Uraganas „Ian“ nuniokojo Floridos Fort Majerso miestą ir apylinkes. EPA-ELTA nuotr.
Talahasis, Florida, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Milžiniškas uraganas „Ian“ atnešė Floridai „didžiausią per 500 metų potvynį“, kuris nusiaubė pakrantės miestus, užtvindė namus ir įmones, o salų bendruomenes paliko atkirstas nuo pasaulio, ketvirtadienį pareiškė Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas.
Kitą rytą po to, kai „Ian“ kaip vienas galingiausių uraganų per pastaruosius dešimtmečius prasiveržė į krantą, tik pradėjo aiškėti visi sugriovimų mastai, tačiau audros dydis ir nuožmumas pakurstė baimę, kad didelėje pietrytinės JAV valstijos dalyje bus padaryta didžiulė žala.
„Kai kurios iš tų vietovių – Keip Koralas, Fort Majerso miestas – tikrai buvo užlietos ir labai nuniokotos šios audros, – spaudos konferencijoje sakė R. DeSantisas. – Vandens kiekis, kuris pakilo ir kils toliau šiandien, net ir audrai praslinkus, iš esmės yra didžiausias per 500 metų potvynis“.
Floridos pietvakarinėje pakrantėje esantį 83 tūkst. gyventojų turintį Fort Majerso miestą supa kanalai, įlankos ir upės. Didžiąją miesto dalį užliejo audros sukeltos bangos iš Meksikos įlankos.
Pylimai į netoliese esančias poilsiautojų mėgstamas Pain Ailendo ir Sanibel Ailendo salas buvo smarkiai apgadinti. Du tiltai, vedantys iš salų į Fort Majersą, „yra nepravažiuojami“ ir juos reikės atstatyti, sakė R. DeSantisas. Uraganas „Ian“ siautėja Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Nacionalinis uraganų centras (NHC) sumažino „Iano“, kuris trečiadienį apie 15.00 val. (19.00 val. Grinvičo laiku) į krantą atkeliavo kaip itin pavojingas ketvirtos kategorijos uraganas, statusą iki tropinės audros, jam judant į šalies gilumą.
Tačiau NHC taip pat įspėjo apie didelį potvynių ir musoninių liūčių pavojų centrinėje Floridos dalyje.
R. DeSantisas sakė, kad daugiau kaip du milijonai namų ir įmonių liko be elektros, ypač smarkiai nukentėjusioje Ly apygardoje, kurioje yra Fort Myerso miestas. Jis taip pat sakė, kad yra pranešimų apie „dvi nepatvirtintas žūtis“ Ly apygardoje.
JAV sugriuvusio gyvenamasis namas. Nelaimės vieta. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Surfsaido miestelyje, Floridoje, sugriuvus daugiaaukščiui gyvenamajam pastatui be žinios dingusiais laikomi 159 žmonės. Dar prieš kelerius metus konsultantas ragino pastato savininkus jį remontuoti, nes buvo įskilusios kolonos ir aptrupėjęs betonas. Darbus ketinta netrukus pradėti, tačiau dalis pastato sugriuvo iki jiems prasidedant, rašo „The New York Times“.
2018 m. inžinierius nurodė keletą problemų netoli Majamio esančiame „Champlain Towers South“ pastatų komplekse, įskaitant pamatų hidroizoliaciją, įtrūkimus požeminės stovėjimo aikštelėje kolonose, sijose ir sienose po 13 aukštų pastatu ir didelę struktūrinę žalą betono plokštėje po baseinu, po kuria buvo dalis požeminės stovėjimo aikštelės. Tačiau ataskaitoje nebuvo nurodyta, kad pastatas gali sugriūti.
Remiantis inžinieriaus ataskaita buvo parengtas milijonų JAV dolerių vertės remonto projektas, kuris turėjo prasidėti netrukus.
Pastatų kompleksą valdantys savininkai atskleidė dalį problemų, tačiau miesto valdžia penktadienį išplatino visą 2018 m. ataskaitą. Joje nurodoma, kad žala betonui ir armatūrai galėjo kilti dėl daug metų trukusio druskingo oro įtakos Pietų Floridos pakrantėje. Pastatas statytas prieš 40 metų.
Pastatas netrukus turėjo praeiti pakartotinį sertifikavimo procesą, kad juo toliau būtų galima naudotis. Toks reikalavimas galioja 40 metų pastatams Floridoje dėl uraganų, potvynių ir druskingo oro įtakos, kurie gali paveikti betoną, o jame esanti armatūra gali pradėti rūdyti. Toks reikalavimas įvestas po to, kai Majamyje 1974 m. sugriuvo pastatas.
Per susišaudymą JAV Floridos valstijoje žuvo du Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrėjai. Dar trys policininkai, FTB duomenimis, buvo sužeisti, kai antradienio rytą Sanraiso mieste norėjo atlikti kratą vieno įtariamojo bute.
Anot žiniasklaidos, buvo tikrinami įtarimai dėl vaikų pornografijos. Du sužaloti pareigūnai nuvežti į ligoninę. Jų būklė „stabili“.
Per operaciją žuvo ir šaulys. Laikraščio „Miami Herald“ teigimu, jis nusišovė. Prieš tai jis kelias valandas buvo užsibarikadavęs bute.
Anot duomenų, FTB agentai norėjo paimti įtariamojo kompiuterį ir kitus įkalčius.
JAV Floridos valstija ruošiasi audrai „Isaias“, kuri greičiausiai sekmadienį smogs pietinei pakrantei. Nacionalinis uraganų centras įspėjo dėl liūčių ir potvynių dalyje valstijos. Jau sekmadienio rytą išmatuotas iki 110 km/h vėjo greitis. Prieš tai audra siautėjo Bahamose, Dominikos Respublikoje ir Puerto Rike.
Floridos link artėjanti „Isaias“ susilpnėjo iki tropinės audros. Tačiau uraganų centras perspėjo, kad stichija gali vėl sustiprėti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ekstremalią padėtį, kad būtų galima skirti federalinių lėšų ekstra atveju. Palm Byčo regione paskelbta rekomendacija gyventojams evakuotis.
Audra Floridai reiškia papildomą naštą per koronaviruso pandemiją. Florida po Kalifornijos yra antra daugiausiai infekcijos atvejų registravusi JAV valstija. Tiesa, Kalifornija turi dvigubai daugiau gyventojų.
Šeštadienį Floridoje registruotos 179 naujos mirtys nuo Covid-19. Bendras mirusiųjų skaičius viršijo 6 800. Dėl stiprių vėjų teko uždaryti palapines, kuriose atliekami koronaviruso testai.
1 kategorijos uraganas šeštadienį siautėjo Bahamose, jo vėjo stiprumas siekė iki 136 km/h. Dominikoje audra pražudė mažiausiai vieną žmogų, čia iš krantų išsiliejo upės. Puerto Rike kilo potvyniai, virto medžiai ir elektros perdavimo stulpai. Tūkstančiai žmonių buvo likę be elektros energijos.
Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
Donald Trump. EPA-ELTA foto
Policija penktadienį sulaikė du žmones, mėginusius visureigiu įvažiuoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo užmiesčio rezidencijos Mar a Lago vietovėje (Floridos valstija) teritoriją. Tai pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis Palm Bičo miesto šerifo biuro atstovais.
Pasak jų, FTB pareigūnai persekiojo juodą visureigį, kuris „artėjo prie dviejų kontrolės punktų, esančių prie Mar a Lago“. Automobilis prasiveržė pro kontrolės punktus ir pasuko prie pagrindinio įėjimo į rezidenciją. „Pareigūnai apšaudė mašiną, kuri mėgino pasprukti, – cituoja CNN šerifo biuro atstovų pranešimą. – Automobilis buvo aptiktas, du žmonės sulaikyti“.
D. Trumpas su žmona Melania turėjo atvykti į Mar a Lago dvarą penktadienį antroje dienos pusėje.
Pasak televizijos kanalo ABC, iš sraigtasparnio darytame vaizdo įraše buvo matyti daug policininkų keliuose, vedančiuose į Mar a Lagą.
Tai jau ne pirmas panašus incidentas Mar a Lage. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Palm Bičo policija sulaikė Kinijos pilietę, neteisėtai įsigavusią į D. Trumpo dvaro teritoriją. Paaiškėjo, kad 56 metų amžiaus Jing Lu vizos galiojimas jau pasibaigęs.
Tų pačių metų lapkritį Floridos valstijos Pietų apygardos federalinis teismas nuteisė aštuonis mėnesius kalėti kitą Kinijos pilietę, kuri neteisėtai pateko į Mar a Lago teritoriją ir pateikė melagingą informaciją JAV slaptosios tarnybos darbuotojams, į kurių funkcijas įeina ir prezidento apsauga.
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA) Kuba pasmerkė JAV sprendimą buvusiam šalies prezidentui, dabartiniam Kubos komunistų partijos vadovui Rauliui Castro ir jo šeimai įvesti kelionių sankcijas.
Vašingtonas pranešė apie kelionių sankcijas, taikysimas R. Castro ir jo artimiausiems šeimos nariams, – jie nebegalės keliauti į JAV.
„Šis veiksmas neturi jokio praktinio poveikio, yra siekiama pažeisti Kubos orumą ir užgauti mūsų žmonių jausmus“, – JTGA kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo teigė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, jog R. Castro remia Venesuelos socialistą prezidentą Nicolasą Maduro. M. Pompeo Kubos komunistų partijos lyderį kaltina žmogaus teisių pažeidimais ir savo einamų pareigų tęsimu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra prisiekęs Lotynų Ameriką išlaisvinti nuo socializmo – tokį požiūrį vertina į politiškai svarbią Floridos valstiją pabėgę Kubos ir Venesuelos žmonės. B. Rodriguezas apkaltino JAV lyderį pataikavimu Kubos-Amerikos kraštutiniams dešiniesiems, kadangi D. Trumpas ruošiasi 2020-ųjų rinkimams.
Toks D. Trumpo žingsnis prieštarauja veiksmams, kurių ėmėsi buvęs prezidentas Barakas Obama, – jis 2016-aisiais istorinio vizito į Kubą metu susitiko su R. Castro, kadangi norėta sumažinti šalių priešiškumą.
Federalinių tyrimų biuras (FTB) patvirtino buvęs įspėtas apie šaudynes buvusioje savo mokykloje Floridos valstijoje surengusį paauglį, praneša BBC.
Teigiama, kad Nikolas Cruzas, kuriam pateikti kaltinimai įvykdžius 17 tyčinių žmogžudysčių, pernai po vienu „YouTube“ vaizdo įrašų platformos įrašu parašė: „Aš būsiu profesionalus šaudynių mokyklose rengėjas“.
Vienas „YouTube“ naudotojas dėl tokio komentaro kreipėsi į teisėsaugą.
JAV žiniasklaida skelbia, kad mokytojai taip pat buvo įspėti apie N. Cruzą, ir jam nebuvo leidžiama į mokyklos teritoriją patekti su kuprine.
FTB teigia dėl minėtojo komentaro atlikusi tyrimą, bet negalėjusi tiksliai nustatyti jį parašiusio asmens tapatybės.
Per šaudynes Floridos valstijos Parklando miesto Marjory Stoneman Douglas vidurinėje mokykloje žuvo 17 žmonių. Kelių sužeistųjų būklė – kritinė.
Tai buvo kruviniausios JAV mokyklose įvykdytos šaudynės nuo 2012-ųjų metų.
2009 m. vasario 16 d. Floridoje buvo įvykdyta mirties bausmė JAV pilečiui Martinui Edwardui Grossmanui. Šią žinią skelbia intenetinė žiniasklaida.
Vokiečių ir šveicarų tinklalapiuose krinta į akis tokios antraštės: „25 metai po žmogžudystės. Pasmerktajam (45-erių metų) įvykdyta mirties bausmė“, „Popiežius Benediktas XVI prašė malonės“, „Bergždžios popiežiaus pastangos jį ginti“, „Floridos gubernatorius neatsižvelgė į popiežiaus malonės prašymą“, „Popiežiaus malonės prašymas atmestas.“
1984 m.gruodžio 13-osios vakarą valstybinės gamtos apsaugos tarnybos inspektorė, 26 metų Margaret Park, darbo tvarka atliko reidą vieno vakarinės Floridos pakrantės rezervato teritorijoje. Jai sukėlė įtarimą nedidelis transportinis automobilis atokioje draustinio vietoje ir du asmenys, netoliese šaudę vogtu pistoletu.
