Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Į užsitęsusį valdančiųjų konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) reikėtų žiūrėti daugiau kaip į komunikacinį reiškinį. Politologų teigimu, kol kas visai nepanašu, kad jau kuris laikas rusenantis nesutarimas tarp dviejų šalies institucijų baigtųsi kažkokiais apčiuopiamais pokyčiais.
 
Anot ekspertų, iš visko sprendžiant, patys konservatoriai nėra pasiruošę atstovavimo EVT klausimo perkelti iš tik santykių atmosferą matuojančios komunikacijos į realią rezultatą duoti galinčią teisinę logiką. Dar mažiau tikėtina, kad prezidentas sutiktų su konservatorių siūlomu kompromisu – EVT atstovauti su premjere Ingrida Šimonyte pakaitomis. Po užsitęsusių diskusijų bei konservatorių pažertų epitetų G. Nausėdai, ko gero, bet koks atsitraukimas nuo status quo reikštų pralaimėjimą ir nuostolius kuriamam „aktyvaus prezidento“ įvaizdžiui. O tai galbūt būtų per didelė kaina G. Nausėdai, jei visgi galvojama apie antrąją prezidento kadenciją.
 
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas komentuodamas pastarąją savaitę vėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių įsiplieskusį apsižodžiavimą dėl EVT, laikėsi nuomonės, kad bent jau kol kas šiuo klausimu apsiribojama tik kandžia komunikacija. Anot jo, visai nepanašu, kad būtų realiai bandoma pakeisti esamą atstovavimo EVT tvarką. T. Janeliūno teigimu, pakankamai realu manyti, kad pačių valdančiųjų gretose nėra užtikrinto tikėjimo, jog būtų galima realizuoti kai kurių konservatorių įgarsinamus užmojus.
 
„Nuo pat pradžių nebuvo aišku, kokių tikslų yra siekiama keliant EVT klausimą. Tiesiog buvo bandoma patikrinti, ką tai galėtų reikšti, pažiūrėti, kuo tai galėtų baigtis. Tačiau pamatyta, kad šią idėją nei koalicijos partneriai labai palaiko, nei visuomenei šis klausimas yra toks įdomus, kad valdantieji sulauktų paramos tokiame žygyje prieš prezidentą“, – Eltai komentavo profesorius.
 
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Matyt, jaučiama, kad valdantiesiems teisinis konfliktas greičiausiai tik pakenktų – pirmiausia reputacine prasme. Kita vertus, juk nėra garantijos, kad teikiant šį (EVT atstovavimą reglamentuojantį – ELTA) įstatymą bus surinkta dauguma ir pritarta Seime. Kitaip tariant, daug ženklų rodo, kad tai nėra būtinai sėkmei pasmerkta iniciatyva“, – samprotavo TSPMI politologas.
 
„Lieka tik komunikaciniai pasisvaidymai šiokiais tokiais kaltinimais. Bet tai, ko gero, atspindi bendresnį esamą nepasitenkinimą tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Teisiniai bandymai keisti atstovavimą EVT sukeltų nepageidaujamas prezidento reakcijas
 
Anot profesoriaus, realiai EVT klausimas galėtų pajudėti, tik jei būtų pereita iš komunikavimo į teisinę veiksmų logiką. Pavyzdžiui, jei konservatoriai apie įstatymus, keičiančius atstovavimo EVT tvarką, ne tik kalbėtų, bet realiai juos bandytų įgyvendinti. Tačiau, sutinka TSPMI profesorius, realią formą įgavęs veiksmas dėl EVT atstovavimo peržiūrėjimo sukeltų ir visai kito lygio prezidento reakcijas. Politologas spėja, kad tokiu atveju G. Nausėda, atsakydamas į konservatorių veiksmus, pasitelktų ir savo turimus įrankius tiek vetuojant valdantiesiems aktualius įstatymus, tiek apskritai blokuojant kai kuriuos politinius sprendimus.
 
„Todėl, manyčiau, kad bent jau artimiausiu metu nei Vyriausybei, nei premjerei nebus didelio noro šalia visų kitų problemų turėti dar ir karą su Prezidentūra. Kol toks supratimas vyraus, atskiri konservatorių nariai nieko nepakeis“, – teigė T. Janeliūnas.
 
Prezidentas EVT klausimas yra esminis: konservatorių siūlomas kompromisas G. Nausėdai reiškia pralaimėjimą
 
Ir visgi, jei valdančiųjų gretose būtų rasta motyvacijos realiems sprendimams dėl EVT, nereikėtų tikėtis, kad prezidentas, „neatlaikęs įtampos“, sutiktų su tuo, ką valdantieji vadina kompromisu – t.y. atstovavimu EVT pakaitomis. Pasiūlymas, kad, priklausomai nuo klausimų pobūdžio, į EVT važiuotų arba prezidentas, arba premjerė, Prezidentūroje, ko gero, suvokiamas visai ne kaip toleruotinas kompromisas, bet kaip pralaimėjimas, kuris galėtų tik pakenkti G. Nausėdos prezidentiniam įvaizdžiui.
 
G. Nausėda save regi ir visuomenei pristato kaip aktyvų prezidentą, tad bet koks atsitraukimas, ypač po užsitęsusių diskusijų, veikiausiai yra ne tik nepageidaujamas, bet ir iš principo atmetamas.
 
Su tokia logika sutinka ir TSPMI profesorius. Maža to, T. Janeliūnas pažymi, kad pralaimėjus „EVT klausimą“ vargu ar visuomenėje G. Nausėdai pavyktų išlaikyti reputaciją, būtiną, pavyzdžiui, siekti antrosios kadencijos.
 
„Jei prezidentas atsitraukia nuo to, tai per likusią kadencijos dalį jam, ko gero, nebepavyktų susigrąžinti reputacijos, kad jis yra stiprus valstybės vadovas, galintis turėti daug politinės įtakos. Aš manau, kad Prezidentūra tai supranta. Jiems tai yra vienas iš esminių klausimų. Tuo tarpu valdantiesiems tai yra vienas iš dalykų, kurį galima arba laimėti, arba pralaimėti. Aš manau, grubiai tariant, kad jei Nausėda pralaimėtų, tai kiltų klausimų ir dėl antrosios kadencijos. Taigi, šiuo atžvilgiu Prezidentūrai šis klausimas yra labai svarbus“, – sakė T. Janeliūnas.
 
L. Bielinis mano, kad konservatoriams kova dėl EVT nėra patogi: partija greitai nutildys EVT klausimo aktyvistus
 
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis trintis tarp valdančiųjų ir Prezidentūros keliantį atstovavimo EVT klausimą įvertino iš kitos perspektyvos. Jo teigimu, dalis konservatorių šią problemą kelia nepagrįstai, mažų mažiausiai darydami sau, o ne prezidentui žalą. Todėl, politologo teigimu, ko gero, reikėtų tikėtis, kad valdančioji partija tai supras ir ilgainiui pati atsitrauks nuo šios iniciatyvos.
 
„Aš manau, kad visa ši problema yra tam tikros konservatorių grupės saviraiškos tema. Jie taip mato savo eksponavimą, mato netgi savo prasmę, kaldami vieną ir tą pačią vinį. Tačiau, mano galva, šis klausimas, dėl kurio taip intensyviai veikia Pavilionis ir dar keletas kitų, išties nedaro jokios įtakos jokiems rimtiems procesams – tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Tai tik konservatorių politinio aktyvumo rodiklis, kuris yra ydingas ir niekur nevedantis“, – sakė L. Bielinis.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Jeigu ši politinė jėga mano, kad tokiu būdu ji save eksponuoja, reikėtų suprasti, kad šis eksponavimas yra jiems negatyvaus pobūdžio“, – teigė jis.
 
Profesoriaus įsitikinimu, Lietuvoje, nepaisant to, kas bebūtų prezidentas, politinėms partijoms dažniausiai grumtynės su šalies vadovu nėra sėkmingos.
 
„Kova yra nepatogi ir pavojinga, nes bet kokį prezidentą, nesvarbu, ar tai būtų G. Nausėda, ar kitas šalies vadovas, prezidentas iš esmės visuomenėje yra traktuojamas kaip pagrindinis politikas. Tad jo atakavimas gali turėti neigiamos įtakos“, – sakė profesorius ir prognozavo, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT turėtų ilgainiui užgesti iš principo nieko apčiuopiamo nedavusios.
 
„Gali būti, kad patys konservatoriai ims matyti, kad ši kova yra beprasmė ir neduoda jokių pozityvių rezultatų. Manau, kad su laiku dabartiniai konservatorių aktyvistai partijos bus nutildyti“, – apibendrino L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.08; 20:00

Prezidentas susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
 
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
 
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
 
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
 
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.  
 
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
 
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
 
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 06:00

Prezidentas Gitanas Nausėda sako manąs, kad atliktos gyventojų apklausos rodo, jog visuomenė turi daugiau supratimo nei atstovavimo tvarką Europos Vadovų Taryboje (EVT) keisti užsimoję politikai.
 
„Žmonėms dažnai užtenka supratimo ir jo yra dažnai gerokai netgi daugiau negu kai kurių politikų. Yra paprasti dalykai… Aš manau, kad žmonės tiesiogiai išrinko Lietuvos Respublikos prezidentą, žmonės žino Konstituciją ir ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas ir tuos įgaliojimus perduoda“,– žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.
 
BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad didesnė dalis piliečių norėtų, jog prezidentas G. Nausėda, o ne premjerė toliau Lietuvai atstovautų EVT.
 
G. Nausėdos manymu, daugiausiai konservatorių stovykloje keliamas siekis nustatyti, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir premjerė, visuomenei atrodo nepriimtinas.
 
„Jeigu partiniai funkcionieriai bando šį įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tas neatrodo priimtina“, – sakė jis.
 
„Žmonės pasakė savo nuomonę, dabar klausimas, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – pridūrė prezidentas.
 
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su prezidentu G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas.
 
Premjerė I. Šimonytė yra anksčiau sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 07:00

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai  ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Vyriausybės vadovė interviu  Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
 
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
 
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
 
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Sveikatos apsaugos  ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
 
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
 
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
 
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
 
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:50

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su darbo vizitu išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus dvi dienas truksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT). Tai bus antrasis nuo pandemijos pradžios vyksiantis fizinis ES valstybių vadovų susitikimas.
 
Valstybių vadovai ketina aptarti situaciją Baltarusijoje, ES santykius su Kinija, situaciją Viduržemio jūros rytinėje dalyje, ES galimą atsaką dėl Aleksejaus Navalno bylos, Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą. 
 
Susitikime taip pat bus aptariami su ES konkurencingumu susiję klausimai – vidaus rinkos veikimo stiprinimas, pramonės strategijos ir skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas.
 
Prieš prasidedant EVT sesijai ketvirtadienį prezidentas susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais, su kuriais apsikeis nuomonėmis dėl EVT sesijos darbotvarkėje keliamų klausimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01; 08:20

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Lietuvos požiūris apie Astravo atominę elektrinę (AE) ras atgarsį bendroje Europos Sąjungos pozicijoje.
 
Prezidentas nurodė trečiadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje iškėlęs Baltarusijos atominės elektrinės klausimą.
 
„Šitas klausimas buvo iškeltas. Jis buvo iškeltas mano iniciatyva ir aš jį iškėliau tokia forma: ar galime laikyti, kad Astravo AE, kurią norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų streso testo, saugumo reikalavimų, ypatingai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, gali būti priimtina Europos Sąjungai. Ir ar mes netraktuojame elektros energijos importo iš tokios elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis kaip paramos šitam režimui, kuris yra susikompromitavęs“, – žurnalistams po nuotolinio EVT posėdžio sakė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pridūrė tikintis, kad į šią poziciją ES įsiklausys.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
 
„Manau, kad tai turėtų rasti atgarsį tiek mūsų artimiausių kaimynų širdyse ir protuose, tiek, tikiuosi, bendroje ES pozicijoje“, – sakė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 07:35

Prezidentas dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos pozicija derybose dėl Daugiametės finansinės programos (DFP) ir Europos gaivinimo fondo gerėja.
 
„Lietuvos pasiūlymai gerėja. Palyginti su liepos 10 diena, liepos 18 dienos pasiūlymas jau yra 386 mln. eurų mums palankesnis. Jis skirstosi į kelias sritis. Žemės ūkio parama didėja, didėja parama Kaliningrado tranzito schemai. Manau, mes dar ne tik išsaugosime depopuliacijos argumentą, kuris yra Sanglaudos fondų sudėtinė dalis, bet ir sieksime, reikalausime jį padidinti. Kaip ir sieksime padidinti tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams“, – sakė jis.
 
Kita vertus prezidentas atkreipė dėmesį, kad bendras ES biudžetas šiuo metu nedidėja ir DFP sumažėjo penkiais milijardais eurų.
 
„Nepaisant to, tokiame ribotame krepšelyje mes randame galimybių įtikinti mūsų partnerius, kad Lietuvos santykinė padėtis gali ir privalo būti pagerinta“, –teigė jis.
 
„Dedamos pastangos siekti rezultato to negali neigti. Nors kartais pastangos būna labai kontraversiškos ir kai kada vienos šalys padėtyje tų, kurie prieštarauja po to pakeičia jas kitos valstybės. Aš manau, kad judame teisinga linkme. Tikrai noriu padėkoti EVT pirmininkui Šarliui Mišeliui bei visai jo komandai. Jie siekia mus suartinti, jie siekia išsiskiriančias nuomones, kiek galima labiau padaryti panašesnėmis ir manau, mes rezultatą turėsime“, – sakė jis.
 
Prezidentas teigia, kad Lietuva turi investuoti lėšas į svarbiausias sritis, kaip skaitmenizacija, ekonomikos žalinimas.
 
„Aš tikrai pasisakau, kad privalome pasiruošti. Privalome atidirbti visus savo mechanizmus taip, kad lėšos nebūtų švaistomos neproduktyvioms sritims. Manau, kad kuo pranašesni sanglaudos fondai, ar DFP paketas, čia mes jau turime nemenkos patirties. Jeigu pirmoje finansinėje perspektyvoje mes turėjome nemažai priekaištų ES fondų panaudotojams ir kad lėšos nebuvo nukreiptos į tas sritis, kurios nebuvo pačios perspektyviausios. Vis dėlto niekas negalėtų nuneigti, kad pastaraisiais metais, mes tikrai padarėme ryškią pažangą, juk tai rodo ir mūsų konvergencijos rodikliai, kad šiuos pinigus gebame naudoti efektyviai“, – sakė jis.  
 
G. Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Briuselyje. Tai pirmasis Europos Sąjungos lyderių fizinis susitikimas po pandemijos proveržio. Sesija skirta deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo, suformuoto, siekiant greito valstybių narių ekonominio ir socialinio atsigavimo po COVID-19 viruso sukeltos krizės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 06:30

Molotovo – Ribentropo paktas

Prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje vyksiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime kels klausimą dėl Rusijos revizionistinės politikos, šalies pastangų perrašyti istoriją.
 
„Prezidentas Europos vadovams ketina kelti klausimą dėl Rusijos revizionistinės politikos. Turimi mintyje paskutiniai Rusijos veiksmai dėl istorijos perrašymo, V. Putino straipsnis Vakarų spaudoje apie Antrąjį pasaulinį karą, Dūmoje svarstomi teisės aktų pakeitimai dėl Molotovo-Ribentropo pakto denonsavimo bei Rusijos konstitucijos pakeitimai, kur vėlgi kalbama apie istorinę tiesą ir sankcijas už tos vadinamosios tiesos nesilaikymą“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
 
„Prezidentui istorinė politika labai rūpi ir jis apie šias neigiamas tendencijas kalbės visiems Europos Sąjungos vadovams“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad 27 ES valstybių narių lyderiai liepos 17 d. susitiks Briuselyje. Tai bus pirmasis EVT gyvai vyksiantis posėdis nuo dėl koronaviruso įvesto karantino pradžios. EVT viršūnių susitikime lyderiai aptars ES ekonomikos atsigavimo paketą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 06:38

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas, dalyvaujant visoms ES valstybėms narėms, būtų svarbus ženklas Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims, ypač toms, kurios siekia politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, pokalbyje telefonu su  Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
 
„Tai būtų itin svarbu šiuo metu, kai šalys kovoja ne tik su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, bet ir su trečiųjų šalių dezinformacija. Turime parodyti deramą dėmesį ir teikti didesnę paramą toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendinant politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė šalies vadovas. Tokią poziciją EVT pirmininkui prezidentas pristatė Baltijos ir Šiaurės šalių (NB6) bei Lenkijos vadovų vardu.
 
Rengiantis ES Rytų partnerystės vadovų susitikimui birželio 18 d., prezidentas supažindino EVT pirmininką Ch. Michelį su dvišaliuose pokalbiuose išsakytomis Rytų partnerystės šalių vadovų įžvalgomis apie Rytų partnerystės prioritetus, ambicijas ir šalių pasirengimą įgyvendinti reformas, sakoma pranešime.
 
Lietuvos prezidentas pokalbyje iškėlė Astravo AE saugos klausimą. EVT pirmininkui pareikštas susirūpinimas branduolinio kuro pristatymu į Astravo AE aikštelę, atominės elektrinės neatitiktimi ES streso testų reikalavimams. Akcentuota būtinybė įgyvendinti praėjusių metų gruodį EVT išvadas, nurodančias, kad visi trečiosiose šalyse veikiantys įrenginiai atitiktų aukščiausius tarptautinius aplinkosauginius ir branduolinės saugos reikalavimus. Lietuva pakartojo jau Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsakytą kvietimą ES institucijoms panaudoti visus instrumentus, išnaudoti visus svertus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą, iki elektrinei pradedant veiklą.
 
Šalies vadovas taip pat paragino EVT pirmininką asmeniškai įsitraukti į sprendimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, priėmimą, pabrėžė Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos valstybėmis projekto įgyvendinimo svarbą. Priminta, kad trečiosiose šalyse nesaugiose elektrinėse pagaminta elektra neturėtų patekti į ES vidaus rinką.
Astravo AE – čia pat, prie pat Vilniaus. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu suvaldyti branduoliniams ir radiaciniams incidentams.
 
Pokalbyje aptartas ir regiono atsigavimo iš pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės planas. Kalbėta apie ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo sudarymo principus šioje neeilinėje situacijoje.
 
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – didesnis daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, ambicingesnio Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos krypčių finansavimo. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 06:41

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su EK pirmininke Ursula von der Leyen. Roberto Dačkaus (LR kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad derybose dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos Lietuva turi sąjungininkų.
 
„Lietuva turi sąjungininkų, ir jų yra tikrai daug. Ko gero, daugiau negu kitoje stalo pusėje yra šalių, kurios yra vadinamos grynosiomis mokėtojomis ir kurios nėra šiandien pasirengusios tiems didesniems procentams, net ir tam, kurį pasiūlė Europos Komisija (EK) – 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
 
„Šiandien ir (Suomijos pasiūlytas – ELTA) 1,07 proc. nuo BNP kai kuriems mokėtojams atrodo pakankamai ambicingas dydis, kuriam jos dar nėra visiškai pasirengusios“, – pridūrė prezidentas.
 
Paklaustas, kokie yra šansai pasiekti susitarimą šiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, jis sakė nenorįs to vertinti.
 
„Tikrai žinau, kad bus labai intensyvus darbas dvišaliu formatu, bet, be abejo, bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo stalo, nes yra dalykai, kurie praktiškai vienodai liečia visus“, – sakė prezidentas.
 
Su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen anksčiau ketvirtadienį jis sakė aptaręs probleminius biudžeto punktus.
 
„Tai yra pirmiausia Sanglaudos fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmas darbas padarytas ir šiek tiek lėšos persiskirstytos mūsų naudai, bet to nepakanka. Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos arba, kitaip pasakius, gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, bet (…) 71 ar 72 eurai žmogui per metus tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“, – sakė G. Nausėda.
 
Jis teigė, kad, nors žemdirbių reikalavimai dėl didesnių tiesioginių išmokų yra pagrįsti, jie, pasak G. Nausėdos, atsimuša į lubas, formuojamas nepakankamai didelio biudžeto.
 
„Kitas dalykas – tiesioginės išmokos žemdirbiams. Buvau susitikęs su mūsų žemdirbių organizacijomis, kurios čia mitinguoja, manau, kad reikalavimai sulyginti (…) tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiški. Kaip matote, mūsų argumentai, kad ir kokie logiški ir pagrįsti būtų, atsimuša į vadinamąsias lubas, kurias suformuoja nepakankamai didelis biudžeto pyragas, kuris yra formuojamas“, – tikino prezidentas.
 
G. Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja EVT darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.
 
Prezidentūra pranešė, kad Lietuva laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame Europos lyderiai patvirtino ketvirtadienį pasiektą „Brexit“ susitarimą tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos.
 
Galutiniam jo įgyvendinimui trūksta tik Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento ratifikavimo.
 
Lietuvos vadovo teigimu, esamas susitarimas yra gera žinia Europos Sąjungos narėms.
 
„Europos Sąjunga vienbalsiai sutarė, kad susitarimas veda į konstruktyvų „Brexit“ scenarijų, kuris užtikrins visos Bendrijos, įskaitant ir Lietuvos, interesus. Lietuvai itin svarbu ir toliau išlaikyti dinamiškus Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykius saugumo, gynybos, finansų, ekonomikos, prekybos srityse. Šis sutarimas, jei jis bus patvirtintas Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento, svarbus ir tuo, kad jis leis užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teises“, – G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
 
Vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių vadovų susitikime, kuriame dalyvavo ir Airijos ministras pirmininkas, aptarti ES daugiametės finansinės perspektyvos, strateginės darbotvarkės, plėtros, „Brexit“ ir klimato kaitos klausimai.
 
Kaip ELTA jau skelbė, ES šalių lyderiai pritarė naujam „Brexito“ susitarimui su Didžiąja Britanija ir pažadėjo paramą, kad jis lapkričio 1-ąją įsigaliotų.
 
Prieš tai ketvirtadienį paskelbta, kad Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybininkai sutarė dėl naujos „Brexito“ sutarties. Tai patvirtino britų premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris.
 
Susitarimas pasiektas prieš pat ES viršūnių susitikimo Briuselyje pradžią.
B. Johnsonas nori išvesti šalį iš ES spalio 31-ąją. Jis ne kartą grasino Bendrijai netvarkingu „Brexitu“. Tokiu atveju ekspertai prognozavo chaosą ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 09:53

Po kelias dienas trukusių diskusijų, Europos Vadovų Tarybai (EVT) pavyko sutarti dėl kandidatų į aukščiausius ES postus, pranešė EVT pirmininkas Donaldas Tuskas.
 
Naująja Europos Komisijos pirmininke EVT siūlo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Dėl jos kandidatūros dar balsuos Europos Parlamentas.
 
Naujuoju EVT pirmininku nutarta išrinkti Belgijos premjerą Charles’į Michelį.
 
Tuo tarpu Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos pirmininke taps Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, o ES diplomatijos vadovu – Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 00:30

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams nepavyksta rasti kompromiso dėl kandidatų užimti svarbiausių ES institucijų vadovų postus.
 
Sekmadienį ES lyderiai susitiko Briuselyje aptarti galimas kandidatūras į aukščiausių ES institucijų vadovų postus – kas galėtų eiti Europos Komisijos pirmininko, Europos Vadovų Tarybos pirmininko, ES vyriausiojo užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio bei Europos Centrinio banko prezidento pareigas.
 
Šiuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą užima lenkas Donaldas Tuskas, Europos centrinio banko prezidento pareigas eina italas Mario Draghis, ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams pareigas eina italė Federica Mogherini, o Europos Komisijos pirmininko poste šiuo metu yra Jeanas Claude’as Junckeris.
 
D. Tusko ir J. C. Junckerio įgaliojimai baigiasi spalio pabaigoje.
Ši užduotis nėra lengva, nes ES valstybės narės turi atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių. ES institucijos turi nešališkai atstovauti visų valstybių narių interesams pasaulyje ir Briuselyje.
 
ES lyderiai yra itin stipriai susiskaldę dėl to, kas turėtų tapti naujuoju Europos Komisijos vadovu.
 
Sklido gandai, kad dabartinis Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas laikomas vienu realiausių kandidatų pakeisti J. C. Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste, tačiau sekmadienį surengto ES viršūnių susitikimo metu kai kurių ES šalių lyderiai paprieštaravo jo kandidatūrai. F. Timmermanso kandidatūrai nepritarė Lenkija, Vengrija, Čekija, Kroatija, Slovakija ir Airija.
 
Pagal ES taisykles ES valstybės narės parenka, kas vadovaus Europos Komisijai, ir jų pasirinkimą turi paremti Europos Parlamentas (EP).
Tuo metu penktoji aukščiausia ES pareigybė – Europos Parlamento pirmininkas yra renkamas į pirmąją plenarinę sesiją susirinkusio naujojo Europos Parlamento.
 
Pirmasis šių metų gegužės 23–26 dienomis išrinkto Europos Parlamento posėdis numatytas liepos 2 d. Strasbūre, ES šalių lyderiai viliasi susitarti dėl kandidatų į ES institucijų vadovų postus iki pirmojo EP posėdžio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 11:25

Prasidėjus kovai dėl aukščiausių Europos Sąjungo postų, vis daugiau palaikymo sulaukia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurią kai kurie ES politikai mato viena realiausių pretendenčių eiti Europos Komisijos (EK) ar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pareigas.
 
Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui A. Merkel – „svajonių kandidatė“ užimti EK ar EVT pirmininko postą.
 
„Man labai patinka ši idėja, jau keliskart klausiau Angelos Merkel apie tai. Ji būtų ideali kandidatė (Europos Vadovų) Tarybai, (Europos) Komisijai“, – televizijai CNBC sakė X. Bettelis, negailėdamas pagyrų Vokietijos kanclerei.
„Ji yra visapusiškų pažiūrų, ji yra puiki ir stipri lyderė. Man labai, labai patinka Angela Merkel. Aš tikrai manau, kad ji būtų puiki Europos lyderė. Turime įvairių gabių kandidatų, tačiau man Angela būtų svajonių kandidatė“, ˜– liaupses tęsė X. Bettelis.
 
Antradienį A. Merkel paramą išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jei ji to norėtų, aš ją paremčiau“, – sakė E. Macronas.
 
Vis dėlto pati A. Merkel ne kartą tikino nenorinti eiti aukštų pareigų ES. Ji tikisi pasitraukti iš didžiosios politikos jau 2021 m., kai baigsis ketvirtoji kanclerės kadencija.
 
Naujojo EK pirmininko kandidatūrai, be kita ko, turės pritarti dauguma iš 28 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:10

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
Antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
 
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
 
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
 
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas. Kitas šaltinis priduria, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
 
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – sako aukšto rango Vakarų diplomatas.
 
Tad ko nori V4? Oficialus kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
 
Informaciojos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 16:06

27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.

Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis. 

Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.

585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.

„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.

Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.

Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai. 

„Brexitas“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos Vadovų Taryboje.

Europos Vadovų Taryba svarstys ir sieks politinio sutarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties. Valstybių vadovai taip pat priims deklaraciją, kuri nubrėš pamatines ES ir JK ateities santykių gaires.

Techniniu lygmeniu jau yra sutarta dėl išstojimo sutarties ir politinės deklaracijos apie ateities santykius su Jungtine Karalyste, todėl kviečiami Europos šalių vadovai, kad galėtų pareikšti savo politinę nuomonę, prieš susitikimą Briuselyje interviu LRT radijui sakė prezidentė. Pasak jos, tikėtina, kad vadovai pritars išstojimo sutarčiai, nes joje, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, kol galutinai Didžioji Britanija išstos, užtikrintos visos socialinės mūsų piliečių garantijos, visi Jungtinės Karalystės finansiniai mokėjimai į Europos biudžetą – tai reiškia kad mums nereikės papildomai mokėti įmokų, užtikrinta ir įstatymų viršenybė, europinė teisė. Prezidentė teigė, kad iki 2020 metų pabaigos šioje išstojimo sutartyje matanti visas garantijas, kurių ir norėta. 

Per šį pereinamąjį laikotarpį nuo 2019 m. kovo dar reikės pradėti derėtis dėl ateities santykių, todėl, anot prezidentės, priimama politinė deklaracija, kuri turėtų šiek tiek nuraminti skeptikus Jungtinėje Karalystėje, kurie kritikuoja šią išstojimo sutartį. Ateities santykiai bus koncentruojami į gilesnę ir artimesnę laisvą prekybą, saugumo bendradarbiavimą ir bevizį režimą, glaustai apibendrino Lietuvos vadovė, pridūrusi, kad deklaracija bus didesnė, ir čia tik trys dideli blokai klausimų. 

Prezidentė sakė esanti daugmaž įsitikinusi dėl sekmadienio susitarimo EVT, tačiau taip užtikrintai kalbėti apie tai, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje, negalinti, nes ten kol kas ji įžvelgianti „tam tikro politinio chaoso požymių“. „Tai ir yra didelė galimybė, kad ir šis išstojimo sutarties variantas, ir ateities politinė deklaracija gali būti nepakankama kai kuriems politikams, tad visko čia gali būti, nes balsavimas dėl išstojimo sutarties numatomas tik gruodžio mėnesį. To laiko vis mažiau, gali būti, kad ir gruodį, ir sausį dar grįšime prie išstojimo sutarties ir kalbėsime iš naujo. Bet mums svarbiausia, kad būtų užtikrinti Europos šalių interesai, mūsų piliečių interesai, todėl mūsų pozicija labai vieninga“, – pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė.

Politinė deklaracija, kurią sekmadienį taip pat ketina priimti ES šalių vadovai, nustatys esmines gaires, kuriomis remiantis bus tęsiamos derybos dėl būsimų Europos Bendrijos ir Jungtinės Karalystės santykių. 

Europos šalys nori apsidrausti, per daug nepažadėti, nes derybų procesas nebus lengvas, sudėtingas ir greičiausiai ilgesnis nei numatyti dveji metai, galbūt treji ketveri metai, sakė prezidentė. Išstojimo sutarties nereikia ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose, tereikia daugumos pritarimo Europos Taryboje, tuo tarpu dėl naujos sutarties, kuri bus sudaryta, turės pasisakyti visi parlamentai ir formali ratifikacinė procedūra taip pat turės būti. Todėl, prezidentės manymu, ateities santykių sutartis bus gerokai sunkesnė, sudėtingesnė ir užims daugiau laiko. Tad ir deklaracijoje yra tiek bendrų politinių intencijų, kurios kalba tiesiog apie tai, kokia kryptimi vyks derybos.

Išstojimo susitarime, tame, kuris veiks dvejus arba trejus ketverius metus, Lietuvos interesai atspindėti, tvirtino D. Grybauskaitė, o kaip pasiseks visų mūsų interesus suderėti po šio pereinamojo laikotarpio, tai yra, naujoje santykių tarp Europos Sąjungos šalių ir JK sutartyje, – jau čia bus rimtų derybų klausimas. Dabar išstojimo sutartis yra ir visas šalis tenkinanti, ir mūsų piliečių interesai yra apsaugoti, dar kartą pakartojo Lietuvos vadovė.

Pasak prezidentės, po sunkių derybų pasiektas susitarimas atitinka Lietuvos interesus, nes užtikrina, kad JK gyvenančių mūsų šalies piliečių statusas nepablogėtų. Jame įtvirtintos nuostatos, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) į JK atvykusiems ir ten gyvenantiems Lietuvos ir kitų ES valstybių piliečiams išlieka visos iki šiol galiojusios teisės bei socialinės garantijos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų vertinti Europą kaip artimiausią sąjungininkę, prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipdamasis į prezidentą Donaldą Trumpą sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėždamas, kad Europa gynybai skiria kelis kartus daugiau nei Rusija.

„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.

Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.

„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.11; 05:42