Lietuvai palaikyti Lenkiją kovoje su ES būtų klaida


Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.

Pastaruoju metu intensyvėjant Lenkijos ir ES institucijų ginčams dėl teisės viršenybės, kyla audringos ES institucijų ir valstybių narių reakcijos į Lenkijos veiksmus. Lenkijos valdžiai teigiant, kad dalis ES teisminių nutarimų yra nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu, ES Teisingumo Teismas (ESTT) Lenkijai nurodė mokėti baudą už tai, kad ji nepaiso ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas. 
 
Kylant kontraversiškoms diskusijoms dėl aštrėjančios priešpriešos tarp Lenkijos ir ES institucijų, Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų stoti Lenkijos pusėn. Anot jos, valdžia siekia pakeisti teismų sistemą, padėsiančią įgauti pranašumą rinkimuose, todėl Lietuva taptų Lenkijos valdžios žaidimo auka.
 
„Teismų saugiklis užtikrina, kad nebūtų savavaliavimo ir valstybė būtų teisiškai prižiūrėta. Valdžia neturėjo konstitucinės daugumos, todėl jai buvo be galo svarbu užkariauti teismų sistemą, kad sistema netrukdytų valdyti ir neatsirastų kliūčių šiai valdžiai laimėti kitus rinkimus”, – Eltai sakė R. Menkovska-Norkienė.
 
Praėjusią savaitę ESTT nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už nurodymo sustabdyti reformą, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. Be to, dar rugsėjo mėnesį ESTT skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos. Pasak R. Menkovskos-Norkienės, paskirtos baudos Lenkija nepradėjo mokėti, todėl galima tikėtis, kad ir pastarosios baudos likimas bus analogiškas. 
 
„Mes jau turime vieną baudą sumokėti už anglies kasyklą, kurios ir taip nemokame. Tai galiu pasakyti, kad Lenkija nėra pats sąžiningiausias ES partneris, kai kalbame apie sprendimų vykdymą ir teisinę valstybę“, – sakė R. Menkovska-Norkienė bei pridūrė, kad buvo galima numatyti, jog ESTT paskirs baudą dėl ES sprendimų nepaisymo.
 
„Puikiai žinome, kad baudą turės mokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų. Bet, tikriausiai, Lenkija nemokės ir šios baudos, tai bus atskaičiuota nuo fondų, kuriuos ES turėtų išmokėti Lenkijai“, – svarstė politologė.
 
Lenkijos pasitraukimu iš ES politologė abejoja
 
Pašlijus Lenkijos ir ES institucijų santykiams ir Lenkijai pareiškus, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šios šalies Konstitucija, viešojoje erdvėje kyla diskusijos dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES, kitaip vadinamo „Polexit“. R. Menkovskos-Norkienės nuomone, toks scenarijus yra įmanomas, tačiau tai pakenktų dabartinei Lenkijos valdžiai, todėl pasitraukti nebūtų logiška. 
 
„Pasekmės būtų tikrai neigiamos: išeitumėme iš bendros rinkos, turėtumėme sutvarkyti migrantų reikalus ir dar daugiau. Tai galėtų sukelti didelę sumaištį ir valdžiai ateitų galas, todėl, greičiausiai, ji to nedarys”, – kalbėjo politologė. 
 
Europos Parlamento biuro Lietuvoje teigimu, remiantis rugsėjį ir spalį Lenkijoje atliktomis apklausomis, tik 5 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad Lenkija turi išstoti iš ES. 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šalies narystę ES.Vis dėlto, R. Menkovskos-Norkienės teigimu, jei Lenkija nuspręstų trauktis iš ES, minėtoji statistika sprendimo nepaveiktų, nes valdžia apsispręsti gali be visuomenės pritarimo.
 
„90 proc. Lenkijos piliečių nori likti Europos Sąjungoje, bet aš noriu pabrėžti, kad tokiam sprendimui nereikia referendumo. Jeigu valdžia nuspręs pasitraukti, užtenka, kad premjeras kreiptųsi į parlamentą ir parlamentas balsuotų už tai“, – komentavo politologė.
Gyvenimas – tai amžina kova. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jos teigimu, turint aiškų visuomenės norą pasilikti ES, pasitraukimas šalyje sukeltų dar didesnę sumaištį, galinčią išaugti į protestus. Visgi, R. Menkovskos-Norkienės nuomone, pasipriešinimas valdžios sprendimams Lenkijoje dažnu atveju neatneša rezultatų. 
 
„O jeigu nuspręs pasitraukti, gali būti labai daug pilietinių protestų, tačiau žmonės protestuoja dėl labai daug dalykų, ir tai nereiškia, kad valdžia puola keisti savo sprendimus. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl aborto. Gatvėse protestavo 1,5 mln. lenkų. Ir kas? Abortas kaip buvo uždraustas, taip uždraustas ir liko”, – svarstė R. Menkovska-Norkienė.
 
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai nevertėtų kištis į konfliktą 
 
Lenkijai konfliktuojant su ES institucijomis, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva padarys viską, kad padėtų Lenkijai ir ES surasti išeitį. Anot prezidento, jei Lenkijai prireiks tarpininkavimo, Lietuva yra pasirengusi tai padaryti. Visgi R. Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų atsisakyti ES vertybių ir stoti į Lenkijos pusę.  
 
„Palaikyti Lenkiją bet kokia kaina ir iš esmės atsisakyti ES vertybių Lietuvai neapsimoka. Lietuvai reikia finansinės paramos iš ES, todėl vertėtų palaikyti gerus santykius su ES institucijomis“, – sakė R. Menkovska-Norkienė.
 
„Lenkijos valdžia yra pragmatiška, ir Lietuva tikrai neturėtų bendradarbiauti su ja. Lenkija bendradarbiauja tik su tais, kurie naudingi legimitizuojant nelegalius žingsnius“, – pridūrė politologė.
 
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai palaikyti Lenkiją būtų klaida, pakenksianti Lietuvos įvaizdžiui prieš ES institucijas ir ES valstybes nares.    
 
„Santykiai su Lenkija gali sugadinti Lietuvos vardą. Lenkijos ir ES užsienio politika yra priklausoma nuo partinių vidinių santykių, tai Lietuvai neapsimoka dalyvauti tokiose kovose. Lietuva neturėtų tapti auka tokių vidinių žaidimų dabartinės Lenkijos valdžios, čia būtų paprasčiausia klaida“, – teigė politologė.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

 
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ESTT įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. ESTT nurodė, kad ši bauda „būtina, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos Europos Sąjungos teisinei tvarkai ir jos pamatinėms vertybėms, ypač teisės viršenybei“.
 
Vis dėlto praėjusią savaitę Lenkijos teisingumo ministras pareiškė, kad jo šalis neturėtų mokėti baudų, kurias Europos Teisingumo Teismas skyrė dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos, ir kitų baudų, susijusių su Varšuvos nenoru uždaryti didžiulę anglių kasyklą. Šie sprendimai paaštrino santykius tarp ES institucijų ir Lenkijos valdžios, iškėlusius diskusijas dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES. 
 
Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas. Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų. Pinigai tokiu atveju patektų į ES biudžetą.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.11.02; 10:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.