Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su Seime veikiančių politinių partijų lyderiais. Antradienį politines aktualijas šalies vadovas aptars su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Pirmadienio vakarą šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad daugiausiai dėmesio vyksiančiame susitikime bus skiriama prezidento įstatyminiams siūlymams Seimo pavasario sesijoje bei artėjantiems parlamento rinkimams.
Per kelias pastarąsias savaites prezidentas jau susitiko su kelių opozicinėms jėgoms priklausančių politinių jėgų lyderiais – socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Susitikęs su liberalų lydere prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, tuo metu Prezidentūroje svečiuojantis socialdemokratų lyderiui šalies vadovas aptarė tiek artėjančius parlamento rinkimus, tiek Seimo darbą pavasario sesijos metu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, šeštadienį vykstančiame tarybos posėdyje aptardamas politinę padėtį, pažymėjo, kad valdantieji neketina prisidėti prie prezidento Gitano Nausėdos siūlomos Gerovės valstybės idėjos.
„Pasigirdus kalboms apie Gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, kad gal užstrigęs valstybės pertvarkų vežimas pajudės iš mirties taško. Prezidentas, laikydamasis žodžio, po rinkimų pateikė pirmąsias idėjas, kaip gerovės galėtų Lietuvoje rastis daugiau. Tačiau išgirdus, kad Vyriausybė „viskam pritaria“, bet niekuo prezidentui nepadės, galime suprasti, kad prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą (…)“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD lyderis taip pat teigė, kad visos garsiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei senų-naujų koalicijos partnerių reklamuotos reformos ir pertvarkos absoliučiai žlugo arba jas dar teks perdaryti, o tuščių įstatymų leidimas – populiarus koalicijos darbų imitavimas.
„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad valstiečių darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti. Pagalvokime – buvo ir šešios struktūrinės reformos, ir universitetų jungimas, ir vaučeriai, ir prekybos centrų kvietimas Lietuvon, ir viešojo sektoriaus pertvarka. Nepamirškime ir regioninių ligoninių pertvarkos. Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati urėdijų reforma, kuria dar kažkiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, atšaukta Konstitucinio Teismo ir turės grįžti į Seimą naujam balsavimui (…)“, – sakė konservatorių partijos pirmininkas. Galų gale TS-LKD pirmininkas aiškiai įvardijo, kaip turi keistis politika ir kokie svarbiausiai klausimai vis dar neišspręsti.
„Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius. Žmonės pavargo nuo nuolatinės netvarkos. Taip pat turime įgyvendinti tai, dėl ko jau esame susitarę. Kaip mes galime kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo, jeigu nėra aišku, ar bus vykdomas susitarimas dėl gynybos. Kartu ir Astravo grėsmė. (…) Ir valstiečiai, ir socdemai, ir liberalai – visi pripažino, kad Astravas yra gyvybinė grėsmė Lietuvai. (…) Visos atsakingos partijos, įvertinusios savo politinės valios galimybes, turi sutarti, kiek ir kur jos gali įgyvendinti pokyčius (…)“, – TS-LKD tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.
Konservatorių partijos pirmininkas, kviesdamas „nepasiduot nei radikalizmui, nei pliurpalizmui, o nuosaikiai, ramiai užtikrinti, kad ir rytoj, taip kaip vakar, būtų Lietuva“, pažymėjo, kad „Lietuvai nebereikia dar vienos revoliucijos. Ar valstietiškos, ar kokios nors dar žadančios nepasiekiamus dalykus. Pagrindinis uždavinys – tausoti ir saugoti tai, kas sutarta ir kas pasiekta, po truputį tobulinant tai, dėl ko dar galima susitarti su galimais partneriais“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas ir frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas premjero Sauliaus Skvernelio pateiktą atnaujintą Vyriausybės sudėtį, apgailestauja, kad Lietuva beveik pusantrų metų turės dar prastesnės kokybės Vyriausybę negu iki šiol.
„Tenka apgailestauti, kad formuojant Vyriausybę nepavyko išsaugoti gerai dirbusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir panašu, kad dėl premjero S. Skvernelio abejingumo vietoj žadėto profesionalų proveržio turėsime stagnaciją ir nuosmukio administratorius. Juk nė vienas iš trijų naujai skiriamų ministrų nėra niekuo pasižymėję nei politikoje, nei jiems paskirtose srityse. Per šias dvi savaites Vyriausybės formavimo nei iš premjero, nei iš visų trijų naujai skiriamų ministrų neišgirdome absoliučiai jokių naujų idėjų ar aiškių prioritetinių darbų jų vadovaujamose srityse, o tik pažadą mokytis. Dar daugiau, ministerijose lieka dirbti ministrai, dėl kurių darbo buvo kilę abejonių ir iki šios Vyriausybės formavimo – tai ir sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto bei finansų ministrai. Iš esmės vietoj prieš 2016 m. rinkimus žadėtų savo sričių nepartinių profesionalų, šiandien Vyriausybėje turime niekuo nepasižymėjusius, abejotinos reputacijos partinius kadrus. Toks ministrų kabinetas – tai ne stabilumas, o Brežnevo laikų stagnacija ir visų žadėtų proveržių ir reformų kapituliacija“, – teigia Gabrielius Landsbergis.
Seimo Ekonomikos komitete dirbęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis keičia Seimo komitetą. Jis tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariu.
Už Seimo nutarimą, kuriuo pakeista šio ir kitų komitetų sudėtis, antradienį balsavo 92 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.
Seimo sprendimu, iš NSGK narių išbraukti Europos Parlamento nariais tapę konservatorė Rasa Juknevičienė ir socialdemokratas Juozas Olekas.
Artimiausiu metu galimi ir kiti personaliniai pasikeitimai NSGK.
Parlamentarui Vytautui Bakui apsisprendus palikti „valstiečių“ frakciją Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad jis neteks Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko posto. „Tas vyks artimiausiu metu, gal ketvirtadienį“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Šiuo metu NSGK yra Seimo nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas (pirmininkas), Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michalas Mackevičius, Audrys Šimas.
Liūdnai todėl, kad, nors ir ne visada sutikdavau su jo įžvalgomis, laikiau vienu iš objektyviausių savo srityje. Ir štai perskaičiau, bet taip ir nesupratau, kodėl, jo nuomone, TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti. Todėl, kad įžymaus žmogaus anūkas? Todėl, kad jaunas? Todėl, kad išrinktas partijos lyderiu nesuskubo palikti vietos Europarlamente?
K. Girnius tvirtina, kad jis neturi politinės nuovokos, negeba pajusti politinio gyvenimo pulso, įvertinti politinės padėties bei numatyti savo veiksmų pasekmių. Ieškojau tekste įrodymų kodėl, bet neradau.
K. Girnius tvirtina, kad Gabrieliui Landsbergiui toli iki senelio. Tai bene didžiausias apčiuopiamas jo priekaištas TS-LKD lyderiui. Su tuo sutikti galima.
Tačiau K. Girnius nesupranta, mano nuomone, vieno paprasto dalyko.
Vytautą Landsbergį pagimdė jo epocha, kuri palankiai susiklosčius aplinkybėms pastatė jį vedliu į Nepriklausomybės atstatymą, kilniausią, koks tik gali būti Lietuvoje, bendrą tikslą.
Dabartinės epochos uždaviniai, kai jau esame NATO ir ES, visai kitokie, dažniausiai, buitinių, socialinių, ekonominių, teisingumo problemų sprendimas. Tai pavadinčiau nuobodybės epocha, kurioje politikai laviruoja tarp įvairių rinkėjų interesų grupių. Ir tokia epocha negali pagimdyti vieno lyderio, vienijančio kokiu nors tikslu daugumą rinkėjų.
Tačiau vienas svarbus aspektas, vienijantis daugumą, išlieka. Tai – valstybės saugumas. Ir šioje srityje bene svarbiausias reikalavimas politiniam lyderiui – jo patikimumas. TS-LKD ir jos lyderiai, Gabrielius Landsbergis, taip pat, kėlė ir kelia mažiausiai įtarimų tuo požiūriu. Spėju, būtent dėl tos priežasties Vytauto Landsbergio anūkui demokratiniu būdu ir buvo patikėtas partijos vairas.
Šiaip jau nesitikėjau iš K. Girniaus tokio, mano giliu įsitikinimu, neetiško partijos, kuri pirmauja reitinguose, gauna daugiausiai vietų Europarlamente, lyderio suniekinimo. Galėčiau net įtarti, kad tai vienos užsienio kontoros, kaip mėgsta kartais sakyti Vytautas Landsbergis, užsakymas.
Premjero kritika, kad nėra priimtina, jog knyga apie šalies vadovę pasirodė dar nepasibaigus kadencijai, pasak Gabrieliaus Landsbergio, – nepagrįsta. Konservatorių lyderis teigia, kad knygos apie Baraką Obamą bei Donaldą Trumpą buvo rašomos per visą jų kadencijų laikotarpį.
„Neatidėliotinų darbų sąraše yra filmą pažiūrėti. Knyga dar nepasirodė. Ši kontraversija kuriama, ar ji pati turėjo teisę ar kas nors apie ją gali knygą rašyti. Tai noriu tik priminti apie JAV prezidento B. Obamos laikotarpį – jam vadovaujant dešimtys knygų buvo apie jį parašyta. Apie D. Trumpą knygų yra dar daugiau, aš pats skaičiau keturias. Žmonės, kurie dabar mosikuoja kardais, kad nevalia leisti knygų, atleiskit, laisva visuomenė, o prezidentai taip pat yra laisvi kalbėtis su žiniasklaida ar apie juos rašančiais autoriais, kuriančiais filmus režisieriais, tai aš tikrai čia tragedijos nedaryčiau“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė G. Landsbergis.
Kandidatas į prezidentus, premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas netrukus išeisiančią knygą apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, sako, kad leisti knygas, kol dar eini aukšto rango pareigas, nėra priimtina. Pasak Vyriausybės vadovo, knygas reikia rašyti po pasibaigusių kadencijų.
Premjeras taip pat pripažino, kad dar nėra skaitęs nei knygos, nei filmo apie valstybės vadovę dar nėra matęs.
,,Ar tai susiję su rinkimais, nenorėčiau komentuoti, nemačiau filmo ir pačios knygos dar neskaičiau, negaliu komentuoti ir turinio“, – teigė S. Skvernelis.
Gegužės pabaigoje knygynuose pasirodys nauja knyga apie prezidentę D. Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė dešimt metų kartu su prezidente dirbusi Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais Daiva Ulbinaitė.
Knygos pavadinimu tapo garsusis D. Grybauskaitės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio D. Grybauskaitės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.
„Nustokim krūpčiot“ tapo ir režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinio filmo apie prezidentę D. Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ šūkiu. Ši dokumentinė juosta jau ne vieną savaitę yra žiūrimiausių filmų penketuke ir į kino sales sutraukia daugybę žiūrovų.
Premjeras Saulius Skvernelis, žinodamas, kad šnipinėjimu įtariamas Algirdas Paleckis yra suimtas ir turėdamas informacijos apie „valstiečių“ frakcijai priklausančio Naglio Puteikio galimas sąsajas su Alytaus pataisos namuose planuotais neramumais, sukūrė mitą apie konservatorių ryšius su Kremliumi, samprotauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Negailėdamas epitetų S. Skverneliui, konservatorius tvirtina, kad premjeras, susiedamas šias dvi skirtingas istorijas ir konstruodamas konservatorių keliamą grėsmę, ne tik bandė gesinti streikuojančių pedagogų ar žurnalisto Andriaus Tapino organizuoto streiko keliamas įtampas, tačiau kartu ir siekia klotis kelią į 2019 m. vyksiančius prezidento rinkimus.
Pasak jo, Vyriausybės vadovas bando pasinaudoti pastarosiomis dienomis į viešumą išlindusio šnipinėjimo Rusijai precedentu tam, kad parodytų, jog jo kalbos apie konservatorių grėsmę yra ne iš piršto laužtos.
„Suimamas Ivanovas, bet tuoj pat paleidžiamas. Paaiškėja, kad prieš du mėnesius suimtas Algirdas Paleckis. Lyg yra ir daugiau žmonių suimtų.
Ir šast – Premjeras jau bando demonstruoti, kad yra visai nebeliguistas, ir adekvatumas kilstelėtas į naujas, seniai regėtas aukštumas. Ir Kremlius, ir Seimo nariai (suprask, konservatoriai), ir neramumai (suprask, pedagogai), bet kartu niekas neaišku“, – feisbuke ketvirtadienį rašė G. Landsbergis.
Galiausiai politikas užsiminė apie, pasak jo, opozicijos šaltinių turimą informaciją, liudijančią N. Puteikio sąsajas su Alytaus pataisos namuose planuotais neramumais. Kaip Eltai aiškino G. Landsbergis, jo šaltiniai tvirtina, kad su galimai organizuotais neramumais pataisos namuose galėjo būti susijusi N. Puteikio padėjėja Laura Radževičiūtė.
Politikas tvirtina, kad S. Skvernelis, žinodamas tokią informaciją, pasinaudojo savo pareigomis, nepaaiškino visuomenei, apie kokius neramumus jis kalba, todėl galėjo sudaryti įspūdį, kad neramumai yra susiję su opozicinėmis frakcijomis ar mokytojais.
„Nepatvirtintais oficialiai, bet opozicijos šaltinių duomenimis, premjeras galėjo gauti informacijos iš teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento, kad premjero frakcijos narys (kol kas vienintelis valstiečių kandidatas į prezidentus) Naglis Puteikis galėjo turėti sąsajų su Alytaus pataisos namuose planuotais (organizuotais) neramumais. Nežinau tik, ar premjeras pats pasiprašė, kad Kalėjimų departamentas jam raštą parašytų, ar vis dėlto nuo rašto viskas ir prasidėjo. Bet tai, ką padarė premjeras, labiau primena Dučės metodus, o ne Europos Sąjungos valstybės. Neramumai kalėjime nėra ok, ypač jei ten įsivėlęs paties frakcijos narys.
Lygiai kaip ir prieš du mėnesius suimtas Paleckis, apie kurio suėmimą, nė kiek neabejoju, žinojo ir premjeras. Tai reiškia, kad paimdamas tarpusavyje niekaip nesusijusią informaciją – apie Puteikį, apie Paleckį, pavadini tai konservatorių, pedagogų, profsąjungų ir Tapino sąmokslu ir juo mėgini nugesinti kilusį nepasitenkinimą dėl priimamo biudžeto bei mobilizuoti savo elektoratą. Įžūlu? O taip.
Bet ir tai dar ne viskas. Paklausykite, ką naujai iškeptas dučė kalba. Valstybėje neramumai, ir jis yra PRIVERSTAS galvoti apie dalyvavimą prezidento rinkimuose. Sunku pasakyti, ar čia dviejų zuikių vienu šūviu manevras, t.y. ar premjeras netyčia sugalvojo, kad ir biudžetą priims, ir kelią į prezidentus nusities. Premjerui norint pakilt iš B reitingų lygos reikia naujo Molotkovo. Reikia neramumų, kuriuos tik jis vienintelis, kaip gerasis, dorasis policininkas galėtų nuraminti. Kadangi Molotkovas neatsiranda, premjeras susikuria vieną pats. Toks kelias primena Putino, tik vietoj gyvenamųjų namų sprogdinimo ir čečėnų pasirinkta kaltinti konservatorius ir profsąjungas bei rašyti pažymas apie savo frakcijos narius. Toks pasirengimas prezidento rinkimams prasilenkia ir su premjerui tenkančia atsakomybe bei su demokratinės valstybės principais. Nesolidu. Nerimta. Nesuveiks“, – baigė įrašą G. Landsbergis.
Pats N. Puteikis sako nieko nežinantis apie G. Landsbergio keliamas prielaidas. Nors, tvirtino N. Putekis, jam yra žinoma, kad jo padėjėja L. Radževičiūtė anksčiau dirbo kalėjimų struktūroje, tačiau kad ji galėtų būti susijusi su neramumų kurstymu Alytaus pataisos namuose, aiškino jis, girdi pirmą kartą.
„Ką čia norima pasakyti? Kad aš koordinuoju mokytojų streiką, o mano padėjėja neramumus kalėjime?“ – Eltai kalbėjo N. Puteikis.
Apie G. Landsbergio šaltinių skelbiamą informaciją nieko negirdėjęs sakosi ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Jis tvirtina, kad jokio užklausimo apie N. Puteikį, bent jau jo žiniomis, nebuvo.
„Jokio užklausimo dėl informacijos suteikimo iš premjero negavome nei aš asmeniškai, nei pati ministerija. Ir aš asmeniškai premjerui nesu nieko sakęs, nebuvo teikiama nei informacija, nei mūsų buvo klausiama. Jokio klausimo apie (Naglį Puteikį. – ELTA) nebuvo“, – kalbėjo E. Jankevičius.
ELTA primena, kad didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio pareiškimas, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba.
Penktadienį ,,MG Baltic“ teismo posėdyje liudyti pradėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad jis su verslininku Raimundu Kurlianskiu susitiko tris kartus, o pirmasis susitikimas, vykęs ,,MG Baltic“ būstinėje, nebuvęs malonus. Tai esą rodė R. Kurlianskio „emocinis tonas bei manieros.“
G. Landsbergis pripažino, kad kaltinamuosius R. Kurlianskį, Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį pažįsta „iš profesinės pusės.“ Gintarą Steponavičių įvardino kaip kolegą iš Seimo, o kaltinamojo Šarūno Gustainio teigė nepažįstąs.
Pirmasis susitikimas su R. Kurlianskiu vyko 2015 metais birželio mėnesį po konservatorių partijos pirmininko rinkimų. Pasak G. Landsbergio, jis tuo metu susitikinėjo su visomis žiniasklaidos priemonėmis, norėdamas susipažinti ir prisistatyti kaip naujasis konservatorių partijos pirmininkas.
,,Pokalbių detalių aš neatsimenu. Pokalbio esmė buvo susipažinimas (…) Susipažinti su žiniasklaidos atstovais – kasdieninio mano darbo dalis“, – teisme sakė G. Landsbergis.
Konservatorių partijos lyderis sakė, kad R. Kurlianskį 2015 metais pažinojo kaip LNK grupės vadovą ir su juo pirmąjį kartą susitiko ,,MG Baltic“ būstinėje.
,,Dviese susitikome R. Kurlianskio kabinete. Pokalbio metu buvo kalbėta apie įvykusius partijos rinkimus, tai buvo susipažinimo susitikimas“, – sakė G. Landsbergis, pridūręs, kad jam susidarė nedraugiško susitikimo įspūdis. ,,Tai nebuvo draugiškas susitikimas, galėjai susidaryti įspūdį (…) Tai matėsi iš R. Kurlianskio žodyno, emocinio tono ir manierų su manimi“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Nei per pirmąjį, nei per antrąjį susitikimą, pasak G. Landsbergio, nebuvo jokių konkrečių R. Kurlianskio siūlymų – jis nesiūlė ir jokios finansinės paramos jam ar konservatorių partijai.
Trečias susitikimas su R. Kurlianskiu vyko G. Landsbergio iniciatyva ir, pasak jo, buvo aptarta konservatorių veiksmų programa.
,,Veiksmų programa buvo persiųsta visoms žiniasklaidos priemonėms“, – teisme sakė G. Landsbergis.
Tik trečiojo susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms, bet, pasak G. Landsbergio, jis į tokias ,,kalbas nesileido“.
R. Kurlianskis po teismo posėdžio žurnalistams patvirtino, kad paramos jaunimo organizacijoms G. Landsbergis atsisakė.
„Aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30-40 tūkstančių, mano pajamos leidžia, jeigu reikės, bet jis atsisakė“, – sakė R. Kurlianskis.
Pasak R. Kurlianskio, pirmasis susitikimas konservatorių lyderiui galėjo pasirodyti nemalonus, nes jis išreiškė poziciją, kad ,,nesitikėjęs, jog būtent jis (G. Landsbergis. – ELTA) laimės pirmininko rinkimus.”
R. Kurlianskis sakė, kad su G. Landsbergiu susitiko, nes „jis yra įdomus, perspektyvus politikas.“ Pasak jo, pirmajame susitikime kaip naujasis partijos lyderis G. Landsbergis prašė žiniasklaidos objektyvumo. „Jis prašė objektyvumo, kas šiais laikais yra didelė Dievo dovana“, – žurnalistams sakė verslininkas.
Konservatorių lyderio G. Landsbergio apklausa turėjo prasidėti dešimtą valandą ryto, bet dėl užsitęsusios kito liudytojo, įmonės PHD vadovo Daliaus Dulevičiaus apklausos G. Landsbergiui teko ilgai laukti už durų.
Teisėjų kolegija D. Dulevičiaus apklausą norėjo nuketi į sausio 9 dieną ir apklausti G. Landsbergį laiku, bet kaltinamųjų advokatai pradėjo tam prieštarauti ir kaltino teisėjų kolegiją šališkumu, nes teikia pirmumą G. Landsbergio apklausi.
Buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad dėl tokio nešališkumo principo pažeidimo reikėtų galvoti apie teisėjų kolegijos nusišalinimą.
Pats G. Landsbergis sutiko palaukti už durų, kol bus baigta D. Dulevičiaus apklausa.
Penktadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios „MG Baltic“ bylos.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti šeši liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Į ketvirtadienio posėdį neįtraukus opozicijos užduotų klausimų premjerui dėl valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Seime kilo chaosas. Visgi, nepaisant valdančiųjų prieštaravimų, po valandą trukusių ginčų nuspręsta, kad klausimai premjerui bus užduoti ateinantį antradienį.
Opozicijai reikalaujant Seimo pirmininko laikytis Statuto ir įtraukti dešimties Seimo narių pasirašytus ir Sauliui Skverneliui užduotus klausimus į plenarinio posėdžio darbotvarkę, kilo aštrūs ginčai ir abipusiai kaltinimai.
Valdantieji aiškino, kad R. Karbauskio verslo ryšiai per tarpininkus su Arkadijui Rotenbergui priklausančia įmone „Minudobreniya“, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, visuomenei nėra įdomios. Pasak jų, Seime yra svarbesnių klausimų ir premjeras aiškintis dėl R. Karbauskio neprivalo. Tuo tarpu opozicija ragino valdančiuosius laikytis Seimo statuto ir savavališkai nespręsti, koks klausimas yra aktualus visuomenei ar opozicijai.
Premjeras neslėpė, kad į opozicijos užduotus klausimus atsakyti nedega noru, ir kaltino pastaruosius piktnaudžiaujant teise. Pasak jo, klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius su V. Putinui artima aplinka visuomenei nėra įdomūs. Kilusiose diskusijose pasisakė ir pats R. Karbauskis, kaltindamas konservatorius šmeižtu.
Savo ruožtu opozicija piktinosi, kad valdantieji nesilaiko Seimo statute įtvirtintų nuostatų, numatančių, kad dešimt Seimo narių vieną kartą sesijos metu turi teise užduoti klausimus. Gabrielius Landsbergis būgštavo, kad valdančiųjų nenoras sekti Seimo statutu yra bandymas susidoroti su opozicija.
Po ilgai užtrukusių neplanuotų ginčų Seimo pirmininkas pripažino savo kaltę nukrypstant nuo Statuto ir pažadėjo, kad premjerui užduotus klausimus jis įtrauks į lapkričio 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Kilusių diskusijų pradžioje G. Landsbergis teiravosi V. Pranckiečio priežasčių, kodėl dienotvarkėje nėra numatyti klausimai S. Skverneliui.
„Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, gerbiamas pirmininke, kodėl nebuvo įtraukti į darbotvarkę ministro pirmininko atsakymai į ypatingai svarbius dešimties Seimo narių pateiktus klausimus, kurie buvo įteikti remiantis Statuto 208 straipsnio 13 punktu“, – kalbėjo G. Landsbergis. Politikas klausė, ar yra rimtų priežasčių, kodėl premjero atsakymai nėra įtraukti į Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkę.
Politikas taip pat klausė V. Pranckiečio asmeninės nuomonės, ar jam atrodo svarbu tai, kad „valstiečių“ lyderis apeina Vakarų sankcijas taikomas Rusijai.
„Ar galimybė apeiti ir tikimybė, kad yra apeinamos Europos Sąjungos, Komisijos ir Tarybos įtvirtintos sankcijos, ar jūsų nuomone, tai yra ypatingos svarbos klausimas“, – klausė G. Landsbergis ir dar kartą reikalavo Seimo narių užduotus premjerui klausimus įtraukti į dienotvarkę.
Į klausimą pradėjus atsakinėti ne Seimo vadovui, bet „valstietei“ Agnei Širinskienei, Seime kilo opozicijos nepasitenkinimas. Galiausiai Seimo vadovas paprašė penkių minučių pertraukos.
Po jos Seimo pirmininkas pripažino savo klaidą ir teigė prašysiąs Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti šį jo žingsnį.
Į diskusiją įsitraukė ir premjeras. Pasak S. Skvernelio, konservatoriai naudojasi 208 Seimo statuto straipsniu neteisingai, nes, pasak jo, opozicijos užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius nėra visai visuomenei ypač svarbūs.
„Gerbiami kolegos, mes daug kalbame apie Seimo darbo efektyvumą, sprendimo priėmimą ir elgiamės labai dažnai visiškai kitaip, diskredituodami patį Seimą. Tai aš noriu priminti tą patį 208 straipsnį, kuriame kalbama apie ypatingai svarbius visuomenei klausimus, ir pacituoti keletą klausimų, kurie, pasak konservatorių, yra ypatingai svarbūs. Ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad Rusijos oligarchai Rotenbergai yra laikomi artimiausiais Rusijos Federacijos Vladimiro Putino bendražygiais, o Arkadijus Rotenbergas yra Rusijos prezidento Putino vaikystės draugas ir sambo partneris.
Taip pat klausimas yra, ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad tarptautinėje žiniasklaidoje Karbauskio verslo partneris Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos valstybinių užsakymų karalius, ir pasinaudodamas Sočio olimpinėmis žaidynėmis, pralobo (…) Tai šie klausimai yra visiškai nesusiję su visuomenei svarbiais klausimais, o kiti klausimai yra skirti institucijoms, kurios yra atsakingos – „urmui“ (Užsienio reikalų ministerijai. – ELTA), Valstybės saugumo departamentui. Tai yra elementarus pavyzdys, kai piktnaudžiaujama teise“, – teigė premjeras ir frakcijos vardu siūlė balsuoti, ar tai yra svarbus klausimas.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis konservatorių kaltinimus įvardino šmeižtu be teisinės atsakomybės.
„Šmeižtas yra skleidžiamas ir žino, kad už jį atsakyti nereikia, nes viešų asmenų pasisakymai vieni kitų atžvilgiu, pagal mūsų teisminę sistemą nėra vertinami vienodai, kai aš būčiau privatus asmuo ir mane šmeižtų. Jie puikiai supranta, kad meluoja, šmeižia, bet už tai neatsakys. Aš neturiu jokių ryšių, pasakau prie visų šitų žmonių, prieš visą Lietuvą. Neturiu, neturėjau ir šitų įmonių pavadinimų net nežinau. Tai yra šmeižtas“, – teisinosi R. Karbauskis.
„Valstietė“ A. Širinskienė ragino dėl, jos nuomone, nesvarbių klausimų, užduotų premjerui, apsispręsti Seimui balsuojant.
Tačiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė skeptiškai įvertino politikų raginimus į teisėtai, pagal Seimo statute numatytą praktiką užduotus klausimus neatsakinėti, nes šie, jų nuomone, yra nesvarbūs visuomenei.
„Aš abejoju, ar į Etikos ir procedūrų komisija įvertins klausimo turinį, patį klausimą ir jo esmę. Pagal Statutą yra surinkti parašai, jie nepasikartojo šioje sesijoje ir tuomet reikalavimas yra teisėtas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Į valdančiųjų siekį neatsakinėti į klausimus, nes šie, jų nuomone, visuomenei nėra svarbūs, aštriai sureagavo G. Landsbergis. Pasak jo, tokios intencijos yra tiesiog bandymas susidoroti su opozicija.
„Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai mes kalbame apie opozicijai suteiktas teises, tai ši yra labai svarbi. Ji yra apribota – vienas Seimo narys turi teisę pasirašyti tarp dešimties (klausimą užduodančių Seimo narių. – ELTA) tik vieną kartą per sesiją. Jei mes perleisime šią teisę vertinti premjerui, Seimo pirmininkui, Seimo pirmininko pirmininkui ar Seimo pirmininko pirmininko pavaduotojai Agnei, bet kuriam iš jų, jei mes perleisime vertinti tai, kas yra svarbu opozicijai, tai bus traktuojama kaip susidorojimas su opozicija. Ir, gerbiamas pirmininke, šiandien jūsų rankose yra ypatingai svarbus klausimas, kuris brėš demokratijos kryptį į ateitį“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Galiausiai diskusijas užbaigė Seimo vadovas. Jis pažadėjo, kad kitos savaitės posėdyje klausimai premjerui bus įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
ELTA primena, LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. LRT žurnalistų duomenimis, „Agrokoncernas“ Rosoše gaminamas trąšas perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos.
Įtampa Seime dėl premjero ištrinto pasisakymo neatslūgsta. Premjero Sauliaus Skvernelio atsakymais likusi nepatenkinta opozicija toliau atakuoja ministrą pirmininką klausimais ir priekaištais, kad šis vengia prisiimti atsakomybę dėl ažiotažą sukėlusios istorijos. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, vertindamas premjero elgesį, Seimo salėje net išrėžė, kad šis savo elgesiu rodo, jog yra arba melagis, arba tiesiog bailys.
G. Landsbergis neslėpė pasipiktinimo, kad premjeras nedalyvavo opozicijos frakcijų pasitarime, kuriame prašyta atsakyti į klausimus, į kuriuos, pasak jo, S. Skvernelis neatsakė antradienį.
„Šiandien buvote kviestas antrą valandą į bendrą opozicinių frakcijų pasitarimą. Atsakinėdamas salėje iš tribūnos vengėte atsakyti į klausimus, išsisukinėjote ir netgi melavote, kad jums negalioja Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas. Giriatės, kad turite teisininko išsilavinimą ir turite žinoti, kad teisės aktai, kaip ir įstatymai, galioja visiems piliečiams vienodai“, – Vyriausybės valandoje į ministrą pirmininką kreipdamasis kalbėjo G. Landsbergis.
Konservatorius klausė premjero, ar jis suprantantis, kad atsisakydamas diskutuoti apie kylančius klausimus su opozicija gali nepalikti kitos išeities, kaip tik imtis formalių nepasitikėjimo procedūrų.
S. Skvernelis atsakydamas G. Landsbergiui kartojo, kad jis elgiasi taip, kaip numato įstatymai.
„Jūs, sakydamas, kad aš sakau netiesą, sakote netiesą, nes Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi visais įstatymais“, – pabrėžė premjeras. Kartu jis pažymėjo, kad opozicijos kvietimas nebuvo suderintas ir tinkamai paruoštas, laikantis tvarkos. Pasak jo, apie kvietimą jis sužinojo tik iš žiniasklaidos.
G. Landsbergis neatlyžo ir tvirtino, kad su premjero sekretoriatu viskas buvo suderinta ir net gautas patvirtinimas, jog opozicijos klausimai gauti.
„Tai, ministre pirmininke, jūs arba melagis, arba bailys“, – į ministrą pirmininką žvelgdamas rėžė G. Landsbergis. Seime kilus šūksniams, premjeras sugebėjo susivaldyti ir atsakė, kad susilaikysiąs nuo komentaro.
ELTA primena, kad žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.
Viešojoje erdvėje teigiama, kad premjeras visuomenės dėmesio sulaukusiame Vyriausybės pasitarime itin grubiai pasisakė apie žurnalistus ir, žiniasklaidą priskyręs verslui, teigė, kad jam duomenų teikti nemokamai nereikia.
Antradienį iš Seimo tribūnos premjeras S. Skvernelis aiškino, kad pasitarimų garso įrašai, jų darymas ir saugojimas nėra Vyriausybės kanceliarijos viešoji funkcija, tokie įrašai nėra nurodyti Vyriausybės kanceliarijos dokumentacijos plane.
Seimo opozicinių frakcijų šis premjero paaiškinimas neįtikino, todėl aiškino, kad inicijuos skubias teisines ir politines konsultacijas dėl Vyriausybės vadovo atsakomybės.
Nepaisant opozicijos būgštavimų, dėl, pasak jų, valdančiųjų bandymų demokratijos sąskaita užtildyti oponentus, „valstietė“ Agnė Širinskienė ketvirtadienį ketina pateikti dar vieną jiems nerimą keliantį įstatymo pataisų siūlymą.
Valdančioji politikė, apeliuodama į teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principus, siūlo keisti Seimo statuto nuostatas dėl teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo. Tačiau opozicija šią iniciatyvą vertina tiesiog kaip jos galimybių apribojimą dalyvauti priimant sprendimus.
A. Širinskienė siūlo keisti šiuo metu galiojančią Seimo statuto nustatytą ekspertinio vertinimo tvarką, kuri numato, kad penktadalis parlamentarų gali prašyti teisės akto ekspertinio vertinimo. Seimo narė siekia, kad teisės akto ekspertinis vertinimas būtų atliekamas tik tada, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių parlamentarų dauguma. „Valstietė“ tvirtina, kad atskira Seimo narių grupė negali įgyti didesnių galių nei visas Seimas.
Jos teigimu, šiuo metu galiojanti Statuto nustatyta ekspertinio vertinimo tvarka leidžia susiklostyti situacijoms, kai 1/5 Seimo narių teikimu sustabdoma teisėkūros procedūra, o Seimas (t. y. visi Seimo nariai) negali kvestionuoti tokio ekspertinio vertinimo pagrįstumo ir tikslingumo.
Tačiau tokie valdančiajai daugumai priklausančios politikės siūlymai ne tik nėra suprantami, tačiau ir gąsdina opozicijos atstovus.
„Valstiečiams“ oponuojantys politikai tvirtina, kad galimybė Seimo mažumai paprašyti ekspertinio vertinimo yra normali parlamentinio darbo praktika, leidžianti apsaugoti ne tik nuo neprotingų sprendimų, tačiau ir nuo Seimo daugumą turinčių politikų savavaliavimo.
„Tai yra dar vienas būdas apsunkinti galimybes opozicijai dirbti. Jiems reikalingas visiškai klusnus Seimas, neturintis net statutinės galimybės kokiu nors būdu iškelti klausimus ar atkurti kokiu nors būdu netinkamas pertvarkas“, – Eltai kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, A. Širinskienė tokia iniciatyva tik dar kartą parodo savo požiūrį į opoziciją.
Jam antrina ir liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas. Liberalas įsitikinęs, kad dar pavasario sesijoje bandytas įgyvendinti „valstiečių“ užmojis yra ne tik grubus opozicijos teisių pažeidimas, tačiau ir savo rinkimų pažadų išsižadėjimas.
„Tai yra grubus opozicijos teisių pažeidimas. Iš kitos pusės, „valstiečiai“ rinkimų kampanijos metu sakė, kad visada remsis kaštų naudos analize, remsis mokslininkų rekomendacijomis – tai dabar siekiama atimti tokią galimybę“, – pabrėžė E. Gentvilas. Politikas būgštavo, kad įgyvendinus A. Širinskienės pataisas valdantieji, turėdami daugumą, kur kas lengviau „prastums“ sau patogius įstatymus. Liberalų lyderis pabrėžė, kad į ekspertinį vertinimą turėdavo įsiklausyti net buldozeriniu principu įpratę dirbti „valstiečiai“.
„Pasakyti, kad ekspertas nusišnekėjo, nelabai išeina. Seimo teisės departamento darbuotojus galima užtildyti, tuo tarpu ekspertą pasamdžius, tikėtina, kad jis saugos savo kaip eksperto reputaciją ir rašys kaip jam atrodo, o ne tai, kaip daugumai reikia“, – aiškino E. Gentvilas.
„Tai yra visiškas visų vadelių perėmimas į savo rankas. Kitaip sakant, dauguma atima iš mažumų teises ir pasako – jūs galite kažką inicijuoti, bet susibėgsime salėje ir balsuosime, kad nereikia“, – akcentavo politikas.
Šiuo metu Statutas numato, kad 1/5 Seimo narių turi teisę kreiptis dėl ekspertinio vertinimo atlikimo, ir ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.
ELTA primena, kad ekspertinio vertinimo teise Seimo opozicija paprašė dėl valdantiesiems „socialdarbiečiams“ naudingų pataisų, keičiančių partijų finansavimo tvarką. Tokio pat vertinimo paprašyta ir dėl Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiui Gintautui Paluckui kelią į savivaldos rinkimus užkertančių pataisų priėmimo.
Nuoširdžių premjero atsakymų į trečiadienį jam užduotus klausimus opozicijos partijų lyderiai sako nesitikį. Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena, kad aiškinantis skandalo, į kurį įsivėlė Saulius Skvernelis, priežastis, bent jau kaip kontekstas svarbi ir Rolandą Paksą iš prezidento posto išvertusi istorija.
Pasak valdantiesiems oponuojančių politikų, į klausimus, kodėl buvo užblokuota iniciatyva neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žurnalistams, ir kodėl buvo ištrintas įrašas su Vyriausybės vadovo pasisakymu, S. Skvernelis greičiausiai atsakys svaidydamasis sarkazmu ar kaltinimais kitiems.
Tačiau, pabrėžia politikai, opozicijos priedermė yra tokius klausimus užduoti ir kartu suteikti galimybę tam, kuris yra apkaltintas net galimu Konstitucijos sulaužymu, pasiaiškinti.
Nors ir netikėdami premjero geranoriškumu, politikai pabrėžia: S. Skvernelis turi prisipažinti davęs grubiai įstatymus sulaužiusį sprendimą pats arba parodyti pirštu į tą, kuris tai padarė.
„Tokie klausimai yra opozicijos priedermė ir teisinės valstybės pagrindas, kad žmogus apkaltintas, galbūt net Konstitucijos sulaužimu, turėtų galimybę atsakyti į tai, kas jį privertė Konstituciją laužyti. Ar kas už jį ją sulaužė“, – Eltai aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis.
Konservatorius, aiškindamas būtinybę gauti atsakymus į premjerui užduotus klausimus, prisiminė apkaltos būdu dėl sulaužytos Konstitucijos iš prezidento posto pašalintą R.Paksą.
Nors politikas aiškino, kad nenori sutapatinti skandalo, į kurį dėl Registrų centro duomenų įsivėlė S. Skvernelis, su R. Paksą iš prezidento posto išvertusia istorija, G. Landsbergis pabrėžė, kad visi esami precedentai yra svarbūs.
„Bendram kontekstui nereikia pamiršti, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso atveju taip pat buvo panašus atvejis. Tuomet pažeidimą padarė kaip ir ne pats tuometis prezidentas, o jo patarėjas. Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad Paksas negalėjo nežinoti apie tą susiklosčiusią situaciją ir dėl to buvo apkalta. (…) Valstybė turi šiokią tokią institucinę istorinę atmintį, kurioje jau yra buvę visokių atvejų. Taigi ir politinių, ir teisinių precedentų jau esame turėję“, – priminė G. Landsbergis ir ragino, nepaisant paties paminėtų precedentų, nedaryti greitų apibendrinimų vertinant S. Skvernelio galimo nusižengimo mastą.
„Visgi pirmiausia mes turime išklausyti atsakymų. Premjeras turi pasakyti, kieno yra atsakomybė, kad šis grubus pažeidimas buvo padarytas. Pradėkime nuo to, o tada jau ir kitus žingsnius bei komentarus bus galima teikti“, – dėstė politikas.
Pasak jo, būtų privalumas jei visgi S. Skvernelis prisipažintų suklydęs. Tačiau, užsiminė konservatorius, prisipažinimas nuo politinės atsakomybės premjero neapsaugotų.
„Žmogiška ir privalumas yra, jeigu žmogus pripažįsta savo klaidą. Tačiau visada yra ir politinės atsakomybės klausimas, kuris būtų svarstomas jau po pripažinimo“, – apibendrino G. Landsbergis.
Tuo tarpu liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas aiškina, kad jo tikslas uždavus premjerui klausimus yra tiesiog tiesos išsiaiškinimas.
Pasak liberalo, žiniasklaidos teisė yra žinoti, kas priėmė sprendimą, sunaikinti įrašus, kurių naikinimas prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos priimtiems statuto reglamentams ir sprendimams.
Tačiau daug vilčių, kad premjerui užduoti klausimai sulauks nuoširdžių atsakymų, neturėjo ir jis. Pasak politiko, S. Skvernelio atsakymai greičiausiai bus sarkastiški ir tiek opozicijos, tiek visuomenės interesų bei smalsumo nepatenkins.
Visgi, svarstė liberalas, jei premjeras ryžtųsi prisiimti atsakomybę už Vyriausybės sprendimus ir atskleistų visas kortas, premjero autoritetas bent jau jo akyse pakiltų.
„Aš manau, kad autoritetas pakiltų, jeigu jis pasakytų – taip, nuo pat rugsėjo 14 d. buvo padaryta klaida. Tačiau nežinau, ar jis puls ginti, ar puls smerkti, sakysime, Registrų centro vadovą ar kitų vyriausybinių institucijų veiksmus“, – apibendrino E. Gentvilas.
ELTA primena, kad Seimo nariai iš opozicinių TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero S. Skvernelio prašo iš Seimo tribūnos atsakyti į klausimus dėl situacijos, susidariusios atsisakius neatlygintinai teikti žiniasklaidai informaciją iš valstybės įmonės „Registrų centras“.
Premjerui pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos jis kviečiamas atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje.
Žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.
Žurnalistai taip pat piktinosi, kad premjeras atsisako paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame, manoma, S. Skvernelis žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris, jos atstovų teigimu, leis žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis nelinkęs komentuoti paviešintos TS-LKD strategijos ateinantiems rinkimams, teigdamas, kad partija tokių planų neturi, ir tai yra, anot jo, „tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“.
„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą, net neturiu ką komentuoti. Mūsų partijos tokių planų tikrai nėra. Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, teigdamas nesuprantąs, kaip jis atsirado spaudoje.
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad partijoje strategijos priiminėjamos viešai.
„Partijos tarybos posėdyje mes svarstome strateginius dokumentus. Strateginio dokumento mes kaip tokio neturime, jis visai kitokio pavidalo, visai kitokio turinio ir jis kol kas „nenutekėjo“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi sako, kad neteko svarstyti tokio plano.
„Gal kokie nors analitikai mums palankūs ir ką nors siūlo, bet mes svarstėme vakar kitą dokumentą, kuris absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, visai kitas tekstas, jis kol kas „nenutekėjo“. Mes jį atvirai svarstysime partijos tarybos posėdyje, visuomenė žinos tikrus dalykus, ką mes svarstome ir planuojame“, – žurnalistams sakė J. Razma.
TS-LKD vidaus naudojimui skirtą dokumentą „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“ antradienį paviešino Delfi portalas.
Dokumente pažymima, kad TS-LKD turėtų remti kitų partijų atstovus Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę, pradėti megzti ryšius su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko partija. Taip pat siūloma aktyviai pabrėžti „valstiečių“ mokestinės reformos nelogiškumą ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms.
Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, TS-LKD remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose ir pirma vieta Seimo rinkimuose.
Prasidedančios Seimo sesijos proga TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipiasi į valstybės vadovus ir visuomenę, kviesdamas „atsisakyti autoritarinių iniciatyvų, nepamatuotų ir žalingų Lietuvai pseudoreformų bei sugrįžti prie konstruktyvaus Lietuvos žmonių problemų sprendimo kelio“.
„Esame pasirengę geranoriškai ir konstruktyviai dirbti bei prisidėti rengiant ir paremti reikalingas Lietuvai reformas, kaip kad šioje Seimo kadencijoje prisidėjome prie urėdijų reformos bei nacionalinio susitarimo dėl gynybos“, – bendram darbui telkia Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.
Jis pabrėžia atsakingą požiūrį į ateinančių metų biudžeto svarstymą ir priėmimą; problemų, susijusių su etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos įvedimu, sprendimą; rajonų ligoninių tinklo pertvarkos, numatančios dalies iš jų panaikinimą, atšaukimą.
Tai akcentuojama TS-LKD partijos pirmininko, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio paskelbtame Atvirame laiške valstybės vadovams ir visuomenei „Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“. Šis laiškas adresuotas prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui.
„Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje. Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka – gyventojai nori žinoti, kad ne krizės metu svarbiausi sprendimai valstybėje nebus lengvai keičiami. Tačiau tam reikalinga valdžia, kuri supranta tenkančią atsakomybę, mato savo partinį gyvavimo laikotarpį ilgiau negu vieną rinkimų sezoną. Deja, tokia valdžia Lietuvą valdo retai“, – sakoma laiške.
Pasak G. Landsbergio, netrukus prasidėsianti Seimo rudens sesija suteikia progą sugrįžti prie svarbiausių Lietuvos žmonėms problemų sprendimo. Tačiau valdančiosios daugumos bei Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės elgesys pastarojoje Seimo sesijoje, jo nuomone, nesuteikia daug optimizmo dėl geranoriško ir konstruktyvaus dabartinės valdžios ir Vyriausybės pasiryžimo spręsti visuomenei aktualias problemas. „Priešingai, iki šiol matėme sistemines pastangas varžyti opozicijos demokratines teises bei spręsti ne žmonių, bet valdančiosios daugumos lyderių asmenines problemas, naudojantis valstybės ir valdžios resursais. Tokių veiksmų mes netoleruosime ir su jais nesitaikstysime“, – pabrėžia G. Landsbergis.
Atvirame laiške konservatorių lyderis reikalauja „sistemiškai ir konstruktyviai spręsti visuomenės ir opozicijos nepasitikėjimo dėl šališkumo ir neobjektyvumo sulaukusios Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės klausimą dėl tolesnio darbo, artėjant net trejiems svarbiems rinkimams“.
Konservatoriai taip pat kviečia geranoriškai spręsti dėl „Agrokoncerno” advokato ir neturtinių teisių valdytojo žmonos, VRK narės, Jonės Valčiukienės, kuri VTEK pripažinta pažeidusi viešuosius ir privačiuosius interesus, tolesnio darbo VRK.
Atvirame laiške siūloma atsisakyti ir sustabdyti į autoritarizmą vedančias įstatymų leidybos iniciatyvas bei abejones keliančias valstybės įmonių iniciatyvas.
„Šiuo metu Seime valdančiųjų yra užregistruotos ir pateiktos antikonstitucinės iniciatyvos, kurios ne tik uždraustų būsimuose Seimo rinkimuose kandidatuoti vienos iš opozicinių partijų lyderiui G. Paluckui, tačiau taip pat, pažeidžiant lygiateisiškumo principus, perskirstytų esamą politinių partijų finansavimą, kuris remiasi gautu visuomenės pasitikėjimu rinkimuose, vietoj to apdovanojant valdančiosios daugumos partijas bei jų rėmėjus opozicijos finansavimo sąskaita. Dideles abejones dėl galimo valdžios spaudimo bei persekiojimo kelia ir prieš kitą opozicinės partijos pirmininką – E. Gentvilą – valstybės įmonės pateiktas daugiamilijoninis teisminis ieškinys“,- teigiama laiške.
Jame pažymima, kad visuomenei bei ekspertams kyla pagrįstų abejonių dėl Premjero S. Skvernelio „jau dabar naudojamo administracinio resurso savo paslėptai ir nepaskelbtai asmeninei Prezidento rinkimų kampanijai vykdyti“.
„Demokratiniams procesams ir visuomenės pasitikėjimui rinkimų kampanijos skaidrumu nebūtų gerai, jeigu kandidatas į prezidentus tuo pat metu būtų ir premjeras. Todėl premjeras turėtų ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, pavyzdžiui, išeidamas ilgalaikių atostogų ir kandidatuodamas kaip eilinis Seimo narys“, – mano konservatoriai.
Jie ragina premjerą S. Skvernelį iki spalio mėnesio apie savo sprendimą dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose paskelbti viešai.
Įvertinant didėjančius pavojus, kuriuos nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kelia vis plačiau ir efektyviau naudojamos hibridinių karų priemonės, konservatoriai ragina skubiai iki 2019 sausio 1 d. parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
Laiške taip pat raginama atsisakyti neapgalvotų populistinių bei antikonstitucinių iniciatyvų, kurios kelia grėsmę šalies demokratiniams ir konstituciniams pamatams. „Tokiomis iniciatyvomis ir grėsmėmis matome siūlomus sprendimus dėl referendumo kartelės sumažinimo bei siūlomo referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo“, – pažymi G. Landsbergis.
Politikas taip pat kalba apie, jo nuomone, neparengtas ir Lietuvos žmonėms kenksmingas reformas, kurias siūlo kartu koreguoti.
Svarbiausiu rudens politinio sezono įvykiu bus 2019 m. šalies biudžeto svarstymas ir priėmimas. „Šis biudžetas bus svarbus dar ir tuo, kad tai bus pirmasis biudžetas po vasarą patvirtintos mokestinės reformos. Tai reikš, kad 2019 m. dėl abejotino būtinumo reformos šalies biudžetas praras net 300 mln. eurų lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos viešųjų paslaugų kokybės gerinimui, tarp jų ir mokytojų, medikų, policininkų, tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui. Reikšdami nepritarimą minėtai reformai, siūlome tartis tiek ir dėl mokestinių reformų stabdymo arba jų įgyvendinimo nukėlimo galimybės, tiek ir dėl to, kaip šį biudžetą paversti socialiai orientuotu ir leidžiančiu sparčiai gerinti viešųjų paslaugų kokybę, ypač regionuose“, – sako G. Landsbergis.
Jis kviečia atvirai pripažinti, kad perėjimui prie mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos nebuvo tinkamai pasirengta, todėl daugelis mokytojų ir mokyklų vadovų iki šiol yra palikti nežinioje.
„Atsispyrus nuo drąsaus klaidos pripažinimo galima imtis korekcijų, kurios leistų tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą. Pirmasis tikslas tokioje pertvarkoje turėtų būti aiškus užsibrėžimas, kad nė vienam mokytojui algos negali mažėti. Jeigu tai reikalauja papildomų biudžeto asignavimų, kviečiame sėsti ir kartu ieškoti reikiamų lėšų net ir dabartiniame šalies biudžete. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti nubrėžtas aiškus planas, kaip, kiek ir kada didės mokytojų algos. Mūsų siūlymas yra politikams aiškiai sutarti, kad kaip Vakarų valstybėse, taip ir Lietuvoje mokytojų algos turi būti 30 proc. didesnės nei šalies vidutinis darbo užmokestis. Tik toks reikšmingas mokytojų algų pakėlimas gali išspręsti mokytojo profesijos prestižo klausimą ir pritraukti naujų pedagogų į švietimo sistemą“, – mano opozicinė partija.
Sutikdami su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimams, konservatoriai mato „nerimą keliantį valdančiosios daugumos ir ministro Aurelijaus Verygos entuziazmą visgi imtis masinio rajoninių ligoninių naikinimo ir reorganizavimo“.
„Siūlome atsisakyti iki šiol padarytų sprendimų, kuriais siekiama rajoninių ligoninių uždarymo arba reorganizavimo. Patį sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos procesą siūlome pergalvoti ir pradėti iš naujo. Jis turėtų vykti objektyviai įvertinant kiekvienos gydymo įstaigos pajėgumus teikti reikiamas paslaugas gyventojams, priežastis, kodėl ligoninei sekasi prasčiau, pacientų poreikius, derantis su gydymo įstaigų atstovais dėl geriausių kelių, kaip jas pertvarkyti“, – siūloma laiške.
Jame konservatoriai kviečia valstybės vadovus ir visuomenę „nedelsiant stabdyti demokratiją griaunančias iniciatyvas bei spręsti Lietuvos žmonėms neigiamas pasekmes sukėlusių reformų problemas“.
Prieš metus, belaukiant 2017 m. rugsėjo 1-sios, žinomas politikas Gabrielius Landsbergis, su būreliu vaikų ir žmona – pedagoge, kaip retas kitas Seimo narys, augte suaugęs su mokykla, paatviravo apie Rugsėjo pirmąją: „Kai pradėjome su Austėja draugauti prieš aštuoniolika metų, vieną dalyką išmokau iškart – Rugsėjo pirma yra šventa. Tokia šventa, kad ruoštis jai reikia pradėti rugpjūčio viduryje.“
Atidžiai apžiūrėjau tuometinius populiarius žiniasklaidos šaltinius, ir niekur neradau prieštaraujant minčiai, jog Rugsėjo 1-ji – „šventa“.
Neprieštaravo nė valdantieji. Galima buvo pagalvoti, kad jų tyla reiškia pritarimą. Bet ne veltui valdančiąją daugumą sudaro „valstiečiai“: jie, regis, gyvena pagal gyvulių ūkio įstatymus, kurių pirmasis skelbia: „Tylioji kiaulė giliąją šaknį knisa“.
Ir iškniso: prabėgo tik metai, tačiau kaip pasikeitė aplinka! Šiandien, likus iki Rugsėjo 1-sios mažiau nei savaitei, vargu ar rasime Lietuvoje bent vieną ne nostalgiškais, į praeitį nuplaukusiais, o realiais darbiniais ryšiais su mokykla susijusius specialistus, pedagogus, kurie neveidmainiaudami pasakytų, jog „Rugsėjo pirmoji – šventa“.
Šiemet – nei šventės, nei, tuo labiau, šventumo. Viskas susijaukė. Negana mokytojų darbo apmokėjimo reforma vadinamo uragano, įvedant etatinio apmokėjimo tvarką, bet ir kalendorius nuvylė. Rugsėjo 1-ji įpuolė į nei šiokią, nei tokią dieną, į šeštadienį, kuri, nebūdama „šventa“, yra eilinė nedarbo diena visiems darbo žmonėms. O mokytojas, liberalų-marksistų supratimu, yra toks pat darbo žmogus, kaip ir vairuotojas, gydytojas, ministras, barmenas, kuriems ar rugsėjo, ar gruodžio pirmoji vienodai reikšminga tik pagal tai, į kurią savaitės dieną ji „įkrenta“ tais metais: jei sekmadienis, tai „šventa“, jei šeštadienis, tai – „nedarbo”, ir baigtas kriukis!
Prisipažįstu: neprisimenu tokios nevykusios mokslo metų pradžios nuo tų laikų, kai, pati, apsiginklavusi diplomu, išėjau į gyvenimą „nešti šviesos ir tiesos”… Visada tai buvo išskirtinė, neeilinė diena, naujo ateities kartos ugdymo ciklo pradžia.
Šiemet Rugsėjo 1-ji nebe šventė, o tik eilinio grupinio darbo sezono pradžia.
Rajonuose mokyklų vadovai, išvarginti nervingos vasaros, kai iki pat paskutinės atostogų savaitės vis dar neaišku, ką ir kaip skaičiuoti, nebenori tradicinių bendrų, mokslo metų pradžią „skambinančių” konferencijų, susitikimų. Vienintelis jų noras – kaip nors viską suskaičiuoti, „įtilpti“ į turimas lėšas ir … kad iš mokyklų neimtų bėgti galutinai nusivylę ir pasipiktinę pedagogai.
Rajonų politikai, atsakingi už švietimą, tupi suskliautę ausis, nes ausys nebeišlaiko pačių riebiausių makaronų, kuriuos jiems yra kabinusi valdžia: Seimo Švietimo komitetas vis dar kažką vapa apie „mažų mokyklų išsaugojimą”, o Švietimo ministerija pateikė toookią mokytojų ir administracijos krūvių (nuo jų priklauso atlyginimas) skaičiuoklę, kad, nenorėdami varyti į bankrotą savo savivaldybių, rajonų politikai turės priiminėti sprendimus uždaryti visas mokyklėles, kuriose mažiau nei 120 mokinių.
Mat, (ne)išmintingu ministerijos sprendimu, vienas administratoriaus-direktoriaus etatas skiriamas tik tokiai švietimo įstaigai, kuri auklėja ne mažiau 120 vaikų. O jei „tik“ 110 ar dar mažiau, savivaldybe, malonėk papurtyti savo kišenę!.. Jei nori išsaugoti kokią mažutę mokyklėlę su 30-50 vaikų, galima pasirinkti: neremontuoti šaligatvių, sumažinti lėšas jaunimo laisvalaikiui ar kokioms nors sveikatinimo programoms, sumažinti gatvių apšvietimą, atsisakyti kitų gyvenimą patogesniu, jaukesniu darančių „smulkmenų”…
Tačiau tokie skaičiavimai šalyje, kuri nebeturi nė trijų milijonų gyventojų, kur nuo vienos iki kitos mokyklos, retėjant gyventojams, ne tik dešimt, bet ir penkiolika, ir daugiau kilometrų, panašesni į pasityčiojimą arba į nedovanotiną nekompetenciją, o ne į vyriausybės rūpestį, kad nesulaukėtų Lietuvos provincija, kad joje augtų šviesus, žingeidus jaunimas, savo šalies patriotai.
Šiaurės vakariniame Lietuvos pakrašty, Skuodo rajone yra mielas bažnytkaimis Lenkimai, šalia kurio – pirmojo lietuviškai rašiusio Lietuvos istoriko Simono Daukanto gimtinė.
Nežinau, kokia mokyklėlė buvo Lenkimuose „Smetonos laikais”, bet sovietmečiu čia buvo vidurinė. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, neužilgo mokykla susitraukė iki pagrindinės, o šiandien – jau tik daugiafunkcis centras su pradine mokyklėle… O kas toliau?
Tad kur šiandien gimsta ir mokosi daukantai? Ir kas moko juos, būsimuosius daukantus? Valančius? Kudirkas? Maironius ir Marcinkevičius?
Vietoj atsakymo – klaustukai su šauktukais…
Pedagogė Judyta Tekingunduz iš Mažeikių dalinasi tokiu pastebėjimu: „Kadangi pagal visų Europos agentūrų duomenis, švietimo sektoriaus darbuotojai yra sąrašo apačioje, o tai reiškia, kad pasiekėme dugną ir giliau nebėra kur, todėl drąsiai galime teigti, kad mes – Europos ubagai. Su aukštuoju išsilavinimu, oria laikysena ir prestižiniu pavadinimu“.
Kol kas, pasiklausius tiek mokyklų vadovų, tiek mokytojų atsiliepimų, susidaro įspūdis, kad ir ši reforma siekia to paties tikslo, kaip ir anksčiau liberalų vykdyta mokyklų „krepšelizacija”: sutaupyti valstybės biudžeto lėšas. To siekiama, verčiant uždarinėti „mažas“ mokyklas ir/ar sumažinti pedagogų skaičių.
Kai kas gali paprieštarauti: savivaldybėms suteikta teisė pačioms finansuoti tas mokyklas, kurių išlaikymui valstybė pristigo lėšų, tačiau savivaldybės to nedaro, gal būt, tyčia, „sabotuodamos“ gražiausias Švietimo ministerijos iniciatyvas.
Taip, gerbiamieji, aš neperdedu: raštuose, kuriuos į savivaldybes siunčia ministerija, jau pasirodė šis, stalininių represijų laikus primenantis grėsmingas žodis „sabotažas“. Prisigyvenome… Gal dar ir represijų sulauksime?
Taip, rajonų politikams palikta teisė nuspręsti išlaikyti nors ir du mokinius turinčias mokyklas … iš savo, iš savivaldybės surenkamo biudžeto. Bet rajonuose dauguma politikų – ne avantiūristai (kaip Vilniuje), o ūkiškai mąstantys žmonės. Ir jei tuo pačiu metu, kai vyksta mokytojų darbo apmokėjimo reforma, kita tos pačios vyriausybės ministerija imasi vykdyti mokesčių reformą, kurios pasėkoje savivaldybės, net ir išsinerdamos iš nuosavų kelnių, nebesurinks tiek mokesčių, kiek surinkdavo pernai ar užpernai, rajonų politikai supranta, kad verk neverkęs, o mažosioms mokykloms atėjo paskutinioji…
Rašau šias eilutes, o prieš akis – Savivaldybių švietimo konferencijos, kuri turi vykti rugpjūčio 28 d., programa. Joje numatyta daug įdomių pranešimų. Bus ir toks: „Savivaldybių vaidmuo, kuriant gerą mokyklą“.
Įdomu, ar pranešime bus apibrėžta, kokią mokyklą Švietimo ministerija laiko gera?
Tą, kurioje daug moksleivių? Kurioje – tik aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos mokytojai, už savo darbą gaunantys orius (o ne ubagiškus) atlyginimus?
O gal tą mokyklą, kurios mokiniai, gavę atestatą, neišsilaksto po šalis plačiausias, bet įgytas/įdiegtas žinias ir gebėjimus pritaiko, vysto ir puoselėja čia, gimtajame krašte?
Beje, po interneto platybes klajoja graži legenda: Vokietijoje mokytojo profesija esanti viena geriausiai apmokamų valstybėje. Kai teisėjai, gydytojai bei inžinieriai ėmė klausinėti kanclerės Angelos Merkel, kodėl jų alga mažesnė nei mokytojų, Merkel neva atsakiusi: „Kaip aš jus galiu lyginti su tais, kurie jus išmokė?“
Buvo taip, ar ne, ne taip ir svarbu. Svarbiausia, kad iš Merkel atsakymo paaiškėjo, kodėl mūsų valstybėje viskas čiuožia žemyn: todėl, kad prie valstybės vairo stovi žmonės, kuriuos mokė… orūs, diplomais nuogybę prisidengę ubagai.
Tai tiek ir tos šventės… Nes ubagams kiekviena diena – tai kova už būvį! Net jei ta diena – Rugsėjo 1-j…
Š. m. rugpjūčio 1 d. parlamentarai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas nesulaukę Vyriausybės iniciatyvos, įregistravo įstatymą dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) įvardinimo nusikalstama organizacija. Socialiniame tinkle komentuodamas savo frakcijos narių iniciatyvą, TS-LKD pirmininkas, Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad tokie A. Ažubalio ir L. Kasčiūno projektai tėra pigus populizmas ir „ne partijos pozicija“.
TS-LKD pirmininko įvardijimas pigiu populizmu šokiravo daugelį visuomeninių organizacijų ir TS-LKD narių, o tvirtinimas, kad projektas neatitinka partijos pozicijos, akivaizdžiai prasilenkia su tiesa.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje 2015 m. gegužės 22 d. vyko konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, kuri priėmė atitinkamą rezoliuciją, 2017 m. birželio 27 d. priimta Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo“ projektas Nr. XIIIP-873.
Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas ne žudikas, o nužudymo užsakovas, nes žudikas tėra įrankis nužudymo užsakovo rankose. Kai kalbame apie ČK, NKVD, NKGB, MGB, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis, nusikaltimų užsakovų įrankiais. Represijų politinis organizatorius – Komunistų partija tarsi pamirštama, nes ji betarpiškai masinių represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jas suplanavo, pavedė represinėms struktūroms nusikaltimus vykdyti.
Palyginimui tinka mūsų laikų žurnalisto nužudymo byla. Dėl žurnalisto Vito Lingio nužudymo kalėjęs žudikas Igoris Achremovas po 18 metų išleistas į laisvę, nužudymo užsakovas Borisas Dekanidzė – sušaudytas.
Genocido organizatorius
Iš tikrųjų represijų Sovietų Sąjungoje, prilygstančių tautiniam, religiniam bei ideologiniam genocidui, organizatorė buvo SSRS Komunistų partija, Lietuvoje – jos padalinys – Lietuvos komunistų partija (LKP). LKP buvo represijų užsakovė, jai buvo pavaldūs SSRS represinių struktūrų padaliniai Lietuvoje. Jie iš LKP gaudavo užduotis, partijai už nuveiktus juodus bei kruvinus darbus ir atsiskaitydavo. Todėl Lietuvoje LKP CK, miestų bei rajonų komunistų partijos bei jų parankinius komjaunimo sekretorius reikia laikyti nepalyginamai didesniais nusikaltėliais už etatinius kagėbistus bei jų slaptus neetatinius bendradarbius. Kadangi tai buvo iš esmės kriminalinė struktūra, kagėbistai buvo torpedos, o partiečiai ir ypač jų vadai – torpedų paleidėjai.
Respublikos Seimas 1999-01-12 priėmė įstatymą patvirtindamas, kad „1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija yra valstybės teisės aktas“. Deklaracija griežtai pabrėžė, kad „…asmenys okupacijos metais išdavę Tėvynę, bendradarbiavę su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimui, susitepę išdavystėmis ar krauju yra atsakingi prieš teismą“. Tačiau šis įstatymas atgulė archyve.
Kaip Nepriklausomybė tapo jos imitacija
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimu Nr. I-1690, 1991 m. rugpjūčio 22 d. LKP buvo uždrausta (ant SSKP platformos), tačiau atsiskyrusioji LKP nuo SSRS KP niekaip valstybiniu lygmeniu nebuvo įvertinta, ji be kalčių išpažinimo, atgailos (teisminio įvertinimo) įsiropštė į Seimą, valstybines institucijas, buvęs pirmasis LKP CK sekretorius A. Brazauskas tapo prezidentu. Taigi, 1990-03-11 formaliai atgauta nepriklausomybė faktiškai pasiliko priklausomybėje nuo komunistinio paveldo su jame įsišaknijusiu tos pačios SSRS KP turiniu.
Labai panašu, kad įvykęs Sąjūdžio su LKP ne viešas susitarimas, t. y. jauną vyną supilti į senus maišus, nepasiteisino; pripelijusiuose maišuose vynas ne tik nesubrendo, bet sugedo. Atgavus Nepriklausomybę, turėjęs sekti atitinkamas tyrimas, nusikaltimų vertinimas neįvyko. Penkis dešimtmečius trukusi sovietinė Lietuvos okupacija, fiziškai sunaikintas įgalus nepriklausomai valstybei atstovauti sluoksnis bei susovietinta visuomenė neteko politinės valios deramai atstovauti suvereniai tautai, nusikaltimus tirti, vertinti, organizuoti teisminį procesą. Sėkmingai paskelbusi Nepriklausomybę, Lietuva pakliuvo į buvusios komunistinės partinės nomenklatūros su kriminaliniais sovietinio paveldo požymiais priklausomybę.
Nuo pat nepriklausomybės atgavimo girdėti balsai, jog nekaltųjų kraują praliejusi Komunistų partija turi būti įvardyta kaip nusikaltėlė ir teisiama netaikant senaties, kaip ir Vokietijos nacistų partija. Tačiau „stipriųjų“ pragmatiniai interesai nustelbia moralines žmonijos nuostatas. Žinant, kokią destruktyvią veiklą visame pasaulyje vykdė SSRS Komunistų partija, akivaizdu, kad ji – nusikalstama, represinė, pamynusi žmoniškumą organizacija. Netaikant senaties turi būti surengtas tarptautinis komunizmo teismas – „Antrasis Niurnbergas“ (vadovavusių komunistų-bolševikų nusikaltimus įvertinantis nuolat veikiantis tribunolas). Toks procesas galėtų reabilituoti moralines žmonijos vertybes, grąžinti pasitikėjimą tarptautinėmis institucijomis, jų teisingumu ir žmoniškumu, taip pat tautas ir valstybes įspėti, kad už padarytą žmonijai blogį privaloma atsakyti.
Reikalingas sovietinę Komunistų partiją smerkiantis aktas
Kol tarptautinis komunizmo teismas neįvyko ir Komunistų partijos nenuteisė, būtina teisingumo vardan priimti valstybinį aktą su aiškia šios partijos pasmerkimo nuostata. Jau niekas nebepaneigs, kad SSRS komunistų partija ir jos padalinys Lietuvoje nuo pat 1940 metų organizavo tautos genocidą, vadovavo represinėms struktūroms, o, 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę, jos vadovai ir aktyvūs nariai be ribojimų ėjo į aukščiausias Lietuvos valstybės valdymo, teisėtvarkos bei teisėsaugos institucijas. Todėl Lietuvos komunistų partija, tik persivadinusi kitu vardu, įsisteigę jos dukterinės ar kitokios be aiškios ideologijos partijos, išlaikė vidinę priklausomybę nuo sovietinio paveldo, todėl ir neturi politinės valios komunistų partiją smerkti, nes tai būtų savęs pasmerkimas. Ir nežiūrint į tai, vaduotis iš sovietinio paveldo lieka vienintelis kelias – įvardinti LKP kaip nusikalstamą represinę organizaciją ir ją pasmerkti.
Antikomunistinis kongresas ir tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas
„Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 2000 metais priėmė kreipimąsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, pasaulio valstybių parlamentus ir vyriausybes dėl Tarptautinio komunizmo ir komunistinių nusikaltėlių teismo įsteigimo. Taip pat priėmė rezoliucijas „Dėl „genocido“ sąvokos reikšmės išplėtimo“, „Dėl komunistinių okupacinių režimų padarytos žalos atlyginimo“, „Dėl tarptautinio bendradarbiavimo tiriant ir teisiškai įvertinant komunizmo nusikaltimus“. Praėjo 15 metų, nei pasaulio valstybių parlamentai, nei vyriausybės neatsiliepė.
Kai Rusijos Federacijos vadovai atvirai apgailestauja dėl SSRS griūties, o tos valstybės vadovas Putinas ją vadina tragedija, kai Kaukaze, Padniestrėje, Ukrainoje ta šalis ginklu vykdo reokupaciją, būtina vardan istorinės atminties išsaugojimo, vardan kelis dešimtmečius trukusio raudonojo tvano įvardijimo nusikaltimu žmonijai, vardan tų, kurie kovoje žuvo ir prabilti nebegali, organizuoti patriotinių visuomeninių organizacijų konferenciją, kuri įvertintų SSRS komunistų partiją ir jos padalinį Lietuvoje kaip Tautos genocido organizatorių ir vykdytoją per jai pavaldžias represines struktūras, išreikštų jos moralinį pasmerkimą, kreiptųsi į Seimą, kad jis pareikalautų Europos Parlamentą organizuoti tarptautinį sovietinio komunizmo teismą. Kaltinamąją medžiagą turi ir galėtų pateikti teismui ne tik buvę SSRS okupuotos šalys, bet ir Rusijos Federacija – SSRS teisių ir pareigų perėmėja. Tarptautinio teismo akivaizdoje būtų įvertinta komunizmo grėsmė visai bendrijai ir kiekvienai narei atskirai, plačiau atsivertų pasaulio valstybių akys, o Rusijos Federaciją sustabdytų nuo agresijos kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau ar Seimas išdrįs reikalauti „Antrojo Niurnbergo“, jei pati Lietuvos Respublika iki šiol nėra įvertinusi SSRS KP ir jos padalinio LKP kaip genocido organizatoriaus nusikaltimų? Čia žodį turi tarti Tauta.
Kaip vyksta komunistinių nusikaltimų tyrimai
LR Seimas 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. VIII-236 priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) įstatymą, o 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-505 patvirtino Centro nuostatus. Centras buvo įvardytas kaip tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
Nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti buvo sudaryta Tarptautinė komisija vadovaujantis prezidento Valdo Adamkaus 1998 m. rugsėjo 7 d. pasirašytu dekretu. Šiuo dekretu skelbta, kad istorinės tiesos nustatymas esąs nacionalinis prioritetas, tautų santarvės pagrindas.
Baigėsi antras dešimtmetis nuo šių institucijų įkūrimo, tačiau nei istorinė tiesa nenustatyta, nei genocido organizatoriai ir vykdytojai įvertinti. LGGRT centras, užuot inicijavęs ir vykdęs genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, ieško slaptų neetatinių represinių struktūrų pagalbininkų, tarsi jie būtų pagrindiniai nusikaltėliai, o pastaruoju metu, neabejotinai dėl buvusių represijų organizatorių spaudimo, ėmė ieškoti „nusikaltėlių“ tarp partizaninio karo dalyvių.
Sovietinį komunistinį paveldą, kaip blogio imperijos palikimą, būtina įvardyti, įvertinti, pasmerkti. Būtina viešinti sovietinės komunistinės nomenklatūros sąrašus, įvertinti asmenų, kaip Tautos genocido organizatorių, vaidmenį. Tai ir būtų LGGRT centro esminė priedermė; demaskavus blogį, rastųsi galimybė organizuoti „Antrąjį Niurnbergą“.
Nelengvas kelias į tikrą, o ne tariamą nepriklausomybę, tačiau turėsime jį nueiti, jei siekiame tapti realiai nuo sovietinio kriminalinio paveldo nepriklausoma valstybe.
Jeigu valdančiųjų demokratijos griovimo buldozeris nesustotų, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės kreiptis į tarptautines institucijas telkiant pagalbą, kad Lietuva nepasuktų nedemokratinių valstybių keliu.
Pirmadienį spaudos konferencijoje jis sakė, kad pirmiausia svarstytų pradėti nuo kolegų – Europos liaudies partijos informavimo.
„Aš manau, kad mes turime informuoti savo kolegas, kad Lietuvoje yra prasidėję tokie procesai, keičiami įstatymai nepalankiai opozicijai, keičiamos rinkimų taisyklės. Tai būtų pradžia“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, vėliau būtų galimą kreiptis į ESBO, į rinkimus stebinčias organizacijas, kurios teikia konsultacijas, gali atsiųsti ekspertus, konsultuoti partijas. Anot G. Landsbergio, taip pat yra ir Europos Komisija, kuri numačiusi galimybę kreiptis dėl teisės viršenybės principo laikymosi valstybėse.
„Jeigu mes matytume, kad teisės viršenybės principas yra sistemiškai pažeidžiamas, neatmestume galimybės kreiptis ir į EK“, – sakė TS-LKD lyderis.
Seimo TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras sakė, kad jeigu bus nesiskaitoma su Konstitucija, su Konstituciniu Teismu yra galimybė kreiptis į Venecijos komisiją. „Galima būtų panaudoti ir šitą mechanizmą“, – sakė S. Šedbaras.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ketinimus savaitgalį pasirašyti ketvirtadienį Seimo priimtus mokesčių reformos įstatymus, sako, kad šalies vadovė pasidavė „valstiečių“ administraciniam šantažui. G.Landsbergis neslėpė esąs nustebęs šiuo D. Grybauskaitės pareiškimu, nes, pasak jo, prieš metus prezidentė kalbėjo, kad reformų mokesčių srityje apskritai nereikia.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas pabrėžia, kad valdantieji prezidentei paliko labai mažai laiko apsispręsti dėl valstybei esminių reformų.
„Ji (prezidentė. – ELTA) yra atsidūrusi labai nepatogioje situacijoje. Įstatymas yra priimtas vakar, o apie jo įsigaliojimą turi būti pranešta rytoj (šeštadienį.- ELTA) Tai prezidentei yra paliktas pusdienis ketvirtadienio, penktadienis ir nedarbo diena – šeštadienis“, – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Landsbergis, primindamas, kad šiuo metu prezidentė yra išvykusi ir dalyvauja Europos vadovų tarybos susitikimuose.
„Tai reiškia, kad vieną svarbiausių Lietuvoje įstatymų – mokesčių įstatymą – ji turi pasirašyti lėktuve, ant lėktuvo sparno. Tai nėra geras planavimas iš „valstiečių“ pusės. Iš principo jie prezidentę pastatė į kampą ir pasakė: pasirašinėk tada, kada mes tau pasakysime“, – samprotavo konservatorius.
Politikas pabrėžė, kad dėl, jo nuomone, skubotų ir iki galo neaptartų reformų prezidentė taip pat turės prisiimti dalį atsakomybės.
„Prezidentė sutiko, tebūnie, – tai jos valia. Tik mane galbūt šiek tiek stebina, kad ji pasidavė tokiam administraciniam šantažui. Bet tebūnie, ji dalį atsakomybės taip pat prisiima“, – sakė G. Landsbergis.
D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad savaitgalį peržiūrės reformų įstatymų projektus, kuriuos skubos tvarka, artėjant pavasario sesijos pabaigai, ketvirtadienį patvirtino Seimas.
D. Grybauskaitės teigimu, jeigu viskas gerai, šeštadienį Seimo priimtus įstatymus ir jų pataisas ji pasirašys. Kartu prezidentė pažymėjo, kad pensijų reformos įstatymą svarstys tik kitą savaitę.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, komentuodamas Manto Adomėno sprendimą palikti frakciją, sako, kad jam Mišrioje frakcijoje siūlyti savo idėjas bus daug sunkiau.
„Mantas priėmė sprendimą, kokį jis priėmė. Tai yra jo teisė. Manau, kad nuo to, jog išėjo, jis stipresnis netaps, kaip atstovaujantis savo rinkėjams žmogus Seime. Vienam, kad ir Mišrioje frakcijoje ginti, įtikinti kolegas tam tikrais sprendimais kur kas sudėtingiau“, – penktadienį ,,Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
Birželio 26 d. iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pašalintas parlamentaras Mantas Adomėnas pasitraukė ir iš opozicinės Seimo TS-LKD frakcijos. M. Adomėnas prisijungė prie Mišrios Seimo narių grupės.
Pasak TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininko Valdo Benkunsko, buvo konstatuota, kad M. Adomėnas, būdamas partijos nariu, tenkino „MG Baltic“ interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus ir mainais už galimą finansinę arba kitokią paramą.
„Tai nėra suderinama su partijos nario statusu ir buvo priimtas sprendimas jį pašalinti“, – žurnalistams yra sakęs TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas V. Benkunskas.
Į partijos Priežiūros komiteto akiratį parlamentaras M. Adomėnas pateko dėl bendravimo su koncerno „MG Baltic“ atstovais.
Žiniasklaidos teigimu, M. Adomėnas TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose dalyvavo neva turėdamas koncerno „MG Baltic“ palaikymą.