Bet koks kompromisas G. Nausėdai kainuosiantis antrąją kadenciją


Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Į užsitęsusį valdančiųjų konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) reikėtų žiūrėti daugiau kaip į komunikacinį reiškinį. Politologų teigimu, kol kas visai nepanašu, kad jau kuris laikas rusenantis nesutarimas tarp dviejų šalies institucijų baigtųsi kažkokiais apčiuopiamais pokyčiais.
 
Anot ekspertų, iš visko sprendžiant, patys konservatoriai nėra pasiruošę atstovavimo EVT klausimo perkelti iš tik santykių atmosferą matuojančios komunikacijos į realią rezultatą duoti galinčią teisinę logiką. Dar mažiau tikėtina, kad prezidentas sutiktų su konservatorių siūlomu kompromisu – EVT atstovauti su premjere Ingrida Šimonyte pakaitomis. Po užsitęsusių diskusijų bei konservatorių pažertų epitetų G. Nausėdai, ko gero, bet koks atsitraukimas nuo status quo reikštų pralaimėjimą ir nuostolius kuriamam „aktyvaus prezidento“ įvaizdžiui. O tai galbūt būtų per didelė kaina G. Nausėdai, jei visgi galvojama apie antrąją prezidento kadenciją.
 
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas komentuodamas pastarąją savaitę vėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių įsiplieskusį apsižodžiavimą dėl EVT, laikėsi nuomonės, kad bent jau kol kas šiuo klausimu apsiribojama tik kandžia komunikacija. Anot jo, visai nepanašu, kad būtų realiai bandoma pakeisti esamą atstovavimo EVT tvarką. T. Janeliūno teigimu, pakankamai realu manyti, kad pačių valdančiųjų gretose nėra užtikrinto tikėjimo, jog būtų galima realizuoti kai kurių konservatorių įgarsinamus užmojus.
 
„Nuo pat pradžių nebuvo aišku, kokių tikslų yra siekiama keliant EVT klausimą. Tiesiog buvo bandoma patikrinti, ką tai galėtų reikšti, pažiūrėti, kuo tai galėtų baigtis. Tačiau pamatyta, kad šią idėją nei koalicijos partneriai labai palaiko, nei visuomenei šis klausimas yra toks įdomus, kad valdantieji sulauktų paramos tokiame žygyje prieš prezidentą“, – Eltai komentavo profesorius.
 
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Matyt, jaučiama, kad valdantiesiems teisinis konfliktas greičiausiai tik pakenktų – pirmiausia reputacine prasme. Kita vertus, juk nėra garantijos, kad teikiant šį (EVT atstovavimą reglamentuojantį – ELTA) įstatymą bus surinkta dauguma ir pritarta Seime. Kitaip tariant, daug ženklų rodo, kad tai nėra būtinai sėkmei pasmerkta iniciatyva“, – samprotavo TSPMI politologas.
 
„Lieka tik komunikaciniai pasisvaidymai šiokiais tokiais kaltinimais. Bet tai, ko gero, atspindi bendresnį esamą nepasitenkinimą tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Teisiniai bandymai keisti atstovavimą EVT sukeltų nepageidaujamas prezidento reakcijas
 
Anot profesoriaus, realiai EVT klausimas galėtų pajudėti, tik jei būtų pereita iš komunikavimo į teisinę veiksmų logiką. Pavyzdžiui, jei konservatoriai apie įstatymus, keičiančius atstovavimo EVT tvarką, ne tik kalbėtų, bet realiai juos bandytų įgyvendinti. Tačiau, sutinka TSPMI profesorius, realią formą įgavęs veiksmas dėl EVT atstovavimo peržiūrėjimo sukeltų ir visai kito lygio prezidento reakcijas. Politologas spėja, kad tokiu atveju G. Nausėda, atsakydamas į konservatorių veiksmus, pasitelktų ir savo turimus įrankius tiek vetuojant valdantiesiems aktualius įstatymus, tiek apskritai blokuojant kai kuriuos politinius sprendimus.
 
„Todėl, manyčiau, kad bent jau artimiausiu metu nei Vyriausybei, nei premjerei nebus didelio noro šalia visų kitų problemų turėti dar ir karą su Prezidentūra. Kol toks supratimas vyraus, atskiri konservatorių nariai nieko nepakeis“, – teigė T. Janeliūnas.
 
Prezidentas EVT klausimas yra esminis: konservatorių siūlomas kompromisas G. Nausėdai reiškia pralaimėjimą
 
Ir visgi, jei valdančiųjų gretose būtų rasta motyvacijos realiems sprendimams dėl EVT, nereikėtų tikėtis, kad prezidentas, „neatlaikęs įtampos“, sutiktų su tuo, ką valdantieji vadina kompromisu – t.y. atstovavimu EVT pakaitomis. Pasiūlymas, kad, priklausomai nuo klausimų pobūdžio, į EVT važiuotų arba prezidentas, arba premjerė, Prezidentūroje, ko gero, suvokiamas visai ne kaip toleruotinas kompromisas, bet kaip pralaimėjimas, kuris galėtų tik pakenkti G. Nausėdos prezidentiniam įvaizdžiui.
 
G. Nausėda save regi ir visuomenei pristato kaip aktyvų prezidentą, tad bet koks atsitraukimas, ypač po užsitęsusių diskusijų, veikiausiai yra ne tik nepageidaujamas, bet ir iš principo atmetamas.
 
Su tokia logika sutinka ir TSPMI profesorius. Maža to, T. Janeliūnas pažymi, kad pralaimėjus „EVT klausimą“ vargu ar visuomenėje G. Nausėdai pavyktų išlaikyti reputaciją, būtiną, pavyzdžiui, siekti antrosios kadencijos.
 
„Jei prezidentas atsitraukia nuo to, tai per likusią kadencijos dalį jam, ko gero, nebepavyktų susigrąžinti reputacijos, kad jis yra stiprus valstybės vadovas, galintis turėti daug politinės įtakos. Aš manau, kad Prezidentūra tai supranta. Jiems tai yra vienas iš esminių klausimų. Tuo tarpu valdantiesiems tai yra vienas iš dalykų, kurį galima arba laimėti, arba pralaimėti. Aš manau, grubiai tariant, kad jei Nausėda pralaimėtų, tai kiltų klausimų ir dėl antrosios kadencijos. Taigi, šiuo atžvilgiu Prezidentūrai šis klausimas yra labai svarbus“, – sakė T. Janeliūnas.
 
L. Bielinis mano, kad konservatoriams kova dėl EVT nėra patogi: partija greitai nutildys EVT klausimo aktyvistus
 
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis trintis tarp valdančiųjų ir Prezidentūros keliantį atstovavimo EVT klausimą įvertino iš kitos perspektyvos. Jo teigimu, dalis konservatorių šią problemą kelia nepagrįstai, mažų mažiausiai darydami sau, o ne prezidentui žalą. Todėl, politologo teigimu, ko gero, reikėtų tikėtis, kad valdančioji partija tai supras ir ilgainiui pati atsitrauks nuo šios iniciatyvos.
 
„Aš manau, kad visa ši problema yra tam tikros konservatorių grupės saviraiškos tema. Jie taip mato savo eksponavimą, mato netgi savo prasmę, kaldami vieną ir tą pačią vinį. Tačiau, mano galva, šis klausimas, dėl kurio taip intensyviai veikia Pavilionis ir dar keletas kitų, išties nedaro jokios įtakos jokiems rimtiems procesams – tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Tai tik konservatorių politinio aktyvumo rodiklis, kuris yra ydingas ir niekur nevedantis“, – sakė L. Bielinis.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Jeigu ši politinė jėga mano, kad tokiu būdu ji save eksponuoja, reikėtų suprasti, kad šis eksponavimas yra jiems negatyvaus pobūdžio“, – teigė jis.
 
Profesoriaus įsitikinimu, Lietuvoje, nepaisant to, kas bebūtų prezidentas, politinėms partijoms dažniausiai grumtynės su šalies vadovu nėra sėkmingos.
 
„Kova yra nepatogi ir pavojinga, nes bet kokį prezidentą, nesvarbu, ar tai būtų G. Nausėda, ar kitas šalies vadovas, prezidentas iš esmės visuomenėje yra traktuojamas kaip pagrindinis politikas. Tad jo atakavimas gali turėti neigiamos įtakos“, – sakė profesorius ir prognozavo, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT turėtų ilgainiui užgesti iš principo nieko apčiuopiamo nedavusios.
 
„Gali būti, kad patys konservatoriai ims matyti, kad ši kova yra beprasmė ir neduoda jokių pozityvių rezultatų. Manau, kad su laiku dabartiniai konservatorių aktyvistai partijos bus nutildyti“, – apibendrino L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.08; 20:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *