Snoras. Slaptai.lt nuotr.
Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perduoda nagrinėti buvusio banko „Snoras“ baudžiamąją bylą.
Joje kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo pareikšti buvusiems banko „Snoro“ vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui bei Raimondui Baranauskui.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius sako, kad priimtos įstatymo pataisos leido pradėti nagrinėti bylą teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant.
„Turtinė žala siekia beveik pusę milijardo eurų. Jungtinės Karalystės teismai visiškai patenkino Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymus ir išdavė kaltinamuosius Lietuvai. Kaltinamieji pabėgo į Rusijos Federaciją, kurioje slapstosi iki šiol ir Lietuvai nėra pasiekiami. Tai sunkino ikiteisminio tyrimo eigą, bet buvo priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos, kurios įgalino pabaigti šį tyrimą ir perduoti šią bylą teismui ir nagrinėti ją teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant“, – teigė D. Stankevičius.
Rusija apie kaltinamuosius jokios informacijos neteikia.
„Rusija neišduoda savo piliečių, taip pat ir kito kaltinamojo. Informacija, kurią jie gali suteikti Lietuvai, pažeis Rusijos Federacijos įstatymus ir jie tokios informacijos teikti negali. Kitaip sakant, jie pateikė mums neigiamą atsakymą ir daugiau informacijos nepateikė“, – sakė D. Stankevičius.
Anot jo, ištirtos finansinės daugiapakopės operacijos buvo vykdomos per užsienio bankus, o areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams uždėti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
„Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimus ir galimą turto konfiskavimą, byloje uždėti areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, maždaug 230 mln. eurų sumai. Viena nustatytų finansinių pervedimo turto operacijų sudaro net 74 mln. eurų. Vienas mygtuko paspaudimas leido turtą pervesti į asmenines ar susijusių asmenų sąskaitas užsienio valstybėse“, – teigė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad yra tikimybė, jog didelė dalis padarytos žalos bus atlyginta. „Snoro“ byla. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuotr.
„Buvo apklausta per 90 liudytojų, kurie dauguma liudijo ir davė teisingus parodymus. Buvo atlikta 12 tarptautinės finansinės veiklos tyrimų, 7 tyrimai, kas liečia skaitmenines laikmenas. (…) Kreiptasi į užsienio valstybės virš 200 kartų. Žala byloje nustatyta beveik 500 mln. eurų ir didesnės dalies tų pinigų, 220 mln. eurų, mes nustatėme buvimo vietą. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje didesnė dalis žalos bus atlyginta“, – kalbėjo R. Šadianecas.
Bylą iš viso sudaro 517 tomų medžiagos, prie jos pridėtos ir elektroninės laikmenos. Kaltinamasis aktas sudaro dar 3 tomus medžiagos.
„Snoro” banko veikla Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui” buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.
Jason Leopold, Anthony Cormier, Jessica Harrison / BuzzFeed
„Praėjusių metų rugpjūčio 3 dieną, tuo momentu, kai Amerikos prezidento rinkimai įžengė į finalinę, karštąją fazę, Rusijos URM pasiuntė beveik 30 tūkst. dolerių savo ambasadai Vašingtone“, – perduoda Amerikos leidinio BuzzFeed korespondentai Džeisonas Leopoldas, Entonis Kormjeris ir Džesika Harison.
Pervedimas, gautas iš Kremliaus remiamo Rusijos banko, atėjo į vieną iš ambasados sąskaitų Citibank‘e, su stulbinančiu „įrašu mokėjimo paskirties eilutėje: „2016 metų rinkimų kampanijos finansavimui“, pasakoja autoriai.
„Tas pervedimas – vienas iš daugiau nei 60-ies piniginių pervedimų, kuriuos dabar nagrinėja FTB ir kitos federalinės žinybos, tiriančios Rusijos kišimąsi į Amerikos rinkimus, – sakoma straipsnyje. – Visos operacijos, kurios atliktos per Citibank sąskaitas ir kurių bendra suma viršijo 380 tūkst. dolerių, siųstos iš Rusijos URM, ir daugumos jų paskirties eilutėje nurodomas 2016 metų rinkimų finansavimas“.
„Pinigai atsidūrė Rusijos ambasadose beveik 60-yje šalių, nuo Afganistano iki Nigerijos, 2016 metais nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 20“, – praneša leidinys. Pasak žurnalistų, neaišku, kaip pinigai buvo panaudoti. Bent jau viena operacija, kurios galutinis paskirties punktas buvo JAV, atlikta iš VTB, finansinės institucijos (komercinio banko), kurio mažoritarinę dalį valdo Kremlius.
Pasirodžius šiam straipsniui RF URM ir Rusijos ambasada Vašingtone paskelbė socialiniuose tinkluose pareiškimą, pasmerkdamos tą medžiagą. „URM pažymėjo, kad ji anksčiau yra skelbusi, jog organizuoja 364 rinkimines apylinkes 145-ose šalyse, kad užsienyje gyvenantys rusai galėtų balsuoti parlamento rinkimuose, kurie vyko rugsėjo 18-ąją“, – perduoda autoriai.
Kaip praneša leidinys, pirmą kartą apie įtartinas operacijas FTB sužinojo prieš du mėnesius. Du šaltiniai iš FTB papasakojo BuzzFeed, kad FTB teisės atašė kitose šalyse dabar tiria, ar pinigai galėjo būti panaudoti Amerikos prezidento rinkimuose, ir jeigu taip, tai kaip.
Kongreso komitetai, kurie tiria Rusijos kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimus, oficialiai paprašė JAV Finansų ministerijos Kovos su finansiniais nusikaltimais tinklo (FinCEN) pateikti daugybę bankinių bei finansinių dokumentų apie gausybę asmenų ir kompanijų, turinčių ryšių su Rusija, rašo žurnalistai. Per tuos užklausimus ir buvo atskleisti pervedimai. JAV visos finansinės institucijos privalo pranešti FinCEN apie visas operacijas, kurios yra įtartinos.
„Atsakydamas į Kongreso užklausimus, Citibank pateikė daugybę finansinių dokumentų, – sakoma toliau. – Toji medžiaga aprėpia daugiau kaip 650 įtartinų operacijų, atliktų tarp 2013 metų lapkričio ir 2017 metų kovo, kurių bendra suma apie 2,9 mln. dolerių. Tie pinigai buvo pasiųsti į keturias Rusijos sąskaitas, veikiančias JAV: ambasados sąskaitą; gynybos, karo, karinių oro ir karinių jūrų atašė biuro sąskaitą; ir Rusijos kultūros centrų Vašingtone ir Niujorke sąskaitas“.
Leidinio šaltiniai praneša, kad dauguma tų perlaidų nesusijusios su rinkimais, bet yra FTB tyrimų, ar galimi jų ryšiai su Rusijos korupcija ir pinigų plovimu objektas“.
Vilniaus apygardos prokuratūra vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės vienai kredito unijai priklausančio turto pasisavinimo.
Apie įtartą nusikalstamą veiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.
Tarnybos rašte nurodyta, kad atliekant tikslinį neplaninį šios kredito unijos inspektavimą, buvo pastebėtos abejones keliančios finansinės operacijos bei kiti teisės aktų pažeidimai.
Įvertinusi pateiktus duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. „Turto pasisavinimas“ 2 d.
Pradiniais tyrimo duomenimis, iš kredito unijos galimai buvo pasisavintas 2,7 mln. Eur vertės turtas.
Vakar FNTT pareigūnai atliko kratas šios kredito unijos apskaitą tvarkančios įmonės atstovės namuose bei vieno iš unijos vadovų namuose bei transporto priemonėje. Šis asmuo buvo laikinai sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.
Lietuvos banko valdyba, įvertinusi inspektavimo metu išaiškintus pažeidimus šioje kredito unijoje, yra apribojusi jos veiklą ir skyrusi laikinąjį administratorių.
Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Asmuo, pasisavinęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Viljamas Astoras – senas prezidento Franklino Delano Ruzvelto draugas ir rėmėjas, 1941 metais paskutinis paskirtas į Amerikos žvalgybos tarnybų veiklos užsienyje koordinatoriaus postą (1-ojo rango kapitonas, 1891 – 1959).
Per pirmąjį pasaulinį karą būdamas leitenantas jis tarnavo JAV KJP ir dalyvavo mūšiuose Europoje. 1927 metais kartu su Kermitu Ruzveltu įsteigė slaptą draugiją „Kambarys“.
Tarp įtakingų narių buvo bankininkas Winthropas W. Aldrichas ir diplomatinės tarnybos valdininkas Davidas K. E. Briusas. Kai kurie „Kambario“ dalyviai, pavyzdžiui, buvęs MI 6 bendradarbis, žinojo apie žvalgybą ne iš nuogirdų.
