Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) nebuvo iškeltas klausimas dėl sankcijų išimčių baltarusiškoms trąšoms. Nors siūlymus švelninti Aliaksandro Lukašenkos režimui taikomus ribojimus palaiko dalis Europos Sąjungos (ES) šalių bei, kaip skelbė leidinys „Politico“, ir pats Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas, G. Nausėda pažymėjo, jog prie bendro stalo susėdus Lietuvos bendraminčių šalių atstovams, diskusija dėl Baltarusijos trąšų nebuvo pradėta.
„Ponas Guterresas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų. Galbūt mes šiek tiek ir patys dramatizavome, tartum numanydami, kad tokia tema diskusijoje gali būti pakelta“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Manau, kad žinodami tai, kad prie stalo sėdi Lietuvos prezidentas – o ir kitų panašiai mąstančių valstybių vadovai – vis dėlto, turbūt jie nenorėjo kelti šitos idėjos, nes ji tikrai nebūtų sulaukusi pritarimo“, – pažymėjo jis.
Šalies vadovas patikino išdėstęs aiškią poziciją šiuo klausimu ir paragino Europos šalis nesiimti veiksmų, prieštaraujančių demokratinėms ir europinėms vertybėms.
„Vėliau, kuomet mes likome vieni, aš labai aiškiai pasisakiau – nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į dienotvarkę – preventyviai pasisakiau, kad geriau šito nedarykime, nes tai yra prieštaraujantis visiems mūsų principams sprendimas“, – kalbėjo G. Nausėda, nurodydamas, kad tokios išimtys silpnintų sankcijų politiką, skatintų dar intensyviau apeiti pastaruosius ribojimus bei leistų priešiškiems režimams pildyti savo biudžetus.
„Šiandien dieną mes galime konstatuoti, kad Lietuvos pozicija visais lygiais – pradedant nuo prezidento ir baigiant Seimo komitetais – yra absoliučiai vienoda. Ji yra labai tvirta ir mes pasinaudosime visomis galimybėmis, tame tarpe, ir veto teise, kad šitokie sprendimai nepraeitų ir jie nebūtų įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Dėl sankcijų Baltarusijai Lietuva pasirengusi pasinaudoti vienbalsiškumo principu
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį priėmė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė poziciją dėl sankcijų Baltarusijai. Pabrėžiama, kad dėl Baltarusijos režimo toliau tęsiamos ir stiprinamos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, jokių kompromisų įvedant griežtas sankcijas negali būti.
Seimo komitetai siūlo prezidentui ir Vyriausybei „telkti prieš ES sankcijų nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams išimtis nukreiptą ES valstybių narių koaliciją siekiant, kad nebūtų pritarta jokioms nukrypti leidžiančioms nuostatoms“.
Parlamento komitetai taip pat skatina inicijuoti derybas dėl visų ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai išimčių ar išlygų atšaukimo. Parlamentarai akcentuoja, kad keliant šią iniciatyvą yra atsižvelgiama į tai, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023 m. kovo 17 d. išdavė tarptautinį Vladimiro Putino arešto orderį.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo svarstoma kaip kandidatė tapti Europos Komisijos (EK) vadove, sako užsienio reikalų viceministras, konservatorių partijos vicepirmininkas Jonas Survila.
Interviu Eltai komentuodamas šalyje vėl kilusias diskusijas dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Tarybai, J. Survila tvirtino, kad pagrindinė priežastis, kodėl ES lyderiai į EK vadoves 2019 m. pasirinko buvusią Vokietijos gynybos ministrę dešiniųjų europinei šeimai priklausančią Ursula von der Leyen, buvo tai, kad D. Grybauskaitė nepriklauso jokiai partinei Europos politinei šeimai.
„Kai buvo sudarinėjama dabartinė Europos Sąjungos Komisija ir ES vadovai rinko kandidatūras pagrindinėms europinėms institucijoms, tame tarpe ir EK, mano žiniomis, viename iš etapų buvo ant stalo padėta ir pasiūlyta buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardė. Bet diskutuojant, kuriai europiniai šeimai ji priklauso – dešiniųjų ar socialistų, ar liberalų, ar žaliųjų – ši kandidatūra buvo atmesta. D. Grybauskaitė nepriklausė nė vienai Europos politinei šeimai. Todėl, deja, galutiniame etape EK vadove ji netapo“, – interviu Eltai sakė J. Survila.
„Yra svarbus priklausymas politinėms paneuropinėms partijų šeimoms. Svarbus yra iš šių partijų šeimų tradicijų paisymas. Tai padeda ginti ir nacionalinius interesus. Pavyzdžiu, prieš Europos Vadovų Tarybas atskiri, skirtingoms šeimoms priklausantys vyriausybių ir europinių institucijų vadovai paprastai renkasi į savo formatus koordinuotis pozicijų“, – pridūrė viceministras. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad laukiant EVT, kurioje buvo sprendžiamas išaugusių elektros kainų klausimas, atsinaujino diskusijos dėl to, kas šiame formate turėtų atstovauti Lietuvai. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viename iš interviu užsiminė, jog, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į Europos Vadovų Tarybą.
Savo ruožtu prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė Ingrida Šimonytė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą (EVT).
Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo Gitano Nausėdos antradienį išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
„Pirmiausia reikia pabrėžti, kad yra didžiulė tikimybė ir šiandien taip, kaip klostosi situacija, atrodo, kad sprendimai bus priimti Europos Vadovų Taryboje. Esame ne kartą siūlę keistis, kas važiuoja į Vadovų Tarybą, priklausomai nuo to, kokios temos svarstomos. Ši tema, akivaizdu, kad patenka į Vyriausybės kompetencijos sritį, ir aš manau, kad būtų teisinga, jeigu į Vadovų Tarybą vyktų būtent ministrė pirmininkė. Ji galėtų derėtis, susitarti dėl Lietuvai teisingiausių sprendimų, na, ir vėliau vėl grąžinti prezidentui teisę važiuoti į kitas Vadovų Tarybas, kuriose būtų svarstomi su užsienio politika ir gynyba susiję klausimai“, – LRT televizijai trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Galbūt tai padėtų irgi šiek tiek subalansuoti atsakomybių klausimą, kas, kada, už ką yra atsakingas, kai kalbam apie vidaus politiką“, – pridūrė jis.
Antradienį LRT televizijai duotame interviu prezidentas leido suprasti, kad nuo D. Kreivio derybų dėl elektros kainų ES ir Švedijoje priklausys, ar jis toliau pasitikės interpeliacijos išvengusiu ministru.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – interviu LRT antradienį sakė G. Nausėda. G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
G. Nausėda susitiko su ES ambasadoriais. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais, aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) ir ES Rytų partnerystės vadovų susitikimą, taip pat migracijos, ekonomikos atsigavimo, kovos su COVID-19 pandemija, saugumo ir gynybos klausimus.
Pasak Prezidentūros pranešimo, prezidentas ES ambasadoriams pristatė Lietuvos ekonominę situaciją ir popandemines ekonomikos gaivinimo priemones, taip pat ketvirtadienį vykusio skambučio su JAV ir B9 valstybių vadovais turinį.
Kalbėdamas migracijos klausimu, prezidentas akcentavo, kad, nepaisant to, jog pasienyje su Baltarusija pastebima krizės deeskalacija, situacija išlieka įtempta. Šalies vadovas, kalbėdamas su ES ambasadoriais, pabrėžė, kad yra svarbu atnaujinti ES migracijos ir prieglobsčio politiką reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti tinkamą sienų apsaugą ir jos finansavimą.
Prezidentas ir ES ambasadoriais taip pat aptarė įtemptą saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina.
„Turime pareikšti paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui ir aiškiai pademonstruoti, kad bandymai kvestiuonuoti Ukrainos teritorinį vientisumą nebus toleruojami“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad būtina siekti ambicingų ES Rytų partnerystės vadovų susitikimo rezultatų. Pasak prezidento, turime žengti į priekį laipsniškai integruojant į ES vidaus rinką asocijuotas šalis – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą – ir suteikiant joms europinę perspektyvą.
EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasisako už tarptautines pastangas mažinti įtampą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano po pernai vykusio karinio konflikto dėl Kalnų Karabacho regiono, informuoja AFP.
Lankydamasis Armėnijos sostinėje Jerevane Ch. Michelis išreiškė ES paramą Minsko grupės pastangoms tarpininkauti sprendžiant teritorinius nesutarimus. Šią grupę sudaro Prancūzijos, Rusijos ir JAV diplomatai.
2020 m. rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono, o karinis konfliktas nusinešė 6 500 gyvybių. Rusijai tarpininkaujant buvo susitarta dėl paliaubų. Pagal jų sąlygas Armėnija prarado daugelį metų kontroliuotas teritorijas.
Įtampa tarp dviejų Kaukazo valstybių vėl paaštrėjo gegužę, kai Armėnija apkaltino Azerbaidžano karines pajėgas pažeidus peržengus šalies sienas pietuose. Nuo tada abi pusės praneša apie kartais pasienyje įvykstančius susišaudymus.
EVT vadovas paragino Minsko grupę „prisiimti atsakomybę ir aptarti įvairias temas“ siekiant spręsti konfliktą.
Minsko grupė buvo ne itin aktyvi po to, kai buvo susitarta dėl paliaubų, o Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad „Kalnų Karabacho konfliktas yra visiškai išspręstas“ ir atmetė Armėnijos raginimus derėtis dėl regiono politinio statuso.
Ch. Michelis šiomis dienomis lankosi Pietų Kaukaze – šeštadienį vyksta jo vizitas Jerevane, o sekmadienį jis vyks į Baku, kur susitiks su I. Alijevu. Pirmadienį EVT pirmininkas lankysis Batumyje, kur kalbėsis su Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos lyderiais.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė „trolinimu“ vadina premjerės Ingridos Šimonytės pasiaiškinimą, kodėl ji nedalyvavo Valstybės dienos proga organizuotame priėmime Prezidentūroje.
„Jau buvo vieša informacija: vakar pas mane atvyko mano sesuo su šeima, kurios aš nemačiau pusantrų metų, tai aš pasirinkau šeimos vertybes, jeigu galima būtų taip pasakyti“, – šiuo pasisakymu, „valstietės“ teigimu, prezidentą trečiadienį „patrolino“ I. Šimonytė.
A. Širinskienė mano, kad šį ministrės pirmininkės pasisakymą reikia vertinti visame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) esą vykdomo prezidento „trolinimo“ kontekste.
„Tai buvo toks premjerės „trolinimas“, vienas iš tokių konservatorių žingsnių bendrame prezidento „trolinimo“ kontekste“, – interviu Eltai sakė A. Širinskienė, kartu papildydama, kad ministrei pirmininkei galimai užkliuvo ir prezidento parama tradicinėms šeimos vertybėms.
„Manyčiau, kad tas pasakymas ir gimė dėl to, kad yra žinoma prezidento pozicija dėl tradicinės šeimos, ir šio pasisakymo tikrai nevertinu, kaip labai nuoširdaus ir atviro“, – premjerės pasisakymo nuoširdumu abejojo „valstietė“.
LVŽS frakcijos narės teigimu, konservatorių „trolinimas“ pasireiškia bandant silpninti prezidento galias. A. Širinskienė primena ir Gitano Nausėdos bei dabartinių valdančiųjų konfliktą dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šiuo atveju aš jos pasakymą vertinčiau bendrame visos konservatorių politikos kontekste, kai bandoma ir prezidento galias palaipsniui išmušinėti, tarkime, Europos Vadovų Taryboje, ir bandoma jį statyti į tokią labai nepalankią poziciją, kartais nevengiant ir pasityčiojimo ar pasijuokimo“, – konservatorių „trolinimo“ pavyzdžius pateikė „valstietė“.
ELTA primena, kad Valstybės dienos proga organizuotame priėmime Prezidentūroje nedalyvavusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad pasirinko šeimos vertybes, kadangi šią dieną pas ją atvyko artimi giminaičiai. Pasak premjerės, ji kvietimą dalyvauti renginyje gavo praėjusį ketvirtadienį. Pakvietimus į tokius renginius, I. Šimonytės nuomone, prezidentas G. Nausėda galėtų išsiųsti ir šiek tiek anksčiau.
„Kvietimą aš gavau, jeigu neklystu, ketvirtadienį. Man atrodo, kad tokius dalykus galima planuoti šiek tiek labiau iš anksto“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi Ministrų Kabineto vadovė atmetė mintį, kad tai, jog susitikime nedalyvavo ji pati ir dar keletas ministrų, gali iliustruoti gilesnį Prezidentūros ir Vyriausybės konfliktą.
„Nebuvo jokio (Vyriausybės narių – ELTA) tarimosi. Visi laisvi žmonės dalyvauti renginiuose, išskyrus tuos renginius, kurie yra absoliučiai protokoliniai ir juose dalyvauti privalu“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Pastaruoju metu būna net taip, kad gražbylystės guru Ingrida Šimonytė jau vieno sakinio metu išsigudrina pameluoti keletą kartų. Kas atsitiko, neišgėręs nesuprasi! Gal tapusi premjere I.Šimonytė nuo valdžios blizgesio susigadino akis ir jau nebemato elementarių dalykų, o gal anajai aptemo protas dėl to, kad susidėjo su intrigantų gauja? Kažkada buvusi iškiliausia legendinių žmonių partija, pastaruoju metu konservatoriai savo atstovų Seime pavidale su laisvo kritimo pagreičiu tupia vis žemiau ir žemiau, tapdami nešvankių karjeristų ir retrogradų gauja.
Tai, kas dabar čia vyksta, manding, jau nebetelpa nuosmūkio charakteristikoje ir turėtų būti vertinama kaip neįtikėtina metamorfozė, tačiau ne mažiau įdomus yra ir tas faktas, kad prie konservatorių moralinio bankroto reikšmingai prisideda pati I.Šimonytė, nebūdama konservatorių partijos nare.
Aistringai įsijungusi į diskusijas dėl šalies atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) principų, neseniai premjerė pareiškė: „Aš girdžiu tuos argumentus, kurie yra sakomi, kad prezidentas atstovauja valstybei, tačiau lygiai taip pat premjeras pagal Konstituciją atstovauja Vyriausybei. O tas darinys vadinasi Valstybių ir Vyriausybių vadovų taryba. Tai to reikėtų nepamiršti. Bet aš tikiuosi, kad yra įmanoma pasiekti sutarimą mūsų Konstitucijos rėmuose.“ (lrytas.lt)
Niekados neteko girdėti, kad Europos Vadovų Taryba dar būtų vadinama ir Europos Valstybių ir Vyriausybių vadovų taryba. Gal tai yra visiškai slaptas, kodinis, užšifruotas EVT pavadinimas, žinomas tik ypatingai pašvęstiems premjerams ir nežinomas mums, paprastiems duonos valgytojams bei interneto portalų skaitytojams, o gal mūsų premjerei paūmėjimo būsenoje tik prisisapnavo, pageidaujamą dalyką palaikius už tikrą.
Kitas dalykas, kad yra nurodoma, jog EVT nariais yra ES valstybių ar vyriausybių vadovai (anksčiau, jeigu neklystu, buvo sakoma – atstovai) ir EVT bei Europos Komisijos pirmininkai. Dabar svarbu pastebėti ir tai, kad nario statusas yra stabili pozicija, todėl konservatorių paistalai apie atstovavimo rotavimą pagal kompetenciją, yra žmonių kvailinimas, laikant savo tautiečius fantastiškais mulkiais. Lisabonos sutartis labai aiškiai apibrėžė, kad EVT struktūroje kiekvienai šaliai toliau atstovaus vienas asmuo, taigi I.Šimonytės paporinimai, kad Lietuvai Europos Vadovų Taryboje galėtų atstovauti premjerė ir prezidentas pakaitomis, yra begėdiškas, garbės šiai oratorei tikrai nepriduodantis melas.
Toliau belieka atsakyti tik į labai paprastą klausimą – Valstybės ar Vyriausybės vadovo atstovavimas mūsų šaliai EVT institucijoje yra labiau teisėtas, reprezentatyvus ir turiningas? Jeigu Valstybės vadovu būtų laikomas premjeras, toks klausimas net nekiltų, tačiau Lietuvoje Valstybės vadovu yra tituluojamas prezidentas, todėl ir atstovavimo našta EVT institucijoje pagal mūsų šalies konstitucinę sąranga atitenka prezidentui.
Netiesa, kad LR Konstitucija nenumato tokios atstovavimo pareigos atskiru atveju, kai kalbame būtent apie iškilusias kolizijas dėl atstovavimo EVT. Konstitucijos 77 straipsnis labai aiškiai skelbia, kad LR prezidentas yra valstybės vadovas ir čia pat nurodo, kad būtent prezidentas atstovauja valstybei. Kaip jau esu neseniai priminęs, didysis Immanuelis Kantas bukumą yra apibrėžęs kaip žmogaus nesugebėjimą bendrąją taisyklę pritaikyti atskiram atvejui. Tačiau dar blogiau yra, kai patys žmonės apsimeta nepakaltinamais, t. y. bukesniais už bukus.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Ar klausiate – apie kokį kompromisą čia kalbame? Išsisklaidžius dirbtinai supūstoms migloms, labai aiškiai pasimato, kad LR prezidentas turi nenusavinimą teisę vietoj savęs pasiųsti ir kitą asmenį, tarkime, ministerijos departamento direktoriaus pavaduotoją ar kitą pareigūną, kai mato tokį reikalą. Tačiau tokia prezidento teisė yra suvereni, jis pats apsisprendžia konkrečiu atveju – siųsti ar nesiųsti, arba – ką galimą būtų pasiųsti vietoj savęs kaip šalies atstovo substitutą. Nei premjerė, nei konservatorių valdomi Seimo komitetai – neduokdie! – neturi teisės tiesiogiai kištis į tokį prezidento pasirinkimą, pažeisti prezidentui LR Konstitucijos suteiktą diskretiškumą.
Net jeigu prezidentas pasirinktų aptariamu atveju pavaduojantį asmenį iš Vyriausybės, tai būtų jo atstovas, t. y. atstovo atstovas, o ne Vyriausybės atstovas. Dar daugiau, – būtų galima pasakyti net taip, kad pagal mūsų Konstituciją premjeras neatstovauja net savo šalies vyriausybei, jis tik paprasčiausiai vadovauja Ministrų Kabinetui…
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Į užsitęsusį valdančiųjų konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) reikėtų žiūrėti daugiau kaip į komunikacinį reiškinį. Politologų teigimu, kol kas visai nepanašu, kad jau kuris laikas rusenantis nesutarimas tarp dviejų šalies institucijų baigtųsi kažkokiais apčiuopiamais pokyčiais.
Anot ekspertų, iš visko sprendžiant, patys konservatoriai nėra pasiruošę atstovavimo EVT klausimo perkelti iš tik santykių atmosferą matuojančios komunikacijos į realią rezultatą duoti galinčią teisinę logiką. Dar mažiau tikėtina, kad prezidentas sutiktų su konservatorių siūlomu kompromisu – EVT atstovauti su premjere Ingrida Šimonyte pakaitomis. Po užsitęsusių diskusijų bei konservatorių pažertų epitetų G. Nausėdai, ko gero, bet koks atsitraukimas nuo status quo reikštų pralaimėjimą ir nuostolius kuriamam „aktyvaus prezidento“ įvaizdžiui. O tai galbūt būtų per didelė kaina G. Nausėdai, jei visgi galvojama apie antrąją prezidento kadenciją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas komentuodamas pastarąją savaitę vėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių įsiplieskusį apsižodžiavimą dėl EVT, laikėsi nuomonės, kad bent jau kol kas šiuo klausimu apsiribojama tik kandžia komunikacija. Anot jo, visai nepanašu, kad būtų realiai bandoma pakeisti esamą atstovavimo EVT tvarką. T. Janeliūno teigimu, pakankamai realu manyti, kad pačių valdančiųjų gretose nėra užtikrinto tikėjimo, jog būtų galima realizuoti kai kurių konservatorių įgarsinamus užmojus.
„Nuo pat pradžių nebuvo aišku, kokių tikslų yra siekiama keliant EVT klausimą. Tiesiog buvo bandoma patikrinti, ką tai galėtų reikšti, pažiūrėti, kuo tai galėtų baigtis. Tačiau pamatyta, kad šią idėją nei koalicijos partneriai labai palaiko, nei visuomenei šis klausimas yra toks įdomus, kad valdantieji sulauktų paramos tokiame žygyje prieš prezidentą“, – Eltai komentavo profesorius.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Matyt, jaučiama, kad valdantiesiems teisinis konfliktas greičiausiai tik pakenktų – pirmiausia reputacine prasme. Kita vertus, juk nėra garantijos, kad teikiant šį (EVT atstovavimą reglamentuojantį – ELTA) įstatymą bus surinkta dauguma ir pritarta Seime. Kitaip tariant, daug ženklų rodo, kad tai nėra būtinai sėkmei pasmerkta iniciatyva“, – samprotavo TSPMI politologas.
„Lieka tik komunikaciniai pasisvaidymai šiokiais tokiais kaltinimais. Bet tai, ko gero, atspindi bendresnį esamą nepasitenkinimą tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos“, – sakė T. Janeliūnas.
Teisiniai bandymai keisti atstovavimą EVT sukeltų nepageidaujamas prezidento reakcijas
Anot profesoriaus, realiai EVT klausimas galėtų pajudėti, tik jei būtų pereita iš komunikavimo į teisinę veiksmų logiką. Pavyzdžiui, jei konservatoriai apie įstatymus, keičiančius atstovavimo EVT tvarką, ne tik kalbėtų, bet realiai juos bandytų įgyvendinti. Tačiau, sutinka TSPMI profesorius, realią formą įgavęs veiksmas dėl EVT atstovavimo peržiūrėjimo sukeltų ir visai kito lygio prezidento reakcijas. Politologas spėja, kad tokiu atveju G. Nausėda, atsakydamas į konservatorių veiksmus, pasitelktų ir savo turimus įrankius tiek vetuojant valdantiesiems aktualius įstatymus, tiek apskritai blokuojant kai kuriuos politinius sprendimus.
„Todėl, manyčiau, kad bent jau artimiausiu metu nei Vyriausybei, nei premjerei nebus didelio noro šalia visų kitų problemų turėti dar ir karą su Prezidentūra. Kol toks supratimas vyraus, atskiri konservatorių nariai nieko nepakeis“, – teigė T. Janeliūnas.
Prezidentas EVT klausimas yra esminis: konservatorių siūlomas kompromisas G. Nausėdai reiškia pralaimėjimą
Ir visgi, jei valdančiųjų gretose būtų rasta motyvacijos realiems sprendimams dėl EVT, nereikėtų tikėtis, kad prezidentas, „neatlaikęs įtampos“, sutiktų su tuo, ką valdantieji vadina kompromisu – t.y. atstovavimu EVT pakaitomis. Pasiūlymas, kad, priklausomai nuo klausimų pobūdžio, į EVT važiuotų arba prezidentas, arba premjerė, Prezidentūroje, ko gero, suvokiamas visai ne kaip toleruotinas kompromisas, bet kaip pralaimėjimas, kuris galėtų tik pakenkti G. Nausėdos prezidentiniam įvaizdžiui.
G. Nausėda save regi ir visuomenei pristato kaip aktyvų prezidentą, tad bet koks atsitraukimas, ypač po užsitęsusių diskusijų, veikiausiai yra ne tik nepageidaujamas, bet ir iš principo atmetamas.
Su tokia logika sutinka ir TSPMI profesorius. Maža to, T. Janeliūnas pažymi, kad pralaimėjus „EVT klausimą“ vargu ar visuomenėje G. Nausėdai pavyktų išlaikyti reputaciją, būtiną, pavyzdžiui, siekti antrosios kadencijos.
„Jei prezidentas atsitraukia nuo to, tai per likusią kadencijos dalį jam, ko gero, nebepavyktų susigrąžinti reputacijos, kad jis yra stiprus valstybės vadovas, galintis turėti daug politinės įtakos. Aš manau, kad Prezidentūra tai supranta. Jiems tai yra vienas iš esminių klausimų. Tuo tarpu valdantiesiems tai yra vienas iš dalykų, kurį galima arba laimėti, arba pralaimėti. Aš manau, grubiai tariant, kad jei Nausėda pralaimėtų, tai kiltų klausimų ir dėl antrosios kadencijos. Taigi, šiuo atžvilgiu Prezidentūrai šis klausimas yra labai svarbus“, – sakė T. Janeliūnas.
L. Bielinis mano, kad konservatoriams kova dėl EVT nėra patogi: partija greitai nutildys EVT klausimo aktyvistus
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis trintis tarp valdančiųjų ir Prezidentūros keliantį atstovavimo EVT klausimą įvertino iš kitos perspektyvos. Jo teigimu, dalis konservatorių šią problemą kelia nepagrįstai, mažų mažiausiai darydami sau, o ne prezidentui žalą. Todėl, politologo teigimu, ko gero, reikėtų tikėtis, kad valdančioji partija tai supras ir ilgainiui pati atsitrauks nuo šios iniciatyvos.
„Aš manau, kad visa ši problema yra tam tikros konservatorių grupės saviraiškos tema. Jie taip mato savo eksponavimą, mato netgi savo prasmę, kaldami vieną ir tą pačią vinį. Tačiau, mano galva, šis klausimas, dėl kurio taip intensyviai veikia Pavilionis ir dar keletas kitų, išties nedaro jokios įtakos jokiems rimtiems procesams – tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Tai tik konservatorių politinio aktyvumo rodiklis, kuris yra ydingas ir niekur nevedantis“, – sakė L. Bielinis. Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
„Jeigu ši politinė jėga mano, kad tokiu būdu ji save eksponuoja, reikėtų suprasti, kad šis eksponavimas yra jiems negatyvaus pobūdžio“, – teigė jis.
Profesoriaus įsitikinimu, Lietuvoje, nepaisant to, kas bebūtų prezidentas, politinėms partijoms dažniausiai grumtynės su šalies vadovu nėra sėkmingos.
„Kova yra nepatogi ir pavojinga, nes bet kokį prezidentą, nesvarbu, ar tai būtų G. Nausėda, ar kitas šalies vadovas, prezidentas iš esmės visuomenėje yra traktuojamas kaip pagrindinis politikas. Tad jo atakavimas gali turėti neigiamos įtakos“, – sakė profesorius ir prognozavo, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT turėtų ilgainiui užgesti iš principo nieko apčiuopiamo nedavusios.
„Gali būti, kad patys konservatoriai ims matyti, kad ši kova yra beprasmė ir neduoda jokių pozityvių rezultatų. Manau, kad su laiku dabartiniai konservatorių aktyvistai partijos bus nutildyti“, – apibendrino L. Bielinis.
Prezidentas susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako manąs, kad atliktos gyventojų apklausos rodo, jog visuomenė turi daugiau supratimo nei atstovavimo tvarką Europos Vadovų Taryboje (EVT) keisti užsimoję politikai.
„Žmonėms dažnai užtenka supratimo ir jo yra dažnai gerokai netgi daugiau negu kai kurių politikų. Yra paprasti dalykai… Aš manau, kad žmonės tiesiogiai išrinko Lietuvos Respublikos prezidentą, žmonės žino Konstituciją ir ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas ir tuos įgaliojimus perduoda“,– žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.
BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad didesnė dalis piliečių norėtų, jog prezidentas G. Nausėda, o ne premjerė toliau Lietuvai atstovautų EVT.
G. Nausėdos manymu, daugiausiai konservatorių stovykloje keliamas siekis nustatyti, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir premjerė, visuomenei atrodo nepriimtinas.
„Jeigu partiniai funkcionieriai bando šį įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tas neatrodo priimtina“, – sakė jis.
„Žmonės pasakė savo nuomonę, dabar klausimas, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – pridūrė prezidentas.
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su prezidentu G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas.
Premjerė I. Šimonytė yra anksčiau sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
Vyriausybės vadovė interviu Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su darbo vizitu išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus dvi dienas truksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT). Tai bus antrasis nuo pandemijos pradžios vyksiantis fizinis ES valstybių vadovų susitikimas.
Valstybių vadovai ketina aptarti situaciją Baltarusijoje, ES santykius su Kinija, situaciją Viduržemio jūros rytinėje dalyje, ES galimą atsaką dėl Aleksejaus Navalno bylos, Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą.
Susitikime taip pat bus aptariami su ES konkurencingumu susiję klausimai – vidaus rinkos veikimo stiprinimas, pramonės strategijos ir skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas.
Prieš prasidedant EVT sesijai ketvirtadienį prezidentas susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais, su kuriais apsikeis nuomonėmis dėl EVT sesijos darbotvarkėje keliamų klausimų.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Lietuvos požiūris apie Astravo atominę elektrinę (AE) ras atgarsį bendroje Europos Sąjungos pozicijoje.
Prezidentas nurodė trečiadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje iškėlęs Baltarusijos atominės elektrinės klausimą.
„Šitas klausimas buvo iškeltas. Jis buvo iškeltas mano iniciatyva ir aš jį iškėliau tokia forma: ar galime laikyti, kad Astravo AE, kurią norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų streso testo, saugumo reikalavimų, ypatingai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, gali būti priimtina Europos Sąjungai. Ir ar mes netraktuojame elektros energijos importo iš tokios elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis kaip paramos šitam režimui, kuris yra susikompromitavęs“, – žurnalistams po nuotolinio EVT posėdžio sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas pridūrė tikintis, kad į šią poziciją ES įsiklausys. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad tai turėtų rasti atgarsį tiek mūsų artimiausių kaimynų širdyse ir protuose, tiek, tikiuosi, bendroje ES pozicijoje“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
Prezidentas dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos pozicija derybose dėl Daugiametės finansinės programos (DFP) ir Europos gaivinimo fondo gerėja.
„Lietuvos pasiūlymai gerėja. Palyginti su liepos 10 diena, liepos 18 dienos pasiūlymas jau yra 386 mln. eurų mums palankesnis. Jis skirstosi į kelias sritis. Žemės ūkio parama didėja, didėja parama Kaliningrado tranzito schemai. Manau, mes dar ne tik išsaugosime depopuliacijos argumentą, kuris yra Sanglaudos fondų sudėtinė dalis, bet ir sieksime, reikalausime jį padidinti. Kaip ir sieksime padidinti tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams“, – sakė jis.
Kita vertus prezidentas atkreipė dėmesį, kad bendras ES biudžetas šiuo metu nedidėja ir DFP sumažėjo penkiais milijardais eurų.
„Nepaisant to, tokiame ribotame krepšelyje mes randame galimybių įtikinti mūsų partnerius, kad Lietuvos santykinė padėtis gali ir privalo būti pagerinta“, –teigė jis.
„Dedamos pastangos siekti rezultato to negali neigti. Nors kartais pastangos būna labai kontraversiškos ir kai kada vienos šalys padėtyje tų, kurie prieštarauja po to pakeičia jas kitos valstybės. Aš manau, kad judame teisinga linkme. Tikrai noriu padėkoti EVT pirmininkui Šarliui Mišeliui bei visai jo komandai. Jie siekia mus suartinti, jie siekia išsiskiriančias nuomones, kiek galima labiau padaryti panašesnėmis ir manau, mes rezultatą turėsime“, – sakė jis.
Prezidentas teigia, kad Lietuva turi investuoti lėšas į svarbiausias sritis, kaip skaitmenizacija, ekonomikos žalinimas.
„Aš tikrai pasisakau, kad privalome pasiruošti. Privalome atidirbti visus savo mechanizmus taip, kad lėšos nebūtų švaistomos neproduktyvioms sritims. Manau, kad kuo pranašesni sanglaudos fondai, ar DFP paketas, čia mes jau turime nemenkos patirties. Jeigu pirmoje finansinėje perspektyvoje mes turėjome nemažai priekaištų ES fondų panaudotojams ir kad lėšos nebuvo nukreiptos į tas sritis, kurios nebuvo pačios perspektyviausios. Vis dėlto niekas negalėtų nuneigti, kad pastaraisiais metais, mes tikrai padarėme ryškią pažangą, juk tai rodo ir mūsų konvergencijos rodikliai, kad šiuos pinigus gebame naudoti efektyviai“, – sakė jis.
G. Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Briuselyje. Tai pirmasis Europos Sąjungos lyderių fizinis susitikimas po pandemijos proveržio. Sesija skirta deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo, suformuoto, siekiant greito valstybių narių ekonominio ir socialinio atsigavimo po COVID-19 viruso sukeltos krizės.
Molotovo – Ribentropo paktas
Prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje vyksiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime kels klausimą dėl Rusijos revizionistinės politikos, šalies pastangų perrašyti istoriją.
„Prezidentas Europos vadovams ketina kelti klausimą dėl Rusijos revizionistinės politikos. Turimi mintyje paskutiniai Rusijos veiksmai dėl istorijos perrašymo, V. Putino straipsnis Vakarų spaudoje apie Antrąjį pasaulinį karą, Dūmoje svarstomi teisės aktų pakeitimai dėl Molotovo-Ribentropo pakto denonsavimo bei Rusijos konstitucijos pakeitimai, kur vėlgi kalbama apie istorinę tiesą ir sankcijas už tos vadinamosios tiesos nesilaikymą“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
„Prezidentui istorinė politika labai rūpi ir jis apie šias neigiamas tendencijas kalbės visiems Europos Sąjungos vadovams“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad 27 ES valstybių narių lyderiai liepos 17 d. susitiks Briuselyje. Tai bus pirmasis EVT gyvai vyksiantis posėdis nuo dėl koronaviruso įvesto karantino pradžios. EVT viršūnių susitikime lyderiai aptars ES ekonomikos atsigavimo paketą.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas, dalyvaujant visoms ES valstybėms narėms, būtų svarbus ženklas Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims, ypač toms, kurios siekia politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, pokalbyje telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai būtų itin svarbu šiuo metu, kai šalys kovoja ne tik su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, bet ir su trečiųjų šalių dezinformacija. Turime parodyti deramą dėmesį ir teikti didesnę paramą toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendinant politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė šalies vadovas. Tokią poziciją EVT pirmininkui prezidentas pristatė Baltijos ir Šiaurės šalių (NB6) bei Lenkijos vadovų vardu.
Rengiantis ES Rytų partnerystės vadovų susitikimui birželio 18 d., prezidentas supažindino EVT pirmininką Ch. Michelį su dvišaliuose pokalbiuose išsakytomis Rytų partnerystės šalių vadovų įžvalgomis apie Rytų partnerystės prioritetus, ambicijas ir šalių pasirengimą įgyvendinti reformas, sakoma pranešime.
Lietuvos prezidentas pokalbyje iškėlė Astravo AE saugos klausimą. EVT pirmininkui pareikštas susirūpinimas branduolinio kuro pristatymu į Astravo AE aikštelę, atominės elektrinės neatitiktimi ES streso testų reikalavimams. Akcentuota būtinybė įgyvendinti praėjusių metų gruodį EVT išvadas, nurodančias, kad visi trečiosiose šalyse veikiantys įrenginiai atitiktų aukščiausius tarptautinius aplinkosauginius ir branduolinės saugos reikalavimus. Lietuva pakartojo jau Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsakytą kvietimą ES institucijoms panaudoti visus instrumentus, išnaudoti visus svertus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą, iki elektrinei pradedant veiklą.
Šalies vadovas taip pat paragino EVT pirmininką asmeniškai įsitraukti į sprendimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, priėmimą, pabrėžė Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos valstybėmis projekto įgyvendinimo svarbą. Priminta, kad trečiosiose šalyse nesaugiose elektrinėse pagaminta elektra neturėtų patekti į ES vidaus rinką. Astravo AE – čia pat, prie pat Vilniaus. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu suvaldyti branduoliniams ir radiaciniams incidentams.
Pokalbyje aptartas ir regiono atsigavimo iš pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės planas. Kalbėta apie ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo sudarymo principus šioje neeilinėje situacijoje.
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – didesnis daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, ambicingesnio Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos krypčių finansavimo. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su EK pirmininke Ursula von der Leyen. Roberto Dačkaus (LR kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad derybose dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos Lietuva turi sąjungininkų.
„Lietuva turi sąjungininkų, ir jų yra tikrai daug. Ko gero, daugiau negu kitoje stalo pusėje yra šalių, kurios yra vadinamos grynosiomis mokėtojomis ir kurios nėra šiandien pasirengusios tiems didesniems procentams, net ir tam, kurį pasiūlė Europos Komisija (EK) – 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Šiandien ir (Suomijos pasiūlytas – ELTA) 1,07 proc. nuo BNP kai kuriems mokėtojams atrodo pakankamai ambicingas dydis, kuriam jos dar nėra visiškai pasirengusios“, – pridūrė prezidentas.
Paklaustas, kokie yra šansai pasiekti susitarimą šiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, jis sakė nenorįs to vertinti.
„Tikrai žinau, kad bus labai intensyvus darbas dvišaliu formatu, bet, be abejo, bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo stalo, nes yra dalykai, kurie praktiškai vienodai liečia visus“, – sakė prezidentas.
Su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen anksčiau ketvirtadienį jis sakė aptaręs probleminius biudžeto punktus.
„Tai yra pirmiausia Sanglaudos fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmas darbas padarytas ir šiek tiek lėšos persiskirstytos mūsų naudai, bet to nepakanka. Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos arba, kitaip pasakius, gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, bet (…) 71 ar 72 eurai žmogui per metus tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad, nors žemdirbių reikalavimai dėl didesnių tiesioginių išmokų yra pagrįsti, jie, pasak G. Nausėdos, atsimuša į lubas, formuojamas nepakankamai didelio biudžeto.
„Kitas dalykas – tiesioginės išmokos žemdirbiams. Buvau susitikęs su mūsų žemdirbių organizacijomis, kurios čia mitinguoja, manau, kad reikalavimai sulyginti (…) tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiški. Kaip matote, mūsų argumentai, kad ir kokie logiški ir pagrįsti būtų, atsimuša į vadinamąsias lubas, kurias suformuoja nepakankamai didelis biudžeto pyragas, kuris yra formuojamas“, – tikino prezidentas.
G. Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja EVT darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.
Prezidentūra pranešė, kad Lietuva laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame Europos lyderiai patvirtino ketvirtadienį pasiektą „Brexit” susitarimą tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos.
Galutiniam jo įgyvendinimui trūksta tik Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento ratifikavimo.
Lietuvos vadovo teigimu, esamas susitarimas yra gera žinia Europos Sąjungos narėms.
„Europos Sąjunga vienbalsiai sutarė, kad susitarimas veda į konstruktyvų „Brexit” scenarijų, kuris užtikrins visos Bendrijos, įskaitant ir Lietuvos, interesus. Lietuvai itin svarbu ir toliau išlaikyti dinamiškus Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykius saugumo, gynybos, finansų, ekonomikos, prekybos srityse. Šis sutarimas, jei jis bus patvirtintas Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento, svarbus ir tuo, kad jis leis užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teises”, – G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių vadovų susitikime, kuriame dalyvavo ir Airijos ministras pirmininkas, aptarti ES daugiametės finansinės perspektyvos, strateginės darbotvarkės, plėtros, „Brexit” ir klimato kaitos klausimai.
Kaip ELTA jau skelbė, ES šalių lyderiai pritarė naujam „Brexito” susitarimui su Didžiąja Britanija ir pažadėjo paramą, kad jis lapkričio 1-ąją įsigaliotų.
Prieš tai ketvirtadienį paskelbta, kad Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybininkai sutarė dėl naujos „Brexito” sutarties. Tai patvirtino britų premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris.
Susitarimas pasiektas prieš pat ES viršūnių susitikimo Briuselyje pradžią.
B. Johnsonas nori išvesti šalį iš ES spalio 31-ąją. Jis ne kartą grasino Bendrijai netvarkingu „Brexitu”. Tokiu atveju ekspertai prognozavo chaosą ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse.
Po kelias dienas trukusių diskusijų, Europos Vadovų Tarybai (EVT) pavyko sutarti dėl kandidatų į aukščiausius ES postus, pranešė EVT pirmininkas Donaldas Tuskas.
Naująja Europos Komisijos pirmininke EVT siūlo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Dėl jos kandidatūros dar balsuos Europos Parlamentas.
Naujuoju EVT pirmininku nutarta išrinkti Belgijos premjerą Charles’į Michelį.
Tuo tarpu Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos pirmininke taps Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, o ES diplomatijos vadovu – Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellas.
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams nepavyksta rasti kompromiso dėl kandidatų užimti svarbiausių ES institucijų vadovų postus.
Sekmadienį ES lyderiai susitiko Briuselyje aptarti galimas kandidatūras į aukščiausių ES institucijų vadovų postus – kas galėtų eiti Europos Komisijos pirmininko, Europos Vadovų Tarybos pirmininko, ES vyriausiojo užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio bei Europos Centrinio banko prezidento pareigas.
Šiuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą užima lenkas Donaldas Tuskas, Europos centrinio banko prezidento pareigas eina italas Mario Draghis, ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams pareigas eina italė Federica Mogherini, o Europos Komisijos pirmininko poste šiuo metu yra Jeanas Claude’as Junckeris.
D. Tusko ir J. C. Junckerio įgaliojimai baigiasi spalio pabaigoje.
Ši užduotis nėra lengva, nes ES valstybės narės turi atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių. ES institucijos turi nešališkai atstovauti visų valstybių narių interesams pasaulyje ir Briuselyje.
ES lyderiai yra itin stipriai susiskaldę dėl to, kas turėtų tapti naujuoju Europos Komisijos vadovu.
Sklido gandai, kad dabartinis Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas laikomas vienu realiausių kandidatų pakeisti J. C. Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste, tačiau sekmadienį surengto ES viršūnių susitikimo metu kai kurių ES šalių lyderiai paprieštaravo jo kandidatūrai. F. Timmermanso kandidatūrai nepritarė Lenkija, Vengrija, Čekija, Kroatija, Slovakija ir Airija.
Pagal ES taisykles ES valstybės narės parenka, kas vadovaus Europos Komisijai, ir jų pasirinkimą turi paremti Europos Parlamentas (EP).
Tuo metu penktoji aukščiausia ES pareigybė – Europos Parlamento pirmininkas yra renkamas į pirmąją plenarinę sesiją susirinkusio naujojo Europos Parlamento.
Pirmasis šių metų gegužės 23–26 dienomis išrinkto Europos Parlamento posėdis numatytas liepos 2 d. Strasbūre, ES šalių lyderiai viliasi susitarti dėl kandidatų į ES institucijų vadovų postus iki pirmojo EP posėdžio.
