontrolės sutartis, taip pat atnaujinti dialogą su Rusijos Dūmos nariais. Europos konservatorių ir reformistų atstovė Anna Elžbieta Fotyga (Lenkija) piktinosi skirtinga Vakarų šalių reakcija į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje, nors abiejose šalyse kovoja privačios V. Putino samdinių grupuotės.

„Susiduriame su 21-ojo amžiaus šaltuoju karu, kuris skiriasi nuo ankstesnio: nedeklaruojamas, daugiau hibridinis ir mažiau ideologinis“,  – sakė Liberalų ir demokratų atstovas Petras Auštrevičius. Jo nuomone, „šiuo metu turi būti skiriamos papildomos sankcijos, nukreiptos būtent į tuos Rusijos magnatus ir oligarchus, kurie yra tikrieji V. Putino rėmėjai, finansuojantys milijardus kainuojančias operacijas, tokias kaip propagandos kampanijos arba samdinių siuntimas į Siriją bei Ukrainą.

„Žaliųjų lyderė Rebecca Harms (Vokietija) teigė, kad Rusijai eskaluojant padėtį Ukrainoje ir Sirijoje ir nepavykstant paskatinti režimo pokyčių, nėra kito kelio kaip plėtoti sankcijas. Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Helmutas Scholzas (Vokietija) buvo įsitikinęs, kad šiandienos situacija yra „konfliktas tarp skirtingų interesų ir dėl to, kas dominuos pasaulio bei šalies mastu.“

Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovas James’as Carveris (Jungtinė Karalystė) sakė, kad „mūsų požiūris į Rusiją turi būti daugiasluoksnis ir turi būti atsižvelgiama į Rusijos nacionalinius interesus.“ Tautų ir laisvės Europos frakcijos vardu kalbėjusi Janice Atkinson (Jungtinė Karalystė) piktinosi, kad taikomi „dvigubi standartai“ kritikuojant Rusiją dėl demokratijos trūkumo, o kartu pateisinant Kiniją.

Diskusijoje kalbėjęs Bronis Ropė (Žalieji) pasigedo „stipraus ir principingo ES balso“ bei veiksmų. „Štai „Gazprom“ stumiamas „Nord Stream 2“ projektas, kuris suskaldo Europą ir yra geopolitiškai labai pavojingas, deja, nepasakant visų įvykių, sėkmingai skinasi kelią. Mums reikia ryžtingos Europos Komisijos lyderystės ir pozicijos, kuri atitiktų dabartines realijas“, – pridūrė EP narys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.19; 02:00

Europos Parlamentas atleido savo pirmininko pavaduotoją iš Lenkijos. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Strasbūre nuspręsta atleisti Ryszardą Czarneckį (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) iš Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo pareigų.

Neseniai R. Czarneckis viešai palygino savo kolegę iš Lenkijos Roza Thun (Europos liaudies partija) su Antrojo pasaulinio karo meto nacių bendrininkais. Asamblėjos narių įsitikinimu, taip pasielgęs EP narys neturėtų būti šios institucijos vadovybėje ir atstovauti kitiems europarlamentarams.

Už tokį sprendimą balsavo 447 EP nariai, o 196 buvo prieš. Pagal EP Darbo tvarkos taisykles už EP pirmininko pavaduotojo įgaliojimų panaikinimą turi balsuoti bent pusė visų EP narių ir ne mažiau kaip du trečdaliai balsavusiųjų. Šis sprendimas neatima iš R. Czarneckio europarlamentaro mandato.

Rinkimai į atsilaisvinusį EP pirmininko pavaduotojo postą vyks vienoje iš artimiausių plenarinių sesijų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.08; 00:30

Ž. K. Junkeris Europos Parlamentui pateikė savo ES viziją. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį europarlamentarai Strasbūre aptarė Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jeanas-Claude Juncker) metinėje kalboje pristatytą viziją iki 2025 m. užtikrinti stiprią ir vieningą Europą.

Tris valandas jie emocingai diskutavo apie gynybą, saugumą, migracijos valdymą, tarptautinę prekybą, socialinės lygybės užtikrinimą, taip pat ES biudžeto ir sprendimų priėmimo stiprinimą.

Prieš suteikdamas žodį Komisijos vadovui, EP pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) priminė Europos piliečių lūkesčius dėl glaudesnio ES institucijų ir valstybių bendradarbiavimo migracijos, kovos su terorizmu, ekonomikos augimo ir socialinės politikos srityse.

Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris pažymėjo, kad krizė baigiasi, o biudžeto stabilumas, užimtumo didėjimas ir ekonomikos atsigavimas atveria galimybę ryžtingoms ES reformoms. Jis pasiūlė įsteigti Europos finansų ministro postą ir kibernetinio saugumo agentūrą, taip pat stiprinti migracijos kontrolę, darbuotojų teises, tarptautinę prekybą ir gynybos sąjungą. Stipriai ES būtina sujungti Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų postus į vieną, kurį galėtų užimti 2019 m. EP rinkimus nugalėjusios partijos lyderis, teigė Ž. K. Junkeris.

Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Vokietija) pasveikino Europos Komisijos pirmininko viziją, tačiau pažymėjo, kad žmonės bijo globalizacijos.

„Reikia kurti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, taip pat apsaugoti sienas siekiant pažaboti nelegalią migraciją“, – pažymėjo politikas. „Turkija negali tapti visateise ES nare“, – pridūrė jis. Atkreipęs dėmesį į Baltarusijoje vyksiančias karines pratybas „Zapad“, kalbėtojas teigė, kad rytuose žmonės bijo dėl savo saugumo, todėl svarbu kurti Europos gynybos sąjungą bei stabdyti „Nord Stream II“ dujotiekio tiesimą.

Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija) siūlė ES valstybėms suduoti smūgį visoms korporacijoms, kurios slepia mokesčius ar nepagrįstai siekia juos susigrąžinti, užkirsti kelia jaunimo išnaudojimui bei užtikrinti visų vaikų švietimą. Kalbėdamas apie migraciją, Dž. Pitela ragino turėti drąsos atverti visus teisėtus patekimo į ES kelius, o kartu uždaryti neteisėtus patekimo būdus.

Sajedas Kamalas (Syed Kamall, Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) pabrėžė, kad jei Europa tikrai nori apsaugoti piliečius, ji negali būti protekcionistinė. Norėdami, kad Europos ekonomika klestėtų, turime sukurti daugiau galimybių, o ne daugiau reglamentų, pridūrė jis ir pabrėžė: „ES augimo planai nekuria darbo vietų – jas kuria įmonės. Žmonės, esantys už Parlamento ribų, nori būti tikri, kad sugebėsime stabilizuoti laivą ir nenukreipti jo naujų audrų link.

Pasak Liberalų ir demokratų aljanso frakcijos pirmininko Gajaus Verhofštato (Guy Verhofstadt, Belgija), Ž. K. Junkerio kalba buvo pilna vizijos ir ambicijų 2019 metams, iš dalies dėl to, kad pavyko sustabdyti „populistinį pavasarį“ Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. „Sveiki atvykę į proto pusę!“, – sakė politikas ir pabrėžė daugumos piliečių norą matyti ryžtingesnę Europą. „Mums reikia ES tam, kad atsilaikytume prieš kraštutinių vyriausybių pavojų“, – pridūrė EP narys.

Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas Patrikas Le Hiarikas (Patrick Le Hyaric) siūlė paversti Ž. K. Junkerio fondą „dideliu socialiniu ir aplinkosaugos fondu“. „Būtina skubiai atsisakyti konkurencija pagrįstos ES ir sukurti Sąjungą, besiremiančią socialiniu humanizmu ir ekologine pažanga – su teisinga komandiruotų darbuotojų direktyva, minimaliu darbo užmokesčiu, pensijų apsauga, skurdo panaikinimu bei lyčių lygybe“, – pažymėjo politikas.

Žaliųjų frakcijos lyderis Filipas Lambertas (Philippe Lamberts, Belgija) ragino sutaikyti Europos piliečius su pačia ES idėja. Jo įsitikinimu, Ž. K. Junkeris savo kalboje turėjo skirti daugiau dėmesio nelygybės mažinimui, aplinkos ir sveikatos apsaugai, taip pat prekybos politikos perorientavimui ir CETA sutarties įšaldymui.

„Jūs nieko neišmokote iš „Brexit“, – teigė Naidželas Faradžas (Nigel Farage, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė). Jis kritikavo Ž. K. Junkerio siūlymus gilinti Europos integraciją be žmonių sutikimo. Pasak politiko, Europos Komisijos požiūris į Lenkiją ir Vengriją jam primena buvusį sovietų režimą.

Haraldas Vilimskis (Harald Vilimsky, Tautų ir laisvės Europa, Austrija) pabrėžė, kad jo frakcija nenori „nepavykusio“ euro plėtimo, taip pat prieštarauja Gynybos sąjungai ir laisvam darbuotojų judėjimui ES. Jo įsitikinimu, ES vidaus sienos turi būti išsaugotos, kad sustabdytume „milijonus afrikiečių ir arabų, užtvindančių Sąjungą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 08:15

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto nariu Elmaru Broku, aptarė saugumo padėtį Europoje, Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę, bendradarbiavimą su Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerėmis, atsaką migracijos iššūkiams, „Brexit“ derybas bei kitus aktualius klausimus.

Ilgametis Europos Parlamento narys ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas yra geras Lietuvos draugas, visuomet tvirtai rėmęs mūsų šalies narystę ES, prisidėjęs prie Lietuvos ir Vokietijos santykių plėtros. Principinga jo pozicija dėl Rusijos vykdomos agresyvios politikos padeda išlaikyti Europos Parlamento paramą Ukrainai ir kitoms ES Rytų partnerėms.

Už paramą Lietuvos eurointegracijai E. Brokas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Už Lietuvos ir Vokietijos santykių stiprinimą šiais metais jam įteikta Lietuvos diplomatijos žvaigždė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.23; 01:30

Antradienį Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis kreipėsi į Europos Parlamento (EP) Pirmininką Antoniją Tajanį (Antonio Tajani), prašydamas stabdyti kolegų iniciatyvas šmeižti Baltijos valstybes, falsifikuoti istoriją ir diskredituoti už laisvę kovojusių žmonių atminimą. 

EP nariai iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (GUE/NGL) pranešė rengiantys rezoliuciją, kuria bus siekiama pasmerkti Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją ir Estiją) dėl šių tariamo negebėjimo suvaldyti „kraštutinių dešiniųjų ir fašistinių nuotaikų“. Jų pranešime teigiama, kad „veikti nutarta po to, kai Baltijos šalyse pastebėtas nerimą keliantis kraštutinių dešiniųjų grupių mitingų ir maršų skaičius, o tokiems renginiams pritaria vietos valdžia“.

Rezoliuciją prieš Baltijos šalis kurpiantis Čekijos europarlamentaras Jiržis Maštalka žiniasklaidai teigė, kad rezoliucija bus siekiama ne tik politiškai pasmerkti Baltijos šalis, bet ir imtis ekonominių sankcijų – užšaldyti ES fondų lėšas.

„Kolegos iš šios frakcijos jau ne kartą yra pasižymėję radikaliais pareiškimais ir iniciatyvomis. Visuomet tai traktuodavau kaip pigų būdą pasireklamuoti, susilaukti dėmesio, bet tokie dalykai esamame geopolitiniame fone yra labai neatsakingi ir netgi pavojingi. Jaučiu pareigą imtis man prieinamų priemonių stabdyti tokias iniciatyvas, nes vien jų svarstymas, mano nuomone, diskredituoja patį Parlamentą ir ES vieningumą“, – sako EP narys V. Mazuronis.

Politikas įsitikinęs, kad GUE/NGL frakcijos nariai akivaizdžiai buvo paveikti arba suklaidinti Rusijos diplomatų, nes daugybė įvykių nėra atsitiktiniai.

„Akivaizdu, kad viskas prasidėjo nuo NATO išplatinto vaizdo įrašo apie Lietuvos pokario partizaninį pasipriešinimą, tai tikrai įsiutino Rusiją ir ši pasinaudodama savo „draugais“ Parlamente siekia savo tikslų informacinio karo fone. Net neabejoju, kad tokia rezoliucija nesusilauktų sėkmės Parlamente, patys rezoliucijos autoriai tai supranta, bet vien faktas, kad bus gaištamas laikas tokioms iniciatyvoms svarstyti man yra nepriimtinas. Žodžio laisvė yra gerai, bet akivaizdus bandymas falsifikuoti istoriją, kai kovotojai už savo tautos laisvę paverčiami fašistais ar žudikais – tėra paprasčiausias šmeižtas, tyčiojimasis iš ES narių piliečių, jų istorijos ir dargi tarnavimas kitų valstybių interesams – o tai neturi nieko bendro su žodžio laisve“, – teigia V. Mazuronis.

EP šiuo metu sesijos nevyksta ir atsinaujins rugpjūčio pabaigoje, tačiau Lietuvos deleguotas europarlamentaras mano, kad būtina imtis veiksmų ir pasiruošti tokių provokacijų neutralizavimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.26; 06:00

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) neigiamai atsiliepė apie Europos Parlamentą. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) neigiamai atsiliepė apie Europos Parlamentą.

Jį suerzino tai, kad debatuose Strasbūre posėdžio salė buvo pustuštė.

„Europos Parlamentas yra juokingas, labai juokingas“, – pareiškė Ž. K. Junkeris. 

EPA – ELTA nuotraukoje – Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris.

2017.07.04; 16:11

Tarptautinės politikos užkulisiais besidomintiems analitikams puikiai žinoma europietiška organizacija European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras).

European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras)

Taigi Belgijos sostinėje Briuselyje nuo 2002-ųjų dirbanti organizacija šių metų kovo pradžioje paskelbė sensacingą ataskaitą.

Minėtoje ataskaitoje pasakojama, kodėl Azerbaidžanas dabar atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje. Pasirodo, prieš Azerbaidžaną ilgai, metodiškai, kryptingai rengiamas sąmokslas, kurio užsakovai – po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora, dirbtinai kurstanti lobistines Europos organizacijas.

Pavyzdžiui, Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro (ESISC) ataskaitoje rašoma apie europiečių politikų, tampriai susidraugavusių su Vakarų armėnų diasporomis, tendencingas antiazerbaidžanietiškas akcijas, nukreiptas prieš Azerbaidžano Vyriausybę siekiant ją diskredituoti svarbiose Europos institucijose, įskaitant ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.

Bet pirmiausia – keletas žinių apie ataskaitos autorius. Jie – žurnalistai analitikai, sulaukę tarptautinio pripažinimo Vakaruose. Jų biografijos, veikla, profesionalumas leidžia teigti, jog ataskaita – užtektinai objektyvi.

Klodas Monike, ESISC vadovas

Vienas iš ataskaitos autorių – European Strategic Intelligence and Security Center vadovas 59-erių metų amžiaus Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Jo darbo specifika – žvalgybos analitikas. Žurnalistinė veikla buvo jo priedanga. K.Monikės specializacija – terorizmas, šnipinėjimas, organizuotas nusikalstamumas, tarptautiniai konfliktai. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K.Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo.

Nuo 2002-ųjų metų K.Monikė vadovauja Strateginės žvalgybos ir saugumo centrui.

Antrasis ataskaitos bendraautorius – daugiau nei 20 metų tiriamąja žurnalistika besidomintis Ženovefa Etjenas.

Trečiasis ataskaitos bendraautorius – 57 metų amžiaus sociologas, žinomas Artimųjų Rytų specialistas Viljamas Rasimora.

Žodžiu, šių žmonių vadovaujama komanda pateikė Europos visuomenės dėmesiui ataskaitą įsimenančiu pavadinimu: „Armėnų ryšininkas: ESBO slaptosios grupės tinklas ir tarptautinės teisės pažeidimai“. (Visą šios ataskaitos tekstą galima rasti www.esisc.org portale).

Beje, Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras ESISC – nepriklausoma organizacija tiek politine, tiek finansine prasme. Jos domėjimosi laukas – Vakarų civilizacijai kylantys pavojais.

Šiandien šios organizacijos dėka demaskuojama angažuota, tendencinga, armėnų disporos lobistų remiama europarlamentarų grupė, kurios svarbiausias uždavinys – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė parengusi gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai, kad Kalnų Karabacho priklausomybė būtų nulemta Azerbaidžanui nenaudinga kryptimi.  Toji slapta europiečių grupė tendencingai manipuliuoja šiandieninėmis Kalnų Karabacho konflikto pasekmėmis, remia neteisėtas Armėnijos pretenzijas į Kalnų Karabachą ir daro spaudimą oficialiam Baku, kad šis sutiktų ginčus dėl Kalnų Karabacho narplioti būtent Jerevanui naudingomis sąlygomis. Trumpiau tariant, neigiamos tarptautinės teisės taisyklės, demokratija – akivaizdžiai paminamos Azerbaidžano teisės į teritorinį vientisumą.

Pasak ISISC ataskaitą parengusių autorių, įtakinga, gausi antiazerbaidžanietiška ir tuo pačiu proarmėniška lobistinė europarlamentarų grupė susiformavo maždaug 2012-aisiais metais, būtent tada, kai į svarbų postą Europos struktūrose buvo paskirtas „žinomas asmuo“. Kas tas „žinomas asmuo“? Ataskaitoje rašoma, kad šių metų balandžio mėnesį bus viešai paskelbtas antiazerbaidžanietiškos grupės veiksmus koordinuojančio įtakingo Europos biurokrato vardas ir pavardė. Sprendžiant iš ataskaitos išvadų, tas žmogu specialiai prastumtas užimti vieną iš vadovaujančių svarbių pareigų Europos Tarybos sistemoje.

Europoje suformuotos antiazerbaidžanietiškos grupės vadovaujančiu centru įvardinama nevyriausybinė organizacija European Stability Initiative (Europietiškos stabilizacijos iniciatyvos). Būtent šis centras 2012-aisiais paskelbė tendencingas išvadas, kurių tikslas – bet kokia kaina diskredituoti oficialųjį Baku ir ESBO struktūrose principingai dirbančią azerbaidžaniečių delegaciją.

Šios prieš Azerbaidžaną nusiteikusios organizacijos štabas – Berlyne (vadovas – Geraldas Knausas). Jos tikrasis tikslas – dirbtinė spalvotųjų revoliucijų ekspansija į šalis, kurių valdžia jai neįtinka arba nesutinka paklusti primetamai svetimai valiai. Puikiai žinomi ir šios organizacijos ryšiai su Vakarų armėnų diasporomis. Pavyzdžiui, su Pasaulio labdaros sąjungos vadovu Bergu Setrakianu. Būtent šis filantropas reikalauja, kad pasaulis atkakliai remtų separatistinį „Arcahas“ (taip armėnai vadina Kalnų Karabachą) judėjimą. Ši organizacija į pagalbą pasitekusi ir keletą vadinamųjų azerbaidžaniečių tautybės „sąžinės šauklių“, kurie, finansuojami iš Vakarų fondų, kryptingai ir tendencingai šmeižia Azerbaidžaną.

Bet svarbiausias G.Knauso ryšininkas, kuriuo jis pasitiki kaip pats savimi, – vokiečių deputatas Kristofas Štraseris. Vienas iš K.Štraserio „arkliukų“ – domėtis, kiek Azerbaidžane esama politinių kalinių.  Mat jis viešai dedasi esąs aršus individualiosios laisvės propaguotojas.

K.Štraseris išsidavė tuomet, kai Jerevane minėtas „Armėnų genocido 100-metis“. K.Štraseris buvo vienintelis oficialus Berlyno atstovas, atvykęs į Jerevaną pareikšti oficialią užuojautą autoritariniam Armėnijos prezidentui Seržui Sargsianui. Be abejo, šis Vokietijos deputatas, visur ir visada remiantis sąžinės laisvę, niekad nesiteikė pasidomėti, kiek gi politinių kalinių kankinasi Armėnijos kalėjimuose.

Kitas Vokietijos politikas, nuolat kritikuojantis Azerbaidžaną – ESBO ir Bundestago parlamentaras Frankas Švabė. Būtent jis siekė, kad Bundestagas 1915-ųjų įvykius Osmanų imperijoje traktuotų kaip genocidą prieš armėnų tautą.

Žinoma ir tai, kad Berlyne veikianti organizacija  dažnai remiasi olandų deputato Piterio Omtzichto nuomone. Šį Nyderlandų politiką aktyviai remia armėnų diasporos, jis dažnai svečiuojasi Jerevane. Olandų politiko įsitikinimu, Kalnų Karabachas privalo atitekti Armėnijai. Jis – vienas iš tų, kurie mėgsta kaltinti Azerbaidžaną pažeidžiant žmogaus teises, todėl nenuostabu, kad jis gina tuos neva objektyvius „azerbaidžaniečių žurnalistus“, kuriuos Vakarai specialiai kursto kritikuoti Azerbaidžaną.

Prie šios kompanijos galima priskirti ir italų žuralistę Mileną Gabaneli, skandalingosios laidos „Report“ italų televizijos kanale RAI 3, atstovę. Būtent šioje laidoje atskleisti neva korupciniai modeliai, kaip azerbaidžaniečiai bando įtakoti europarlamentarus. Šios italės laidose dažnai svečiuojasi jau minėtas K.Štraseris ir Armėnijos parlamento deputatas Samuelis Farmanianas.

Prie tendencingai Azerbaidžano atžvilgiu nusiteikusiųjų, remiantis ataskaita, galima drąsiai priskirti tokius Europos politikus kaip Rene Ryke ir Fransua Rošblaunas. R.Ryke yra Prancūzijos – Kalnų Karabacho draugystės grupės vadovas, o F.Rošblaunas: Prancūzijos – Armėnijos draugystės grupės vadovas. Ataskaitoje jie priskiriami atviriems Azerbaidžano priešams.

Kokias išvadas brėžia ataskaitos autoriai iš ISISC? Akivaizdu, kad Europoje susikūręs stiprus, slaptas politikų, žurnalistų, verslininkų būrys, kuris siekia destabilizuoti padėtį Azerbaidžane vien tam, kad galėtų iš azerbaidžaniečių lengvai atimti Kalnų Karabachą. Jie tik dedasi, kad jiems nuoširdžiai rūpi žmogaus teisės. Tikrasis jų tikslas – sukelti Azerbaidžane chaosą, neramumus, galbūt net pilietinį karą, kad ši šalis ateityje neturėtų jėgų ginti savo interesų – nei teritorinio vientisumo, nei ekonomikos.

Manoma, kad Europos autoritetas po šių į dienos paviršių išlinusių faktų Azerbaidžano akyse stipriai sušlubavo. Bet Europos Sąjungos kaip principingos struktūros autoritetas dar labiau kris, kai ISISC paskelbs antrąją savo ataskaitos dalį. O ir pati Europa negali džiūgauti, sužinojusi apie apie tokias angažuotas, dirbtinas, tarptautinės teisės ir sąžiningumo principų nesilaikančias slaptas grupuotes. Kaip tik jų dėka Europa pati save diskredituoja.

Informacijos šaltinis – www.esisc.org

2017-03-12

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo, kurio, kreipdamasis į prokuratūrą, prašė Europos Parlamento narys Rolandas Paksas.

R. Pakso pareiškime nurodyta, kad šių metų liepos 11 d. viename internetiniame portale buvo paskelbta publikacija, kurioje, pareiškėjo nuomone, buvo paviešinti Generalinės prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys, manipuliuojama faktais, kurie neatitinka tikrovės, ir tuo šiurkščiai pažeidžiami esminiai baudžiamojo proceso principai – nekaltumo prezumpcijos, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente išnagrinėjus R. Pakso pareiškimą, prie jo pridėtą publikacijos stenogramą bei pareiškimo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, buvo padaryta išvada, kad minėtoje publikacijoje minimi duomenys, susiję su ikiteisminiame tyrime tiriamomis galimai įvykdytų korupcinių veikų aplinkybėmis, buvo pateikti generalinio prokuroro kreipimesi į Europos Parlamento pirmininką Martiną Schulzą dėl R. Pakso, kaip Europos Parlamento nario, teisinio imuniteto atšaukimo.

Minėtas prašymas Europos Parlamento pirmininkui buvo rengtas pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles ir jame buvo atskleista tiek ikiteisminio tyrimo duomenų, kiek ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras manė esant reikalinga ir leistina šio klausimo nagrinėjimui Europos Parlamente.

Kreipimesi į Europos Parlamentą nebuvo nustatyta jokių apribojimų dėl pateikiamų duomenų skelbtinumo, todėl nagrinėjamu atveju šios informacijos paskelbimas žiniasklaidoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas ir už jos paskelbimą baudžiamoji atsakomybė negali kilti.

Šį nutarimą pareiškėjas gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.23; 19:35

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui prašydamas Europos Parlamento atšaukti Europos Parlamento nario Rolando Pakso teisinį imunitetą.

Prašyme yra nurodomi duomenys apie šiuo metu Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame R. Paksas yra apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Continue reading „Generalinis prokuroras kreipėsi į Europos Parlamentą“