Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
 
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
 
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
 
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
 
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
 
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
 
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 03:00

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Vengrija ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Parlamento (EP) balsavimo, kuriuo pasisakyta už iniciatyvą šalies atžvilgiu pradėti baudžiamąją procedūrą, rezultatai negalioja ir pažadėjo imtis teisinių veiksmų.

Trečiadienį Strasbūre už Vengrijai nepalankią iniciatyvą balsavo 448 europarlamentarai, prieš – 197, o 48 susilaikė. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos Sąjungos sutarties septintąjį straipsnį aktyvavo Europos Parlamentas. Lenkijos atžvilgiu anksčiau pradėtą analogišką procedūrą inicijavo Europos Komisija (EK).

Tačiau premjero Viktoro Orbano personalo vadovas Gergely’is Gulyasas tvirtino, kad iniciatyva nesulaukė reikiamo palaikymo, nes buvo skaičiuojami tik už ir prieš ją atiduoti balsai.

„Reikėjo įtraukti ir susilaikiusiųjų balsus, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl ataskaita nesulaukė dviejų trečdalių balsų, kurių reikėjo, kad ji būtų patvirtinta“, – Budapešte žurnalistams sakė G. Gulyasas.

„Todėl vyriausybė imsis reikiamų priemonių… Dėl konkrečių teisinių veiksmų bus apsispręsta pirmadienį“, – pridūrė jis.

Pasak G. Gulyaso, labiausiai tikėtina, kad rezultatai bus apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

Tolesnius veiksmus Vengrijos atžvilgiu gali sustabdyti ir bet kuri kita ES narė. Tai padaryti jau yra pažadėjusi Lenkija.

Baudžiamoji procedūra prieš Vengriją pradėta dėl jos vykdomų teisinės valstybės principų ir pagrindinių Europos vertybių pažeidinėjimo. Vengrijos premjeras V. Orbanas naudoja savo parlamentinę daugumą, kad darytų spaudimą žiniasklaidai, teismams ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.17; 09:27

olga_suprun

Mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MSĮ) įtvirtinti ydingi gero mokymosi kriterijai užkerta kelią studentams, gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų mokamose vietose, siekti LR Konstuticijos 41 str. 3 dalies laiduojamo nemokamo mokslo gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose dėl šių priežasčių:

1.      MSĮ 70 str. 1 dalis numato, kad „Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“.

Continue reading „Turi labai menkas galimybes pakliūti į valstybės finansuojamą studijų vietą“