Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė Rusijai dėl veiksmų Rytų Ukrainoje taikomas sankcijas dar šešiems mėnesiams, pastarąjį sprendimą bloko šalių lyderiai priėmė praėjusią savaitę.
 
Pirmą kartą sankcijos buvo pritaikytos 2014 m. liepą, dėl Rusijos įvykdytos Krymo, priklausančio Ukrainai, aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams šalies rytuose.
 
Šios sankcijos nuo to laiko atnaujinamos kas šešis mėnesius. Ketvirtadienį jas pratęsus, sankcijos dabar galios iki 2020 m. liepos 31 d.
 
ES sankcijų švelninimą siejo su pažanga vedant Minsko susitarimą, kuriuo raginama įgyvendinti besąlygiškas paliaubas, abiems pusėms nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje patraukiant sunkiąją ginkluotę. Tai turėjo būti įgyvendinta iki 2015 m. pabaigos.
 
„Kadangi tai nebuvo įgyvendinta, sankcijos išlieka“, – pareiškime rašė ES atstovai.
 
Kiek anksčiau šį mėnesį taip vadinamo Normandijos formato viršūnių susitikimo, kuriam tarpininkavo Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel, metu, pirmą kartą susitiko Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis.
 
Jie susitarė iki metų pabaigos Rytų Ukrainoje įgyvendinti visišką ugnies nutraukimą.
 
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame viršūnių susitikime, E. Macronui ir A. Merkel pristačius Normandijos formato susitikimo Paryžiuje rezultatus, Europos šalių lyderiai nusprendė sankcijas pratęsti.
 
ES sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, dėl jų Rusijos bankai negali dalyvauti ES rinkose, ribojamas ES importas.
 
Imtasi ir atskirų priemonių, kuriomis ribojama įmonių ir paskirų asmenų aneksuotose Krymo ir Sevastopolio teritorijose veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 00:05

paleckiukas
Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Skandalingai pagarsėjęs politikas Algirdas Paleckis tapo labiausiai saugomu įtariamuoju, apie kurį į viešumą paskleista menkiausia smulkmena akimirksniu apskrieja žiniasklaidą, taip pat ir rusakalbę.

Šnipinėjimu įtariamo 48-erių vyro laisvė suvaržyta nuo pernai spalio. Uždarius Lukiškių izoliatorių-kalėjimą, jis perkeltas į Vilniaus pataisos namus, čia vienutėje lėtai slenka laikas laukiant teismo nuosprendžio.

Skurdu informacijos

Prokurorai nesidalija jokia informacija, taip pat ir ta, kuri, atrodo, nėra susijusi su byla. Vieninteliu žinių šaltiniu pastaruoju metu yra tapęs įtariamojo tėvas, buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.

Naujienų agentūrai BNS jis atskleidė, jog artimieji yra susirūpinę, kad A.Paleckis sulysęs, pablogėjusi jo sveikata. Sulaikytasis prašėsi apžiūrimas gydytojų, tačiau tokios galimybės jam tenka laukti – kalinimo vietoje trūksta medikų.

mitingvien_paleckis_1
Algirdas Paleckis mitinguoja. Slaptai.lt nuotr.

Labai apriboti pasimatymai su artimaisiais. Per visą sulaikymo laiką su žmona įtariamajam leista pasimatyti vos dukart. Tėvui buvo pranešta, kad su sūnumi galės pasimatyti rugpjūtį, tačiau atėjo žinia, kad „leidimas visiems pasimatymams atšauktas iki pat spalio pabaigos, kai sueis metai nuo jo suėmimo“.

Žinios apie įtariamąjį, sprendžiant iš komentarų skaičiaus ir turinio po straipsniais apie šią istoriją, plačiąją visuomenę jaudina mažiau nei, tarkime, sostinės savivaldybės parėdymas nuimti (kilus skandalui, vėl prisegti) generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos pastato.

Tačiau informacijos šaltinius atidžiai stebi ir žinias retransliuoja Kremliui palankūs šaltiniai. O kai nėra jokių žinių, atsiranda interpretacijų. Pvz., dalinamasi įspūdžiu, kad A.Paleckis jau atrodo kaip Osvencimo konclagerio kalinys. Kažkas netgi sukurpė kreipimąsi į Vladimirą Putiną (!), kad jis padėtų apginti Lietuvoje pažeidžiamų Rusijos piliečių teises; pavyzdžiu, kaip Lietuvoje paminamos žmogaus teisės, nurodomas A.Paleckio atvejis. Girdi, kaip lengvai lietuvių prokurorai priklijuoja šnipo etiketę.

Be abejonės, reikia skirti elementarius dalykus. Įtariamasis nėra kaltinamasis, jo kaltė neįrodyta (kita vertus, po devynis mėnesius trunkančio sulaikymo tikėtis kitokios bylos baigties sudėtinga). Be to, negalime būti abejingi klausimui, ar mūsų šalyje iš tiesų yra paisoma žmogaus teisių.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Žinomas žurnalistas, filosofas Kęstutis Girnius portale „Delfi“ pasidalijo mintimis, kad įtariamajam taikomos galimai perteklinės kardomosios priemonės bei susitikimų su artimaisiais ribojimai. Darant Paleckį kankiniu galimai tik padedame Rusijai. „Skeptiškai vertinu sąmokslų teorijas. Bet neatmetu galimybės, kad patys rusai pakišo Paleckį, su juo kontaktavo ir ko nors paprašė, po to nutekino informaciją Lietuvos teisėsaugai. Paleckis jiems naudingesnis kaip kankinys, nekaltas žmogus, su kuriuo teisiškai susidorojama“, – rašo K.Girnius.

Vargu ar autorius tikėjosi, kad jo straipsnio tam tikros citatos tuojau pat bus pasigautos proputiniškų minčių skleidėjų.

Vis dėlto pasimatymų ribojimui gal ir yra pagrindo? Vienas radikalias nuotaikas skleidžiantis portalas paskelbė bent tris A.Paleckio laiškus (po vieną per mėnesį), kuriuos netruko perspausdinti bei analizuoti kai kurios kitos interneto svetainės. Juk ne paštu siunčiama tokia korespondencija!

Pirmadienį (vis dėlto paštu) 15min.lt redakciją pasiekė jo laiškas, kuriame iš esmės pakartojama tai, ką BNS-ui yra teigęs įtariamojo tėvas.

Atviruose laiškuose – postringavimai apie demofašizmą

A.Paleckis iš kalėjimo rašo laiškus kaip tikras politinis kalinys, antifašistas. Siunčia aiškią žinutę apie įsigalėjusius represinių organų metodus, sąmoningai apie jį formuojamą neigiamą visuomenės nuomonę bei kuriant „reikiamą“ atmosferą būsimam teismui ir pan.

Kiekviename laiške jis tvirtina, kad Lietuvoje jau įsigalėjęs demokratinis fašizmas, kuris esą importuotas iš JAV, kur buvo sukurtas ir ištobulintas. Paaiškina, kad „ši išsigimusi demokratijos grimasa“ atsirado XIX a. pabaigoje ir iki šiol yra įsitaisiusi finansinės piramidės viršūnėje ir „tariamai demokratiškai eliminuoja visus kitaminčius Amerikoje ir už jos ribų“. Ant kitaminčių esą pradžioje užsiundoma žiniasklaida, o jei nepavyksta užčiaupti, tai padaroma pasitelkus finansinius įrankius, o kraštutiniu atveju griebiamasi bylų fabrikavimo ir kalėjimo.

Filosofija nėra gimusi Lukiškių vienutėje, kur pirmuosius atvirus laiškus parašė įtariamasis.

Absurdiška demokratinio fašizmo sąvoka kaip keiksmažodžiu ganėtinai ilgame, negatyvu trykštančiame tekste interneto platybėse spjaudosi vienas iš A.Paleckio šalininkų. Tekstas parašytas po 2009-ųjų sausį prie Seimo surengtų riaušių, kurios prasidėjo tarsi taikiu mitingu, kuriame dalyvavo ir A.Paleckis. Kaip žinoma, riaušės buvo išprovokuotos tam tikrų neramumais šalyje suinteresuotų jėgų. „Demofašizmas. Tai brutalios jėgos saugoma apsimestinė demokratija. Tai „išrinktųjų“ saujelės diktatūra, apvilkta parodomosios demokratijos rūbais.(…) Demofašizmas negali sėkmingai slopinti kovos, neskaldydamas kovotojų. Negali (vaidindamas demokratiją) persekioti opozicines jėgas, provokacijomis nekurdamas „indulgencijos“ tam. Ir štai… Premjeras A. Kubilius išgąstingos papūgos balsu vis kartoja – kaltas Paleckis“, – liejasi svaičiojimai.

riauses_seimas
Riaušės prie Lietuvos Seimo 2009-aisiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gyvenimui buvo pateistas kilimas

A.Paleckis galėjo eiti per gyvenimą pasišvilpaudamas ir, kaip sakoma, toli nueiti. Jis ir buvo ganėtinai daug anksti pasiekęs. Sėkmingą gyvenimo startą, palaikymą garantavo jau vien priklausymas įtakingai šeimai. Puikus išsilavinimas, keturios įvaldytos užsienio kalbos, darni šeima, visos saviraiškos galimybės – iki laimės, atrodo, nieko netrūko.

Vaikystėje A.Paleckiui dar teko bendrauti su žymiuoju seneliu Justu Paleckiu, Lietuvai atnešusiu Stalino saulę. Veikiausiai ne apie politiką šnekučiavosi senelis su mylimu vaikaičiu (mirus J.Paleckiui, Algirdas buvo aštuonerių), tačiau būtent šis asmuo jam tapo politiko idealu, į kurį A.Paleckis susiformavęs kaip politikas siekė lygiuotis.

Ne iš kelmo spirtas ir tėvas! Nuo ankstyvos vaikystės jaunesnysis sūnus Algirdas matė jį diplomatų, aukščiausių ir įtakingiausių politikų apsuptyje.

Vos baigusiam vidurinę mokyklą (ją lankė daugelis atžalų to meto elito iš M.K.Čiurlionio gatvės) vaikinui vienos durys vėrėsi po kitų. Pirmiausia – Vilniaus universiteto (Algirdas buvo ištikimas šeimos vyrų tradicijai – studijavo žurnalistiką). Sutapo, kad tuo metu signataras ir įtakingas socialdemokratų partijos narys J.V.Paleckis buvo VU Žurnalistikos instituto dėstytojas.

Vėlgi sutapo, kad tuo metu, kai tėvui buvo suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas bei pasiūlyta užimti prezidento Algirdo Brazausko patarėjo postą, vos baigusiam žurnalistiką Algirdui plačiai atsivėrė Užsienio reikalų ministerijos durys ir jaunasis specialistas buvo pasiųstas semtis tarptautinių santykių paslapčių į Paryžių.

Grįžus iš Paryžiaus vos po poros metų – vėl karjeros šuolis. Šįkart buvo įteiktas kelialapis į Briuselį, Lietuvos misiją prie ES, o į Lietuvą grįžusio perspektyvaus jauno specialisto laukė URM skyriaus vedėjo postas…

Nematomą globojančią ranką galima nuolat jausti padedant kilti karjeros laiptais, taip pat ir socialdemokratų partijoje. Jaunasis Paleckis buvo įtrauktas į naudingų pažinčių ratą.

Apie tokį minkštą kilimą, patiestą gyvenimo pradžiai, daugelis kitų, kurie neturėjo įtakingų tėvų ar senelių, galėjo tik svajoti.

Pabuvęs politikos aukštumose nėrė į gelmes

Įstojimo į Europos Sąjungą progauž nuopelnus bei paramą siekiant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje laikinai prezidento pareigas ėjusio Artūro Paulausko dekretu 2004 m. balandžio 21d. valstybės ordinais buvo apdovanota daugiau nei aštuoniasdešim Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp jų ir A.Paleckis, kaip buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento Vakarų Europos šalių skyriaus vedėjas, buvęs Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Bendrijų pirmasis sekretorius“. Jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Algirdas Paleckis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Praėjus devyneriems metams, kai karjeros skrydis buvo jau seniai pasibaigęs, o A.Paleckis užėmęs kovotojo poziciją, žurnalistams jis apie apdovanojimą pasakojo atsainiai: „Apdovanojimą gavau už tai, kad 9 metus dirbau Užsienio reikalų ministerijoje. Jei gerai pamenu, už indėlį plėtojant Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių santykius. Paskutinės pareigos, kurias užėmiau Užsienio reikalų ministerijoje – Vakarų Europos skyriaus vedėjas. Darbą toje įstaigoje baigiau 2001 metais. Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tie apdovanojimai buvo dalijami į kairę ir į dešinę. Kažkas ir mane įtraukė į tuos sąrašus“.

Proga prisiminti apdovanojimą nemaloni: 2013 m. kovo pradžioje Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Valstybės apdovanojimų tarybos siūlymą, už apdovanotojo vardo pažeminimą iš valstybės apdovanotųjų sąrašo išbraukė dėl sovietų agresijos neigimo nuteistą Algirdą Paleckį ir įpareigojo jį valstybinį apdovanojimą sugrąžinti.

Tačiau anuomet, 2003-2006 m., vis dar tęsėsi svaiginamas skrydis per politikos vandenis ir vėrėsi nauji horizontai.

Rengdamasis dalyvauti 2004-ųjų Seimo rinkimuose jaunasis Paleckis iš anksto susipažino su parlamento darbo specifika – kurį laiką buvo vieno iš Seimo vicepirmininkų padėjėjas, vėliau Socialdemokratinės koalicijos frakcijos referentas.

Jaunasis politikas (tuomet 33-ejų) Seimo nariu buvo išrinktas pagal A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą. Aktyvumo parlamentarui nestigo. Jis buvo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų, NATO reikalų komisijos narys, Seimo 2006, 2007 m. delegacijų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, daugelio tarpparlamentinių ryšių, tarp jų – ir parlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės narys.

Komandiruočių – kone trys dešimtys, būta kelių pretekstų vykti ir į Maskvą, Minską: tai kaip stebėtojas per Baltarusijos Prezidento rinkimus, tai į susitikimus su Baltarusijos Respublikos politikais ir žiniasklaidos atstovais, tai į konferenciją ir seminarą Maskvoje apie Rusijos ir Europos Sąjungos santykius.

Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žodį gerai valdantis politikas paskelbė ir savitų pranešimų, iš kurių galima atpažinti šiandieninį A.Paleckį:

„Nors šių dienų pasaulis susitraukė iki globalaus kaimo, dalis politikų, politologų ir žurnalistų neišsivaduoja iš paranojinių, 1939-ųjų metų pelėsiais dvelkiančių geopolitinių košmarų. Jų pastangomis jaunimui baigiama įdiegti, kad geras lietuvis yra Rusijos nekenčiantis lietuvis. Štai jie, populistai: vidaus politikoje žada, ko negali padaryti, o užsienio politikoje kuria baubus ir pjudo.“ (Algirdas Paleckis: „Lyderystė” dugne“, 2005-09-20)

Arba:

„Kiek kainuoja tautinis ar religinis sterilumas? Štai klausimas, kurį reikia kelti – ir prisiminti nesenos istorijos pamokas. „Islamo-ruso-kseno-fobijų“ apsėstiesiems taip pat galima priminti Antikos filosofo Senekos patarimą: „Jei nori nebijoti nieko, žinok, kad bijoti galima visko“. Kai pasaulis susitraukė iki globalaus kaimo, pats laikas keistis.“ (Algirdas Paleckis: „Islamofobija“, 2006-03-01)

2007-ųjų kovo paskutinę dieną A.Paleckis paskelbė paskutinį pranešimą spaudai – pareiškė, kad atsisako Seimo nario mandato, nes yra išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Erškėčio vainikas

Netrukus po to prasidėjo nusileidimas karjeros laiptais. Jis buvo toks pat greitas, kaip ir pakilimas.Vicemero pareigose neužsibuvo. Atsirado vis daugiau ir ideologinių nesutarimų su socdemais.

Iš politikos aukštumų A.Paleckis nėrė į kairuoliškas gelmes. Blaškėsi nuo vieno judėjimo prie kito. Pašalintas iš LSDP, įkūrė judėjimą „Frontas“, kuris prisišliejo prie Socialistinio liaudies fronto. Šešerius metus buvo šio politinio judėjimo lyderis. Pasijuto antifašistu, kovojančiu prieš jo akimis klastingą sistemą bei iš savo šaltinių semiamas sąmokslo teorijas. Iš čia jo teiginiai, neva Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, dėl kurių A.Paleckis buvo patrauktas atsakomybėn dėl sovietinės agresijos ir okupacijos neigimo, skirta 3 tūkst. eurų bauda.

Tačiau radikalią kairiąją pasirinkęs politikos veikėjas ištikimas savo principams.

Kelerius metus jis savo energiją skyrė prorusiškai tarptautinei teisių gynimo nevyriausybinei organizacijai „Pasaulis be nacizmo“. Ir štai 2014 m. organizacija, įsteigusi premiją, kurios pagrindinis tikslas „pažymėti nuopelnus ir palaikyti svarbiausias antifašistines iniciatyvas visame pasaulyje“, nominacijoje „Pilietinė pozicija“ įvertino A.Paleckį – premiją jam skyrė „už indėlį kovojant su ksenofobija, nacionalizmu ir siekimą etninės bei religinės santarvės“.

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

…Buvęs Seimo narys, buvęs LSDP Vilniaus skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus vicemeras, buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis (galima būtų išvardyti ir daugiau buvusių postų bei pareigų) šiandien įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Kaltas ar ne, ar kokiu mastu kaltas – pasakys teismas. Laukti liko nebeilgai.

Tačiau vieną išvadą galima padaryti jau šiandien: kažkada perspektyviu laikytas politikas pats nusipynė erškėčio vainiką.

2019.07.30; 07:00

algimantas-zolubas-1

Kaip skelbia visuomenės aktualijų portalas „Slaptai“, Estijos rusų partija sausio 29 d. vykusiame suvažiavime nusprendė jungtis su opozicine Estijos socialdemokratų partija. Po prisijungimo Estijoje nebeliks paskutinės partijos, kurios pavadinime buvo įrašytas žodis „rusų“.

Taigi Estijos rusų partija pati susiprato, kad partija pagal tautybę yra demokratijos svetimybė.

Iš tikrųjų demokratijos akiratyje nėra nei tautos, nei tautybės. Demokratija pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Valstybę sudaro jos pilietinė visuomenė, tą visuomenę – piliečiai, davę ištikimybės priesaiką ar pasižadėjimą konkrečiai valstybei. Tačiau, vertinant valstybę, jos susikūrimą, tauta ir tautybė vaidina esminį vaidmenį.

Continue reading „Partijos pagal tautybes – demokratijos svetimybės“

video_cip

Lapkričio 20-ąją (šeštadienį) Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų buvo surengtas protesto mitingas. Algirdo Paleckio vadovaujamas “Frontas” surengė ne itin gausią protesto akciją, kurioje aršiausiai kritikuojami buvo šiandieniniai konservatoriai ir premjeras Andrius Kubilius. Ji būtų niekuo neišsiskyrusi iš  kitų panašaus pobūdžio susibūrimų, jei ne incidentas. Prasidėjus mitingui į V.Kudirkos aikštę atėjo keletas jaunuolių, nešinų vėliavomis su užrašu “Gazprom”. Mitingo organizatoriai svečius pavadino provokatoriais ir pareikalavo nešdintis lauk. Didesnių susistumdymų išvengta. Ypač profesionaliai dirbo policija. Tačiau į klausimą, ko iš tikrųjų siekė “Gazpromo” vėliavas atsinešę jaunuoliai, – liko neatsakyta.

Continue reading „“Gazpromo” gerbėjai iš mitingo buvo išvyti“

video_cip

Šiomis dienomis Lietuvos sostinėje Vilniuje – gausu renginių. Gegužės 1-ąją Gedimino pilies papėdėje buvo sodinamas ąžuoliukas, skirtas Žalgirio mūšio įamžinimui, tą pačią dieną po visą Vilnių išsibarstę koncertavo jaunieji muzikantai, skelbdami ir trankią, ir krikščionišką, ir filosofinę muziką. Tačiau gegužės 1-ąją būta ir renginių, kurių nepavadinsi nei gražiais, nei prasmingais. Omenyje turime na kad ir Algirdo Paleckio ir jo frontininkų sukeltą triukšmą Vinco Kudirkos aikštėje priešais Lietuvos Vyriausybės rūmus, trukdant Lietuvos profsąjungoms paminėti gegužės 1-ąją. Kieno interesus ginti bando jaunasis A.Paleckis? O juk ir profsąjungų esama visokių: vienoms nuoširdžiai rūpi visuomenės gerovė, kitos tik imituoja, jog gina dirbančiųjų interesus. Tad kaip atskirti tikruosius nuo netikrųjų? Kaip suprasti, kada mūsų Vilnius – gražus, o kada – ne?

Šiandien videostudija “SLAPTAI” pateikia reportažą, kurio kadrai pasakoja ne tik apie gražųjį, bet ir negražųjį Vilnių.

Continue reading „Gražus – negražus Vilnius“