John Parkinson, Georgi Kantchev / The Wall Street Journal

„Pernai Bulgarijoje vykusių prezidento rinkimų išvakarėse opozicinė Socialistų partija gavo slaptą dokumentą strategijos tema, kuriame buvo siūlomas „kelio žemėlapis“ balsavimui laimėti, – tvirtina The Wall Street Journal, remdamasis penkiais Bulgarijos oficialiais asmenimis, tarp kurių yra tiek veikiančių, tiek ir buvusių valdininkų.

„Be kita ko, buvo rekomenduojama įmesti netikrų naujienų ir aktyviai skleisti perdėtus socialinių apklausų rezultatus“, – rašo žurnalistai Džo Parkinsonas ir Georgis Kančevas.

„Pasak valdininkų, to maždaug 30 puslapių dosjė, kurį perėmė Bulgarijos saugumo tarnyba, šaltinis buvo su Kremliumi susijęs analizės centras. Trys šaltiniai sakė, kad dosjė pristatė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą“,  – sakoma straipsnyje.

Lapkritį prezidento rinkimus laimėjo kandidatas socialistas Rumenas Radevas. Dabar Socialistų partija lyderiauja parlamento rinkimuose, kurie įvyks šį sekmadienį. Laikraštis taip aprašo šios partijos programą: „Ji nori panaikinti ES sankcijas Rusijai ir apriboti NATO operacijas Juodosios jūros rajone“.

Autoriai pabrėžia: „Niekas nerodo, kad Radevas žinojo apie tą dokumentą, Bulgarijos prezidentas niekaip nekomentavo tvirtinimo apie Rusijos kišimąsi šioje šalyje“.

Laikraštis rašo: „Rusija seniai neigia, kad daro kažką negero Bulgarijoje ir Rytų Europoje, ji sako, kad stumia savo teisėtus interesus šalyse, su kuriomis ji palaiko glaudžius ekonominius ir kultūrinius ryšius“.

Autoriai praneša: „Buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis Leonidas Rešetnikovas pripažino, kad buvo susitikęs su Bulgarijos socialistų partijos lyderiu, bet neigė, kad perdavė kokį nors dokumentą“. „Kažkas tai prasimanė, – sakė jis interviu draugijos „Dvigalvis erelis“ štabo būstinėje Maskvoje, kur kabo prezidento Putino ir caro Nikolajaus II portretai. – Kas tai bebūtų padaręs, jis suinteresuotas skaldyti, atšaldyti Bulgarijos ir Rusijos santykius… Tai tiesiog prasimanymai“.

Laikraštis tęsia: „Plačioje Viduriniosios ir Rytų Europos teritorijoje, kur gyventojai mažiau nei prieš 30 metų sukilo prieš sovietų viešpatavimą ir atsigręžė į Vakarus, Rusija dabar susigrąžina įtaką ir pakerta ES ir JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso pozicijas“.

Rytų Europos šalių piliečiai nusivylė vakarietiškais demokratijos ir rinkos ekonomikos receptais, aiškina leidinys.

Regioninių valdininkų, Vakarų diplomatų ir analitikų nuomone, Putinas išnaudoja tą dinamiką, panaudodamas visą arsenalą senų ir naujų instrumentų (įskaitant propagandą ir ekonominius svertus, hakerių atakas ir politines gudrybes), kad sustiprintų sąjungininkų pozicijas ir diskredituotų Vakarus.

Šiek tiek prieš Bulgarijai įstojant į ES neįvardytas „Rusijos ambasadorius bloke“ (taip originale) interviu vienam Sofijos laikraščiui sakė: „Mes tikimės, kad jūs būsite mūsų ypatingas partneris, kažkas panašaus į Trojos arklį Europos Sąjungoje“.

Rusijos priešininkai sako, kad Kremlius ėmėsi visko, ko tik galėjo, kad ta pranašystė realizuotųsi Bulgarijoje.

„Bulgarijos saugumo tarnybų valdininkai tvirtina, kad 2012–2013 metais Maskva finansavo protesto akcijas, kurios prisidėjo prie vakarietiškos vyriausybės kritimo. Bulgarijos eksprezidentas sakė interviu, kad Rusijos hakeriai atakavo daugybę svarbių objektų šalyje ir kišosi į municipalinius rinkimus 2015 metais. Prisiveisė prorusiškų tinklapių“, – rašo leidinys.

Autorių duomenimis, pernai rugpjūty „Socialistų partijos pirmininkė Kornelija Ninova dalyvavo susitikime su Rešetnikovu, kuris vyko už uždarų durų viename Sofijos viešbutyje-butike“.

Laikraštis Rešetnikovą apibūdina taip: „Laisvai bulgariškai kalbantis Balkanų klausimų specialistas, anksčiau vadovavęs SVR (liet. – užsienio žvalgybos tarnybos) analizės skyriui. Jis „seniai plėtojo ryšius su socialistais ir kitais vedančiaisiais bulgarų politikais“, tvirtina autoriai. 2009 metais jis atsistatydino, o paskui tapo Rusijos strateginių tyrimų instituto (Maskva), kuris anksčiau oficialiai buvo SVR dalis, direktoriumi.

„Rešetnikovas sumenkino susitikimo su Ninova reikšmę, pareiškęs, kad jie kalbėjosi tik 30 minučių, o į Bulgariją jis buvo nuvykęs pailsėti“, – praneša leidinys. „Mano anūkės atostogavo ten kalnuose; aš nuvažiavau jų paimti ir parsivežti į Maskvą“, – sakė jis interviu.

Laikraštis pažymi: „Klausimas, kokie būtent Rešetnikovo (žmogaus, pretenduojančio į komentatoriaus vaidmenį ir seniai pranašaujančio Vakarų nuosmukį) santykiai su Kremliumi, miglotas. Kai kurie analitikai tvirtina, kad tai tik vienas iš saujelės politinių aktorių, rungtyniaujančių dėl pirmesnio vaidmens Maskvos regioninėse operacijose“.

„Žinoma, čia neapsieita be mitų kūrimo, bet jis – žaidimo dalyvis“, – sako Institute of International Relations Prague ekspertas Markas Galeotis.

„Lapkrity Rešetnikovas yra pareiškęs Rusijos ir Bulgarijos žiniasklaidai, kad jis ir Ninova aptarinėjo galimą Radevo dalyvavimą prezidento rinkimuose keletą savaičių prieš tai, kai jis buvo viešai patvirtintas socialistų kandidatu“, – tvirtina leidinys.

„Kai Bulgarijos žiniasklaida pirmą kartą jos paklausė apie susitikimą, Ninova neigė, kad apskritai buvo susitikusi. Vėliau ji pripažino, kad buvo susitikusi su Rešetnikovu, bet sakė kad apie Radevą nekalbėjo“, – tęsė laikraštis.

„Tiesa tokia, kad Rešetnikovas nesiūlė Radevo“, – sakė Ninova interviu. Pasak jos, ji rugpjūty „buvo su juo (Rešetnikovu – red.) susitikusi pirmą ir paskutinį kartą“.

Laikraštis tvirtina; „Aukšti vyriausybiniai valdininkai sako, kad taip ir nebuvo pagarsintas kitas susitikimo aspektas – tas, kad Rešetnikovas neva tai asmeniškai atvežė iš Maskvos detalų rinkiminės kampanijos planą“.

„Bulgarijos Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra (analogiška FTB) gavo to dokumento kopiją, sako informuoti šaltiniai“, – rašo leidinys.

Leidinys, remdamasis „aukštais jį skaičiusiais valdininkais“, praneša, kad dokumente išdėstytos „rekomendacijos užsakinėti kassavaitines socialines apklausas, kuriose būtų padidinamas socialistų populiarumas“, o taip pat „patarimai, kaip pagerinti kandidato įvaizdį, patalpinant straipsnius Maskvai draugiškoje žiniasklaidoje“.

„Pranešime rekomenduojama, kad partija akcentuotų klausimus, atitariančius Kremliaus politikai: ragintų atšaukti sankcijas Rusijai, kritikuotų NATO ir sutelktų dėmesį į tai, kad britai balsuotų už pasitraukimą iš ES“, – sakoma straipsnyje.

Laikraštis praneša: „Mūsų leidinys neturėjo galimybės patikrinti, kaip tokie siūlymai buvo įgyvendinti ir ar jie padėjo Radevui. Jis laimėjo komfortiškai pirmaudamas, surinkęs 59% balsų“.

Autoriai rašo: „Praėjus kelioms dienoms po to, kai lapkrity Juodkalnijos valdžia pareiškė, kad sužlugdė numanomą bandymą įvykdyti Rusijos remiamą perversmą ir planą nužudyti ministrą pirmininką, Rešetnikovas paliko vadovaujančias pareigas Rusijos institute. Gruody JAV vyriausybė skyrė jam sankcijas už tai, kad jis yra Rusijos Tempbank‘o, finansavusio Sirijos diktatoriaus Bašaro Asado vyriausybę, valdybos narys.

Juodkalnijos užsienio reikalų ministras Srdžanas Darmanovičius pareiškė, kad jo šalyje Rešetnikovas „veikė kaip propagandos kumštis“. Bulgarijos eksprezidentas Rosenas Plevnelijevas Rešetnikovą pavadino „Putino dešiniąja ranka Balkanuose“.

Leidinys pabrėžia: laimėjęs rinkimus Radevas bandė užčiuopti balansą. „Jis daug kartų įtikinėjo, kad reikia atšaukti sankcijas Rusijai, bet taip pat patvirtino Bulgarijos įsipareigojimus ES ir NATO, o savo ryšius su Maskva sumenkino“, – sakoma straipsnyje.

Bet NATO štabo būstinėje nerimas stiprėja. „Bulgarijoje viskas virto politiniu futbolu“, – sakė neįvardytas NATO administracijos bendradarbis. – Visi stengiasi pataikauti prorusiškiems rinkėjams“,

Informacijos šaltinis: The Wall Street Journal.

2017.01.10; 02:55

Mark Hookham / The Times

„Pasak oficialių asmenų, Maskva pradėjo propagandos kampaniją, siekdama skleisti melagingas naujienas ir diskredituoti britų kariškius, kurie atvyko į Estiją“, – rašo The Sunday Times korespondentas Markas Hukemas.

„Estijos specialiųjų tarnybų vadovybė užfiksavo keletą numanomų bandymų skleisti internetu propagandą, kuri turėtų nuteikti rusakalbius gyventojus prieš NATO kariškius“, – sakoma straipsnyje.

Penktadienį vakare į Estija atvyko pirmoji britų kariškių grupė. Iš viso bus 800 žmonių kontingentas, praneša laikraštis.

„Šaulių“ pėstininkų pulko 5-ojo bataliono ir Karališkojo tankų pulko kariškiai įsikurs buvusioje sovietinėje karinėje bazėje už 90 mylių nuo Rusijos sienos. Jų žinioje bus karinių šarvuočių Warrior, tankų Challenger 2, savaeigių artilerijos pabūklų ir žvalgybinių bepiločių orlaivių“, – sakoma straipsnyje.

„Armijos vadovybė įsakė grupei kariškių bendradarbiaujant su estų kibernetikos specialistais surasti ir paneigti straipsnius, kurie yra „melagingos naujienos“ (feikai). Žvalgybos darbuotojai perspėja dėl „medaus spąstų“ ir rusų provokatorių, kurie stengiasi įvelti kariškius į peštynes; tos peštynės bus nufilmuotos vaizdo kameromis, įrašai pasirodys internete“, – rašo korespondentas.

Pasak autoriaus, Maskvos propagandos kampanija prasidėjo dar lapkrity – nuo melagingo pranešimo Facebook‘e, kad britų kariškiai neužleido vietos senutei ligoninės priimamajame.

Neįvardytas šaltinis iš Estijos žvalgybos pareiškė: „Tuo metu čia apskritai nebuvo britų kareivių“. „Tai įprasta apgaulė, – sakė jis, turėdamas omeny rusus. – Jie stengiasi paskleisti versiją, kad NATO pajėgos – tai okupantai, negailestingi kareiviai, kurie blogai elgiasi su vietiniais gyventojais“.

Korespondentas praneša, kad britų kariai planuoja susikurti Estijoje teigiamą įvaizdį; numatytos rungtynės su vietinėmis komandomis, apsilankymai mokyklose.

Britų kariams bus leista važinėti į Taliną tik nedidelėmis grupėmis, jie bus perspėti, kad jiems draudžiama lankytis striptizo klubuose, o taip pat kai kuriuose kituose klubuose bei baruose.

Britų kariuomenės Estijoje vadas pulkininkas Džailzas Harisas interviu sakė, kad taisyklės „gana griežtos“, bus uždrausta gerti alkoholį.

Laikraščio duomenimis, britų kareiviams liepta nepasiimti su savim sim-kortelių mobiliesiems telefonams ir kitokių elektroninių įrenginių, kad į juos neįsilaužtų hakeriai.

„Harisas sakė, kad kariuomenės dislokavimas turi „pašalinti net menkiausias abejones“, jog NATO gins Estiją ir jos kaimynes“, – rašo laikraštis. „Tos misijos siekis – užtikrinti ir sutramdyti“, – pareiškė pulkininkas.

„Tuo tarpu Britanijos vyriausybė nenori, kad Kremlius kariuomenės dislokavimo faktą laikytų provokuojančiu ar eskaluojančiu“, – sakoma straipsnyje. – Pradinis galingų raketinių kompleksų dislokavimo planas buvo atšauktas, kovinėje grupėje bus tik keturi britų tankai Challenger 2 ir 4 prancūzų tankai“.

Informacijos šaltinis: The Times.

2017.03.23; 08:30

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos propagandinė žiniasklaida kaip įgelta kritikuoja Europos valstybes, kurios esą nesuvaldo pabėgėlių ir migrantų iš Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų tvano.

Vokiečių advokatas kreipėsi į Berlyno prokuratūrą su prašymu ištirti Rusijos valstybinės televizijos parodyto siužeto teisėtumą. Advokato nuomone, žurnalistas kurstė Vokietijos rusakalbių gyventojų neapykantą atvykėliams.

Continue reading „Antausis Kremliaus propagandai?“