Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigia, kad Ukrainos tapimo kandidate į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta pagreitinai ir, pažymi ji, kone pusė šalių narių yra jau išreiškusios pritarimą dėl Ukrainos narystės ES.
„Jis (Ukrainos tapimo ES kandidate procesas – ELTA) eina pagreitintai, taip, kaip ir nori prezidentas Zelenskis. Mūsų stojimo atveju prieš daugelį metų mes kalbėjome apie metus, dabar kalbame apie savaites ir mėnesius. Tai nepalyginami laike dalykai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, šiuo metu maždaug pusė ES šalių narių palaiko Ukrainos tapimą ES kandidate. Vis dėlto, pažymi ji, sprendimui priimti reikalingas visų 27 šalių pritarimas.
„Jų yra apie pusė ir tai yra gerai, bet tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, turi būti ne pusė, o šimtas procentų. Dėl to mums ir visoms bendramintėms dar reikia padirbėti, nes ES tokie sprendimai priimami konsensusu ir reikia visų 27 šalių vieningo požiūrio“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja. Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Visgi A. Skaisgirytė akcentuoja, kad Ukraina, sėkmingai atremdama Rusijos puolimą, tik įrodo, kad yra verta tapti ES nare. Todėl, pažymi ji, vis daugiau šalių narių išreiškia pritarimą.
Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Situacija nestatiška, ji dinamiškai keičiasi. Prieš mėnesį kai kurios ES šalys abejojo, ar apskirtai Ukraina egzistuos po mėnesio, o dabar jau aišku, kad Ukraina ne tik sėkmingai egzistuoja, bet ir pajėgi atremti Rusijos invaziją. Tai yra didelis dalykas, tai yra keičiantis požiūrį dalykas, ir turiu atsargaus optimizmo, kad šita Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos puolimus labai teigiamai paveiks jos stojimo į ES procesą. Ji įrodo, kad yra verta būti ES nare. Žiauriu būdu įrodo, bet tai yra įrodymas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjive susitikęs su ES pasiuntiniu Ukrainoje teigė, kad Ukraina tikisi per kelias savaites gauti šalies kandidatės statusą stojimui į ES.
Po Rusijos pajėgų įsiveržimo vasario 24 d. Ukraina sustiprino savo siekį įstoti į Europos Sąjungą. ES lyderiai išreiškė palaikymą Ukrainos ambicijoms, tačiau neįsipareigojo laikytis kokio nors grafiko ir išreiškė skeptišką nuomonę dėl proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, paspartinimo.
Putino fizionomija
Niujorkas, balandžio 6 d. (ELTA). Europos Sąjunga (ES) svarsto įvesti sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukroms. Tai reakcija į Ukrainos civilių žudymą ir kitus rusų karo nusikaltimus, rašo finansų portalas „Bloomberg“, remdamasis su svarstymais susijusiais šaltiniais.
Į sankcionuojamų asmenų sąrašą, kuriam dar turi pritarti ES šalių vyriausybės, ketinama įtraukti ir Rusijos politikų, verslininkų bei jų šeimų narių.
Rusijos prezidentas oficialiai turi dvi dukteris – Mariją ir Jekateriną. V. Putino teigimu, jos šneka keliomis kalbomis ir gyvena Rusijoje svetimais vardais.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, kovo 22 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paprašė Europos Sąjungos atnaujinti derybas, kad Turkija galiausiai taptų ES nare. Tai padaryta viršūnių susitikimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse.
Turkijos prezidento komentarai skelbiami tuo metu, kai karas Ukrainoje leidžia Ankarai sugrįžti į tarptautinę areną siūlant savo, kaip tarpininkės, paslaugas. „Tikimės, kad ES greitai atvers narystės derybų skyrius ir pradės derybas dėl muitų sąjungos, nepasiduodama ciniškiems skaičiavimams“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su atvykusiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte.
2005 m. prasidėjusios derybos dėl Turkijos narystės 27 valstybių ES pastaraisiais metais įstrigo, tarp abiejų šalių tvyrant įtampai – ES kaltina Turkiją tolstant nuo teisinės valstybės ir kitų vertybių, kuriomis vadovaujasi blokas. Turkijos ir ES santykiai smarkiai pablogėjo po mėginimo įvykdyti perversmą 2016 metų liepą. ES ne kartą kritikavo susidorojimą ir išpuolius prieš žodžio laisvę, prasidėjusius po nepavykusio pučo, kai buvo suimta dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant žurnalistus. 2016 metų kovą ES ir Turkija susitarė dėl milijardų eurų, kuriuos Turkija gauna mainais į grąžinamų migrantų priėmimą, taip pat dėl vizų liberalizavimo turkams, kuris dar netaikomas. Turkijos kariai
ES valstybių ir vyriausybių vadovai trečiadienį susirinks Briuselyje į viršūnių susitikimą, skirtą Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams.
Ketvirtadienį NATO taip pat rengia nepaprastą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos. Turkijos prezidentas pastarąją pusantros savaitės vedė derybas su keturiais ES lyderiais ir NATO. Kyjivo sąjungininkė ir NATO narė Turkija nuo pat Ukrainos krizės pradžios bando tarpininkauti Rusijai ir Ukrainai, bet atsisako paremti Vakarų sankcijas Rusijai.
Ukraina ragina ES įstatymų leidėjus pripažinti V. Putiną „karo nusikaltėliu“. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Ukrainos gynybos ministras ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos įstatymų leidėjus pripažinti Rusijos prezidentą „karo nusikaltėliu“ ir padidinti ginklų tiekimą kovai su Maskvos pajėgomis. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Toks reikalavimas pareikštas JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį sukėlus Kremliaus įtūžį, kai jis pavadino Rusijos lyderį „karo nusikaltėliu“ dėl jo pajėgų vykdomų Ukrainos miestų bombardavimų.
„Tai ne tik karas. Tai valstybinis teroras. Reguliari agresoriaus armija nuosekliai naikina civilius gyventojus, – ES įstatymų leidėjams per vaizdo ryšį sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. – Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos“.
Putinas senatvėje. Foto montažas
O. Reznikovas atkreipė dėmesį į žiaurų išpuolį pietiniame Mariupolio uostamiestyje ir teatro susprogdinimą. Jame, kaip pranešė pareigūnai, glaudėsi apie 1 200 moterų ir vaikų. Jis sakė, kad per tris savaites nuo V. Putino invazijos pradžios visoje Ukrainoje sugriauta daugiau nei 400 mokyklų, 110 ligoninių ir 1000 gyvenamųjų namų. Vladimiro Putino fizionomija
Ukrainos pasipriešinimas ir logistikos problemos sustabdė Rusijos puolimą Maskvai siekiant žaibiškos pergalės. O. Reznikovas teigė, kad žuvo daugiau nei 14 tūkst. Rusijos kareivių.
Ministras tvirtino, kad su gausesniais priešais susiduriantys Kyjivo kariai galiausiai triumfuos prieš didesnes Kremliaus pajėgas, bet paragino Europą padėti tiekti daugiau ginklų. „Mes laimėsime. Klausimas tik, kokią kainą už tai sumokės Ukrainos žmonės, – sakė O. Reznikovas. – Rusus galima sustabdyti, iškovoti pergalę, bet mums reikia pagalbos“.
Putino fizionomija
Jis paragino „labai greitai“ suteikti daugiau finansinės pagalbos, kad Ukraina galėtų įsigyti techninės įrangos, įskaitant reaktyvinius lėktuvus, šarvuočius, prieštankines ir priešlėktuvines sistemas. 27 valstybių ES jau skyrė 500 mln. eurų ginklams Kyjivui, yra pasiūlymas skirti dar 500 milijonų.
O. Reznikovas taip pat paragino ES sugriežtinti sankcijas Rusijai ir daryti spaudimą įmonėms, kurios nenutraukė verslo toje šalyje. Jis įnirtingai kritikavo Vakarų atsisakymą nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną taip įsikišant tiesiogiai. „Mes prarasime vis daugiau gyvybių, o Europos šalys vėliau sumokės dar daugiau pinigų, kad padėtų atstatyti Ukrainą, – kalbėjo jis. – Kuo ilgiau dvejosite, tuo labiau mūsų vaikai ir anūkai tai supras kaip nusikaltimą Ukrainai“.
ES slopina Ukrainos viltis dėl greitos narystės. EPA-ELTA nuotr.
Versalis, kovo 11 d. (dpa-AFP-ELTA). ES šalių lyderiai slopina Ukrainos viltis dėl greitos narystės Europos Sąjungoje (ES). Versalyje vykstančio ES viršūnių susitikimo pareiškime teigiama: „Ukraina priklauso mūsų Europos šeimai“. Tačiau konkrečių pažadų Kyjivui dėl greito įstojimo į Bendriją po aštuonias valandas trukusių konsultacijų nebuvo duota.
Ukrainai tik pažadėta toliau stiprinti ryšius ir gilinti partnerystę ir taip remti ją jos europietiškame kelyje. Be to, akcentuota, kad Europos Komisijai pavesta greitai įvertinti Ukrainos paraišką dėl narystės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl Rusijos karo prieš jo šalį vasario pabaigoje pateikė paraišką dėl šalies narystės ES. Tačiau prisijungimas prie Bendrijos yra ilgas ir sudėtingas procesas. Net jei Europos Komisija teigiamai įvertintų paraišką, stojimo derybų pradžios gali tekti ilgai palaukti, nes tam turi pritarti visos šalys.
Kyjivo reikalaujamą greitą narystę, be kitų, atmeta Prancūzija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.
„Nėra skubaus narystės proceso“, – Versalyje sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad ES negali „pradėti stojimo derybų su šalimi, kurioje vyksta karas“.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Danija spręs, ar panaikinti šalies atsisakymą dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje, birželio 1 d. vyksiančiame referendume, taip reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, sekmadienį sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė Mette Frederiksen žurnalistams sakė, kad ji „ryžtingai“ pasisako už tai, kad atsisakymas, pagal kurį Danija susilaiko nuo dalyvavimo ES karinėse operacijose ir nuo paramos ar tiekimo ES vadovaujamoms gynybos pastangoms, būtų panaikintas.
„Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – per spaudos konferenciją sakė M. Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti gynybos atsisakymą“.
Danijos atsisakymas yra vienas iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių susitarė ši Skandinavijos šalis.
Sekmadienį M. Frederiksen taip pat pažadėjo iki 2033 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, atsižvelgiant į narystės NATO reikalavimus, ir pavadino tai „didžiausia investicija per pastaruosius dešimtmečius“.
Socialdemokratų lyderė taip pat išreiškė norą padaryti Daniją „nepriklausoma nuo rusiškų dujų“, tačiau kokio nors termino nenurodė.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Lietuvai dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto, kad pakankamo atsako Kremliaus agresijai Ukrainoje nesiėmusios Vakarų valstybės gali būti laikomos Vladimiro Putino karo nusikaltimų bendrininkėmis.
„Sankcijos Putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia, bet be išimčių, kokias matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Grybauskaitė.
„Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai. Už mus karą kariauja Ukrainos žmonės, jos vaikai pridenginėja mus nuo Putino beprotybės“, – tvirtino ji.
Prezidentės vertinimu, NATO retorika, esą aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“.
„Tai mato ir Putinas. Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas. Jame arba dalyvauji ir kovoji su agresoriumi, arba stovėdamas ir stebėdamas, kaip jis naikina Ukrainą ir jos žmones, tampi karo nusikaltimų bendrininku. Taip. Bendrininku“, – tikino D. Grybauskaitė.
Pasak jos, nesustabdžius V. Putino karinės agresijos Ukrainoje, vėliau teks kariauti ir Vakarų šalyse.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“, – teigė prezidentė.
„Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“, – retoriškai klausia dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi politikė.
Pasak prezidentės, dabar Ukraina kovoja ir už savo tautos išlikimą ir už visos Europos ramybę, todėl ji svarstė, ar Vakarų valstybės ir toliau liks tik stebėtojomis.
„Slava Ukraini. Slava jos Didvyriams, kol kas tik jos didvyriams, nes kitų horizonte dar nesimato“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, vasario 23 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES) kol kas neįves sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai, nors jam tenka atsakomybė dėl pastarosios eskalacijos Ukrainos konflikte.
„Pono V. Putino sankcionuojamų asmenų sąraše nėra“, – antradienio vakarą po specialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Esą taip nuspręsta, nes reikia pasilikti atsargai tolesnių priemonių.
Dabartinis ES šalių susitarimas, J. Borrellio duomenimis, be kita ko, numato sankcijas 351 Rusijos parlamento deputatui, kurie balsavo už apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko „respublikų“ Rytų Ukrainoje pripažinimą. Į sankcionuojamųjų sąrašą taip pat bus įtraukti 27 asmenys ir organizacijos, kurios prisidėjo prie Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimo.
ES įšaldys visą minėtų asmenų ir organizacijų turtą, esantį ES. Be to, sankcionuojami asmenys negalės įvažiuoti į ES, su jais ir organizacijomis negalės būti vykdomi sandoriai.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
Baku, vasario 4 d. (AFP-ELTA). Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė penktadienį lankėsi Azerbaidžane, ES siekiant diversifikuoti žemyno energijos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų.
EK narė Kadri Simson susitiko su Azerbaidžano autoritariniu lyderiu Ilhamu Alijevu ir aptarė galimybes padidinti tiekimą iš energijos turtingos Kaukazo šalies.
Delegacijoje taip pat dalyvavo pareigūnai iš kitų Europos šalių, taip pat Jungtinės Karalystės ir JAV.
K. Simson ir I. Alijevas aptarė Pietinį dujų koridorių (Southern Gas Corridor, SCG) – dujotiekį, kuriuo tiekiamos dujos iš Kaspijos jūros į Europą ir kuris veikia nuo 2020 metų.
Vakarų teiginiai, kad Maskva ruošiasi pulti Ukrainą, sukėlė baimę, kad Maskva gali sustabdyti dujų tiekimą Europai.
Kai kurios ES šalys apkaltino Rusiją dirbtinai eskaluojant energetikos krizę ir taip siekiant daryti spaudimą Vakarų šalims.
„Noriu padėkoti Azerbaidžanui už pastangas padidinti dujų tiekimą į ES Pietiniu dujų koridoriumi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ po susitikimo su I. Alijevu sakė K. Simson.
Po susitikimo su Azerbaidžano energetikos ministru Parvizu Šachbazovu ji pridūrė: „Sutarėme sustiprinti mūsų partnerystę tiek dujų sektoriuje, tiek ir atsinaujinančių išteklių srityje“. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas su svečiais atidarant „Pietinį dujų koridorių”. Azertaq.az nuotr.
I. Alijevas savo ruožtu pasveikino naują bendradarbiavimo tarp ES ir savo šalies tarpsnį. „ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimas (energetikos) srityje įžengė į naują etapą“, – sakoma I. Alijevo pranešime.
Minėtas dujų maršrutas apima dujotiekius, einančius per Azerbaidžaną, Sakartvelą, Turkiją ir Graikiją, ir per Adrijos jūrą pasiekiančius Italiją.
Baku pernai pradėjo siųsti dujas į Europą iš savo didžiulio Šah Denizo telkinio Kaspijos jūroje.
Rusija tiekia daugiau nei 40 proc. Europos importuojamų dujų.
Vakarų šalys šiuo metu bando ieškoti alternatyvių sprendimų, vienas iš galimų variantų – didinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą.
Valdžioje nuo 2003 metų esantį I. Alijevą žmogaus teisių gynimo organizacijos ir Vakarų šalys kaltina vadovaujant susidorojimui su jo oponentais, žiniasklaida ir žodžio laisve.
Viceministras Arnoldas Pranckevičius Strasbūre dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. URM nuotr.
Vilnius/Strasbūras, sausio 22 d. (ELTA). Viceministras Arnoldas Pranckevičius šeštadienį Strasbūre, Prancūzijoje, dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. Joje, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, aptariamos Europos Sąjungos (ES) piliečių ir nacionalinių forumų metu europiečių pateiktos idėjos demokratijos, vertybių, saugumo, klimato kaitos, sveikatos apsaugos temomis.
Viceministras A. Pranckevičius kalbėdamas sesijoje akcentavo, kad Europos ateities vizijos pagrindas yra demokratijos vertybių apsauga ir puoselėjimas. ,,Iš piliečių rekomendacijų matome, kad piliečiams ypač svarbu apsaugoti mūsų demokratines vertybes, o tai neįmanoma padaryti be geros švietimo sistemos, pagarbos teisinės valstybės principams ir atsparumo dezinformacijos grėsmėms didinimo“, – sakė viceministras.
Diskusijų metu piliečiai daug dėmesio skyrė demokratijos apsaugai. Būtinybei tai užtikrinti pritarė ir viceministras. ,,Gindami ir stiprindami demokratiją, mes giname ir stipriname Europos tapatybę. Nes jei mes prarasime demokratiją, mes galime prarasti ir visa kita“, – savo kalboje pažymėjo A. Pranckevičius.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad demokratijos apsaugai būtinas ES pajėgumas greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir didinti visuomenės pasitikėjimą. ,,Europos Sąjunga turi veikti greičiau, efektyviau, lanksčiau ir ryžtingiau. Pasitikėjimas jos demokratiniais procesais įmanomas tik tuomet, kai Sąjunga gali efektyviai atsakyti į kylančius iššūkius – nuo COVID-19 pandemijos ir energijos kainų augimo, iki migracijos ir autoritarinių jėgų keliamų grėsmių“, – sakė A. Pranckevičius. Konferencija dėl Europos ateities plenarinė sesija. URM nuotr.
Plenarinės sesijos paraštėse viceministras A. Pranckevičius susitiko su didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – vadovu Manfredu Weberiu. Susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie Konferencijos dėl Europos ateities procesą, aptarti Lietuvai aktualūs užsienio politikos klausimai.
Tai, kaip nurodoma URM pranešime, jau antroji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija. Dar planuojamos trys plenarinės sesijos, o šių metų gegužės 9 dieną vyks oficialus Konferencijos uždarymas, kurio metu bus pristatyti visus metus vykusios iniciatyvos rezultatai.
Konferencijoje, be viceministro A. Pranckevičiaus, iš Lietuvos dalyvauja vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arminas Lydeka, Rūta Miliūtė, Lukas Savickas, europarlamentaras Andrius Kubilius bei jaunimo atstovas Vidmantas Mitkus.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, trečiadienį atvykęs į Ukrainą, pažadėjo visapusišką bloko paramą šaliai, baiminantis Maskvos planų surengti puolimą ir artėjant JAV bei Rusijos deryboms dėl šios krizės.
Vizitas vyksta Vakarams bandant atgrasyti Maskvą nuo puolimo prieš kadaise draugišką kaimyninę valstybę, kuri nuo 2014 metų kovoja su prokremliškais separatistais dviejuose rytiniuose regionuose, besiribojančiuose su Rusija.
„Esame čia pirmiausia tam, kad patvirtintume visapusišką Europos Sąjungos paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakė J. Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Bet kokia karinė agresija prieš Ukrainą turės nemalonių pasekmių ir didelių išlaidų, – sakė jis Stanyca Luhanska kaime Luhansko regione. – Ir mes su JAV, NATO ir kitais panašiai mąstančiais partneriais deriname veiksmus, siekdami deeskalacijos“.
D. Kuleba sakė, kad Ukraina ir ES turi bendrą tikslą – „diplomatinėmis priemonėmis deeskaluoti situaciją, kad Maskva sumažintų įtampą ir atsisakytų savo agresyvių ketinimų“.
J. Borrellio vizitas – pirmasis ES užsienio politikos vadovo vizitas Rytų Ukrainoje nuo tada, kai prieš beveik aštuonerius metus prasidėjo karas.
J. Borrellis sakė, kad dabar tam tinkamas laikas, nes „geopolitinis kraštovaizdis keičiasi labai greitai, o konfliktas prie Ukrainos sienų linkęs tik gilėti“.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai kaltina Rusiją planuojant invaziją, kadangi ši prie Ukrainos sienos sutelkė apie 100 tūkst. karių.
Aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai ketina sekmadienį atvykti į dviejų dienų derybas Ženevoje dėl krizės, Kremliui pateikus daugybę reikalavimų Vašingtonui.
Briuselis baiminasi, kad bus nustumtas į šalį, JAV ir Rusijai ėmus diskutuoti apie galios pusiausvyrą Europoje.
„Europoje nebus saugumo, jei Ukraina nebus saugi. Ir aišku, kad bet kokia diskusija dėl Europos saugumo turi apimti ES ir Ukrainą”, – trečiadienį tvirtino J. Borrellis.
Eifelio bokštas papuoštas ES vėliavos simboliais. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Prancūzijos valdžios institucijos pašalino laikiną Europos Sąjungos (ES) vėliavos instaliaciją nuo Triumfo arkos Paryžiuje po to, kai dešiniojo sparno prezidento Emmanuelio Macrono oponentai apkaltino jį „ištrynus“ prancūziškąją tapatybę.
Milžiniška mėlyna vėliava vietoje Prancūzijos vėliavos Triumfo arkoje suspindo Naujųjų metų išvakarėse, pažymint prasidėjusį Prancūzijos pirmininkavimą ES Tarybai, kuriai šalis vadovaus ateinantį pusmetį.
Be to, kare žuvusiems pastatyta Triumfo arka, Eifelio bokštas, panteonas ir kitos žymios Paryžiaus vietos bei paminklai iki savaitės pabaigos bus apšviesti ES simbolizuojančia mėlyna šviesa.
E. Macrono dešinieji varžovai prezidento rinkimuose, kurie įvyks po keturių mėnesių, pareikalavo pašalinti ES vėliavą, ją vadindami Prancūzijos paveldo ir jos veteranų įžeidimu.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen dėl vėliavos pažadėjo kreiptis į Valstybės Tarybą – Prancūzijos vyriausiąjį administracinį teismą.
Tačiau Prancūzijos prezidentūros pareigūnai tvirtina, kad vėliavos pašalinimas ankstyvą sekmadienio rytą, dar prieš aušrą, esą įvykdytas laikantis numatyto grafiko. Teigiama, kad, skirtingai nei mėlynai nušvitę paminklai, vėliava Triumfo arką ir turėjo puošti tik dvi dienas.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Britų premjeras Borisas Johnsonas „Brexito“ sutarties metines pavadino sėkme savo šaliai ir savo vyriausybei. „Mūsų uždavinys nuo tada buvo stiprinti „Brexito“ privalumus, kad galėtume būti moderni, dinamiška ir nepriklausoma šalis“, – pareiškė B. Johnsonas vėlų penktadienio vakarą išplatintame pareiškime.
Didžioji Britanija 2020 metų sausio pabaigoje paliko ES, o 2021 metų sausio 1-ąją pasitraukė iš ES Muitų sąjungos ir vidaus rinkos. Daugelio britų ekspertų ir politikų nuomone, šis žingsnis pakenkė Jungtinei Karalystei.
Britų politikus dėl Brexit išjuokianti karikatūra. EPA – ELTA nuotr.
Vietoj laisvo judėjimo ir neribotos imigracijos dabar turime migracijos sistemą, kuri pritraukia šviesiausius protus, sakė B. Johnsonas. Su daugeliu šalių pasirašytos ambicingos prekybos sutartys. „Mes užtikrinome greičiausią vakcinacijos kampaniją visoje Europoje, išvengę sudėtingų ES procedūrų“, – kalbėjo premjeras. Galiausiai Didžioji Britanija panaikino „be proto sudėtingus ES vyno ir alaus akcizus“. „Mes atsisakome ES taisyklių ir biurokratijos ir į savo reguliavimo sistemą grąžiname sveiką protą“, – sakė B. Johnsonas.
Jis pabrėžė, kad darbas dar nebaigtas. „Naujaisiais metais mano vyriausybė imsis tolesnių ir spartesnių žingsnių, kad įgyvendintume „Brexito“ pažadą ir išnaudotume milžinišką naujų savo laisvių potencialą“, – teigė ministras pirmininkas.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Briuselis, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Šveicariją parodyti, ar ji vis dar nori plataus užmojo bendradarbiavimo sutarties su bloku – praėjo keli mėnesiai, kai Šveicarijos vyriausybė pasitraukė iš derybų.
Europos Komisijos viceprezidentas Marosas Sefcovičius po derybų su Šveicarijos užsienio reikalų ministru Ignazio Cassisu perspėjo, kad „šokti tango reikia dviese“. Tai buvo pirmas aukšto lygio posėdis, kai daugelį metų trukusios derybos gegužę staiga nutrūko.
ES ir Šveicarijos santykius šiuo metu reglamentuoja daugybė susitarimų, o pastaruosius 13 metų abi šalys bandė pasirašyti visaapimantį susitarimą, kuris reglamentuotų visus santykių aspektus. Tačiau, panašiai kaip per nesutarimus su Didžiąja Britanija po „Brexito“, Šveicarijos pareigūnai nelinkę tenkinti ES reikalavimų dėl įnašų į biudžetą ir suderinamumo su Europos taisyklėmis – tai būtų kaina už laisvą prieigą prie didžiulės ES rinkos.
Derybos priėjo aklavietę, kai ES atsisakė nusileisti Šveicarijos reikalavimams išbraukti iš pakto svarbiausius klausimus, susijusius su valstybės pagalba, atlyginimų apsauga ir judėjimo laisve. „Dabar mums reikia Šveicarijos nedviprasmiškos politinės valios bendradarbiauti su mumis tikrai svarbiais klausimais ir nustatyti patikimą grafiką“, – sakė M. Sefcovičius. „Kitaip tariant, bet koks politinis dialogas turi būti sutelktas ir esminis. Tai negali būti tuščias kevalas“, – pridūrė jis.
M. Sefcovičius sakė, kad techninės derybos suintensyvės ir jis dar kartą susitiks su savo kolega kitų metų sausį Davose, siekdamas galutinai suderinti tvarkaraštį ir įsitikinti, kad derybos grįžta į vėžes. Šveicarija yra ketvirta pagal dydį ES prekybos partnerė po Kinijos, JAV ir Didžiosios Britanijos. ES yra didžiausia Šveicarijos prekybos partnerė.
M. Sefcovičius, buvęs Europos Parlamento narys iš Slovakijos, taip pat prižiūri audringus bloko ryšius su Londonu. ES ir Jungtinė Karalystė yra pačiame žalingo prekybos karo dėl Šiaurės Airijos ir žvejybos įkarštyje.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Gintaras Visockas
Nesu didelis Lenkijos gerbėjas. Kas skaito mano straipsnius, puikiai žino, kodėl Varšuvos nelaikau itin patikimu Lietuvos partneriu: lenkai vis dar mūsų neatsiprašę už Vilniaus krašto okupaciją. Mano supratimu, tai – velniškai svarbi detalė, nepaisant šaukiančiųjų, jog šiandien būtina žvelgti tik pirmyn.
Tačiau aš nelinkęs piktai smerkti Lenkijos, kai ši ginčijasi su Europos Sąjunga dėl neva klaidingos lenkiškų teismų reformos. Šitaip elgiuosi ne todėl, kad Lekija būtų teisi „nuo pirmojo iki paskutiniojo bylos puslapio“, o todėl, kad ir Europos valdančiųjų neapsiverčia liežuvis vadinti „šventa karve“. Taip, įstojus į bendriją būtina laikytis jos žaidimo taisyklių. Žinoma, darinyje, kuris vadinasi ES, – daug teisingų ir prasmingų taisyklių. Ir vis tik nepraraskime saiko jausmo. Ar Briuselis su Strasbūru turi teisę kištis į absoliučiai visus lenkiškus reikalus? Kur toji riba, kurios nevalia peržengti nei Lenkijai, nei ES biurokratams? Ar europietiškoji Temidė tikrai visur ir visada objektyvi, nešališka, apolitiška, kad jaučiasi turinti teisę mokyti lenkus teisinės abecėlės?
Europos sienos. Slaptai.lt nuotr.
Puikiai prisimenu dieną, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Tuomet rašiau straipsnį, kodėl lietuviams naudinga įsilieti į ES gretas. Tąsyk nė juodžiausiame sapne negalėjau susapnuot, jog vos po keliolikos metų viskas taip sparčiai versis per galvą. O juk pasikeitė! Ar galime be Briuselio palaiminimo žengti bent vieną metrą priekin arba atgal? Viskas griežtai reglamentuota: kaip turime bendrauti su tautinėmis bendrijomis, kaip privalu globoti nelegalius migrantus, išlaikyti kalinius, kas yra tikroji šeima, kaip traktuotinos žmogaus teisės, ar apkaltos metu pašalintas prezidentas turi teisę dar sykį siekti svarbaus posto valstybės institucijose, ar neskriaudžiame LGBT bendruomenės… Tik mažumėlę kryptelk į šoną. Briuselis iškart šauks specialius posėdžius, Vilniun atskris reiklios komisijos, mus perspės apie ruošiamus ieškinius Europos Žmogaus Teisių Teisme, mums grasins finansinėmis sankcijomis. Tarsi Europos teisėjai – viską žinantis, viską išmanantis Dievas. Tarsi Europos teismai – šventesni už Popiežių Pranciškų. Jei norite, galiu dar griežčiau tarti: Briuselio biurokratai man vis panašesni į Kremliaus diktatorius, 1990-aisiais keikusius nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, girdi, Sovietų Sąjungos Konstitucija kur kas aukščiau nei lietuviškasis dokumentas. Skirtumas tik toks – Michailas Gorbačiovas grūmojo atiųsti tankus, Europos Vadovų Taryba – baugins sužlugdyti finansiškai.
Suprantu, ES turi laikytis bendrų susitarimų, kitaip ši orgaizacija – mirusi organizacija. Tačiau per daug griežtai ir tendencingai viską reguliuodama Europa jau patyrė nuostolių – prarado Didžiąją Britaniją. Vis labiau suprantu oficialųjį Londoną. Matyt, neturėjo kitos išeities. O kokios Lietuvos perspektyvos? Kai Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija mandagiai primena Vokietijai, jog „Nord Stream 2“ nėra vien ekonominis projektas, į mūsų nuomonę nusispjaunama. Kai Vilnius perspėja, jog Europos lyderiams nedera glebesčiuotis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos vadovai tarsi tyčia veržte veržiasi pasišnekučiuoti su diktatoriumi. Viena Austrijos politikė Putiną pakvietė net į savo vestuves, šoko su Putinu vadinamąjį „lėtą šokį“, nors visi save gerbiantys politikai, mano supratimu, turėtų vengt paduoti ranką tiek daug bjaurių karinių nusikaltimų pridariusiam šiandieniniam Kremliaus diktatoriui.
Bet ar mes, Rytų europiečiai, turime teisę Vokietijai užkrauti milijardines baudas už išdavikišką dujų vamzdį? O juk „Nord Stream 2“ projekto dovanoti negalima: jei Lenkija kasdien privalo mokėti milijonines baudas, tai Berlynas – milijardines. Imkime kitą pavyzdį: koks EVT ir Europos Komisijos dėmesys Astravo atominei elektrinei, kuri, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, pajėgtų nuo žemės nušluoti visą Lietuvą? Kiek prireikė maldavimų, kad Europos lyderiai į Baltijos šalis atsiųstų bent po keletą batalionų Rusijos atgrąsymui?! Jei toji austrų dama turi teisę šokti austriškąjį kadrilį su Putinu, tai gal ir mūsų valdžiai leistina, pavyzdžiui, skristi į Kiniją švęsti komunistų partijos lyderio gimtadienio? Jei esame lygūs ir vienodi, kas leistina austrams, turėtų būti leidžiama ir lietuviams.
Europa. Slaptai.lt nuotr.
Imkime patį blogiausią variantą. Įsivaizduokime, jog į Europos Vadovų tarybą ir Europos Komisiją, kurios nustato bendrąsias ES politikos gaires ir prioritetus, sprendžia pačius sudėtingiausius klausimus, per klaidą įsitrina akivaizdžiai netinkami politikai. Jie Lietuvai primeta absoliučiai netinkamus nurodymus. Pavyzdžiui – liepia atsisakyti visko, kas lietuviška: Lietuvos vardo, lietuvių kalbos, lietuviškų papročių, kvestionuojama net lietuvių tautybės žmonių teisė balsuoti rinkimų metu. Ar ES teisėje yra numatytos priemonės, kaip Lietuva galėtų teisiškai apsiginti?
Tai, žinoma, retorinis, absurdiškas klausimas. Toks variantas greičiausiai neįmanomas niekad niekada. Tačiau ar pamiršote, kas nutiko, kai mus pakvietė į NATO? Priimti – priėmė, o paruošti Baltijos šalių gynybos planus – pamiršo. Tuometinė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė sušuko: Karalius – nuogas. Tik po D. Grybauskaitės priekaištų NATO susigriebė – išties, Baltijos šalių gynybos planų nėra, jei Maskva netikėtai pultų, nežinotume ko griebtis…
Štai tokios tokelės.
Informacijos šaltinis – Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org
Užsienio reikalų viceministras A. Pranckevičius Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. URM nuotr.
Europos Sąjunga (ES) turi ginti demokratijos vertybes ir žmogaus teises tiek ES viduje, tiek ir kaimyninėse šalyse bei pasaulyje, teigia užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
,,Vakarų Balkanų valstybių ir Rytų partnerių ateitis priklauso nuo ES ryžto. Turime ir toliau išlikti vieningi ir tvirti gindami demokratijos ir žmogaus teisių vertybes ir nepasiduoti autoritarinių režimų spaudimui“, – pabrėžė viceministras šeštadienį Strasbūre dalyvaudamas Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje.
Plenarinėje sesijoje dėmesio skirta ir Lietuvai ypač aktualiai migracijos temai. Savo pasisakyme viceministras atkreipė dėmesį ir ragino ES daugiau dėmesio skirti kylantiems migracijos iššūkiams.
,,Girdime Lietuvos piliečių ir kitų europiečių lūkestį, kad ES geriau ir vieningiau tvarkytųsi su visai ES kylančiais migracijos iššūkiais. Turime tvirtai užkirsti kelią Baltarusijos režimo vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams ir hibridinei atakai, kuria ES baudžiama už savo principingą vertybinę laikyseną ir pagalbą laisvę mylintiems Baltarusijos žmonėms“, – sakė A. Pranckevičius.
Viceministras atkreipė dėmesį į konkrečius Lietuvos pasiūlymus dėl stipresnės išorės sienų apsaugos ir hibridinių atakų prevencijos, kurie taip pat užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms ir orumui, prisidėtų prie didesnio piliečių pasitikėjimo ES.
Lietuva pasisako už tai, kad Konferencija būtų skirta ES piliečių dialogui dėl to, kaip pasitelkti Sąjungą sprendžiant aktualius šiandienos iššūkius nuo migracijos iki klimato kaitos ir skaitmeninės transformacijos. Svarbu, kad, nepaisant pasitaikančių nesutarimų, būtų sutelktos šalių narių ir institucijų pastangos dėl konkrečių politikos pasiūlymų įgyvendinimo.
Šeštadienį Strasbūre plenarinėje sesijoje ir darbo grupėse dalyvavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo narys Lukas Savickas ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovas Vidmantas Mitkus. Konferencijos dėl Europos ateities nariai taip pat yra Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius. Kita Plenarinė sesija vyks gruodžio 18 dieną.
Pats tikrasis velnias. Slaptai.lt foto
Briuselis, spalio 21 d. Ketvirtadienį Europos Parlamentas pasmerkė Lenkijos mėginimus ginčyti ES teisės viršenybę ir paragino ES Tarybą ir Komisiją skubiai apsaugoti Lenkijos piliečius ir Sąjungą.
Europarlamentarai priimtoje rezoliucijoje (502 balsai už, 153 prieš, 16 susilaikius) pažymi, kad Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ne tik stokoja teisinės galios ir nepriklausomumo, bet ir kompetencijos interpretuoti šalies Konstituciją. Po antradienį plenarinėje sesijoje vykusių aistringų diskusijų su Lenkijos premjeru ir Europos Komisijos pirmininke EP nariai labai apgailestauja dėl 2021 m. spalio 7 d. priimto neteisėto „Konstitucinio Teismo“ sprendimo ir laiko jį išpuoliu prieš visą vertybių ir teisės aktų siejamą Europos bendriją. Šis teismas „buvo paverstas priemone neteisėtai valdžios institucijų veiklai įteisinti“, akcentuoja europarlamentarai.
Jie tai pat žavisi dešimtimis tūkstančių Lenkijos piliečių, žygiavusių gatvėmis per taikius masinius protestus ir kovojusių už savo teises ir laisves. EP nariai antrina piliečių norui išvysti tvirtą demokratišką Lenkiją pačioje Europos projekto širdyje. Europarlamentarai taip pat pakartoja, kad visapusiškai remia Lenkijos teisėjus, kurie tebesilaiko ES teisės viršenybės ir nukreipia bylas ES Teisingumo Teismui (ESTT), nepaisydami savo karjerai iškilusios grėsmės.
EP nariai pabrėžia, kad remiantis Lenkijos konstitucija ES Sutartys yra tiesiogiai taikomos, o teisės kolizijos atveju jų nuostatos turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. EP nariai kaltina Lenkijos ministrą pirmininką piktnaudžiavimu teismais savo politinės darbotvarkės tikslams pasiekti ir primena, kad Lenkija savanoriškai įsipareigojo laikytis steigimo sutarčių nuostatų ir ESTT praktikos.
Europos Parlamentas reikalauja neskirti ES mokesčių mokėtojų pinigų vyriausybėms, kurios skandalingai, tikslingai ir sistemingai pamina ES vertybes ir ragina Komisiją bei ES Tarybą imtis neatidėliotinų veiksmų Lenkijos atžvilgiu: inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, aktyvuoti ES biudžeto apsaugos mechanizmą bei stabdyti ar nutraukti ES mokėjimus, nepatvirtinti Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, paskelbti, kad esama aiškaus pavojaus, jog Lenkija gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą.
Europarlamentarai taip pat ragina šį klausimą aptarti spalio 21–22 d. vyksiančioje ES Vadovų Taryboje ir parengti kuo griežčiausią bendrą deklaraciją.
Šie raginimai nėra skirti nubausti Lenkijos gyventojus, o mėginimas šalyje atkurti teisinę valstybę, teigia EP nariai. Jie ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl dabartinės vyriausybės veiksmų iš Lenkijos gyventojų nebūtų atimta ES finansavimo teikiama nauda.
EP biuro Lietuvoje teigimu, remiantis rugsėjį ir spalį Lenkijoje atliktomis apklausomis, tik 5 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad Lenkija turi išstoti iš ES. 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šalies narystę ES, o 95 proc. sutiko, kad ES parama turi teigiamą įtaką jų miestų ar regionų plėtrai.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Turkija griežtai atmetė Europos Komisijos kritiką Ankaros atžvilgiu ir apkaltino ją taikant dvigubus standartus. Antradienį Komisijos paskelbtoje ataskaitoje apie Turkiją pateikiami „nepagrįsti teiginiai“ ir „nesąžininga kritika“, su kuria nesutinkame, vakare pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Ataskaitoje esą ignoruojama ES atsakomybė šalies kandidatės Turkijos atžvilgiu, dokumentas parodo, kad santykiuose su Turkija taikomi dvigubi standartai.
Europos Komisija prieš tai savo ataskaitoje kritikavo demokratijos regresą Turkijoje. Ankara, be kita ko, kaltinama daranti spaudimą civilinei visuomenei ir opozicijai. Komisija taip pat reiškia abejones dėl teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir teisėsaugos nepriklausomumo šalyje.
ES stojimo derybose su Turkija dėl, Briuselio nuomone, nepatenkinamų tendencijų šalyje, daug metų nevyksta. Kaip viena priežasčių, kodėl derybos galutinai nenutrauktos, yra Turkijos svarba kovoje su nelegalia migracija į Vakarų Europą. Todėl ji ir ateityje sulauks ES finansinės paramos.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos teisminiame ginče su Lenkija Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino siekti kompromiso. „Turime didelių problemų, bet aš patariu spręsti jas kalbantis“, – sakė ji penktadienį lankydamasi Briuselyje.
A. Merkel teigė nemananti, kad politinius nesutarimus ar skirtumus galima išsiaiškinti „tik teismo procesuose“. Kartu ji pabrėžė, kad atvejų skaičius jai „kelią šiokį tokį nerimą“.
Briuselyje prognozuojama, kad ginčas su Lenkija temdys ir kitą savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį kreipsis į Europos Parlamentą dėl prieštaringai vertinamo šalies Konstitucinio teismo sprendimo, kuriuo abejojama ES teisės viršenybe.
Lenkijos Konstitucinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos Konstitucijos ir paneigė ES teisės viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu.
Lenkijoje dešimtys tūkstančių protestuotojų reiškė palaikymą šalies narystei ES. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 11 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai žmonių visoje Lenkijoje protestavo prieš kontroversišką šalies Konstitucinio teismo nuosprendį ir reiškė palaikymą tolesnei narystei ES.
Varšuvoje protestuotojai rinkosi Pilies aikštėje. Jie mosavo Lenkijos ir ES vėliavomis ir skandavo „Mes liekame“ ir „Mes esame Europa“. Protestai taip pat vyko Dancige, Poznanėje, Ščečine, Krokuvoje ir daugelyje kitų šalies miestų.
Šalies Konstitucinis teismas neseniai paskelbė nuosprendį, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos konstitucijos. Tai dar labiau paaštrino ginčą tarp Europos Komisijos ir Varšuvos dėl Lenkijos teismų sistemos reformos.
Organizuoti protestus ragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas. Kreipdamasis į protestuotojus Varšuvoje D. Tuskas teigė: „Mes laimėsime, nes esame dauguma.“
Tiek D. Tuską, tiek kitus kalbas sakiusius žmones ne kartą pertraukė garsūs šūksniai ir skanduotės iš šalia vykusio kraštutinių dešiniųjų nacionalistinių grupių kontrprotesto.
Dancige į protestuotojus kreipėsi Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa. „Šiandien valstybę valdantys žmonės yra didelė nelaimė Lenkijai“, – teigė L. Walesa. Anot jo, joks Lenkiją kada nors valdęs priešas nebuvo taip suskaldęs šalies, kaip valdančioji partija PiS.
PiS jau kelerius metus reformuoja šalies teismų sistemą. Kritikai kaltina partiją darant spaudimą teisėjams.
EK dėl reformų jau inicijavo prieš Varšuvą kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir pateikė ieškinius Europos Teisingumo Teismui.
