Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Bjarice teigė, kad į kitą didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą norėtų pakviesti Ukrainą, o ne Rusiją, – D. Tuskas pasisakė esąs griežtai prieš Maskvos sugrąžinimą į grupę.
 
„Buvo tikimasi, kad Rusija galiausiai pasuks demokratijos, laikymosi teisės principų ir žmogaus teisių keliu,“ – teigė D. Tuskas, prisimindamas pirmines Rusijos pakvietimo į G8 grupę priežastis.
 
„Šiandien bandysiu įtikinti susirinkusiuosius, kad į ateinančių metų susitikimą būtų geriau kviesti Ukrainą – kaip svečią, žinoma,“ – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
 
Rusija iš grupės buvo išmesta po to, kai 2014 metais aneksavo Krymą. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiemet svarstė Maskvos sugrąžinimo į grupę galimybę.
 
Šeštadienį Prancūzijos kurortiniame Bjarico mieste prasideda G7 viršūnių susitikimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 14:00
 
 
 
 
 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą, norintį grįžti prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis šaltiniu JAV prezidento administracijoje.
 
Kanalo duomenimis, JAV ir Prancūzijos lyderiai antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime 2020 metais. Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas. Kanalas pažymi, kad D. Trumpas ketina apsvarstyti grįžimo prie G8 formato idėją Didžiojo septyneto viršūnių susitikime, kuris vyks Bjarico mieste Prancūzijos pietvakariuose rugpjūčio 24-26 dienomis.
 
Anksčiau antradienį D. Trumpas žurnalistams pareiškė, jog būtų tikslinga grįžti prie G8 formato dalyvaujant Rusijai.
 
Didysis septynetas (G7) – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu (G8). 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 11:45

Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.

„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.

„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.

Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.

„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:25

Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas netrukus surengs viršūnių susitikimą. Tai trečiadienį Maskvoje po V. Putino pokalbių su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu pareiškė Kremlius.

Susitikimas vyks „trečiojoje šalyje“. Apie jo vietą ir laiką bus paskelbta ketvirtadienį, sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, jį cituoja agentūra „Interfax“.

Viršūnių susitikimas gali įvykti D. Trumpui liepos viduryje lankantis Europoje. Galimomis vietomis žiniasklaida įvardija Vieną ir Helsinkį.

Tarp JAV ir Rusijos jau daug mėnesių tvyro diplomatinė įtampa dėl Sirijos karo ir buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio nunuodijimo Didžiojoje Britanijoje. Tyrėjai JAV, be to, kaltina Maskvą kišusis į JAV prezidento rinkimų kampaniją 2016 metais. Vis dėlto D. Trumpas G7 viršūnių susitikime Kanadoje pareikalavo vėl priimti Rusiją į svarbiausių Vakarų pramoninių valstybių grupę (G8).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.28; 05:00

Praėjus dienai po neįprastai nedarnaus Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderių susitikimo, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškoneveikė kitas dalyves, pirmadienį jis toliau tęsė kandžius žodinius išpuolius prieš kai kurias artimiausias savo šalies sąjungininkes, skelbia „Deutsche Welle“.

Singapūre esantis JAV prezidentas tviteryje paskelbė virtinę naujų piktų pranešimų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir NATO sąjungininkes, įskaitant Vokietiją.

„Sąžininga prekyba dabar bus vadinama kvailių prekyba, jei ji nėra abipusė“, – rašė D. Trumpas ir taip pat kritikavo Europą, teigdamas, kad „JAV padengia beveik visas NATO išlaidas, kad padėtų apginti šalis, kurios vėliau nulupa iš Amerikos prekyboje“.

Prezidentas ypač išskyrė Vokietiją dėl jos įmokų NATO.

„Vokietija moka 1 proc. (lėtai) nuo BVP. Tuo tarpu mes mokame 4 proc. daug didesnio BVP“, – rašė politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 05:00

Didžiojo septyneto (G7) lyderiams šeštadienį nepavyko išspręsti nesutarimų dėl JAV nustatytų tarifų ir tai priartino juos prie prekybos karo slenksčio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau už kitus lyderius išvyko iš G7 susitikimo, apkaltindamas Kanadą nesąžiningumu ir atsisakydamas paremti susitikimo pabaigoje paskelbtą bendrą oficialų visų susitikimo dalyvių pranešimą, kuriame žadama kovoti su protekcionizmu.

D.Trumpas tvirtino, kad Amerika buvo priversta nustatyti tarifus, nes pagal esamus susitarimus yra išnaudojama kaip pasaulio „taupyklė“.

JAV prezidentas neseniai sukėlė prekybos ginčą, nustatydamas tarifus Šiaurės Amerikos ir Europos partnerių plieno bei aliuminio eksportui ir šeštadienį pakartojo grasinimą nustatyti tarifus automobilių importui.

G7 viršūnių susitikimo pabaigoje Kanados premjeras Justinas Trudeau teigė, kad atsakomosios priemonės JAV įsigalios liepos 1-ąją.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-10

Susiskaidymas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų Didžiojo septyneto (G7) lyderių išryškėjo jau pirmąją viršūnių susitikimo dieną, informuoja BBC.

Penktadienį JAV prezidentas D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, žinomą kaip G7, iš kurios ji buvo pašalinta po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m., bei dalyvauti G7 susitikime Kanadoje. Iki Rusijos pašalinimo grupė vadinosi G8.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel į tai atsakė, jog Europos Sąjungos narės, dalyvaujančios viršūnių susitikime Kanadoje, visos iki vienos pasisako prieš šią idėją.

Trintis dėl prekybos tarifų, kuriuos neseniai įvedė D. Trumpo administracija, buvo tebejuntama penktadienio prekybos sesijoje. Vis dėto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė viltį, kad visos pusės yra suinteresuotos pasiekti priimtiną susitarimą.

Kaip skelbia „Reuters“, cituodama vieną prezidento patarėją, Jungtinės Valstijos sutinka pradėti dialogą su ES dėl prekybos „techniniu lygmeniu“ per artimiausias dvi savaites.

Kanada pavadino D. Trumpo prekybos tarifus „neteisėtais“, tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo pozicija dėl prekybos, klimato kaitos bei Irano kelia realų pavojų.

G7 (Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Vokietijos) viršūnių susitikimas vyksta Malbėjaus miestelyje Kvebeko provincijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 05:00

Vakarų aljansą skaldant „Brexit“ ir Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimui Europa savo likimą privalo paimti į savo rankas, sekmadienį teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša naujienų agentūra AP.

„Laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigiasi. Tai patyriau per kelias pastarąsias dienas“, – Miunchene vykusiame mitinge sakė A. Merkel.

„Mes, europiečiai, iš tiesų turime paimti likimą į savo rankas“, – pridūrė ji.

Nors Vokietija ir Europa su JAV ir Didžiąja Britanija stengsis palaikyti gerus santykius, „mes turime kovoti už savo likimą“, toliau kalbėjo A. Merkel.

Vokietijos kanclerės teigimu, ypač svarbu ypatingą dėmesį skirti šiltiems Berlyno ir naujai išrinktojo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) santykiams.

A.Merkel neseniai grįžo iš Didžiojo septyneto (G7) susitikimo, pasibaigusio JAV ir likusioms šešioms šio klubo narėms taip ir nesusitarus, kad šios laikysis 2015-aisiais pasirašyto Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Diskusijos „šeši prieš vieną“ rezultatą A. Merkel šeštadienį pavadino labai sunkiu ir netenkinančiu.

Tuo tarpu D. Trampas socialiniame tinkle „Twitter“ savo pirmąjį vizitą užsienyje sekmadienį įvertino pozityviau: „Ką tik grįžau iš Europos. Kelionė buvo labai sėkminga Amerikai. Sunkus darbas, bet dideli rezultatai!“

JAV prezidentas kiek anksčiau tame pačiame socialiniame tinkle informavo sprendimą dėl to, ar JAV laikysis pasaulinio susitarimo dėl išmetamų teršalų kiekio sumažinimo, paskelbsiąs tik ateinančią savaitę. Prezidento rinkimų kampanijos metu D. Trampas šį susitarimą kritikavo ir žadėjo, kad JAV iš jo pasitrauks.

Ankstesnėje savo vizito dalyje D. Trampas dar kartą sukritikavo NATO sąjungininkes dėl šių nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Apžvalgininkai taip pat pastebėjo, kad jis viešai nepatikino sąjungininkių, kad aktyvuotų penktąjį NATO straipsnį, garantuojantį, kad užpuolus vieną aljanso narių, likusios sąjungininkės jai padėtų.

Sekmadienį vykusiame renginyje, kuriame išsakė šias mintis, A. Merkel prieš rugsėjį vyksiančius šalies parlamento rinkimus atnaujino ryšius su jos vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) artima Bavarijos partija Krikščionių socialine sąjunga (CSU).

Apklausos rodo, kad kanclerė, valdžioje esanti nuo 2005-ųjų metų, turėtų būti perrinkta ketvirtajai kadencijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.29; 11:03