Prasidėjus kovai dėl aukščiausių Europos Sąjungo postų, vis daugiau palaikymo sulaukia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurią kai kurie ES politikai mato viena realiausių pretendenčių eiti Europos Komisijos (EK) ar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pareigas.
Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui A. Merkel – „svajonių kandidatė“ užimti EK ar EVT pirmininko postą.
„Man labai patinka ši idėja, jau keliskart klausiau Angelos Merkel apie tai. Ji būtų ideali kandidatė (Europos Vadovų) Tarybai, (Europos) Komisijai“, – televizijai CNBC sakė X. Bettelis, negailėdamas pagyrų Vokietijos kanclerei.
„Ji yra visapusiškų pažiūrų, ji yra puiki ir stipri lyderė. Man labai, labai patinka Angela Merkel. Aš tikrai manau, kad ji būtų puiki Europos lyderė. Turime įvairių gabių kandidatų, tačiau man Angela būtų svajonių kandidatė“, – liaupses tęsė X. Bettelis.
Antradienį A. Merkel paramą išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jei ji to norėtų, aš ją paremčiau“, – sakė E. Macronas.
Vis dėlto pati A. Merkel ne kartą tikino nenorinti eiti aukštų pareigų ES. Ji tikisi pasitraukti iš didžiosios politikos jau 2021 m., kai baigsis ketvirtoji kanclerės kadencija.
Naujojo EK pirmininko kandidatūrai, be kita ko, turės pritarti dauguma iš 28 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP).
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
Antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas. Kitas šaltinis priduria, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – sako aukšto rango Vakarų diplomatas.
Tad ko nori V4? Oficialus kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.
Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis.
Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.
585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.
„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.
Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.
Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos Vadovų Taryboje.
Europos Vadovų Taryba svarstys ir sieks politinio sutarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties. Valstybių vadovai taip pat priims deklaraciją, kuri nubrėš pamatines ES ir JK ateities santykių gaires.
Techniniu lygmeniu jau yra sutarta dėl išstojimo sutarties ir politinės deklaracijos apie ateities santykius su Jungtine Karalyste, todėl kviečiami Europos šalių vadovai, kad galėtų pareikšti savo politinę nuomonę, prieš susitikimą Briuselyje interviu LRT radijui sakė prezidentė. Pasak jos, tikėtina, kad vadovai pritars išstojimo sutarčiai, nes joje, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, kol galutinai Didžioji Britanija išstos, užtikrintos visos socialinės mūsų piliečių garantijos, visi Jungtinės Karalystės finansiniai mokėjimai į Europos biudžetą – tai reiškia kad mums nereikės papildomai mokėti įmokų, užtikrinta ir įstatymų viršenybė, europinė teisė. Prezidentė teigė, kad iki 2020 metų pabaigos šioje išstojimo sutartyje matanti visas garantijas, kurių ir norėta.
Per šį pereinamąjį laikotarpį nuo 2019 m. kovo dar reikės pradėti derėtis dėl ateities santykių, todėl, anot prezidentės, priimama politinė deklaracija, kuri turėtų šiek tiek nuraminti skeptikus Jungtinėje Karalystėje, kurie kritikuoja šią išstojimo sutartį. Ateities santykiai bus koncentruojami į gilesnę ir artimesnę laisvą prekybą, saugumo bendradarbiavimą ir bevizį režimą, glaustai apibendrino Lietuvos vadovė, pridūrusi, kad deklaracija bus didesnė, ir čia tik trys dideli blokai klausimų.
Prezidentė sakė esanti daugmaž įsitikinusi dėl sekmadienio susitarimo EVT, tačiau taip užtikrintai kalbėti apie tai, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje, negalinti, nes ten kol kas ji įžvelgianti „tam tikro politinio chaoso požymių“. „Tai ir yra didelė galimybė, kad ir šis išstojimo sutarties variantas, ir ateities politinė deklaracija gali būti nepakankama kai kuriems politikams, tad visko čia gali būti, nes balsavimas dėl išstojimo sutarties numatomas tik gruodžio mėnesį. To laiko vis mažiau, gali būti, kad ir gruodį, ir sausį dar grįšime prie išstojimo sutarties ir kalbėsime iš naujo. Bet mums svarbiausia, kad būtų užtikrinti Europos šalių interesai, mūsų piliečių interesai, todėl mūsų pozicija labai vieninga“, – pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė.
Politinė deklaracija, kurią sekmadienį taip pat ketina priimti ES šalių vadovai, nustatys esmines gaires, kuriomis remiantis bus tęsiamos derybos dėl būsimų Europos Bendrijos ir Jungtinės Karalystės santykių.
Europos šalys nori apsidrausti, per daug nepažadėti, nes derybų procesas nebus lengvas, sudėtingas ir greičiausiai ilgesnis nei numatyti dveji metai, galbūt treji ketveri metai, sakė prezidentė. Išstojimo sutarties nereikia ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose, tereikia daugumos pritarimo Europos Taryboje, tuo tarpu dėl naujos sutarties, kuri bus sudaryta, turės pasisakyti visi parlamentai ir formali ratifikacinė procedūra taip pat turės būti. Todėl, prezidentės manymu, ateities santykių sutartis bus gerokai sunkesnė, sudėtingesnė ir užims daugiau laiko. Tad ir deklaracijoje yra tiek bendrų politinių intencijų, kurios kalba tiesiog apie tai, kokia kryptimi vyks derybos.
Išstojimo susitarime, tame, kuris veiks dvejus arba trejus ketverius metus, Lietuvos interesai atspindėti, tvirtino D. Grybauskaitė, o kaip pasiseks visų mūsų interesus suderėti po šio pereinamojo laikotarpio, tai yra, naujoje santykių tarp Europos Sąjungos šalių ir JK sutartyje, – jau čia bus rimtų derybų klausimas. Dabar išstojimo sutartis yra ir visas šalis tenkinanti, ir mūsų piliečių interesai yra apsaugoti, dar kartą pakartojo Lietuvos vadovė.
Pasak prezidentės, po sunkių derybų pasiektas susitarimas atitinka Lietuvos interesus, nes užtikrina, kad JK gyvenančių mūsų šalies piliečių statusas nepablogėtų. Jame įtvirtintos nuostatos, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) į JK atvykusiems ir ten gyvenantiems Lietuvos ir kitų ES valstybių piliečiams išlieka visos iki šiol galiojusios teisės bei socialinės garantijos.
Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų vertinti Europą kaip artimiausią sąjungininkę, prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipdamasis į prezidentą Donaldą Trumpą sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėždamas, kad Europa gynybai skiria kelis kartus daugiau nei Rusija.
„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.
Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.
„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.
