Evalda Šiškauskienė

Verslas

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pastarasis savaitgalis bei šios savaitės pradžia Vilniaus viešbučiams buvo labai sėkmingi ir rekordiniai. Didžiausią įtaką tam darė sostinėje pirmadienį vykęs „Rammstein“ koncertas, sutraukęs apie 40 tūkst. grupės gerbėjų, tačiau prie sėkmės prisidėjo ir Kaune vykęs finalinis Eurolygos ketvertas – dalis žmonių nakvynės vieta pasirinkdavo viešbutį, esantį Vilniuje.
 
Sostinės centre esančio viešbučio „Neringa“ atstovas Tautvydas Šarskus tvirtina, kad pastarasis savaitgalis buvo rekordinis atsižvelgiant į pastaruosius keletą metų – tiek užimtumu, tiek buvusiomis kainomis. Pasak jo, nakvynės kainos buvo 30 proc. didesnės, negu įprasta.
 
„Mūsų viešbučio kainos buvo maždaug 30 proc. didesnės lyginant su kitomis šio mėnesio dienomis, o to priežastys buvo dvi – Eurolygos finalinis ketvertas, kuris visiškai netilpo Kauno viešbučiuose, bei be abejo „Rammstein“ koncertas“, – Eltai teigė T. Šarskus.
 
„Pagal šalis svečius galima būtų surikiuoti taip: 1. Latvija 2. Vokietija 3. Lietuva 4. Suomija 5. Švedija. Tikrai žinau, kad nemaža dalis latvių buvo atvykę į Eurolygos rungtynes, didžioji dalis vokiečių bei skandinavų, kaip ir lietuviai – į Rammstein“, – akcentavo jis.
 
Viešbutis „Congress“ kainas buvo pakėlęs du kartus
 
Tuo tarpu viešbučio „Congress“ pardavimų vadybininkė Kamilė Goštautaitė tikino, kad „Rammstein“ koncerto buvo užimtumas buvo 100 proc., o kaina už kambarį buvo apie 2 kartus didesnė negu įprasta.
 
„Jeigu įprastai standartinio kambario kaina apie 80–90 eurų, tai tą dieną buvo apie 200 eurų. Labai daug kambarių buvo nupirkta jau prieš gerą pusmetį, kai tik paskelbė apie koncertą“, – sakė K. Goštautaitė.
 
„Pas mus gyveno nemažai vokiečių, estų, suomių, žinoma ir lietuvių, tačiau mes visada sulaukiame svečių iš šitų šalių”, – pažymėjo ji.
 
E. Šiškauskienė: restoranai buvo pilni
 
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat akcentavo, kad „Rammstein“ koncerto metu restoranai buvo pilni. Pasak jos, sostinė buvo pilna užsieniečių.
 
„Buvo labai daug svečių ir iš Vokietijos labai daug ir šiaip užsieniečių pilnas miestas. Buvo visi atvykę anksčiau, tai restoranai buvo pilni. Bent jau tą dieną ir dieną prieš tai, tai tikrai labai jautėsi pagyvėjimas mieste“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
 
Pirmadienį Vilniuje, Vingio parke, vyko grandiozinis vokiečių grupės „Rammstein” koncertas. Manoma, kad jame dalyvavo apie 40 tūkst. žmonių.
 
Taip pat gegužės 19–21 dienomis Kaune vyko Eurolygos finalinis ketvertas. Keturios stipriausios Europos krepšinio komandos grūmėsi dėl čempionų titulo – „Monaco“, „Barcelona“, „Real“ ir „Olympiacos“. Čempionų titulą iškovojo Madrido „Real” klubas.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.05.28; 08:00
Verslas

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus leisti viešojo maitinimo įstaigoms veikti viena valanda ilgiau – iki 22 valandos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad sprendimas nuvylė, nes norėta, kad darbo laiką būtų leista prailginti iki 23 valandos.
 
Ji taip pat kritikavo sprendimą, kad vis dar neleidžiama lankytojų aptarnauti viduje.
 
„Mus labai nuvylė, nes matome, kad restoranai yra daug labiau pasiruošę nei prekybos centrai, ir įleistas žmogus, saugiai pasodintas prie staliuko, tikrai nekelia niekam grėsmės su 2 metų atstumu. Dar labiau nuvylė keistas laiko kaitaliojimas, nes dabar, kai dirba iki 21 valandos, nuo 18 iki 21 valandos sugužėdavo visi lankytojai po darbo, tai išsikviesti tiek padavėjų ir atidirbti 2–3 valandas yra labai sudėtinga“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
 
„Mes prašome (darbo laiką prailginti – ELTA) iki 23 valandos ir nebekaitalioti, nes reikia žmones atšaukti iš prastovų, reikia planuotis darbą ir tas žaidimas pailginimu po vieną valandą labai liūdina“, – pridūrė asociacijos prezidentė.
 
Pakeitimus dėl ribojimų baseinų paslaugoms ji vertino kaip palengvinimą viešbučiams.
 
„Čia yra šiek tiek palengvinimas ir su Galimybių pasu, manau, bus daugiau atlaisvinama veiklos. Dabar, kai baseine maudosi vienas ar du žmonės, ekonomine prasme čia yra tragedija. Reikia šildyti vandenį, suteikti žmogui, atvykusiam į SPA viešbutį, (paslaugą – ELTA), tai yra tikrai dideli nuostoliai įmonėms.
 
Vyriausybės sprendimu baseinų paslaugos gali būti teikiamos ne daugiau kaip 50 asmenų (neįskaitant paslaugų teikėjų), užtikrinant 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui, lankytojų registraciją ir kitas saugumo priemones.
 
Vykdant grupines treniruotes, viename baseino takelyje gali būti ne daugiau kaip 5 asmenys (neįskaitant paslaugų teikėjų).
Turint Galimybių pasą, šie ribojimai nebūtų taikomi.
 
Pirčių paslaugas leidžiama teikti visose vietose, ribojant asmenų skaičių iki 2 asmenų arba paslaugas teikiant vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, o kai pirčių paslaugos teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą – asmenų skaičius neribojamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 00:55
Verslas

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kritikuoja antrame pagalbos verslui pakete numatytas 100 tūkst. eurų subsidijų lubas ir sako, kad tai verslui nenaudinga bei nebuvo su juo derinta.
 
„Dauguma verslo viešbučių uždaryti dar nuo praeitų metų kovo 16 dienos ir, išskyrus paskolas, atidėtus mokesčius ir prastovas, darbuotojų atlyginimams nėra gavę jokios paramos. Dabar subsidijų schema yra pakeista į mums nenaudingą, kuri visiškai nebuvo derinta su verslu“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
 
Jos teigimu, su Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo derinta kita paramos schema.
 
„Buvome sugalvoję labai socialiai teisingai. Jei tiems verslams apyvarta krito 60 proc., kad būtų išmokėta suma nuo (sumokėto – ELTA) gyventojų pajamų mokesčio tiek, kiek krito apyvarta – sumokėjai GPM daugiau, gavai daugiau, sumokėjai mažai GPM, gauni mažiau“, – sakė asociacijos prezidentė.
 
„Vyriausybė patvirtino visai kitą modelį, kad jei tu turi 7 viešbučius, tai gauni 100 tūkst. eurų, ne daugiau. Žodžiu, įdėtos lubos, kad gautum praktiškai nieko metus laiko būdamas uždarytas“, – teigė E. Šiškauskienė.
 
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Jos teigimu, paramos paketas turėtų būti koreguojamas, pašalinant 100 tūkst. eurų lubas, taip pat, pasak asociacijos prezidentės, reikia pamažu galvoti apie verslo atidarymą.
 
„Su verslu niekada niekas nederina, niekada nežinome, kaip planuoti. Mūsų sektoriuje 42 tūkst. darbuotojų ir juos reikės susigrąžinti vėl į įmones, įveiklinti, įdarbinti Ir jeigu nebus subsidijų grįžtantiems į darbą, tai nežinau, kaip verslas startuos nuo nulio ir atsidarys dirbti“, – sakė asociacijos prezidentė.
 
Pasak E. Šiškauskienės, nors dalis viešbučių priima svečius, tai „veikiau yra veiklos imitacija.“
 
„Apribotas judėjimas tarp savivaldybių, tai savo mieste ko tu eisi į tą viešbutį… Nebent kokią šventę atšvęsti, nes kambariuose galima padengti stalą dviem žmonėms, bet čia galima pavadinti veiklos imitacija. Jeigu 400 kambarių viešbutyje 10 kambarių yra užimti, tai tokia yra ir situacija“, – teigė viešbučių ir restoranų atstovė.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę sakė, kad planuojama, jog antras pagalbos verslui paketas startuos kovą.
Į šio paketo paramą galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau. Bus vertinama vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki 2021 metų sausio 31 dienos, palyginti ją su 2019–2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.
 
Subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusių pajamų GPM ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM. Vienkartinė subsidija sieks ne mažiau kaip 500 eurų, didžiausia galima jos suma – 100 tūkst. eurų.
 
Įmonės, kurios jau yra išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą, galės pasinaudoti alternatyva: paramos intensyvumas priklausys ne nuo apyvartos sumažėjimo, o nuo neapmokėtų pastoviųjų išlaidų, tokių kaip sąskaitos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kt. Subsidija negalės viršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms ji neturėtų viršyti 90 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų. Turi būti apskaičiuojamos 2021 metų vasario 1 dienos– 2021 metų balandžio 30 dienos laikotarpio išlaidos. Maksimali subsidijos suma taip pat galės siekti 100 tūkst. eurų.
 
Šioms subsidijoms skirta 70 mln. eurų.
 
Priemonė šiuo metu derinama su Europos Komisija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 06:00
Verslas

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
PVM sumažinimas maistui leistų restoranams išlaikyti darbuotojus, mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.
 
„17 šalių yra sumažintas PVM maistui, tokiose kaip Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje. Jis sumažintas ne dėl to, kad nukristų patiekalų kainos restoranuose, bet kad būtų akumuliuotos lėšos žmonėms išlaikyti, atlyginimams mokėti. Atlyginimai vis tiek auga, o Lietuvoje auga drastiškai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė E. Šiškauskienė.
 
„Pažiūrėkite, kiek restoranų atsidaro ir užsidaro. Jeigu dirba „švariai“, „baltai“, moka visus mokesčius – neišsilaiko“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, daug įtakos nesėkmingam verslui daro darbuotojų trūkumas, kurie dažniausiai emigruoja į užsienį.
 
„Mokesčius susitvarkykime, pasižiūrėkime, ką daro kitos šalys ir kodėl. Tada susigrąžinsime tuos darbuotojus, o ne vėliavėlėmis mosuodami ir lietuviškas patriotines ambicijas žadindami. (…) Verslas stabdosi vien dėl to, kad nėra darbuotojų“, – teigė LVRA prezidentė.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė vasarį nepritarė Seimo narių grupės įregistruotam siūlymui maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM.
Vyriausybės nutarimo pažymoje argumentuojama, kad, priėmus Seimo narių Gedimino Kirkilo, Petro Čimbaro, Andriaus Palionio ir Rimantės Šalaševičiūtės siūlomą įstatymo projektą, valstybės biudžetas per metus netektų iki 337 mln. eurų pajamų iš PVM.
 
„Tai lemtų valdžios sektoriaus balanso blogėjimą, apsunkintų fiskalinių tikslų pasiekimą, būtų pažeidžiamos nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės – kiltų grėsmė vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui”, – argumentuoja Vyriausybė.
 
Be to, kaip teigiama pažymoje, tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau yra sakęs, kad svarstymai dėl PVM mažinimo būtiniausių prekių krepšeliui nenutrūksta jau daug metų, tačiau tokia idėja Lietuvai netiktų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.22; 00:01